Civilinė byla Nr. 2S-1769-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07111-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.4.4.11; 3.5.1.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, O. G., I. G.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti antstolės N. B. 2016 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-2603 dėl turto realizavimo sustabdymo, įpareigoti antstolę pradėti turto realizavimo veiksmus.

Pareiškėja nurodė, kad antstolės N. B. kontoroje pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0176/13/00182 pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 729 351,89 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. G. išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko naudai. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 nurodytą prievolę pripažino solidaria O. G. ir jos sutuoktinio I. G. prievole. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę su prašymu dėl priverstinio išieškojimo. 2016 m. kovo 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-2603 dėl turto realizavimo sustabdymo. Pareiškėja nurodo, kad šis antstolės patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01-2-0016-13 taikytas O. G. turto areštas nesudaro pagrindo stabdyti turto realizavimo ir lėšų išmokėjimo veiksmų O. G. atžvilgiu. CPK 626 straipsnio 3 dalis numato, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, šiuo atveju išieškojimas turi būti vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros reikalavimo tenkinimo eiliškumas nėra pirmesnis nei UAB „Boslita“ ir Ko reikalavimo.

Antstolė N. B. 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-3813 netenkino pareiškėjos skundo, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0176/13/0182 ir Nr. 0176/16/00159 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ji sustabdė turto realizavimo veiksmus, nes O. G. priklausantis turtas yra areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01-2-0016-13, areštas periodiškai pratęsiamas. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kokių reikalavimų tenkinimui yra areštuotas O. G. turtas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą: panaikino 2016 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-2603 dėl turto realizavimo sustabdymo.

Teismas nustatė, kad O. G. priklausantis turtas areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros  2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01-2-0016-13, areštas periodiškai tęsiamas, ikiteisminiame tyrime įtariamajai O. G. yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti BAB Ūkio banko ieškinio reikalavimus bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgęs į CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 626 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje antstolė privalėtų sustabdyti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų pareikštas tokio kreditoriaus reikalavimas, kurio reikalavimas būtų pirmesnės eilės negu antstolės N. B. vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje. Nustatęs, kad šiuo atveju nėra hipotekinio kreditoriaus, dėl turto konfiskavimo turtas perduodamas realizuoti tik po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos, sprendė, jog ikiteisminiame tyrime pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra pirmesnės eilės negu antstolės N. B. vykdomoje byloje esančio išieškotojo, todėl nėra pagrindo išieškojimui stabdyti. Pažymėjo, jog šiuo metu tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau dar nėra aišku, ar byla bus perduota teismui ir koks nuosprendis joje bus priimtas. Dėl nurodytų argumentų patenkino pareiškėjos skundo dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. patvarkymo panaikinimo, nurodė, kad, panaikinus 2016 m. kovo 7 d. patvarkymą dėl realizavimo sustabdymo, antstolė spręs, ar gali atlikti tolesnius vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo   įpareigoti antstolę pradėti O. G. ir I. G. turto realizavimo veiksmus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai nurodyta, kad antstolė privalėtų sustabdyti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų pareikštas tokio kreditoriaus reikalavimas, kurio reikalavimas būtų pirmesnės eilės negu antstolės vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, taip pat netinkamai vertintas teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilės santykis su kreditorių reikalavimų patenkinimo eilėmis. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma, įpareigojanti antstolį stabdyti turto realizavimo veiksmus, kai asmeniui apribojamos nuosavybės teisės BPK nustatyta tvarka, yra imperatyvi. Tokią poziciją patvirtina teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-70/2014, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-11-282/2016). Aiškinimas, kad tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje yra taikyti areštai aukštesnės eilės kreditorių reikalavimams nei išieškotojo patenkinti, turtas negali būti realizuojamas, o kai egzistuoja apribojimai tos pačios ar paskesnės eilės reikalavimams, yra galimas turto realizavimas, yra neteisingas. Situaciją, kai turto realizavimas stabdomas, kuomet turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus, reglamentuoja CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Jeigu turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas (CPK 626 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Ji detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte, kuriame nėra nurodoma apie santykį su areštais, taikomais BPK nustatyta tvarka, ir kuris atitinka situaciją, nurodytą CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos CPK 626 straipsnio 3 dalies normos. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma dėl turto realizavimo stabdymo yra imperatyvi ir prioretizuojanti BPK nustatyta tvarka taikytą areštą/nuosavybės teisės apribojimą turtui ir dėl to, kad apima ir galimo turto konfiskavimo užtikrinimą. Iš CPK 755 straipsnio 1 dalies analizės galima daryti išvadą, kad BPK tvarka areštuotas turtas turi būti laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo (iš turto tenkinami reikalavimai pareikšti iki nuosprendžio priėmimo), o minėto straipsnio 2 dalies konstrukcija sudėliota taip, kad turto konfiskavimui teikiama pirmenybė ir iš jo gali būti išieškoma tik tuomet, kai nėra kito išieškotino turto. Nustatydamas ikiteisminiame tyrime pareikšto kreditoriaus reikalavimo apimtį, nepagrįstai sugretintas reglamentavimas dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eilių ir teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, nes pastaroji eilė įstatyme išskirta atskirai, be to, negali būti gretinama ir pagal prasmę. Jeigu ir būtų laikoma, kad turto konfiskavimas laikytinas viena iš CPK 754 straipsnyje numatytų reikalavimo patenkinimo eilių, kas liečia išieškojimo stabdymą ryšium su kreditorių reikalavimų eiliškumu, turėtų būti vadovaujamasi 626 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir CPK 626 straipsnio 3 dalimi.

Negalima remtis nutartyje nurodyta teismų praktika, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2482-264/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1689-460/2013 buvo sprendžiama dėl įkeisto turto hipotekos kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš BPK nustatyta tvarka areštuoto turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-997-267/2015 nevertinamas išieškojimas iš turto, kurio atžvilgiu taikyti apribojimai BPK nustatyta tvarka, o pateikiami bendro pobūdžio išaiškinimai dėl turto realizavimo ar kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Kauno apygardos teismo praktika (Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2482-264/2015) patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, išskyrus atvejus, kuomet baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtų taikomas tokio kreditoriaus naudai, kurio reikalavimas būtų pirmesnės eilės. Byloje nėra ginčo, kad BAB Ūkio banko galimas reikalavimas į O. G. nėra pirmesnės eilės negu pareiškėjos turimas reikalavimas O. G. atžvilgiu. Ginčo kontekste BAB Ūkio banko galimo reikalavimo dydis O. G. atžvilgiu nėra svarbus. Savo prigimtimi pareiškėjos turimas ir vykdytinas reikalavimas bei BAB Ūkio banko galimas reikalavimas į O. G. yra priskirtini kitiems reikalavimams, kurie tenkinami trečiąja eile (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Teismui panaikinus ginčijamą patvarkymą, pirmiausia bus atliekami O. G. priklausančio turto realizavimo veiksmai, o ne iš šio turto realizavimo gautų piniginių lėšų paskirstymo kreditoriams veiksmai. Galimas O. G. turto konfiskavimas nesudaro pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmų. Šiuo metu nėra vykdomas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl O. G. turto konfiskavimo ir nėra aišku, ar toks nuosprendis, nutartis ar nutarimas kada nors bus priimtas. Vadovaujantis CPK 755 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu O. G. būtų nuteista ir jos atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl turto konfiskavimo, pirmiausia iš jos turimo turto turėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais (tarp jų ir pareiškėja), o tik po to turtas galėtų būti konfiskuotas ir realizuotas, vykdant teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. BAB Ūkio banko cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-70/2014 patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-11- 282/2016 neturi nieko bendra su nagrinėjama civiline byla, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Teisinis reguliavimas (CPK 626 straipsnio 3 dalis), teismų praktika vienareikšmiškai patvirtina, kad jei nuosavybės teisės į turtą apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolės patvarkymas dėl turto realizavimo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarė V. V. 2013 m. vasario 4  d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 799 dėl 2 518 306,2 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. G. išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko naudai. Antstolė N. B. šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2013 m. vasario 8 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0176/13/00182). Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-401-748/2015 nustatė skolininkės O. G. dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-313-259/2016 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 prievolę pagal nurodytą vykdomąjį įrašą pripažino solidaria O. G. ir I. G. turtine prievole. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šių procesinių sprendimų pagrindu antstolė N. B. 2016 m. sausio 26 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0176/16/00159 dėl skolos išieškojimo iš skolininko I. G. išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko naudai. Antstolė, nustačiusi, jog O. G. priklausantis turtas areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros  2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01-2-0016-13, areštas pratęsiamas, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 2 dalies punktu, 2016 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S-2603 sustabdė O. G. turto realizavimo veiksmus, iki jos turtui galios areštas BPK nustatyta tvarka.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2016 m. kovo 7 d. patvarkymu dėl turto realizavimo sustabdymo Nr. S-2603, pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolės veiksmus. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad, atsižvelgiant į CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 3 dalies reglamentavimą, šiuo atveju nėra pagrindo išieškojimui stabdyti.

Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas nesutinka su šia apylinkės teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia išieškojimą iš BPK nustatyta tvarka areštuoto turto, kuris gali būti skirtas ne tik civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje tenkinimui, bet ir BK uždraustos veiklos įrankio, priemonės ar rezultato konfiskavimui.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Priešingai, nei teigia apeliantas, aplinkybę, kad paminėtos nuostatos taikytinos kartu, patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008, aiškindamas tuo metu galiojusio CPK 626 straipsnio 4 punkto nuostatas, pasisakė, jog pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Paminėtame tuo metu galiojusiame CPK 626 straipsnio 4 punkte buvo numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paminėta nuostata nuo 2011 m. spalio 1 d. iš esmės yra perkelta į CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas patvirtino aptartą teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 626 straipsnį papildydamas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Apeliantas teigia, kad šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pateikiami tik bendro pobūdžio išaiškinimai dėl turto realizavimo ar kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje antstolė privalėtų sustabdyti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų pareikštas tokio kreditoriaus reikalavimas, kurio reikalavimas būtų pirmesnės eilės negu antstolės N. B. vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią išvadą, nurodė kitų teismų bylas, kurių ratio decidendi skiriasi, nedaro šios išvados nepagrįsta ar neteisinga. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, jo paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-70/2014 taip pat nurodyta, kad vykdomasis raštas formaliai galėtų būti vykdomas net ir nepanaikinus laikino nuosavybės teisių apribojimo, kadangi juo apribotos nuteistosios nuosavybės teisės į turtą paskesnės eilės kreditoriaus (valstybės) reikalavimams užtikrinti. Taigi apelianto paminėta teismų praktika ne patvirtina, o paneigia jo teiginius apie turto realizavimo sustabdymo pagrindų buvimą.

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 17.2-5538 nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00016-13 įtariamajai O. G. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti BAB Ūkio banko ieškininių reikalavimų įvykdymą bei galimą turto konfiskavimą. Apeliantas neginčija, kad ikiteisminiame tyrime jo pareikšti ieškininiai reikalavimai nėra pirmesnės eilės negu pareiškėjos (CPK 754 straipsnis), tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ikiteisminiame tyrime pareikšto kreditoriaus reikalavimo apimtį, nepagrįstai sugretino reglamentavimą dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eilių ir teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, nes pastaroji eilė įstatyme išskirta atskirai, be to, negali būti gretinama ir pagal prasmę. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad CPK 754 straipsnis nustato reikalavimų patenkinimo eilę, o CPK 755 straipsnis – teismo procesinio dokumento dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę, tačiau nepagrįstai teigia, jog pastarojo straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad BPK tvarka areštuotas turtas turi būti laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo. CPK 755 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu šios teisės normos aiškinimu, kadangi, vadovaujantis apeliantu, skolininko turtas būtų laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo, nepaisant to, kad šis jo turtas negalėtų būti perduodamas realizuoti, nes prieš tai turėtų būti patenkinti anksčiau pareikšti kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Priešingai, nei teigia apeliantas, CPK 755 straipsnio 2 dalyje taip pat nenumatyta, kad turto konfiskavimas vykdomas pirmiau nei tenkinami kreditorių turtiniai reikalavimai. Kadangi turto konfiskavimo atveju skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir dėl galimo O. G. turto konfiskavimo nėra teisinio pagrindo sustabdyti jos turto realizavimo veiksmus. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Netenkinus suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko atskirojo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė