Administracinė byla Nr. I-602-283/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00315-2017-6

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 21.2; 55.1.3

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja V. G. (toliau – ir V. G., ir pareiškėja) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė pakeisti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Utenos AVPK) viršininko 2017 m. rugpjūčio 28 d. (originale - rugpjūčio 24 d. ) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą į švelnesnę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnų 2017-07-02 veiksmų reaguojant į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje“ (toliau – ir Patikrinimo išvada). Tarnybinėje išvadoje konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį atsakovas paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjos teigimu, paskirta tarnybinė nuobauda nėra individualizuota, ji neproporcinga ir per griežta, neatsižvelgta į faktinių aplinkybių visumą,  pareiškėjos kaltę, sprendimų priežastis. Neatsižvelgta į tai, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjadirbo operatyvinėje grupėje, t. y., komandoje, visus sprendimus turėjo priimti viena, niekas iš kolegų nepatarė ir nepasakė, kad ji elgiasi netinkamai (galbūt net sutiko su jos sprendimu ir nemanė, kad jis neteisingas), nepasidalino savo patirtimi, nors pagal charakteristikas, ilgametę patirtį ir skirtus paskatinimus tikrai gebėjo ir galėjo kolegiškai išdėstyti savo nuomonę, ypač, kai darbas yra komandinis. Pareiškėja tvirtino, kad 2017 m. liepos 2 d. susiklosčiusi įvykio situacija buvo netipinė ir nestandartinė. Teigė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejus policijos pareigūnai privalo vertinti ir sprendimus priimti kūrybiškai, nes tipiškumo ir standartinių veiksmų buitinių konfliktų atvejais yra labai mažai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiajai A. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ji kalbėjo padrikai, vizualiai atrodė nepatyrusi sužalojimų ir du kartus atsisakė kviesti medikus. Galimai smurtavęs įtariamasis G. K. buvo visiškai blaivus ir neigė bet kokius smurto veiksmus prieš A. M. Pažymėjo, kad G. K. ir A.M. vaikai miegojo. Įvertinus šias aplinkybes, A. M. buvo įteiktas šaukimas iš ryto atvykti į policijos įstaigą. Teigė, kad įvykis buvo tiesiogiai susijęs su esmine žmogaus teise – laisvės apribojimu bei mažamečių vaikų gerove. Nurodė, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje atvejį, privalo nedelsiant imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir laikinai sulaikyti smurtautoją. Pripažino, kad G. K. turėjo būti sulaikytas, tačiau susiklosčiusiojekonkrečioje situacijojepareiškėja pirmiausia siekėužtikrintimažamečių vaikų saugumą. Teigė, kad mažamečiai vaikai negalėjo būti palikti sunkiai apgirtusios motinos priežiūroje, todėl būtų kilusi pareiga perduoti juos laikinai globai, dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams. Pažymėjo, kad vaikų perdavimo laikinai globai klausimas Zarasų mieste nėra iš esmės išspręstas, kadangi Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos dirba įprastu laiku, o atsakingų darbuotojų, galinčių reaguoti į pranešimus nakties metu, nėra. Pareiškėja nurodė, jog konkretaus įvykio situacijoje ji prioritetą suteikė mažamečių vaikų interesams, kadangi vertino, kad žadinti vaikus, išvesti juos nakties metu iš namų aplinkos ir perduoti svetimiems žmonėms,bus neabejotinaitraumuojantys veiksniai. Todėl atsižvelgusi į mažamečių vaikų interesus, pareiškėja nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tačiau ji nurodė A. M. atvykti į policijos įstaigą ryte, kad būtų galima priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų galimai smurtavusio G. K. atžvilgiu bei užtikrinti vaikų saugumą, paliekant juos su blaivia motina. Pareiškėja mano, kad mažamečių vaikų prižadinimas ir jų paėmimas iš namų aplinkos nakties metu neabejotinai būtų sukėlęs daug daugiau žalos nei ikiteisminio tyrimo pradėjimas ne 2017 m. liepos 2 d. naktį, o ryte. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovas šių aplinkybių nevertino, į įvykį žiūrėjo formaliai, o skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nėra sunkinančių aplinkybių, dėl padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo jokių materialių pasekmių, pareiškėja aktyviai dalyvavo tarnybinio patikrinimo procese ir teikė išsamius paaiškinimus, per tarnybos laiką nei karto nebuvo bausta (b. l. 2-5).

Teismo posėdyje V. G., iš esmės pakartodama skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundą. Teikdama paaiškinimus, pareiškėja nurodė, kad ji neginčija tarnybinio nusižengimo padarymo fakto ir aplinkybių, tačiau nesutinka su Utenos AVPK viršininko paskirta  tarnybine nuobauda, vertina ją kaip per griežtą. Nurodė, kad vidaus tarnyboje dirba nuo 2006 m. Zarasų rajono policijos komisariate –daugiau nei dvejus metus, tarnybinių nuobaudų nėra turėjusi, kartą buvo paskatinta, neturi jokių duomenų, kad dėl jos tarnybinės veiklos būtų gauta skundų. 

Atsakovui Utenos AVPK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė  neprieštaraujantis, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant  jo atstovui ( b. l. 28).

Utenos AVPK atsiliepimuprašėpareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad tarnyba policijos įstaigose grindžiama statutiniais santykiais, kurių specifika nustato didesnius reikalavimus policijos pareigūnams, o statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodė, kad šiuo metu vienu iš prioritetinių uždaviniųvalstybėje laikoma nusikaltimų smurto artimoje aplinkoje prevencija ir ikiteisminių tyrimų (smurto artimoje aplinkoje) vykdymas. Pažymėjo, jog skirti tarnybinę nuobaudą yra vadovo diskrecijos teisė, kurios ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir jame įtvirtinti įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda tarnybinių nuobaudų hierarchijoje yra antra po švelniausios. Skiriant V. G. tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad pirmuoju reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje atveju patruliai informaciją perdavė pareiškėjai, kaip operatyvinės grupės pareigūnei, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja, priėmusi sprendimą įvykio nustatyta tvarka nefiksuoti, sudarė sąlygas patruliams pažeisti vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad pareiškėjos pagrindinė užimamos pareigybės funkcija yra reaguoti įgalimai įvykdytas nusikalstamas veikas. Akcentavo, kad skirianttarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas V. G. charakterizavo tik patenkinamai. Kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos argumentus, kad dėl pažeidimo nekilo jokios pasekmės. Nurodė, kad Patikrinimo išvadoje tarnybinio nusižengimo pasekmės įvertintos tinkamai. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog kilo formalios pasekmės,kadangi esant formaliam teisės pažeidimui, sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia žala atsiras (b. l. 26-28).

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Zarasų rajono PK) Reagavimo skyriaus (toliau – Zarasų rajono PK Reagavimo skyrius) vyriausioji tyrėja, atliekanti Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkės pareigas, D. N., 2017 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl reagavimo į A. M. pranešimus“ informavo Zarasų rajono PK komisariato viršininką apie 2017 m. liepos 2 d., 20 val. 50 min. telefonu gautą A. M. pranešimą. A. M. pranešė, kad jos vyras, kuris yra namuose, ją muša, bet ji policiją kviečia dėl kontrabandos. Į šį pranešimą reagavo ekipažas „6090“, kurį sudarė Utenos AVPK Zarasų rajono PK pareigūnai: V. G., N. V. ir Ž. J. Nurodyti policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą ir patikrinę pranešime nurodytą informaciją, Policijos registruojamų įvykių registre, registro Nr. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini),užfiksavo: „Pranešėja A. M. neblaivi, (3,52 prom.) girtumas. Paaiškino, kad jokio smurto nebuvo, sugyventinis G. K. (0,00 prom.) prekiauja alumi ir kontrabandinėmis cigaretėmis. Pareiškimą rašyti atsisakė, pranešė apie kontrabandą dėl informacijos“. Policijos įstaigoje 2017 m. liepos 2 d., 22 val. 46 min. buvo gautas pakartotinis A. M. pranešimas telefonu, kad namuose, esančiuose Zarasų rajone, jos vyras triukšmauja ir puola muštis; yra dvi mažametės mergaitės. Į šį pranešimą reagavo tas pats policijos pareigūnų ekipažas. Į vietą nuvykę policijos pareigūnai patikrino pranešime nurodytą informaciją ir Policijos registruojamų įvykių registre, registro Nr. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė: „Pranešėja A. M. neblaivi, 2017 m. liepos 2 d., 21 val. 32 min. nustatytas 3,52 prom. neblaivumas, aplinkybių tiksliai paaiškinti negali, mažamečiai vaikai miega, todėl jei ir vyko konfliktas, jo nematė. Pranešėjai paaiškinta, kad jai išsiblaivius ir turint pretenzijų, kreiptųsi į PK, įteiktas šaukimas. G. K. paaiškino, kad žodinis konfliktas įvyko todėl, kad ji buvo girta ir nėjo miegoti, o vaikščiojo ir žodžiais kabinėjosi, inicijuodama konfliktą“. Be to,šiuo tarnybiniu pranešimu Zarasų rajono PK viršininkas buvo informuotas, kad iš A. M. pranešimų matyti, jog yra smurtoartimoje aplinkoje įvykis, G. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau į pranešimus reagavę policijos pareigūnai nepriėmė jokio procesinio sprendimo (b. l. 49-50).

Utenos AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis Utenos AVPK viršininko funkcijas, V. Ž. 2017 m. liepos 5 d. rezoliucija pavedė Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajam tyrėjui M. M. atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą (b. l. 51-53).

Pareiškėjai V. G. 2017 m. liepos 23 d. buvoįteiktas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 55-58). Pareiškėja 2017 m. liepos 26 d. pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 65-67).

Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registreužfiksuota informacija apie A. . pranešimus, kurių registro Nr.ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės atitiko Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. N. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis. Be to, papildomai nustatyta, kad 2017 m. liepos 3 d. buvo gautas A. M. pareiškimas dėl 2017 m. liepos 2 d. įvykio. Ikiteisminio tyrimo pareigūno rezoliucija dėl šio įvykio 2017 m. liepos 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (b. l. 82-86).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad V. G., reaguodama į A. M. pranešimą, turintį smurto artimoje aplinkoje požymius, privalėjo: 1) atvykusi į įvykio vietą, užfiksuoti visus duomenis, susijusius su įvykiu; 2) nustačiusi, kad yra nusikalstamos veikos požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą (surašyti patvirtintos formos tarnybinį pranešimą ir pranešimą apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį), 3) informuoti smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotas pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą ir įteikti psichologinės pagalbos telefono numerį (b. l. 44). Be to, Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad V. G., neatlikdama aukščiau nurodytų veiksmų, pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis, 9 straipsnio 1 dalį;Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-84, 5.6 ir 5.7 punktus; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnį; Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (2016-01-29 įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) 45.2 punktą, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 61 punktą; Policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-983, 13.7 punktą; Utenos AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 89-V-292 patvirtinto Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 punktus. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad V. G. padarė tarnybinį nusižengimą, pareigūnės kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma (b. l. 44-45).

Utenos AVPK viršininkas 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu ir atsižvelgęs į Patikrinimo išvadą, paskyrė V. G., Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 21).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo, paskirtos užpadarytą tarnybinį nusižengimą, proporcingumo ir teisingumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, toliau –Vidaus tarnybos statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas  Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).

Išanalizavus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, teismo posėdyje V. G. pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėja nekėlė ginčo dėl to, kad ji padarė Patikrinimo išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą ir kad jai, Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalimi, galėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda, be to, teismas vertina, kad pareiškėjanekėlė ginčo ir dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų ir Patikrinimo išvadoje nurodytų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir įvykdytų veiksmų kvalifikavimo.Tačiau tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisingumo: pareiškėjos teigimu, jai paskirtas papeikimas yra per griežta tarnybinė nuobauda, neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų, o atsakovas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjaipapeikimas paskirtas pagrįstai.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A492 -1736/2014). Bendrosios taisyklės, kuriomis vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas, įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, pagal kurį, tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, tarnybinės nuobaudos privalo atitikti  bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams  (žr. 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 319/2007, 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520- 1838/2012, 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-760-552/2016). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -577/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2016 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-665-438/2016).

Tarnybinių nuobaudų sąrašas pateiktas Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje. Šiame sąrašetarnybinės nuobaudos išdėstytos pagal griežtumą nuo pastabos, kaip švelniausios, iki atleidimo iš pareigų, kaip griežčiausios, nuobaudos. Papeikimas, kuris buvo paskirtas pareiškėjai V. G., yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda.

Įvertinus Patikrinimo išvadoje nurodytus motyvus, kuriais remiantis, buvo siūloma  V. G. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą, daroma išvada, kad Utenos AVPK atsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytalengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje, ir tai, kad tiesioginis vadovas pareiškėjącharakterizavo patenkinamai.

Išanalizavęs Tarnybinio patikrinimo medžiagą bei atsižvelgęs į pareiškėjos skunde ir teismo posėdyje pateiktus argumentus dėl tarnybinio nusižengimoaplinkybių, teismas sprendžia, kad pareiškėjai V. G. ginčijamu Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka proporcingumo principo ir yra per griežta. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kadpareiškėjos V. G. įvykdytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio;byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja vidaus tarnyboje dirba nuo 2006 metų ir per tarnybospolicijoje laikotarpį tarnybinė atsakomybė jai nebuvo taikyta, priešingai, ji buvo skatinta. Be to, teismas vertina, kad sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos, atsižvelgtina į tai, jog V. G. padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęsmaterialiųjų pasekmių, jis padarytas neatsargia kaltės forma. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėja iš esmės pripažino padariusi tarnybinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad tarnybinės nuobaudos tikslai V. G. atžvilgiu gali būti pasiekti ir taikant jai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Remiantis tuo, kas nurodyta, V. G. paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas – keičiama švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos V. G. skundą tenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – pakeisti tarnybine nuobauda – pastaba.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

            Teisėja                                   DalytėZlatkuvienė