Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-27][nuasmeninta nutartis byloje][TS-1-1122-2022].docx
Bylos nr.: TS-1-1122/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

Byla Nr. TS-1-1122/2022

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

 

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-201, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-84-487/2017 T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-70-202/2018 pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis – T. B. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi byloje Nr. 2K-154-697/2019 atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės ir nuteistojo kasaciniai skundai.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1-2813-865/2018 T. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) tęsti darbą arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi byloje Nr. T-371-865/2019, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes apimant, kai veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu), subendrintos paskirtos bausmės bei jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistajam T. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 27 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės T. B. atliko 2021 m. birželio 27 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 19 d. – 2 metai 1 mėnesis 9 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 59-201 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. B.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. B., rekomenduojant nuteistajam vykdyti Komisijos rekomendacijas – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. 

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir nustatė, kad nestebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pažymėjo, jog T. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vilniaus pataisos namuose 2021 m. spalio 26 d. atlikus nusikalstamo elgesio įvertinimą, įvertinus objektyvius duomenis, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ypatumus, iniciatyvas siekiant valdyti su jo nusikalstamumu siejamų rizikos poreikių (piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mąstymas ir elgesys, nuostatos) raišką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, kad kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nepripažįsta. Paskutinį kartą Komisijai pristatytas 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės pataisos namuose. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas nuteistajam dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje ,,Tik tu ir aš“, dalyvauti ,,Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje, dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, atlikti nemokamus darbus, pristatyti pažymą, patvirtinančią, kad išėjęs į laisvę turės, kur gyventi arba pristatyti gyvenamosios vietos dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis tęsė tam tikrų individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą (mokėsi, įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto kvalifikaciją, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekia įgyti suvirintojo specialybę, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau nėra duomenų apie dalyvavimą programose „Tik tu ir aš“, „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“. Į pataisos įstaigų administracijas dėl įsidarbinimo galimybių nesikreipė, o 2020 m. rugsėjo 29 d. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje fiksuotas nuteistojo rašytinis atsisakymas dirbti pataisos įstaigoje, nemokamų darbų per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį neatliko. Nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje neigiamos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vadovaujasi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis („subkultūra“), stebimos teisinio nihilizmo prielaidos, t. y. įstatymų leidėjo nuteistiesiems nustatytą pareigą – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbti, neigia, vadovaujasi savo nuostatomis, nerašytomis taisyklėmis, kurios jo subjektyvia nuomone pateisina teisei priešišką jo elgesį. Tam tikru laikotarpiu narkotinių medžiagų vartojimas bei jų laikymas buvo viena kasdienių nuteistojo veiklų. Bausmės atlikimo metu (2019 m. spalio 3 d.) dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinio darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime tema „Priklausomybės ligos: gydymosi galimybės Lietuvoje, atkryčio prevencija“, tačiau, šiuo metu neišreiškia poreikio dalyvauti prevencinio, edukacinio pobūdžio tikslinėse priemonėse, galinčiose padėti valdyti potraukį vartoti narkotines medžiagas. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, nustatytos tiesioginės piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis srities sąsajos su nusikalstamumu. Vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvavo tikslinėje priemonėje (paskaitoje), motyvuotas ateityje narkotinių medžiagų nebevartoti tik pasikliaudamas savo vidinėmis nuostatomis ateityje nebevartoti narkotinių medžiagų, pagalbos priemonių neidentifikuoja. Apibendrindama Komisija sprendė, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus šiuo metu nėra koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba (b. l. 4–6, a. b., d. 1, b. l. 80–82).

Nuteistasis T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

Skundas grindžiamas tuo, jog, anot nuteistojo, Komisijos Nutarimo esmę sudaro trys teiginiai, kuriais remiantis yra priskirtas prie žmonių, kurie dar nepasirengę gyventi civilizuotoje visuomenėje, t. y.: neprisipažino, nedirba, priklauso subkultūrai. Šie šabloniški teiginiai visiškai netinka jam ir, nuteistojo vertinimu, Komisija net nepasistengė individualiai pažiūrėti į jo asmenybę ir objektyviai nevertino jo lygtinio paleidimo klausimo.

Pareiškėjas pabrėžia, jog teisę į neprisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo turi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Šiuo atveju jis buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paliko galioti itin sunkius kaltinimus ir skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju de fakto yra taip, kad jis neneigė turėjęs narkotines medžiagas, kad jas platino (dalinosi), ginčo esmė buvo pats narkotinės medžiagos kiekis, dėl kurio teisingai pasisakė tik apeliacinė instancija, perkvalifikavusi nusikalstamą veiką iš labai sunkios į sunkią ir sumažinusi bausmę pusiau. Deja, jei pirmosios instancijos teismas pripažino jo teigiamą charakteristiką, kitas aplinkybes, susijusias su jaunu amžiumi, darbu ir t. t., ir skyrė minimalią bausmę, kuri yra numatyta sankcijoje, tai apeliacinės instancijos teismas jau į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes neatsižvelgė ir skyrė bausmę, lygią sankcijos vidurkiui (5 metai). Išvardinus visas aplinkybes aiškiai matyti, kad Komisijos teiginys, jog jis nepripažino kaltės yra netikslus ir naikintinas.

Teigia, jog Komisija, atsisakydama teikti jį lygtiniam paleidimui, kaip svarų argumentą mini jo atsisakymą dirbti. Nuteistojo manymu, taip stengiamasi jį priskirti žmonių, kurie savo gyvenime nėra dirbę ir vieninteliu pajamų šaltiniu laiko pajamas, gaunamas iš nusikalstamų veikų. Toks Komisijos teiginys neatitinka realybės, kadangi nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės atlikimo pradžios praėjo beveik trys metai ir visu tuo laikotarpiu jis dirbo – papildomai dirbo statybų sferoje, o pagrindinė darbovietė buvo (duomenys neskelbtini). A administracijai buvo žinoma, kad jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, tačiau jie visos bylos nagrinėjamo metu palaikė jį, teikė teismui teigiamą charakteristiką. Suėjus terminui, kai įstatymų nustatyta tvarka jau galima taikyti lygtinį paleidimą, (duomenys neskelbtini) administracija informavo pataisos namus apie tai, kad tuo atveju, jei T. B. būtų paleistas iš kalinimo įstaigos anksčiau paskirtos bausmės atlikimo termino, jie geranoriškai bendradarbiautų, kad jis toliau tęstų darbą gelbėtoju–prižiūrėtoju UAB „A“. Paleistas iš įkalinimo įstaigos tęstų darbą, kurį dirbo iki bausmės atlikimo pradžios ir mano, jog teismui turėtų būti aišku, jog darbas viešai matomoje vietoje – (duomenys neskelbtini), negali būti tik deklaratyvus bandymas sutrumpinti kalėjimo laikotarpį. Taip pat pastebima, jog paleidimas iš pataisos namų nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Jis būtų stebimas ir prižiūrimas laisvėje, lengvai randamas darbovietėje.

Be o, nuteistajam visiškai nesuprantamas jo priskyrimas subkultūrai. Yra įkalinimo įstaigoje jau beveik tris metus ir yra priverstas prisitaikyti prie čia galiojančių taisyklių. Nuobaudų neturi, yra tik skatinamas, nuolat mokosi (įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę), nuolat skaito ir sportuoja. Paleistas iš bausmės atlikimo vietos toliau planuoja mokytis (duomenys neskelbtini), kur norėtų įgyti plaukimo trenerio specialybę. Dar iki bausmės atlikimo pradžios padarė daug išvadų, savikritiškai pažiūrėjo į kai kuriuos savo gyvenimo poelgius. Atlikinėdamas bausmę, kryptingai ruošėsi išėjimui į laisvę. Nuolat palaiko ryšius su buvusiu darbdaviu, gauna iš jo nurodymus, kur tobulėti, kokią literatūrą skaityti. Domėjosi apie galimybę studijuoti (duomenys neskelbtini), kas tiesiogiai susiję su buvusia jo darbine veikla. Nuolat palaiko ryšius su šeima (skambučiai, laiškai, pasimatymai) (b. l. 1–3).

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Kitų atsiliepimų negauta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. 

Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. B. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad T. B. šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu), subendrintą už tyčinius nusikaltimus paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, o 2021 m. lapkričio 19 d. neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 1 mėnesis 9 dienos, t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2021 m. birželio 27 d.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. B. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2021 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-217 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog 2019 m. birželio 6 d. buvo atliktas pirminis T. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 10 d. buvo atliktas pakartotinis T. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio įvertinimą, įvertinus objektyvius duomenis, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ypatumus, iniciatyvas siekiant valdyti su jo nusikalstamumu siejamų rizikos poreikių (piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mąstymas ir elgesys, nuostatos) raišką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptas dėmesys, jog paskutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, bei jo rezultatas nėra siejamas su T. B. neigiamomis elgesio iniciatyvomis bausmės atlikimo metu, tačiau tam tikrų kriminogeninių rizikos sričių įverčiai pakito įvertinus objektyvius bei anksčiau neįvertintus duomenis (pvz.: nusikalstamo elgesio modelio identifikavimas, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ypatumų vertinimas, nuteistojo iniciatyvos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius). Daroma išvada, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus šiuo metu nėra koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, nors šios sritys, išlieka aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, ypač minėtos aplinkybės, susijusios su vidutiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog T. B. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis T. B. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ (nuteistojo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertintinas kaip sėkmingas, T. B. priėmė jam teikiamą informaciją, nesipriešino nustatytai tvarkai bei taisyklėms, su aplinka palaiko pozityvų santykį, neinicijuoja konfliktinių situacijų); stebimas orientavimasis į mokslą – 2020 m. Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, 2020 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto kvalifikaciją; 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad 2019 m. 1 ketv. lankė individualią programą „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“; 2019 m. IV ketv. lankė grupinius užsiėmimus „Dailės terapija R.A.K.T.A.S“; integracijos į visuomenę programą pradėjo vykdyti nuo 2021 m. sausio 15 d.; 2019 m. spalio 3 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinio darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime tema „Priklausomybės ligos: gydymosi galimybės Lietuvoje, atkryčio prevencija“; 2019 m. spalio 3 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ teisininko vedamoje paskaitoje/praktinėje konsultacijoje apie antstolių procesinius (veiksmus); šiuo metu dalyvauja neformalaus švietimo veiklose – mokosi anglų kalbos; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekia įgyti šaltkalvio profesiją; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: lanko jogos praktinius užsiėmimus, sportuoja, skaito knygas. 

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, negauta. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. gruodžio 28 d. paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2021 m. liepos 8 d. iš Marijampolės pataisos namų tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus pataisos namus. T. B. bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas vieną kartą: 2020 m. sausio 23 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu paskiriant padėką už mokymąsi Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre 12 klasėje ir programos „Dailės terapija R.A.K.T.A.S“ lankymą.

Vilniaus pataisos namų pateiktoje medžiagoje, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad T. B. faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), su tėvais. Anksčiau buvo išvykęs uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), ten gyveno apie 4 metus (gyvenamąsias vietas ten yra pakeitęs keletą kartų). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyktų gyventi pas tėvus. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešime „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam T. B. taikymo“ Nr. 5S-13637 nurodyta, kad buvo susisiekta su T. B. tėvais, gyvenančiais adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi nuteistasis. Pokalbio metu T. B. tėvai paaiškino, kad būstas nurodytu adresu nuosavybės teise priklauso jiems ir jie sutinka, kad šiame būste gyventų T. B. Taigi T. B. praeityje neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, lygtinio paleidimo atveju gyvenamąją vietą turėtų.

Taip pat nustatyta, jog T. B. bylos nagrinėjimo metu dirbo UAB „A“ apie 3 metus. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį T. B. iki nuteisimo ne vienerius metus dirbo UAB „A“ gelbėtoju. UAB „A“ 2020 m. lapkričio 19 d. pranešime nurodyta, kad T. B. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios dirbo gelbėtoju–prižiūrėtoju. Lygtinio paleidimo laikotarpiu UAB „A“ geranoriškai bendradarbiautų ir priimtų T. B. tęsti darbą gelbėtoju–prižiūrėtoju. T. B. apie darbą atsiliepia teigiamai, suvokia jo teigiamą naudą, nurodo, jog darbas tai pajamų šaltinis, savęs realizavimas. Taigi nuteistasis formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti po paleidimo iš įkalinimo įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog T. B. socialinius ryšius palaiko su tėvu, motina, broliu, seserimi, rašydamas laiškus, skambindamas telefonu, pasimatymų metu lankomas. Artimųjų ryšys atrodo tvirtas ir nuolatinis, nuteistasis gali papasakoti apie savo šeimos narius, jų gyvenimus bei buitį, jis jaučia artimųjų palaikymą, nes jie domisi jo gyvenimu laisvės atėmimo vietoje, taip pat jie laukia jo sugrįžtant. T. B. turi draugę, apie ją atsiliepia teigiamai, jų tarpusavio ryšys, remiantis nuteistojo pasakojimu, atrodo paremtas meile, rūpesčiu bei šiluma. Daroma išvada, kad T. B. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų ir tai gali būti vertinama, kaip svarbus, nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę, palengvinantis veiksnys.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo T. B. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. T. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau teistas 1 kartą Didžiojoje Britanijoje dėl vagystės. Šiuo metu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) 5 metų laisvės atėmimo bausme. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 22 metų amžiaus, kuomet buvo nuteistas Didžiojoje Britanijoje. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis T. B. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, o jo pozicija, kad jis psichotropinės medžiagos neplatino, o pats rūkė kanapinio poveikio tabaką, kitam kaltinamajam nieko nepardavė, o kartais jie kartu parūkydavo atmestina, kaip paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir laikytina gynybine. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad interviu metu savo pozicijos dėl kaltės nekeičia, pripažįsta tik iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje (dėl BK 284 str.) nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad interviu metu kaltės nepripažįsta, teigia, kad nėra jokių vaizdo įrašų, patvirtinančių jo kaltumą. Nuteistasis skunde teigia, jog iš esmės jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą, BK 260 straipsnio 1 dalyje, o neprisipažino tik dalyje dėl narkotinių medžiagų kiekio, kas buvo apeliacine tvarka apskundus pakeista. Tačiau iš nuosprendžių turinio matyti, kad T. B. visiškai neigia kaltę, padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, o dėl narkotinių medžiagų disponavimo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad narkotines medžiagas laikė savo reikmėms, o jas vartojo su kitu kaltinamuoju, tačiau jomis neprekiavo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio matyti, kad „<...> byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad T. B. ir D. T. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga 5-fluoro-AKB48, bei šios medžiagos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus kiekius išplatino.“. Remdamasis šiais duomenimis, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog T. B. iš esmės prisipažino ir dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis (vagystė, disponavimas narkotikais), nusikaltimai sunkėja. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę T. B. nedirba. 2020 m. rugsėjo 29 d. nesutiko dirbti pataisos namų patalpų ir gretimų teritorijų, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbų, nesutikimą patvirtino savo parašu (Marijampolės pataisos namuose). Pasak nuteistojo, nuosprendyje nėra nurodyta, kad jis turi dirbti laisvės atėmimo metu, jis ir taip atlikinėja bausmę. Taigi nuteistasis demonstruoja neigiamas nuostatas darbo struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu, nepaisant to, kad nuostata į darbą nestruktūruotoje aplinkoje yra teigiama, t. y. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, kaip ir nurodo savo skunde.

Socialinio tyrimo išvadoje, be to, nurodoma, jog pokalbio metu nuteistasis neneigia turintis narkotinių medžiagų vartojimo patirties. Nuteistasis neigia priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nors prasitaria, jog tam tikru laikotarpiu pajutęs, jog „kažko trūksta“, dėl to daroma išvada, jog tam tikru laikotarpiu pasireiškė galimos/tikėtinos priklausomybės simptomai. Vertinimo metu nustatyta, jog tam tikru laikotarpiu narkotinių medžiagų vartojimas bei jų laikymas buvo viena kasdienių T. B. veiklų. Pirminio psichologinio įvertinimo metu (2021 m. liepos 29 d.) T. B. nurodė, jog narkotines medžiagas vartojo apie du metus. Bausmės atlikimo metu T. B. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinio darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime tema „Priklausomybės ligos: gydymosi galimybės Lietuvoje, atkryčio prevencija“. Domisi savo vartojimo įpročių pokyčių galimybėmis, kritiškai pasisako savo praeities vartojimo atžvilgiu, tačiau šiuo metu neišreiškia poreikio dalyvauti prevencinio, edukacinio pobūdžio tikslinėse priemonėse, galinčiose padėti valdyti potraukį vartoti narkotines medžiagas ateityje. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis, nustatytos tiesioginės piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis srities sąsajos su nusikalstamumu. T. B. vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvavo tikslinėje priemonėje (paskaitoje), yra motyvuotas ateityje narkotinių medžiagų nebevartoti, pasikliaudamas savo vidinėmis nuostatomis ateityje nebevartoti narkotinių medžiagų, pagalbos priemonių neidentifikuoja.

Apibūdinant emocinę nuteistojo gerovę, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistė 2018 m. vasario 1 d. pateikė išvadą, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog du kartus buvo gydytas ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Pasakoja, jog šios bylos nagrinėjimas jį labai išvargino psichologiškai, reikėjo medikų pagalbos. Teigia, jog kurį laiką buvo skirtas palaikomasis gydymas (vartojo vaistus). Išvadoje pažymima, kad narkotinių medžiagų vartojimas, gali būti siejamas su menku savi-veiksmingumu, siekiant palengvinti savo emocines būsenas narkotinių medžiagų pagalba. Daroma išvada, jog praeityje, siekdamas palengvinti savo emocinę būklę, pradėjo vartoti narkotines medžiagas, kas (vertinimo metu) gali būti tiesiogiai siejama su nusikalstamu T. B. elgesiu.

Kalbant apie T. B. mąstymą ir elgesį teigiama, jog kalbėdamas apie viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą, T. B. linkęs pasilikti prie savo ankstesnės bei teisminio nagrinėjimo metu išsakytos pozicijos – savo elgesį linkęs vertinti kaip savigyną. Nusikalstamo elgesio ypatumai gali būti siejami su impulsyvia elgsena, tam tikras nusikalstamas elgesys pasireiškė spontaniškai, veikiant išoriniams aplinkos dirgikliams, ar susiklostant tam tikroms situacijoms (pvz.: dujų balionėlio panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu). Vertinant nuteistojo ankstesnę iškilusių problemų sprendimo patirtį, pastebima, kad jis, priimdamas sprendimus, ne visuomet gebėjo racionaliai bei objektyviai įvertinti situacijas, priimdamas sprendimus labiau orientavosi į galimas teigiamas perspektyvas. Nuteistojo mąstymas pasižymi nuomonės kategoriškumu, tačiau pastebima, jog esant tvirtiems argumentams, T. B. gali būti linkęs priimti ir kitokį požiūrį bei nuomonę, tačiau tai pareikalautų ilgesnio laiko, bei daugiau motyvuojančio asmens pastangų. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog T. B. mąstymo ir elgesio ypatumai (problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžiai, bei pasekmių suvokimas) buvo vieni labiausiai su jo nusikalstamumu siejami poreikiai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus bei nuteistojo resocializaciją teigiamai veiktų tęstinių priemonių, orientuotų į problemų sprendimo įgūdžių lavinimą, pro-socialių vertybių palaikymą taikymo galimybės, skatinant motyvaciją siekti (ar palaikyti) asmeninių pokyčių iniciatyvas.

Be to, pastebima, jog T. B. nusikalstamas elgesys nepasižymi nuoseklumu, praeityje teistas dėl trijų skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau tam tikrus praeities nusikaltimus sieja bendra motyvacija: finansinė/materiali nauda. Šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina savo kriminalinę patirtį ir nejaučia poreikio ateityje save realizuoti kriminalinėje veikloje, tačiau pastebimas tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį racionalizuojantis, minimizuojantis požiūris: T. B. neigia platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims, teigia nepuolęs nukentėjusiojo, o gynęsis pats, panaudodamas dujų balionėlį, visgi teisminių nagrinėjimų metu šie nuteistojo argumentai buvo paneigti. Priežiūrą vertina teigiamai, sutinka, jog taisyklės bei įstatymai yra svarbi visuomenės elgesį reguliuojanti sritis, tačiau kalbėdamas apie savo patirtį, neigiamai vertina jam skirtos bausmės dydį, teigdamas, jog įstatymuose numatyta bausmė yra pernelyg griežta bei skatinanti neigiamas nuostatas teisėsaugos atžvilgiu. T. B. būdingos teigiamos nuostatos visuomenės bei bendruomenės atžvilgiu, tačiau, praeityje, viešoje vietoje, jam nepavyko visuotinai jomis vadovautis – sutrikdė viešąją tvarką panaudodamas dujų balionėlį konflikto kelyje metu. Keliama prielaida, kad nuteistojo nuostatų ypatumai nėra tiesiogiai siejami su T. B. nusikalstamu elgesiu. Dabartinės nuteistojo deklaruojamos vertybinės nuostatos yra socialiai priimtinos. Tačiau tam tikri požiūrio į visuomenės gerovę ypatumai praeityje nebuvo prioritetinė sritis sprendžiant tam tikras problemas ar siekiant įveikti sunkumus, su kuriais jis susidūrė tam tikrų praeities situacijų metu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus ateityje gali palengvinti T. B. pro-socialių nuostatų palaikymas, jų stiprinimas, siekiant nukreipti motyvaciją asmeninių pokyčių iniciatyvoms (pvz.: darbui, šeimos kūrimui, socialinės atsakomybės ugdymui ir kt.).

Galiausiai, kaip matyti iš bylos duomenų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai T. B. teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 81/04-321 nutarta netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (su intensyvia priežiūra) pagal BVK 157 straipsnio 4 dalies 2 punktą skiriant šias rekomendacijas: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje ,,Tik tu ir aš“; dalyvauti ,,Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje; vadovaujantis BVK 125 straipsniu „Nuteistųjų įtraukimas į darbą“, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pagal BVK 134 straipsnį „Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus“ nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną; pristatyti pažymą, patvirtinančią, kad išėjęs į laisvę turės, kur gyventi arba pristatyti gyvenamosios vietos dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę. Asmens bylos bei bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų duomenimis, T. B. tęsė tam tikrų individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą (mokėsi, įgijo ožinių ir tiltinių kranų mašinisto kvalifikaciją, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekia įgyti suvirintojo specialybę, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau nėra duomenų apie dalyvavimą programose „Tik tu ir aš“, „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, nėra duomenų apie tai, jog T. B. kreipėsi į pataisos įstaigų administracijas dėl įsidarbinimo galimybių (2020 m. rugsėjo 29 d. „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje“, fiksuotas nuteistojo rašytinis atsisakymas dirbti pataisos įstaigoje). Duomenų apie neatlygintinus atliktus darbus nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad T. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, tai, kad jis nevykdė daugelio ankstesnių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių, nepakankamą aktyvumą vykdant Individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, itin menką paskatinimų kiekį, neigiamas nuostatas į darbą, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais, itin siaurai vertinant skundžiamo Nutarimo argumentus, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo T. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-201 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. B.“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                Aušra Dambrauskienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • 1A-70-202/2018
  • BVK
  • 1S-117-579/2020
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis