Civilinė byla Nr. 2-708-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01044-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.4, 3.1.14.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria ieškovių pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1158-638/2017 pagal nurodytų ieškovių ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ dėl niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo ir šilumos ūkio perdavimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus šilumos tinklai“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė taikyti sandorių negaliojimo teisines pasekmes, t. y. įpareigoti atsakovę UAB „LITESKO“ perduoti ieškovėms 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos modernizavimo sutarties ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos turto nuomos sutarties objektais buvusį turtą ir visą turimą saugomą informaciją apie teiktas šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas.
2. Kauno apygardos teismui 2017 m. sausio 18 d. ieškovės pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovės patikslino ieškinio reikalavimą dėl Alytaus šilumos ūkio perdavimo, taip pat pareiškė reikalavimus UAB „LITESKO“ dėl žalos atlyginimo.
3. Ieškovų Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Alytaus šilumos tinklai“ pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo Alytaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo yra siejamas su šilumos ūkio turėtojo pareigomis kainų vartotojams nustatymo procese rengiant šilumos bazinės kainos ir šilumos bei karšto vandens dedamųjų projektus ir teikiant juos savivaldybei ir / ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK). Savivaldybės įsitikinimu, atsakovė UAB „LITESKO“ savo pareigas vykdė netinkamai, todėl susidarė nurodyto dydžio žala.
4. UAB „Alytaus šilumos tinklai“ reikalavimas dėl 5 421 080 Eur žalos atlyginimo yra susijęs su Alytaus šilumos ūkį valdančio asmens įstatyminėmis pareigomis (Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) gautas lėšas už nepanaudotus ir parduotus apyvartinius taršos leidimus, kurie išduodami asmeniui, valdančiam ir (ar) naudojančiam šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, investuoti į įstatyme nurodytas priemones taršai mažinti, t. y. šis reikalavimas yra susijęs su modernizavimo sutarties ir turto nuomos sutarties pagrindu perduoto Alytaus šilumos ūkio turto ir veiklos valdymu. Dėl nereikalingų investicijų į Alytaus šilumos ūkį kilo papildoma 491 840,82 Eur dydžio žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė ieškovių patikslintą ieškinį dėl išnuomoto turto išreikalavimo ir papildomą reikalavimą dėl 5 912 920,82 Eur žalos priteisimo ieškovei UAB „Alytaus šilumos tinklai“ iš atsakovės UAB „LITESKO“ ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo; atsisakė priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo Alytaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „LITESKO“ bei netenkino prašymo dėl VKEKK įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu; iš dalies tenkino prašymą išreikalauti įrodymus iš atsakovės UAB „LITESKO“.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimu dėl įpareigojimo perduoti išnuomotą turtą ir informaciją apie jį yra tikslinamas šioje byloje priimtas ieškinys, todėl patikslintas reikalavimas priimtinas.
7. Reikalavimas dėl 5 912 920,82 Eur žalos priteisimo ieškovės UAB „Alytaus šilumos tinklai“ naudai susijęs su išnuomoto turto suteiktomis pajamomis. Ieškovės įsitikinimu, turtas buvo išnuomotas neteisėtu (niekiniu) sandoriu, todėl laikytina, jog šis reikalavimas yra susijęs su pirmiau pareikštu reikalavimu išreikalauti turtą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas priteisti 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimą yra kildinimas iš skirtingų savo esme teisinių santykių, t. y. šilumos kainos nustatymo ir mokesčių už šilumą surinkimo iš vartotojų. Teismo vertinimu, teisiniai santykiai (šilumos kainos nustatymo, mokesčio gavimo ir žalos priteisimo) iš esmės skiriasi nuo šioje byloje priimtų nagrinėti teisinių santykių (dėl turto nuomos ir pajamų, gautų iš nuomojamo turto, atlyginimo). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovių siekis į bylą įtraukti ginčą dėl kito pobūdžio teisinių santykių neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principų. Be to, šilumos kaina, kaip ir pati ieškovė pripažįsta, yra nustatoma pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Vadinasi, ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija, norėdama šioje byloje įrodyti, kad šilumos kainos buvo nustatytos neteisingai, turėtų iškelti bylą VKEKK. Toks ieškinys turėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje, nes šilumos kainų reguliavimo teisiniai santykiai pagal savo pobūdį yra administraciniai teisiniai santykiai, kuriems tam tikrais atvejais numatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.
9. Papildomai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė ieškinį reiškia vartotojų vardu, tačiau ji tam neturi įstatyme nustatytų įgaliojimų, todėl laikytina, jog ieškinys pareikštas neįgalioto asmens.
10. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškinys negali būti priimtas nagrinėti šioje byloje, nes yra neteismingas šiam teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2  ir 8 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirajame skunde ieškovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo, ir šį papildomą reikalavimą priimti nagrinėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės, pareikšdamos reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo iš UAB „LITESKO“ civiline tvarka, tinkamai įgyvendino teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Teisinis pagrindas tokiam reikalavimui pareikšti kyla iš 2001 m. rugpjūčio 2 d. modernizavimo sutarties ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. turto nuomos sutarties. Šių sutarčių šalis yra ne VKEKK, o UAB „LITESKO“, todėl nepagrįsta yra teismo pozicija, jog šis reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas VKEKK.
2. Žala, kurią siekia prisiteisti ieškovės, susidarė UAB „LITESKO“ netinkamai vykdant turto nuomos ir modernizavimo sutartis, todėl laikytina, jog reikalavimai dėl 8 315 956,95 Eur priteisimo yra neatsiejamai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais. Tai, kad VKEKK priėmė sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta neteisinga šilumos kaina, nešalina žalos Alytaus miesto šilumos ūkio vartotojams padarymo fakto, už kurią yra atsakinga UAB „LITESKO“, kaip sutarčių šalis.
3. Teismas klaidingai aiškino Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį, pagal kurią ieškovės turėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, pareikšdamos reikalavimą VKEKK. Minėta norma numato visai kitokio pobūdžio procedūrą, kuri šioje byloje yra neaktuali.
4. Turto nuomos ir modernizavimo sutartys buvo sudarytos vartotojų naudai ir interesais, taigi, yra viešo pobūdžio. Alytaus miesto savivaldybės administracija reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo ne vartotojų vardu, o vartotojų naudai, būdama sutarčių, kurias vykdant ir susidarė žala, šalis, todėl yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą UAB „LITESKO“ dėl žalos atlyginimo.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „LITESKO“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir apeliacinį procesą nutraukti arba skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nutarties dalis dėl atsisakymo priimti reikalavimą negali būti apeliacijos objektu, nes pareiškimas dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu negali būti skundžiamas (CPK 141 straipsnio 4 dalis).
2. Ieškovės patikslintu ieškiniu keičia tiek pirminio ieškinio dalyką, tiek jo pagrindą, kas imperatyviai draudžiama įstatymu, atitinkamai ieškovės neteisėtai siekia išvengti žyminio mokesčio mokėjimo bei bylų paskirstymo tarp teismų taisyklių. Pirminio ieškinio teisinis pagrindas yra susijęs su modernizavimo ir turto nuomos sutarčių pasibaigimo pasekmėmis, o patikslintu ieškiniu yra reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo Alytaus miesto savivaldybės administracijai, kurių pagrindas yra tariamai netinkamai atsakovės vykdytos teisės aktuose numatytos pareigos, kurios nėra susijusios su modernizavimo ar turto nuomos sutartimis. Ieškovių pateiktas procesinis dokumentas laikytinas nauju ieškiniu, o jo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas bendra CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Ieškovių reikalavimas dėl žalos atlyginimo net negalėtų būti priimtas bendrosios kompetencijos teisme kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, nes šis reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra susijęs su iš modernizavimo ir turto nuomos sutarties kylančiais santykiais, be to, Alytaus miesto savivaldybė neturi įgaliojimų reikšti reikalavimą dėl vartotojų tariamai patirtos žalos atlyginimo, nes ieškovės nenurodo jokio įstatyminio pagrindo, kurio pagrindu galėtų ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimą gyventojų vardu. Nagrinėjama civilinė byla taip pat negalėtų būti sujungta su byla, kurioje būtų sprendžiamas tokio pobūdžio žalos atlyginimo klausimas, nes šios bylos nebūtų laikomos vienarūšėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Litesko“ Alytaus miesto savivaldybei, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
14. Teismas, atsisakydamas priimti papildomą ieškovių reikalavimą, nurodė, jog reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo Alytaus miesto savivaldybei yra kildinamas iš skirtingo negu ieškinyje nurodyto teisinio santykio, kadangi jis kildinamas iš šilumos kainos nustatymo ir mokesčių už šilumą surinkimo iš vartotojų. Todėl papildomas reikalavimas nėra susijęs su priimtais nagrinėti teisme teisiniais santykiais (dėl turto nuomos ir pajamų, gautų iš nuomojamo turto, atlyginimo). Be to, tokio naujo reikalavimo priėmimas neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principų.

Dėl ieškinio dalyko pakeitimo instituto ir naujų ieškinio reikalavimų pareiškimo byloje atribojimo.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovių 2017 m. sausio 18 d. papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo atsisakė priimti, be kita ko, remdamasis CPK 136 straipsnio 2 dalimi. Atsakovė atsiliepime į ieškovių atskirąjį skundą nurodė, kad remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi teismas ieškovių pareiškimo neturėjo priimti, o jį priėmus, taikyti CPK 141 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovės siekė pakeisti tiek ieškinio dalyką, tiek jo pagrindą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
16. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Aiškinant minėtą straipsnį teismų praktikoje nurodoma, kad teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi, atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį, nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas, pagrindas, ar siekiama tik padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, ar pareikšti naują ieškinio reikalavimą ir pan. Minėta, ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, jis negali tik kartu pakeisti jų abiejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-349-178/2015). Taigi CPK 141 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik ieškovo pareikšto ieškinio dalyko arba pagrindo keitimą, bet ne tarpusavyje susijusių reikalavimų sujungimą byloje (CPK 136 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovių 2017 m. sausio 18 d. pareiškimas vertintinas ne kaip pirminio ieškinio dalyko pakeitimas (CPK 141 straipsnio 1 dalis), bet kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų sujungimas į vieną (CPK 136 straipsnio 1 dalis), t. y. papildomų reikalavimų prijungimas prie pareikšto ieškinio.
18. CPK 136 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą, nurodoma, kad šioje įstatymo normoje terminas reikalavimas turi platesnę reikšmę negu faktinis ieškinio pagrindas ir savo turiniu iš esmės prilygsta atskiram ieškiniui. Taigi ieškovas gali vienoje byloje pareikšti kelis atskirus reikalavimus, turinčius skirtingus faktinius pagrindus ir dalykus arba atskirus reikalavimus, tuo pačiu faktiniu pagrindu dėl skirtingų dalykų arba atskirus reikalavimus dėl to paties dalyko, bet grindžiamus skirtingais faktiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
19. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu reikalavo UAB „Litesko“ perduoti joms 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos modernizavimo sutarties ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos turto nuomos sutarties objektais buvusį turtą ir visą turimą saugomą informaciją apie teiktas šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas.
20. 2017 m. sausio 18 d. ieškovės pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Jame nurodė, kad patikslina ieškinio reikalavimą dėl Alytaus šilumos ūkio perdavimo, taip pat pareiškė reikalavimus UAB „LITESKO“ dėl žalos atlyginimo (5 912 920,82 Eur ir 8 315 956,95 Eur sumų).
21. Įvertinus ieškovių ieškinį bei 2017 m. sausio 18 d. pareiškimą, matyti, kad reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo kildinamas iš to paties faktinio pagrindo – 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos modernizavimo sutarties ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos turto nuomos sutarties. Taigi abejuose ieškovių procesiniuose dokumentuose reiškiami reikalavimai skiriasi, tačiau paremti tuo pačiu faktiniu pagrindu. Ir nors ieškovės 2017 m. sausio 18 d. pareiškimą įvardijo kaip pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, teismas nesiremia vien gramatiniu aiškinimu ir įvertinęs šio pareiškimo turinį konstatuoja, jog ieškovės siekė ne pakeisti ieškinio dalyką, bet pateikti naują reikalavimą, susijusį su pradiniu reikalavimu byloje, pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi sprendė ne ieškinio dalyko pakeitimo klausimą, bet naujų reikalavimų prijungimo prie byloje pareikšto ieškinio klausimą. Dėl šios priežasties atmestini ir atsakovės argumentai dėl apeliacijos objekto nebuvimo šioje byloje.
22. Įvertinus bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors ieškovių 2017 m. sausio 18 d. pareiškime suformuoti reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos priteisimo, galėtų būti atskiros bylos ginčo dalykas, tačiau jų nagrinėjimas šioje byloje, prijungimas prie byloje pareikšto ieškinio, yra suderinamas su proceso efektyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis). Todėl pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją byloje nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis CPK 136 straipsnio 2 dalimi minėtą ieškovių reikalavimą dėl žalos priteisimo yra tikslinga nagrinėti skyriumi, atskirai nuo kitų ieškinyje ir pareiškime pareikštų reikalavimų.

Dėl teismo atsisakymo priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur sumos priteisimo

23. Teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur sumos priteisimo, remiantis, be kita ko, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2, 3, 8 punktais. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
24. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Todėl spręsdamas dėl ieškinio (reikalavimų) pateikimo civiliame procese teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik įvertina, ar pareikštas ieškinys atitinka įstatyme numatytas sąlygas ir prielaidas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, neturėjo ginčo vertinti iš esmės, o tik įvertinti pareikšto ieškinio ir jo patikslinimo atitiktį CPK numatytiems reikalavimams.
25. Nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, kad atsisako priimti minėtą reikalavimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 arba 3 punktą, bet iš nutarties motyvų matyti, kad teismas rėmėsi abiem pagrindais. Teismas konstatavo, jog Alytaus miesto savivaldybė, norėdama šioje byloje įrodyti, kad šilumos kainos nustatytos neteisingai, turėtų iškelti bylą VKEKK, kadangi nėra aišku, ar buvo nustatyta galutinė šilumos kaina. Todėl ginčas yra susijęs su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Be to, teismas nustatė, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti žalą (8 315 956,95 Eur), jo nagrinėjimą reiktų stabdyti, kol ginčas ikiteismine tvarka būtų išnagrinėtas Komisijoje. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
26. Minėta, kad ieškovių keliamas ginčas (dėl žalos atlyginimo) kyla iš 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos modernizavimo sutarties ir 2001 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos turto nuomos sutarties. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su atsakovo veiksmais dėl šilumos kainos nustatymo, tačiau tai nereiškia, jog teismas civiliniame procese šio klausimo negali išspręsti. Vien tai, kad atsakovo taikytos šilumos kainos procese dalyvavo viešojo administravimo subjektas, nepaneigia, kad ginčas kyla iš esmės iš sutartinių teisinių santykių. Todėl pagal šiuo metu ieškovių pateiktame ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą darytina išvada, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos priteisimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Papildomai pažymėtina, jog jeigu pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu kiltų klausimas dėl ieškovių pareikšto ieškinio rūšinio teismingumo, teismas CPK 36 straipsnio numatyta tvarka gali kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo nustatymo.
27. Atitinkamai nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje (CPK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad iš ieškovės ieškinio faktinių aplinkybių yra neaišku, ar buvo nustatyta neteisinga galutinė šilumos kaina, ar kuri nors/kurios nors šilumos dedamųjų dalių. Taip pat nurodyta, jog skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja VKEKK. Todėl jei Alytaus miesto savivaldybė norėtų įrodinėti, kad buvo neteisingai nustatyta/nustatytos šilumos dedamosios, tai ji turėtų kreiptis ikiteismine tvarka į VKEKK. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais.
28. Kadangi ieškovės ieškinyje ir 2017 m. sausio 18 d. pareiškime nurodytas ginčas (ginčas dėl šilumos kainos nustatymo ir mokesčių už šilumą) yra susijęs iš esmės su sutarčių, nurodytų šios nutarties 26 punkte, vykdymu, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės privalėjo naudotis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka prieš pareikšdamos reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Įvertinus šalių pateiktus duomenis matyti, jog byloje ginčas kyla dėl sutartinių teisinių santykių, todėl teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės turėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teikdamos skundą VKEKK (viešojo administravimo subjektui). Ieškovės pagrįstai pasirinko pasinaudoti civilinės teisės gynybos priemonėmis dėl galimai padarytos žalos atlyginimo pareikšdamos ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas, CK 135 straipsnis).
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų yra įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
30. Teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartyje padarė išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybė reiškė ieškinį vartotojų vardu, tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato savivaldybėms teisės kreiptis su ieškiniu prašant priteisti gyventojų permokėtas už šildymą pinigų sumas. Su tokiu CK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto aiškinimu ir taikymu teisėjų kolegija nesutinka.
31. Kadangi, ieškovių reikalavimas dėl minėto žalos atlyginimo yra susijęs su šios nutarties 26 punkte nurodytų sutarčių vykdymu, kurių šalimis buvo atsakovas ir ieškovės (Alytaus miesto savivaldybė ir atsakovas sudarė 2001 m. rugpjūčio 2 d. modernizavimo sutartį), darytina išvada, kad reikalavimas dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo kyla būtent iš šių sutarčių vykdymo (jų galimo pažeidimo). Todėl Alytaus miesto savivaldybės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimą vertinamas kaip jos siekis apginti savo, kaip sutarties šalies, galimai atsakovo veiksmais pažeistas teises, o ne ginti kitų suinteresuotų asmenų (vartotojų) teises.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti papildomą reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo Alytaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „LITESKO“. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti papildomą ieškinio reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo Alytaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „LITESKO“, naikinama, o minėtas patikslinto ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
33. Teisėjų kolegija, neperžengdama atskiruoju skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo, atitinkamai netenkino ir prašymo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad toks procesinis sprendimas (atsisakyti priimti papildomą reikalavimą) buvo nulemtas netinkamo CPK normų aiškinimo ir taikymo, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su atsakovės veiksmais šilumos kainų nustatymo procese, kuriame dalyvauja ir VKEKK, pakartotinai sprendžiant papildomo reikalavimo priėmimo klausimą, svarstytinas ir komisijos įtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti papildomą ieškinio reikalavimą dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovei Alytaus miesto savivaldybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, panaikinti ir patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 8 315 956,95 Eur žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai              Artūras Driukas

              Gintaras Pečiulis

              Egidija Tamošiūnienė