Civilinė byla Nr. e2-67-1177/2023
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01484-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Tauragė
Tauragės
apylinkės Tauragės teismo rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,
sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Risma“ atstovams D. B. ir advokatui K. J.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerija“ atstovams E. D. ir advokatui D. F.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Risma“ ieškinį dėl netinkamos kokybės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amerija“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Risma“ (toliau - ieškovė) prašo: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerija“ (toliau – atsakovė) 2021 m. gruodžio 27 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovei 2008 metų gamybos savivartį sunkvežimį Mercedes Benz Atego 1218L, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis, sunkvežimis), o ieškovei – už automobilį sumokėtą 18634,00 Eur kainą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 2320,39 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2021 m. gruodžio 27 d. dieną UAB „Risma“ ir UAB „Amerija“ sudarė transporto priemonės pirkimo-padavimo sutartį (toliau - Sutartis; priedas Nr. 1), kuria atsakovė pardavė ieškovei 2008 metų gamybos savivartį sunkvežimį „Mercedes Benz Atego 1218L“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė). Transporto priemonė buvo įsigyta su tikslu naudoti ieškovo komercinėje veikloje, vykdant statybos darbus Vokietijoje. Ieškovė už įsigytą transporto priemonę atsakovei sumokėjo 18634,00 Eur sumą: 2021 m. gruodžio 1 d. - 1000 Eur pradinę įmoką, ir 2021 m. gruodžio 27 d. - 17634 Eur sumą.
1.2. Praėjus kelioms savaitėms po 2021 m. gruodžio 27 d. sutarties pasirašymo, ieškovė pasiėmė Transporto priemonę iš atsakovės ir atidavė į servisą dėl filtrų, tepalų, alyvos keitimo ir kt. einamųjų procedūrų atlikimo. Vėliau Transporto priemonė Lietuvoje nebuvo eksploatuojama. 2022 metų kovo mėnesio pabaigoje ieškovės vairuotojai, atvykę iš Vokietijos, šią Transporto priemonę nuvairavo iki Vokietijos. 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje Transporto priemonė visiškai sugedo: sunkvežimio eksploatavimo metu, išverčiant krovinį, savivarčio kėbulas visiškai atitrūko nuo likusios Transporto priemonės dalies, krisdamas deformavo Transporto priemonės galinį rėmą, apgadino galinį žibintą, degalų baką ir siurblį. Vokietijoje Transporto priemonė buvo pravažiavusi vos 817 km. Atliekami darbai kiekviename objekte buvo fiksuojami fotonuotraukomis ir ieškovės darbuotojai paliudys, kad nebuvo naudojamos jokios perkrovos Transporto priemonės tokio trumpo eksploatavimo laikotarpio metu.
1.3. Specialistams apžiūrėjus Transporto priemonę buvo nustatyta, kad savivarčio kėbulo išvertimo mechanizmas ant Transporto priemonės rėmo buvo pritvirtintas ne gamykloje, o kažkokiu kitu būdu. Paaiškėjo, kad Transporto priemonės papildomo rėmo sijos su papildomai įrengtomis atramomis pagal matmenis ir gabaritus yra gerokai mažesnės už Transporto priemonės pagrindinio rėmo sijas; suvirinimo siūlėse matyti korozijos židiniai, savivarčio kėbulo rėmo laikikliai galinėje dalyje nulūžę, kėlimo cilindras sulūžęs. Kaip galimas gedimo priežastis Transporto priemonę apžiūrėjęs specialistas įvardino netinkamai įrengtas suvirinimo siūles arba parinktus nepakankamus papildomo rėmo konstrukcijos matmenis (žr. 2022 m. gegužės 11 d. Motorinių transporto priemonių ekspertų biuro „Unfallschaden Forum“ parengtą Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įrodymų užtikrinimo ataskaitą – ieškinio priedas Nr. 4).
1.4. Sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas neinformavo ieškovės apie Transporto priemonės išvertimo mechanizmo tvirtinimo defektus, įskaitant aplinkybę, kad mechanizmas pritvirtintas ne gamykloje, o savadarbiu būdu, pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės yra paveiktos korozijos, ir visų minėtų trūkumų faktas ieškovei nebuvo žinomas. Pastebėti nurodytus Transporto priemonės trūkumus sutarties sudarymo metu, neatliekant specialaus tyrimo, fiziškai ir objektyviai nebuvo galima, atitinkamai, trūkumai vertintini kaip paslėpti.
1.5. 2022 m. birželio 23 d. dieną ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydama naujai paaiškėjusias aplinkybes ir pateikdama savo reikalavimus dėl Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir už Transporto priemonę sumokėtos kainos grąžinimo (priedas Nr. 5). Gavęs pretenziją, atsakovės vadovas pats susisiekė su ieškovės vadovu, nurodė, kad sutinka išspręsti šį klausimą taikiai ir pats pasiūlė grąžinti pinigus iki metų pabaigos. Pagal tokias sutartas sąlygas buvo parengtas ir atsakovei pateiktas Pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo projektas, tačiau iki šios dienos atsakovė neatsiuntė pasirašyto parengto Pareiškimo ir pradėjo vengti atsakinėti į ieškovės skambučius.
1.6. Ieškinyje teigiama, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kuomet pirkėjas sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovei parduota Transporto priemonė neatitiko įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų kokybės reikalavimų: akivaizdu, kad atsilaisvinus ir nulūžus netinkamai (nekokybiškai) pritvirtintam sunkvežimio savivarčiam kėbului, Transporto priemonė tapo nefunkcionali ir nebegali būti naudojama pagal jos paskirtį - krovinių gabenimui ir automatiniam jų iškrovimui. Svarbu yra tai, kad Transporto priemonės gedimą sąlygoję defektai (netinkamas ir nekokybiškas savivarčio kėbulo pritvirtinimo būdas) egzistavo iki šalims sudarant sutartį, yra paslėpti (ieškovė trūkumų sutarties sudarymo metu objektyviai negalėjo pastebėti), atsakovė apie trūkumų faktą ieškovės neinformavo, todėl yra atsakingas už netinkamos kokybės prekės pardavimą ieškovei. Savo ruožtu, Transporto priemonės pardavimas, kai daiktas - savivartis sunkvežimis - turi jo pagrindinės - savivarčio - funkcijos praradimą sąlygojančių kokybės trūkumų, yra vertintinas kaip esminis su ieškove sudarytos sutarties pažeidimas: akivaizdu, kad dėl Transporto priemonės kokybės trūkumų negalėdama naudoti sunkvežimio pagal tiesioginę paskirtį, t. y., tam tikslui, kuriam prekę įsigijo, ieškovė iš su atsakove sudaryto sandorio iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi. Be to, įvertinant, kad nulūžęs kėbulas ant Transporto priemonės buvo pritvirtintas saviveikliniu būdu - ne ant originalaus, o ant savadarbiai sumontuoto per mažų išmatavimų rėmo, tvirtinimo (suvirinimo) siūlės paveiktos korozijos, - Transporto priemonei esant tokios techninės būklės, efektyvus gedimo pašalinimas užtikrinant tolesnę saugią sunkvežimio eksploataciją yra negalimas.
1.7. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nusipirkusi netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti adekvačių jos teisių gynimo priemonių. Akivaizdu, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo Sutarties, o nusipirktos Transporto priemonės trūkumai objektyviai negali būti ištaisyti be ženklių išlaidų, galimai viršijančių ir pačios Transporto priemonės vertę. Parduodama nekokybišką Transporto priemonę atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, be to, po prekės įsigijimo išryškėję daikto trūkumai yra esminiai, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovė atsisako su atsakove 2021 m. gruodžio 27 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties ir pageidauja grąžinti esminių kokybės trūkumų turinčią prekę atsakovei, iš atsakovės atgaudamas už Transporto priemonę sumokėtą 18634,00 Eur kainą.
1.8. Dėl papildomų nuostolių priteisimo ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra patyrusi papildomų su nekokybiškos Transporto priemonės įsigijimu susijusių nuostolių: 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje, siekiant paruošti Transporto priemonę eksploatacijai, ieškovės užsakymu buvo atlikti Transporto priemonės remonto darbai, kurie kainavo 2 002,74 Eur (2022 m. sausio 31 d. UAB „Autokurtas“ PVM sąskaita- faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas - priedas 2). Atsižvelgiant, kad Transporto priemonės gedimai, dėl kurių sunkvežimis tapo faktiškai neeksploatuojamas, įvyko 2022 m. balandžio pradžioje, t. y. vos po 2 mėnesių nuo minėtų remonto darbų atlikimo, ir per nurodytą trumpą laiką ieškovė faktiškai nespėjo pasinaudoti remonto darbų rezultatais, tokias išlaidas kokybės trūkumų turinčios Transporto priemonės remontui ieškovė vertina kaip tiesioginius nuostolius, kurių (išlaidų forma) ieškovė nebūtų patyrusi, jei būtų buvusi laiku informuota apie esminius Transporto priemonės defektus (nebūtų sudariusi Sutarties ir, atitinkamai, užsakinėjusi remonto darbų). Be to, ieškovė patyrė išlaidų eksperto-specialisto paslaugoms, 2022 m. gegužės 2 d. konstatuojant Transporto priemonės gedimą sąlygojusius trūkumus ir Transporto priemonės apžiūros akto vertimo į lietuvių kalbą paslaugoms apmokėti, iš viso - 317,65 Eur, kurios (išlaidos) laikytinos su netinkamos kokybės prekės įsigijimu susijusiais ieškovės nuostoliais (UNFALLSCHADEN FORUM ir UAB ARV PVM sąskaitos- faktūros ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai - priedas 7). Kadangi šiuo metu Transporto priemonė yra Vokietijoje, jos pargabenimui į Lietuvą, siekiant grąžinti atsakovei, ieškovė neišvengiamai patirs išlaidų, kurių apimtis paaiškės vėliau. Visos išvardintos išlaidos laikytinos nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė (patirs) dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įstatyminę prievolę perduoti ieškovei tinkamos kokybės Transporto priemonę, o pardavė esminių paslėptų kokybės trūkumų turinčią prekę. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtas (patirsimas) išlaidas (nuostolius), ko ieškovė atitinkamai ir reikalauja.
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškiniu ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, nepateikė jokių įrodymų, kad kėbulo išvertimo mechanizmas nulūžo dėl tvirtinimo defektų ar dėl to, kad neva pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės buvo paveikti korozijos, ir kad tai nebuvo įmanoma pastebėti neatliekant specialaus tyrimo.
2.1. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė, pardavusi ieškovei Transporto priemonę, nepažeidė CK normų, nes nenuslėpė jokių automobilio trūkumų, priešingai, ieškovė ieškinyje neatskleidė visų automobilio įsigijimo aplinkybių, klaidina teismą, kad pasiėmęs automobilį, pastarąjį atidavė į servisą tik dėl filtrų, tepalų, alyvos keitimo ir kitų einamųjų procedūrų atlikimo. Nėra ginčo, kad ieškovė pagal 2021 m. gruodžio 27 d. ,,Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį“ iš atsakovo nusipirko 2008 m. rugsėjo 29 d. gamybos automobilį ,,Mercedes-Benz Atego 1218L“, kurio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini) (Danijos), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas, jame nebuvo atlikti jokie kėbulo pakeitimo darbai, Automobilis buvo be privalomosios techninės apžiūros, visiškai netinkamas dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje ir tai buvo nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, kurioje aiškiai parašyta, kad ,,transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja, transporto priemonės trūkumai pirkėjui žinomi, už automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako, automobilis parduodamas be garantijos, su pardavimo kaina pirkėjas sutinka”. Todėl laikytina, kad ieškovė įsigijo daiktą, kurio kokybė atitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Prieš perkant automobilį, ieškovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti Automobilį, matė visus jo trūkumus, matė, kad automobilyje yra sumontuota platforma ir keltuvas, ir būtent dėl šių Automobilio mechanizmų buvimo, atsakovės manymu, ieškovas ir norėjo pirkti Automobilį. Tai, kad automobilis buvo parduotas be garantijos ir netinkamas eksploatavimui, ir apie tai ieškovas žinojo, liudija ieškovo į bylą pateikti duomenys apie Automobiliui atkiltą remontą tikslu praeitį privalomąją techninę apžiūrą. Taip, ieškovė atliko ne tik būtinus paruošimo techninei apžiūrai darbus (alyvų, stabdžių kaladėlių keitimą ar pan., bet atliko didelio mąsto remontą: pakeitė stabdžių kamerą, posūkio pirštą, oro jungtis (vadinasi nebuvo sandari kėbulo pakėlimo sistema), kažkokį laikiklį, gabaritinius žibintus, ABS žiedą, stiklą, pašalino tepalų nuotekas, sutvarkė išorinį apšvietimą, keitė stabdžių kamerą, remontavo kažkokius kėbulo elementus. Ir, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jokių pretenzijų dėl šių automobilio trūkumų atsakovei nekelia. Pažymima, kad į bylą ieškovė pateikė UAB ,,Autokurtas” sąskaitą faktūrą už automobilio remonto darbus. Bet nepateikė remonto užsakymo lapo, iš kurio matytųsi, kokius gėdimusi ieškovas prašė sutaisyti.
2.2. Teigiama, kad kaip nurodo ieškovė, ji Automobilį pirko darbinei veiklai vykdyti, vadinasi, paruošdama Automobilį naudojimui, techninei apžiūrai, ji tikrino visus jo agregatus išvertimo mechanizmą, ir remontavo kėbulo elementus (tik nenurodė kokius, UAB ,,Autokrutas“ PVM sąskaitos faktūros Serija AKU Nr.2202237, RE2317 pozicija). Kadangi visi šie darbai buvo atlikti ieškovės pasirinktoje specializuotoje įmonėje UAB ,,Autokurtas”, tai nepastebėti ,,paslėptus trūkumus, surūdijusias suvirinimo siūles” jei tokie trūkumai buvo, buvo neįmanoma. G. A. buvo įsigytas Danijoje (pirko UAB ,,Dominga” , kuri vėliau jį pardavė atsakovei). Lietuvoje Automobilis nebuvo perdaromas, taisomas, - koks atvyko iš Danijos, toks buvo parduotas ieškovui. Platforma ir keltuvas buvo sumontuoti Automobilyje, todėl atsakovas net nežino, ar tai buvo padaryta ne gamykliniu būdu, kaip teigia ieškovė, o gi ir ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius, į bylą nepateikė. Kadangi atsakovė nesiruošė Automobilį naudoti savo veiklai, todėl neatliko jokių remonto darbų, Automobilį pardavė ieškovui tokios būklės koks buvo, visiškai neruošdama pardavimui (padavė tokį, kokį įsigijo). Ieškovės argumentai, kad neva pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės yra paveiktos korozijos, ir neva visų minėtų trūkumų faktas ieškovei nebuvo žinomas, o pastebėti nurodytus Automobilio trūkumus sutarties sudarymo metu, neatliekant specialaus tyrimo, fiziškai ir objektyviai nebuvo galima, vertintini kritiškai, nes automobilio rėmas yra nepaslėpta konstrukcija, kurią negalima pamatyti, vizualiai įdėmiai apžiūrėti. Tuo labiau, kad iš ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Serija AKU Nr.2202237, matyti, kad buvo atliekamas kažkokių kėbulo elementų remontas (kodas RE2317), vadinasi kėbulas buvo apžiūrėtas. Be to, priešingai negu nurodo ieškovė, į bylą pateiktas Įrodymų užtikrinimas BSD0522030, jokiu būdu neįrodo aplinkybės, dėl ko savivarčio kėbulas visiškai atitrūko nuo likusios Automobilio dalies. Šis dokumentas vertintinas kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad ekspertas D. K. pagal 2022 m. gegužės 2 d. užsakymą surašė ,,Įrodymų užtikrinimą” Nr. BSD0522030, kuriame be kitą ko nurodė, kad šis užsakymas atliktas siekiant išsaugoti įrodymus, todėl reikia padaryti Automobilio nuotraukas, nes ,,užsakovo teigimu, išverčiant krovinį atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas, priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankamai parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys”. Taigi, būtent ieškovė nurodė ekspertui D. K., (šio eksperto kvalifikacija nepatvirtinta jokiais dokumentais), ,,galimas” priežastis, dėl kurių nulūžo savivartis kėbulas.
2.3. Atsakydama į ieškinio 5 punkte nurodytus argumentus apie tai, kad Vokietijoje Automobilis buvo pravažiavęs 817 km., atliekami darbai kiekviename objekte buvo fiksuojami fotonuotraukomis ir tai neva įrodys, kad nebuvo naudojamos jokios perkrovos, atsakovė pažymi, kad tokiam gėdimui rida neturi jokios įtakos. Pagal Automobilio technines charakteristikas, jo masė be krovinio yra 6100 kg, o su kroviniu – 11975 kg. Vadinasi, gabenamas krovinys (pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, tai buvo birus krovinys) neturėjo viršyti 5875 kg. Bet ieškovė, kažkodėl iš karto gindamasi, jog nebuvo jokių perkrovų, į bylą nepateikė jokių duomenų, kokius krovinius ji gabeno, koks buvo šių krovinių svoris, kiek ilgai buvo gabenami kroviniai.
2.4. Pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai), patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija), atliekant tokio tipo automobilių techninę patikrą, tikrinama važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, t. y., atliekama vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra, kurios metu tikrinami laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai, laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai), korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (Techninių reikalavimų 2 priedo 6.1.1 punktas). Ieškovė, bandydama įrodyti, kad neva Automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais (kad neva buvo paslėpti Automobilio išvertimo mechanizmo tvirtinimo defektai, įskaitant aplinkybes, kad mechanizmas pritvirtintas ne gamykloje, o savadarbiu būdu, kad pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės buvo paveiktos korozijos, ir neva visų minėtų trūkumų faktas ieškovei nebuvo žinomas, o pastebėti šiuos Automobilio trūkumus sutarties sudarymo metu, neatliekant specialaus tyrimo, fiziškai ir objektyviai nebuvo galima), nepateikė į bylą Automobilio techninės apžiūros lapo, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodyti kėbulo trūkumai, jei tokie buvo.
2.5. Atsiliepime nurodoma, kad pagal CK 3.636 straipsnio 8 dalį, pardavėjas yra atsakingas už trūkumus, atsiradusius dėl netinkamo prekių įdiegimo (instaliavimo, įrengimo ar montavimo), tik šiais atvejais: įdiegimas yra pirkimo-pardavimo sutarties dalykas ir jį atliko pardavėjas arba jis už tai yra atsakingas; įdiegimą turėjo atlikti vartotojas ir tai buvo padaryta netinkamai dėl netikslių įdiegimo instrukcijų, kurias pateikė pardavėjas, o skaitmeninių elementų turinčių prekių netinkamo įdiegimo atveju – pardavėjas ar skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikėjas. Ieškovės argumentai, kad „Automobilis neatitiko įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų reikalavimų: akivaizdu, kad atsilaisvinus ir nulūžus netinkamai (nekokybiškai) pritvirtintam sunkvežimio savivarčiams kėbului, Automobilis tapo nefunkcionalus, nepagrįsti jokiais įrodymai ir yra prieštaringi: kaip minėta aukščiau, automobilis pardavimo metu buvo techniškai netvarkingas, be techninės apžiūros, ir šias aplinkybes ieškovė žinojo, tai nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Vadinasi, Automobilis pirkimo metu jau neatitiko įprastai tokio pobūdžio prekei keliamų reikalavimų, šios aplinkybės buvo žinomos ieškovei, dėl to buvo atliktas Automobilio remontas UAB ,,Autokurtas”. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, Automobilį apžiūrėti atvyko ieškovės atstovas, kuris matė, kokios būklės yra Automobilis, kad jame sumontuota platforma ir keltuvas, ir būtent šios aplinkybės, atsakovės nuomone, sudomino ieškovę, t. y. platforma ir keltuvas buvo sumontuotas Automobilyje, todėl atsakovė neturi duomenų, kad tai buvo padaryta ne gamykliniu būdu, kaip teigia ieškovė, arba nekokybiškai, tuo labiau, kad pagal automobilio registracijos duomenis jis yra savivartis, vadinasi visi savivarčio agregatai buvo sumontuoti gamykloje. Kadangi išvertimo mechanizmo atsakovė Automobilyje nemontavo, ji nėra atsakingas už šio agregato gedimą. Ieškovė nurodo aplinkybes, kad savivartyje kažkas ,,atsilaisvino” ir tada nulūžo kėbulas. Varžtų užveržimas tai ne atsakovės prievolė, ieškovės darbuotojas, naudojęs Automobilį, turėjo užtikrinti, kad eksploatacijos metu nebūtų atsilaisvinusių jokių mechanizmų, o jei jis to neužtikrino, tai yra darbuotojo atsakomybės klausimas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.
2.6. Taip pat nurodo, kad kadangi atsakovė nepripažįsta ieškinio tai ieškovės argumentai dėl papildomų nuostolių priteisimo papildomai nenagrinėtini, tokie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
3. Dublike ieškovė nurodo, kad, priešingai nei teigiama atsakovės atsiliepime, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, kad Automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais – 2022 m. gegužės 11 d. Motorinių transporto priemonių ekspertų biuro „Unfallschaden Forum“ parengtoje ataskaitoje nurodyta, jog specialistams apžiūrėjus Automobilį buvo nustatyta, kad savivarčio kėbulo išvertimo mechanizmas ant transporto priemonės rėmo buvo pritvirtintas ne gamykloje, o kitu būdu; transporto priemonės papildomo rėmo sijos su papildomai įrengtomis atramomis pagal matmenis ir gabaritus yra gerokai mažesnės už transporto priemonės pagrindinio rėmo sijas; suvirinimo siūlėse matyti korozijos židiniai, savivarčio kėbulo rėmo laikikliai galinėje dalyje nulūžę, kėlimo cilindras sulūžęs. Kaip galimas gedimo priežastis transporto priemonę apžiūrėjęs specialistas įvardino netinkamai įrengtas suvirinimo siūles arba parinktus nepakankamus papildomo rėmo konstrukcijos matmenis.
3.1. Be to, paneigiant atsakovės teiginius, jog pati ieškovė, įsigijusi Automobilį, iš karto jį atidavė į servisą ir „remontavo kažkokius kėbulo elementus“, pateikė į bylą 2022 m. spalio 14 d. UAB „Autokurtas“ raštą „Dėl atliktų remonto darbų“ , kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 10 d. UAB „Risma“ kreipėsi į UAB „Autokurtas“ Kauno servisą, esantį Verslo g. 13, Kumpių k., Kauno r., prašydama atlikti šiuos remonto darbus: (i) atlikti bendrinį Automobilio aptarnavimą: pakeisti tepalus, filtrus (ii) atlikti važiuoklės patikrą prieš privalomąją techninę apžiūrą; (iii) pašalinti vandens nuotėkį, kadangi ant priekinės panelės bėga vanduo; (iv) pašalinti pavarų dėžės gedimą. UAB „Autokurtas“ atliko Automobilio remonto darbus UAB „Risma“ pateikto užsakymo apimtyje ir 2022 m. sausio 31 d. grąžino Automobilį. 2022 m. vasario 11 d. UAB „Risma“ atvyko į UAB „Autokurtas“ servisą ir nurodė, kad nulūžo kabinos pakėlimo rankena bei reikalinga atlikti tachografo patikrą. UAB „Autokurtas“ atliko užsakytus remonto darbus ir paslaugas, ir 2022 m. vasario 21 d. grąžino Automobilį užsakovui. Visi UAB „Autokurtas“ atlikti remonto darbai, suteiktos paslaugos bei panaudotos (pakeistos) atsarginės dalys bei medžiagos yra nurodytos pridedamuose užsakymuose bei PVM sąskaitose faktūros. Jokių kitų, išskyrus nurodytus užsakymuose bei sąskaitose faktūrose, remonto darbų atliekama nebuvo. Taip pat pateikė ieškovės remonto užsakymus ir UAB „Autokurtas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl nurodytų remonto darbų. Pridedami įrodymai patvirtina, kad jokių remonto darbų, susijusių su Automobilio kėbulu išvertimo mechanizmu ar suvirinimo darbais, nebuvo atlikta, o UAB „Autokurtas“ atlikti remonto darbai priežastiniu ryšiu nėra susiję su varčios išlūžimu. Pažymima, kad UAB „Autokurtas“ specialistams atliekant rašte išvardintus darbus (tepalų, filtrų pakeitimą, važiuoklės patikrą, pavarų dėžės gedimo pašalinimą ir kt.), šios srities profesionalai nepastebėjo, kad savivarčio kėbulo išvertimo mechanizmas ant transporto priemonės rėmo buvo pritvirtintas negamykliniu, o savavališko suvirinimo būdu. Ši aplinkybė paneigia atsakovės teiginius, jog „kadangi visi šie darbai buvo atlikti ieškovo pasirinktoje specializuotoje įmonėje UAB ,,Autokurtas”, tai nepastebėti ,,paslėptus trūkumus, surūdijusias suvirinimo siūles” jei tokie trūkumai buvo, buvo neįmanoma“. Priešingai, su ieškiniu ir dubliku pateikti įrodymai patvirtina, kad Automobilio defektai (netinkamas ir nekokybiškas savivarčio kėbulo pritvirtinimo būdas) egzistavo iki šalims sudarant sutartį ir buvo paslėpti taip, jog nei ieškovė, nei remonto darbų specialistai, šių trūkumų objektyviai negalėjo pastebėti.
3.2. Taip pat nurodo, kad nei įstatymas, nei pirkimo - pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kuomet pirkėjas sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės ir pirkimo - pardavimo sutarties nuostata jog, „transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja, transporto priemonės trūkumai pirkėjui žinomi, už automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako, automobilis parduodamas be garantijos, su pardavimo kaina pirkėjas sutinka”, kadangi ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei nebuvo atskleisti paslėpti ir esminiai Automobilio trūkumai, kurie, net ir atlikus privalomąją techninę apžiūrą, sąlygoja negalimumą Automobilį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį tokiu veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Akivaizdu, kad savivarčio, kurio esminė detalė yra kėbulo išvertimo mechanizmas, rėmo pritvirtintas ne gamykliniu, o savavališku suvirinimu, niekaip nepatenka į „daikto natūralaus nusidėvėjimo“ ar „jo ankstesnio naudojimo sąlygų (pvz. intensyvumo)“ sąlygas. Akivaizdu, kad ieškovė, įsigydama tokią transporto priemonę kaip savivartį, objektyviai tikėjosi, kad bus įmanoma vykdyti jo pagrindines funkcijas - pakelti ir išversti krovinius. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Įvertinant, kad nulūžęs kėbulas ant Automobilio buvo pritvirtintas saviveikliniu būdu - ne ant originalaus, o ant savadarbiai sumontuoto per mažų išmatavimų rėmo, o tvirtinimo (suvirinimo) siūlės paveiktos korozijos, - Automobiliui esant tokios techninės būklės, efektyvus gedimo pašalinimas užtikrinant tolesnę saugią sunkvežimio eksploataciją, yra neįmanomas. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog „Automobilio rėmas yra nepaslėpta konstrukcija, kurią negalima pamatyti, vizualiai įdėmiai apžiūrėti“. Ieškovė neginčija fakto, kad apžiūrint Automobilį jo įsigijimo metu, buvo matomos kėbulo dalys, vietomis paveiktos korozijos. Tačiau ieškovė ieškinį grindžia ne tuo, kad vietomis matėsi natūraliai atsiradusios korozijos paveiktos vietos (kas yra natūralu įsigyjant naudotą daiktą), o tuo, jog Automobilio esminė detalė - kėbulo išvertimo mechanizmas - buvo pritvirtintas ne gamykliniu, o savavališko suvirinimo būdu, ir ši aplinkybė iš atsakovės pusės nebuvo atskleista. Atsakovė klaidingai cituoja kartu su ieškiniu pateiktą 2022 m. gegužės 11 d. Motorinių transporto priemonių ekspertų biuro „Unfallschaden Forum“ Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įrodymų užtikrinimo ataskaitą. Minėtos ataskaitos antrajame sakinyje nurodomas užsakovo užsakymas dėl tiriamo objekto „užsakovo teigimu, išverčiant krovinį atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas“. Toliau ataskaitoje pateikiamos eksperto išvados: „priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankamai parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys“; „Papildomo rėmo sijos su papildomai įrengtomis atramomis pagal matmenis ir gabaritus yra gerokai mažesnės už transporto priemonės pagrindinio rėmo sijas“. Šių išvadų patvirtinimui ekspertas priėjo fotonuotraukas su jų aprašymais. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji nežinojo apie Automobilio defektus, kadangi Automobilis buvo įsigytas Danijoje ir vėliau Lietuvoje nebuvo perdaromas ar taisomas. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina atsakovės atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, apie savo parduodamus automobilius besistelbianti portale „autoplius.lt“, o tai reiškia, kad ji yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Būdama šios srities profesionalė ir skelbime nenurodžiusi Automobilio defektų, atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę ir laikytina atsakinga už Automobilio esminius trūkumus. Šiuo atveju ieškovė įsigyto Automobilio trūkumus nustatė 2022 metų gegužės mėnesį ir apie juos informavo atsakovę (pardavėją), pateikdama 2022 m. birželio 23 d. pretenziją. Įvertinant, kad nulūžęs kėbulas ant Automobilio buvo pritvirtintas saviveikliniu būdu - ne ant originalaus, o ant savadarbiai sumontuoto per mažų išmatavimų rėmo, o tvirtinimo (suvirinimo) siūlės paveiktos korozijos, Automobiliui esant tokios techninės būklės, efektyvus gedimo pašalinimas užtikrinant tolesnę saugią sunkvežimio eksploataciją, yra neįmanomas. Todėl ieškovės pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas s, t. y. sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas, yra tinkamas ir proporcingas.
4. Triplike atsakovė nurodo, kad, priešingai negu nurodo ieškovė, į bylą pateiktas Įrodymų užtikrinimas BSD0522030, nelaikytinas nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktu CPK 178, 212 straipsnių prasme, kadangi nėra pateikta jokių duomenų apie šį dokumentą surašiusio asmens D. K. kvalifikaciją (pvz., kokios specializacijos jis yra, ar tai yra privatus teismo ekspertas, kaip apibrėžta Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnyje ir pan.). Kaip minėta atsiliepime, šis dokumentas vertintinas kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, arba kaip privatus rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis), ir iš kurio matyti, kad ekspertas D. K. nurodė, jog ,,užsakovo teigimu, išverčiant krovinį atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas, priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankamai parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys”. Tai, kad atsakovė nepaslėpė jokių automobilio trūkumų, iš dalies patvirtina ir ieškovė, dublike nurodžiusi, kad UAB ,,Autokurtas” specialistams ,,atliekant automobilio remonto darbus, šios srities profesionalai nepastebėjo, kad savivarčio kėbulo išvertimo mechanizmas ant transporto priemonės rėmo buvo pritvirtintas negamyklinių, o savavališko suvirinimo būdu“.
4.1. Teigiama, kad, kaip nurodyta atsiliepime, atsakovė kokią transporto priemonę įsigijo iš Danijos, tokią pardavė ieškovei. Automobilio registracijos liudijime – t. y. oficialiame dokumente, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), yra nurodyta, kad transporto priemonė yra savivartis – vadinasi, ant jos sumontuotas gamyklinis savivartis kėbulas. Įrodymų, kad jis (savivartis kėbulas) būtų pritvirtintas negamykliniu būdu, ar savavališko suvirinimo būdu, atsakovė neturi, o ieškovė - į bylą taip pat nepateikė. Priešingai negu nurodo ieškovė, ji (ieškovė) iš atsakovo įsigijo transporto priemonę, kuri atitiko pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus – automobilis nebuvo tinkamas naudoti viešajame eisme, nes neturėjo techninės apžiūros, buvo sugedusi pavarų dėžė, buvo kiti trūkumai, kuriuos ieškovė matė ir vėliau sutaisė, nereikšdamas atsakovei jokių pretenzijų. Todėl pirkdamas tokios būklės automobilį, ieškovas negalėjo tikėtis, kad jis atitinka visų savivarčiui keliamų reikalavimų. Išskyrus nedidelės ridos, kitos automobilio savybės buvo prastos, ir ieškovė neginčija aplinkybių, kad matė kėbulo dalis, vietomis paveiktas korozijos. Dublike nurodydama, kad ji (ieškovė) ieškinį grindžia ne tuo, kad vietomis matėsi natūraliai atsiradusios korozijos paveiktos vietos, o tuo, kad Automobilio esminė detalė – kėbulo išvertimo mechanizmas pritvirtintas ne gamykliniu būdu, o savavališko suvirinimo būdu, ieškovė prieštarauja sau: ieškinyje ieškovas kaltina atsakovę tuo, kad ji (atsakovė) neva sutarties sudarymo metu neinformavo ieškovės apie: automobilio išvertimo mechanizmo tvirtinimo defektus, įskaitant aplinkybes, kad mechanizmas pritvirtintas ne gamykloje, o savadarbiu būdu; apie tai, kad pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės yra paveiktos korozijos; ir, neva, visų minėtų trūkumų faktas ieškovei nebuvo žinomas, o pastebėti nurodytus Automobilio trūkumus Sutarties sudarymo metu, neatliekant specialaus tyrimo, fiziškai ir objektyviai nebuvo galima, todėl, neva, tai yra paslėpti trūkumai.
4.2. Be to, dublike ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų apie vežtus krovinius, nors ieškinyje buvo žadėta pateikti, bet su dubliku vis tiek nepateiktos jokios ieškovės darbų atlikimo objekte fotonuotraukos, nepateikta duomenų, kokius krovinius ieškovė gabeno, koks buvo šių krovinių svoris, kiek ilgai buvo gabenami kroviniai ir pan., taip pat nepateikė į bylą Automobilio techninės apžiūros lapo, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodyti kėbulo trūkumai, jei tokie buvo. Dublike ieškovė neatsikirto į šiuos atsakovės argumentus, nepateikė Automobilio techninės apžiūros lapo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovė pateikė neišsamų dubliką, vengia teikti į bylą atsakovės nurodytus rašytinius įrodymus, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą, neįrodydamas ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.
5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje, nesutiko su atsakovės atsiliepimu ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atlikus smulkius automobilio remonto darbus, priežastiniu ryšiu niekaip nesusijusius su išvertimo mechanizmu, nuvažiavus į Vokietiją automobilis buvo nuvažiavęs tik 817 km, vežant 0,6 t krovinį, kėbulas sulūžo. Pirkėjas turi tik teisę, bet ne pareigą patikrinti naudoto perkamo daikto kokybe, bet tai nesumažina atsakovo atsakomybės. Tai, kad techninė apžiūra negaliojanti, iš atsakovės pusės nebuvo atskleisti autokrautuvo trūkumai. Pateikė Vokietijos specialistų išvadą, kurioje nustatyta, kad mechanizmas pritvirtintas ne gamykliniu būdu. Atsakovė neginčijo šių aplinkybių ir nenorėjo susipažinti su automobilio būkle po įvykio. Specialistai patvirtino, kad automobilio mechanizmas buvo perdarytas. Atsakovės veikla yra susijusi su automobilių prekyba (registrų išrašuose matyti, kad per 2022 m. parduota 50 automobilių). Byloje yra pakankamai įrodymų, kad sulūžti pagrindiniam savivarčio mechanizmui, nuvažiavus 817 km., tokiai transporto priemonei yra labai maža rida. Prašė teismo priteisti sumokėtą automobilio kainą, 2002,74 Eur už automobilio vertės pagerinimą ir už vertimo paslaugas, o atsakovė turi pati nuspręsti, kaip pasiims automobilį iš Vokietijos. Byloje yra pateikti ir vaizdo įrašai, ir nuotraukos, kad atsakovė atlieka automobilių „pagerinimo“ darbus. Prašė tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2021 m. gruodžio mėn. sutartį.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas, jame nebuvo atlikti jokie kėbulo pakeitimo darbai, Automobilis buvo be privalomosios techninės apžiūros, negalintis dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje ir tai buvo nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. G. A. buvo įsigytas Danijoje (pirko UAB ,,Dominga”, kuri vėliau jį pardavė atsakovei). Lietuvoje Automobilis nebuvo perdaromas, taisomas, - koks atvyko iš Danijos, toks buvo parduotas ieškovui. Proceso metu 2023 m. sausio 31 d. į bylą buvo pateiktas prašymas prijungti papildomus dokumentus, ir tarp priedų yra dokumentas pavadinimu ,,skelbimas 1DK” – tai yra ginčo automobilio skelbimas Danijos portale www.altimaskiner.de, iš kurio matyti, kad ginčo automobilis buvo savivaldybės sunkvežimis, kėlimo stūmokliai sandarūs, mechaniškai geros būklės. Vadinasi, atsakovė neperdarinėjo automobilio, tai patvirtino byloje apklaustas liudytojas UAB ,,Dominga” direktorius, kuris asmeniškai parvažiavo su šiuo automobiliu į Lietuvą. Taip pat tokiu būdu paneigtas ieškovės argumentas, kad neva automobilio kėbulo išvertimo mechanizmas buvo pritvirtintas ne gamykloje, o kažkokiu kitu būdu, kad kėlimo cilindras nulūžęs, kad kėlimo mechanizmas pritvirtintas savadarbiu būdu. Be to, iš UAB ,,VECHO” (Mercedes atstovybės), buvo gautas dokumentas, iš kurio matyti, kokios komplektacijos buvo ginčo automobilis – ten nurodyta, be kita ko, kad automobilyje buvo sumontuotas 12 tonų teleskopinis keltuvas (pozicija Y42) arba – išvertimo mechanizmas, kaip ieškinyje nurodė ieškovas. Byloje neginčitinai nustatyta, kad prieš perkant automobilį, ieškovės direktorius buvo atvykęs apžiūrėti automobilį, matė visus jo trūkumus, matė, kad automobilyje yra sumontuota platforma ir keltuvas. Apklaustas teisme direktorius paaiškino, kad neprašė, jog atsakovės atstovas parodytų kaip veikia kėbulo savivartis. Tai, kad automobilis buvo parduotas be garantijos ir netinkamas eksploatavimui, ir apie tai ieškovė žinojo, liudija ieškovės į bylą pateikti duomenys apie automobiliui atkiltą remontą tikslu atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Taip, ieškovė atliko ne tik būtinus paruošimo techninei apžiūrai darbus (alyvų, stabdžių kaladėlių keitimą ar pan.), bet atliko didelio mąsto remontą: pakeitė stabdžių kamerą, posūkio pirštą, oro jungtis (vadinasi nebuvo sandari kėbulo pakėlimo sistema), kažkokį laikiklį, gabartinius žibintus, ABS žiedą, stiklą, pašalino tepalų nuotekas, sutvarkė išorinį apšvietimą, keitė stabdžių kamerą, remontavo kėbulo elementus. Ir, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jokių pretenzijų dėl šių automobilio trūkumų atsakovei nekelia. Į bylą ieškovė pateikė UAB ,,Autokurtas” sąskaitą faktūrą už automobilio remonto darbus. Bet nepateikė remonto užsakymo lapo, iš kurio matytųsi, kokius gedimusi ieškovė prašė sutaisyti. Ieškoves argumentai, kad neva pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės yra paveiktos korozijos, ir neva visų minėtų trūkumų faktas ieškovei nebuvo žinomas, o pastebėti nurodytus automobilio trūkumus sutarties sudarymo metu, neatliekant specialaus tyrimo, fiziškai ir objektyviai nebuvo galima, vertintini kritiškai: automobilio rėmas yra nepaslėpta konstrukcija, kurios negalima pamatyti, vizualiai įdėmiai apžiūrėti. Be to, tokius argumentus ieškovė paneigė į bylą pateikusi privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 206-1061319, iš kurios matyti, kad jokių automobilio trūkumų užfiksuota nebuvo, jo techninė būklė atitiko šiai transporto priemonei keliamus reikalavimus. Pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, atliekant tokio tipo automobilių techninę patikrą, tikrinama važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, t. y., atliekama vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra, kurios metu tikrinami laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai, laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai), korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (Techninių reikalavimų 2 priedo 6.1.1 punktas). Į bylą pateiktas Įrodymų užtikrinimas BSD0522030 jokiu būdu neįrodo aplinkybės, dėl ko savivarčio kėbulas visiškai atitrūko nuo likusios automobilio dalies, iš ieškovės pateiktų nuotraukų įvykio vietoje nematyti, kad kėbulas visiškai atitrūko. Priešingai, šis dokumentas vertintinas kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad ekspertas D. K. pagal 2022 m. gegužės 2 d. užsakymą surašė ,,Įrodymų užtikrinimą” Nr.BSD0522030, kuriame be kitą ko nurodė, kad šis užsakymas atliktas siekiant išsaugoti įrodymus, todėl reikia padaryti automobilio nuotraukas, nes ,,užsakovo teigimu, išverčiant krovinį atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas, priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankamai parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys“. Taigi, būtent ieškovė nurodė ekspertui D. K., kurio kvalifikacija nepatvirtinta jokiais dokumentais, „galimas” priežastis, dėl kurių nulūžo savivartis kėbulas.
7. Taip pat nurodė, kad ieškinyje buvo teigiama, kad Vokietijoje automobilis buvo pravažiavęs 817 km., atliekami darbai kiekviename objekte buvo fiksuojami fotonuotraukomis ir tai neva įrodys, kad nebuvo naudojamos jokios perkrovos. Į bylą 2023 m. sausio 3 d. ieškovė pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad kėbulas nuslinkęs į kairįjį šoną, automobilis stovi priekine ašimi ant asfalto, galine ašimi – ant žemės, akivaizdžiai nelygiai, kėbule yra žemės gruntas (molis), nesimato, kiek žemės grunto išpilta gale – nes jei kėlė kėbulą tai akivaizdžiai, dalį krovinio išpylė gale, dalis liko, kai kėbulas nulūžo. Tai, kad krovinį pylė gale įrodo aplinkybė, kad atidarytas galinis bortas, jei piltų į kairę šoną – būtų atidarytas tos pusės bortas. Pagal ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė, kad kėbulas sulūžo 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje. ,,Įrodymų užtikrinimas” Nr.BSD0522030 buvo atliktas 2022 m. gegužės 2 d., bet 2023 m. vasario 28 d. teismo reikalavimu ieškovė į bylą pateikė krovinio važtaraščius, iš kurių matyti, kad neva įvykis buvo 2022 m. gegužės 5 d., kuomet buvo vežamas grunto likutis – 600 Kg. Prieš tai buvo vežamas krovinys gegužės 4 d., gegužės 2 d. Taigi, ieškovė šiais dokumentais paneigė ieškinio faktinį pagrindą, kad kėbulas lūžo 2022 m. balandžio pradžioje. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas vairuotojas O. P., kuris paaiškino, kad 2023 m. gegužės 5 d. buvo vežamas grunto likutis. Į klausimą, o kas pervežė kitą grunto dalį, buvo atsakyta, kad kiti įmonės sunkvežimiai. Bet tokie ir ieškovės ir O. P. parodymai paneigti į bylą pateiktu VĮ ,,Regitra” dokumentu – įvyko metu ieškovė turėjo tik vieną sunkvežimį – ginčo automobilį, vadinasi, visas gruntas buvo vežamas juo. Todėl ieškovė neįrodė, kad būtent dėl 600 kg grunto nulūžo kėbulas, kai automobilio kėlimo galia buvo 6100 kg (tai įrodyta automobilio registracijos liudijimu). Dėl ieškovo vairuotojo O. P. parodymų patikimumo ir kvalifikacijos pažymėjo, kad jis pagal pateiktą darbo sutartį pas ieškovę pradėjo dirbti 2022 m. gegužės 2 d. (darbo sutartis sudaryta 2022 m. balandžio 29 d.). Kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais jis įgijo 2022 m. liepos 19 d. (keturių savaičių kursai). Iš kvalifikacinio pažymėjo matyti, kad jis išklausė transporto priemonių krovos darbus, transporto priemonių veikiančių jėgų, transporto priemonių ir junginio krovų apskaičiavimą, praktinį mokymą. Vadinasi įvykio metu šios kvalifikacijos jis neturėjo. Į bylą pateikta be vertimo vairuotojo kortelė – ji reikalinga tochografui. Bet ieškovė nesugebėjo pateikti tochografo, nurodžiusi, kad vairuotojas kortelę išvežė į Ukrainą į Mariupolį ir po to, kadangi šis miestas okupuotas, jame daugiau nebuvo. Šie ieškovo parodymai yra melagini, Mariupolis pagal visuotinai žinomą informaciją buvo bombarduojamas nuo 2022 m. kovo mėnesio. 2022 gegužę jis pilnai buvo užimtas, todėl O. P. negalėjo po įvykio 2022 m. gegužės 5 d. lankytis Mariupolyje ir ten palikti tachografo skaitmeninę kortelę. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, nepateikė jokių įrodymų, kad kėbulo išvertimo mechanizmas nulūžo dėl tvirtinimo defektų ar dėl to, kad neva pritvirtinimo (suvirinimo) siūlės buvo paveikti korozijos, ir kad tai nebuvo įmanoma pastebėti neatliekant specialaus tyrimo.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas O. P. parodė, kad jis dirba vairuotoju ieškovo įmonėje, su atsakovu pažįstamas tik tiek, kiek tai susiję su tuo automobiliu, daugiau niekas nesieja. Jis dirba nuo 2021 m. balandžio mėnesio pabaigos ir gavo tą automobilį darbui. Dvi dienas vežiojo tvoras ir trečią dieną pakrovė žemę ir norint ją iškrauti pamatė, kad sugriuvęs tas mechanizmas. Apie įsigijimą to automobilio nieko nežino, nedalyvavo pirkime. Tikslios datos nepasakys, bet buvo šilta, važiavo pas atsakovą, bandė susitarti, jis sakė, kad galite pasižiūrėti kitą mašiną, bet ten nebuvo iš ko rinktis, tai atsakovas sakė, kad atlygins tą žalą. Važiavo kartu su savo vadovu. Jis ir anksčiau dirbo ieškovo įmonėje apie tris metus, dirbo vairuotoju. Gegužės pradžioje jam suteikė tą automobilį, dirbo su pertraukomis toje įmonėje, dirbo su kitais automobiliais. Kai gavo tą automobilį darbui, kėlė įtarimų kėbulas, jis buvo tarsi iš aliuminio ir parūdijęs, vadovybei nieko nesakė apie tai. Važtaraščius jis pildė ir jis pasirašė, tik su rankom pakrovė ir iškrovė tvoras, mechanizmo nenaudojo, o gruntą reikėjo išberti su tuo mechanizmu. Svoris buvo tik apie 600 kg., o keliamoji galia apie 5 t., jis nuvažiavo apie 140 km. Automobilį jis gavo vietoje, pats niekur nevažiavo, tachografą automobilis turi. Vokietijoje jam automobilį perdavė darbdavys, jis pats turėjau kortą, o joje tachografas dabar namuose Ukrainoje. Nuotraukas darė jis pats, kurios pateiktos teismui. Jis nežino, kiek iš viso buvo pervežta to grunto, jis vežė likutį, įmonėje yra dar du automobiliai sunkvežimiai. Vairuotojo stažas 14 metų ir iškart pradėjo dirbti su sunkvežimiu, su savivarčiu dirba apie 5 metus, mokėsi, kad gautų 95 kodą, išsilaikė Lietuvoje 2022 m.
9. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad E. D. yra jo vadovas. Žino dėl ko nagrinėjamas ginčas, žino tik tiek, kad nupirko mašiną ir sulūžo kėbulas. „Amerijoje“ dirba 11 metų vairuotoju. Nupirko tą automobilį jų vadovas iš savo sūnaus pardavimui, tai buvo pernai vasarą. Kai automobilį parduoda, jam reikia pademonstruoti tą automobilį. Važiuoti jis niekur nevažiavo ir nieko neremontavo, buvo tvarkinga mašina. Šitą automobilį irgi reikėjo parodyti, tik ieškovams demonstravo, lygtai buvo atvažiavę dviese, daugiau pirkėjų lyg ir nebuvo. Užkūrė, pakėlė kėbulą ir po kiek laiko jį nupirko, po kiemą pavažiavo pabandymui. Nesimatė jokių defektų, pastabų nesulaukė. Dėl pirkimo tarėsi su savininku, vieną kartą demonstravo tą automobilį jiems. Žino, kad vėliau beverčiant krovinį nuvirto kėbulas, jam tai savininkas pasakė. Jis nematė, kas tą mašiną atvežė iš užsienio, jam asmeniškai nepasitaikė tokių gedimų, bet kitiems yra buvę. Įmonėje dirba nuo 2014 metų, įmonė užsiima mašinų prekyba ir dar dirba maitinimo srityje. Neatsimena, kiek laiko buvo automobilis „Amerijoje“ iki nupirkimo, ne vienas automobilis yra įmonėje. Kiti darbuotojai gal pavalinėjo kiek tą automobilį. Demonstruojant automobilį krovinio jame nebuvo, kėbulas tai yra ta vieta, kur dedamas krovinys. Kėbulo keliamoji galia buvo kokios 4 t., jeigu pasistatė savivartį nelygiai gali ir atitrūkti. Įmonėje yra šaltkalvis, kuris elektrą remontuoja, gal dar prie variklio kažką paremontuoja, nežino, kiek yra parduotų automobilių įmonėje.
10. Liudytojas. M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. nepažįsta, E. D. yra jo tėtis. Tėtis informavo, kad iš jo pirktam automobiliui Vokietijoje sulūžo kėbulas. Tėtis įsigijo tą automobilį iš jo įmonės. Jie nupirko tą automobilį Danijoje, pardavė tėčio įmonei. Jis pats pirko tą automobilį Danijoje iš komunalininkų, jie daug parduoda identiškų automobilių, jis buvo techniškai tvarkingas. Iš Danijos jis pats jį parvairavo, vėliau tėvas nupirko ir rūpinosi jos perpardavimu. Kiek sąlygos leidžia, jie pirkdami apsižiūri automobilius, šiuo atveju visa hidraulika veikė, buvo cinkuota. Žino, kad ne tiesiai pasistačius automobilį (ant nelygaus pagrindo) gali lūžti kėbulas. Jis su tėvu kalbėjo ir jis pasakė, kad ieškovui sulūžo automobilis. Pasižiūrėjo nuotraukas ir ten matėsi, kad savivartis stovėjo pievoje. Jie įmonėje neturi nei specialistų techninei daliai, jie dirba su vadyba. Jis matė tą vienintelę nuotrauką ir susidarė nuomonę. Tėvo įmonei yra pardavęs daugiau negu 10 ar 20 automobilių, jam nežinoma, ką tėvas toliau daro su tais automobiliais iki kol perparduoda. Vienoje iš įmonių tėvas turi patalpas, jie ten teikia paslaugas. Apžiūrint automobilį svoris į jį nededamas. Turi visas vairuotojo kategorijas, krovinių nevežioja Europoje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
I. Nustatytos faktinės aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė transporto priemonės savivarčio sunkvežimio Mercedes Benz Atego 1218L, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-padavimo sutartį. Transporto priemonės įsigijimo kaina 18634 Eur. Sutartyje taip pat nurodyta, kad už automobilio techninę būklę pardavėjas neatsako. Automobilis parduodamas be garantijos. Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja ir transporto priemonės trūkumai pardavėjui (atsakovei) nežinomi. Kaip nurodo ieškovė, transporto priemonė buvo įsigyta su tikslu naudoti ieškovės komercinėje veikloje, vykdant statybos darbus Vokietijoje. Kadangi transporto priemonė buvo be privalomosios techninės apžiūros, 2022 m. sausio 10 d. ieškovė kreipėsi į transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią uždarąją akcinę bendrovę „Autokurtas“, kuri atliko remonto darbus įsigytai transporto priemonei.
12. Iš 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serijos AKU Nr. 2202237 matyti, kad bendra suteiktų remonto paslaugų kaina 2002,74 Eur. Transporto priemonei pakeistos ir suremontuotos įvairios transporto priemonės dalys ir skysčiai: Stabdžių kamera T-24, Posūkio piršto RMK Atego CEI, Greita oro jungtis met/pl. 6mm SISTEM PNE, Alyva variklio Rimula R5 LM 10W-40 SHELL, Lemputė 24V 21W P21W HELLA, Kuro filtro dangtelis, Kuro filtro elementas, Laikiklis, Gabaritinis žibintas, Oro filtras su dangčiu Atego MFILTER, Variklio alyvos filtras, ABS žiedas, Oro sausintuvo filtras MAHLE, Kuro filtras 904LA MAHLE, Stiklo keitimas, Švyturėlis gum. pav. 9-33V gelt.H1 Dasteri, Vairo stiprintuvo filtras FORD, Kompiuterinė diagnostika, Tepalo nuotekių šalinimas, Išorinis apšvietimas, patikrinimas remontas, Veidrodžio laikiklis, d.p., keitimas, Papildomos remonto medžiagos, Techninis aptarnavimas pagal protokolą, Kėbulo elementai, remontas, Stabdžių kamera, nuėmimas/sumontavimas pi, Oro nuotėkių paieška ir remontas, Švyturėlių sumontavimas 2vnt, Važiuoklės patikra, Posūkio pirštas k.p., keitimas. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovei remonto įmonė suteikė ir privalomosios techninės apžiūros paslaugą. Automobilis grąžintas ieškovei 2022 m. sausio 31 d. 2022 m. vasario 11 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į remonto įmonę, kad ši suremontuotų kabinos pakėlimo rankeną, kuri nulūžo, bei atliktų tachografo patikrą. Uždaroji akcinė bendrovė „Autokurtas“ atliko minėtus darbus ir paslaugas bei pakartotinai suteikė privalomosios techninės apžiūros paslaugą. 2022 m. vasario 21 d. automobilis grąžintas ieškovei.
13. Iš privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 206-1061319 matyti, kad automobilio patikra atlikta 2022 m. vasario 18 d. ir pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
14. Ieškovės atstovo teigimu, 2022 m. kovo pabaigoje ieškovės vairuotojai atvyko iš Vokietijos ir automobilį nugabeno į Vokietiją ir turėjo atlikti su įmonės veikla susijusius darbus. Iš karto po atgabenimo, tai yra 2022 m. balandžio mėnesį, kaip vėliau paaiškėjo teismo posėdžio metu 2022 m. gegužės 5 d., transporto priemonės eksploatavimo metu, tai yra savivarčiui išverčiant birų gruntą, sulūžo kėbulo konstrukcija.
15. 2022 m. birželio 23 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, prekės kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo“, kuriuo nurodė, kad nutraukia minėtą sutartį, pareikalavo grąžinti už transporto sumokėtus 18634 Eur bei atlyginti 2320,39 Eur nuostolius bei transporto priemonės grąžinimo atsakovei išlaidas.
16. Ieškovės teigimu, atsakovei sutikus dėl sutarties nutraukimo šalys sutarė dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo pagrindu, ieškovės atstovas 2022 m. liepos 21 d. parengė pareiškimą ir taikos sutarties projektą, tačiau atsakovė minėtos taikos sutarties nepasirašė ir taikiai ginčo nesprendė.
II. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo
17. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė iš atsakovės 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo naudotą daiktą (transporto priemonę) – savivartį sunkvežimį Mercedes Benz Atego 1218L, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto savivarčio sunkvežimio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
18. Kasacinis teismas dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų yra pasisakęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio savininko naudojimo sąlygų ir ypatybių, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo analogiško daikto kokybės savybių ir dėl to gali būti mažiau efektyvi ir trumpesnė jo naudojimo trukmė, tačiau toks (naudotas) daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
19. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
20. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p.).
21. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).
22. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).
23. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 29 punktas).
24. Naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).
25. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 23 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovės iš atsakovės įsigytas savivartis sunkvežimis jo įsigijimo metu turėjo tam tikrų kokybės trūkumų, dėl kurių jis tuo metu negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, tarp šalių nekilo. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovei įsigijus transporto priemonę ši kreipėsi į remonto paslaugas teikiančią įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Autokurtas“, kuri atliko sunkvežimio remonto darbus, kurių bendra suma viršija 2000 Eur. Be to, parduota transporto priemonė buvo be privalomosios techninės apžiūros ir tik ją suremontavus bei atlikus automobilio techninę apžiūrą nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Teismo vertinimu, atliktų remonto darbų gausa neapsiribojo tik savalaikiu įvairių filtrų, alyvos ir kitų skysčių pakeitimu, kaip nurodė ieškovės atstovas, o buvo atlikta visa eilė remonto darbų be kurių įsigyta transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme.
27. Pagal Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – Techniniai reikalavimai), patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija), galiojusią atliekant sunkvežimio privalomąją techninę apžiūrą, nustatyta, kad atliekant tokio tipo automobilių techninę patikrą, tikrinama važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, t. y., atliekama vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra, kurios metu tikrinami laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai, laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai), korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) (Techninių reikalavimų 2 priedo 6.1.1 punktas). Be to, techninių reikalavimų 4 punktas numato, kad po transporto priemonės perdirbimo ir (ar) atlikto remonto neturi sumažėti perdirbtos ir (ar) suremontuotos transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos. G. T. reikalavimų 9 punkte buvo numatyta, kad atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus. 10 punkte numatytos sritys, kurias turi apimti atliekama techninė apžiūra. Iš minėtų reikalavimų darytina išvada, kad atliekant privalomąją techninę apžiūrą iš esmės patikrinama visa transporto priemonė ir jos mechanizmai bei įranga, todėl atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, transporto priemonė atitiko visus jai keliamus reikalavimus ir esminių trūkumų trikdančių ją saugiai eksploatuoti pagal paskirtį nebuvo (CPK 185 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dar iki privalomosios techninės apžiūros atlikimo ieškovė jau buvo tapusi ginčo objekto savininke, todėl jai kaip savininkei kilo pareiga prieš apžiūrą transporto priemonę paruošti taip, kad ši atitiktų techninius reikalavimus, todėl atitinkamai kreipėsi į remonto paslaugas teikiančią įmonę, kad ši transporto priemonę paruoštų tinkamai. Ieškovė įsigydama transporto priemonę buvo informuota, kad transporto priemonė neturi privalomosios techninės apžiūros ir ją tokia transporto priemonės būklė tenkino, be to, įsigijusi transporto priemonę ieškovė atliko jos remonto darbus UAB „Autokurtas“, šalino transporto priemonės gedimus ir dėl šių gedimų jokių pretenzijų pardavėjai nereiškė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovei buvo žinoma, jog transporto priemonė turi tam tikrų defektų, su nustatytais transporto priemonės defektais atsakovė sutiko, apmokėjo UAB „Autokurtas“ už atliktus transporto priemonės defektų šalinimo darbus ir pretenzijų dėl to atsakovei nereiškė.
28. Tai papildomai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suvokė įsigyjamos iš atsakovės transporto priemonės techninę būklę ir jai buvo suprantama, kad norint ją eksploatuoti (praeiti techninę apžiūrą, naudoti pagal paskirtį), ji gali patirti tam tikro dydžio išlaidas. Pats transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad tokia situacija ieškovei buvo priimtina, todėl spręstina, kad tokiais veiksmais ieškovė prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų, kurias ji gali turėti gerinant transporto priemonės techninę būklę ar eksploatuojant, patyrimo. Tai, kad sunkvežimio įsigijimo metu ji galimai nenumatė, kokio konkretaus dydžio šios išlaidos galėtų būti, kad įvertintų tai, ar jai finansiškai naudinga įsigyti 13 metų senumo sunkvežimį, nekeičia teisinės situacijos vertinimo.
29. Pažymėtina ir tai, kad sunkvežimis į Lietuvą pargabentas iš Danijos. Iš atsakovės pateikto šio sunkvežimio skelbimo Danijoje, matyti, kad sunkvežimis priklausė administraciniam subjektui – savivaldybei, kėlimo stūmuokliai sandarūs, mechaniškai geros būklės. UAB „Dominda“ šį sunkvežimį įsigijo Danijoje ir pargabeno į Lietuvą. Iš PVM sąskaitos faktūros (e. I t. b. l. 109-110) matyti, kad sunkvežimis įsigytas be jokių garantijų. Po kelių dienų 2021 m. gegužės 17 d. UAB „Dominda“ sunkvežimį pardavė atsakovei. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DOM21 0000028, kuria sunkvežimis buvo perleistas atsakovei, taip pat nurodyta, kad transporto priemonė parduodama be garantijos. Ieškovės atstovo teiginiai, kad atsakovė nurodė, kad automobilis labai geros būklės, nesudaro pagrindo vertinti, kad tokiu būdu atsakovė nuslėpė tikrąją transporto priemonės būklę, kadangi, kaip matyti, pati atsakovė transporto priemones perpardavinėja, jų nenaudoja pagal paskirtį ir neužsiima veikla, susijusia su krovinių vežimu.
30. Nors, ieškovės manymu, atsakovė galimai perdarė sunkvežimį ir galimai paslėpė esminius transporto priemonės trūkumus, o kaip įrodymą byloje pateikė vaizdo įrašą iš kurio matosi atsakovės darbinės patalpos, keli darbuotojai atliekantys kažkokius veiksmus bei nuotraukose užfiksuotą bendrą teritorijos vaizdą su ten stovinčiais sunkvežimiais, tačiau iš esmės šios aplinkybės nepagrindžia, jog transporto priemonė buvo perdaryta atsakovės teritorijoje ar remontuota. Pažymėtina ir tai, kad filmuojant galimai atsakovės darbuotojams buvo užduodami menami klausimai tikintis palankaus ieškovei atsakymo. Teismo vertinimu ieškovės užfiksuoti duomenys nepagrindžia, kad atsakovė iš esmės atlieka parduodamų automobilių remontų darbus, kurių apimtis susijusi su siekiu paslėpti parduodamų transporto priemonių esminius defektus. Priešingai, atsakovė viso proceso metu neneigė, kad vykdo veiklą susijusią su sunkvežimių pardavimu, tačiau tai nėra šios įmonės pagrindinė veikla. Atsakovės atstovas neneigė, kad įsigytas transporto priemones kosmetiškai patvarko (padažo, išvalo, paremontuoja minimaliai), tačiau neatlieka jokių esminių, iš esmės keičiančių transporto priemonių konstrukcijas, darbų ir netgi neturi tam reikiamų darbuotojų (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas A. G., kuris nurodė, kad dirba pas atsakovę ir kad įmonė neturi tokių darbuotojų, kurie remontuotų automobilius, juos virintų. Turimas įmonės šaltkalvis dirba su automobilių elektros instaliacijų gedimais, išmano apie variklių veikimą, tačiau nevirina.
31. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad transporto priemonė sulūžo ją nugabenus į Vokietiją, 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje (teismo posėdžio metu nurodė, kad tai nutiko 2022 m. gegužės mėn. pradžioje) gabenant nedidelį kiekį, tai yra 0,6 t. žemių. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė sunkvežimį tinkamai eksploatuoti galėjo jau nuo 2022 m. vasario 21 d., nuo tada, kai remonto darbus atlikusi įmonė automobilį grąžino ieškovei. Ieškovė teigia, kad automobilis pravažiavo vos 817 kilometrų. Automobilį į Vokietiją nugabeno ieškovės pasiųsti vairuotojai. Atstumas iš Lietuvos iki konkrečios vietos Vokietijoje yra apie 1100 km. Nugabenus automobilį, jis kelias savaites buvo naudojamas. Pradžioje buvo vežamos tvoros ir padai, kurie buvo iškraunami rankiniu būdu ir paskutinį kartą vežė gruntą, kurio metu ir sulūžo.
32. Ieškovė teismui taip pat pateikė 2022 m. gegužės 11 d. Motorinių transporto priemonių ekspertų biuro UNFALLSCHADEN.COM FORUM eksperto D. K. atliktą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įrodymų užtikrinimą BSD0522030, kuriame matyti, kad užfiksuota ieškovo įsigyta transporto priemonė. Iš įrodymų užtikrinimo matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė kreipėsi užsakymu siekiant išsaugoti įrodymus, jog reikia padaryti transporto priemonės nuotraukas. Ieškovė, užsakydama paslaugą, nurodė, kad išverčiant krovinį atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas. Įrodymų užtikrinime nurodyta, kad priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankami parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys.
33. Ieškovės atstovas teigia, kad paslėptų transporto priemonės trūkumų be specialaus tyrimo nebuvo galima nustatyti, tačiau iš teismui pačios ieškovės pateikto įrodymų užtikrinimo taip pat nėra galimybės spręsti, koks specialus tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti transporto priemonės mechanizmo lūžimo priežastis. Pažymėtina, kad pateikta išvada nėra išsami ir nėra aišku, kaip ir kokiu būdu ekspertas nustatė, jog priežastimi galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankami parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovės nurodytas ekspertas nurodė dvi galimas priežastis, tačiau nenurodė, nei kada suvirinimo siūlės galimai buvo įrengtos, nei pagal kokius konkrečius kriterijus ekspertas vertino, jog suvirinimo siūlės įrengtos netinkamai. Pažymėtina, kad jei šios siūlės būtų įrengtos dar transporto priemonei esant pas atsakovę, konstrukcijoje turėtų matytis pakitusi metalo spalva nuo bendros kėbulo spalvos. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų įrodymų užtikrinime tokių metalo atspalvių, išskyrus bendrai kėbulą paveiktos korozijos, nėra. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad transporto priemonė atsakovės nuosavybe buvo pakankamai trumpą laiką, todėl net ir esant natūraliems gamtos procesams (korozijai, natūraliam dėvėjimui dėl naudojimo ir kt.) metalų vizualūs pokyčiai be papildomų pastangų nevyksta taip greitai, kad vizualiai nebūtų galima atskirti, ar konstrukcija buvo kaip nors remontuojama ar perdaroma. Be to, kaip jau minėta, iš įrodymų užtikrinimo nėra aišku, kaip buvo nustatyta, kad suvirinimo siūlės buvo įrengtos netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų užtikrinime ekspertas nurodė, kad kita galima priežastis nepakankami parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys. Kaip ir pirmuoju galimu atveju, ekspertas nenurodė, kuo remiantis (pirminio gamintojo ar antrinio gamintojo specifikacijomis ar kt.) nustatė, kad konstrukcijos matmenys buvo parinkti netinkamai. Pateiktame įrodymų užtikrinime nėra nurodyta, nei kokie matmenys pagal savivarčio specifiką turėjo būti numatyti, nei kokie faktiškai nustatyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Iš pateikto įrodymų užtikrinimo iš esmės matyti tik lūžusios kėbulo dalys, tačiau nėra specialisto/eksperto išvadai būdingų sudėtinių dalių, tai yra kokios buvo pasirinktos atlikto tyrimo metodikos ir būdai, kokioms sąlygoms esant ekspertas pateikė tokias išvadas. Šiuo atveju ieškovės pateikta eksperto išvada negali būti vertinama kaip ekspertizė atitinkanti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir teismo vertinama kaip įvykusių pasekmių užfiksavimas (įrodymų užtikrinimas), jog iš tiesų sunkvežimio kėbulo konstrukcijos lūžusios (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
34. Sutiktina su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog abejonių kyla ir dėl kėbulo lūžimo momento, kadangi iš įrodymų užtikrinimo matyti, kad ieškovė kreipėsi į ekspertą 2022 m. gegužės 2 d. Tuo tarpu byloje pateikti krovinių vežimo važtaraščiai užpildyti 2022 m. gegužės 2-5 d., tai yra dalis krovinių pagal važtaraščius gabenti jau po eksperto paslaugos užsakymo, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė eksperto paslaugą užsakė anksčiau nei kad įvyko gedimas. Pagal ieškovės darbuotojo liudytoju byloje apklausto O. P. parodymus, kėbulo dalis lūžo 2022 m. gegužės 5 d. pagal krovinio važtaraštį vežant 0,6 t grunto. O. P. nurodė, kad pas ieškovę įsidarbino nuo 2022 m. balandžio pabaigos – gegužės pradžios. Pas ieškovą įsidarbina su pertraukomis. Automobilį gavo Vokietijoje ir dvi dienas vežiojo tvoras, trečią dieną jam pakrovė gruntą. Gedimas įvyko vežant gruntą tai yra pagal 2022 m. gegužės 5 d. vežimo važtaraštį. Su sunkvežimiu jis pravažiavo gal 130-140 km. Nors O. P. nurodė, kad jam kėlė įtarimų gauto automobilio kėbulas, o būtent metalo tipas, tačiau apie tai darbdaviui nieko neužsiminė. Pati ieškovė nurodė, kad sunkvežimis į Vokietiją nugabentas kovo pabaigoje, o automobilio kėbulo dalis sulūžo balandžio pradžioje. Kaip vėliau paaiškėjo pagal liudytojo parodymus, kėbulo dalies lūžimas įvyko 2022 m. gegužės 5 d. Ieškovės veikla susijusi su statyba. Transporto priemonę ieškovė įsigijo būtent savo veiklai vykdyti, o byloje nėra duomenų bei pati ieškovė nenurodė, ar transporto priemonei būnant dar Lietuvoje ši buvo eksploatuojama, taip pat nenurodyta ir tai, kad nugabenus transporto priemonę į Vokietiją ši beveik visą mėnesį nebuvo naudojama. Teismo vertinimu, laikotarpis, kurį nurodė ieškovės atstovai, bei pateikti rašytiniai duomenys vertinami nevienareikšmiai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl tikrojo automobilio eksploatavimo laiko ieškovės vykdomojoje veikloje. Šias pagrįstas abejones kelia ir automobilio fiksuota rida. Lietuvoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą transporto priemonės užfiksuota rida buvo 125057 km (e. I t. b. l. 178). Ieškovės pateiktame įrodymų užtikrinime rida užfiksuota 126382 km. Skirtumas tarp šių ridų 1325 km. Iš minėto atstumo ieškovė ieškinyje nurodė, kad pravažiavo vos 817 kilometrų. Nors nuvažiuotas atstumas sąlyginai nėra didelis, tačiau šiuo atveju, nuvažiuotas atstumas nelaikytinas esminiu, kadangi automobilis pagal savo paskirtį ir funkcijas skirtas kroviniams pakrauti ir iškrauti. Be to, atsiradęs gedimas labiau susijęs ne su nuvažiuotu atstumu, o su faktiniu transporto priemonės naudojimu pagal jos paskirtį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitų gedimų, susijusių su transporto priemonės judėjimu (variklio, važiuoklės gedimai ir pan.), nenustatyta.
35. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
36. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Ieškovė įrodinėja paslėptus defektus, o būtent, kad savivarčio kėbulo išvertimo mechanizmas ant transporto priemonės rėmo buvo pritvirtintas ne gamykloje, o kažkokiu kitu būdu. Paaiškėjo, kad transporto priemonės papildomo rėmo sijos su papildomai įrengtomis atramomis pagal matmenis ir gabaritus yra gerokai mažesnės už transporto priemonės pagrindinio rėmo sijas; suvirinimo siūlėse matyti korozijos židiniai, savivarčio kėbulo rėmo laikikliai galinėje dalyje nulūžę, kėlimo cilindras sulūžęs. Šias aplinkybes ieškovė grindžia byloje pateiktu įrodymu užtikrinimu, tačiau minėtas įrodymų užtikrinimas nepagrindžia tikrosios galimos lūžusio mechanizmo priežasties bei, kaip jau minėta anksčiau, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo padaryta tokia išvada. Natūralu, kad transporto priemonė, kuriai daugiau kaip 13 metų, dėl nuolatinio jos naudojimo ir natūralių procesų veikiama korozijos, bet tai jokiu būdu neįrodo, kad atsakovė galėjo prisidėti prie kėbulo korozijos proceso.
37. Ir nors sutiktina, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), ir tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, tačiau tam turi būti įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas). Šiuo atveju visgi nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma apie įsigyjamos transporto priemonės kokybę, tačiau nepaisant to, ieškovė ryžosi su atsakove sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė transporto priemonę pirko jau be techninės apžiūros, taigi iš esmės ji neatitiko bendrų reikalavimų naudotam veikiančiam pagal savo specifikas daiktui. Ieškovė įsigijo sunkiasvorį automobilį, užsiima ūkine-komercine veikla, taigi prieš įsigyjant transporto priemonę savo vykdomai veiklai, turėjo būti atidesnė, neapsiriboti vien tik transporto priemonės išbandymu, kai žinojo, kad pagrindinis tikslas įsigyjant transporto priemonę bus krovinių pervežimas vykdant savo veiklą. Taigi ieškovė žinodama, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, suprato bei turėjo suprasti jog automobilis nebus tokios kokybės ir parametrų, kaip būtų tokios pat markės naujas automobilis. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė yra atsakinga už transporto priemonės korozijos procesą ar savivarčio mechanizmo įrengimą transporto priemonėje. Atsakovė, kaip pardavėja, tiek skelbime, tiek pirkimo-pardavimo sutartyje sąžiningai atskleidė pirkėjui jai žinomą informaciją apie parduodamos transporto priemonės techninę būklę.
38. Ieškovė pripažino faktą, jog prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo, įvertino jo techninę būklę, atliko bandomąjį važiavimą, ieškovei buvo žinoma informacija apie tai, kad transporto priemonė neturi galiojančios privalomosios techninės apžiūros, negali dalyvauti viešajame eisme ir negali būti naudojama ūkinei-komercinei veiklai. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėjui transporto priemonės trūkumai nežinomi. Taigi atsakovė automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tokius duomenis apie parduodamos transporto priemonės techninę būklę, kokie jai buvo žinomi, o tikrinti, ar transporto priemonė atitinka realius duomenis, atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kilus pagrįstoms abejonėms, ieškovės atstovai šią informaciją galėjo pasitikrinti. Ieškovė, įsigydama ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Akivaizdu, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl laikui bėgant jie gali sugesti ir dėl to reikės investuoti lėšas jų tinkamai techninei būklei palaikyti. Kita vertus, net ir įsigijus visiškai naują transporto priemonę niekas nėra apsaugotas nuo vienokių ar kitokių jos mechanizmų gedimų.
39. Savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą ieškovė grindė pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės automobilį. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog aplinkybė, kad transporto priemonės eksploatavimo metu atsilaisvino ir nulūžo ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas, kuris galimai buvo netinkamai pritvirtintas, dėl netinkamai įrengtų suvirinimo siūlių ir nepakankamai parinktų papildomo rėmo konstrukcijos matmenų ne gamykloje, yra paslėpti automobilio trūkumai, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė byloje privalo įrodyti ne tik, jog ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas buvo pritvirtintas ne gamykliniu būdu, bet ir tai, kad šis faktas automobilio pardavėjui buvo žinomas. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ieškovės ir atsakovės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė turėjo laiko įvertinti perkamos transporto priemonės būklę, atlikti bandomąjį važiavimą, jai buvo sudarytos visos galimybės patikrinti visus transporto priemonėje sumontuotus mechanizmus. Be to, ieškovė buvo informuota, kad parduodama transporto priemonė neatitinka privalomosios techninės apžiūros reikalavimų ir negali būti naudojama viešajame eisme, atsakovę tokia techninė transporto priemonės būklė tenkino ir ji įsigijo transporto priemonę. Be to, įsigijusi transporto priemonę atsakovė atliko minėtos transporto priemonės remonto darbus, taigi, nei ieškovė, nei transporto priemonę remontavę specialių žinių turintys UAB „Autokurtas“ darbuotojai nenustatė, jog ant transporto priemonės rėmo sumontuotas savivartis kėbulas buvo pritvirtintas ne gamykliniu būdu, aplinkybės, kad transporto priemonėje galimai buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankami parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys, nenustatytos ir atliekant transporto priemones privalomąją techninę apžiūrą. Taip pat pateiktame įrodymų užtikrinime nurodyta tik tai, kad galimai savivarčio nulūžimui priežastimi buvo netinkamai įrengtos suvirinimo siūlės arba nepakankami parinkti papildomo rėmo konstrukcijos matmenys, tačiau ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovė netinkamai įrengė suvirinimo siūles arba parinko nepakankamus papildomo rėmo konstrukcijos matmenis, arba įrodymų, kad perkant transporto priemonę iš atsakovės šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Net ir nustačius ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovė turėtų įrodyti, jog atsakovė žinojo apie tai, kas šiuo atveju taip pat nėra įrodyta. Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog parduodamos transporto priemonės savivartis mechanizmas yra pritvirtintas ne gamykliniu, o kitu būdu, taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi šią aplinkybę. Byloje neįrodžius, kad transporto priemonės savivartis mechanizmas yra pritvirtintas ne gamykliniu, o kitu būdu ir pardavėjas, parduodamas ieškovei transporto priemonę, apie šią aplinkybę žinojo, pagrindo šią aplinkybę laikyti esminiu sutarties pažeidimu nėra.
40. CK 6.333 str. 6 d. nustatyta, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį (įprastinę ar specialią).
41. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jog automobilis jo įsigijimo metu neatitiko jam keliamų reikalavimų (atsižvelgiant į tai, kad sunkvežimis buvo be galiojančios privalomosios techninės apžiūros), buvo netinkamas naudoti pagal esamą naudotam daiktui būdingą stovį, ir teismas vertina jog nėra pagrindo nutraukti naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovo ieškinio dalyje dėl naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkina (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
42. Teismas tuo pačiu pasisako, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Tuo pačiu teismas pasisako, kad nei ieškovė, nei atsakovė neprašė skirti byloje ekspertizės bei neteikė papildomų įrodymų dėl transporto priemonės gedimo priežasčių nustatymo (net ir teismui pasiūlius), nors teismas aiškino šalių pareigą įrodinėti. Teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui, jog labiau tikėtina, kad parduotas naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų ir specifikacijos automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
III. Dėl nuostolių atlyginimo
43. Ieškiniu ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 2320,39 Eur nuostolius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės pavedimu UAB „Autokurtas“ atliko transporto priemonės, kurią ieškovė nusipirko iš atsakovės, remonto ir paruošimo privalomajai techninei apžiūrai darbus bei Vokietijoje užsakė įrodymų užtikrinimo paslaugą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šie nuostoliai atsirado dėl to, kad parduotas sunkvežimis buvo netinkamos kokybės ir minėtus remonto darbus reikėjo atlikti būtent dėl atsakovės kaltės (veiksmų ar neveikimo), todėl šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir netenkinamas.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
45. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2-8.3, 8.18 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 1080 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovei (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Risma“, juridinio asmens kodas 304402960, ieškinį dėl netinkamos kokybės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amerija“, juridinio asmens kodas 179465218, atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Risma“, juridinio asmens kodas 304402960, 1080 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerija“, juridinio asmens kodas 179465218, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Jurgita Vaitkevičienė