Civilinė byla Nr. B2-1292-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00415-2020-0

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:  

3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.3.11; 3.1.7.6.

                                                   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., jo ir pareiškėjos Ž. S. atstovui advokatui R. Č., suinteresuotam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių bankroto byloje) R. S., Ž. S. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas,

nustatė:

I.                      Procesinių dokumentų esmė

1.       Pareiškėjai (kreditoriai bankroto byloje)R. S. ir Ž. S. pateikė prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ bankrotą tyčiniu dėl jos buvusio vadovo E. S. tyčinių veiksmų (E1-18578).

2.       Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2020 08 25 nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Sinkeris" bankroto bylą ir įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau UAB) „Lausona", kurios įgaliotas asmuo yra M. K.. Kauno apygardos teismas 2020 10 19 nutartimi B UAB „Sinkeris" bankroto byloje patvirtino pareiškėjų bendrą patikslintą reikalavimą 71 702,95 Eur sumai. Jie bankroto byloje yra didžiausi ir esminiai kreditoriai - kitų kreditorių reikalavimų bendra suma neviršija 10 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2020 10 06 nutarties bendra kreditorių reikalavimų suma po bankroto bylos iškėlimo buvo 79 915,43 Eur ir ji iš esmės nepasikeitė). Būtent, UAB „Sinkeris" įsiskolinimas pareiškėjams iš esmės ir lėmė šios bendrovės nemokumą, jos siekį išsikelti bankroto bylą. Pareiškėjų reikalavimo pagrindas buvo aplinkybė, kad B UAB „Sinkeris" naudojosi ir negrąžino po 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalies šio turto - 729,84 m2 pastato-parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kitą pastato ir žemės sklypo nuosavybės dalį (1/2) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė E. S. (UAB „Sinkeris" vadovas ir vienintelis akcininkas) ir jo sutuoktinė. Dalis UAB „Sinkeris" įsiskolinimo pareiškėjams jau buvo patvirtinta teismo sprendimu, įsiteisėjusiu iki bankroto bylos iškėlimo - Kauno apygardos teismas 2019 06 13 sprendimu pareiškėjams solidariai priteisė iš atsakovės UAB „Sinkeris" 37 685,94 Eur nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40 228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 11 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 05 19 nutartimi minėto teismo sprendimo rezoliucinę dalį paliko nepakeistą; dėl vykdymo procese išieškotų sumų faktinė skolos suma tapo lygi 42291,35 Eur (įvertinus ir priskaičiuotas procesines palūkanas). Galutinį pareiškėjų reikalavimą didesnei sumai lėmė tai, kad UAB „Sinkeris" po nuomos sutarties pabaigos išnuomotą turtą grąžino priėmimo-perdavimo aktu tik 2020 07 04, nuomos mokestis skaičiuotinas iki šios datos, UAB „Sinkeris" skola šiai datai sudarė 71702,95Eur. Pastato-parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) patalpose buvo vykdoma B UAB „Sinkeris" pagrindinė veikla - prekyba automobilių dalimis; tiek mažmeninė, aptarnaujant pirkėjus tose patalpose buvusioje fizinėje parduotuvėje, tiek priimant užsakymus dėl prekių telefonu ar internetu (elektroniniu paštu), o prekes atsiimant parduotuvės patalpose. Tiriant UAB „Sinkeris“ buhalterinius dokumentus paaiškėjo žemiau nurodomos bankroto pripažinimui tyčiniu svarbios aplinkybės. UAB „Sinkeris" vadovo E. S. 2020 07 28 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės nemokumą sukėlusios aplinkybės apibūdintos abstrakčiai - neva, UAB „Sinkeris" sunkią finansinę padėtį lėmė COVID-19 epidemija, dėl to bendrovė nevykdė veiklos, nutrūko santykiai su tiekėjais, pagrindinis ir vienintelis įmonės darbuotojas (jo neįvardinant) buvo vaiko priežiūros atostogose. Iš 2020 07 28 pareiškimo Kauno apygardos teismui priedo – 2020 01 01-2020 07 27 laikotarpio UAB „Sinkeris" pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso matyti, kad UAB „Sinkeris" 2019 m. gavo 20677 Eur pelno, o jau 2020 m. už pusę metų patirta 61282 Eur nuostolių, didžiąja dalimi juos lėmė netipinės 45173 Eur išlaidos, kurių turinys nebuvo atskleistas. Juridinių asmenų registre esanti 2018/2019 metų veiklos pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, sudaryti 2020 04 30, rodo, kad per šiuos laikotarpius bendrovė uždirbo pelno - 2019 metų jis buvo po pelno mokesčio atskaitymo - 17616 Eur, 2018 m. - 21879 Eur, o 2018 m. pabaigoje nepaskirstyto pelno sumą iš viso sudarė 98307 Eur suma. Tokie veiklos rezultatai rodė, kad 2019 m. pabaigoje B UAB „Sinkeris" turėjo būti sukaupusi turto 115 923 Eur sumai vien iš veiklos pelno. Minėtas bendrovės 2019 m. balansas rodo, kad per 2019 metus jos turtas sumažėjo nuo 114430 Eur iki 40603 Eur, kas rodo, kad B UAB „Sinkeris" buvo priimti sprendimai sumažinti bendrovės turto apimtį. Tai patvirtina: nemokumo administratoriui buvo perduotas turtas - tik prekių atsargos (neparduotos automobilių dalys), formaliai B UAB „Sinkeris" apskaitoje apskaitytas 18930,71Eur sumai, tačiau tai dauguma smulkios lengvųjų automobilių dalys, neturinčios įsigijimo dokumentų, be realios galimybės jas identifikuoti, todėl reali jų vertė būtų simbolinė - 1 Eur. Kad prekės nekondicinės, nelikvidžios ir neturi esminės vertės, patvirtina ir tas faktas, kad jos ar kokia nors reikšminga jų dalis nebuvo parduoti vykdymo procese, kurį pradėjo pareiškėjai sprendimui įsiteisėjus. Vykdymo procesas buvo nutrauktas antstolio L. L. 2020 09 18 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nemokumo administratorius šį turtą pardavė už 1500 Eur 2021 01 20 pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios aplinkybės: 1) 2019 ir 2020 metais UAB „Sinkeris" veikla iš esmės buvo pelninga, o esminį turto sumažėjimą lėmė kelios ūkinės operacijos, t.y.: a) dividendų išmokėjimas 88235,30 Eur sumai. Iš jų buvo atskaityta 13235,30 Eur gyventojų pajamų mokestis ir sumokėtas valstybinei mokesčių inspekcijai, likusi suma - 75000 Eur 2019 m. didžiojoje knygoje rodoma kaip išmokėta vieninteliam akcininkui E. S., atitinkami duomenys deklaruoti ir valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėta suma buvo išmokėta E. S. iš įmonės kasos: 2019 05 22 - 45000 Eur, 2019 07 16 - 15000 Eur, 2019 10 16 - 15000 Eur, netekimai 43183,10 Eur sumai; b) 2020 m. didžiojoje knygoje fiksuoti netekimai 43183,10 Eur sumai, jų suma sumažintas bendrovės turimas turtas. Jie yra 2020 07 27 pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytų 45173 Eur netipinių išlaidų dalis. Nemokumo administratoriui nėra perduoti jokie dokumentai, patvirtinantys tokių netekimų aplinkybes, t.y. kuo tas turto netekimas pasireiškė, kad įmonė būtų kam nors išmokėjusi pinigų 43183,10 Eur sumai ar kokiu nors dokumentu fiksuotas turto šiai sumai objektyvus praradimas. UAB „Sinkeris" paprasčiausiai konstatuoja, kad nėra pinigų šiai sumai. Nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo 2021 04 19 rašte paaiškino, kad yra gavęs iš UAB „Sinkeris" buvusios buhalterės J. K. paaiškinimą žodžiu, kad, jos manymu, ši suma reiškia Kauno apygardos teismo 2019 06 13 sprendimu R. S. ir Ž. S. priteistas sumas, nors ji negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sumažintas UAB „Sinkeris" turtas šia suma, jeigu dėl priteistos sumos nebuvo atliktas joks mokėjimas, t.y. faktiškai nebuvo panaudotas joks UAB „Sinkeris" turtas pareiškėjams priteistų sumų sumokėjimui, pareiškėjai nėra gavę jokių pinigų tiesiogiai iš UAB „Sinkeris". Nemokumo administratoriui UAB „Sinkeris" vadovas E. S. perdavė turto tik tiek, kiek jo nurodoma Kauno apygardos teismui pateiktame 2020 07 27 datai sudarytame balanse. Atkreipia dėmesį, kad pagal Didžiosios knygos duomenis 2019 m. pabaigoje E. S. (kaip atsakingo asmens, vadovo) žinioje buvo 61176,69 Eur UAB „Sinkeris" pinigų, tačiau 2020 m. Didžiojoje knygoje šio įsiskolinimo nebeliko, nors apskaitos dokumentuose toks grąžinimas nėra fiksuotas, kaip ir nėra fiksuotas tokios pinigų sumos buvimas kasoje. Iš to daro išvadą, kad būtent dirbtinai ir neteisėtai suformuoti netekimai 43183,10 Eur sumai, leido E. S. UAB „Sinkeris" apskaitoje pavaizduoti, kad jis įvykdė savo pareigą grąžinti bendrovei iš jos paimtus pinigus, nors faktiškai 43183,10 Eur suma nebuvo grąžinta, t.y. jis pats save atleido nuo pareigos grąžinti UAB „Sinkeris" 43183,10 Eur sumą ir tokiu būdu ją pasisavino; c) kadangi už turto išsaugojimą ir tinkamą apskaitą atsakingas bendrovės vadovas, tik su vadovo žinia turtas gali būti perleistas kitam asmeniui, 43183,10 Eur netekimai buvo panaudoti pridengti E. S. pareigos grąžinti UAB „Sinkeris" 43183,10 Eur įvykdymą, todėl atsakomybė dėl 43183,10 Eur netekimo tenka buvusiam UAB „Sinkeris" vadovui E. S., kuris turėjo tinkamai organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, jos veiklos apskaitą; jis turi šią sumą grąžinti bendrovei, nes ji jam atiteko be pagrindo, tokiais veiksmais jis padarė bendrovei žalos. PVM deklaracijos rodo, kad 2019 ir 2020 metais pardavimai vyko.  UAB „Sinkeris" 2019 ir 2018 metais pardavimo pajamos kiekvienais iš šių metų sudarė apie 360000 Eur (2018 m. - 356558 Eur, 2019 m. - 364760Eur), sąnaudas sudarydavo dvi esminės pozicijos - viena, bendrosios ir administracinės, jų kasmetinė suma buvo maždaug 54000 Eur (2018 m. - 53811 Eur, 2019 m. - 54200 Eur), kita, pardavimo savikaina (t.y. turimų prekių įsigijimo kaina), jų suma buvo paprastai 75000 Eur mažesnė negu pardavimo pajamos (2018 m. 2775333 Eur, 2019 m. 290667 Eur). Tokie finansiniai rezultatai kiekvienais kalendoriniais metais užtikrindavo 20000-25000 Eur galutinį pelną (2018 m. pelnas - 25778 Eur, 2019 m. - 20677 Eur). 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais UAB „Sinkeris" veiklos apimtys ženkliai sumažėjo dėl sąmoningų jos vadovo E. S. veiksmų: tokie veiklos duomenys rodo, kad mėnesio pardavimo pajamos vidutiniškai turėjo sudaryti apie 30000Eur (360000/12) be pridėtinės vertės mokesčio. Tokius ir dar geresnius rodiklius patvirtina PVM deklaracijos už 2019 m. sausio-rugpjūčio mėnesius. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pardavimo pajamos staiga ima kristi ir 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais sudaro šiek tiek virš 20000 Eur be PVM, lapkričio-gruodžio mėnesiais - šiek tiek virš 10000 Eur. 2020 m. sausio-birželio mėnesiais tik tris mėnesius bendrovės mėnesio pardavimo pajamos buvo šiek tiek didesnės negu 10000 Eur be PVM. UAB „Sinkeris" nesiėmė jokių priemonių mažinti išlaidas. Apyvartų ir prekių likučių duomenys rodo, kad bendrovė 2020 metais faktiškai jokių naujų prekių neįsigijo, užsiėmė tik turimų prekių išpardavimu. Tokios aplinkybės paneigia UAB „Sinkeris" argumentus, kad nemokumą lėmė COVID-19 viruso epidemija. Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas buvo paskelbtas ir veiklos apribojimai pradėti taikyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 03 14 nutarimu Nr. 207, kai UAB „Sinkeris" veikla jau faktiškai buvo sumažinta iki minimumo ir atlikti visi veiksmai, paruošę UAB „Sinkeris" bankroto bylos iškėlimui, privedantys ją prie nemokumo. Toks pasirengimas buvo derinamas prie UAB „Sinkeris" ir jos kreditorių R. S. bei Ž. S. ginčo galimo ir tikėtinai nepalankaus sprendimo apeliacinės instancijos teisme, kas ir įvyko, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2020 05 19 nutartį palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Šalims jau 2020 m. balandžio mėnesį buvo žinomas bylos užbaigimo apeliacijoje laikas, pagal bylos eigą apeliacinės instancijos teisme, jos pabaigos buvo galima tikėtis jau 2020 m. balandžio ar gegužės mėnesiais. Iš kitos pusės, jeigu UAB „Sinkeris" ir būtų sustabdžiusi veiklą dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, o jos vadovas ir vienintelis akcininkas E. S. nebūtų atlikęs veiksmų, nukreiptų žymiai sumažinti UAB „Sinkeris" turto apimtį, jos turimo turto būtų pakakę padengti įsiskolinimus visiems jos kreditoriams. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 10 06 nutarties bendra kreditorių reikalavimų suma po bankroto bylos iškėlimo buvo 79915,43 Eur, pati UAB „Sinkeris", pateikdama 2020 07 28 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėjo pripažįstamų kreditorių sąrašą 2020 07 27 datai - iš jo matosi, kad UAB „Sinkeris" pripažįstamų kreditorinių reikalavimų suma buvo lygi 47524,59 Eur, iš kurios 43183,10 Eur dalį sudarė skola pareiškėjams. Tuo tarpu kaip minėta aukščiau vien bendrovės 2018 ir 2019 m. pelnas sudarė 115923 Eur ir šios sumos būtų pakakę padengti kreditorių reikalavimus ir nemokumo administratoriaus išlaidas, kurių suma 9380 Eur, jeigu bendrovė būtų buvusi valdoma sąžiningai, nebūtų buvę priimti sprendimai, lėmę bendrovės turto sumažinimą vienintelio akcininko naudai, atlikti veiksmai nuslėpti turtą nuo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Atkreipia dėmesį, kad netekimų suma 43183,10 Eur, visiškai atitinka UAB „Sinkeris" pripažįstamą skolos pareiškėjams sumą 43183,10 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Sinkeris" vadovas E. S. 43183,10 Eur vertės turto trūkumą be pagrindo bando pateisinti bendrovės ginču su pareiškėjais, jo pralaimėjimą netiesiogiai įforminant „netektimi". Pažymi, kad UAB „Sinkeris" atliko ir turto nurašymus 2019 12 31 ir 2020 04 30 ilgalaikio turto nurašymo aktais, nurodant, kad tokiu būdu nurašomas netinkamas naudoti turtas, tačiau kuo tas netinkamumas naudoti pasireiškė, nenurodoma, taip pat nėra perduota jokių dokumentų, kad tas turtas buvo teisės aktų nustatyta tvarka sunaikintas. UAB „Sinkeris" savo turtą sumažino dividendų išmokomis vieninteliam akcininkui E. S. viso 75000 Eur sumai tuo laikotarpiu, kai jau buvo aiškus pasirengimas privesti UAB „Sinkeris" prie nemokumo, jeigu ji pralaimėtų civilinį ginčą pareiškėjams dėl skolos už jų turto naudojimą nuomos pagrindais, t.y. padaryti teismo sprendimą neįvykdomu. Pasirengimą privesti UAB „Sinkeris" prie nemokumo patvirtinta ir UAB „Sinkeris" vadovo bei vienintelio akcininko E. S. veiksmai, kuriais UAB „Sinkeris" veikla buvo perkelta į kitą, naujai įsteigtą bendrovę - UAB „Marsega" (j.a.k. 305227873), kurios vieninteliu akcininku ir vadovu yra E. S., E. S. sūnus. Pareiškėjams artimos giminystės aplinkybės žinomos iš bendravimo su E. S., kuris yra pareiškėjo R. S. brolis. Artimi giminystės ryšiai tarp E. S. ir E. S. lemia CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą šių asmenų nesąžiningumo prezumpciją. UAB „Sinkeris" verslo perkėlimą į UAB „Marsega" patvirtina aplinkybės: pirma, kaip patvirtina Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas dėl UAB „Marsega", ši bendrovė buvo įsteigta 2019 08 16, t.y. Kauno apygardos teismui priėmus 2019 06 13 sprendimą priteisti pareiškėjams skolą iš UAB „Sinkeris", UAB „Sinkeris" veiklos apimtys pradėjo mažėti būtent po UAB „Marsega" įsteigimo. UAB „Marsega" registruota adresu (duomenys neskelbtini), kur yra E. S. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis turtas. UAB „Marsega" įsteigimui buvo naudojamas el. paštas (duomenys neskelbtini) (nurodomas Juridinių asmenų registro išplėstinis išraše), kuris kaip matosi iš pavadinimo, siejamas su UAB „Sinkeris", buvo naudojamas E. S.. Antra, UAB „Marsega" faktiškai vykdė UAB „Sinkeris" veiklai identišką veiklą toje pačioje aplinkoje bendradarbiaudamos tol, kol leido aplinkybės ir buvo visiškai pasirengta vykdyti tą veiklą išimtinai per UAB „Marsega". UAB „Marsega" ir UAB „Sinkeris" metinių finansinių ataskaitų teikimai rodo, kad abi bendrovės vykdė tą pačią veiklą - automobilių dalių prekybą (žymimą kodu (duomenys neskelbtini)). Tas atsispindi ir kituose apskaitos dokumentuose (pvz. UAB „Sinkeris" PVM sąskaitose- faktūrose). UAB „Marsega" veikia tie patys asmenys kaip ir UAB „Sinkeris". UAB „Marsega" buhaltere yra J. K., kuri buvo ir UAB „Sinkeris" buhalterė (pasirašo abiejų bendrovių apskaitos dokumentus). E. S. buvo ne tik UAB „Sinkeris" darbuotojas (ką patvirtina pridedamos UAB „Sinkeris" deklaracijos apie 2019 m. nuolatiniams gyventojams išmokėtas išmokas duomenys), bet ir turėjo „atsakingo asmens" statusą ir pagal jį veikė - 2018 ir 2019 metų UAB „Sinkeris" didžiosiose knygose (jų 1 lape) tokiais atsakingais asmenimis nurodomi du - E. S. ir E. S., 2020m. - tik E. S.). UAB „Marsega" naudojosi UAB „Sinkeris" veiklos baze, UAB „Sinkeris" buvo kaip priedanga UAB „Marsega" veikti UAB „Sinkeris" valdomoje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tose patalpose, kurių UAB „Sinkeris" negrąžino pareiškėjams ir už jų naudojimą nemokėjo nuomos. Kaip patvirtina, pridedama UAB „Marsega" vizitinė kortelė, ji bandė formaliai veikti šalimais esančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau toks, kad ir formalus veiklos išskaidymas netiko, lėmė papildomas išlaidas, todėl faktiškai klientai buvo nukreipiami į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), jose jie buvo aptarnaujami tų pačių asmenų, tačiau pardavimo dokumentus formindavo UAB „Marsega" vardu (ką patvirtina nuoroda ant parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) durų). E. S. noras perkelti verslą lėmė ir jo sprendimą kartu su sutuoktine teikti ieškinį pareiškėjams dėl jų bendro turto adresu (duomenys neskelbtini) padalinimo, nors prieš tai patys vilkino bendro turto padalinimo klausimą. Pažymi, kad UAB „Sinkeris" sutiko grąžinti patalpas pareiškėjams ir tą padarė (grąžino priėmimo-perdavimo aktu tik 2020 07 04), kai šie bendraturčiai susitarė neskųsti turto padalinimo ginčą išsprendusio Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020 (apeliacine tvarka neskųstas). Kaip rodo Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl E. S. ir jos sutuoktinės bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitekusių patalpų pastate adresu (duomenys neskelbtini), kai tik jiems atsirado galimybė savarankiškai disponuoti ir valdyti šias patalpas, jie formaliai įteisino UAB „Marsega" naudojimąsi jomis - sudarė 2020 10 16 nuomos sutartį Nr. NS-2020-10-16/1. Trečia, veiklos perkėlimą patvirtina ir sutampantys UAB „Marsega" bei UAB „Sinkeris" veiklos finansiniai rezultatai. Kaip minėta, kai UAB „Sinkeris" 2019 m. (iki rugsėjo mėnesio) veiklą vykdė sąžiningai ir tik per šią bendrovę, jos mėnesio pardavimai buvo vidutiniškai 35000-40000Eur be PVM ir pradėjo mažėti nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, per likusius mėnesius pardavimų suma be PVM buvo 70791Eur (22032+21357+15641+11761), t.y. per mėnesį vidutiniškai 17700 Eur arba vidutiniškai 22300 Eur kas mėnesį mažiau negu kitais tų pačių metų mėnesiais. Bendras pardavimų trūkumas 2019 m. - 89200 Eur. UAB „Marsega" veiklos rezultatai rodo, kad per 2019 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius (jos veiklos pirmuosius metus) pardavimų buvo 79655 Eur sumai be PVM, t.y. sudaro UAB „Sinkeris" trūkstamų pardavimų apimtį. Tą patvirtina ir UAB „Marsega" visų 2020 m. veiklos rezultatai - jie visiškai atkartoja UAB „Sinkeris" veiklos rezultatus - pardavimo pajamos be PVM sudarė 339268Eur, išlaidos yra dviejų kategorijų (bendrosios ir administracinės - 44618 Eur ir pardavimų savikainos - 274132 Eur) ir tokio dydžio, kuris garantuoja ne mažesnį kaip 20000 Eur metinį pelną (UAB „Marsega" 2020m. veiklos pelnas 20676 Eur). Pareiškėjų ieškinys buvo grindžiamas 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, aplinkybe, kad UAB „Sinkeris“ nevykdo ja prisiimtų įsipareigojimų ir jų vykdymo terminai yra suėję iki kreipimosi į teismą. Ieškinys buvo pareikštas 2018 11 05, sprendimu teismas tik patvirtino pareiškėjų reikalavimo teisę. Kauno apygardos teismo 2019 06 13 sprendimo pagrindu neatsirado kokios nors naujos UAB „Sinkeris“ prievolės. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto draudimas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą ir išmokėti dividendus siejamas su bendrovės turimais įsipareigojimais, kurių terminai suėję iki sprendimo dėl dividendų išmokėjimo priėmimo, termino suėjimas nustatomas pagal prievolės dokumentus, o ne pagal kokius nors papildomus esamų įsipareigojimų patvirtinimus. UAB „Sinkeris“ jau 2020m. birželį veiklos nevykdė. Neteisingai vedė ir apskaitą – įsipareigojimus pareiškėjams į apskaitą įtraukė tik 2020 metais ir tuo pačiu be jokio pagrindo pripažino 43183,10 Eur netektimi.  UAB „Sinkeris" 2020 06 12 raštu pati pripažino esanti nemoki ir negalinti atkurti mokumo be papildomo finansavimo suteikimo. Kaip teisingai nurodoma su atsiliepimu pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 07 13 rašte dėl susitarimo dėl pagalbos, tam, kad kreditoriai galėtų svarstyti dėl pagalbos bendrovei - skolininkei atkurti jos mokumą, ji kreditoriams turi nurodyti, kokių priemonių ir kokiam laikotarpiui reikėtų, o ne apskritai prašyti pagalbos. Priešingu atveju, skolininko paklausimas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, formalus ir netinkamas - ne tam, kad realiai tikėtis kreditorių pagalbos, o vien tam, kad išpildyti formalius įstatymų reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš kitos pusės, toks formalus požiūris rodo, kad UAB „Sinkeris" vienintelis akcininkas ir vadovas E. S. netikėjo šios bendrovės veiklos perspektyva (tam nebuvo pagrindo), pats kaip akcininkas neplanavo niekaip prisidėti prie mokumo atkūrimo ir nebuvo suinteresuotas tuo, atitinkamai neteisingai vedė ir apskaitą. Panašią į valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją nurodė ir kreditoriai R. S. bei Ž. S. 2020 06 22 raštu - tam, kad skolininkas galėtų tikėtis pagalbos iš kreditorių, visų pirma, skolininkas turi būti sąžiningas jų atžvilgiu, o pateikdamas prašymą dėl pagalbos, turi pateikti išsamius duomenis, kodėl susidarė nemokumo situacija ir kokius įsipareigojimus prisiima juridinio asmens vadovas ir akcininkas, kokio masto pagalba reikalinga ir kodėl. UAB „Sinkeris" kreipimosi pagalbos į kreditorius nesąžiningumą ir ciniškumą patvirtina jau po bankroto bylos iškėlimo paaiškėjęs faktas, kad UAB „Sinkeris" dar 2019 m. neteisėtai paskelbė ir išmokėjo savo akcininkui E. S. 75000 Eur dividendų (suma jau atskaičius mokesčius), tačiau pastarasis neišreiškė valios grąžinti bendrovei bent kiek šių pinigų ar juos panaudoti bendrovės mokumui atkurti, tačiau jam tai nebuvo kliūtis pagalbos prašyti iš tų pačių kreditorių, su kuriais neatsiskaitė, o negavus iš jų finansinės pagalbos, apkaltinti juos nemokumo sukėlimu. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime bando paaiškinti savo neprisidėjimą prie UAB „Sinkeris" mokumo atkūrimo Užimtumo tarnybos 2021 07 25 pažyma apie jo įregistravimą šios įstaigos pagalbai gauti praradus darbą, t.y. formaliai bando pavaizduoti save neturinčiu finansinių galimybių tai padaryti.

3.       Atsiliepime į prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu atsakovė nurodo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra žinomos, pateiktoms išvadoms pritaria, UAB „Sinkeris“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu. Papildomuose paaiškinimuose administratorius nurodo, kad aplinkybė, jog prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas kreditorių savaime nereiškia, kad pareiškimas nepagrįstas. Dėl nemokumo priežasčių nurodo, kad prašyme pripažinti UAB „Sinkeris“ bankrotą tyčiniu, yra daug aplinkybių, kurios nėra fiksuotos UAB „Sinkeris“ apskaitoje, todėl, nežinant faktinių veiklos aplinkybių, dokumentų, kurie neatsispindi buhalterinėje apskaitoje, nemokumo administratoriui, kuris nedalyvavo faktiniuose santykiuose iki bankroto bylos iškėlimo, yra sudėtinga dėl jų pasisakyti, juos žinoti. Pagrindiniai (didžiausią finansinį reikalavimą turintys) B UAB „Sinkeris“ kreditoriai yra R. S. ir Ž. S.. Iš jų pateiktų duomenų suprato, kad jau keleri metai vyksta įvairūs teisminiai procesai dėl UAB „Sinkeris“ nevykdomų įsipareigojimų. Nėra pagrindo E. S. atsiliepimo argumentams, kad jo vadovaujama UAB „Sinkeris“ tinkamai ir kaip įprastai vykdė savo veiklą, nebuvo jokio bendrovės privedimo prie nemokumo, jokių pasirengimų nemokumui. E. S. naudojosi tam tikromis aplinkybėmis, jų apskaita ir tokiu būdu bandė nuslėpti suplanuotą nemokumą. Nemokumo suplanavimą patvirtina vien tai, kad paskelbtų dividendų suma - 88235,30 Eur (iš kurių po mokesčių atskaitymo E. S. atiteko 75000 Eur) atitiko būtent tą sumą, kuriai bendrovė turėjo turinčio vertę turto. Po dividendų išmokėjimo UAB „Sinkeris“ veikla tapo nuostolinga ir būtent dėl bendrųjų/administracinių sąnaudų, t.y. išlaidų, kurios buvo daromos E. S. sprendimu ir daugeliu atveju jo naudai. Šios išlaidos (jų įtakotas nuostolis) lėmė, kad UAB „Sinkeris“ nemokumas pasiekė tokį lygį, kad UAB „Sinkeris“ faktiškai neturėjo jokio esminę vertę turinčio turto. Nemokumo administratoriui buvo perduotas apskaitoje nurodomas kaip esminę reikšmę turintis turtas - prekių atsargos (pagal 2020 10 02 sąrašą, apskaityta vertė 18930,71 Eur, viso pozicijų 7549), kaip paaiškėjo po perėmimo, tokios vertės neturi. Neatsirado joks pirkėjas apskaitytai prekių vertei ar bent jau panašiai į ją kainai. Taip pat de facto UAB „Sinkeris“ veiksmai, kai iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas prekių inventorizavimas ir perkainavimas, kai tuo tarpu naudingose pozicijose tai buvo padaryta pvz. 2019 12 31 ir 2020 04 30 ilgalaikio turto nurašymo aktais. UAB „Sinkeris“ veiklos vykdymas buvo tik imituojamas ir tik tiek, kad per patiriamus nuostolius sunaudoti dar likusį turtą, o UAB „Sinkeris“ išnaudoti kaip priedangą nemokamai naudotis R. S. ir Ž. S. nuosavybe - patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžia aplinkybę, kad UAB „Sinkeris“ visada turėjo galimybę naudotis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) - ta jų dalimi, kuri nuosavybės teise priklausė E. S. (bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui), jas ir naudojo (ką patvirtina didžiosiose knygose nurodomas kas metai, įskaitant ir už 2020 m. sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis 1162 Eur (nurodomas apskaitomas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta panaudos sutartis 2016 02 26 panaudos sutartis, kuri pripažinta negaliojančia; patvirtina Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020). Neatitinka tikrovės E. S. teiginiai, kad UAB „Sinkeris“ vykdė veiklą iki pat jo turto arešto, kurį įvykdė antstolis L. L. 2020 06 12. Pridedamas UAB „Sinkeris“ 2020 m. birželio mėnesį gautų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašas papildomai prie byloje esančios 2020 m. birželio mėnesio PVM deklaracijos rodo, kad nuo 2020 m. birželio pirmųjų dienų UAB „Sinkeris“ veiklos jau nebevykdė (nepirko jokių prekių, pardavė tik likučius mažai sumai) ir buvo paruošta ir laukė priverstinio išieškojimo procedūros. Tą patvirtina ir simboliniai pinigų likučiai banko sąskaitoje, kasoje 2021 06 01 datai, simbolinė pinigų apyvarta jose per 2020 m. birželio mėnesį. Tokios būklės bendrovė galėjo tikėtis veiklos tęstinumo tik sulaukusi tiesioginės finansinės paramos (papildomų pinigų investavimo į įmonės kapitalą), kurią visų pirma, turi užtikrinti akcininkas. Neatitinka tikrovės ir E. S. teiginiai, kad neva veiklos tęstinumui sutrukdė epideminė situacija, kažkokie nenurodyti sutrikimai su veiklos partneriais. UAB „Sinkeris“ veiklos duomenys rodo, kad pagrindinė ir pirminė sunkumų priežastis buvo dividendų išmokėjimas 2019 m., nė viena bendrovė, iš kurios pirkdavo UAB „Sinkeris“ prekes, savo veiklos nenutraukė. Iš PVM sąskaitų- faktūrų matyti, kad tos prekės buvo perkamos iš tokių Lietuvoje registruotų bendrovių, kurios ir šiandien sėkmingai vykdo veiklą, prekes parduoda kiekvienam norinčiam jų įsigyti, netgi vykdo prekybą internetu ar kitokiu nuotoliniu būdu (pvz. Autokurtas UAB, UAB Detalita, UAB Autosmilga, Inter Cars Lietuva UAB, Evelkas UAB, UAB ABC autodalys, UAB „Signeda“). Dividendų paskelbimas ir išmokėjimas yra neteisėti, net tik tuo, kad buvo pažeisti konkretūs įstatymų reikalavimai dėl jų taikymo (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bet ir bendras sąžiningumo principas, pagal kurį bendrovės akcininkai turi naudotis juridinio asmens ribotos atsakomybe apdairiai, atsižvelgiant į įmonės kreditorių interesus, t.y. įvertinti, ar įmonė turės finansinių galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams po dividendų išmokėjimo net ir blogiausio įvykių scenarijaus atveju. Kaip matyti iš UAB „Sinkeris“ veiklos dokumentų, Kauno apygardos teismo 2019 06 13 sprendimo ir jo nustatytų faktinių aplinkybių, UAB „Sinkeris“ žinojo apie R. S. ir Ž. S. finansinį reikalavimą mokėti už jų turto naudojimą nuo pat 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, ir neabejotinai nuo 2018 11 05, kai buvo pareikštas ieškinys teisme, tačiau per tą laiką UAB „Sinkeris“ savo įsipareigojimus šiems kreditoriams ignoravo, jų net neapskaitė ir darė viską, kad, prasidėjus jų priverstiniam išieškojimui, jau nebeturėtų realaus turto (būtų jį praradęs), kurį būtų galima panaudoti reikalavimams patenkinti. E. S. atsiliepime teisingai nurodo, kad norint nustatyti visas nemokumo priežastis ir pateikti platesnį jų teisinį vertinimą, negalima apsiriboti vien nemokumo administratoriui pateiktų dokumentų analize. Jų pakanka ir padaryti išvadą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o dėl tolimesnių pasekmių taikymo spręstina Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka - turi būti vertinami E. S. ir kaip nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) savininko veiksmai, UAB „Sinkeris“ veiklos sąsajos su UAB „Marsega“ veikla, tiriami šios įmonės dokumentai, nustatomos UAB „Sinkeris“ apskaitos klaidos ir jų paskirtis (tokios kaip nurodyta netektis, turto nurašymo faktai, įsipareigojimų netinkamas apskaitymas, neįtraukimas į apskaitą ir t.t.).

4.       Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į prašymą UAB „Sinkeris“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo pareiškimą atmesti, priteisti 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 06 13 Kauno apygardos teismas sprendimu (toliau - Sprendimas) civilinėje byloje Nr.e2-1038-945/2019 (toliau - Byla Nr.e2-1038- 945/2019) iš dalies patenkino Pareiškėjų Bendrovės atžvilgiu pareikštą ieškinį - priteisė Pareiškėjų naudai iš Bendrovės 37'685, 94 Eur nuostolių atlyginimą, 2'542, 91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40'228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2019 07 15 tiek Bendrovė, tiek Pareiškėjai apeliacine tvarka apskundė Sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad prašyme ne kartą yra nurodoma, kad Sprendimu Pareiškėjų naudai buvo priteista 37'685, 94 Eur nuomos mokesčio skola, nors Sprendimo rezoliucijoje expressis verbis yra nurodoma, kad 37'685,94 Eur - tai nuostolių atlyginimas. 2019 08 16 LR juridinių asmenų registre buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo - UAB „Marsega" (įmonės kodas 305227873, buveinė (duomenys neskelbtini)). Veiklos rūšys: variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba. 2020 03 14 LR Vyriausybė nutarimu Nr.207 paskelbė karantiną visoje LR teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 vai. iki kovo 30 d. 24 val., kuris buvo nuolat pratęsiamas. Karantino pabaiga - 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. 2020 05 19 įsiteisėjo sprendimas Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį palikti jį nepakeistą. 2020 05 26 Kauno apygardos teismas išdavė Pareiškėjams vykdomąjį raštą dėl Sprendimu iš Bendrovės priteistų sumų išieškojimo (toliau - Vykdomasis raštas). 2020 06 01 Suinteresuotas asmuo gavo antstolio L. L. (toliau - Antstolis), kurio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr.0187/20/00209 (toliau - Vykdomoji byla) Vykdomojo rašto pagrindu, prašymą dėl informacijos pateikimo. 2020 06 10 Bendrovė informavo Pareiškėjus, kad Bendrovė negali įvykdyti Sprendimo, nes laikinai nevykdo prekybos dėl koronoviruso susiklosčiusių sunkių aplinkybių rinkoje, Bendrovė dėl to negavo planuotų pajamų. Bendrovė paprašė Pareiškėjų bendradarbiauti, siekiant pagerinti Bendrovės finansinę padėtį - sudaryti susitarimą inter alia leidžiant Sprendimą įvykdyti po trijų ar penkių mėnesių. 2020 06 11 Bendrovė pateikė Antstoliui dokumentus, įskaitant, ilgalaikio turto žiniaraščius, kasos knygą už laikotarpį nuo 2020 05 01 iki 2020 06 11, atsiskaitymų žiniaraštį (įvykdytus mokėjimus) ir kt. 2020 06 12 Vykdomojoje byloje, kurioje išieškotiną sumą sudarė 43'183,10 Eur, Antstolis priėmė šiuos dokumentus: 1)nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S20-187- 3293; 2) patvarkymą dėl 1'989, 56 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su išlaidų apskaičiavimu Nr.S20-187-3294; 3) patvarkymą dėl Bendrovės lėšų ir/ar turtinių teisių arešto Nr.S-20-187-3297; 4) turto arešto aktą Nr.0187/20/00209, nustatant draudimą Bendrovei disponuoti piniginėmis lėšomis, prekėmis/ kasos aparatu, turtinėmis teisėmis (arešto mastas 45'172, 66 Eur. 2020 06 12 Bendrovė išsiuntė pranešimą Pareiškėjams, kuriame nurodė, kad dėl Sprendimu iš Bendrovės Pareiškėjų naudai priteistų sumų Bendrovė tapo nemokia bei kad prie to taip pat prisidėjo šalyje paskelbtas karantinas, LR Vyriausybės priimti sprendimai, nes jie tiesiogiai įtakojo Bendrovės veiklą bei galimybę gauti įplaukų. 2020 06 22 Pareiškėjai, atsakydami į Bendrovės pranešimus, inter alia nurodė, kad: „Iš turimų duomenų preliminariai galime spręsti, kad UAB „Sinkeris" savo nemokumui ir veiklos nutraukimui ruošėsi iš anksto <...>." 2020 06 22 Marijampolės apylinkės teismas sprendimu (toliau - 2020 06 22 Sprendimas) civilinėje byloje Nr.e2-163-985/2020 (toliau - Byla Nr.e2-163-985/2020) išnagrinėjo Pareiškėjų ginčą su Suinteresuotu asmeniu ir jo sutuoktine dėl Turto: atidalijo Pastatą ir nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Teismas pripažino negaliojančia tarp Bendrovės ir Suinteresuoto asmens bei jo sutuoktinės sudarytą 2016 02 26 panaudos sutartį ir tuo pagrindu nusprendė iškeldinti Bendrovę iš Žemės sklypo dalies, kuri naudojimui yra paskiriama Pareiškėjams, bei iš Pastato patalpų, kurios asmenine nuosavybės teise yra priteisiamos Pareiškėjams. 2020 06 24, t. y. 2020 06 22 Sprendimui dar neįsiteisėjus, pareiškėjas R. S. pakeitė Pastato durų spynas, liepė Bendrovei nedelsiant nutraukti Pastate vykdomą veiklą ir išsikraustyti iki 2020 07 05, ir tai lėmė, kad Bendrovė veiklos faktiškai vykdyti nebegalėjo, nes ji neturėjo patalpų, o jos sąskaita buvo areštuota. Apie šią situaciją buvo pranešta Antstoliui 2020 06 25 - Bendrovė nurodė, kad negali vykdyti veiklos bei paprašė Antstolio perimti Bendrovės prekes, kad jos netektų Pareiškėjams be apskaitos. 2020 06 25 Bendrovė išsiuntė Pareiškėjams pranešimą, kuriame nurodė, kad iš 2020 06 24 Pareiškėjų atliktų veiksmų sprendžia, jog Pareiškėjai fiziškai perėmė neįsiteisėjusiu 2020 06 22 Sprendimu jiems priskirtas Pastato patalpas, o tuo pačiu ir pareigą jomis rūpintis. 2020 07 02 Bendrovė išsiuntė kreditoriams, įskaitant Pareiškėjus, pranešimus dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos Bendrovei suteikimo arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. 2020 07 04 tarp Pareiškėjų ir Suinteresuoto asmens bei jo sutuoktinės buvo pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo Pareiškėjams buvo perduota Žemės sklypo dalis, 2020 06 22 Sprendimu priskirta Pareiškėjų naudojimui, ir Pastato patalpų dalis, kuri pripažinta Pareiškėjų asmenine nuosavybe. 2020 07 22 Bendrovės kreditoriai - Pareiškėjai - nurodė, kad jie nemato jokių galimybių nei susitarti dėl pagalbos nemokiai Bendrovei, nei nuspręsti bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareikalavo nedelsiant inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą teisme. 2020 07 23 įsiteisėjo Byloje Nr.e2-163-985/2020 priimtas 2020 06 22 Sprendimas. 2020 07 27 Pareiškėjai Bendrovei skirtame rašte nurodė, kad: „UAB „Sinkeris" yra nemoki, tęsia savo neteisėtą nesąžiningą veiklą, jos akcininkas ir vadovas nepadeda jai įveikti jos pačios sukurtus finansinius sunkumus, todėl turi įstatyminę besąlyginę pareigą inicijuoti bankroto (nemokumo) bylos iškėlimą". 2020 07 27 Bendrovės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo užfiksuota, kad 2020 m. apskaitomas Bendrovės turtas - trumpalaikis turtas, kurio vertė - 19'208 Eur. 2020m. Bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 49'617Eur, iš kurių didžioji dalis Sprendimu Pareiškėjų naudai priteistos piniginės sumos – 2020 06 12 Vykdomosios bylos duomenimis bendra iš Bendrovės Pareiškėjų naudai išieškotina suma - 43'183,10 Eur. 2020 07 28 Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pareiškime inter alia pažymėta, kad Bendrovė negali vykdyti veiklos, nes neturi tam tinkamų patalpų, finansinių išteklių ir kitų resursų, o Bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę ir vis auga dėl Pareiškėjų naudai skaičiuojamų procesinių palūkanų. 2020 08 25 Kauno apygardos teismas nutartimi (toliau – 2020 08 25 Nutartis) civilinėje byloje Nr.B2-1747-343/2020 (toliau - Bankroto byla) iškėlė Bendrovei bankroto bylą, paskiriant Bendrovės bankroto administratoriumi UAB „Lausona" (įgaliotas asmuo - M. K.) (toliau - Bankroto administratorius). 2020 08 25 Nutartis įsiteisėjo 2020 09 08. 2020 09 17 Bendrovės vadovas - Suinteresuotas asmuo - perdavė Bankroto administratoriui Bendrovės turtą; dokumentus, informaciją, susijusią su Bendrovės veikla. 2020 09 18 Antstolis priėmė patvarkymą dėl Vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Bankroto bylą iškėlusiam teismui Nr.S-20-187-5016. 2020 09 29 LR nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas, t. y. negyvenamoji patalpa - prekybos patalpos (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Prekybos patalpos), vadovaujantis 2020 08 03 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2020 09 14 pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį. Prekybos patalpų savininkas - Suinteresuotas asmuo ir jo sutuoktinė. 2020 10 06 Kauno apygardos teismas Bankroto byloje patvirtino kreditorių reikalavimus, įskaitant, Pareiškėjų 73129,45 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris 2020 10 19 nutartimi buvo patikslintas, t. y. sumažintas iki 71702, 95 Eur. 2020 10 08 pasibaigė tarp Bendrovės ir Suinteresuoto asmens buvę darbo teisiniai santykiai. Suinteresuotas asmuo UAB „Marsega" niekada nedirbo. 2020 10 16 Suinteresuotas asmuo, jo sutuoktinė sudarė su UAB „Marsega" Prekybos patalpų nuomos sutartį. 2020 11 27 Bendrovės kreditorių susirinkimo metu inter alia vienbalsiai nutarta kreiptis į teismą su prašymu pripažinti, kad Bendrovė likviduojama dėl bankroto. Kreditorių susirinkimas taip pat nutarė parduoti Bendrovės turtą. 2020 12 11 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, dėl Bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto (toliau - 2020 12 11 Nutartis). Nutartis įsiteisėjo 2020 12 22. 2021 01 20 tarp Bendrovės, atstovaujamos Bankroto administratoriaus, ir teisines paslaugas teikiančios UAB „Teisinė sfera" buvo sudaryta Bendrovei priklausančių automobilių dalių ir detalių pirkimo - pardavimo sutartis. Šis trumpalaikis turtas buvo parduotas už 1500 Eur. Bankroto administratoriaus veiksmai po Bankroto bylos iškėlimo įrodo Prašymo nepagrįstumą. Atkreipia dėmesį, kad bankroto administratoriaus prielaida, jog yra tyčinio bankroto požymių, turi būti pakankamai pagrįsta. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu 2021 m. birželio 22 d. - Bendrovės bankroto proceso likvidavimo stadijoje, praėjus daugiau nei pusei metų po to, kai įsiteisėjo 2020 12 11 Nutartis dėl Bendrovės pripažinimo likviduojama ir praėjus beveik 5 mėnesiams po to, kai pasibaigė 2020 11 27 kreditorių susirinkimo sprendime dėl Bendrovės turto pardavimo nustatytas turto pardavimo per du mėnesius terminas (2020 01 27). Pažymi, kad Bankroto administratoriaus veiksmai po Bankroto bylos iškėlimo įrodo, kad, priešingai nei teigia Pareiškėjai, Bendrovės bankrotas nėra tyčinis: Bankroto administratoriui visi Bendrovės dokumentai buvo pateikti 2020 09 17. Bankroto administratorius, nustatęs aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad Bendrovės bankrotas yra tyčinis, prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu teismui privalėjo pateikti iki 2021 m. kovo 17 d. (JANĮ 64 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teisme toks Bankroto administratoriaus prašymas iki 2021 m. kovo 17 d. nebuvo gautas. Taigi Bankroto administratorius, išanalizavęs ir įvertinęs Bendrovės dokumentus, nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai dėl tyčinio Bendrovės bankroto; praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos Bankroto administratoriaus parengtame 2021 04 19 Rašte taip pat nėra konstatuota, kad Bendrovė buvo privesta prie bankroto Suinteresuoto asmens atliktais tyčiniais veiksmais. Pažymi, kad Pareiškėjų pageidaujamos nutarties priėmimas nedarytų jokios įtakos Bendrovės bankroto proceso eigai, išskyrus tai, kad Bankroto administratorius įgytų teisę per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą dėl JANĮ 12 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose apibūdintų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymi, kad sandoriais nelaikomi įprastai bendrovės veiklai būdingi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl dividendų išmokėjimo, turto nurašymai ar netekimai. Pareiškėjai neįrodė Prašyme išskirtų, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytų juridinio asmens tyčinio bankroto požymių (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti penki požymiai, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašyme dėstomos aplinkybės patvirtina Pareiškėjų poziciją, kad Bendrovės bankroto atveju egzistuoja šie tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.93/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai; 2) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; 3) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Vadovaujantis Prašymu 2019 metų konkrečios ūkinės operacijos - dividendų išmokėjimas - įrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose apibrėžtų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, t. y. juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimą, kurių pagrindų atlikti CK 6.93/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai; Bankroto administratoriaus 2021 04 19 Raštas įrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžto tyčinio bankroto požymio egzistavimą - apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą Bendrovėje: Bendrovės apskaitoje atsargos (neparduotos automobilių dalys) buvo apskaitomos ne realia jų kaina. Bankroto administratoriaus vertinimu, Bendrovės trumpalaikio turto - atsargų - reali vertė – 1 Eur. Buvo „dirbtinai ir neteisėtai suformuoti netekimai 43183,10 Eur sumai", kurie leido Suinteresuotam asmeniui apskaitoje „pavaizduoti, kad jis įvykdė savo pareigą grąžinti bendrovei iš jos paimtus pinigus, nors faktiškai 43183,10 Eur suma nebuvo grąžinta", „43183,10Eur vertės turto trūkumą be pagrindo buvo bandoma pateisinti bendrovės ginču su pareiškėjais, jo pralaimėjimą netiesiogiai įforminant „netektimi"; Suinteresuotas asmuo paslėpė „43183,10 Eur, apskaitoje šį pinigų trūkumą parodęs formalia, niekuo nepagrįsta 43183,10 Eur netektimi"; nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio Suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų, kuriais buvo mažinamos Bendrovės veiklos apimtys, Bendrovės gaunamos pajamos, o nuo 2019 m. gegužės mėnesio - veiksmų, kuriais buvo mažinamas Bendrovės turtas, tam atvejui, jeigu apeliacine tvarka nebūtų panaikintas Bendrovei nepalankus Sprendimas. Prašymas atmestinas, nes: pirma, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Šiuo atveju patys Pareiškėjai pripažįsta, kad: „UAB „Sinkeris" įsiskolinimas pareiškėjams iš esmės ir lėmė šios bendrovės nemokumą, jos siekį išsikelti bankroto bylą". Būtent dėl to, Pareiškėjai net /neįrodinėja, kad dividendų išmokėjimas ir/ar Bendrovės finansinėje atskaitomybėje fiksuojami neva neteisingi duomenys sąlygojo Bendrovės nemokumą arba kad tai pablogino jau neva nemokios Bendrovės padėtį. Bendrovė pasiekė JANĮ apibrėžtą nemokumo būseną tuo metu, kai Bendrovės veikla buvo suvaržyta tiek dėl Antstolio, vykdant Sprendimą, pritaikyto Bendrovės turto arešto, tiek dėl šalyje taikyto karantino režimo, ribojant asmenų judėjimą tarp miestų. Esant karantinui Antstolio pritaikyti disponavimo Bendrovės turtu apribojimai ir Pareiškėjo R. S. veiksmai neleidžiant Bendrovei naudotis Pastato patalpomis, Bendrovės veiklą padarė faktiškai neįmanomą. Nors iki Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo Bendrovė ne kartą prašė Pareiškėjų bendradarbiauti, siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą, Pareiškėjai į juos neatsižvelgė, o reikalavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei; antra, Pareiškėjai pripažįsta, kad prašyme pabrėžiamos ūkinės operacijos - dividendų išmokėjimai - buvo atlikti 2019 metais. Byloje Nr.e2-1038-945/2019 priimtas Sprendimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19d. Taigi, priešingai nei yra nurodoma Prašymo 21 punkte, išmokant dividendus Pareiškėjai Bendrovės atžvilgiu neturėjo vykdytinos, neginčijamos reikalavimo teisės sumokėti nuostolių atlyginimą, todėl tuo pačiu nebuvo pažeistas nei CK 6.930/1 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų eiliškumą, nei LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas, nustatantis draudimą visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, jeigu įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismas 2019 05 27 įvykusio teismo posėdžio metu nustatė teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo dieną – 2019 06 13, o dividendų didžioji dalis buvo išmokėta 2019 05 22. Dėl to, tikrovės neatitinka Pareiškėjų tvirtinimas, kad dividendai pradėti mokėti „kai jau buvo aiški civilinės bylos pabaigos data pirmosios instancijos teisme"; trečia, Suinteresuotas asmuo nevykdė priverstinio išieškojimo pagal Sprendimą ar Bendrovės bankroto administravimo - už šių veiksmų atlikimą atitinkamai atsakingi Antstolis ir Bankroto administratorius. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti apskaitoje įrašyto Bendrovės turto verte, o vien tik faktas, kad visas Bendrovės turtas vienu sandoriu, bankroto procedūrų metu buvo parduotas už 1500 Eur, niekaip negali įrodyti, jog apskaitoje buvo įrašyta neva neteisinga turto vertė. Byloje nėra įrodymų, kad Suinteresuotas asmuo nebūtų pateikęs Bankroto administratoriui kokių nors apskaitos dokumentų, kad Bankroto administratorius apie tai Suinteresuotam asmeniui būtų pranešęs ir būtų pareikalavęs juos pateikti; ketvirta, Pareiškėjų teiginius apie Suinteresuoto asmens neva pasisavintą Bendrovės turtą, tai „paslepiant" pelno (nuostolių) ataskaitos dalyje „Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos" paneigia Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 05 13 įsakymu Nr. VAS - 12 patvirtinto 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė" (toliau - Pirmasis standartas) bei 2015 06 16 įsakymu Nr.VAS-38 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos" (toliau - Vienuoliktasis standartas) nuostatos, kuriomis vadovaujantis sąnaudomis gali būti pripažįstama padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Vadovaujantis bendruoju apskaitos principu - kaupimo principu - ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje turi būti registruojami, kai jie įvyksta, ir tų laikotarpių finansinėse ataskaitose pateikiami neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Šiuo atveju Suinteresuotas asmuo jokio Bendrovės turto nepasisavino, o Sprendimu priteista ir Vykdomojoje byloje išieškoma suma buvo pagrįstai įtraukta į 2020 07 27 parengtą Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, nors ji ir nebuvo išmokėta Pareiškėjams. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į Bendrovės 2020 07 02 pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, priešingai negu Pareiškėjai, neprieštaravo, jog Bendrovės bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka. Byloje nėra jokių VMI patikrinimo aktų, kuriuose būtų užfiksuoti faktai apie apgaulingos Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą; penkta, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti požymiai negali būti grindžiami protingumo principui prieštaraujančiais Pareiškėjų, spėjimais apie Suinteresuoto asmens neva tyčinį kenkimą Bendrovei, kurios vieninteliu akcininku yra jis pats ir kuriai jis atidavė daugiau nei 17 metų darbo. Pareiškėjų tvirtinimas, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio Suinteresuotas asmuo tyčiniais veiksmais mažino Bendrovės veiklos apimtis, pajamas, turtą, tam, kad Sprendimo įsiteisėjimo atveju iš Bendrovės Pareiškėjų naudai nebūtų išieškotos piniginės lėšos - tai tik niekuo nepagrįsta Pareiškėjų subjektyvi nuomonė. Priešingai, Suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų tam, kad išsaugotų Bendrovę. 2019 07 15 Bendrovė, atstovaujama Suinteresuoto asmens, apskundė jai finansiškai nepalankaus Sprendimo dalį apeliacine tvarka, o Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Sprendimą nepakeistą - Suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų, siekdamas susitarti su Pareiškėjais dėl bendradarbiavimo užtikrinant Bendrovės veiklos tęstinumą. Suinteresuotam asmeniui nepavykus to padaryti dėl Pareiškėjų nenoro siekti kompromiso ir Pareiškėjo R. S. aktyvių veiksmų neleidžiant Bendrovei naudotis Pastato patalpomis, buvo įvykdyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta vadovo pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą; šešta, Pareiškėjai sąmoningai nutyli Suinteresuoto asmens veiksmus, kuriais jis siekė išvengti Bendrovės nemokumo: Suinteresuotas asmuo iki pat Bendrovės sąskaitos arešto – 2020 06 12 tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus VMI, SODRAI, mokėjo darbuotojams atlyginimus; (2) Suinteresuotas asmuo ženkliai susimažino darbo užmokestį, tai laikydamas kaip savo pagalba Bendrovei, tačiau Pareiškėjai pagalbą Bendrovei suteikti atsisakė; (3) Suinteresuotas asmuo iki tol, kol buvo informuotas apie Bendrovės sąskaitos areštą, užtikrino Bendrovės prekybinę veiklą ir vykdė prekybines operacijas. Pareiškėjai neįrodė Prašyme išskirto, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto juridinio asmens tyčinio bankroto požymio. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra preziumuojama, kad bankrotas tyčinis, jeigu vieno juridinio asmens veikla perkeliama kitam juridiniam asmeniui, tarp kurių egzistuoja sąsajumas, ir jeigu tai sąlygojo vieno juridinio asmens nemokumą arba vieno nemokaus juridinio asmens padėties esminį pabloginimą. Vadovaujantis Prašymu, Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą, naujai įsteigtą bendrovę - UAB „Marsega" ir kad tai neva patvirtina Suinteresuoto asmens giminystės ryšys su UAB „Marsega" steigėju ir vadovu - E. S.. Pareiškėjai pažymi, kad UAB „Marsega" buveinės adresas sutampa su Suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto adresu bei, kad E. S., įsteigdamas UAB „Marsega", nurodė Suinteresuoto asmens naudotą, su Bendrove siejamą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Prašyme išdėstytu Pareiškėjų subjektyviu vertinimu, po 2019 08 16, kai buvo įsteigta UAB „Marsega", Bendrovės pardavimai sumažėjo nuo 35000 Eur/mėn. - 40000Eur/mėn. (be PVM) pardavimų, iki 17'700 Eur/mėn. (be PVM) pardavimų, nes: 1) UAB „Marsega" pradėjo vykdyti tą pačią veiklą kaip ir Bendrovė (automobilių dalių prekybą); 2) UAB „Marsega" „veikia tie patys asmenys kaip ir UAB „Sinkeris" atveju"; 3) UAB „Marsega" naudojosi Bendrovės veiklos baze, veiklą faktiškai vykdė Bendrovės prekybos vietoje, t. y. Prekybos patalpose, tik formaliai skelbdama, kad ji prekiauja, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas, grindžiamas aukščiau išdėstytais argumentais, atmestinas, nes: pirma, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos prezumpcijos taikymui turi būti nustatyta, kad kita įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 07 23 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1135-381/2020, 2018 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-445-330/2018). Pareiškėjai neįrodė, kad UAB „Marsega" perėmė Bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis, reikalavimo teises ir kad tai sąlygojo - Bendrovės nemokumą. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė turėjo lojalius, nuolatinius automobilių dalių pirkėjus (klientus), iš kurių buvo gaunamos nuolatinės pajamos, taip pat, kad po UAB „Marsega" įsteigimo Bendrovė, atstovaujama Suinteresuoto asmens, būtų nutraukusi sutartis su šiais asmenimis, ir dėl to neatlikusi Prašyme nurodytų 79655 Eur (be PVM) pardavimų. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjų teiginys, kad 2019 metais „UAB „Sinkeris" trūkstamų pardavimų apimtį", t. y. 89200 Eur, sudaro 2019 metais UAB „Marsega" atlikti 79655 Eur (be PVM) pardavimai - tai tik niekuo nepagrįsta Pareiškėjų daroma prielaida; antra, prie Prašymo pridėta 2021 03 15 fotografija su informacija, kad UAB „Marsega" prekybą pradėjo vykdyti Prekybos patalpose, kuriose iki išsikraustymo 2020 07 04 prekiavo Bendrovė, niekaip negali įrodyti Pareiškėjų teiginio, kad: „faktiškai klientai buvo nukreipiami į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), jose buvo jie aptarnaujami tų pačių asmenų, tačiau pardavimo dokumentus formindavo UAB „Marsega" vardu". Į Prekybos patalpas UAB „Marsega" atsikraustė ir veiklą jose pradėjo vykdyti tik nuo 2020 10 16, vadovaujantis su Prekybos patalpų savininkais - Suinteresuotu asmeniu ir jo sutuoktine - sudaryta nuomos sutartimi. Pareiškėjų pateikta fotografija tik įrodo, kad apie aukščiau aptartą pasikeitimą yra informuojami pirkėjai, atvykę į ankstesnę UAB „Marsega" prekybos vietą, t. y. į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad Suinteresuotas asmuo ir jo sutuoktinė išnuomojo Prekybos patalpas tuo metu – 2020 10 16, kai Suinteresuotas asmuo nebebuvo Bendrovės vadovu, o Bendrovei 2020 08 25 nutartimi buvo iškelta bankroto byla; trečia, Pareiškėjų teiginys, esą „UAB „Marsega" naudojosi Bendrovės veiklos baze, veiklą faktiškai vykdė Bendrovės prekybos vietoje, t. y. Prekybos patalpose, tik formaliai skelbdama, kad ji prekiauja, adresu (duomenys neskelbtini) " yra niekuo nepagrįstas ir melagingas, nes Suinteresuoto asmens (kartu su sutuoktine) dar 2019 07 25 ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, išlaidų, susijusių su bendru turtu, priteisimo pradėtoje civilinėje byloje Nr.e2-163-985/2020, Pareiškėjai tokių aplinkybių nenurodė jokiuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant Pareiškėjų 2019 09 02 priešieškinį, kuriame buvo reiškiamas ir reikalavimas atlaisvinti patalpas; ketvirta, Pareiškėjai, teigdami, kad egzistuoja JANĮ 70 dalies 1 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, neįrodė, kad Suinteresuotas asmuo, būdamas Bendrovės vadovu, kokiais nors veiksmais būtų prisidėjęs prie UAB „Marsega" veiklos - jis nebuvo ir iki šiol nėra UAB „Marsega" darbuotoju ar akcininku. Aplinkybės, kad UAB „Marsega" įsteigė ir jai vadovauja Suinteresuoto asmens sūnus E. S., kad UAB „Marsega" buveinės adresu yra nurodytas E. S. gyvenamosios vietos adresas, sutampantis su Suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu, per se neįrodo neva Suinteresuoto asmens atlikto tyčinio Bendrovės privedimo prie bankroto. Tarp UAB „Marsega" steigėjo - E. S. - ir Bendrovės nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, todėl E. S. turėjo teisę, pasinaudodamas Bendrovėje įgytomis žiniomis, praktine patirtimi („know how"), įsteigti naują, su Bendrove konkuruojantį subjektą, ir jokie teisės aktai nenumato Suinteresuotam asmeniui galimybės uždrausti E. S. tai padaryti. Atkreipia dėmesį, kad nekonkuravimo susitarimą su E. S. galėjo sudaryti pats pareiškėjas R. S., nes jis buvo Bendrovės vadovu nuo 2009 03 10 iki 2015 11 27, t.y. tuo metu, kai E. S. pradėjo dirbti Bendrovėje - būtent pareiškėjas R. S. įdarbino E. S.; penkta, UAB „Marsega" steigimo metu, t. y. 2019 08 16, Bendrovės darbuotojais inter alia buvo D. V., M. S. ir Suinteresuotas asmuo, todėl Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad UAB „Marsega" veikia tie patys asmenys kaip ir UAB „Sinkeris" atveju. Bet kokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės darbuotojas įsidarbina kitoje įmonėje savaime neįrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 07 23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020, 2018 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-445-330/2018), tuo labiau, kad suinteresuotas asmuo UAB „Marsega" niekada nedirbo; bendrovė naudojo el.pašto adresus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pats pareiškėjas R. S. iki šiol naudoja el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis pareiškėjų niekuo nepagrįstos prielaidos logika, pareiškėjas R. S. ir šiandien turėtų būti siejamas su Bendrove, nors jis jau daugiau kaip 5,5 metų nėra nei jos akcininkas (nuo 2015 11 26), nei darbuotojas (nuo 2015 11 28). Apibendrintai, konstatuoja, kad ne suinteresuoto asmens, o pareiškėjų veiksmai sąlygojo bendrovės bankrotą. Bendrovės bankroto būtų buvę galima išvengti, jeigu pareiškėjai būtų bendradarbiavę su bendrove, nesiėmę kraštutinių priemonių, siekiant, kad jiems nedelsiant būtų sumokėtos sprendimu priteistos piniginės sumos, pareiškėjas R. S. nebūtų ėmęsis aktyvių veiksmų neleidžiant bendrovei naudotis pastato patalpomis dar net neįsiteisėjus 2020 06 22 Sprendimui, sudarę kompromisinį susitarimą dėl pagalbos Bendrovei.

5.       Teismo

6.       Teismo

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo

Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

7.       Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos A. T. 2012 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Tokios nuostatos lemia ir pareiga naudotis teisėmis pagal jų paskirtį, sąžiningai, kad naudos gavimas ir naudojimasis tomis teisėmis tuo pačiu nereikštų žalos kitiems asmenims. Vadovaujantis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu kreditoriaus prašymu (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių prielaida, jog yra tyčinio bankroto požymių, turi būti pakankamai pagrįsta, nes teismo nutartyje nurodytas už juridinio asmens tyčinį bankrotą atsakingas asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnio 4 dalis); įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorius per 6 mėnesius turi teisę kreiptis į teismą: (1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 1 punktas); (2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8.       Kauno apygardos teismas 2020 08 25 nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, Bendrovė) „Sinkeris" bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020 10 19 nutartimi B UAB „Sinkeris" bankroto byloje patvirtino pareiškėjų bendrą patikslintą kreditorinį reikalavimą 71 702,95 Eur sumai. Jie bankroto byloje yra didžiausi kreditoriai, kitų kreditorių reikalavimų bendra suma neviršija 10000 Eur. Pareiškėjų kreditorinio reikalavimo faktinis pagrindas yra aplinkybės, kad B UAB „Sinkeris" naudojosi ir negrąžino po 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuo 2016 05 20 jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios turto dalies - 729,84 m2 pastato-parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kitą pastato ir žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė E. S. (UAB „Sinkeris" vadovas ir vienintelis akcininkas) ir jo sutuoktinė. Kauno apygardos teismas 2019 06 13 sprendimu pareiškėjams solidariai priteisė iš atsakovės UAB „Sinkeris" 37 685,94 Eur nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40 228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 11 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 05 19 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Pastato-parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), patalpose buvo vykdoma B UAB „Sinkeris" veikla - prekyba automobilių dalimis; tiek mažmeninė, aptarnaujant pirkėjus tose patalpose buvusioje fizinėje parduotuvėje, tiek priimant užsakymus dėl prekių telefonu ar internetu (elektroniniu paštu), o prekes atsiimant parduotuvės patalpose. UAB „Sinkeris" vadovo E. S. 2020 07 28 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės nemokumą sukėlusios aplinkybės nurodytos tokios: UAB „Sinkeris" sunkią finansinę padėtį lėmė COVID-19 epidemija, dėl to bendrovė nevykdė veiklos, nutrūko santykiai su tiekėjais, pagrindinis ir vienintelis įmonės darbuotojas (jo neįvardinant) buvo vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjai su tokiomis bankrotą sukėlusiomis aplinkybėmis nesutinka. Jų manymu, UAB „Sinkeris“ prie bankroto buvo privesta tyčia, suinteresuotam asmeniui – įmonės direktoriui ir vieninteliam akcininkui atlikus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Bendrovės bankroto atveju egzistuoja šie tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.930/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai; 2) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; 3) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dėl nenaudingų sprendimų

9.       Pareiškėjų nuomone, 2019 metų konkrečios ūkinės operacijos - dividendų išmokėjimas - įrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose apibrėžtų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, t. y. juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimą, kurių pagrindų atlikti CK 6.930/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai. Pareiškėjų vertinimu, suinteresuotas asmuo, Bendrovei naudojantis patalpomis nutraukus nuomos sutartį, turėjo vertinti, kad turės mokėti nuomos mokestį ir pareiškėjus į buhalterinę apskaitą įtraukti kaip kreditorius, juo labiau, kad buvo pareikštas ieškinys teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo; reikšmės neturi tai, kaip teismas įvardino skolą: nuomos mokestis ar nuostoliai ir todėl nebuvo teisėto pagrindo priimti sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, dividendai buvo išmokėti, kai buvo žinoma sprendimo teisme priėmimo data siekiant išvengti atsiskaitymo su pareiškėjais. Su tokia argumentacija teismas nesutinka. Suinteresuotam asmeniui E. S. 2019 metais buvo skirta ir išmokėta 88 235,30 Eur dividendų. Iš jų buvo atskaityta 13235,30 Eur gyventojų pajamų mokestis ir sumokėtas valstybinei mokesčių inspekcijai, likusi suma - 75000 Eur išmokėta vieninteliam akcininkui E. S.. Ši suma buvo išmokėta E. S. iš įmonės kasos – 2019 05 22 - 45000 Eur, 2019 07 16 – 15000 Eur, 2019 10 16 - 15000 Eur. Pareiškėjų nurodomas sprendimas Byloje Nr.e2-1038-945/2019 įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d. Pabrėžtina, kad pareiškėjams buvo priteistas ne nuomos mokestis, o nuostoliai, kuriuos ginčijo Bendrovė. Tik įsiteisėjus sprendimui dėl nuostolių priteisimo, pareiškėjai įgijo reikalavimo teisę į Bendrovę, t.y. tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai tapo Bendrovės kreditoriais. Taigi, išmokant dividendus Pareiškėjai Bendrovės atžvilgiu neturėjo vykdytinos, neginčijamos reikalavimo teisės sumokėti nuostolių atlyginimą, todėl tuo pačiu nebuvo pažeistas nei CK 6.930/1 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų eiliškumą, nei LR akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas, nustatantis draudimą visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, jeigu įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Atkreipiamas dėmesys, kad  Kauno apygardos teismas 2019 05 27 įvykusio teismo posėdžio metu nustatė teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo dieną – 2019 06 13, o dividendų didžioji dalis buvo išmokėta 2019 05 22. Dėl to yra nepagrįstas Pareiškėjų tvirtinimas, kad dividendai pradėti mokėti kai jau buvo aiški civilinės bylos pabaigos data pirmosios instancijos teisme (pabrėžtina bylos pabaigos data, o ne ieškinio patenkinimo data). Pirmosios instancijos sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka (kas šiuo atveju ir buvo padaryta), todėl, kol sprendimas neįsiteisėjęs, nėra pagrindo tvirtinti, kad jis yra vykdytinas. Pažymėtina, kad sandoriais nelaikomi įprastai bendrovės veiklai būdingi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl dividendų išmokėjimo, turto nurašymai ar netekimai. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Pareiškėjai neįrodė, kad buvo priimtas (dividendų išmokėjimas) juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingas sprendimas, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

        Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos

10.       Pareiškėjai prašyme Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu nurodo, kad buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Jų nuomone, administratoriaus 2021 04 19 Raštas įrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžto tyčinio bankroto požymio egzistavimą - apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą Bendrovėje: Bendrovės apskaitoje atsargos (neparduotos automobilių dalys) buvo apskaitomos ne realia jų kaina 18930,71 Eur. Bankroto administratoriaus vertinimu, Bendrovės trumpalaikio turto - atsargų - reali vertė – 1 Eur. Buvo „dirbtinai ir neteisėtai suformuoti netekimai 43183,10 Eur sumai", kurie leido Suinteresuotam asmeniui apskaitoje „pavaizduoti, kad jis įvykdė savo pareigą grąžinti bendrovei iš jos paimtus pinigus, nors faktiškai 43183,10 Eur suma nebuvo grąžinta". Pareiškėjų įsitikinimu „43183,10Eur vertės turto trūkumą be pagrindo buvo bandoma pateisinti bendrovės ginču su pareiškėjais, jo pralaimėjimą netiesiogiai įforminant „netektimi"; Suinteresuotas asmuo paslėpė „43183,10 Eur, apskaitoje šį pinigų trūkumą parodęs formalia, niekuo nepagrįsta 43183,10 Eur netektimi"; nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio Suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų, kuriais buvo mažinamos Bendrovės veiklos apimtys, Bendrovės gaunamos pajamos, o nuo 2019 m. gegužės mėnesio - veiksmų, kuriais buvo mažinamas Bendrovės turtas, tam atvejui, jeigu apeliacine tvarka nebūtų panaikintas Bendrovei nepalankus Sprendimas. UAB „Sinkeris" 2019 12 31 ir 2020 04 30 ilgalaikio turto nurašymo aktais, nurašė turtą, nurodant, kad nurašomas netinkamas naudoti turtas, tačiau kuo tas netinkamumas naudoti pasireiškė, nenurodoma, taip pat nėra perduota dokumentų, kad tas turtas buvo teisės aktų nustatyta tvarka sunaikintas. Tokiu būdu buvo sumažinta bendrovės turto masė prieš pat bankroto bylos iškėlimą. 2020 m. didžiojoje knygoje fiksuoti netekimai 43183,10 Eur sumai, jų suma sumažintas bendrovės turimas turtas, nors pareiškėjai nėra gavę jokių pinigų tiesiogiai iš UAB „Sinkeris". Suinteresuotas asmuo E. S. nepaneigė pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad 43183,10 Eur suformuotas netekimas leido jam UAB „Sinkeris" apskaitoje pavaizduoti, kad jis įvykdė savo pareigą grąžinti bendrovei iš jos paimtus pinigus, nors faktiškai 43183,10 Eur suma nebuvo grąžinta.

11.       Teismas sprendžia, kad pareiškėjai neįrodė apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo: pirma, Nemokumo administratorius įmonės turtą pardavė už 1500 Eur 2021 01 20 pirkimo-pardavimo sutartimi. Kitokio turto įmonė neturėjo. Pareiškėjai nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti apskaitoje įrašyto Bendrovės turto verte, o vien tik faktas, kad visas Bendrovės turtas vienu sandoriu, bankroto procedūrų metu buvo parduotas už 1500 Eur neįrodo, jog apskaitoje buvo įrašyta neteisinga turto vertė. Byloje nėra įrodymų, kad Suinteresuotas asmuo nebūtų pateikęs Bankroto administratoriui kokių nors apskaitos dokumentų. Pareiškėjų teiginiai apie Suinteresuoto asmens neva pasisavintą Bendrovės turtą, tai „paslepiant" pelno (nuostolių) ataskaitos dalyje „Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos" yra neteisingi, nes sąnaudomis gali būti pripažįstama padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 05 13 įsakymu Nr.VAS- 12 patvirtinto 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė" (Pirmasis standartas), 2015 06 16 įsakymu Nr.VAS-38 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos" (Vienuoliktasis standartas). Vadovaujantis bendruoju apskaitos principu - kaupimo principu - ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje turi būti registruojami, kai jie įvyksta, ir tų laikotarpių finansinėse ataskaitose pateikiami neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Nagrinėjamu atveju Suinteresuotas asmuo Bendrovės turto nepasisavino, o Sprendimu priteista ir Vykdomojoje byloje išieškoma suma buvo pagrįstai įtraukta į 2020 07 27 parengtą Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, nors ji ir nebuvo išmokėta Pareiškėjams. Byloje nėra jokių VMI patikrinimo aktų, kuriuose būtų užfiksuoti faktai apie apgaulingos Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą; Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į Bendrovės 2020 07 02 pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą neprieštaravo, jog Bendrovės bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka. Akcentuotina, kad tam, kad įrodyti, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, netinkamai, apgaulingai, turi būti specialisto išvada. Tokios išvados pareiškėjai nepateikė. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog Bendrovėje apgaulingai buvo vedama buhalterinė apskaita.

Dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę

12.       Pareiškėjų vertinimu, pasirengimą privesti UAB „Sinkeris" prie nemokumo patvirtinta ir UAB „Sinkeris" vadovo bei vienintelio akcininko E. S. veiksmai, kuriais UAB „Sinkeris" veikla buvo perkelta į kitą, naujai įsteigtą bendrovę - UAB „Marsega" (j.a.k. 305227873), kurios vieninteliu akcininku ir vadovu yra E. S., sinteresuoto asmens E. S. sūnus. Taigi, pareiškėjai bankrotą pripažinti tyčiniu prašo ir dėl to, kad UAB „Sinkeris“ veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai liko veiklą perdavusiame juridiniame asmenyje (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra preziumuojama, kad bankrotas tyčinis, jeigu vieno juridinio asmens veikla perkeliama kitam juridiniam asmeniui, tarp kurių egzistuoja sąsajumas, ir jeigu tai sąlygojo vieno juridinio asmens nemokumą arba vieno nemokaus juridinio asmens padėties esminį pabloginimą. Pareiškėjai įrodinėja, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą, naujai įsteigtą bendrovę - UAB „Marsega", kad įmonių sąsajumą patvirtina Suinteresuoto asmens giminystės ryšys su UAB „Marsega" steigėju ir vadovu - E. S., kuris prieš tai dirbo UAB „Sinkeris“. Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Marsega" buveinės adresas sutampa su Suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto adresu bei, kad E. S., įsteigdamas UAB „Marsega", nurodė Suinteresuoto asmens naudotą, su Bendrove siejamą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad po 2019 08 16, kai buvo įsteigta UAB „Marsega", Bendrovės pardavimai sumažėjo nuo 35000 Eur/mėn. – 40000 Eur/mėn. (be PVM) pardavimų, iki 17700Eur/mėn. (be PVM) pardavimų, nes: 1) UAB „Marsega" pradėjo vykdyti tą pačią veiklą kaip ir Bendrovė (automobilių dalių prekybą); 2) UAB „Marsega" veikia tie patys asmenys kaip ir UAB „Sinkeris" atveju; 3) UAB „Marsega" naudojosi Bendrovės veiklos baze, veiklą faktiškai vykdė Bendrovės prekybos vietoje, t. y. prekybos patalpose, tik formaliai skelbdama, kad ji prekiauja, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas, grindžiamas aukščiau išdėstytais argumentais, atmestinas, nes neįrodytas. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos prezumpcijos taikymui turi būti nustatyta, kad kita įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 07 23 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1135-381/2020, 2018 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-445-330/2018). Pareiškėjai neįrodė, kad UAB „Marsega" perėmė Bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis, reikalavimo teises ir kad tai sąlygojo - Bendrovės nemokumą. Primintina, kad UAB „Marsega“ įsteigimo metu (2019 08 16) pareiškėjai net nebuvo UAB :Sinkeris“ kreditoriai (sprendimas dėl nuostolių priteisimo įsiteisėjo 2020 05 19). Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad Bendrovė turėjo lojalius, nuolatinius automobilių dalių pirkėjus (klientus), iš kurių buvo gaunamos nuolatinės pajamos, taip pat, kad po UAB „Marsega" įsteigimo Bendrovė, atstovaujama Suinteresuoto asmens, būtų nutraukusi sutartis su šiais asmenimis, ir dėl to neatlikusi pareiškėjų nurodytų 79655 Eur (be PVM) pardavimų. Todėl teiginys, kad 2019 metais UAB „Sinkeris" trūkstamų pardavimų apimtį - 89200 Eur, sudaro 2019 metais UAB „Marsega" atlikti 79655 Eur (be PVM) pardavimai yra neįrodytas. Prie Prašymo pridėta 2021 03 15 fotografija su informacija, kad UAB „Marsega" prekybą pradėjo vykdyti Prekybos patalpose, kuriose iki išsikraustymo 2020 07 04 prekiavo Bendrovė, neįrodo teiginio, kad faktiškai klientai buvo nukreipiami į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), jose buvo jie aptarnaujami tų pačių asmenų, tačiau pardavimo dokumentus formindavo UAB „Marsega" vardu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad į UAB „Sinkeris“ Prekybos patalpas UAB „Marsega" atsikraustė ir veiklą jose pradėjo vykdyti tik nuo 2020 10 16. Tai patvirtina 2020 10 16 Prekybos patalpų nuomos sutartis. Pareiškėjų pateikta fotografija tik įrodo, kad apie aukščiau aptartą pasikeitimą yra informuojami pirkėjai, atvykę į ankstesnę UAB „Marsega" prekybos vietą, t. y. į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo ir jo sutuoktinė išnuomojo Prekybos patalpas 2020 10 16, kai Suinteresuotas asmuo nebebuvo Bendrovės vadovu, Bendrovei  2020 08 25 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjų teiginys, kad „UAB „Marsega" naudojosi Bendrovės veiklos baze, veiklą faktiškai vykdė Bendrovės prekybos vietoje, t. y. Prekybos patalpose, tik formaliai skelbdama, kad ji prekiauja, adresu (duomenys neskelbtini)" yra neįrodytas. Pareiškėjai neįrodė, kad Suinteresuotas asmuo, būdamas Bendrovės vadovu, kokiais nors veiksmais būtų prisidėjęs prie UAB „Marsega" veiklos - jis nebuvo ir iki šiol nėra UAB „Marsega" darbuotoju ar akcininku. Faktai, kad UAB „Marsega" įsteigė ir jai vadovauja Suinteresuoto asmens sūnus E. S., kad UAB „Marsega" buveinės adresu yra nurodytas E. S. gyvenamosios vietos adresas, sutampantis su Suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu, neįrodo Suinteresuoto asmens atlikto Pareiškėjų deklaruojamo tyčinio Bendrovės privedimo prie bankroto. Tarp UAB „Marsega" steigėjo - E. S. - ir Bendrovės nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, todėl E. S. turėjo teisę, pasinaudodamas Bendrovėje įgytomis žiniomis, praktine patirtimi („know how"), įsteigti naują, su Bendrove konkuruojantį subjektą, ir jokie teisės aktai nenumato Suinteresuotam asmeniui galimybės uždrausti E. S. tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad nekonkuravimo susitarimą su E. S. galėjo sudaryti pats pareiškėjas R. S., nes jis buvo Bendrovės vadovu nuo 2009 03 10 iki 2015 11 27, t.y. tuo metu, kai E. S. pradėjo dirbti Bendrovėje, būtent pareiškėjas R. S. įdarbino E. S.. UAB „Marsega" steigimo metu 2019 08 16  Bendrovės darbuotojais buvo D. V., M. S. ir Suinteresuotas asmuo, todėl Pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad UAB „Marsega" veikia tie patys asmenys kaip ir UAB „Sinkeris" atveju. Vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės darbuotojas įsidarbina kitoje įmonėje savaime neįrodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 07 23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020, 2018 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-445-330/2018), Suinteresuotas asmuo UAB „Marsega" niekada nedirbo. Aplinkybė, kad UAB „Marsega“ naudojo el.pašto adresus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos perkėlimo savaime neįrodo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas R. S. iki šiol naudoja el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), nors vadovauja kitai įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „Margava“. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad šio tyčinio bankroto požymio pareiškėjai neįrodė.

Dėl termino pareiškimui dėl tyčinio bankroto paduoti

13.       JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių.  2020 12 11 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, dėl Bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2020 12 22. Sutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, kad Bankroto administratoriaus veiksmai po Bankroto bylos iškėlimo įrodo Prašymo nepagrįstumą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu 2021 m. birželio 22 d. - Bendrovės bankroto proceso likvidavimo stadijoje, praėjus daugiau nei pusei metų po to, kai įsiteisėjo 2020 12 11 Nutartis dėl Bendrovės pripažinimo likviduojama ir praėjus beveik 5 mėnesiams po to, kai pasibaigė 2020 11 27 kreditorių susirinkimo sprendime dėl Bendrovės turto pardavimo nustatytas turto pardavimo per du mėnesius terminas (2020 01 27). Bankroto administratoriui visi Bendrovės dokumentai buvo pateikti 2020 09 17. Bankroto administratorius, nustatęs aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad Bendrovės bankrotas yra tyčinis, prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu teismui privalėjo pateikti iki 2021 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teisme toks Bankroto administratoriaus prašymas iki 2021m. kovo 17 d. nebuvo gautas. Teismas taip pat sprendžia, kad šis terminas taikytinas ir pareiškėjų atžvilgiu sistemiškai aiškinant JANĮ 64 straipsnio ir 71 straipsnio nuostatas, kuriose nėra išskirtas terminas kreditorių prašymui bankrotą pripažinti tyčiniu pateikti. 

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ginčas kilo tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų – brolių, tarp kurių vyksta eilė kitų ginčų. Šiuo atveju patys Pareiškėjai pripažįsta, kad: „UAB „Sinkeris" įsiskolinimas pareiškėjams iš esmės ir lėmė šios bendrovės nemokumą, jos siekį išsikelti bankroto bylą". Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė JANĮ apibrėžtą nemokumo būseną pasiekė tuo metu, kai Bendrovės veikla buvo suvaržyta tiek dėl Antstolio, vykdant Sprendimą, pritaikyto Bendrovės turto arešto, tiek dėl šalyje taikyto karantino režimo. Esant karantinui, pritaikytiems disponavimo Bendrovės turtu apribojimams, Bendrovei neturint patalpų, Bendrovės veiklą padarė faktiškai neįmanomą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra pagrindo pripažinti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Pareiškėjai neįrodė, kad buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.930/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai; kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Be to jie su prašymu bankrotą pripažinti tyčiniu kreipėsi praleidę JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apibendrindamas, teismas prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu atmeta.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

15.       Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

16.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-1075/2018).

17.       Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).         

18.       Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškėjų R. S. ir Ž. S. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Sinkeris“ bankroto byloje suformulavo reikalavimą priteisti iš pareiškėjų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjų prašymas dėl BUAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, pareiškėjams atsiranda pareiga atlyginti suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo patyrė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią sumą prašo priteisti. Iš į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. S33-2021, matyti, kad 4 000 Eur suma apėmė šiuos atliktus veiksmus – konsultacijas, dokumentų ruošimą, atstovavimą teisme. Teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimaliais dydžiais, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimaliai galėtų būti priteista 606,96 Eur suma (0,4 koeficientas x 1 517,4 Eur (2021 m. I ketvirčio bruto (kadangi PVM sąskaita faktūra išrašyta ir apmokėta 2021 m. liepos mėnesį) = 606,96 Eur). Taip pat nustatyta, kad suinteresuotą asmenį atstovaujantis advokatas buvo parengęs prašymus dėl prieigos prie civilinės bylos Nr. B2-1292-343/2021 kortelės suteikimo, dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti. Už šių procesinių dokumentų parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 papunkčiu, už kiekvieną iš jų maksimaliai galėtų būti priteista po 151,74 Eur suma (0,1 x koeficientas x 1 517,4 Eur = 151,74 Eur), kitų procesinių dokumentų suinteresuoto asmens advokatas nerengė. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. spalio 7 d. vykęs teismo posėdis truko beveik dvi valandas. Vadovaujantis Rekomendacijomis, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą ir kt., galėtų maksimaliai būti priteista 151,74 Eur suma (0,1 koeficientas x 1 517,4 Eur = 151,74 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis truko beveik dvi valandas, už dalyvavimą jame priteistina 303,48 Eur suma (151,74 Eur x 2 = 303,48 Eur)). Teismas nenustatė, kad advokatas būtų nurodęs laiko sąnaudas kiek jis laiko skyrė konsultacijoms, pasiruošimui dalyvauti teismo posėdyje, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šiuos veiksmus teismas priteisia 300 Eur. Apibendrindamas teismas suinteresuoto asmens prašomas priteisti 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas mažina iki 1 513,92 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo priteistina po 756,96 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų R. S. ir Ž. S. prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“, juridinio asmens kodas 300092076, bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui E. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjų R. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Ž. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 756,96 Eur ( septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 96 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                        Rūta Palubinskaitė