Civilinė byla Nr. e2-501-465/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02299-2025-0

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.9;

 (S)

                                                                              3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio  16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, 

sekretoriaujant Vaivai Zarembaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui K. P., jos turto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ atstovui P. B.,

atsakovui S. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. L. dėl žalos atlyginimo  

        Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. L., (toliau – ir atsakovas) 4 470 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje (CBP-2288; DOK-142812) nurodė, jog nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. jos (ieškovės) direktoriumi buvo S. L. (atsakovas). 2022 m. lapkričio 15 d. įvykęs jos kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą vykdyti jos bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratoriumi buvo paskirtas I. Š.. 2023 m. balandžio 6 d. jos kreditorių susirinkimas atstatydino minėtą nemokumo administratorių, o nauju paskyrė UAB „Bankrovinga“ (vienas iš ieškovės atstovų). Dėl šios priežasties 2023 m. balandžio 12 d. el. laišku naujai paskirtas nemokumo administratorius pateikė buvusiam nemokumo administratoriui (I. Š.) 2023 m. balandžio 11 d. prašymą dėl visų bankroto proceso eigoje gautų jos (bendrovės) dokumentų ir perimto turto 2022 m. lapkričio 15 dienai perdavimo. Naujai paskirtam nemokumo administratoriui 2023 m. balandžio 18 d. perdavimo priėmimo aktu buvęs nemokumo administratorius perdavė tik vieną bendrovės dokumentų segtuvą. Taip pat 2023 m. balandžio 18 d. perdavimo priėmimo aktu vienintelis bendrovės akcininkas J. U. perdavė naujai paskirtam nemokumo administratoriui tris bendrovės dokumentų aplankus, kurių turinį sudaro dalis atskirų bendrovės dokumentų už 2016 m., dalis atskirų bendrovės dokumentų už 2017 m. ir dalis atskirų bendrovės dokumentų už 2018 m. Akte akcininkas pareiškė kad daugiau dokumentų neturi. Be to, naujasis nemokumo administratorius 2023 m. liepos 27 d. pateikė raštišką raginimą atsakovui dėl piniginių lėšų grąžinimo. Atsakovas 2023 m. liepos 27 d. el. laiške nurodė, kad jis nėra skolingas jai (ieškovei), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Tad dėl išvardintų priežasčių iki šiol naujai paskirtam nemokumo administratoriui nėra perduoti jos (ieškovės) dokumentai, nėra sudaryta finansinė atskaitomybė bankroto bylos iškėlimo dienai (2022 m. lapkričio 15 d.), nėra pateikti debitorių ir kreditorių sąrašai, nėra pateikta didžioji knyga.

3.       Taip pat ieškovė pažymėjo, kad jos bankroto proceso eigoje nuo 2023 m. balandžio 6 d. naujasis nemokumo administratorius gavo jos (ieškovės) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti, jog buvo pervedinėjamos jos (bendrovės) lėšos atsakovui. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., atsakovui būnant jos (bendrovės) direktoriumi, iš jos banko sąskaitos atsakovui buvo pervesta 7 160 Eur (100 Eur + 400 Eur + 800 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 1 000 Eur + 400 Eur + 500 Eur + 1 000 Eur + 2 200 Eur + 200 Eur + 150 Eur + 210 Eur) jai (bendrovei) priklausančių piniginių lėšų suma, o į jos banko sąskaitą laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., atsakovui būnant jos (bendrovės) direktoriumi, buvo įnešta 2 690 Eur (40 Eur + 2 050 Eur + 600 Eur) suma. Kaip matoma, atsakovas be pagrindo įgijo lėšų viso už 4 470 Eur. Taip pat iš VMI elektroninės duomenų sistemos (EDS) išrašo matyti, kad ji (bendrovė) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. nebuvo suteikusi ir/ar gavusi paskolos, apie šiuos faktus nėra pateikta jokių duomenų. Be to, naujajam nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduoti jokie šiuos piniginių lėšų pervedimus pagrindžiantys dokumentai.

4.       Pabrėžia, jog atsižvelgiant į prieš tai minėtą informaciją, šiuo atveju atsakovui turi būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė už juridinio asmens valdymo organui (vadovui) įstatymais nustatytų pareigų pažeidimą. Be to, šiuo atveju turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktus; ABĮ 19 straipsnio 8 dalį; CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į kasacinio teismo praktiką, kurioje yra nurodyta, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse pasisakydamas dėl bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybės yra pasisakęs, kad „Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas„ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

5.       Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nurodo, kad pagal LAT praktiką vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taip pat atsakovas, būdamas įmonės vadovu, organizuodamas įmonės veiklą privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, atidžiai ir kvalifikuotai, taip, kad nebūtų padaryta žalos nei pačiai įmonei, nei tretiesiems asmenims. Šiuo atveju atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą nepažeidžiant teisės aktų ir įmonės įstatuose nustatytų reikalavimų, nesiėmė visų teisėtų priemonių siekiant apskaityti bei išsaugoti įmonės turtą, todėl yra atsakingas už įmonės turto neišsaugojimą. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio kriterijus, todėl pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratoriui tam, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

6.       Dėl žalos ir fakto dydžio klausimų pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Taip pat LAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, o tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 37–38 punktai).

7.       Informuoja, jog šiuo atveju jai (ieškovei) padarytos žalos faktas yra pagrįstas nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu gautais banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsigijo materialų turtą, kuris dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo būti perduoti nemokumo administratoriui. Tai reiškia, kad vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo, atsakovui netinkamai vykdžius buhalterinės apskaitos tvarkymą ieškovei yra apsunkintos galimybės nustatyti neperduoto bendrovės turto būklę ir likutinę vertę bei jo panaudojimo teisėtumą, o neturint duomenų apie turto nusidėvėjimą (vertės sumažėjimą), preziumuojama, kad įmonės neišsaugoto (pradanginto) ir administratoriui neperduoto turto vertė yra lygi neperduotų piniginių lėšų sumai, t. y. 4 470 Eur (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai). Atsakovui neperdavus administratoriui viso įmonės turto yra pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisėti interesai, todėl įmonės neperduoto turto vertė pripažintina įmonės patirta žala (CK 6.249 straipsnis).

8.       Galiausiai dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos nurodo, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovui tinkamai nevykdant savo, kaip jos (ieškovės; įmonės) vadovo, pareigų, dėl kurių buvo neišsaugotas jos turtas, ir buvo padaryta jai žala, dėl ko ji negali patenkinti iš dalies savo kreditorių reikalavimų (CK 6.247 straipsnis). Be to, pažymi, kad nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl ji (ieškovė) neturi pareigos įrodinėti atsakovo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

9.       Atsakovas S. L., atsiliepime į ieškinį (DOK-174135) prašė patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog būdamas laikinu ieškovės darbuotoju neatliko neteisėtų, žalą padariusių veiksmų, jokių įrodymų apie tai byloje nėra ir negali būti. Be to, nurodė, kad jokio atlygio ir lėšų iš ieškovės nėra gavęs, jokios žalos jai nėra padaręs, o kad buvo priešingai, jokių įrodymų nėra.

10.       Pažymėjo, jog ieškovės neteisminė bankroto procedūra pradėta 2022 m. lapkričio mėn. Nuo 2023 m. balandžio mėn. nemokumo administratoriumi yra UAB „Bankrovinga“. Su pirminiu ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą 2025 m. sausio 27 d., t. y. praėjus 21 mėnesiui nuo administravimo pradžios. Iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų matyti, jog nemokumo administratorius ieškovės banko sąskaitos išrašus gavo 2023 m. balandžio 20 d. Tai reiškia, šiuo atveju buvo pažeistos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą...“. Pažymi ir tai, jog to paties jau minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui“. Taigi, šiuo atveju nemokumo administratorius be pateisintos priežasties yra praleidęs visus minėtus terminus. Kadangi ieškovei vykdoma neteisminio bankroto procedūra, visus nemokumo byloje teismui priskirtinus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Atsižvelgus į pateiktą informaciją, prieinama išvados, jog administratorius pateikė ieškinį, kuris remiantis JANĮ 64 straipsnio nuostatomis yra teisiškai tinkamai nepagrįstas, nes administratorius neturėjo tam kreditorių susirinkimo įgaliojimų.

11.       Nurodė, jog iš jo pateikto ieškovės kreditorių susirinkimo protokolo, matyti, kad šiuo metu J. U. yra vienintelis kreditorius, kurio kreditorinio reikalavimo suma yra viso labo tik 58,59 Eur. J. U. 58,59 Eur kreditoriniam reikalavimui patenkinti administratorius pareiškė pačiam J. U. ieškinį 13 156,26 Eur sumai, o jam pačiam (atsakovui) jau aukščiau minėtai 4 470 Eur sumai. Be to, kadangi kreditorinio reikalavimo suma yra tik 58,59 Eur ir J. U. ketino šio reikalavimo atsisakyti ir greičiau užbaigti bankroto procesą, nes bankroto proceso vilkinimas pažeidžia jo interesus. Tačiau pareiškus ieškinį bankroto procesas bus tęsiamas neaišku kokiu tikslu, t. y. kaip žalą priteisus reikalaujamas sumas, nebūtų kam tą žalą atlyginti. Turtas ir visos skolos apskaitomos bankroto proceso metu nemokumo bylos rėmuose, ir skolas kaip kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, jokių kitų reikalavimų nėra, kas įrodo objektyvią tiesą. Taigi, kreipiantis į teismą teisminės gynybos siekiama, kad būtų apginta pažeista teisė. Tad kyla klausimas kieno teisė šiuo atveju pažeista, kam padaryta žala. Kaip jau buvo minėta J. U. yra vienintelis akcininkas ir vienintelis kreditorius, o iš JANĮ ir aukščiau nurodytų bylų aiškiai matosi, kad bankroto administratorius turi veikti maksimaliai kreditorių naudai, taigi šiuo atveju vienintelio kreditoriaus J. U. naudai, bet veikia priešingai jam kenkdamas. Išieškotos pinigų sumos nesant kreditorių būtų vėl perduodamos įmonės savininkui J. U.. Be to, vien remiantis ieškovės teiginiu, kad įmonės vadovas neperdavė kažkurių reikiamų dokumentų įrodymams pagrįsti, nereiškia, kad dėl to kaltas anksčiau laikinai priimtas į darbą samdomas direktorius.

12.       Pabrėžė, kad iškėlus bankroto bylą visa įstatymų numatyta atsakomybė tenka tuo metu buvusiam vadovui. Tik jis teismo ir JANĮ įpareigotas privalo perduoti turtą ir dokumentus. Tuo tarpu ieškovės visas cituojamų įstatymų srautas yra nukreiptas į jį, buvusį laikiną samdomą darbuotoją, formalų vadovą nors tikrasis vadovas buvo šešėlinis vadovas kartu esantis įmonės savininku. Pastarasis perdavė įmonės dokumentus administratoriui (2023 m. balandžio 18 d. priėmimo- perdavimo aktas). Akte J. U. įrašė pastabą: „...daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturiu ir dėl šios priežasties nemokumo administratoriui negaliu perduoti kitų dokumentų”. Taigi dėl tokių aplinkybių mano, jog jam (atsakovui) atsakomybė neatsiranda. Be to, pažymi ir tai, kad P. B. teismui pateikė ne visus dokumentų priėmimo-perdavimo aktus. Kitu teismui nepateiktu 2023 m. balandžio 27 d. priėmimo-perdavimo aktu J. U. perdavė Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, paaiškindamas, kad iš automobilio buvo pavogtas kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa ir apskaitos dokumentų laikmena bei ieškovės aktualių dokumentų segtuvai. Taigi iš to fakto galima spręsti, kad J. U. negalėjo perduoti visų dokumentų administratoriui ne dėl savo kaltės. Administratorius P. B. šį faktą nutylėjo ir vis tiek dėl dokumentų neperdavimo jam (atsakovui) pateikė patikslintą ieškinį, kuriame teigia neva pagrįsti pinigų apyvartą turiu asmeniškai jis (atsakovas).

13.       Pažymi, kad administratorius P. B. teismui nepateikė I. Š. pasirašyto dokumentų priėmimo-perdavimo akto. J. U. jam (atsakovui) taip pat atsiuntė P. B. iš I. Š. gautą dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nėra detaliai išvardinti perduodami dokumentai su puslapių kiekiais, o tik užrašyta „bankroto dokumentai - 1 segtuvas”. Taigi, anot J. U., neperėmęs dokumentų nustatyta tvarka, P. B. dėl to dabar negali įrodyti kokių dokumentų negavo, nors galimai ten kaip tik ir buvo aktualūs dokumentai. Jo nuomone P. B. padarė didelę profesinę klaidą perimdamas neapskaitytus dokumentus tad dėl to dabar negali reikšti pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų.

14.       Pabrėžia, kad ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas nėra neteisėtos veikos įrodymas. Iš jo matyti lėšų judėjimas sąskaitoje, bet kur nukeliavo lėšos grynaisiais nesimato. Tai vienintelis dokumentas ir ieškovės nurodytas motyvas dėl neva jo neteisėtų veiksmų. Be to, jame nėra užfiksuota jo pavardė ir vis tai įrodo, kad jis nėra gavęs jokio atlyginimo, o disponavimas įmonės grynais pinigais nėra neteisėta veika, tai yra įprasta praktika. Taip pat atleidžiant jį iš darbo jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta. Iš sąskaitos išrašo matoma, kad įmonės sąskaitą valdė nemokumo administratoriaus padėjėjos pareigose dirbusi J. L. (tai yra normali įmonių praktika deleguoti funkcijas). Kiekvieną kartą pinigai buvo išgryninami bankomate prie jos gyvenamosios vietos Antakalnyje, Vilniuje ir Alytuje prie jos tėvų gyvenamosios vietos. Taigi fiziškai jokio sąlyčio su tais grynaisiais pinigais jis neturėjo.

15.       Informuoja, kad J. U. teisę valdyti ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo suteikęs J. L. – P. dar nuo 2018 metų (tai matosi pastarosios bankinių pavedimų įrašuose, kuriuose figūruoja vien tik jos pavardė). Ji buvo ilgametė J. U. lūkesčius pateisinusi darbuotoja, todėl J. U. ja pasitikėjo ir jį (atsakovą) užtikrino, kad viskas su jos darbu įmonėje yra gerai. Iš 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. liepos 2 d. sąskaitos išrašų matyti, jog J. L. – P. padarė pavedimui į savo sąskaitą ir iš savo sąskaitos. 2021 m. gegužės 14 d. banko sąskaitos išraše J. L. – P. įrašytą sau adresuotą pastabą: “pamirsau savo pin kortos persivedu sau asmeninem”, 2024 m. sausio 20 d. sąskaitos išraše pastaba apie pavedimo iš savo sąskaitos priežastį: “už siuntą iš terminalo”. 2022 m. balandžio 10 d. išraše pastaba: “skolinu už 2022.12 ir 2021.01 sodra”. Taigi prieinama išvados, jog vos tik įplaukdavo stambi suma, J. L. ją persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą su pastaba “avanso apyskaita” (pvz.: 2022 m. balandžio 28 d. sąskaitos išraše). Taip pat bankroto iškėlimo metu vadove buvo pati J. L., jai teismas buvo paskyręs baudą už dokumentų neperdavimą.

16.       Nurodo, kad po šios bylos iškėlimo pats kreipėsi į J. U., kuris jam (atsakovui) paaiškino, jog įmonė iš bankroto veiklos lėšų tikrai negavo, J. U. savo lėšomis tik palaikė įmonės egzistavimą, niekam jokia žala nebuvo padaryta, su įmonės kreditoriais atsiskaityta. Ieškovė atrankoje dėl bankrutavusių įmonių seniai nedalyvaudavo, kitos veiklos pinigų gavimui nebuvo. J. U. jį užtikrino, kad galės paliudyti teisme, jog jokių pinigų iš ieškovės jis (atsakovas) nėra gavęs. Taip pat svarbu suprasti, kad P. B. teikdamas pirminį ieškinį teismui žinojo, kad į jo (atsakovo) asmeninę sąskaitą nebuvo pervesta 4 470 Eur. Nors aiškiai tą pats matė, vietoje įrodymų pateikė nepagrįstas prielaidas, o dabar supratęs, kad nieko nepeš, bando suklaidinti teismą, manevruodamas ieškinio perkvalifikavimu tarytum bankroto iškėlimo metu jis (atsakovas) buvo įmonės vadovu (jog jis buvo vadovu nėra pateikta jokių įrodymų).

17.       Reziumuoja, jog pagal JANĮ 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, praleidęs terminą teikti ieškinį administratorius be kreditorių susirinkimo nutarimo/pritarimo/sprendimo neturi įgaliojimų. Teisėto kreditorių susirinkimo įgaliojimo nėra, taigi pats administratorius viršijo. Taip pat pagal JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą sandoriai ginčijami, kai jie yra priešingi juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, tuomet Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju su kreditoriais atsiskaityta, tai ir šiuo aspektu ieškinys negalėjo būti teikiamas. Be to, ieškovė cituodama vieną iš LAT nutarčių jo (atsakovo) kaltės įrodinėjimo naštą siekia perkelti jam pačiam, nors jokių įrodymų apie jo neteisėtus veiksmus byloje nėra, jo padarytos žalos taip pat nėra. Ieškovė visą tai turėjo įrodyti, bet to nepadarė, o pats ieškinys negalėjo būti teikiamas ir buvo pareikštas nepagrįstai su tikslu asmeniškai pasipelnyti (P. B. jį telefonu informavo, kad yra suplanavęs pasisavinti prisiteistas lėšas pagal kažkokią kreditorių patvirtintą sąmatą, o likusią dalį grąžinti įmonės savininkui J. U.).

18.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti. 

19.       Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.  

20.       Byloje nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro išplėstinį 2024 m. spalio 28 d. išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo atsakovas S. L.. 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovės kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 ieškovės nemokumo administratoriumi buvo paskirtas I. Š.. 2023 m. balandžio 6 d. ieškovės kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 buvo atstatydintas nemokumo administratorius I. Š., nauju nemokumo administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrovinga“, j. a. k. 302415051, jos įgaliotu asmeniu nurodytas P. B.. Naujosios nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ įgaliotas asmuo P. B. 2023 m. balandžio 12 d. buvusiam nemokumo administratoriui I. Š. el. paštu pateikė 2023 m. balandžio 11 d. prašymą dėl visų bankroto proceso eigoje gautų bendrovės dokumentų ir perimto turto (2022 m. lapkričio 15 d.) perdavimo. Atitinkamai 2023 m. balandžio 18 d. bylų (dokumentų) perdavimo – priėmimo akte nurodyta, jog I. Š. P. B. perdavė vieną ieškovės dokumentų segtuvą.

21.       Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (daryto nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 20 d.) bei ieškovės pateiktų suvestinių šių lėšų (ieškovės nurodytomis datomis, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.) duomenų matyti, jog adresais Vikingų g. 3, Vilnius; Antakalnio g. 42, Vilnius; Lukšio g. 23, Vilnius, iš atsakovės minėtos banko sąskaitos buvo išgryninta 7 160 Eur suma, ieškovės teigimu atsakovas atgal įnešė 2 690 Eur, t. y. iš viso negrąžintų pinigų sumą sudaro 4 470 Eur. VMI elektroninės duomenų sistemos (EDS) išrašuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. matyti, jog ieškovė nebuvo suteikusi ir/ar gavusi paskolos.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, be kita ko, turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

23.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

24.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

25.       Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo bendrovei iš buvusio vadovo grindžiamas tuo, kad buvęs bendrovės vadovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, nes neperdavė/negrąžino tam tikro turto, bendrovės lėšas/turtą naudojo ne bendrovės, bet asmeniams interesams tenkinti. Atsižvelgus į ieškovės pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes, atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti nustačius jo neteisėtus veiksmus, nulėmusius įvardytos žalos atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

26.       Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

27.       Bylos duomenimis patvirtinta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka ypatumas yra tas, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, (toliau – JANĮ) teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta nuo 2023 m. balandžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrovinga“ (e. bylos 1 t., b. l. 6-11). Svarbu pažymėti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam kreditoriui J. U. atsisakius savo 58,59 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, 2025m. lapkričio 28d. kreditorių susirinkimas nutarė išbraukti jį iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo (e. bylos 2t., b. l. 132-140). Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, minėtas kreditorių susirinkimo protokolas yra apskųstas įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1346-863/2025).

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė įmonei padarytos žalos faktą grindžia į bylą pateiktais banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2021-12-06 iki 2022-08-25 iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta 7160 Eur piniginių lėšų suma, o į bendrovės banko sąskaitą atsakovui būnant įmonės direktoriumi, įnešta 2690 Eur suma (e. bylos 2t., b. l. 155-168). Ieškovės atstovės teigimu įmonės neperduoto nemokumo administratoriui turto vertė ir sudaro įmonės patirtą žalą, t. y. 4470 Eur (7160 Eur – 2690 Eur). Tačiau teismo vertinimu, šių įrodymų nepakanka žalos faktui pagrįsti. Pažymėtina, jog piniginių lėšų išgryninimas, disponavimas įmonės banko sąskaitoje esančiais pinigais, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Toks piniginių lėšų judėjimas vyksta nuolat. Be to, susipažinus su banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašo (2013-01-01 – 2023-04-20) duomenimis matyti, jog šią sąskaitą įvairiais laikotarpiais valdė įmonės akcininkas J. U. ir buvusi direktorė J. L. (buv. P.). Tokia išvada darytina pagal įrašus banko pavedimuose, iš kurių galima spręsti, kad atsakovas savo vadovavimo įmonei laikotarpiu pats asmeniškai banko operacijų neatliko. Kita vertus, pati ieškovė pripažįsta, kad jai neturint duomenų apie turto nusidėvėjimą (vertės sumažėjimą), yra apsunkintos galimybės nustatyti neperduoto turto būklę, jo likutinę vertę bei jo panaudojimo neteisėtumą, dėl to ji nemokumo administratorei neperduoto turto vertę prilygina neperduotų piniginių lėšų sumai, t. y. 4470 Eur. Ieškovė deklaratyviai teigia, jog atsakovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, jog Juridinių asmenų registrui atsakovo vadovavimo įmonei metu buvo rengiamos mėnesinės ir metinės pelno mokesčio deklaracijos, teikiamos finansinės ataskaitos (e. bylos 1t., 122-168). Šiuo aspektu konstatuotina, jog pati ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo įrodinėjimo pareigos pagal visus jai objektyviai prieinamus įrodymus nustatyti neperduoto turto vertę, dėl kurio atsakovas galėtų teikti atsikirtimus ir paaiškinimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad visi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent duomenys apie 2020-02-05 įvykusią nešiojamo kompiuterio Lenovo ir mobilaus telefono vagystę iš J. U. priklausančio automobilio VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-05279-20, dokumentų perdavimo priėmimo aktai bei duomenys apie baudos skyrimą buvusiai vadovei J. L. už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą (e. bylos 1t., b. l. 20-22, 2t., b. l. 1-7, 75-77). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei turto perdavimą nemokumo administratorei buvo atsakinga paskutinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė bei vienintelis bendrovės akcininkas J. U.. Atsakovas S. L. įmonės dokumentų perdavimo procese nedalyvavo. Be to, iš pateiktų į bylą Transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarčių galima pagrįstai teigti, kad 2021 – 2022 metais ieškovė buvo civilinių teisinių santykių dalyvė, todėl piniginių lėšų banko sąskaitose judėjimas niekaip nepatvirtina neperduoto nemokumo administratorei turto vertės ir neįrodo šių veiksmų neteisėtumo (e. bylos 1t., b. l. 169-178).   

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d nutartis civ. byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi kreditorių žala yra glaudžiai susijusi su įmonės žala. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vienintelis įmonės kreditorius savo kreditorinio reikalavimo atsisakė, o žalos padarymo įmonei faktas neįrodytas.

30.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

31.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

32.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, o atsakovui nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.  

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Margarita Ambrazaitienė