Civilinė byla Nr. e2-17-904/2017
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00057-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.2.;3.2.6.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 10 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui J. V., ieškovų atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, atsakovams A. E., J. E., T. D., atsakovų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir N. M. – V ieškinį atsakovams A. E., J. E., A. E., T. D., tretiesiems asmenims BUAB „GRANDO LT“, L. E., Klaipėdos miesto 15 – ojo notaro biuro notarei Agnei Griškevičienei, dėl sandorių pripažinimo tariamais ir jų panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovai patikslintu actio Pauliana ieškiniu, kuris teisme buvo priimtas 2017-01-26, pareiškė reikalavimus: 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, 2013-10-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9945, 2012-10-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946, 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947, 2016-09-20 povedybinę sutartį pripažinti negaliojančiais sandoriais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją bei solidariai iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovai 2007-08-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovų Arūno ir J. E. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Ieškovai nustatę statybos darbų trūkumus kreipėsi į atsakovus, kad jie nustatytus defektus pašalintų. Nepavykus susitarti taikiai, ieškovai 2011 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą. 2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 ieškovams iš atsakovų A. E. ir J. E. priteisė 40765,01 Eur nuostolių atlyginimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-07-01 Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus. Minėtos bylos nagrinėjimo metu atsakovai Arūnas ir J. E. ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. A. E. 2012 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi savo motinai A. E. perleido jam nuosavybės teise priklausiusias 100 proc. UAB „GRANDO LT“ akcijų; 2013 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 9945 savo motinos A. E. nuosavybėn perleido ½ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos dovanojimo sutartimi Nr. 9943 perleido ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-10-18 Arūnas ir J. E. sudarė paskolos sutartį su T. D. (J. E. mama), kuria T. D. paskolino 27 000,00 Lt (7819,74 Eur), o Arūnas ir J. E. prievolės įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo įkeisti automobilį AUDI A6 AVANT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną tarp šalių buvo pasirašytas automobilio įkeitimo sandoris. 2016-09-20 Arūnas ir J. E. sudarė povedybinę sutartį. Pralaimėję civilinę bylą Nr. 2-984-479/2015 atsakovai iš karto kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo (Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2FB-295-676/2017). Ieškovų teigimu visi atsakovų sudaryti sandoriai yra tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių. Minėtais sandoriais išimtinai buvo siekiama tik formaliai perleisti turtą, apsunkinant galimybę įvykdyti ieškovams galimai palankų teismo sprendimą. Ieškovai pažymėjo, kad sandorių sudarymo faktai buvo paviešinami būtent tada, kai atsakovams reikėjo įrodyti tam tikras tariamas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas, kadangi minėti sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, t. y. tarp tėvų ir vaikų. Atsakovės T. D. ir A. E. turėjo žinoti ir žinojo apie keletą metų besitęsiantį teisminį procesą, ieškovų reikalavimus atsakovams A. E. ir J. E., tačiau sutiko pasirašyti tariamus sandorius ir tokiu būdu pažeidė kreditorių (ieškovų) teises ir teisėtus interesus.
Atsakovai A. E., J. E. ir A. E. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą bei priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti realiai, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka bei vykdomi. 2012-03-26 A. E. tapo UAB „GRANDO LT“ akcininku ir planavo plėtoti saulės energijos elektrinių įrengimo ir eksploatavimo veiklą, tiek kaip ūkio subjektas, tiek kaip fizinis asmuo. Prie projekto prisijungė ir UAB „DS13“. A. E., UAB „GRANDO LT“ ir UAB „DS13“ sudarė to paties žemės sklypo panaudos sutartį su L. E. ir jame planavo pastatyti tris saulės energijos elektrines, kurių kiekvienos galia neviršytų 30 kW. Paaiškėjus, kad susijusių asmenų statomos saulės elektrinės netraktuojamos kaip atskiros ir viršytų valstybės numatytą maksimalią remtiną 30 kW galią, A. E., siekdamas išsaugoti projektą, nusprendė įmonę parduoti. Kadangi atsakovė A. E. buvo susidomėjusi šia veikla, ji 2012-10-23 įsigijo įmonę. Įmonės pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus, tą patvirtina aplinkybės, kad A. E. kaip įmonės akcininkė priiminėjo esminius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, kiekvienais metais tvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonė registruota jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Taip pat A. E. pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutarčių pagrindu įgytus žemės sklypus faktiškai valdo, elgiasi su turtu kaip su savo nuosavybe, tad šiuos sandorius pripažinti tariamais nėra pagrindo. Dėl 2013-10-18 paskolos sutarties Nr. 9946 bei tos pačios dienos sutartinio įkeitimo sandorio Nr. 9947 sudarymo aplinkybių nurodė, kad ieškovų iniciatyva civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo atsakovų turtui buvo kelis kartus taikomi apribojimai, dėl kurių atsakovai turėjo nuolatinių sunkumų vykdant savo kreditorinius įsipareigojimus bankams, taip pat negalėjo gauti naujų kreditų. Atsakovo A. E. pajamos iš vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą buvo nepastovios, todėl šeima buvo priversta ne kartą skolintis pragyvenimui ir kreditorinių reikalavimų vykdymui, siekdami išvengti kreditavimo sutarčių nutraukimo. Nurodė, kad minėta paskolos sutartis yra įvykdyta, atsakovai pinigus gavo ir įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytų terminu. Dėl minėtų sandorių atsakovų turtinė padėtis nepablogėjo, netgi priešingai – padėjo išlaikyti atsakovų turtinę padėtį ne blogesnę, nei buvo iki šių sandorių sudarymo, todėl nėra pagrindo ir šių sutarčių laikyti niekinėmis, kadangi realiai teisiniai padariniai, kylantys iš šių sandorių, buvo sukelti. Ieškovai ginčija ir 2016-09-20 sudarytą povedybinę sutartį, tačiau savo reikalavimų nepagrindė. Atsakovų manymų, povedybinė sutartis jokiais būdais nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, kadangi 2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nuostolių atlyginimas ieškovams iš atsakovų A. E. ir J. E. priteistas solidariai, todėl nėra jokio skirtumo ar konkretus turtas tuo pačiu metu priklausys tik vienam iš skolininkų ar abiem solidariems skolininkams kartu. Atsakovai nurodė, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, be to, paduotas praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Atsakovai pažymėjo, kad sandoriai buvo sudaryti 2012-10-23, 2013-10-18 ir 2016-09-20, jie buvo įregistruoti viešuose registruose, atsakovai jų sudarymo fakto neslėpė. Ieškovai, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, manydami, kad atsakovai yra nesąžiningi ir gali savo turtą perleisti, turėjo ir galėjo domėtis viešai skelbiama informacija. Be to, ieškovai patys pripažino, kad 2013-10-08 teikdami teismui 2013-10-03 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ne tik kad žinojo apie akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau netgi ja rėmėsi teiktame prašyme, o tai neabejotinai reiškia, kad jie suprato šios sutarties turinį.
Atsakovė T. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2013-10-18 paskolos sutartis Nr. 9946 buvo sudaryta teisėtai, ji atitiko tikrąją šalių valią ir interesus, pinigai buvo realiai perduoti 2013-10-17 jos namuose. Skolindama didelę pinigų sumą savo dukros J. E. vyrui A. E. ji paprašė sandorio įvykdymo užtikrinimui įkeisti turtą, kadangi turėjo neigiamos patirties skolindama pinigus giminaičiams. Nurodė, kad apie A. E. iškeltą civilinę bylą buvo girdėjusi, bet jokių niuansų nežinojo iki tol, kol gavo patikslintą ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017. Pažymėjo, kad 2013-10-18 paskolos sutarties Nr. 9946 A. E. dar nėra visiškai įvykdęs, negrąžinta suma – 1554,00 Eur.
Trečiasis asmuo notarė Agnė Griškevičienė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad dovanojimo sutartis Nr. 9943, pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9945, 2013-10-18 paskolos ir įkeitimo sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto 15 – ame notarų biure laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Tretieji asmenys BUAB „Grando LT“ ir L. E. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovas J. V. patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Ieškovų atstovas advokatas Kristijonas Paliutis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovų reikalavimo teisė atsirado ne nuo 2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015, kaip teigia atsakovai. Ieškovų reikalavimas kyla iš materialinių, o ne procesinių teisinių santykių, sutarties su atsakovais ir atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų jų veiksmų ir ieškovams jais padarytos žalos. Prievolė, pagal kurią ieškovai įgijo reikalavimą, o atsakovai pareigą, egzistavo dar iki ginčijamų sandorių sudarymo, tačiau atsakovai savo pareigos nevykdė, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, kuris patvirtino ieškovų reikalavimą, bet jo nesukūrė. Civilinės bylos Nr. 2-984-479/2015 nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovai Arūnas ir J. E., būdami skolininkais ieškovų atžvilgiu, sudarė sandorius su savo artimais giminaičiais ir perleido savo turtą. Visi ginčijami sandoriai sudaryti po ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pareiškimo ir ekspertizės byloje atlikimo. Kad nurodomi sandoriai pažeidžia kreditorių teises, ieškovai sužinojo 2016 m. gegužės mėn. gavę iš jų pranešimą apie planuojamą kelti fizinių asmenų bankroto bylą. Taigi, ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie skolininkų sudarytus sandorius momento, o nuo sužinojimo, kad šie sandoriai pažeidžia jų, kaip kreditorių teises. Kad atsakovai sudarinėdami sandorius su artimais giminaičiais elgiasi nesąžiningai nustatyta ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 bei su ja susijusiose bylose pagal atskiruosius skundus – Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-484-513/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1252-186/2015, kuriose priimti ir įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai tarp tų pačių šalių, ir kurie turi prejudicinę galią šioje byloje. Dėl atsakovų atstovės išsakytos pozicijos, kad ieškovai teikdami ieškinį dviem pagrindais elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu, nurodė, kad jų argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys formuojamai teisminei praktikai.
Atsakovas A. E. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad A. E. yra jo mama, o T. D. yra jo žmonos J. E. mama. Kadangi ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp šeimos narių, atsakovas atsisakė duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius.
Atsakovės J. E., T. D. ir A. E. teismo posėdžio metu taip pat atsisakė duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius.
Atsakovų A. E., J. E. ir A. E. atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodė, kad visi atsakovų sudaryti sandoriai buvo realūs ir įvykdyti, tą patvirtina byloje pridėti rašytiniai įrodymai. Sandorių sudarymo metu jokie apribojimai atsakovų turtui nebuvo taikomi ir jie turėjo teisę tuos sandorius sudaryti. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad sandoriai buvo tariami ir panaikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo. Sandorių nuginčijimui actio Pauliana pagrindu prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi termino paduoti actio Pauliana ieškinį skaičiavimo pradžia sietina su ieškovu galimybe sužinoti apie sudarytus ginčijamus sandorius momento. Ieškovai būdami apdairūs ir rūpestingi, manydami, kad atsakovai yra nesąžiningi ir gali savo turtą perleisti, turėjo galimybę sužinoti apie atsakovų sudaromus sandorius, kadangi jie nebuvo slepiami, netgi priešingai – išviešinti viešuose registruose. Be to, patys ieškovai 2013-10-08 teikdami teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodę, kad sudarydami UAB „Grando LT“ akcijų pardavimo bei kitus sandorius atsakovai elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu bando nuslėpti savo pajamas ir turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovai apie ginčijamų sandorių sudarymą žinojo dar 2013 metais. Atsakovų atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovai neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2016-07-01 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui. Taip pat nurodė, ieškovai teikdami ieškinį dviem pagrindais elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu.
Ieškinys tenkintinas.
Iš šioje byloje ir iš prijungtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės.
2011-05-17 ieškovai J. V. ir N. M. – V pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. E. ir J. E. turtui iki ieškinio pateikimo dienos (2 t., 23 – 25 b. l.).
2011-05-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antstolis Aleksandras Selezniovas 2011-06-06 sudarė atsakovo A. E. turto aprašą, iš kurio matyti, kad atsakovui tuo metu nuosavybės teise priklausė automobilis Audi A6 Avant ir ½ keturių žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 28 b. l.).
2011-07-04 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymu Nr. S1-73035 nustatyta, kad atsakovui A. E. priklausanti ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 9200,00 Lt (2664,50 Eur), automobilio Audi A6 Avant vertė – 56000,00 Lt (16218,72 Eur) (1 t., b. l. 29).
Įvertinęs areštuotą turto vertę antstolis 2011-07-04 patvarkymu Nr. S1-73043 panaikino dalies nurodyto turto areštą, palikdamas areštuotais automobilį Audi A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 30 b. l.).
2012-07-20 UAB „Grando LT“ atstovaujama A. E. ir L. E. sudarė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį saulės elektros energijos elektrinių įrengimui. 2012-08-24 to paties žemės sklypo panaudos sutartis sudaryta su A. E., o 2012-07-20 su UAB „DS13“ (2 t., 11 – 20, 33 – 34, 42 – 43, 76 – 85, 145 – 154 b. l.). 2012-08-13 parengtos išankstinės sąlygos UAB „Grando LT“ planuojamos statyti saulės jėgainės įrenginių prijungimo prie AB Lesto skirstomųjų elektros tinklų. 2012-09-27 tokios išankstinės sąlygos parengtos ir A. E. planuojamai statyti saulės jėgainei (2 t., 35 – 41 b. l.). 2012-12-03 UAB „Grando LT“ išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą (2 t., 44 b. l.). Į bylą pateiktas pranešimas apie pasikeitusią saulės energijos elektrinių politiką šalyje (2 t., 21 b. l.).
2012-09-20 byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos defektų pašalinimo (ištaisymo) skaičiuojamoji kaina sudaro 271854,24 Lt (78 734,43 Eur) (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
2012-10-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi A. E. pardavė UAB „Grando LT“ akcijas A. E. (1 t., 73 b. l.). 2012-10-30 A. E. pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui UAB „Grando LT“ akcininke įregistruoti A. E. (4 t., 63 – 131 b.l). A. E. kaip vienintelė UAB „Grando LT“ akcininkė VĮ Registrų centras įregistruota nuo 2012-11-06 (1 t., 74 – 77 b. l.).
A. E. su A. J. 2012-12-05 sudarė areštuoto automobilio Audi A6 Avant pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė automobilį parduoti už 52 000,00 Lt (15 060,24 Eur). Sutarties nevykdymo atveju nusimatė 12 000,00 Lt (3 475,44 Eur) dydžio netesybas. A. E. neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų 2013-02-14 A. J. sumokėjo 12 000,00 Lt (3 475,44 Eur) netesybas (1 t., 101 – 103 b. l.).
Ieškovai J. V. ir N. M. – V 2013-01-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutartimi buvo atitinkamai pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
Atsakovai Arūnas ir J. E. 2013-02-15 padavė prašymą dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
2013-03-14 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsakovų prašymą tenkino iš dalies – panaikino jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl darbo užmokesčio UAB ,,Grando LT“ arešto, kitus prašymus atmetė. Atsakovai dėl minėtos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-06 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigojo ieškovus į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 42 000,00 Eur nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (3 t., 46 – 49 b. l.).
Ieškovams per teismo nustatytą terminą neįmokėjus užstato, 2013-09-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintos 2013-03-14 nutartimi atsakovų Arūno ir J. E. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 31 – 32 b. l.).
2013-10-03 ieškovai pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą 271854,21 Lt (78734,42 Eur) ribose (1 t., 33 – 35 b. l.).
2013-10-15 atsakovų turto arešto aktas išregistruotas iš Turto arešto aktų registro (4 t., 69 – 73 b. l.)
Klaipėdos rajono apylinkės teismui netenkinus pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai 2013-10-16 pateikė atskirąjį skundą (2 t., 29 – 32 b. l.).
2013-10-18 J. E. ir A. E. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria žemės sklypus, kurių unikalus Nr. 4400-0467-4179 ir 4400-0467-4202 pardavė A. E. mamai A. E. (1 t., 60 – 67 b. l.).
2013-10-18 sudaryta sutartimi A. E. padovanojo savo mamai A. E. ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 5466-0005-0168 (1 t., 129 – 131 b. l.)
2013-10-18 Arūnas ir J. E. sudarė paskolos sutartį su T. D. (J. E. mama), prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė automobilį Audi A6 Avant (3 t., 10 – 14 b. l.). Minėtas sandoris įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigoje (1 t., 124 – 125 b. l.).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu atmetė J. V. ir N. M. – V patikslintą ieškinį atsakovams A. E. ir J. E. bei tretiesiems asmenims E. K., S. V., Jonui E. Š. dėl 271 854,21 litų (78 734,42 eurų) nuostolių priteisimo, atsakovų prašymu taikydamas ieškinio senatį (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
A. E., kaip UAB „Grando LT“ vienintelė akcininkė 2014-09-15 sprendimu Nr. 2 sumažino įmonės direktoriaus A. E. darbo apimtis ir atlyginimą, o 2015-02-02 sprendimu Nr. 3 atleido jį iš pareigų (2 t., 9 – 10 b. l.).
LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenimis A. E. dirbdamas UAB „Grando LT‘ laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 gavo 1000 Lt atlyginimą, o nuo 2014-10-01 – 500,00 Lt. J. E. dirbdama toje pačioje įmonėje laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 gavo 1000 Lt atlyginimą, o nuo 2014-10-01 – 1035,00 Lt (1 t., 68 – 69, 163 – 166 b. l.).
Į bylą pateiktos A. E. metinės pajamų deklaracijos už 2011 – 2013 metus (2 t., 45 – 50, 54 – 63 b. l.).
Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-16 nutartimi patenkino J. V. ir N. M. – V apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimo ir grąžino nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (1 t., 10 – 20 b. l.). Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų A. E. ir J. E. turtui 271 854,21 Lt (78 734,42 Eur) ribose (1 t., 22 – 27 b. l.).
VĮ Registrų centras 2014-12-22 duomenimis A. E. savo vardu nebeturėjo įregistravęs nei vieno žemės sklypo, išvardinto 2011-06-06 antstolio sudarytame atsakovo turto apraše (1 t., 36 – 43 b. l.).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – A. E. ir J. E. turto areštą 78 734,42 Eur ribose (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-984-479/2015).
2015-01-06 antstolio Aleksandro Selezniovo sudarytų turto aprašų duomenimis nustatyta, kad A. E. vardu įregistruotas šis turtas: penkios transporto priemonės, vienai iš jų – automobiliui Audi A6 Avant įregistruota hipoteka; turtinė teisė į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas areštas; 26/49 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka bei penkių kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat įregistruota hipoteka. J. E. vardu įregistruota viena transporto priemonė. Antstolis taip pat aprašė Arūno ir J. E. gaunamą darbo užmokestį įmonėje UAB „Grando LT“ (1 t., 44 – 52, 100, 115 – 121 b. l.).
VĮ Registrų centras 2015-01-08 duomenimis J. E. vardu nuo 2008-01-01 jokio nekilnojamojo turto užregistruota nebuvo (1 t., 126 b. l.).
VĮ Registrų centras 2015-01-08 duomenimis A. E. vardu įregistruota ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruotas areštas, 26/49 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruotas areštas ir hipoteka (1 t., 137 – 158 b. l.). 2011-01-31 atliktu A. E. priklausančio 26/49 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimu nustatyta, kad jų rinkos vertė vertinimo dieną (2011-01-27) – 400 000,00 Lt (115 848,00 Eur), likvidacinė vertė – 343 000,00 Lt (99 339,67 Eur) (2 t., 22 b. l.).
2015-02-20 atsakovai atskiruoju skundu prašė panaikinti 2015-01-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (4 t., 61 – 68 b. l.).
Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiojoje 2015-03-05 nutartyje (c. b. Nr. 2S-484-513/2015) atmetė atsakovų atskirąjį skundą ir konstatavo: ,,Byla nagrinėjama nuo 2011-05-23, atsakovų veiksmai, kada jie žinodami apie ieškovų ieškinio sumos padidinimą, perleidžia savo turtą ir nepateikia teismui kito ieškinio reikalavimo užtikrinimo, vertintini neigiamai bei leidžia labiau tikėti, jog ir ateityje jie gali imtis analogiškų veiksmų, taip mažindami savo turto mastą“.
2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą byloje, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. E. ir J. E. 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-07-01.
2016-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, kuriuo nutarta iš atsakovo A. E. priteisti 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą N. M. – V naudai (4 t., 45 – 47 b. l.).
2016-03-15 A. E. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-18 nutartimi atsakovo pareiškimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-26 nutartimi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį paliko nepakeistą (4 t., 48 – 60 b. l., 6 t., 50 – 62 b. l.).
2016-08-12 A. E. ir J. E. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo (4 t., 148 – 153 b. l.).
2016-09-20 A. E. ir J. E. sudarė povedybinę sutartį ir 2016-09-23 pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui prašymą nutraukti išieškojimą iš J. E. darbo užmokesčio vykdomojoje byloje vykdomoje pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-240-586/2016 (4 t., 39 – 43 b.l.)
Arūno ir J. E. povedybinė sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota 2016-09-21 (4 t., 44 b.l.).
Dėl ieškinio pagrindų.
Ieškovai šioje byloje reikalavimus reiškė dviem pagrindais, t. y., kad sandoriai yra tariami, todėl negaliojantys CK 1.86 str. pagrindu bei CK 6.66 str. actio Pauliana pagrindu. Atsakovai nurodė, kad ieškovai reikšdami ieškinį dviem pagrindais elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. CPK nenumato reikalavimo ieškinyje nurodyti tikslų jo teisinį pagrindą, t. y. ieškovas neprivalo ieškinyje nurodyti įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Asmuo, manantis esant pažeistas ar ginčijamas savo teises ar teisėtus interesus pats pasirenka savo teisių gynimo būdus ir priemones. Įstatymas nedraudžia asmeniui reikalauti sandorius pripažinti negaliojančiais tiek actio Pauliana, tiek ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Reikalavimas nurodyti tik vieną iš pagrindų, kuriuo remiantis yra ginčijami sandoriai, nepagrįstai ribotų ieškovų teisę savo nuožiūra ginti pažeistas teises. Šiuo atveju tik civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo ir nustatyti, kokiais pagrindais ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl atsakovų prieštaravimai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsakovai reikalavo byloje taikyti vienerių metų ieškinio senatį actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl 2012-10-23 sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, 2013-10-18 dovanojimo sutarties Nr. 9943, 2013-10-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9945, 2013-10-18 paskolos sutarties Nr. 9946, 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorio Nr. 9947, pripažinimo negaliojančiais.
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, t. y. patį sandorio sudarymo faktą, ir aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014, 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai apie 2012-10-23 sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį žinojo dar 2013-10-03 teikdami teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų Arūno ir J. E. turto atžvilgiu. Apie 2013-10-18 sudarytus sandorius sužinojo 2015 m. sausio mėn. ieškovų atstovui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau, kad šie sandoriai pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises ieškovai sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn. gavę skolininkų Arūno ir J. E. pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu įstatyminiu reglamentavimu bei teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino šioje byloje, kadangi faktą, kad atsakovai dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemokūs, ieškovai sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn.
Galiausiai pažymėtina, kad ieškovai savo reikalavimus šioje byloje yra pareiškę ne tik actio Pauliana, kuriam taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagrindu, bet ir kitu sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kuriam įstatymo nustatytas bendrasis 10 metų senaties terminas. Šio reikalavimo nagrinėjimui šis terminas nėra suėjęs, todėl negali būti taikomas ir plačiau neaptarinėjamas.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų fiktyvumo.
Lietuvos Respublikos CK 1.86 str. įtvirtinta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį, šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, o pats sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą išlygą, jog jis neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui. Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, o visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ir kt.).
Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo arba jį apsunkinti. Atsakovai tokią ieškovų poziciją ginčijo, įrodinėjo, kad visi sandoriai buvo realūs ir vykdomi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po 2012-09-20 civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2017 atliktos ekspertizės, nustačius ieškovų patirtų nuostolių mastą, ir ieškovams rengiantis padidinti ieškinio reikalavimą bei praplėsti 2011-05-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribas, atsakovas A. E. 2012-10-23 pardavė įmonę UAB „Grando LT“ savo mamai A. E. už neįprastai mažą 500,00 Lt (144,81 Eur) kainą, kai tuo tarpu visų įmonės 100 vnt. akcijų nominali vertė – 10 000,00 Lt (2896,20 Eur). Kadangi sudarant sandorį nebuvo atliktas turto vertinimas, nėra galimybės nustatyti ar 500,00 Lt (144,81 Eur) kaina buvo adekvati ir neprieštaraujanti juridinio asmens interesams. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ta kaina iš tiesų buvo sumokėta. Prie bylos pridėtas 2014-09-15 A. E., kaip UAB „Grando LT“ vienintelės akcininkės, sprendimas, kuriuo ji sumažino įmonės direktoriaus A. E. darbų apimtis ir atlyginimą bei 2015-02-02 sprendimas, kuriuo A. E. atleistas iš direktoriaus pareigų vertintini skeptiškai. Atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu darytina išvada, kad minėti sprendimai buvo surašyti tik imituojant sandorio vykdymą.
Ieškovams neįmokėjus 42 000,00 Eur užstato galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-25 nutartimi panaikino 2013-03-14 nutartimi atsakovų Arūno ir J. E. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2013-09-26 ir 2013-10-14 prašymais atsakovų atstovas ragino Centrinę hipotekos įstaigą kuo skubiau panaikinti įrašą apie atsakovų turto areštą. 2013-10-15 išregistravus turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro atsakovai nedelsiant perleido buvusį areštuotą turtą artimiems giminaičiams, o būtent: 2013-10-18 dovanojimo sutartimi Nr. 9943 A. E. ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo mamai A. E., tos pačios dienos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 9945 A. E. savo mamai A. E. pardavė ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be duomenų, patvirtinančių sandorių įregistravimą viešame registre, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad sandoriai buvo realiai įvykdyti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad pinigai už žemės sklypus buvo realiai sumokėti, kad A. E. realiai juos valdo, vykdo kokią nors veiklą, moką žemės mokesčius ir pan.
Tą pačią dieną, kai buvo sudaryti žemės sklypų perleidimo sandoriai, buvo sudaryta ir paskolos sutartis Nr. 9946 su J. E. mama T. D.. Minėta sutartimi T. D. atsakovams Arūnui ir J. E. paskolino 27 000,00 Lt (7819,74 Eur). Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas sutartinio įkeitimo sandoris Nr. 9947, kuriuo įkeistas buvęs areštuotas automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad paskolos sudarymo metu T. D. apskritai disponavo tokiomis pinigų sumomis ir realiai galėjo jas perduoti atsakovams. Taip pat pažymėtina, kad sutartyje šalys susitarė, jog pinigai bus grąžinti iki 2016-02-11. Atsakovė T. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo nurodžiusi, kad A. ir J. E. paskolos iki šiol dar nėra grąžinę, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kad apgintų savo pažeistas teises nesiėmė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis T. D., kaip J. ir A. E. kreditorė, nėra įtraukta ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2FB-295-676/2017 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsakovų nesąžiningumą įrodo ir tai, kad sutartinio įkeitimo sandoryje šalys įkeičiamą automobilį įvertino 30 000,00 Lt (8688,60 Eur), nors iš 2011-07-04 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymo Nr. S1-73035 matyti, kad automobilis tuo metu buvo įvertintas 56 000,00 Lt (16218,72 Eur). Vargu ar sandorio sudarymo metu 2013-10-18 automobilio vertė buvo nukritusi kone perpus. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo paskolos sutartis atsakovų nebuvo realiai vykdoma, bet buvo surašyta tik siekiant apsunkinti atsakovų turtą hipoteka ir tokiu būdu apriboti atsakovų Arūno ir J. E. kreditorių J. V. ir N. M. – V teisę išsiieškoti teismo sprendimu priteistas pinigų sumas. Konstatavus, kad sudaryta paskolos sutartis yra tariamas sandoris, todėl niekinis ir negalioja, hipoteka kaip šalutinė prievolė taip pat pripažintina negaliojančia.
2016-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, kuriuo nutarta iš atsakovo A. E. priteisti 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą N. M. – V naudai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2016-05-26. Sprendimo už akių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-240-586/2016. 2016-09-20 A. ir J. E. sudarė povedybinę sutartį ir 2016-09-23 pateikė antstoliui A. Selezniovui prašymą nutraukti išieškojimą iš J. E. darbo užmokesčio pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-240-586/2016. Kompleksiškai įvertinus visus byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad ir povedybinė sutartis yra tariamas sandoris, kuriuo siekiama išvengti ieškovų kreditorinių reikalavimų patenkinimo.
Įvertinus visų ginčijamų sandorių sudarymo momentą, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, konstatuotina, kad tikroji šalių valia sudarant sandorius buvo ne sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas, o visais įmanomais būdais išvengti ieškovų kreditorinio reikalavimo patenkinimo. Atsakovai simuliavo sandorių sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorių prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant šių sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Šioje byloje atsakovai įrodinėjo, kad ieškovai ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Jų teigimu, ieškovai reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu įgijo tik 2016-07-01 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui. Ieškovai su tokia atsakovų pozicija nesutiko, nurodė, kad jų reikalavimo teisė atsirado 2007-08-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003, 2011m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2012-10-23, 2013-10-18, 2016-09-20 ieškovai turėjo reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, o 2015-09-07 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015, kuriuo ieškovams iš atsakovų A. E. ir J. E. priteistas 40 765,01 Eur nuostolių atlyginimas, tai tik neginčijamai patvirtina.
Kita būtina actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Bylos duomenimis nustatyta, kad po ekspertizės civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 atlikimo (2012-09-20), kuomet buvo konstatuoti statybos defektai ir orientacinė jų ištaisymo kaina – 78 734,43 Eur, atsakovai pradėjo sudarinėti turto perleidimo sandorius su artimais giminaičiais. Atsakovas A. E. teigė, kad 2012-10-23 UAB „Grando LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su savo motina A. E. sudarė siekdamas išsaugoti saulės energijos elektrinių projektą. Neva UAB „Grando LT“ ir A. E., kaip susijusių asmenų, statomų saulės energijos elektrinių valstybė netraktuotų kaip atskirų, dėl ko bendra dviejų elektrinių maksimali galia viršytų valstybės nustatytą remtiną galią. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtintų šią aplinkybę. Be to, po akcijų pardavimo iki pat 2015-02-02 A. E. ėjo UAB „Grando LT“ direktoriaus pareigas. Šiuo atveju galimai A. E., kaip įmonės direktorius, taip pat būtų buvęs laikomas susijusiu asmeniu. Atsakovai akcijų perleidimo būtinybę įrodinėjo ir tuo, kad projektą planavo vykdyti trys subjektai – asmeniškai pats A. E., UAB „Grando LT“ ir UAB „DS13“. Pažymėjo, kad bent vienam iš šių asmenų atsisakius toliau plėtoti šią veiklą, kitų asmenų išlaidos būtų padidėjusios, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Be to, visos trys šalys žemės sklypą projekto vykdymui panaudos pagrindu buvo gavę iš A. E. tėvo L. E., bent jau šiuo aspektu išlaidos tikrai būtų nepadidėjusios. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis privalėjo sudaryti 2013-10-18 žemės sklypų perleidimo savo motinai A. E. sandorius Nr. 9943 ir Nr. 9945. Atsakovai bandė įrodyti būtinybę sudaryti 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 ir tos pačios dienos sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947 su atsakovės J. E. motina T. D., motyvuodami tuo, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jie patyrė finansinių sunkumų ir buvo priversti skolintis. Byloje nėra duomenų, kad T. D. išvis turėjo galimybę disponuoti tokiomis didelėmis pinigų sumomis. Taip pat faktas, kad motina savo dukrai ir jos vyrui skolina pinigus sudarydama tokio pobūdžio sandorius apsunkindama jų turtą hipoteka kelia teismui pagrįstų abejonių tikrąja sandorio šalių valia. Byloje taip pat nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurių verčiami atsakovai A. E. ir J. E. būtinai privalėjo sudaryti 2016-09-20 povedybinę sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. E. ir J. E. būdami skolininkais ieškovų atžvilgiu ir turėdami pakankamai turto, nesiekė atlyginti ieškovams atsiradusius nuostolius, o perleido savo turtą artimiems giminaičiams. Atsakovai į bylą nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovų 2012-10-23, 2013-10-18 ir 2016-09-20 sudarytus sandorius buvo jiems privaloma sudaryti.
CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu juo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė ir šio turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-05-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones Arūno ir J. E. turto dar visiškai pakako ieškovų reikalavimui užtikrinti. Tą patvirtina ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2011-07-04 patvarkymas Nr. S1-73043, kuriuo jis panaikino dalies turto areštą. 2015-01-06 antstoliui sudarius atsakovų turto aprašą nustatyta, kad praktiškai visas A. ir J. E. vardu likęs registruotas turtas yra apsunkintas hipoteka arba jam taikomas areštas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai A. E. ir J. E. 2016-08-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad sudarydami sandorius su artimais giminaičiais A. ir J. E. ne tik sumažino savo turto mastą į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti ieškovų kreditorinį reikalavimą, bet ir galimai tapo nemokūs. Darytina išvada, kad tokiu būdu buvo pažeistos ieškovų, kaip atsakovų A. ir J. E. kreditorių, teisės.
Remiantis teismų praktika, kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). LR CK 6.67 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumcija, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, o CK 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Byloje nustatyta, kad A. E. yra A. E. mama, o T. D. – J. E. mama. Tiek UAB „Grando LT“ akcijų pirkimo – pardavimo, tiek žemės sklypo dovanojimo, tiek žemės sklypų pirkimo – pardavimo, tiek paskolos sandorio su sutartiniu įkeitimu metu T. D. ir A. E. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad jų vaikai ne vienerius metus bylinėjasi su ieškovais ir turto perleidimo sutartimis siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovai teismo posėdžio metu atsisakė teikti paaiškinimus ir nebandė įrodyti, kad sudarydami sandorius elgėsi sąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Arūnas, Julija ir A. E. bei T. D. buvo nesąžiningi.
Įvertinus visa tai, ieškovų reikalavimas actio Pauliana pagrindu, tenkinamas.
Dėl restitucijos taikymo.
Teismas, patenkinęs prašymą sandorį pripažinti negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145, 6.241 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Šioje byloje nustačius, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys bei faktiškai buvo neatlygintinai, taikytina vienašalė restitucija natūra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2355,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ši suma priteisiama iš atsakovų solidariai.
Iš atsakovų taip pat solidariai priteistina 34,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str., 96 str.).
2015 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimą visiškai įvykdžius panaikintinos (CPK 150 str. 3 d.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. E. ir A. E.. Taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių BUAB „Grando LT“ akcijų, kurių nominali vertė 2896,00 Eur.
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. 9943, sudarytą tarp A. E. ir A. E.. Taikyti restituciją, grąžinant A. E. asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9945, sudarytą tarp A. E., J. E. ir A. E.. Taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. 9946 bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. 9947, sudarytą tarp A. E., J. E. ir A. E..
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-09-20 povedybinę sutartį, sudarytą tarp A. E. ir J. E..
Taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. E. turto areštą (turto arešto akto Nr. 2015001396) sprendimą įvykdžius, panaikinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 588,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M. – V, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 8,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Mantas Ūsas