Civilinė byla Nr. 2S-1597-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31644-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Ramūnas Kamarauskas, išieškotoja AB „Mano Bankas“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr.0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177. Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmai neteisėti, turto vertei nustatyti turėtų būti skiriama ekspertizė, patvarkyme pareiškėjai priklausančio turto nustatyta vertė yra per maža. UAB „Negrita“ ekspertizės akte įvertinta 11 pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių rinkos vertė – 639 000 Eur (pareiškėjos paskaičiavimais 1 ha nustatyta vertė yra 4 495,25 Eur). Kitame ekspertizės akte – 17 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priklausančių pareiškėjai nuosavybės teise, kurių rinkos vertė – 361 000 Eur (pareiškėjos paskaičiavimais 1 ha nustatyta vertė yra 4 107,17 Eur). Aktuose įvertinti ne atskiri žemės sklypai, bet dvi konsoliduotos žemės ūkio paskirties žemės sklypų grupės. Ekspertizės aktais įvertinti 28 žemės sklypai, kurių bendra vertė 1 000 000 Eur (639 000 + 361 000).

2.       Antstolis patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 4 d. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus, areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą – 28 žemės sklypus. Išieškotoja pateikė antstoliui prašymą pareiškėjos turtą viešose varžytinėse pardavinėti dviem grupėmis kaip vieną turtinį objektą. UAB „Negrita“, atlikusi turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikė išvadas, kuriomis pareiškėjos turtą įvertino 639 000 Eur ir 361 000 Eur. Atsižvelgdamas į ekspertizių aktus antstolis patvarkymu įkainojo turtą. Pareiškėja pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo. Antstolis patvarkymu netenkino prieštaravimų, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių atliktų ekspertizių nepagrįstumą. Areštuoto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti pasirinkta ekspertizės įstaiga atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo įstatyme nustatytus reikalavimus, o ekspertas Kastytis Kumpinas, atlikęs ekspertizę, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl pagrindo, abejoti atliktų ekspertizių įstaigos šališkumu ar suinteresuotumu nėra. Eksperto atliktas turto vertinimas yra detalus, aprašyti vertinimo metodai, vertinamam turtui parinkta daugiau panašių lyginamųjų objektų. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis dėl to, kad bendra nustatyta sklypų vertė yra 1 000 000 Eur. Antstolis nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

4.       Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. ir vasario 4 d. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio 35 266,92 Eur delspinigių (skolos), 36 830,49 Eur palūkanų (skolos) ir 481 424,60 Eur skolos iš pareiškėjos išieškotojai (vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177). Antstolis 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-20-55-13361 areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą – 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 17 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolio 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskirta areštuotų žemės sklypų ekspertizė turto vertei nustatyti, juos išskiriant į dvi grupes. Ginčijamu 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu areštuotas turtas įkainotas remiantis UAB „Negrita“ atliktais ekspertizės aktais: 1) Nr. 20-09-25A, kuriame nurodyta bendra įvertinto turto vidutinė rinkos vertė yra 639 000 Eur; 2) Nr. 20-09-28A, kuriame nurodyta bendra įvertinto turto vidutinė rinkos vertė yra 361 000 Eur. Pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

5.       Teismas nurodė, kad antstolis, areštavęs pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą ir gavęs išieškotojo prašymą areštuotą turtą parduoti dviem grupėmis bei nusprendęs, jog areštuoto turto vertė neaiški, paskyrė turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Negrita“ ekspertas K. Kumpinas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Remdamasis ekspertizės išvadomis, antstolis Patvarkymu įkainojo areštuotą turtą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog antstolis atliko CPK nustatytas areštuoto turto įkainojimo procedūras ir areštuoto turto vertę nustatė pagal ekspertizės akte nustatytą vertę.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis neturėjo pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turtą kainą.

7.       Teismas pažymėjo, kad antstolis yra priėmęs kitą patvarkymą dėl pareiškėjos prieštaravimų, kurio teisėtumas joje byloje neginčijamas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Antstolis patvarkyme remiasi UAB „Negrita“ 2020 m. rugsėjo 25 ir 28 d. ekspertizių aktų fragmentais, pavadintais „Santrauka (išvada) apie rinkos vertę“ (patys ekspertizės aktai apeliantei nepateikti).

8.2.                      Apeliantė teigia, kad nustatyta turto vertė (639 000 Eur ir 361 000 Eur) yra per maža. Apeliantė pateikė prieštaravimus dėl turto įvertinimo, prašė skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę, nes sklypai nebuvo vertinami individualiai.

8.3.                      Iš ekspertizės aktų fragmentų neaišku, kodėl nustatyta 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertė – 639 000 Eur, o 17 žemės ūkio paskirties žemės sklypų – 361 000 Eur. Nurodyta, kad vertinta lyginamuoju metodu, bet nenurodyti jokie palyginimai ir skaičiavimai. Ekspertizės akto santraukoje išvardijami žemės sklypai, nurodomas jų plotas, kadastriniai duomenys, tačiau nei vieno individualaus žemės sklypo vertė nenurodyta. Nenurodyta 1 ha rinkos vertė. Antstolio panaudota „ekspertizė“ neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų.

8.4.                      Apeliantė paskaičiavo, kad 11 žemės sklypų plotas 142,15 ha, todėl nustatyta 1 ha rinkos vertė – 4 495,25 Eur (639 000,00 Eur : 142,15 ha).  Kitų 17 žemės sklypų plotas 87,895 ha, todėl kitu ekspertizės aktu nustatyta 1 ha rinkos vertė 4 107,17 Eur (361 000,00 Eur : 87,895 ha). Apeliantė teigia, kad neaišku, kodėl 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurios toks pats arba panašus žemės naudingumo balas ir esančios toje pačioje savivaldybėje, vertė skiriasi 388,08 Eur. Apeliantė nurodo, kad neaišku, kodėl jai priklausantys 28 žemės sklypai įvertinti apvalia suma – 1 000 000 Eur.

8.5.                      Pareiškėjai priklausantys 28 žemės sklypai parduodami tik kaip du turtiniai vienetai (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų). Antstolis nurodo, kad išieškotoja pateikė prašymą skolininkės turtą viešose varžytinėse pardavinėti grupėmis kaip vieną turtinį objektą, bet šiuo atveju CPK 695 straipsnis netaikytinas. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal šį kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Parduodant apeliantės turtą nėra turto realizavimo būdo pasirinkimo galimybės, kadangi įstatymų leidėjas expressis verbis nustatęs nekilnojamojo turto realizavimo būdą – pardavimą iš varžytynių (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Parduodamo turto grupavimas (po vieną, 11 ar 17 žemės sklypų) pagal įstatymą nėra skolininko turto realizavimo būdas.

8.6.                      Sugrupavus 28 žemės sklypus į dvi grupes ir parduodant juos ne kaip 28, o tik kaip 2 turtinius vienetus, sumažinamas potencialių varžytinių dalyvių skaičius, nes pradinė pardavimo kaina nustatoma 80 proc. nustatytos turto vertės, atitinkamai 511 200 Eur ir 288 800 Eur. Tokias sumas potencialiai gali sumokėti nedidelis pirkėjų skaičius arba varžytinės gali iš viso neįvykti. Apeliantės žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl varžytinėse gali dalyvauti tik teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys ar nustatytus leidimus įgyti tą turtą turintys asmenys.

9.       Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Apeliantė atskirajame skunde nenurodė ginčijamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, bet atskiruoju skundu siekia pakartotinio jos skundo motyvų įvertinimo. Atskirojo skundo motyvai sutampa su skundo motyvais, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas.

9.2.                      Atskirasis skundas grindžiamas skolininkės asmenine nuomone dėl per mažos sklypų vertės, klaidingai aiškinamos CPK nuostatos, susijusios su areštuoto turto vertės nustatymu, ignoruojami teismų praktikos išaiškinimai.

9.3.                      Skolininkė neįrodė, kad ginčijamu patvarkymu nustatyta per maža areštuoto turto kaina, nenurodė kitų antstolio veiklos trūkumų, galinčių turėti įtakos ginčijamo patvarkymo pripažinimui negaliojančiu, neįrodė, jog antstolis pažeidė esmines įstatymo nuostatas dėl turto įkainojimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12.       Atskirasis skundas netenkintinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo įkainotas pareiškėjai priklausantis turtas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13.       Antstolis vykdo notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. ir vasario 4 d. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio 481 424 Eur negrąžinto kredito, 36 830,49 Eur palūkanų, 35 266,92 Eur delspinigių 9,5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 11,5 proc. metinių palūkanų nuo viso įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai (vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177).

14.       Išieškotoja 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą antstoliui nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos sugrupavo į dvi grupes: 1) (duomenys neskelbtini) (toliau – 11 žemės sklypų grupė); 2) (duomenys neskelbtini) (toliau – 17 žemės sklypų grupė). Išieškotoja prašė kiekvienoje grupėje esančius sklypus parduoti kaip vieną turtinį objektą.

15.       Antstolis 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštavo pirmiau nurodytus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus. Antstolio 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskirta areštuoto turto – 11 ir 17 žemės sklypų grupių – rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui Kastyčiui Kumpinui.

16.       Į bylą pateikti UAB „Negrita“ 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktas, pagal kurį nustatyta 639 000 Eur 11 žemės sklypų grupės rinkos kaina, ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktas, pagal kurį nustatyta 361 000 Eur 17 žemės sklypų grupės rinkos kaina.

17.       Antstolis, atsižvelgdamas į UAB „Negrita“ ekspertizės aktus, 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatė 639 000 Eur 11 žemės sklypų grupės bendrą vidutinę rinkos kainą ir 361 000 Eur 17 žemės sklypų grupės bendrą vidutinę rinkos kainą. Pareiškėja, nesutikdama su nurodytu patvarkymu, pateikė 2020 m. lapkričio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė nagrinėti jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja dėl pastarosios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

18.       Pareiškėja taip pat dėl nurodyto įkainojimo pateikė prieštaravimus. Antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu netenkino skolininkės prieštaravimų, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.

Dėl turto įkainojimo

19.       Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

21.       Apeliantė teigia, kad antstolio patvarkymas yra nepagrįstas, nes jis grindžiamas UAB „Negrita“ 2020 m. rugsėjo 25 ir 28 d. ekspertizių aktų fragmentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis kartu su vykdomosiomis bylomis pateikė teismui pirmiau nurodytus ekspertizės aktus. Apeliantė vykdymo procese yra skolininkė, kuri turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 2 punktas). Antstolis, įkainodamas skolininkės turtą, neturi pareigos kartu su patvarkymu apeliantei pateikti ekspertizės aktų kopijas, bet, skolininkei pageidaujant, turėtų sudaryti sąlygas susipažinti su šiais aktais ar leisti pasidaryti jų kopijas. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkė kreipėsi į antstolį, prašydama leisti susipažinti su UAB „Negrita“ ekspertizės aktais, kuriais nustatyta jai priklausančių žemės sklypų rinkos vertė.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Negrita“ ekspertizės aktuose, kuriais vadovavosi antstolis, įkainodamas skolininkei priklausančių žemės sklypų grupes, žemės sklypų grupių rinkos vertė nustatyta lyginamaisiais metodais. Ekspertizės aktuose išsamiai aprašyta ekspertizės eiga, ekspertizės objektai, jų dislokacija, turto vertinimo metodai, jų taikymas, taip pat nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, turto rinkos vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu, nurodant kitus lyginamuosius sklypus bei skaičiavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės aktuose nustatyta 1 aro rinkos vertė, todėl apeliantės argumentas, jog nenurodyta 1 ha kaina, atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Apeliantės teiginiai, kad antstolio panaudota ekspertizė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų, nes nenurodytas vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui, nesurinkta informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, nenurodyta lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybės, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, atmestini kaip nepagrįsti. Visi nurodyti duomenys nurodyti UAB „Negrita“ ekspertizės aktuose. Tai, kad iš ekspertizės aktų visi duomenys neperkelti į antstolio patvarkymą, nereiškia, kad antstolio patvarkymas, kuriame remiamasi šiais aktais, yra nepagrįstas, o ekspertizės aktai neteisėti.  

24.       Apeliantė teigia, kad nustatyta turto vertė (639 000 Eur ir 361 000 Eur) yra per maža, bet nepateikia tai pagrindžiančių argumentų ir rašytinių įrodymų. Apeliantė pateikė prieštaravimus dėl turto įvertinimo, prašė skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę, bet šie apeliantės argumentai įvertinti kitu antstolio patvarkymu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo nesprendžiama šioje byloje.

25.       CPK 694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2 000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur, realizuojamas parduodant iš varžytynių. CPK 695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal CPK turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.

26.       Pirmiau nustatyta, kad išieškotoja prašė antstolio nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausančius 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos sugrupavo į dvi grupes: 11 žemės sklypų grupę ir 17 žemės sklypų grupę; o kiekvienoje grupėje esančius sklypus parduoti kaip vieną turtinį objektą. Apeliantė teigia, kad išieškotoja neturėjo teisės pasirinkti turto realizavimo būdo, nes įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas parduotinas iš varžytynių. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkei priklausantys žemės sklypai bus parduodami iš varžytynių. Nagrinėjamu atveju turtas gali būti realizuojamas parduodant jį iš varžytinių kaip 28 atskirus objektus (žemės sklypus), kaip vieną objektą ar sugrupavus į kelis objektus. Aplinkybė, kad išieškotoja prašė juos sugrupuoti ir parduoti ne kaip 28, o du turtinius vienetus, nepatvirtina, kad tokiu būdu bus netinkamai įgyvendintos CPK 694 straipsnio 1 dalies nuostatos.

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.