Civilinė byla Nr. e2A-417-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02766-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 890,88 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pagal su ieškovu sudarytas 2010 m. spalio 11 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarti? Nr. LSD-12 ir 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarti? Nr. LSD-6 laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. nuomojosi 424,66 kv. m sporto sale? kiekviena? kalendorinio me?nesio antradieni? nuo 20.30 val. iki 22.00 val. (iš viso 1,5 val. per savaite?). Pagal 2010 m. spalio 11 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarties Nr. LSD-12 3 punkta? atsakovas už kiekviena? nuomos me?nesi? i?sipareigojo moke?ti 451,50 Lt dydžio nuompinigius ir 53,59 Lt dydžio mokesc?ius, susijusius su naudojamu turtu, sumokant pinigus i? trumpalaike?s nuomos sutartyse nurodytas banko sa?skaitas ne ve?liau kaip iki einamojo me?nesio 10 dienos. Pagal 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarties Nr. LSD-6 2 ir 3 punktus atsakovas i?sipareigojo moke?ti už rugse?jo me?n. 210 Lt, už kitus me?nesius – 451,50 Lt nuompinigius ir 52,53 Lt dydžio mokesc?ius, susijusius su naudojamu turtu, sumokant pinigus i? trumpalaike?s nuomos sutartyse nurodytas banko sa?skaitas ne ve?liau kaip iki einamojo me?nesio 10 dienos.

3.       Ieškovas taip pat nurodė, kad, vykdydamas mokėjimus, atsakovas atsiskaitė tik dalinai ir liko įsiskolinęs Ieškovui 890,88 eurų. 2020 m. liepos 27 d. atsakovui el. p. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raginimas padengti likusį įsiskolinimą. Tačiau įsiskolinimas per raginime nurodytą terminą nebuvo padengtas, atsakovas tai pat nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą su ieškovu.

4.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, su ieškiniu pateikti įrodymai neatitinka realių faktinių aplinkybių ir yra galimai suklastoti, taip pat iš pateiktų duomenų nėra įmanoma nustatyti, ar tam tikros faktinės aplinkybės yra iš tikrųjų įvykusios.

5.       Atsakovo teigimu, sutartys net realiai ir neveikė. Atsakovas su ieškovu antrosios sutarties net nesudarė. Ant minimos sutarties yra ne atsakovo parašas. Atsakovo teigimu, ši sutartis galimai yra suklastota. Tai akivaizdu, palyginus ant pirmosios sutarties padėtą parašą bei į bylą pateiktą 2018 m. gruodžio 5 d. atstovavimo sutartį tarp atsakovo ir jo atstovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas antrosios sutarties su ieškovu nėra sudaręs ir ji yra galimai suklastota, atsakovui šios sutarties pagrindu neatsiranda jokios teisės ir pareigos. Pabrėžė, jog pirmoji sutartis net nebuvo pradėjusi veikti, dėl to net nebuvo įsigaliojusi. Pirmosios sutarties 6.1 punktas numato, jog nuomotojas įsipareigoja per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo perduoti nuomininkui nuomojamą turtą pagal perdavimo-priėmimo aktą. Toks priėmimo-perdavimo aktas pagal pirmąją sutartį pasirašytas nebuvo, kas akivaizdu, nes jis nėra pateiktas į bylą, todėl pirmoji sutartis nebuvo pradėta vykdyti nuo pat jos sudarymo momento. Nė vienas sutarčių punktas nenumato, jog atsakovas nuomos mokestį privalo sumokėti į ieškovo banko sąskaitas. Atsakovas pabrėžė, jog jokių tarp bankinių mokėjimų atsakovas ieškovui niekada nėra atlikęs. Taip pat sutarčių 2 punkte yra numatyta, jog nuomos mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 10 dienos, tą patį ieškovas nurodė ir ieškinyje, tačiau pagal pateiktas sąskaitas-faktūras matyti, jog sąskaitos neva buvo išrašinėjamos tik kas tris mėnesius, kas visiškai neatitinka sutarčių.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė 8 sąskaitas-faktūras, kurių nei viena nėra susijusi su sutartimis. Iš pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, jog visos sąskaitos-faktūros išrašytos pagal kitas patalpų nuomos sutartis – Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) kurios nieko neturi bendra su šioje byloje vertinamomis sutartimis. Taip pat matyti, jog ant visų į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų prie dokumento vietos „Sąskaitą gavo“ yra ne atsakovo parašas. Apskritai atsakovas šių į bylą pateiktų 8 sąskaitų-faktūrų niekada nėra priėmęs, gavęs ar matęs. Tikėtina, jog šios sąskaitos-faktūros net nėra įtrauktos į ieškovo buhalteriją ir finansinės atskaitomybės dokumentus. Negana to, pusė išrašytų sąskaitų-faktūrų numeriais BIBA 13795; BIBA 18646; BIBA 24487; BIBA 30755 neatitinka pagal sutartis nustatytų mokėti sumų, kas taip pat kelia abejonių apie šių sąskaitų pagrįstumą.

7.       Atsakovas papildomai nurodė, kad iš Ieškovo į bylą pateiktų banko išrašo kopijų matyti, jog visus mokėjimus tariamai atliko M. V. Pažymėtina, jog atsakovo vardas ir pavardė yra M. V. Suprantama, jog, pasirašant pirmąją sutartį, atsakovas galėjo neatkreipti dėmesio arba nemanyti, jog tai yra svarbu, kad jo pavardė yra parašyta su klaida, kadangi sutarties esmei tai įtakos nedaro. Tačiau nėra galima tokia situacija, kad, tariamai mokant bankiniu pavedimu į ieškovo sąskaitą, bankas taip pat būtų suklydęs dėl atsakovo vardo ir pavardės.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad pateiktuose dokumentuose yra aiškiai įvardintas atsakovas, buvo nurodyta kas ir kiek turi mokėti. Atsakovas neigia faktą dėl dalinio atsiskaitymo, tai yra iš banko, kad buvo atsakovo pavedimai. Ekspertas nurodė, kad vienoj sutarty ir priėmimo-perdavimo akte yra atsakovo parašas, atsakovas sudarė dvi sutartis. Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas yra sumokėjęs skolą, kad mokėjo grynais pinigais. Ieškinys buvo pateiktas, nes buvo skola, tuomet jos įmonė tvarkė (duomenys neskelbtini) gimnazijos buhalteriją. Galimai, kad buvo sudaryta antra nuomos sutartis nepasidomėjus ar buvo skola. Atsakovas mokėdavo pinigus už nuomą į sąskaitą, apie mokėjimus grynais nebuvo žinoma. Ar atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos, tai sutartyje neaptartas mokėjimo būdas, bet sutartyje nurodyti sąskaitos rekvizitai, jokių grynųjų mokėjimų nebuvo žinoma. Prašoma priteisti skola yra atsakovo neapmokėta skola pagal abi sutartis.

9.       Teismo posėdyje atsakovas, palaikydamas atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis nėra skolingas, į jį dėl skolos niekas nesikreipė, gal ieškovas padarė kokią klaidą, viskas buvo sąžiningai mokėta.

10.       Atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad yra aišku, jog 2011 metų sutartis nėra atsakovo pasirašyta, jos atsakovas nesudarė, tai patvirtino ekspertizė ir liudytojų parodymai. Visi žaisdavo, jokių draudimų nebuvo žaisti, tai rodo, kad beveik 10 metų viskas buvo gerai. Perdavimo akte yra neaiškūs parašai, aktas negali būti laikomas įrodymu, jokių kitų dokumentų apie atsakovo pasirašymą nėra. Dėl 2010 metų sutarties ginčo nėra, už tai buvo atsiskaityta pilnai, perdavimo aktas nieko neįrodo.

11.       L. T. M.  parodė, kad pažįsta atsakovą, jie yra draugai. Prieš 10 metų jis su atsakovu žaidė krepšinį ieškovo nuomotoje salėje buvusioje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jie rinkdavosi kartą per savaitę, jį pakvietė T. Ž., kuris sakė, jog nuomos salę. Už nuomą mokėdavo grynais pinigais, kas mokėjo nepamena. Atsakovas pradžioje rinkdavo pinigus iš visų, kas po to, nepamena. Dėl salės nuomos jis dokumento nematė. Nebūdavo taip, kad į salę neįleisdavo dėl nuomos nemokėjimo. Jis suprato, kad to žaidimo organizatorius buvo atsakovas.

12.       L. Z. J. parodė, jog su atsakovu mokėsi vienoje klasėje nuo mokyklos laikų. Su atsakovu žaidė krepšinį buvusioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, neprisiminė laiko. Jie visi mokėdavo mokestį už salės nuomą, mokestį rinko T. Ž.. Pinigai buvo renkami grynais kiekvieną kartą, kai susirinkdavo tam kartui. Toje salėje žaidė vakarais gal 2 metus, ten sargas sėdėdavo. Su atsakovu iš pradžių žaidė, o po to atsakovas buvo traumuotas ir nelankė žaidimo. Jam niekas nėra davęs pasirašyti nuomos sutarties. Apie jokias skolas nežinojo. 

13.       Liudytojas J. J. parodė, kad pažįsta atsakovą, jie augo viename kvartale(duomenys neskelbtini). Prieš 10 metų teko žaisto krepšinį  (duomenys neskelbtini) mokykloje, jam pasiūlė T. Ž.. Atsakovas gal pora metų irgi žaidė, bet nepastoviai. Nežinojo, kas už salę rinkdavo pinigus, pinigus rinkdavo kas mėnesį grynais pinigais. Jokio dokumento susijusio su salės nuoma nėra pasirašęs. Už nuomą nebuvo vėlavimų sumokėti. Jei nebūtų sumokėta už salę, tai niekas neįleistų į tą salę, į salę įleisdavo sargas. Atsakovas iš pradžių žaidė, o po to atsakovo nebuvo, nepamena laiko.

14.       L. T. Ž. parodė, kad su atsakovu yra kiemo draugai. Su atsakovu teko žaisti krepšinį prieš 10 metų (duomenys neskelbtini) mokykloje. Toje mokykloje atsakovas nuomavo salę. Ar nuomos sutartis buvo pasirašyta, neprisiminė. Visi žaidžiantieji susimesdavo už salės nuomą. Jis pats yra rinkęs pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-414-494/2021 ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 890,88 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 34,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas neginčijo, kad su ieškovu buvo sudaręs pirmąją sutartį, tačiau teigė, kad pirmoji sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Ekspertizės aktas patvirtina, kad antrąją sutartį pasirašė ne atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros 7 126,98 Lt (2 064,11 Eur) sumai, tame tarpe iš SEB banko išreikalauti nurodytų datų nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad atsakovas tiek galiojant pirmajai sutarčiai, tiek antrajai, sumokėjo 4 050,93 Lt (1 173,23 Eur). Tokiu būdu atsakovo nesumokėta skola sudaro 890,88 Eur (2 064,11 Eur – 1 173,23 Eur). Taigi, atsakovo atlikti mokėjimai už nuomą patvirtina faktą, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pripažino antrosios sutarties sudarymo faktą bei paneigia tiek atsakovo, tiek liudytojų parodymus dalyje apie grynųjų pinigų mokėjimą už nuomą mokyklos sargui. Atsakovo argumentai apie ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, bankinių pavedimų suklastojimą pirmosios instancijos teismo vertinti, kaip niekuo nepagrįsti teiginiai. Jokių oficialių įrodymų, kad atsakovas 2011 metais patyrė trauma ir nuomojamojoje salėje daugiau nesportavo (nežaidė krepšinio), į bylą nepateikta, o liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi atsakovo atlikti mokėjimai patvirtina, jog atsakovas dalinai vykdė sutarčių įsipareigojimus. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovui perdavimo ir priėmimo aktais nebuvo perduotos sutartyse nurodytos patalpos nuomai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia į bylą ieškovo pateikti mokyklos sporto salės ir kitų patalpų turto nuomai perdavimo ir priėmimo aktai pagal sutartis, kurie yra pasirašyti Vilniaus M. D. vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams A. K. ir atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendima? prie?me?, nei?vertine?s ir neatsižvelge?s i? atsakovo teiktus argumentus bei klaidingai vertindamas ieškovo pateiktus argumentus bei nei?vertine?s eksperto išvados de?l dokumentu? klastojimo.

17.2.                      Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi pirmosios instancijos teismas nei?vertino antrosios sutarties suklastojimo fakto. Ekspertize?s aktas patvirtina, kad antrąją sutartį pasiraše? ne atsakovas, tode?l tai patvirtina fakta?, jog atsakovas neišreiške? valios i?sipareigoti vykdyti antrąją sutartį, tode?l tokia sutartis yra negaliojanti ir nesukelia atsakovui jokiu? teisiu? ir pareigu?.

17.3.                      Atsakovo atlikti mokėjimai gali būti laikomi tik mokėjimais už faktiškai panaudotą laiką, žaidžiant krepšinį.

17.4.                      Ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros nesusijusios su sutartimis.

17.5.                      Liudytoju? parodymai akivaizdžiai patvirtina fakta?, jog kiekviena? karta? už sale?s nuoma? bu?davo renkami gryni pinigai. Taip pat atsižvelgiant i? liudytoju? parodymus, akivaizdu, jog jokios sutarties nebuvo sudaryta, žaide?jai kiekviena? karta? rinkdavosi ir už kiekviena? karta? rinkdavo grynuosius pinigus, tai patvirtina fakta?, jog už sale?s nuoma? gale?jo atlikti nebent faktinius moke?jimus ieškovui, kuriuos už ji? papraše? atlikti sale? lanke? asmenys.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

18.       Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir nuosekliai išnagrine?je?s tarp šaliu? kilusi? ginc?a?, išsamiai ir sistemiškai i?vertine?s tarp sudarytus negyvenamu?ju? patalpu? nuomos sandorius, tarp šaliu? kilusiam ginc?ui aktualias sandoriu? dalinio vykdymo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.

18.2.                      Apeliaciniame skunde išde?styti nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai nepagri?sti, jokiu bu?du nei?rodantys skundžiamo sprendimo neteise?tumo, vertintini, kaip atsakovo gynybine? pozicija, natu?ralus, tac?iau nepagri?stas ir neteise?tas siekis, kad de?l jo paties pasirinkto elgesio modelio atsirade? neigiami padariniai bu?tu? kompensuoti kitu? asmenu?.

18.3.                      Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie neatitinka pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta 2010 m. spalio 11 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutartis Nr. LSD-12. Atsakovas šią aplinkybę pripažino, tačiau nesutiko su faktiniu tokios sutarties veikimu, ir teigė, kad mokėjimai buvo atliekami tik nebent už faktinį sporto salės naudojimą. Atsakovas nesutiko, kad 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutartis Nr. LSD-6 buvo sudaryta su juo, kadangi sutartis ne jo pasirašyta.

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas naudojosi sporto sale, atliko mokėjimus, todėl ieškinį tenkino visiškai.

23.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, atsakovo atlikti mokėjimai buvo už faktiškai panaudotą laiką sporto salėje.

24.       Ieškovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais ir argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo argumentai – gynybinė pozicija, prieštaraujanti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl įrodymų vertinimo.

25.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

26.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

27.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

28.       Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

29.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

30.       Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčija 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarties Nr. LSD-6 sudarymo aplinkybes, nurodydamas, jog minėtos sutarties jis nepasirašė, o parašas yra ne jo, galimai suklastotas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė. Rašysenos ekspertas A. B. 2021 m. birželio 23 d. ekspertizės akte Nr. 20210623/01 (toliau – Ekspertizės aktas) pateikė išvadą, kad 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutartį Nr. LSD-6 pasirašė ne atsakovas. 

31.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutartį Nr. LSD-6, atkreipė dėmesį, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog minėtą sutartį pasirašęs ne atsakovas, tačiau pateikta išvada, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad  teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

32.       Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais šalių teiktais įrodymais, su Ekspertizės aktu, konstatuoja, jog nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto pateikta išvada ir jos tikrumu.

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl pačios ekspertizės išvadų vertinimo nepasisakė. Anot pirmosios instancijos teismo, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovui iš 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarties Nr. LSD-6 kyla prievolė atsiskaityti su ieškovu už sporto salės nuomą, pakako kitų byloje esančių rašytinių įrodymų: ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų 7 126,98 Lt sumai (2 064,11 Eur), AB SEB bankas pateiktus nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo atlikti mokėjimai už nuomą patvirtina faktą, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pripažino 2011 m. rugse?jo 1 d sutarties sudarymo faktą bei paneigia tiek atsakovo, tiek liudytojų parodymus dalyje apie grynųjų pinigų mokėjimą už nuomą mokyklos sargui. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti, nes minėtoje sutartyje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie vieną iš sandorių šalių, t. y. atsakovą, todėl suklastota sutartimi negalima remtis bei daryti išvadas apie jos sudarymo realumą, nes tokia sutartis yra negaliojanti CK 1.78 straipsnio bei CK 1.80 straipsnio prasme (CPK 184 straipsnio 2 dalies). Pažymėtina, kad byloje nėra atskleistos aplinkybės dėl šio suklasto dokumento sudarymo.

34.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo prievolės 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutarties Nr. LSD-6 pagrindu, aktualios išrašytos sąskaitos-faktūros ir banko išrašai dėl atliktų mokėjimų jau po minėtos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju pateiktos šios sąskaitos-faktūros: 1) 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 13794 sumai 1 218 Lt (352,76 Eur); 2) 2010 m. lapkričio 22 d. Nr. 13795 sumai 144,57 Lt (41,87 Eur); 3) 2011 m. kovo 5 d. Nr. 18645 sumai 1 806 Lt (523,05 Eur); 4) 2011 m. kovo 5 d. Nr. 18646 sumai 201,93 Lt (58,48 Eur); 5) 2011 m. spalio 28 d. Nr. 24486 sumai 1 564 Lt (452,97 Eur); 6) 2011 m. spalio 28 d. Nr. 24487 sumai 183,86 Lt (53,25 Eur); 7) 2012 m. sausio 28 d. Nr. 30745 sumai 1 806 Lt (523,05 Eur); 8) 2012 m. sausio 28 d. Nr. 30755 sumai 202,12 Lt (58,54 Eur). Byloje yra pateikti ir banko išrašai, iš kurių matyti, jog atsakovas ieškovui atlikęs yra šiuos mokėjimus: 1) 2010 m. lapkričio 15 d. – 451,50 Lt (130,76 Eur); 2) 2010 m. gruodžio 28 d. – 451,50 Lt (130,76 Eur); 3) 2011 m. vasario 22 d. – 903 Lt (261,53 Eur); 4) 2011 m. gegužės 11 d. – 903 Lt (261,53 Eur); 5) 2012 m. vasario 15 d. – 1 140 Lt (330,17 Eur); iš viso 4 050,93 Lt (1 173,23 Eur). 

35.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atliktų išrašytų sąskaitų – faktūrų bei atliktų mokėjimų vertinimo. Vien tai, kad ieškovas atsakovui išrašė sąskaitas - faktūras 2011 m. spalio 28 d. Nr. 24486 sumai 1 564 Lt (452,97 Eur), 2011 m. spalio 28 d. Nr. 24487 sumai 183,86 Lt (53,25 Eur), 2012 m. sausio 28 d. Nr. 30745 sumai 1 806 Lt (523,05 Eur) ir 2012 m. sausio 28 d. Nr. 30755 sumai 202,12 Lt (58,54 Eur) bei atsakovas po minėtos sutarties sudarymo 2012 m. vasario 15 d. atliko 1 140 Lt (330,17 Eur) mokėjimus, savaime nepagrindžia atsakovo prievolės suklastotos sutarties pagrindu. Minėta, kad Ekspertizės aktas, kaip aukštesnės įrodomosios galios rašytinis įrodymas, paneigia aplinkybę, jog atsakovas sudarė 2011 m. rugse?jo 1 d. mokyklos sporto sale?s trumpalaike?s nuomos sutartį Nr. LSD-6. Sutiktina su atsakovu, jog atlikti bankiniai mokėjimai galėtų būti pripažinti tik kaip mokėjimai už faktinius žaidimus krepšinio salėje, tačiau ne sutarties vykdymą. Šių išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, kad atsakovas pasirašė mokyklos sporto salės nuomos perdavimo aktą, nes jis sudarytas suklastotos sutarties pagrindu.

36.       Kartu pažymėtina, kad  ieškovo pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodytos sutartys, kurios nėra susijusios su atsakovo sudaryta 2010 m. spalio 11 d. mokyklos sporto salės trumpalaikės nuomos sutartimi Nr. LSD-12. Sąskaitose-faktūrose nurodyti sutarčių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nors ieškovo atstovė buvo nurodžiusi, kad nurodyti numeriai yra sutarčių registravimo buhalterinėje apskaitoje numeracija, tačiau duomenų, patvirtinančių šias nurodytas aplinkybes, nepateikė. Taigi nėra aišku, už kokias iš tiesų sutartis atsakovui buvo išrašytos apmokėjimui sąskaitos-faktūros, nes tokios sutartys, kurios nurodytos sąskaitose-faktūrose, byloje nėra pateiktos. Pažymėtina, kad PVM sąskaitų - faktūrų rekvizitai turi būti teisingai nurodyti, nes jie identifikuoja prievolės pagrindą. Taigi, įvertinus bylos duomenis, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esančių duomenų pagrindu padarydamas skundžiamas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas jų pakankamumo klausimo. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017).

37.       Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje dėl atsiskaitymo už sporto salę buvo apklausti ir liudytojai. L. T. M.  parodė, kad pinigai už salės nuomą būdavo renkami kiekvieną kartą susirenkant žaisti ir šie pinigai būdavo perduodami sargui. Taip pat nurodė, kad visi atsiskaitymai vykdavo laiku ir niekas nereiškė pretenzijų dėl nesumokėto nuomos mokesčio. L. T. Ž. taip pat patvirtino, kad už sąlės nuomą buvo mokama grynais sargui, jeigu į priekį nėra sumokėta, tai niekas į salę neįleisdavo. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad pats kelis kartus mokėdavo sargui už salės nuomą. Pažymėtina, kad faktai, kurių pagrindu keliamas ginčas, įvyko beveik prieš dešimt metų, kai nebuvo numatyti ugdymo įstaigų sporto salių nuomos aiškūs reglamentai, todėl neatmestina, kad atsiskaitymai galėjo būti atliekami ir grynaisiais pinigais. Be to, 2010 m. spalio 11 d. mokyklos sporto salės trumpalaikės nuomos sutartyje Nr. LSD-12 nustatyta, kad bus mokamas 451,50 Lt nuomos mokestis, kartu nurodant 70 Lt valandinį nuomos mokestį, bei 52,53 Lt dydžio mokesčiai, susijusią su naudojamu turtu (Sutarties 2 punktas). Tačiau sutartyje nebuvo numatyta, kad šie mokesčiai privalo būti sumokėti į ieškovo sąskaitą. Pažymėtina, kad teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.  Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde detalizuojama, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovo bei atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, taip pat iš esmės argumentuota ir nurodyta, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, padarytinos. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl byloje esančių įrodymų, tačiau, kita vertus, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teikia pagrindą pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, liudytojų parodymus.

Dėl procesinės bylos baigties.

39.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

40.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, neįrodžius bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pavyzdinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos išmokėtos ekspertams.

43.       Pažymėtina, kad jei apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma? (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44.       Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, atmetant ieškinį, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą.

45.       Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta teisinių paslaugų už 2 300 Eur, patvirtina kartu prie prašymo pridėta 2021 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ML2021/10/04-1 ir 2021 m. spalio 6 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų. Nurodytos sumos sumokėjimą patvirtina kartu su prašymu pateiktas 2021 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1027758.

46.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

47.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovo pirmosios instancijos teisme prašyta priteisti 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šis atsakovo prašymas tenkinamas. Atsakovas taip pat yra sumokėjęs 500 Eur eksperto išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiama iš viso 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

48.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Už advokato pagalbą pagal pridėtus duomenis atsakovas patyrė 1 900 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisiama 1 923 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus, juridinio asmens kodas 190001843, ieškinį atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus, juridinio asmens kodas 190001843, atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus, juridinio asmens kodas 190001843, atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 923 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                                         Rosita Patackienė