Civilinė byla Nr. e2A-170-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01202-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.1.5.1.2.8.; 2.6.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams D. Š. ir E. Š., dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo, ir

              n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų D. Š. ir E. Š. 1320,33 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 156,539 Eur skola, 1130,46 Eur delspinigių, 15,65 Eur bauda, 47,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2006 m. balandžio 10 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove D. Š. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę: mobilųjį telefoną Nokia 7260. Atsakovė įsipareigojo per 12 mėn. turto išpirkimo laikotarpį (iki 2007 m. balandžio 15 d.) sumokėti kreditoriui 826,73 Lt sumą. Atsakovė sutartį sudarė žinant ir sutinkant jos sutuoktiniui atsakovui E. Š. šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat įsipareigojo informuoti Lizingo bendrovę, jei pasikeičia jos sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, o už sutarties nevykdymą įsipareigojo sumokėti 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė kreditoriui nuo 2006 m. liepos 15 d. nemokėjo įmokų ir liko skolinga 156,53 Eur pagrindinės skolos. Ieškovė, perėmusi reikalavimą, pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą bei ragino atsakovę įvykdyti naujajai kreditorei prievolę, tačiau atsakovai jos neįvykdė, į raginimus nereagavo. Ieškovė bandė susisiekti su atsakove sutartyje nurodytais telefono numeriais, tačiau susisiekti nepavyko, todėl atsakovė pažeidė sutarties 5.5. p.- nepranešė nei UAB „Ūkio banko lizingas“, nei ieškovei apie telefono numerio pasikeitimą, apie savo finansinės būklės pasikeitimą. Ieškovė gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ji ieškinyje netiksliai nurodė iš atsakovų prašomos priteisti baudos dydį, kuri pagal Sutarties 10.2 p. yra 20 proc. dydžio neišpirktos Turto vertės, todėl prašoma priteisti 31,31 Eur bauda. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad Sutarties pasirašymo metu sutuoktiniai nepalaikė santuokinių santykių, nevedė bendro ūkio, negyveno kartu, todėl prašo solidarios atsakomybės.
3. Atsakovė D. Š. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
4. Atsakovas E. Š. nurodė, kad su skola nesutinka, nes D. Š. sudarant Sutartį, jis nedalyvavo, sutikimo nedavė, ant jokių dokumentų nepasirašė, negavo jokių įspėjimų apie susidariusią skolą, nebuvo jokių bandymų su juo susisiekti. Sudarant sutartį su atsakove E. Š. kartu su ja nebegyveno, nes atsakovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš jo buto, bendro ūkio nevedė. 2006 m. kovo 23 d. sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, santuoka nutraukta 2006 m. birželio 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies D. Š. atžvilgiu ir priteisė iš atsakovės D. Š. 156,53 Eur skolos, 31,31 Eur baudos, 14,09 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 32,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai; civilinę bylą atsakovo E. Š. atžvilgiu nutraukė.
6. Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 10 d. UAB Ūkio banko lizingas su atsakove D. Š. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 604449356, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę: mobilųjį telefoną Nokia 7260. Pagal sutartį Lizingo įmonė perdavė atsakovei prekę valdyti bei naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą nupirktas turtas pereis atsakovei nuosavybės teise. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 UAB Ūkio banko lizingas ieškovei UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimus į sutarties priede nurodytus skolininkus, o perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad vienas iš tokių skolininkų yra atsakovė D. Š..
7. Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-652-161-2006 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės taip pat nustatė, kad ieškovė nurodė, jog su sutuoktiniu  kartu negyvena jau keturis mėnesius dėl sutuoktinio girtavimo ir smurto jos atžvilgiu, nuomojasi butą, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, nurodęs, kad su Š. negyveno nuo 2006 m. žiemos, todėl apie jos įsigytą mobilųjį telefoną nieko nežinojo. Atsakovų santuoka nutraukta 2006 m. birželio 29 d. Ieškovas vieną kartą siuntė atsakovei D. Š. korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų, kad ieškovė atsakovams, tame tarpe atsakovui E. Š., siuntė raginimus, bandė prisiskambinti, nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad E. Š. negali būti byloje atsakovas, kadangi jam nebuvo žinoma apie kreditorinį įsipareigojimą, todėl atsakovo E. Š. atžvilgiu teismas bylą nutraukė.
8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė D. Š. savo įsipareigojimo pagal Išperkamosios nuomos sutartis laiku mokėti įmokas, tinkamai nevykdė ir liko skolinga 156,53 Eur skolą pagal sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaudamasis LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str., 6.256 str. 1 d., teismas iš jos priteisė 156,53 Eur skolą pagal sutartį ieškovės naudai.
9. Vadovaujantis išperkamųjų nuomos sutarčių 11.2 p., atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 20 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigytų daiktų vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Kadangi atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl teismo vertinimu privalo sumokėti ieškovei 20 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 31,31 Eur pagal Sutartį.
10. Pagal sutarčių 11.1 p., vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė pagal Sutartį už 3611 pradelstų dienų paskaičiavo 1130,46 Eur delspinigių. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos ir nustatė, kad nors atsakovė savo prievolės pagal Sutartį  nevykdė nuo 2006 m. liepos 15 d., tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą, todėl netesybos tapo daugiau kaip septynis kartus didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už daugiau kaip 180 dienų. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Teismo vertinimu, prašoma priteisti delspinigių suma pagal sutartį gerokai viršija pačią skolą, todėl yra neadekvati bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtus nuostolius, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, laikė, kad tinkami ir protingi pagal Sutartį būtų 14,09 Eur delspinigiai, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 180 dienų (156,53 Eur x 0,05 proc. x 180 = 14,09 Eur), kuriuos priteisė ieškovės naudai iš atsakovės.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisė 15 Eur žyminio mokesčio ir 17,69 Eur. kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti, taip pat atitinkamai priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo.
1. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nes CK 6.73 str. 2 d.ir 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
2. Nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent - jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę.
3. Teismas nepagrįstai sumažino ir ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos buvo realiai patirtos, teismui pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

13. Atsakovai D. Š. ir E. Š. atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
16. Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 10 d. UAB Ūkio banko lizingas su atsakove D. Š. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 604449356, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę: mobilųjį telefoną Nokia 7260. Pagal sutartį Lizingo įmonė perdavė atsakovei prekę valdyti bei naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą nupirktas turtas pereis atsakovei nuosavybės teise. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 UAB Ūkio banko lizingas ieškovei UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimus į sutarties priede nurodytus skolininkus, o perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad vienas iš tokių skolininkų yra atsakovė D. Š.. 2009 m. kovo 23 d. ieškovė apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovei pranešė raštu ir pareikalavo įvykdyti savo prievolę. Atsakovei neapmokėjus įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, netesybų ir kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų priteisimo solidariai iš atsakovės D. Š. bei jos buvusio sutuoktinio E. Š.. Pirmosios instancijos teismas atsakovo E. Š. atžvilgiu bylą nutraukė, o atsakovės D. Š. – ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydį.
17. Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1130,46 Eur delspinigių už 3611 dienas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jai kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nutarties 10 punkte nurodytas aplinkybes ir į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovės įsiskolinimo dydį daugiau kaip septynis kartus, paskaičiuoti daugiau kaip už dešimt metų, todėl juos sumažino iki 0,05 proc. ir paskaičiavo už 180 dienų. Apeliantė skunde nurodė, kad sutinka su 0,05 proc. netesybų dydžiu, tačiau nesutinka su tuo, kad netesybos buvo paskaičiuotos už 180 dienų.
18. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta.
19. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė netesybas sumažindamas jas nuo 1130,46 Eur iki 14,09 Eur, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl skolininkė laikytina vartotoja, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, be to, kreditorė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, nepateikė įrodymų apie turėtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nenurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė paskutinį mokėjimą pagal sutartį atliko 2006 m. liepos 15 d. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą ieškovės lūkestį dėl atsakovės atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovės skola tik didėjo. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3611 dienas bei viršija pačią skolą daugiau nei septynis kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini.
21. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties taikymo, sutiktina su apeliante tik toje dalyje, kad teismas neturi pagrindo be atsakovės prašymo pritaikyti ieškinio senaties, tačiau ginčijamame sprendime nėra nei vieno motyvo, jog teismas pritaikė ieškinio senatį. Taip pat sprendime nėra nurodyta ir materialinės teisės normų, kurios reglamentuotų ieškinio senaties taikymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo delspinigių skaičiavimas už 180 dienų terminą negali būti prilygintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymui. Pažymėtina, jog toks pats 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (šis terminas būtent toks, koks paminėtas ir teismo sprendime). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui kaip vieną iš kriterijų nurodant dienų skaičių, savaime nereiškia, jog teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi teismas rėmėsi kitais įstatymo straipsniais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas bei kasacinio teismo praktika. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje.
22. Netenkinus apeliantės skundo padidinti teismo sprendimu priteistą netesybų dydį, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės reikalavimas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nepagrįstais laikytini argumentai dėl realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Apeliantė nėra nepatyręs dalyvis bylinėjantis teismuose, todėl jai neabejotinai žinoma, jog bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstomos patenkintai ir atmestai ieškinio daliai (CPK 93 straipsnis). Formuluodamas ieškinio reikalavimus dėl akivaizdžiai ir aiškiai neprotingų delspinigių sumų apeliantė prisiima riziką ir dėl to, kad šiose dalyse jos reikalavimai galimai bus atmesti ir ji patirs bylinėjimosi išlaidas.
23. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Asta Radzevičienė