Civilinė byla Nr. e2A-422-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00545-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC AMADEUS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „iTree Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir perkančioji organizacija arba atsakovė) 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl UAB „BALTIC AMADEUS“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymo ir jo dokumentų konfidencialumo, tame tarpe 2025 m. balandžio 10 d. rašte nurodytais motyvais; išreikalauti iš perkančiosios organizacijos ir pateikti ieškovei susipažinti visą trečiojo asmens pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos duomenų ir ekonominio naudingumo balų pagrindimo informaciją ir dokumentus (prireikus, užtikrinant minimalų jautriausios informacijos konfidencialumą); panaikinti perkančiosios organizacijos 2025 m. kovo 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pasiūlymo bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2025 m. sausio 13 d. paskelbė kvietimą dalyvauti tarptautiniame pirkime „VRKIS modernizavimo paslaugos“, pirkimo ID (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Kartu su skelbimu apie Pirkimą paskelbti ir Pirkimo dokumentai. Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą. 2025 m. kovo 25 d. perkančioji organizacija CVP IS pranešimu informavo, kad Komisija 2025 m. kovo 25 d. posėdyje priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas): i) sudaryti Pirkimo pasiūlymų eilę, suteikiant UAB „BALTIC AMADEUS“ – 98 ekonominio naudingumo balus; UAB „iTree Lietuva“ – 89,33; ii) Pirkimo laimėtoju paskelbti trečiąjį asmenį, kurio pasiūlymo kaina – 2 210 670 Eur su PVM; iii) nustatyti Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą iki 2025 m. balandžio 4 d. imtinai.

3.       Ieškovė paaiškino, kad kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama: i) leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, įskaitant visus nekonfidencialius priedus (įskaitant ir finansinio pasiūlymo bei jo sudėtinių dalių išskaidymą; techninį pasiūlymą, kuris buvo vertinamas ekonominio naudingumo balais) ir susirašinėjimo su juo (pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos dokumentais, kainos pagrindimu, jei toks buvo, pasiūlymo paaiškinimais, jei tokių buvo) duomenimis ir dokumentais; ii) pateikti trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų vertinimo balų išskaidymą pagal atskirus parametrus ir kriterijus, taip pat tokių vertinimų pagrindimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, t. y. pranašumų, nulėmusių paskirtą bendrą balą ir tokiu būdu jo pripažinimą laimėjusiu. Ieškovei 2025 m. balandžio 4 d. buvo pateikta tik dalis informacijos, nurodant, jog neteikiami Pirkimo laimėtojo konfidencialiais nurodyti duomenys (dokumentai), o taip pat informuota apie atidėjimo termino pratęsimą ir nukėlimą iki 2025 m. balandžio 14 d. Ieškovė papildomai 2025 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti informaciją dėl priimto Sprendimo ir jo pagrindimą dėl nepateiktos informacijos, tačiau 2025 m. balandžio 10 d. rašte perkančioji organizacija paaiškino, kad spręsdama dėl trečiojo asmens pasiūlymo ir teiktų dokumentų konfidencialumo vadovavosi trečiojo asmens 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. paaiškinimais. Ieškovė, susipažinusi su perkančiosios organizacijos pateikta informacija ir trečiojo asmens dokumentais, pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija) dėl Pirkimo rezultatų ir trečiojo asmens pasiūlymų ir kvalifikacijos atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ) ir Pirkimo sąlygų reikalavimams. 2025 m. balandžio 23 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą, kuriuo Pretenziją atmetė.

4.       Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai ir projektai yra skelbiami viešai, todėl tai neatitinka komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos sąvokos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnį. Pats trečiasis asmuo ir jo darbuotojai sudarytų sutarčių, turimų klientų ar gautų sertifikatų netraktuoja kaip konfidencialios informacijos, o tai patvirtina, jog kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai nėra ir negali būti laikomi komercine paslaptimi. Tiekėjo pasiūlymo tam tikros informacijos konfidencialumas turi būti ne formalus, o realiai pagrįstas. Perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino jai tenkančią pareigą įsitikinti, jog trečiasis asmuo pagrįstai tam tikrus duomenis prašo pripažinti konfidencialiais. Tiek VPĮ, tiek teismų praktika numato ieškovės teisę susipažinti su trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, nes tai yra būtina ieškovės teisių gynimui ir perkančiosios organizacijos sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį pagrįstumui įvertinti. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai nusprendus trečiojo asmens pateiktas įvykdyto projektų pažymas ir specialistų CV laikyti konfidencialiais duomenimis, perkančioji organizacija privalėjo pateikti pastarosios informacijos santrauką ieškovei. Perkančioji organizacija savo pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl buvo pažeistos VPĮ nuostatos, viešųjų pirkimų principai bei nepagrįstai apribotos ieškovės teisės ginti savo galimai pažeistas teises.

5.       Ieškovė paaiškino, kad trečiasis asmuo kvalifikacijos ir (ar) ekonominiam naudingumui pagrįsti siūlo specialistus, kurie dirba mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „Focus IT“ – J. Č. (J. Č.) (toliau – J. Č.), einantį direktoriaus pareigas ir esantį steigėju ir MB „Konrema“ – R. M. (toliau – R. M.), einantį direktoriaus pareigas ir esantį steigėju. Iš viešai pačių specialistų skelbiamos informacijos profesiniame socialiniame tinkle LinkedIn matyti, kad abu specialistai yra trečiojo asmens darbuotojai. Be to, vieši duomenys patvirtina, kad MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ sistemingai dalyvauja kartu su trečiuoju asmeniu projektuose (viešuosiuose pirkimuose ir sudarytų sutarčių vykdyme). Minėtos bendrovės neturi kitų (daugiau) darbuotojų, todėl kyla pagrįstas įtarimas, jog šiuo atveju taikoma praktika yra iš esmės skirta išvengti įprastų ir daug didesnių gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Pastaroji informacija buvo pateikta perkančiajai organizacijai, tačiau, vietoje to, kad, kaip atsakingas viešųjų pirkimų subjektas, kuris turėtų būti suinteresuotas nesudaryti Pirkimo sutarties su VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus pažeidusiu tiekėju, gavusi aptariamą informaciją, perkančioji organizacija nesiėmė aktyvių veiksmų, nesikreipė į trečiąjį asmenį, o tik nurodė, kad Komisija neturi duomenų, jog trečiasis asmuo yra pažeidęs VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Taigi, atsakovė pasirinko viską ignoruoti ir laikytis formalios pozicijos, nors VPĮ ir Pirkimo sąlygų 4.3.2 papunktyje aiškiai numatyta, jog tam, kad tiekėjas būti pašalintas iš Pirkimo nereikia, jog jis būtų nuteistas už mokesčių nemokėjimą, pašalinimas galimas ir turint kitų įrodymų, kurių, visgi, perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinko nevertinti. Be to, Pirkimo sąlygų 12.13 papunktyje numatyta, kad komisija gali nuspręsti nesudaryti Pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, jog pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Taigi, trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, nes yra pažeidęs bent vieną iš šio VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo savo veikloje iš esmės taiko neteisėtas schemas, kurių pagrindu nemokami tinkami gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dydžiai ir sumos, laikytina, kad yra pažeisti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ nuostatų, savo pačios Pirkimo sąlygų ir nepagrįstai nevertino jai pateiktos informacijos, o apsiribojo itin formaliu požiūriu ir deklaratyviais argumentais.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad ji yra esamos informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėja ir dėl šios priežasties, trečiasis asmuo, kurio specialistai nėra dirbę su sistema, lyginant su ieškove, turėjo įsivertinti itin didelius ir papildomus resursus ir žmogiškųjų resursų poreikį (apie iki 30 proc. darbo laiko ir atitinkamai kainos) susipažinimui su sistema ir jos veikimo principais. Tačiau trečiasis asmuo subtiekėjams atiduoda net 30 proc. kainos, t. y. trečiojo asmens paties įsipareigojimų vykdymui yra numatyti tik 1 278 900 Eur be PVM. Šiuo atveju, būtent ieškovė, būdama sistemos kūrėja ir itin gerai išmanančia sistemą, pasiūlė optimalią kainą. Be to, ieškovė kreipėsi į kompiuterių ir programinės įrangos gamintoją UAB „Nevda“, t. y. į subjektą, kurio veikla leidžia suprasti Pirkimo objektu esančios įrangos kūrimo specifiką, kurios vertinimu pasiūlymo kaina turėtų būti 2 348 280 Eur be PVM, o trečiasis asmuo pasiūlė visus darbus atlikti už 1 887 000 Eur be PVM. Taigi, trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir tai sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai kreiptis dėl kainos pagrindimo, o negavus tinkamų įrodymų – atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.

7.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija atsakyme į Pretenziją nepagrįstai apsiribojo formaliu neįprastai mažos kainos ribos vertinimu, motyvuodama tai tik formalia 30 proc. riba vien dėl to, jog perkančioji organizacija yra suinteresuota, kad Pirkimą laimėtų ir sutartis būtų sudaroma su trečiuoju asmeniu. Toks formalizuotas perkančiosios organizacijos elgesys traktuotinas ne tik kaip VPĮ numatytų pareigų nevykdymas, bet ir viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Taigi, perkančioji organizacija nepagrįstai nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, todėl pažeidė VPĮ 57 straipsnio reikalavimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2025 m. balandžio 4 d. pateikė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo dalį (pasiūlymo A dalį (techninę informaciją ir duomenis apie tiekėją) ir B dalį (kainą); subtiekėjų sutikimus; su nacionalinio saugumo reikalavimais susijusias deklaracijas, dokumentą, patvirtinantį informacijos saugumo valdymo sistemos atitiktį standartui; Europos bendruosius viešųjų pirkimų dokumentus ir deklaracijas dėl VPĮ 46 straipsnio 21 dalyje nurodyto pašalinimo pagrindo; informaciją dėl tiekėjų siūlomų specialistų, specialistų sertifikatus, tiekėjams paskirtus ekonominio naudingumo balus ir pan. bei nurodė, kad nebus teikiami trečiojo asmens konfidencialiais nurodyti duomenys. Teismas vertino, kad perkančioji organizacija įvertino trečiojo asmens duomenų konfidencialumą ir jo atsakymo dėl informacijos konfidencialumo turinį.

10.       Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas trečiojo asmens valdybos sprendimas, kuriuo nuspręsta konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi laikyti tam tikrą informaciją, tarp jos bendrovės ir partnerių komercinę, techninę ūkinę, teisinę informaciją; taip pat bet kokią informaciją, kurios skleidimas gali sukelti bendrovei neigiamą poveikį. Teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo, prašydamas atsakovės neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos, be kita ko, siekė išsaugoti savo intelektinės nuosavybės produkto saugumą, konkurencinį pranašumą, sėkmingos veiklos tęstinumą. Teismas įvertino, kad šiuo atveju visos trečiojo asmens konfidencialios informacijos atskleidimas potencialiems konkurentams lemtų tiekėjų siūlomų paslaugų, darbų, jų kainos ar sąnaudų, pasitelktų subtiekėjų skirtumų tarp ieškovės ir kitų dalyvių sumažėjimą ir sąžiningos konkurencijos ribojimą. Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens konfidenciali informacija pasižymi komercinę paslaptį kvalifikuojančiais požymiais, ji nėra visuotinai (viešai) prieinama, ja disponuoja trečiasis asmuo ir tik jis pats sprendžia dėl šios informacijos kitiems asmenims suteikimo.

11.       Teismas nurodė, kad VPĮ 57 straipsnyje nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog perkančioji organizacija reikalauja dalyvio pagrįsti pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, tuo atveju, kai ji yra neįprastai maža, t. y. 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Pirkimo laimėtoju paskelbto tiekėjo (trečiojo asmens) pateiktas pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina yra 2 283 270 Eur su PVM, o ieškovės atsakovei pateikto pasiūlymo kaina siekė 2 776 950 Eur su PVM. Teismas nustatė, kad šiuo atveju tiekėjų pasiūlymų aritmetinis vidurkis sudaro 2 530 110 Eur, taigi, trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 9,8 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos. Be to, trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina buvo tik 17,8 proc. mažesnė negu ieškovės pasiūlymo.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, todėl būtent perkančioji organizacija, o ne Pirkimo dalyviai, konkrečiu atveju sprendžia ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos. Kadangi perkančioji organizacija nenustatė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, todėl, teismas įvertino, kad ji neprivalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo.

13.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad iš trečiojo asmens pasiūlymo kainos turi būti atimamos subtiekėjams skirtos lėšos ir tada vertinama pasiūlymo kaina. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pasitelkti subtiekėjai (subrangovai) vykdys jiems pavestą Pirkimo sutarties dalį, todėl atitinkamai sumažės trečiojo asmens asmeniškai vykdytinos Pirkimo sutarties dalis, todėl turi būti vertinama bendra trečiojo asmens pasiūlymo kaina.

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, nes savo veikloje iš esmės taiko neteisėtas schemas, kurių pagrindu nemokami tinkami gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dydžiai ir sumos, ir tai lėmė VPĮ 46 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4.3 papunktyje nebuvo nurodytas VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindo taikymas. Be to, Pirkimo dokumentų 12.13 papunktyje įtvirtinta, kad Komisija gali nuspręsti nesudaryti Pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, jog pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepagrindė teiginių dėl trečiojo asmens mokestinių prievolių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, netinkamo vykdymo, atmetė kaip nepagrįstus teiginius dėl pašalinimo pagrindų buvimo.

15.       Teismas nenustatė poreikio įtraukti į bylą ieškovės nurodytų institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Viešųjų pirkimų tarnybos) išvadas teikiančiomis institucijomis, kadangi nusprendė, jog ieškovė savo prašymą nepakankamai motyvavo ir jį iš esmės grindė poreikiu gauti įrodymais nepagrįstų savo argumentų visapusišką įvertinimą.

16.       Teismas netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens konfidencialius duomenis, iš trečiojo asmens duomenis dėl subrangovų MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“, iš VMI duomenis dėl priimtų sprendimų dėl patikrinimo. Teismas įvertino, kad byloje pakanka duomenų bylai teisingai išnagrinėti, papildomų įrodymų reikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o trečiojo asmens Pirkimo konfidencialių duomenų išreikalavimas lemtų atsakovės skundžiamų sprendimų dalies pagrįstumo vertinimo netikslingumą, kadangi šiuo atveju ieškinio objektas yra perkančiosios organizacijos priimti sprendimai, o ne trečiojo asmens atitiktis Pirkimo sąlygoms.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Ieškovės prašyti pateikti susipažinti dokumentai teismo nepagrįstai laikyti konfidencialiais, nors jie neatitiko konfidencialios informacijos sampratos. Tam, kad informacija būtų vertinama kaip konfidenciali, ji turi būti slapta, jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma kitiems subjektams, ir todėl ją turi būti siekiama išlaikyti slaptą. Šiuo atveju ieškovės prašomi pateikti trečiojo asmens duomenys neatitinka konfidencialios informacijos požymių, kadangi jie yra skelbiami viešai arba yra sudaryti iš viešai prieinamos informacijos. Trečiajam asmeniui nepagrindus, kaip ir kokiomis priemonėmis informacija yra saugoma, o apsiribojant tik 2016 m. lapkričio 22 d. trečiojo asmens valdybos sprendimo, kuriame deklaratyviai išvardinta, kokia informacija laikoma konfidencialia, pateikimu – nėra pagrindo pripažinti ieškovės prašomą pateikti informaciją konfidencialia ir teismas nepagrįstai sprendė priešingai.

17.2.                      Nors teismas nurodo, jog sertifikatų lygiavertiškumo pagrindimo dokumentai yra trečiojo asmens intelektinė nuosavybė ir dėl to neturėtų būti atskleisti tretiesiems asmenims, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta. Sertifikatų lygiavertiškumas grindžiamas objektyviais, mokslo duomenimis, kurie savo pobūdžiu nėra nei komercinė paslaptis, nei specifinės trečiojo asmens žinios („know-how“ (praktinė patirtis)). Be to, šie duomenys neatitinka ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatytų kriterijų, taikomų autorių teisių objektui.

17.3.                      Trečiasis asmuo nepateikė argumentų, jog prašomos informacijos atskleidimas galėtų jam sukelti realių neigiamų padarinių. Ieškovė prašo tik tos informacijos, kuri realiai reikalinga jos galimai pažeistų teisių gynimui (konkrečių trečiojo asmens sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kuriomis jis rėmėsi Pirkime; pažymų apie trečiojo asmens klientams suteiktas paslaugas; kiekvieno siūlomo specialisto gyvenimo aprašymo (CV)). Tokiu būdu ieškovė teisėtai siekia susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu ir kvalifikacija bei įvertinti, ar jos teisės nebuvo pažeistos. Tačiau perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo nepagrįstai šiuos duomenis laiko konfidencialiais. Perkančioji organizacija turėjo suteikti ieškovei informaciją apie trečiojo asmens sudarytas sutartis ir specialistų patirtį, kai trečiasis asmuo nei ikiteisminėje stadijoje, nei teisminiame ginče neįrodė, jog pastarieji duomenys turi specifinę komercinę vertę.

17.4.                      Teismas tinkamai neįvertinęs ikiteisminio ginčo proceso nusprendė, jog perkančioji organizacija įvykdė pareigą įvertinti trečiojo asmens prašymo pripažinti atitinkamą informaciją konfidencialia pagrįstumą. Nėra aišku, kaip pateikti dokumentai ieškovei ir formalus pažymėjimas, jog atitinkami konfidencialūs duomenys nėra teikiami suinteresuotam Pirkimo dalyviui patvirtina, kad perkančioji organizacija įvertino konfidencialios informacijos pagrįstumą. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga ne tik kreiptis į tiekėją dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, bet ir išsamiai įvertinti trečiojo asmens pateiktą duomenų konfidencialumo pagrindimą. Vis dėlto, perkančioji organizacija realaus trečiojo asmens konfidencialumo pagrindimo vertinimo neatliko, tik nukopijavo trečiojo asmens jai pateiktus ne tik VPĮ ir teismų praktikos neatitinkančius, bet ir jai prieštaraujančius argumentus, o pati apsiribojo deklaratyviais argumentais. Perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino jai tenkančią pareigą įsitikinti, jog trečiasis asmuo pagrįstai tam tikrus duomenis prašo pripažinti konfidencialiais ir teismas nepagrįstai sprendė priešingai.

17.5.                      Teismas sprendime prioritetą suteikė trečiojo asmens interesams, taip ignoruodamas ieškovės teisę į gynybą. Pirkime tiekėjams buvo nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai: i) per paskutinius 3 metus (iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) turėti patirties įgyvendinant bent vieną sutartį (projektą), kurios vertė yra ne mažesnė kaip 1 mln. Eur be PVM ir kurios apimtyje buvo sukurta / modernizuota ir įdiegta informacinė sistema (IS) ar registras ir elektroninių paslaugų portalas, kuriame autentifikuotiems naudotojams teikiamos elektroninės paslaugos, apimančios visą elektroninės paslaugos teikimo procesą: nuo prašymo pateikimo iki dokumentų gavimo elektroniniu būdu; ii) turėti pagrindinius specialistus, atitinkančius nurodytus reikalavimus. Pirkime nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai, ir atitiktis jiems lemia, ar tiekėjas gali būti pripažintas Pirkimo laimėtoju, o šiuo atveju – ar trečiasis asmuo tenkina reikalavimus ir ar jo pasiūlymas pagrįstai buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Nė vieno iš aptarto reikalavimo atitikties ieškovė negali išaiškinti savo jėgomis, t. y. iš viešai prieinamos informacijos negali identifikuoti, kuriomis sutartimis ir projektais trečiasis asmuo grindžia savo patirtį, taip pat, ar trečiasis asmuo yra sudaręs ir tinkamai įvykdęs sutartis, kuriomis grindžia savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimas, taip pat, ar trečiasis asmuo siūlo tinkamus specialistus, kurie yra kvalifikuoti, atitinkantys keliamus reikalavimus ir, ar pagrįstai yra skirtas atitinkamas ekonominio naudingumo balų skaičius. Taigi, prašoma informacija ieškovei reikalinga galimai pažeistų teisių gynybai, o ne informacijos apie konkurentą rinkimui.

17.6.                      Nusprendęs, kad trečiojo asmens duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais, siekdamas užtikrinti abiejų tiekėjų interesų pusiausvyrą, teismas turėjo įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti trečiojo asmens laimėjimą pagrindžiančių duomenų apibendrinimą ir pačius nuasmenintus dokumentus. Tokiu atveju būtų galima laikyti, kad perkančioji organizacija, o kartu ir teismas, sudarė galimybę ieškovei realiai ginti savo galimai pažeistas teises.

17.7.                      Trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, nes savo veikloje iš esmės taiko neteisėtas schemas, kurių pagrindu nemokami tinkami gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dydžiai ir sumos, ir tai lėmė VPĮ 46 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą. MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ yra bendrovės, kurioms vadovauja buvę trečiojo asmens darbuotojai ir kurios sistemingai dalyvauja kartu su trečiuoju asmeniu naujuose projektuose neturėdamos jokių darbams atlikti reikalingų priemonių, t. y. de facto (faktiškai) ir toliau veikia kaip trečiojo asmens darbuotojai, ir taip siekiama išvengti įprastų ir daug didesnių gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teismas formaliai aiškino pašalinimo pagrindų taikymą, ignoruodamas perkančiosios organizacijos aktyvų vaidmenį aiškinantis trečiojo asmens galimą neatitikimą pašalinimo pagrindams. Vien aplinkybė, kad trečiojo asmens pasitelkti specialistai – R. M. ir J. Č. galimai nėra oficialūs trečiojo asmens darbuotojai, nereiškia, jog šalių iš esmės nesieja darbo santykiai ir sugalvota mokestine schema nėra pažeidžiami įstatymai. Teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino ir sprendime dėl jos nepasisakė, o tik formaliai pažymėjo, jog šiuo metu nurodyti asmenys nėra darbuotojai.

17.8.                      Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, todėl perkančioji organizacija turėjo kreiptis dėl kainos pagrindimo, o negavusi tinkamų įrodymų – atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Kreipimosi poreikis perkančiajai organizacijai kilo ne dėl VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, bet esant pakankamam įrodymų kiekiui, kuris turėjo sukelti pagrįstas abejones ir perkančioji organizacija galėjo pasinaudoti savo diskrecijos teise dėl neįprastai mažos kainos konstatavimo. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du neįprastai mažos kainos nustatymo atvejai: i) perkančiųjų organizacijų diskrecija spręsti, jog pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, kai vertinama ne tik konkrečiai pasiūlymo kaina, bet ir kitos objektyvios aplinkybės; ii) neįprastai mažos kainos prezumpcija, kai pasiūlymo kaina yra 30 proc. mažesnė už neatmestų pasiūlymų kainos aritmetinį vidurkį. Šiuo atveju nesant prezumpcijos, atsiranda perkančiųjų organizacijų diskrecija spręsti, jog pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, kai vertinama ne tik konkrečiai pasiūlymo kaina, bet ir kitos objektyvios aplinkybės. Ieškovė pateikė ir įrodė ne vieną faktą, jog yra pagrindas kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo kainos pagrindimo, tačiau teismas viso to nevertino, motyvuodamas tai tik formalia 30 proc. riba.

17.9.                      Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka esminių teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio vertinimu, išimtinai rėmėsi ir palaikė tik atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, sprendime apskritai nepasisakė dėl dalies esminių bylos klausimų ir pagrindinių ieškovės argumentų: i) tinkamai neįvertino ir neišnagrinėjo konfidencialios informacijos situacijos; ii) tinkamai neatliko įrodymų tyrimo, spręsdamas dėl trečiojo asmens mokesčių vengimo schemos bei pašalinimo pagrindų egzistavimo; iii) neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su neįprastai maža kaina. Be to, teismas tinkamai neįgyvendino pareigos pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas byloje apsiribojo tik ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį pateikimais, nors, įprastai viešųjų pirkimų bylose pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas įvertino, kad tik pagrindinių dokumentų pateikimas yra pakankamas, ir iš karto paskyrė bylos nagrinėjimo datą, o tai lėmė nepakankamus motyvus ir netinkamą įrodymų vertinimą. Nepagrįstai buvo neišreikalauti ir aktualūs dokumentai, atmesti procesiniai prašymai. Taip pat teismas, pats neturėdamas žinių ir pakankamos informacijos apie trečiojo asmens taikomas mokestines schemas, atsisakė įtraukti VMI, kuri ieškovės kreipimosi pagrindu yra pradėjusi trečiojo asmens patikrinimą.

18.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismas sprendime ieškovės prašytus suteikti susipažinti dokumentus pagrįstai laikė konfidencialia informacija. Nors ieškovė reiškia reikalavimą išsireikalauti trečiojo asmens duomenis, kadangi turimų duomenų nepakanka įgyvendinti jos teisminę gynybą, tačiau, kita vertus, ieškovė teigia, jog nėra tenkinamas duomenų slaptumo požymis, nes šie duomenys ir informacija ieškovei yra prieinami viešai. Ieškovė apeliaciniame skunde formaliai aiškina tiekėjų pasiūlymų duomenų nekonfidencialumą ir nepagrįstai konfidencialios informacijos apsaugą tapatina su komercinių paslapčių apsauga. Tiekėjų pasiūlymų konfidencialios informacijos apsauga reguliuojama ne tik VPĮ 20 straipsniu, bet ir kitomis šio įstatymo normomis. Pačiose VPĮ 20 straipsnio nuostatose duodama nuoroda į VPĮ 33, 58 ir 86 straipsnių nuostatas, kuriuose atskirai įtvirtinta, kad informacijos skelbimas (atskleidimas) negali iškreipti sąžiningos tiekėjų konkurencijos, pažeisti atitinkamo ūkio subjekto ekonominius interesus. Be to, informacijos išviešinimas turi būti suderinamas tiek su asmens duomenų apsaugos, intelektinės apsaugos reikalavimais, užtikrinti viešąjį (visuomenės) interesą. Ieškovės reikalaujami pateikti duomenys yra konfidencialūs, atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą praktiką dėl konfidencialios informacijos apsaugos, todėl teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai šiuos duomenis pripažino konfidencialia informacija.

18.2.                      Trečiasis asmuo tiek Pirkimo procedūrų metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu pagrindė kartu su pasiūlymų pateiktos informacijos konfidencialumą. Trečiojo asmens intelektinės veiklos rezultatų atskleidimas ieškovei, kuri yra tiesioginė trečiojo asmens konkurentė, sudarytų galimybę nepagrįstai ir neteisėtai kituose viešuosiuose pirkimuose naudotis trečiojo asmens intelektinės veiklos rezultatu ir gauti iš to realią naudą, taip atitinkamai sukeliant žalą atsakovei ir ribojant sąžiningą konkurenciją. Tuo tarpu asmens duomenų atskleidimas gali pažeisti asmens teises ir interesus, sukelti negrįžtamą žalą privačiam asmeniui, todėl ši informacija taip pat yra saugotina. Pati grėsmė, kad jautrios informacijos, prieš tai buvusios nevieša medžiaga, atskleidimas neišvengiamai sukels kokią nors žalą yra pakankama tam, jog ši informacija ir toliau būtų saugoma. Juolab neįmanoma konkrečiai parodyti, ar ir kaip bei kuriuo metu kiti subjektai pasinaudotų prieš tai jiems nežinoma informacija. Taigi, byloje įrodyta, jog ieškovės prašomi pateikti dokumentai galėtų apskritai sukelti kokią nors žalą trečiajam asmeniui.

18.3.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad perkančioji organizacija neįvykdė pareigos įvertinti trečiojo asmens prašymo pripažinti atitinkamą informaciją konfidencialia pagrįstumo. Priešingai nei teigia ieškovė, VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga buvo įgyvendinta tinkamai – atsakovė 2025 m. balandžio 3 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, trečiasis asmuo pateikė išsamius paaiškinimus, kuriuose pagrindė, jog duomenys, kurie nebuvo pateikti susipažinti ieškovei, yra konfidencialūs. Trečiajam asmeniui pagrindus informacijos konfidencialumą, atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 20 straipsnio 1 dalimi privalėjo šios informacijos neatskleisti. Teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens duomenų konfidencialumą ir jo atsakymo dėl informacijos konfidencialumo turinį.

18.4.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teises ginti jos galimai pažeistus interesus, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimas išreikalauti duomenis yra apsimestinis ir formalus, skirtas tik neteisėtumo įspūdžiui sudaryti, kadangi ieškovei buvo suteikta (arba ji de facto (faktiškai) gavo) visa esminė trečiojo asmens pasiūlymo informacija, reikalinga galimai jos pažeistų teisių gynybai. Iš esmės vieninteliai dokumentai, kurių faktiškai neturi (negali turėti) ieškovė – atitinkamų specialistų gyvenimo aprašymai ir trečiojo asmens paaiškinimas dėl sertifikatų lygiavertiškumo, tačiau ši informacija pagrįstai pripažinta konfidencialia. Ieškovė nepagrindė, kuo didžiąja dalimi viešai prieinama informacija (išrašai iš CVP IS, Registrų centro duomenų) ir kiti duomenys realiai sukliudė jos teisių gynybai.

18.5.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad nusprendus, jog trečiojo asmens duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais, teismas turėjo įpareigoti atsakovę pateikti nuasmenintas prašomų dokumentų versijas. Šiuo atveju nuasmeninto pobūdžio reikalaujamų dokumentų pateikimas būtų procesą padaręs beverčiu ir formaliu. Atsakovė, nepateikdama ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialios, nuasmenintos versijos, neteisėtų veiksmų neatliko.

18.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo. Pirma, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį tiekėjų pašalinimo pagrindų atžvilgiu, turėjo turinio viršenybės prieš formą principą taikyti taip, kad analogiškai kaip ieškovė prieitų prie išvados, jog trečiasis asmuo pažeidė savo mokestines prievoles. Antra, ieškovės nurodytas VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas tiekėjo pašalinimo pagrindas nėra privalomas perkančiajai organizacijai. Be to, Pirkimo sąlygose nebuvo tiesiogiai įtvirtinto tiekėjų pašalinimo pagrindo, atitinkančio VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punktą, todėl nei Pirkimo metu, nei teismo procese negalėtų būti konstatuojama trečiojo asmens neatitiktis minėtai VPĮ nuostatai. Priešingai nei nurodo ieškovė, Pirkimo sąlygų 12.13 papunktis, kuriame įtvirtinta galimybė nesudaryti sutarties su tiekėju, kuris pažeidžia socialinės teisės įsipareigojimus, nėra tiekėjų pašalinimo pagrindas ir nesukelia ginčo šalims tiesioginių padarinių. Be to, net ir tokiu atveju sutarties nesudarymas su trečiuoju asmeniu būtų ne atsakovės pareigos, o jos diskrecijos įgyvendinimas, todėl ieškovė negali priverstine tvarka reikalauti, kad atsakovė pasinaudotų teises sukuriančia nuostata. Trečia, ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens pasitelktų specialistų yra grindžiama prielaidomis ir spekuliacijomis. Ieškovės argumentai, kad tai, jog subjektas veikia kito subjekto pavaldumo sąlygomis reiškia darbo teisinius santykius, yra ne tik nepagrįsta, bet ir paneigia subrangos esmę ir tikslus, ypač kai atitinkamai sutarties daliai vykdyti pasitelkiami fiziniai asmenys. Be to, ieškovės pozicija dėl mokesčių vengimo yra neteisinga, nes vadinamųjų „darbdavio“ mokesčių (t. y. privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius) mokėjimo pareiga nustatyta tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms, tiek mažosioms bendrijoms (skiriasi tik šių mokesčių mokėjimo pagrindai ir sąlygos).

18.7.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumą bei sprendė, kad ji nėra neįprastai maža ir dėl to papildomai negrįstina. Visų pirma, VPĮ 57 straipsnio 1 dalis įtvirtina perkančiosios organizacijos teisę, o ne pareigą kreiptis dėl kainos pagrindimo. Atitinkamai, perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra vertinti tiekėjo pasiūlymą ir, nenustačiusi neįprastai mažos kainos prezumpcijos taikymo sąlygų, spręsti, ar reikalinga kreiptis į tiekėją dėl kainos pagrindimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė išsamiai ištyrė trečiojo asmens pasiūlymą, tačiau, nenustačiusi neįprastai mažos kainos prezumpcijos požymių, savo teise kreiptis į trečiąjį asmenį teisėtai ir pagrįstai nepasinaudojo. Antra, tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo kainos sudėtinės dalys mažesnės už ieškovės, savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo pasiūlė nepagrįstas (nerealias) kainas. Ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens kainos nepagrįstumo (neracionalumo) grindžiama pačios ieškovės pasiūlytos kainos tariamu racionalumu ir jos neva išskirtine kaip prižiūrimą (vystomą) informacinę sistemą kūrusios tiekėjos patirtimi, dėl kurios jos kaštai yra objektyvūs. Vis dėlto, paslaugas trečiasis asmuo įkainojo racionaliai, o kainų skirtumas galėjo susidaryti dėl kitų priežasčių: arba pati ieškovė nurodo pernelyg didelę kainą, arba ji įvertino didesnį nei reikalingą žmogiškųjų darbo valandų kiekį ir pan. Trečia, tai, kad ieškovės prašymu UAB „Nevda“ parengė tam tikro turinio lentelę, kurioje nurodytas paslaugų detalizavimas ir įkainiai, savaime nereiškia, jog šie yra realūs ir tinkami.

18.8.                      Teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus. Ieškovės argumentai dėl tariamo motyvų nebuvimo tėra subjektyvus nesutikimas su teismo pateiktais argumentais, o ne objektyvus teismo motyvų trūkumas. Tai, jog teismas nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės ieškinio argumento, negali būti vertinama kaip sprendimo neteisėtumą pagrindžianti aplinkybė, kadangi teismas neturi pareigos išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Nagrinėjamu atveju teismas pasisakė dėl esminių ieškovės argumentų, įvertino kiekvieną ieškovės ieškinio reikalavimą.

18.9.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įgyvendino pareigą pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Visų pirma, ieškovė nepateikė argumentų, jog teismas, neskirdamas pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, užkirto kelią tinkamam pasirengimui bylos nagrinėjimui iš esmės. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė turėjo galimybę sureaguoti į atsakovės išdėstytą poziciją, kadangi pateikė rašytinius paaiškinimus. Antra, nors ieškovė kvestionuoja teismo sprendimą neįtraukti VMI į bylos nagrinėjimą, tačiau teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar įtraukti į bylą atitinkamas valstybės institucijas išvadai duoti. Teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė poreikio VMI įtraukti į bylą, tokį atsisakymą sprendime motyvavo, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečia, nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė iš trečiojo asmens išreikalauti įrodymus, tačiau iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio ir ieškovės elgesio procese matyti, jog ji siekia naujų įrodymų „žvejojimo“, kadangi pagal jai suteiktus ir viešai prieinamus duomenis ji iš esmės nerado esminių trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų ar neatitikčių. Be to, ieškovės argumentai dėl tariamo trečiojo asmens vengimo vykdyti mokestines prievoles yra paremti tik spekuliacijomis, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išsireikalauti prašomus duomenis, taip nevilkindamas proceso.

19.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad perkančioji organizacija neturėjo pateikti ieškovei susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo konfidencialių duomenų. Visų pirma, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ir neteisėtai konfidencialios informacijos sampratą susiaurina išimtinai iki komercinės paslapties sampratos. Antra, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai suabsoliutina savo tariamai pažeistų teisių veiksmingos gynybos principą, taip paneigdama trečiojo asmens teisę į konfidencialios pasiūlymo informacijos apsaugą. Tuo tarpu trečiasis asmuo pagrindė ir įrodė, kad ieškovės prašoma informacija trečiajam asmeniui yra jautri ir konfidenciali. Trečia, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad trečiojo asmens nurodyti dokumentai yra konfidencialūs ir jautrūs bei gali sukelti atitinkamą žalą, o atsakovė tinkamai įsitikino trečiojo asmens pateiktų dokumentų konfidencialumo pagrįstumu. Tuo tarpu ieškovė neįrodė priešingai. Be to, perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino VPĮ 20 straipsnio 3 dalį, t. y. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, o trečiasis asmuo, pateikdamas paaiškinimus, tinkamai pagrindė ir įrodė, kad trečiojo asmens kvalifikaciją, pasiūlymo ekonominį naudingumą bei pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai, kurie nebuvo pateikti susipažinti ieškovei, yra konfidencialūs. Ketvirta, tai, kad trečiasis asmuo ir (ar) trečiojo asmens darbuotojai tam tikrą informaciją skelbia viešai, savaime nepagrindžia ir neįrodo, jog ir Pirkime pateikta konkreti šiam Pirkimui skirta informacija nėra konfidenciali ir privalėjo būti atskleista ieškovei. Penkta, ieškovė netinkamai ir pernelyg plečiamai aiškina teismų praktikos išaiškinimus dėl pirkimo vykdytojo pareigos pateikti konfidencialią informaciją prašančiojo tiekėjo susipažinimui. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamas precedentas iš esmės reiškia, kad pirkimo vykdytojas neprivalo pateikti dokumento, kuris yra konfidencialus, tačiau savo sprendimą privalo motyvuoti ir pasisakyti, kodėl atitinkama tiekėjo pretenzija ar prašymas yra nepagrįsta(s), neatskleidžiant konfidencialaus dokumento ar informacijos esmės. Atsakovė ieškovei pateikė tiek didžiąją dalį trečiojo asmens pasiūlymo informacijos (išskyrus konfidencialią informaciją), tiek nurodymą, kokie dokumentai yra nepateikiami ir paaiškinimą dėl šių trečiojo asmens saugotinų duomenų ir informacijos konfidencialumo pagrįstumo, dėl kurio ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje pati ieškovė pastabų nepareiškė. Taigi, atsakovė būtent ir pateikė reikiamą dalį ieškovės prašomos informacijos, kuri buvo akivaizdžiai pakankama tam, kad ieškovei būtų užtikrinama veiksminga pažeistų teisių gynyba.

19.2.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad trečiasis asmuo neatitinka nei VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje, nei VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų. Deklaratyvūs ir nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, jog tai, kad trečiojo asmens pasitelkti specialistai galimai nėra oficialūs trečiojo asmens darbuotojai, dar nereiškia, jog šalių nesieja darbo santykiai. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad trečiojo asmens Pirkime pasitelktų subrangovų MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ steigėjai ir vadovai J. Č. bei R. M. nėra trečiojo asmens darbuotojai ir trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalies bei 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintų pašalinimo pagrindų. Tuo tarpu ieškovės pozicija grindžiama iš esmės išimtinai tikrovės neatitinkančiu ieškovės vertinimu, jog trečiojo asmens Pirkime pasitelktų subrangovų MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ steigėjai ir vadovai J. Č. ir R. M. tariamai yra trečiojo asmens darbuotojai. Be to, ieškovė byloje nepateikė nei įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų nuteistas už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą, nei kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog trečiasis asmuo nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

19.3.                      Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens tariamos atitikties VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytam pašalinimo pagrindui neturi teisinės reikšmės, kadangi VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymas Pirkime nebuvo numatytas, todėl nėra galimas. Be to, VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pašalinimo pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu yra įrodymų, jog tiekėjas yra pažeidęs bent vieną iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad trečiasis asmuo yra pažeidęs bent vieną iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Be kita ko, Pirkimo sąlygų 12.13 papunkčio nuostatoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti sutarties su tiekėju, jeigu paaiškėja, jog jo pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų įsipareigojimų. Taigi, Pirkimo sąlygų 12.13 papunktyje įtvirtinta atsakovės diskrecija, o ne pareiga nesudaryti sutarties su tiekėju. Teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino, kad trečiasis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygose numatytų pašalinimo pagrindų, o ieškovė neįrodė priešingai.

19.4.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo Pirkime nepasiūlė neįprastai mažos kainos, todėl atsakovė, nesikreipdama į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo kainos pagrindimo, nepažeidė VPĮ 57 straipsnio teisinio reguliavimo. Visų pirma, trečiojo asmens Pirkime pasiūlyta kaina neatitinka neįprastai mažos kainos prezumpcijos, t. y. nėra 30 ir daugiau proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Antra, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumu, dėl to, nesant VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, neturėjo pasinaudoti jai suteikta diskrecija kreiptis dėl tariamai neįprastai mažos kainos pagrindimo, tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė priešingai.

19.5.                      Aplinkybė, jog ieškovė, būdama informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą kūrėja, Pirkime pasiūlė didesnę kainą nei trečiasis asmuo, nebūdamas informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėjas, negali lemti trečiojo asmens pasiūlymo kainos vertinimo neįprastai maža, kadangi Pirkimo sutartis turės būti vykdoma išimtinai pagal Pirkimo sutartyje ir kitose Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o ne remiantis kita informacija. Be to, ieškovė nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymo kainą vertina iš jos atimdama dalį, skirtą subrangovams. Pasitelkti subrangovai faktiškai vykdys Pirkimo sutarties dalį, todėl trečiojo asmens pasiūlymo kaina negali būti vertinama iš jos atimant dalį, numatytą skirti subrangovams. Be kita ko, ieškovės prašymu pateikta UAB „Nevda“ hipotetinė pasiūlymo kaina taip pat negali pagrįsti trečiojo asmens pasiūlymo kainos vertinimo neįprastai maža. Tiekėjų gebėjimas pasiūlyti konkrečią pasiūlymo kainą priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant, bet neapsiribojant, skirtingų kaštų (sąnaudų), skirtingos verslo strategijos ir pan. Atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža.

19.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka esminių teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai įvertino visus civilinėje byloje esančius argumentus, aplinkybes ir įrodymus bei dėl visų esminių argumentų ir aplinkybių išsamiai pasisakė. Teismo skundžiamas sprendimas yra išsamus, detalus, pagrįstas surinktais įrodymais ir akivaizdžiai pakankamai motyvuotas, o ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. 

19.7.                      Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, susiję su teismo neįgyvendinta pareiga pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad pateiktų dokumentų pakanka tam, jog bylą būtų galima paskirti nagrinėti teismo posėdyje. Be kita ko, pati ieškovė 2025 m. birželio 12 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė tiek dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose pateiktų argumentų, tiek pateikė savo papildomų argumentų. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo suteiktos pakankamos galimybės pasisakyti civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

22.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

23.       Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2025 m. sausio 13 d. paskelbė kvietimą dalyvauti tarptautiniame pirkime „VRKIS modernizavimo paslaugos“, pirkimo ID (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 36–40).

24.       Ieškovė pateikė 2025 m. vasario 10 d. pasiūlymą Pirkime (1 t., b. l. 42–44).

25.       2025 m. kovo 25 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad Komisija 2025 m. kovo 25 d. posėdyje priėmė Sprendimą: i) sudaryti Pirkimo pasiūlymų eilę: UAB „BALTIC AMADEUS“– 98 ekonominio naudingumo balų; UAB „iTree Lietuva“ – 89,33; ii) Pirkimo laimėtoju paskelbti trečiąjį asmenį, kurio pasiūlymo kaina – 2 210 670 Eur su PVM; iii) nustatyti Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą iki 2025 m. balandžio 4 d. imtinai (1 t., b. l. 45).

26.       Ieškovė 2025 m. kovo 26 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama: i) leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, įskaitant visais nekonfidencialiais priedais (įskaitant ir finansinio pasiūlymo bei jo sudėtinių dalių išskaidymą; techninį pasiūlymą, kuris buvo vertinamas ekonominio naudingumo balais) ir susirašinėjimo su juo (pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos dokumentais, kainos pagrindimu, jei toks buvo, pasiūlymo paaiškinimais, jei tokių buvo) duomenimis ir dokumentais; ii) pateikti trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų vertinimo balų išskaidymą pagal atskirus parametrus ir kriterijus, taip pat tokių vertinimų pagrindimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, t. y. pranašumų, nulėmusių paskirtą bendrą balą ir tokiu būdu jo pripažinimą laimėjusiu, kaip tą numato VPĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalys (1 t., b. l. 46).

27.       2025 m. balandžio 4 d. perkančioji organizacija informavo, kad vadovaujantis VPĮ 58 straipsnio 2 dalimi, ieškovei susipažinimui pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas (neteikiant Pirkimo laimėtojo nurodytos konfidencialios informacijos): i) pasiūlymo A dalis (techninė informacija ir duomenys apie tiekėją) ir B dalis (kaina); ii) subtiekėjų sutikimai; iii) su nacionalinio saugumo reikalavimais susijusios deklaracijos; iv) dokumentas, patvirtinantis informacijos saugumo valdymo sistemos atitiktį standartui; v) Europos bendrieji viešųjų pirkimų dokumentai ir deklaracijos dėl VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto pašalinimo pagrindo; vi) informacija dėl tiekėjų siūlomų specialistų, specialistų sertifikatai. Be to, ieškovė informuota apie tiekėjams paskirtus ekonominio naudingumo balus, kurie paskirti vadovaujantis Pirkimo dokumentų 13 skyriaus reikalavimus: i) trečiojo asmens kainos balai – 60, techninių duomenų balai – 38: tiekėjo siūlomo projektų vadovo patirtis (P1) – 4 balai (balai skirti už penkias ir daugiau sutartis (projektus); tiekėjo siūlomo pagrindinio informacinių sistemų analitiko patirtis (P2) – 4 balai (balai skirti už penkias ar daugiau sutartis (projektus); papildomų informacinių sistemų analitikų skaičius (P3) – 3 balai (balai skirti sutarties vykdymui tiekėjui pasiūlius tris papildomus informacinių sistemų analitikus); tiekėjo siūlomo informacinių sistemų architekto patirtis (P4) – 4 balai (balai skirti už penkias ar daugiau sutartis (projektus); tiekėjo siūlomo pagrindinio programuotojo patirtis (P5) – 2 balai (balai skirti už tris sutartis (projektus); papildomų programuotojų skaičius (P6) – 3 balai skirti sutarties vykdymui tiekėjui pasiūlius tris papildomus programuotojus); duomenų bazių specialisto patirtis (P7) – 4 balai (balai skirti už penkias ar daugiau sutartis (projektus); tiekėjo siūlomo UX specialisto patirtis (P8) – 4 balai (balai skirti už penkias ar daugiau sutartis (projektus); tiekėjo siūlomo UI dizainerio patirtis (P9) – 4 balai (balai skirti už penkias ar daugiau sutartis (projektus); ii) ieškovės kainos balai – 49,33, techninių duomenų balai – 40 (1 t., b. l. 48–147).

28.       Ieškovė 2025 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti: 2025 m. balandžio 4 d. (ar kitos ankstesnės dienos, jei sprendimas priimtas kitą ankstesnę dieną) sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo ir jo dokumentų konfidencialumo ar (ir) viešųjų pirkimų komisijos protokolą; trečiojo asmens pateiktą pagrindimą dėl perkančiajai organizacijai nepateiktų ieškovei susipažinti dokumentų konfidencialumo (1 t., b. l. 148–149).

29.       2025 m. balandžio 10 d. perkančioji organizacija rašte nurodė, kad Komisija 2025 m. balandžio 4 d. svarstė klausimą „Dėl susipažinimo su VRKIS modernizavimo paslaugų pirkimo laimėtojo pasiūlymu, dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino“ ir priėmė sprendimą, su kurio rezultatais ieškovė jau buvo supažindinta 2025 m. balandžio 4 d. Perkančioji organizacija papildomai ieškovę informavo, kad trečiasis asmuo 2025 m. balandžio 1 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog neleidžia perkančiajai organizacijai atskleisti Pirkimo metu teiktų konfidencialių dokumentų ir konfidencialių duomenų kitam Pirkimo dalyviui ir viešinant pasiūlymą bei nurodė konfidencialių dokumentų sąrašą, kuris buvo įvertintas priimant Komisijos sprendimą 2025 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 151–153).

30.       2025 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė Pretenziją, kuria prašė: i) nedelsiant stabdyti Pirkimo procedūras ir išnagrinėti šią pretenziją; ii) panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą perkančiosios organizacijos 2025 m. balandžio 4 d. įformintą sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo ir jo dokumentų konfidencialumo, tame tarpe 2025 m. balandžio 10 d. rašte nurodytais motyvais; pateikti ieškovei susipažinti visą trečiojo asmens pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos duomenų ir ekonominio naudingumo balų pagrindimo informaciją ir dokumentus (prireikus, užtikrinant minimalų jautriausios informacijos konfidencialumą), įskaitant, bet neapsiribojant Pirkimo sąlygų 8 ir 9 priedų užpildytas formas bei prie jų (kartu su jomis ar jas papildant vėliau) teikiamus dokumentus, specialistų sertifikatų lygiavertiškumo pagrindimą; pateikti trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktą pagrindimą dėl pasiūlymo duomenų konfidencialumo; iii) panaikinti perkančiosios organizacijos 2025 m. kovo 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir trečiojo asmens pasiūlymo bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą (1 t., b. l. 154–174).

31.       2025 m. balandžio 23 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą į Pretenziją, kuria ieškovės Pretenzija buvo atmesta (1 t., b. l. 182–190).

Dėl trečiojo asmens pašalinimo pagrindų (ne)buvimo

32.       VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo doktrinos samprata. Privalomus pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) perkančioji organizacija visada turi įtraukti į pirkimo sąlygas (išskyrus mažos vertės pirkimus). Tuo tarpu neprivalomus (pasirinktinai taikomi) pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 6 dalis) neprivaloma nustatyti pirkimo dokumentuose (nepaisant to, kokios vertės ir koks pirkimas vykdomas), tačiau jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas yra nustatytas konkretaus pirkimo dokumentuose, jis (kaip ir bet kuri kita pirkimo sąlyga) tampa privalomu tame pirkime ir perkančioji organizacija privalo juo vadovautis. Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. tam, kad pasiūlymas nebūtų atmestas, tiekėjas nurodytų kriterijų turi neatitikti. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pašalinimo pagrindų sąrašas nėra savitikslis, juo siekiama įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir atsakingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-934/2024, 35 punktas).

33.       VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kuris yra susijęs su jų pareiga laiku mokėti mokesčius. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, jog tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, minėtas pašalinimo pagrindo atvejis siejamas su tiekėjo nuteisimu už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymu bei su perkančiosios organizacijos įrodymų turėjimu dėl aptariamos pareigos nevykdymo.

34.       VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

35.       Pirkimo sąlygų 4.3 papunktyje numatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai. Pirkimo sąlygų 4.3.2 papunktyje numatytas privalomas tiekėjo pašalinimo pagrindas, atitinkantis VPĮ 46 straipsnio 3 dalį.

36.       Pagal VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra pažeidęs bent vieną iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

37.       Nagrinėjamu atveju, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, konstatuodamas VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytų tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Ieškovės argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad trečiojo asmens Pirkime pasitelktų subrangovų MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ steigėjai ir vadovai J. Č. ir R. M. kartu yra ir trečiojo asmens darbuotojai, sistemingai dalyvaujantys kartu su trečiuoju asmeniu naujuose projektuose neturėdami jokių darbams atlikti reikalingų priemonių (įrangos), t. y. jie faktiškai ir toliau veikia kaip trečiojo asmens darbuotojai. Ieškovės įsitikinimu, tokia trečiojo asmens veikloje taikoma neteisėta schema siekiama išvengti įprastų ir daug didesnių gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

38.       Visų pirma, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliantės samprotavimai, kad trečiasis asmuo, siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo, savo veikloje taiko neteisėtas schemas – Pirkime pasitelkia subrangovų MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ steigėjus ir vadovus J. Č. ir R. M., kurie veikia kaip de facto (faktiškai) trečiojo asmens darbuotojai, nepagrįsti objektyviais ir patikimais duomenimis, o išimtinai pačios apeliantės subjektyviu situacijos interpretavimu, kurio pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

40.       Priešingai negu nurodė apeliantė, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. Č. ir R. M. nėra trečiojo asmens darbuotojai: darbo sutartis su R. M. nutraukta nuo 2023 m. spalio 18 d. (2 t., b. l. 106), darbo sutartis su J. Č. – nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (2 t., b. l. 111). Apeliantės nurodyti minėtų asmenų socialinio tinklo „LinkedIn“ profiliai ar gyvenimo aprašymo (CV) formos nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, nes socialinio tinklo paskyrose deklaruojami duomenys nėra pirminė ar oficiali informacija, be to, ji neatitinka ir objektyvumo standarto, nes jame deklaruojama informacija gali būti nekoreguojama eilę metų. Nors ieškovė, siekdama pagrįsti trečiojo asmens ir jo pasitelkiamų specialistų tarpusavio darbo santykius, nurodė, kad šių specialistų valdomos bendrovės neturi nei turto, nei įrangos, tačiau ir šie apeliantės teiginiai nepatvirtina tarp trečiojo asmens ir jo pasitelktų specialistų egzistuojančių darbo teisinių santykių, nuolatinio darbo užmokesčio mokėjimo ar kitų esminių elementų. Sutiktina su trečiojo asmens teiginiais, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, darbo teisinių santykių buvimo faktą įrodo sudaryta darbo sutartis, o ne asmens įrašai socialinio tinklo „LinkedIn“ profilyje ir (ar) juridinio asmens blanko naudojimas fizinio asmens gyvenimo aprašymas (CV). Byloje nėra duomenų, kad tiek J. Č., tiek R. M. su trečiuoju asmeniu būtų sudarę darbo sutartis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šie asmenys yra trečiojo asmens darbuotojai.

41.       Antra, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nors trečiojo asmens pasitelkti specialistai ir nebedirba trečiajam asmeniu, tačiau tai nekeičia fakto, jog galimai yra vengiama atitinkamų mokesčių mokėjimo. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad trečiasis asmuo nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu ar, jog trečiasis asmuo būtų nuteistas už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens atžvilgiu per pastaruosius 5 metus nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, nurodytas VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje (2 t., b. l. 112–113). Be to, trečiasis asmuo, vadovaudamasis viešai skelbiama informacija (https://rekvizitai.vz.lt/imone/baltic_amadeus/skolos-sodrai/) patvirtino, kad tinkamai ir laiku vykdo visus su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu susijusius įsipareigojimus. Taigi, byloje nepateikti duomenys, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad trečiasis asmuo atitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pašalinimo pagrindą (CPK 178 straipsnis).

42.       Trečia, minėta, kad VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas tiekėjo pašalinimo pagrindas yra neprivalomas. Tai reiškia, kad nustačius bet kurį iš šių tiekėjų pašalinimo pagrindų viešojo pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką), t. y. jis tampa privalomu, tačiau, jeigu toks pašalinimo pagrindas nebuvo įtvirtintas, perkančioji organizacija negali remtis pašalinimo pagrindu, kuris nebuvo tiekėjams išviešintas ir pagal jį atmesti tiekėjo pasiūlymo (paraiškos) (žr. šios nutarties 32–36 punktus). Kadangi Pirkimo sąlygų 4.3 papunktyje nebuvo numatytas VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto pašalinimo pagrindas, todėl atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus, ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo turi būti pašalintas iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįsti.

43.       Net ir tuo atveju, jeigu Pirkimo sąlygose būtų įtvirtintas VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte apibrėžtas tiekėjo pašalinimo pagrindas, trečiasis asmuo negalėtų būti pašalintas iš Pirkimo, nes byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog trečiasis asmuo pažeidė nors vieną VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimą.

44.       Taigi, vertindama nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 39–43 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 38 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje bei 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintų pašalinimo pagrindų. Vien deklaratyvių ar nepatikimų duomenų iš socialinių tinklų pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl faktų buvimo ar nebuvimo bei aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.

Dėl neįprastai mažos kainos

45.       Vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

46.       Taigi, VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du neįprastai mažos kainos nustatymo atvejai: i) neįprastai mažos kainos prezumpcija – kai pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį; ii) perkančiosios organizacijos vertinimas, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina arba sąnaudos neįprastai mažos.

47.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023, 35 punktas).

48.       Bylos duomenys patvirtina, kad Pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina yra 2 283 270 Eur su PVM. Ieškovės Pirkime pateikto pasiūlymo kaina siekė 2 776 950 Eur su PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiekėjų pasiūlymų kainų aritmetinis vidurkis sudaro 2 530 110 Eur, o trečiojo asmens pasiūlymo kaina 9,8 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl pagrįstai nusprendė, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos.

49.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas, kad trečiojo asmens Pirkime pasiūta kaina neatitinka neįprastai mažos kainos prezumpcijos. Vis dėlto, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo laikyti, jog trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, nurodė, jog teismas skundžiamame sprendime rėmėsi išimtinai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir neanalizavo teisiniame reguliavime perkančiajai organizacijai įtvirtintos diskrecijos instituto kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, kai yra pakankamai duomenų šios kainos pagrįstumo abejonėms. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą įvertinti trečiojo asmens kainos pagrįstumą: i) ieškovė yra esamos informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėja, todėl trečiasis asmuo, kurio specialistai nėra dirbę prie sistemos, lyginant su ieškove, turėjo įsivertinti itin didelius ir papildomus resursus ir žmogiškųjų resursų poreikį susipažinimui su sistema ir jos veikimo principais, kas turėjo kainuoti papildomus kaštus; ii) trečiojo asmens pasitelktas subtiekėjas, nors ir yra vykdęs atitinkamas sutartis perkančiosios organizacijos naudai, tačiau jų objektas nebuvo VRK IS, o tų kurių buvo – specifiškai VRK IS modernizavimo darbus atliko būtent ieškovė; iii) ieškovė į bylą pateikė nešališko kompiuterių ir programinės įrangos gamintojo UAB „Nevda“ preliminarų pasiūlymą pagal Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, iš kurio matyti, kad pasiūlymo kaina turėtų būti 2 348 280 Eur be PVM, kai tuo tarpu trečiasis asmuo, kuris taip pat kaip ir UAB „Nevda“ nėra dirbęs su dabar veikiančia rinkimų sistemą, kurią sukūrė ieškovė, pasiūlė visus darbus atlikti tik už 1 887 000 Eur be PVM. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

50.       Visų pirma, nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai koncentravosi tik į nepagrįstai mažos kainos prezumpciją, ignoruodamas VPĮ įtvirtintą perkančiosios organizacijos diskreciją kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir nevertindamas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad būtent perkančioji organizacija, o ne Pirkimo dalyviai konkrečiu atveju sprendžia, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad perkančioji organizacija įvertino ieškovės 2025 m. balandžio 14 d. Pretenzijoje pateiktas pastabas dėl neįprastai mažos kainos ir nenustačiusi neįprastai mažos kainos prezumpcijos požymių, pagrįstai nepasinaudojo teise kreiptis į trečiąjį asmenį, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas koncentravosi tik į nepagrįstai mažos kainos prezumpciją ir ignoravo VPĮ įtvirtintą perkančiosios organizacijos diskreciją kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.

51.       Antra, byloje ieškovė nepateikė objektyvių argumentų ir (ar) įrodymų, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina neatitiktų įprastinės rinkos kainos:

51.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos nepagrįstumą patvirtina tai, jog trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. tai, kad trečiasis asmuo yra pažeidęs bent vieną iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Apeliantės argumentų, susijusių su VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 46 straipsnio 3 dalies nesilaikymu pagrįstumas jau buvo įvertintas ir atmestas (žr. šios nutarties 44 punktą). Taigi, minėti ieškovės argumentai negali pagrįsti, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina turėjo būti vertinama kaip neįprastai maža.

51.2.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo negalėjo pasiūlyti mažesnės kainos nei ieškovė, nes būtent ieškovė yra esamos informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėja, todėl trečiajam asmeniui reikėtų papildomų resursų susipažinti su sistema. Priešingai nei teigia apeliantė, vien tai, kad ieškovė yra informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėja, neturi esminės reikšmės, vertinant tiekėjų pasiūlymų kainas, nes Pirkimas yra vykdomas pagal konkrečius Pirkimo reikalavimus ir sąlygas, o ne vadovaujantis kita informacija (pvz., informacija, kuri ieškovei yra žinoma dėl to, kad ši kūrė informacinę sistemą). Be to, aplinkybė, kad ieškovė, būdama informacinės sistemos, kurios pagrindu numatoma įgyvendinti projektą, kūrėja, Pirkime pasiūlė didesnę kainą nei trečiasis asmuo savaime nereiškia, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina turėtų būti vertinama kaip neįprastai maža (CPK 185 straipsnis).

51.3.                      Nepagrįsti ir deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina iš esmės yra netinkama, nes yra mažesnė už jos pateikto pasiūlymo kainą. Tai, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra mažesnė už ieškovės pateikto pasiūlymo kainą, nesudaro pagrindo spręsti, jog už trečiojo asmens nurodytą kainą paslaugos negalės būti suteiktos tinkamai. Šiuo atveju tiekėjas, pasiūlęs kainą, prisiima riziką įvykdyti sutartį už tokią kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne vien tik piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, siekti patekti į tam tikrą rinką ir iš pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-216/2010).

51.4.                      Apeliantė nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymo kainą vertina iš jos atimdama dalį, skirtą subrangovams. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, vykdydamas Pirkimą, ketina pasitelkti subrangovus. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad trečiojo asmens pasitelkti subtiekėjai (subrangovai) vykdys jiems pavestą pirkimo sutarties dalį, todėl atitinkamai sumažės trečiojo asmens asmeniškai vykdytinos pirkimo sutarties dalis, todėl turi būti vertinama bendra trečiojo asmens pasiūlymo kaina.

51.5.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymu pateikta UAB „Nevda“ pasiūlymo kaina (2 348 280 Eur be PVM), viena vertus, nepagrindžia, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti ieškovės argumentai pateikti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir nevertina, kaip peržengiančių ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribas (CPK 4232 straipsnis, 4233 straipsnio 2, 3 dalys).

52.       Taigi, išdėstyti argumentai (žr. šios nutarties 51.1–51.5 papunkčius) pagrindžia, kad perkančioji organizacija neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Vien subjektyvi ieškovės nuomonė ir keliamos prielaidos dėl trečiojo asmens kainos nepagrįstumo nesuponuoja išvados, kad trečiojo asmens kaina ir (ar) įkainiai būtų nepagrįsti, ar, jog trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą ir (ar) įkainius tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties.

53.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai nurodė, jog perkančioji organizacija tinkamai įvertino, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta ir atitinka Pirkimo sąlygas. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai neįrodo, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir perkančioji organizacija turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį, jog šis pagrįstų savo kainą.

Dėl trečiojo asmens informacijos (ne)konfidencialumo

54.       Perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią (VPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

55.       Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos: 1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus; 2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33, 58 straipsniuose ir 86 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis; 3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti; 4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti (VPĮ 20 straipsnio 2 dalis). Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali (VPĮ 20 straipsnio 3 dalis).

56.       Pirkimo sąlygų 7.12 papunktyje nurodyta, kad tiekėjai pasiūlyme turi nurodyti, kokia pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pateiktos informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Informacija, kurią viešai skelbti įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai, negali būti tiekėjo nurodoma kaip konfidenciali. Jei tiekėjas nenurodo konfidencialios informacijos, laikoma, kad tokios informacijos tiekėjo pasiūlyme nėra.

57.       Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl jo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo. 2025 m. balandžio 1 d. trečiasis asmuo pateikė Atsakymą dėl pasiūlymo konfidencialios informacijos apimties, kuriame nurodė, jog neleidžia perkančiajai organizacijai atskleisti Pirkimo metu teiktų konfidencialių dokumentų kitam Pirkimo dalyviui ir viešinti pasiūlymą. Trečiasis asmuo konfidencialia informacija laikė:

57.1.                      2025 m. vasario 11 d. CVP IS priemonėmis pateiktą pasiūlymo 1 voką (kvalifikacijų ir techninė dalis) ir 2 voką (finansinė dalis): i) visuose UAB „BALTIC AMADEUS“ dokumentuose nurodytas įgalioto asmens vardas ir pavardė; ii) įgaliojimas atstovauti viešuosiuose pirkimuose; iii) 5 priede „Techniniai duomenys“ ekonominio naudingumo vertinimui siūlomų specialistų sąrašą; iv) specialistų gyvenimo aprašymus (CV);

57.2.                      2025 m. vasario 21 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateiktą pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus: i) specialistų gyvenimo aprašymus (CV); ii) specialistų sertifikatus – vardus ir pavardes; iii) sertifikatų lygiavertiškumo pagrindimus – tai viešai neprieinama informacija, UAB „BALTIC AMADEUS“ atliktos analizės pagrindu sukurtas dokumentas, skirtas perkančiajai organizacijai pagrįsti pateiktų dokumentų (duomenų) atitiktį Pirkimo reikalavimams; iv) dokumentą dėl specialisto pavardės keitimo; v) 8 priedą „Pažyma apie suteiktas paslaugas“; vi) 9 priedą „Specialistų sąrašas“; vii) Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) / Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) išduotas pažymas, kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) pažymas, neteistumo pažymas, juridinių asmenų įstatus ir nuostatas;

57.3.                      2025 m. vasario 28 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateiktą sertifikato lygiavertiškumo pagrindimą, kuris sukurtas UAB „BALTIC AMADEUS“ atliktos analizės pagrindu ir skirtas perkančiajai organizacijai pagrįsti pateiktų dokumentų (duomenų) atitiktį Pirkimo reikalavimams;

57.4.                      2025 m. kovo 5 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateiktą Atsakymą dėl specialistų, kuriame nurodyti specialistų vardai ir pavardės;

57.5.                      2025 m. kovo 6 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateiktus nacionalinio saugumo reikalavimų atitiktį pagrindžiančius dokumentus: įstatus, JAR ir JADIS išrašus (2 t., b. l. 107–109).

58.       2025 m. balandžio 3 d. trečiasis asmuo pateikė Atsakymą dėl pasiūlymo konfidencialios informacijos apimties, kuriuo patikslino atsakymą dėl sertifikatų lygiavertiškumo dokumentų konfidencialumo pagrindimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad sertifikatų lygiavertiškumo analizei buvo skirti trečiojo asmens specialistų pajėgumai, lygiavertiškumą pagrindžiančios informacijos paieškai, analizei, sisteminimui ir dokumentavimui buvo patirtos bendrovės sąnaudos, panaudotas specialistų darbo laikas ir žinios. Nors lygiavertiškumą pagrindžiantis dokumentas yra sukurtas remiantis viešai (internete, sertifikatų aprašymuose, žinynuose ir kt. šaltiniuose) prieinama informacija, tačiau pats dokumento turinys yra trečiojo asmens darbuotojų sukurtas unikalus rezultatas, todėl trečiasis asmuo vertina, kad tai yra jo intelektinė nuosavybė, kurios atskleidimą tretiesiems asmenims (šiuo konkrečiu atveju – kitam tiekėjui, kuris yra tiesioginis konkurentas) riboja, siekdamas apsaugoti savo konkurencinį pranašumą ir verslo interesus. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad sertifikatų lygiavertiškumo pagrindimo dokumentai Pirkimo metu buvo teikiami ir skirti konkrečiai tik perkančiajai organizacijai tam, jog perkančioji organizacija, kaip būsimas paslaugų užsakovas, galėtų įvertinti teikiamų duomenų atitiktį viešojo pirkimo kvalifikacijų reikalavimams (2 t., b. l. 104–105).

59.       2025 m. balandžio 4 d. perkančioji organizacija nutarė pateikti ieškovei: trečiojo asmens pasiūlymo dalį (pasiūlymo A dalį (techninę informaciją ir duomenis apie tiekėją) ir B dalį (kainą); subtiekėjų sutikimus; su nacionalinio saugumo reikalavimais susijusias deklaracijas, dokumentą, patvirtinantį informacijos saugumo valdymo sistemos atitiktį standartui; Europos bendruosius viešųjų pirkimų dokumentus ir deklaracijas dėl VPĮ 46 straipsnio 21 dalyje nurodyto pašalinimo pagrindo; informaciją dėl tiekėjų siūlomų specialistų, specialistų sertifikatus, tiekėjams paskirtus ekonominio naudingumo balus ir kt. (žr. šios nutarties 27 punktą).

60.       Nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi pozicijos, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė pateikti susipažinti esminius trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus (visus trečiojo asmens patirtį ir kvalifikaciją bei ekonominį naudingumą pagrindžiančius dokumentus ir su tuo susijusią informaciją, įskaitant bet neapsiribojant Pirkimo sąlygų 8 ir 9 priedų užpildytas formas bei prie jų (kartu su jomis) teikiamus dokumentus, specialistų sertifikatų lygiavertiškumo pagrindimą), kurie leistų įvertinti jo atitiktį Pirkimo reikalavimams, ir netinkamai įvertino šių duomenų konfidencialumą. Ieškovės įsitikinimu, prašomi pateikti trečiojo asmens duomenys niekaip neatitinka konfidencialios informacijos požymių, kadangi jie yra skelbiami viešai arba yra sudaryti iš viešai prieinamos informacijos.

61.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visos trečiojo asmens konfidencialios informacijos atskleidimas potencialiems konkurentams lemtų tiekėjų siūlomų paslaugų, darbų, jų kainos ar sąnaudų, pasitelktų subtiekėjų skirtumų tarp ieškovės ir kitų dalyvių sumažėjimą ir sąžiningos konkurencijos ribojimą. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens duomenys pasižymi komercinę paslaptį kvalifikuojančiais požymiais, ji nėra visuotinai (viešai) prieinama, ja disponuoja trečiasis asmuo ir tik jis pats sprendžia dėl šios informacijos kitiems asmenims suteikimo.

62.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliaciniame skunde nurodė, kad: i) teismas nepagrįstai ieškovės prašomus pateikti susipažinti trečiojo asmens dokumentus laikė konfidencialiais, nes jie neatitinka konfidencialios informacijos sampratos, yra skelbiami viešai arba yra sudaryti iš viešai prieinamos informacijos; ii) teismas prioritetą suteikė trečiojo asmens interesams, ignoruodamas ieškovės teisę į gynybą; iii) byloje neįrodyta, jog ieškovės prašomi pateikti dokumentai galėtų sukelti žalą trečiajam asmeniui; iv) teismas be pagrindo ir tinkamai neįvertinęs ikiteisminio ginčo proceso nusprendė, jog perkančioji organizacija įvykdė pareigą įvertinti trečiojo asmens prašymo pripažinti atitinkamą informaciją konfidencialia pagrįstumą; v) nusprendus, kad trečiojo asmens duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais, teismas, kartu turėjo įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti nuasmenintas prašomų dokumentų versijas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

63.       Visų pirma, VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, jog viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas). Dėl konkrečios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal VPĮ, CK 1.116 straipsnio nuostatas bei jas aiškinant atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).

64.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų; nurodė, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti; taip pat išaiškino konfidencialios ir komercinės paslapties atskyrimo pagrindus, nurodydamas, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38, 50 punktai; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 80 punktas).

65.       Išimtinis konfidencialios informacijos – komercinės paslapties – pobūdis lemia tai, kad tiek jos turėtojas bei perkančioji organizacija, tiek ginčą sprendžiantys teismai turėtų aiškiai, motyvuotai pagrįsti atsisakymo supažindinti su prašoma informacija pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018).

66.       Be to, atsakovė pagrįstai nurodė teismų praktiką, kad tuo atveju, kai informacija: nėra viešai prieinama; jai parengti reikia įdėti intelektinių pastangų; ji turi realią ekonominę vertą ir suponuoja konkurencinį pranašumą; ji išplaukia iš unikalių tiekėjo žinių („know-how“); ji susijusi su specifiniu pirkimo objektu; tiekėjo nuosekliai buvo nurodoma (įskaitant vidaus dokumentus ir politiką) kaip konfidenciali bei realiai neprisideda prie ieškovo teisių gynybos, ji saugotina kaip konfidenciali, kadangi užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir prisideda prie informacijos šaltinio konkurencinio pranašumo išsaugojimo bei leidžia jam nepatirti žalos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-801-934/2022; 2023 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-553/2023; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-400-854/2024; 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-934/2025; 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-370/2025; 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-141-370/2025; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2025).

67.       Taigi, ne tik komercinė paslaptis, tačiau ir kita konfidencialios informacijos turinį sudaranti informacija, gali būti saugoma (neviešinama). Tačiau vien tiekėjo nurodymas, jog pateikti duomenys yra konfidencialūs ir (ar) sudarantys komercinę paslaptį, savaime nėra pagrindas ją pripažinti slapta, turi būti įrodyta, jog pateiktuose dokumentuose esanti informacija sudaro konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį, įvertinant tai, kad tokio pobūdžio bylose informacijos nepateikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais ir objektyviai pagrįstais atvejais. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, jog pateikti duomenys sudaro konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį, t. y. šiuo atveju perkančiajai organizacijai, kuri, įvertinusi prašomos įslaptinti informacijos pobūdį, nusprendė atsisakyti ją pateikti.

68.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija ieškovei pateikė dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų (žr. šios nutarties 59 punktą), išskyrus trečiojo asmens klientų (užsakovų) informaciją, pasitelkiamų specialistų gyvenimo aprašymus (CV) bei sertifikatų lygiavertiškumo aprašymą. Perkančioji organizacija savo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą grindė trečiojo asmens 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. balandžio 3 d. paaiškinimais (žr. šios nutarties 57–58 punktus), be kita ko, tuo, kad: i) dalies informacijos (asmens duomenų: vardų, pavardžių, asmens kodų, gimimo datų, fizinių asmenų kontaktinių duomenų ir kt.) atskleidimas negalimas pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir (arba) Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR); ii) informacija, susijusi su klientų atstovų asmeniniais duomenimis ir su klientais sudarytų komercinių sutarčių įgyvendinimu, kuri pagal su klientais sudarytas bendradarbiavimo / komercines sutartis ir konfidencialumo susitarimo sąlygas yra neviešinama, nes priešingu atveju, pažeistų BDAR bei trečiojo asmens su klientais sudarytų sutarčių nuostatas bei konfidencialumo įsipareigojimus; iii) valstybinių įstaigų išduotos pažymos, išrašai, deklaracijos, apimančios asmens duomenis, kuri nėra prieinama viešai ir nėra niekaip susijusi su laimėtojo pasiūlymo kainos ir kvalifikacijos atitikimo įvertinimu (2 t., b. l. 107–109).

69.       Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodyti duomenys (žr. šios nutarties 68 punktą) yra konfidencialios informacijos turinį sudaranti informacija, kuri turi būti saugoma (neviešinama):

69.1.                      Pirma, perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad informacija, susijusi su fizinių asmenų duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsniu ir BDAR 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalies f punktą, privalo būti laikoma konfidencialia, kadangi ja tiesiogiai identifikuojamas fizinis asmuo, ir tokios informacijos neturėtų žinoti tretieji asmenys.

69.2.                      Antra, nors apeliantė teigia, kad sertifikatų lygiavertiškumo aprašymas yra sudarytas iš viešai prieinamų duomenų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė perkančioji organizacija, tai nereiškia, jog sertifikatų lygiavertiškumą įrodančiuose dokumentuose nėra slaptos, kitiems subjektams nežinomos ar viešais kanalais neprieinamos informacijos. Be to, šią informaciją trečiasis asmuo sukūrė konkrečiai perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo reikalavimus, ši informacija sudaro trečiojo asmens ir jo partnerių patirtį ir toks informacijos pateikimas yra individualus trečiojo asmens veiklos rezultatas, kadangi jam atlikti buvo skirti trečiojo asmens specialistų pajėgumai, lygiavertiškumą pagrindžiančios informacijos paieškai, analizei, sisteminimui ir dokumentavimui buvo patirtos trečiojo asmens sąnaudos, panaudotas specialistų darbo laikas ir žinios. Taigi, sertifikatų lygiavertiškumo aprašymas iš esmės atitinka praktinės patirties („know-how“) kriterijų ir jį atskleidus tretiesiems asmenims, pastarieji, nepatirdami sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, padarytų žalos trečiojo asmens konkurencingumui. Apeliantė nepaneigė trečiojo asmens argumentų, kad sertifikatų lygiavertiškumo aprašymas yra individualus, išimtinai su ūkio subjekto patirtimi, jo intelektiniu darbu susijęs produktas. Be to, jeigu apeliantė teigia, kad sertifikatų lygiavertiškumo aprašymas yra grindžiamas vieša informacija, ji atitinkamai galėjo susisteminti viešus duomenis, kurie paneigtų trečiojo asmens argumentus dėl sertifikatų lygiateisiškumo.

69.3.                      Trečia, trečiojo asmens klientų (užsakovų) informacija laikytina konfidencialia, nes trečiasis asmuo su klientais (užsakovais) yra sudaręs galiojančius konfidencialumo įsipareigojimus, ribojančius trečiojo asmens teisę viešinti informaciją apie kliento juridinį asmenį ir projektus. VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato išimtį, kuria konfidencialia informacija pripažįstama situacija, kai atskleidus ją būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Be to, tokio pobūdžio informacija trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 22 d. Valdybos sprendimu pripažinta konfidencialia.

70.       Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens klientų (užsakovų) informacija, pasitelkiamų specialistų gyvenimo aprašymai bei sertifikatų lygiavertiškumo aprašymas nagrinėjamos bylos kontekste laikytini konfidencialia informacija dėl savo slaptumo ir vertingumo, todėl perkančioji organizacija neturėjo jų pateikti ieškovei susipažinti.

71.       Antra, byloje nenustatyta, kad minėtos informacijos neatskleidimas neužtikrina ieškovės teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Priešingai, ieškovei pateiktos trečiojo asmens pasiūlymo informacijos (žr. šios nutarties 59 punktą) pakanka įvertinti, ar pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, o atskleidus trečiojo asmens klientų (užsakovų) informaciją, pasitelkiamų specialistų gyvenimo aprašymus bei sertifikatų lygiavertiškumo aprašymą būtų pažeidžiamas ne tik asmens duomenų neviešumo principas, bet ir VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta išimtis, draudžianti atskleisti informaciją, kuria būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis.

72.       Trečia, nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės prašomi pateikti dokumentai galėtų sukelti žalą trečiajam asmeniui. Byloje konstatuota (žr. šios nutarties 69.2 papunktį), kad sertifikatų lygiavertiškumo aprašymą trečiasis asmuo sukūrė perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo reikalavimus, ši informacija sudaro trečiojo asmens ir jo partnerių patirtį, toks informacijos pateikimas yra individualus trečiojo asmens sprendinys. Taigi, potencialūs konkurentai (įskaitant ir ieškovę), kuriems taptų prieinami minėti duomenys, kituose konkursuose galėtų pasinaudoti šia informacija, o tai ribotų sąžiningą konkurenciją bei sudarytų prielaidas trečiojo asmens žalai kilti. Be to, asmens duomenų atskleidimas sudarytų prielaidas pažeisti asmens teises ir interesus bei atskleidus trečiojo asmens klientų (užsakovų) informaciją, būtų daroma žala trečiojo asmens dalykinei reputacijai, klientai nepasitikėtų trečiuoju asmeniu ir dalykiniai ryšiai galimai nutrūktų.

73.       Ketvirta, apeliantės argumentus, kad perkančioji organizacija neįvykdė pareigos įvertinti trečiojo asmens prašymo pripažinti atitinkamą informaciją konfidencialia pagrįstumą, paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Šiuo atveju perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino VPĮ 20 straipsnio 3 dalį ir kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo. Tačiau trečiasis asmuo 2025 m. balandžio 1 ir 3 d. pateikė paaiškinimus (žr. šios nutarties 57–58 punktus), pagrįsdamas savo informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktus duomenis, pripažino duomenų konfidencialumą ir apie tai pranešė ieškovei (žr. šios nutarties 59 punktą). Taigi, trečiajam asmeniui įrodžius pateiktos informacijos konfidencialumą, perkančioji organizacija šių duomenų neatskleidė vadovaudamasi VPĮ 20 straipsnio 1 dalimi.

74.       Penkta, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta trečiojo asmens duomenis laikyti konfidencialiais, teismas turėtų įpareigoti perkančiąją organizacija pateikti nuasmenintas prašomų dokumentų versijas.

75.       Kasacinės instancijos teismas, kurio išaiškinimais remiasi ieškovė, yra nurodęs, kad net ir tais atvejais, kai pagrįstai nusprendžiama, jog tam tikri duomenys atitinka konfidencialumo pobūdį ir dėl to turi būti saugotini, tai nereiškia, jog informacijos prašančiam subjektui negali būti teikiama jokios informacijos. Perkančiosios organizacijos savo sprendimus šioje srityje privalo, laikydamosis gero administravimo principo, motyvuoti, o tokios pareigos apimtis tiesiogiai koreliuoja su saugotinos informacijos pobūdžiu (turiniu) ir apimtimi. Bet kokiu atveju pats dokumentas in corpore (visas), pavyzdžiui, sutartis, negali būti neatskleistas kitam ūkio subjektui, nes informacijos apsauga negali paneigti motyvavimo pareigos ir suponuoti ieškovo teisių gynybos fiktyvumo. Atsižvelgiant į tai, argumentai nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu negali apsiriboti tik nurodymu apie informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija (ir teismai), derindama vieno tiekėjo teisę į informacijos slaptumą ir jos apsaugą su kito tiekėjo veiksmingos teisių gynybos imperatyvu, privalo, priklausomai nuo konkrečios šių interesų užtikrinimo pusiausvyros, informacijos prašančiam tiekėjui suteikti bent minimalią informaciją, kad jos pagrindu jis galėtų spręsti dėl poreikio inicijuoti peržiūros procedūrą. Perkančioji organizacija privalo pranešti apie savo sprendimą tam tikrus duomenis laikyti konfidencialiais kiek įmanoma neutraliau ir taip, kad tokiu pranešimu būtų išsaugotas šių duomenų konkrečių elementų (taigi, ne visų), kurių apsauga šiuo požiūriu yra pateisinama, konfidencialumas, – jų esminį turinį; šiuo tikslu perkančioji organizacija gali pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio; ji taip pat gali pateikti pasiūlymą pateikusio subjekto paprašyti nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 120–122 punktai).

76.       Teismų praktikoje nurodyta, kad minėti kasacinės teismo išaiškinimai (žr. šios nutarties 75 punktą) nesuponuoja perkančiosios organizacijos (teismo) pareigos įpareigoti perkančiąją organizaciją ieškovei pateikti konfidencialia pripažintos informacijos nekonfidencialią jos versiją. Vien egzistuojanti galimybė (ne pareiga) viešojo pirkimo dalyviui pateikti konfidencialia pripažintos informacijos santrauką, nepaneigia VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo perkančiajai organizacijai teikti informaciją, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. Taigi, tais atvejais, kai pati informacijos esmė yra jautri ir net santraukos turinys iš esmės atskleistų konfidencialią informaciją, perkančioji organizacija neturėtų tokia informacija dalintis (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-333-553/2025, 30, 31 punktai).

77.       Nagrinėjamu atveju, minėta, perkančioji organizacija ieškovei pateikė dalį trečiojo asmens pasiūlymo informacijos, išskyrus trečiojo asmens klientų (užsakovų) informaciją, pasitelkiamų specialistų gyvenimo aprašymus (CV) bei sertifikatų lygiavertiškumo aprašymą, taip pat paaiškinimą, kokie dokumentai ir kokiu pagrindu yra nepateikiami. Tai, kad nebuvo pateikta konfidenciali, saugotina informacija, neužkirto kelio ieškovei užtikrinti veiksmingos jos pažeistų teisių gynybos ir poreikio teikti pretenziją ar kreiptis į teismą. Taigi, nėra pagrindo įpareigoti perkančiąją organizacija pateikti nuasmenintas prašomų dokumentų versijas.

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu iš esmės siejama išskirtinai su tiekėjo teisių gynyba, jam nesuteikiama teisė inicijuoti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros tik siekiant patenkinti savo smalsumą, juolab gresiant ūkio subjektų tarpusavio konkurencijos iškraipymui dėl jautrios informacijos išslaptinimo, ar užtikrinti bendrąjį šių santykių viešumą (skaidrumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).

79.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą dėl trečiojo asmens duomenų konfidencialumo. Apeliantei apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog trečiojo asmens nurodyti dokumentai (duomenys) yra konfidencialūs, todėl perkančioji organizacija neturėjo jų pateikti ieškovei susipažinti. 

Dėl proceso teisės normų (ne)pažeidimo

80.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įgyvendino pareigą pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės: i) teismas apsiribojo tik ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį pateikimais, nors, viešųjų pirkimų bylose pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 4236 straipsnis), t. y. papildomai pateikiant dublikus ir triplikus; ii) teismas, pats neturėdamas žinių ir pakankamos informacijos apie trečiojo asmens taikomas mokestines schemas, atsisakė įtraukti į bylą Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri ieškovės kreipimosi pagrindu yra pradėjusi trečiojo asmens patikrinimą; iii) teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens dokumentus, nurodančius, kuriuose trečiojo asmens projektuose yra pasitelktos MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti dėl toliau nurodomų motyvų.

81.       Visų pirma, viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į CPK XXI1 skyriaus ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 4231 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 4236 straipsnio 2 dalį, pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą. Pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką).

82.       Visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, šalių procesinio lygiateisiškumo, taip pat rungimosi ir dispozityvumo principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme, o konkrečiai – parengiamojoje proceso stadijoje. Būtent todėl pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija yra viena iš svarbiausių. Nuo to, kaip bus pasirengta bylos teisminiam nagrinėjimui, galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimai ir atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, kada bus nurodyti ir pateikti teismui byloje tirtini įrodymai, tiesiogiai priklauso teismo galimybė bylą išnagrinėti jau per pirmąjį teismo posėdį. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti, ginčo esmės išsiaiškinimas, įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų nustatymas, taip pat kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

83.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51, 52 punktai). Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023).

84.       Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje nebuvo paskirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokio pobūdžio bylose turi būti siekiama kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, tačiau šis siekis neturi paneigti rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo bei teisingo bylos išnagrinėjimo principų, kurių įgyvendinimui, be kita ko, numatyta viena iš svarbiausių civilinio proceso stadijų – pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris paprastai turi vykti paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis, 4231 straipsnio 1 dalis, 4236 straipsnio 2 dalis) arba gali būti skiriamas žodinis pasirengimas bylos nagrinėjimui (CPK 228 straipsnis, 4231 straipsnio 1 dalis), jeigu tam yra objektyvus poreikis, laikantis tokio pobūdžio byloms keliamų proceso operatyvumo reikalavimų. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo bei teisingo bylos išnagrinėjimo principus bei tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą, lemianti aktyvų teismo vaidmenį (žr. šios nutarties 82–83 punktą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, netinkamai taikė CPK 4236 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju konstatuotas aptariamos proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimą, kadangi apeliantės nurodyti argumentai neįrodo, jog jai realiai buvo apribota teisė įrodinėti bei teikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Priešingai, ieškovė pasinaudojo teise į bylą teikti paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl šalių pateiktų atsiliepimų į jos ieškinį (3 t., b. l. 1–20), taip pat turėjo galimybę pateikti savo argumentus apeliaciniame skunde. 

85.       Antra, įstatymas nenumato pareigos įtraukti į bylą VMI kaip išvadą byloje teikiančios institucijos, jos įtraukimo klausimas sprendžiamas kiekvienu individualiu atveju, įvertinus jos svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįtraukė VMI į bylą kaip išvadą teikiančios institucijos, motyvuodamas tuo, kad ieškovės prašymas nebuvo pagrįstas, iš esmės grindžiamas poreikiu gauti įrodymais nepagrįstų argumentų įvertinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo dalyką, ir aplinkybes, kuriomis pagrįsti ieškovė siekė įtraukti išvadą byloje teikiančią instituciją, neturi pagrindo nuspręsti, kad jos neįtraukimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, todėl apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

86.       Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti jos prašomus įrodymus (dokumentus, kuriuose trečiojo asmens projektuose yra pasitelktos MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“, pastarųjų projektų pagrindu išrašytas sąskaitas ir ataskaitas nuo 2024 m. pradžios; VMI informaciją dėl priimtų sprendimų, susijusių su patikrinimu, atliktu ieškovės 2025 m. balandžio 14 d. kreipimosi pagrindu; trečiojo asmens konfidencialius duomenis (1 t., b. l. 1–34; 3 t., b. l. 1–20)), kadangi dėl draudimo pateikti konfidencialius duomenis pasisakyta šios nutarties 79 punkte, kitų prašymų tenkinimas, suformuluoto ieškinio pagrindo kontekste, nelemtų kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pakako teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti, padarant išvadą dėl ieškovės keliamų ginčo klausimų (CPK 176, 185 straipsniai).

87.       Apibendrindama išdėstytus argumentus (žr. šios nutarties 84–86 punktus), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

88.       Be to, apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nepasisakė dėl dalies esminių bylos klausimų ir pagrindinių ieškovės argumentų, t. y.: i) teismas tinkamai neįvertino ir neišnagrinėjo konfidencialios informacijos situacijos – nepasisakė dėl tam tikrų ieškovės argumentų ir nepateikė nė vieno motyvo; ii) teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo, spręsdamas dėl trečiojo asmens mokesčių vengimo schemos bei pašalinimo pagrindų egzistavimo – nesigilino į ieškovės pateiktus įrodymus, jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, kartu neįvertino ir ieškovės pateikto Valstybės mokesčių inspekcijos atsakymo dėl veiksmų atlikimo trečiojo asmens atžvilgiu; iii) neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su neįprastai maža kaina. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir, nors jau pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, papildomai atskirai pasisako dėl apeliantės keliamų klausimų, susijusių su teismo sprendimo motyvavimu.

89.       Visų pirma, apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų, iš esmės pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, jog jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka esminių teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

90.       Antra, teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. v. Finland, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, šalių nurodytų kai kurių aplinkybių ar pateiktų įrodymų neaptarimas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024, 31 punktas; 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2024).

91.       Trečia, kasacinis teismas, aiškindamas teismo pareigą motyvuoti sprendimus, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas). Be to, glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

92.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas pasisakė pagrindiniais faktiniais ir teisiniais aspektais, susijusiais su trečiojo asmens informacijos (ne)konfidencialumu (žr. skundžiamo sprendimo 14–22 punktus), trečiojo asmens pašalinimo pagrindų (ne)egzistavimu (žr. skundžiamo sprendimo 35–40 punktus), neįprastai mažos kainos vertinimu (žr. skundžiamo sprendimo 25–32 punktus), nurodė įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų praktiką, kuriais rėmėsi.

93.       Nors ieškovė teigia, kad teismas, pripažindamas dokumentų konfidencialumą, apsiribojo vien tik trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 22 d. valdybos sprendimu, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens duomenų konfidencialumą ir jo atsakymo dėl informacijos konfidencialumo turinį, nusprendė, jog trečiasis asmuo, prašydamas neatskleisti konfidencialios informacijos, be kita ko, siekė išsaugoti savo intelektinės nuosavybės produkto saugumą, konkurencinį pranašumą, sėkmingos veiklos tęstinumą. Teismas įvertino, kad visos trečiojo asmens konfidencialios informacijos atskleidimas potencialiems konkurentams lemtų tiekėjų siūlomų paslaugų, darbų, jų kainos ar sąnaudų, pasitelktų subtiekėjų skirtumų tarp ieškovės ir kitų dalyvių sumažėjimą ir sąžiningos konkurencijos ribojimą. Taigi, teismas, pripažindamas dokumentų konfidencialumą įvertino byloje esančių duomenų visumą, o ne apsiribodamas trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 22 d. valdybos sprendimu.

94.       Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad teismas nesigilino į jos pateiktus įrodymus, susijusius su trečiojo asmens mokesčių vengimo schema bei pašalinimo pagrindų egzistavimu, jų nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje ir 6 dalies 1 punkte numatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, tiek dėl trečiojo asmens mokestinių prievolių bei dėl MB „Focus IT“ ir MB „Konrema“ darbuotojų, konstatuodamas, kad jie nepagrindžia teiginių dėl trečiojo asmens mokestinių prievolių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, netinkamo vykdymo.

95.       Nors ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į perkančiosios instancijos diskrecijos teisę kreiptis į tiekėją dėl mažos kainos pagrindimo, tačiau teismas nurodė, jog perkančioji organizacija, nenustačiusi VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, neprivalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo.

96.       Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar neišsamus ar neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui keliamų reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

97.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

99.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

100.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

101.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

102.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

103.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

104.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

105.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 201,25 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas (4 t., b. l. 1–5). Atsakovė nurodė, kad PVM mokestis (1 076,25 Eur), kurį sumokės atsakovė, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, taigi šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi.

106.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, kad 6 201,25 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaranti 1 076,25 Eur PVM suma negali būti laikomas advokatų atlygiu ir faktiškai turi būti priteistos visa apimtimi.

107.       Kasacinio teismo praktika nuosekliai išplėtotą dėl PVM ir atlygio už advokato suteiktas paslaugas santykio. Sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi sumą, kai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kasacinio teismo išaiškinta, kad mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims, kaip mokesčių mokėtojams, galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 37–38 punktai; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 61 punktas). Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų atlyginimo nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 33 punktas).

108.       Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 111 punktą), nėra pagrindo pritarti atsakovei, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstumo aspektu turi būti vertinamas neskaičiuojant į jį įtraukto PVM (1 076,25 Eur).

109.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė advokatui įsipareigojo sumokėti 2025 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra (4 t., b. l. 5).

110.       Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

111.       Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria, be kita ko, sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priimama III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 337,70 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur × 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, jas vertinant formuojamos teismų praktikos kontekste, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, priteisiant atsakovės naudai 3 039,01 Eur. 

112.       Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės teisme patyrė 11 904,46 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: apeliacinio skundo analizė, atsikirtimų ir su tuo susijusių argumentų parengimas – 1 331 Eur (5 val. × 220 Eur × 1,21 = 1 331); atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 9 050,80 Eur (34 val. × 220 val. × 1,21 = 9 050,80 Eur); susipažinimas su civiline byla ir joje gautu apeliaciniu skundu, pagrindinių argumentų teisinė analizė ir vertinimas – 1 064,80 Eur (4 val. × 220 val. × 1,21 = 1 064,80 Eur); bendrosios biuro išlaidos – 457,86 Eur (378,40 Eur × 1,21 = 457,86 Eur) (DOK-3360).

113.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

114.       Atsižvelgiant į trečiojo asmens nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 113 punktą), darytina išvada, kad nurodytos teisinės paslaugos – apeliacinio skundo analizė, susipažinimas su civiline byla ir joje gautu apeliaciniu skundu, pagrindinių argumentų teisinė analizė ir vertinimas, bendrosios biuro išlaidos – laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi.

115.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už suteiktą teisinę pagalbą trečiasis asmuo advokatui įsipareigojo sumokėti 2025 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra.

116.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 107 punktą), atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, priteisiant trečiojo asmens naudai 3 039,01 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“, juridinio asmens kodas 302249829, atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, juridinio asmens kodas 188607150, 3 039,01 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt devynių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“, juridinio asmens kodas 302249829, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC AMADEUS“, juridinio asmens kodas 110320619, 3 039,01 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt devynių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

Žilvinas Terebeiza

Vigintas Višinskis