Civilinė byla Nr. e2-74-1097/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00301-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.13; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinys atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo ir pripažinimo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės komunalininkas“ pasiūlyme nurodė melagingą informaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės komunalininkas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo ir pripažinimo, kad UAB „Šilutės komunalininkas“ pasiūlyme nurodė melagingą informaciją, prašydama: 1) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 29 d. pranešime nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sprendimo su laimėtoju sudaryti pirkimo sutartį 1 (pirmojoje) pirkimo objekto dalyje; 2) pripažinti, kad UAB „Šilutės komunalininkas“ pasiūlyme nurodė melagingą informaciją.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės priimtų sprendimų, nes ieškovės pasiūlymas pirmoje pirkimo dalyje yra tik 3-ioje pasiūlymų eilės vietoje, o ieškovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei teisme neginčija 2-oje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo ir jo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsakovės teigimu, ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkime priimtus sprendimus neturėjimo ir nepagrindimo (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo perkančiosios organizacijos (atsakovės) vykdytame viešajame pirkime Nr. 3913544 „Šilutės seniūnijos komunalinio ūkio aptarnavimo paslaugos“, tačiau tik teismui gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį paaiškėjo, jog ieškovės pasiūlymas pagal perkančiosios organizacijos sudarytą pasiūlymų eilę užėmė trečią vietą, o antroje vietoje esantis tiekėjas nėra įtrauktas į ieškinio reikalavimus ir jo pasiūlymo vertinimo teisėtumas neginčijamas. Ieškovė ginčija tik pirmos vietos tiekėjo pripažinimą laimėtoju, tačiau nereiškia reikalavimų dėl antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad būtina įvertinti, ar egzistuoja ieškovės teisinis suinteresuotumas inicijuojant šią bylą.
5. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021), tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus yra siejama su jo subjektinių teisių gynimu, kai tiekėjas realistiškai gali tapti pirkimo laimėtoju, jei jo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
6. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, jog ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, nes neturi reikiamo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovė, užėmusi trečią vietą, neginčija antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo, todėl, net ir tenkinus jos reikalavimus dėl laimėtojo (pirmos vietos tiekėjo) sprendimo panaikinimo, pirkimo sutartis būtų sudaryta su antroje vietoje esančiu tiekėju. Dėl to ieškovė neturi realios galimybės tapti pirkimo laimėtoja, o jos teisinis suinteresuotumas yra tik hipotetinis; tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nelaikoma pakankamu pagrindu teisminei gynybai. Ieškovė nepateikė argumentų, įrodančių ieškovės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, taigi, ieškovė nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo.
7. Teismas, nustatęs, kad byla negali būti nagrinėjama iš esmės, nes trūksta būtinos procesinės prielaidos – subjektinių teisių gynimo, ieškinį paliko
nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 8. Palikęs ieškinį nenagrinėtą, teismas, nutarčiai įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Raguvilė“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo išvada, kad ieškovė neginčija antrosios vietos pasiūlymo, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Iš teismo nutarties neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog ieškovė neginčija antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo. Teismas nenurodė, kaip turėtų atrodyti antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo „ginčijimas“.
9.2. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė kvestionuoja antrosios vietos pasiūlymą. Su ieškiniu ieškovė pateikė susirašinėjimą su perkančiąja organizacija, iš kurio matyti, kad, siekdama ginčyti pasiūlymų eilėje antroje vietoje esančio laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, ieškovė dar 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama leisti susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu. Perkančioji organizacija šį prašymą ignoravo ir į jį neatsakė. Ieškovė įgis teisę reikšti atitinkamus argumentus dėl antrosios vietos pasiūlymo tik tada, kai ieškovei bus pateiktas susipažinti antrosios vietos pasiūlymas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis). Nesuėjus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, negalima teigti, kad ieškovė neturi teisės kelti reikalavimų, susijusių su antrosios vietos pasiūlymo neatitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams.
9.3. Ieškovė ieškinyje kelia reikalavimus, susijusius su antrosios vietos tiekėjo pasiūlymu. Ieškinio reikalavimo dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo panaikinimo yra tiesiogiai susijusi su antrosios vietos pasiūlymo ginčijimu. Ieškovė ginčija visą pasiūlymų eilę, į kurią įeina ir antrosios vietos pasiūlymas, todėl neturėjo pareigos atskirai išskirti reikalavimo panaikinti antrosios vietos pasiūlymo įtraukimą į pasiūlymų eilę.
9.4. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turi teisinį suinteresuotumą ir ginčija visus perkančiosios organizacijos sprendimus, susijusius su antrosios vietos pasiūlymo vertinimu, o kitokių reikalavimų ieškovė negalėjo pareikšti, nes jokių kitų sprendimų dėl antrosios vietos pasiūlymo vertinimo perkančioji organizacija nėra priėmusi. Ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo pripažinti, kad antrosios vietos pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, nes ieškovai viešųjų pirkimų bylose turi teisę kelti reikalavimus dėl priimtų sprendimų panaikinimo ir neturi teisės reikšti teisme reikalavimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų atlikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1983/2012; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2162/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024). Ieškovė pagrįstai ir teisėtai kėlė tik reikalavimus, susijusius su perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimu.
9.5. Teismas negalėjo vadovautis cituojamomis kasacinio teismo nutartimis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021), nes šių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
9.6. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, trečiąją vietą užėmęs tiekėjas turi būti laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą, jeigu jis yra pateikęs perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažint su antrosios vietos pasiūlymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-346- 881/2025). Teismas neįvertino šių esminių bylos aplinkybių, tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas turėtų būti suprantamas plačiai. Teismas, pernelyg siaurai vertindamas suinteresuotumo sampratą, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį.
9.7. Atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį nurodė naujus argumentus, susijusius su ieškovės teisiniu suinteresuotumu, kurie nebuvo nurodyti ikiteisminėje ginčo stadijoje, todėl šie nauji perkančiosios organizacijos argumentai negali būti vertinami.
10. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė neginčijo sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo antroje pasiūlymų eilės vietoje nurodyto pasiūlymo, todėl neįrodė, kad turi teisinį suinteresuotumą reikšti paduotą ieškinį.
10.2. Ieškovės pozicija vien dėl jos vidinio prieštaringumo turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir dėl to neteisėta. Viena vertus, ieškovė deklaratyviai teigia, kad kilusiame ginče kvestionuoja antroje pasiūlymų eilės vietoje nurodytą pasiūlymą. Kita vertus, ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog yra pateikusi atsakovei prašymą susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu ir įgis teisę reikšti atitinkamus argumentus dėl antrosios vietos pasiūlymo tik tada, kai ieškovei bus pateiktas susipažinti šis pasiūlymas.
10.3. Ieškovės prašymo susipažinti su antros vietos pasiūlymu pateikimas atsakovei savaime nereiškia, kad ieškovė ginčija antros vietos pasiūlymo ir (ar) jo vertinimo teisėtumą. Ieškovė, vertindama, kad atsakovė nepagrįstai ar neteisėtai nesupažindino ieškovės su antros vietos tiekėjo pasiūlymu, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai neatsakė į ieškovės 2025 m. spalio 2 d. prašymą, turėjo ir galėjo tokį atsakovės faktinį sprendimą ginčyti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovė to nedarė nei pretenzijose, nei ieškinyje, savo elgesiu patvirtindama, kad sutinka su atsakovės faktiniu sprendimu neteikti ieškovei susipažinti antros vietos tiekėjo pasiūlymo.
10.4. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimas kartu savaime reiškia ir antros vietos tiekėjo pasiūlymo ginčijimą. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neginčijo sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo antroje pasiūlymų eilės vietoje nurodyto pasiūlymo, neturėjo pareigos ieškovei nurodyti, kaip ieškovė turėjo ginčyti antros vietos pasiūlymą. Būtent ieškovei tenka teisė ir pareiga pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.
10.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė neturi (neįrodė, kad turi) teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog trečiąją vietą užėmęs tiekėjas turi būti laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą, jeigu jis yra pateikęs perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažint su antrosios vietos pasiūlymu. Tokia taisyklė teismų praktikoje nėra suformuota.
10.6. Teismas pagrįstai ir teisėtai ex officio (pagal pareigas) įvertino ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)turėjimą. Teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti ieškovės teisinį suinteresuotumą byloje.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šilutės komunalininkas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovės veikimas turėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimu procesine teise. Ieškovės procesinis veikimas nesąžiningas – ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, o vėliau iš esmės prieštaringą atskirąjį skundą, kurių teisinis ir faktinis pagrindas iš esmės stokoja turinio ir pagrįstumo. Ieškovė siekia ne apginti savo pažeistas teises (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė net neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį), o, piktnaudžiaudama procesine teise, nori pratęsti esamos šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo sutarties vykdymą.
11.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neginčijo sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo antroje pasiūlymų eilės vietoje nurodyto pasiūlymo, todėl neįrodė, kad turi teisinį suinteresuotumą. Ieškovės pozicija, kad sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimas kartu savaime reiškia ir antros vietos tiekėjo pasiūlymo ginčijimą, yra nepagrįsta.
11.3. Nors ieškovė teigia, kad kilusiame ginče kvestionuoja antrosios vietos pasiūlymą, tačiau nurodo, kad dar neįgijo tam teisės, nes yra pateikusi atsakovei prašymą susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu, ir įgis teisę reikšti atitinkamus argumentus dėl antrosios vietos pasiūlymo tik tada, kai ieškovei bus pateiktas susipažinti antrosios vietos pasiūlymas. Ieškovė remiasi nenuosekliais ir prieštaringais teiginiais, kurie ieškovės reikalavimų nepagrindžia, parodo jų nenuoseklumą ir dirbtinumą.
11.4. Ieškovės prašymo susipažinti su antros vietos pasiūlymu pateikimas atsakovei nereiškia, kad ieškovė ginčija antrosios vietos pasiūlymo ir (ar) jo vertinimo teisėtumą. Prašymas pateikti informaciją negali būti prilyginamas pretenzijai ar ginčijimui. Ieškovė, manydama esant jos teisių pažeidimą ir planuodama ginčyti antrąją vietą, privalėjo tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka ginčyti atsakovės neveikimą (VPĮ 101 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė, 2025 m. spalio 2 d. pateikusi atsakovei prašymą dėl supažindinimo su antros vietos tiekėjo pasiūlymu, iki sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimo termino pabaigos negavusi atsakovės atsakymo, daugiau veiksmų dėl to nesiėmė. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai remiasi VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris ginčo atveju netaikytinas.
11.5. Teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti ieškovės teisinį suinteresuotumą byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma, ex officio turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto bei ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę, nepriklausomai nuo to, ar jis kvestionuojamas (ginčijamas) atsakovės (perkančiosios organizacijos) ir (ar) trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovės pusėje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą konstatavęs, kad apeliantė, kurios pasiūlymas sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nurodytas trečiojoje pasiūlymų eilės vietoje, civilinėje byloje neginčydama antrojoje pasiūlymų eilės vietoje nurodyto tiekėjo pasiūlymo ir (ar) jo vertinimo tinkamumo, neturi (neįrodė, kad turi) teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės pirkime priimtų sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde apeliantė nurodo turinti teisinį suinteresuotumą byloje, argumentuodama, kad: 1) apeliantė kilusiame ginče kvestionuoja antrosios vietos pasiūlymą, dar 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu, tačiau atsakymo negavo; 2) apeliantė įgis teisę reikšti atitinkamus argumentus dėl antrosios vietos pasiūlymo tik tada, kai apeliantei bus pateiktas susipažinti antrosios vietos pasiūlymas; terminas pretenzijai dėl antrosios vietos pasiūlymo bus skaičiuojamas nuo to momento, kai perkančioji organizacija pateiks susipažinti antrosios vietos pasiūlymą; nesant suėjusiam aukščiau nurodytam terminui, negalima teigti, kad apeliantė tam neturi teisės; 3) apeliantė ieškinyje kelia reikalavimus, susijusius su antrosios vietos tiekėjo pasiūlymu – ieškinio reikalavimo dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su antrosios vietos pasiūlymo ginčijimu; 4) nėra galimybės apeliantei kelti kokių nors kitų reikalavimų dėl antrosios vietos pasiūlymo, nes jokių kitų sprendimų perkančioji organizacija šiuo atveju nėra priėmusi; 5) teismas nenurodė, kaip turėtų atrodyti antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo „ginčijimas“ – kokius konkrečius reikalavimus apeliantė turėtų kelti dėl antrosios vietos pasiūlymo; 6) teismas negalėjo vadovautis cituojamomis kasacinio teismo nutartimis, nes šių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos; 7) atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, trečiąją vietą užėmęs tiekėjas turi būti laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą, jeigu jis yra pateikęs perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažint su antrosios vietos pasiūlymu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio ir jo priedų turiniu, atskiruoju skundu ir atsiliepimais į jį, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė turinti teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės pirkime priimtus sprendimus, dėl kurių nuginčijimo paduotas ieškinys.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė dalyvavo perkančiosios organizacijos (atsakovės) vykdytame viešajame pirkime Nr. 3913544 „Šilutės seniūnijos komunalinio ūkio aptarnavimo paslaugos“. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, kuriame buvo nurodyta tokia pirkime sudaryta pasiūlymų eilė: 1) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – 1 825 956,12 Eur; 2) UAB „Klaipėdos želdiniai“ – 2 429 654,97 Eur; 3) apeliantė – 2 625 683,49 Eur; 4) UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ – 2 775 199,2 Eur. Taigi, apeliantės pasiūlymas pagal perkančiosios organizacijos sudarytą pasiūlymų eilę užėmė trečią vietą.
17. Apeliantė 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakovei prašymą susipažinti su pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymu (ieškinio priedas Nr. 7). Atsakovė 2025 m. spalio 1 d. pateikė apeliantei susipažinti nekonfidencialią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją (ieškinio priedas Nr. 8). Apeliantė 2025 m. spalio 1 d. pateikė atsakovei dar vieną paklausimą dėl apeliantės supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu. Atsakovė 2025 m. spalio 1 d. CVP IS priemonėmis pateikė atsakymą į apeliantės 2025 m. spalio 1 d. paklausimą (ieškinio priedas Nr. 10).
18. Apeliantė 2025 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei dar du prašymus, t. y. prašymą dėl susipažinimo su antrosios vietos pasiūlymu (ieškinio priedas Nr. 11) bei pakartotinį prašymą dėl susipažinimo su pirkimo laimėtoju pripažinto trečiojo asmens pasiūlymu (ieškinio priedas Nr. 12). Atsakovė nepateikė apeliantei atsakymų į ieškovės 2025 m. spalio 2 d. prašymus.
19. Apeliantė 2025 m. spalio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją „Dėl netinkamo supažindinimo su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu“ (toliau – Pretenzija Nr. 1) (ieškinio priedas Nr. 13), kuria prašė tinkamai atlikti supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu procedūrą. Apeliantė Pretenzijoje Nr. 1 nekėlė klausimų ar prašymų dėl apeliantės supažindinimo su antrosios vietos tiekėjo pasiūlymu.
20. Apeliantė 2025 m. spalio 9 d. pateikė atsakovei pretenziją „Dėl viešojo pirkimo“ (toliau – Pretenzija Nr. 2) (ieškinio priedas Nr. 14), kuria prašė panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, pripažinti, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė melagingą informaciją ir trečiojo asmens pasiūlymą atmesti. Apeliantė Pretenzijoje Nr. 2 nekėlė klausimų ar prašymų dėl apeliantės supažindinimo su antrosios vietos tiekėjo pasiūlymu.
21. Atsakovė 2025 m. spalio 16 d., išnagrinėjusi apeliantės Pretenziją Nr. 1, priėmė sprendimą ją atmesti (toliau – sprendimas dėl Pretenzijos Nr. 1 atmetimo) (ieškinio priedas Nr. 15). Atsakovė, išnagrinėjusi apeliantės Pretenziją Nr. 2, priėmė sprendimą ją atmesti (toliau – sprendimas dėl Pretenzijos Nr. 2 atmetimo) (ieškinio priedas Nr. 16).
22. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sprendimo su laimėtoju sudaryti pirkimo sutartį 1 (pirmojoje) pirkimo objekto dalyje; 2) pripažinti, kad pirmosios vietos pasiūlyme nurodyta melaginga informacija. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad apeliantės teisinis suinteresuotumas byloje yra tik hipotetinis ir nesudaro pagrindo teisminei gynybai, nes apeliantė, kurios pasiūlymas pirkime pripažintas trečiuoju, ieškiniu neginčija antrosios vietos pasiūlymo. Dėl šios teismo nutarties paduotas nagrinėjamas atskirasis skundas.
Dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo teikti ginčo ieškinį (ne)buvimo
23. VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai; pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.
24. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalį, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.
25. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 27 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Įvertinus tai, kad apeliantė dalyvavo pirkime, pateikė savo pasiūlymą, kuris užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, byloje nėra ginčo dėl apeliantės tinkamumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Tačiau byloje kilo ginčas dėl antrosios iš pirmiau paminėtų tiekėjos teisinio suinteresuotumo sąlygos egzistavimo, t. y. dėl apeliantės subjektinių teisių pažeidimo.
28. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas). Nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 97, 108 punktai; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 51 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 116 punktas).
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, atitinkamai, tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pirmiau nurodyta tiekėjų teisinio suinteresuotumo taisyklė, pagal kurią trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių (o ne tik pirmos vietos) tiekėjų pasiūlymų vertinimą, buvo taikyta tokiam tiekėjų pasiūlymų vertinimo modeliui, pagal kurį kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai reikalaujami tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio ūkio subjekto (jų grupės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 27 punktas).
30. Aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos išaiškinimų kontekste įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
31. Pirma, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad apeliantė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, tačiau antrojoje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo apeliantė nekvestionuoja, dėl jo vertinimo argumentų ieškinyje nenurodo, taip pat nepateikė konkrečių argumentų, įrodančių apeliantės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė byloje nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo. Apeliantei neįrodžius šios sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba.
32. Antra, priešingai negu nurodo apeliantė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kilusiame ginče apeliantė kvestionuoja antrosios vietos pasiūlymą. Kaip minėta pirmiau, apeliantė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą pasiūlymų eilėje, ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju, tačiau ieškinyje antrojoje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo apeliantė neginčija, dėl jo vertinimo argumentų nenurodo, taip pat nepateikė konkrečių argumentų, įrodančių apeliantės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi atsakovei pretenziją dėl antrojoje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo. Vien apeliantės nurodytas ir pateiktas susirašinėjimas su perkančiąja organizacija, iš kurio matyti, kad apeliantė 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu, nurodydama, kad prašymas teikiamas, siekiant ginčyti pasiūlymų eilėje antroje vietoje esančio laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, savaime nepatvirtina, kad apeliantė ginčija antrosios vietos pasiūlymo ir (ar) jo vertinimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei 2025 m. spalio 2 d. apeliantės prašymas leisti susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu, nei nurodydamas jame, kad šis prašymas teikiamas siekiant ginčyti pasiūlymų eilėje antroje vietoje esančio pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, įvertinus jų turinį, negali būti prilyginami pretenzijai dėl antroje vietoje esančio pasiūlymo ir (ar) jo ginčijimui. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad pati apeliantė atskirajame skunde, prieštaraudama savo pačios argumentui, jog kvestionuoja antrosios vietos pasiūlymą, nurodo, kad dar neįgijo tam teisės, nes tokią teisę įgis, kai atsakovė pateiks apeliantei susipažinti pasiūlymų eilės antrojoje vietoje likusį pasiūlymą. Be to, apeliantė atsakovei pateiktose Pretenzijoje Nr. 1 ir Nr. 2 taip pat neginčijo antrosios vietos pasiūlymo.
33. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantė neginčija pasiūlymų eilės antrosios vietos pasiūlymo, patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantė, iki sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimo termino pabaigos negavusi atsakovės atsakymo, dėl tokio atsakovės neveikimo pakartotinai nesikreipė į atsakovę dėl atsakymo pateikimo, taip pat neteikė atsakovei dėl to pretenzijos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 56 punktas). Taip pat teismų praktikoje įvertinta, kad: „nors, ieškovės teigimu, jos teisinį suinteresuotumą taip pat patvirtina aktyvūs veiksmai, siekiant susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė prašymą susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu pateikė tik vieną dieną prieš pateikiant ieškinį, taip pat tai, kad atsakovei netenkinus tokio ieškovės prašymo, ieškovė neteikė pretenzijos, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama apginti galimai pažeistą savo interesą. Tuo tarpu atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą pateikti antrosios vietos laimėtojo pasiūlymą nėra šios bylos dalykas, ieškovė dėl šio atsakovės sprendimo pretenzijos neteikė ir nereiškė ieškinio“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-157-553/2023). Šiame kontekste sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantė, manydama esant jos teisių pažeidimą ir planuodama ginčyti antrosios vietos pasiūlymą, turėjo tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka ginčyti tokį atsakovės neveikimą (VPĮ 101 straipsnio 1 ir 3 dalys).
34. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad apeliantė iki šiol turi teisę reikšti atsakovei pretenziją dėl antrosios vietos pasiūlymo, nes, atsakovės nuomone, vadovaujantis VPĮ 58 straipsnio 3 dalimi bei 102 straipsnio 1 dalimi, terminas pateikti pretenziją dėl antrosios vietos pasiūlymo bus skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovė pateiks apeliantei susipažinti antrosios vietos pasiūlymą. VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama pirkimo dalyvių teisė susipažinti su laimėtojo pasiūlymu, jame nereglamentuota suinteresuotų dalyvių teisė susipažinti su antros vietos pasiūlymu. VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl apeliantės teisės reikšti atsakovei pretenziją dėl antrosios vietos pasiūlymo, nėra pagrindo vadovautis VPĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat šiame kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė ginčija antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo ir (ar) jo įvertinimo teisėtumą.
35. Penkta, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimas savaime reiškia ir antros vietos tiekėjo pasiūlymo ginčijimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečią vietą užėmusios tiekėjos bendras viso sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ginčijimas, prašant jį panaikinti, procesiniame dokumente grindžiant tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumą, tačiau nepasisakant dėl antrą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo (ne)teisėtumo ir (ar) nepateikus argumentų, įrodančių apeliantės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį, negali būti vertinamas kaip reiškiantis tiek pirmos, tiek antros vietų pasiūlymų ginčijimą, ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu pagrįsti trečiosios vietos pasiūlymo tiekėjos teisinį suinteresuotumą byloje. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad, net ir tuo atveju, jeigu ši byla būtų nagrinėjama iš esmės ir būtų patenkintas apeliantės reikalavimas dėl sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo panaikinimo, perkančioji organizacija sudarytų naują pasiūlymų eilę, kurios pirmojoje vietoje būtų nurodyta antrąją vietą užėmusi tiekėja, taigi, apeliantė, net ir tenkinus ieškinį, netaptų pirkimo laimėtoja. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus apeliantės teikto ieškinio turinį, t. y. tai, jog jame nėra konkrečiai pasisakoma ir nedėstomi argumentai dėl antrosios vietos pasiūlymo įvertinimo, apeliantės, kurios pasiūlymas užėmė trečiąją vietą, teisinis suinteresuotumas nuginčyti pirmojoje vietoje esantį pasiūlymą vertintinas kaip hipotetinis ir, atitinkamai, nepakankamas pagrįsti jos teisę teikti ginčo ieškinį.
36. Šešta, nors apeliantė nurodo, kad ji neturi galimybės kelti kokių nors kitų reikalavimų dėl antrosios vietos pasiūlymo, nes jokių kitų sprendimų perkančioji organizacija šiuo atveju nėra priėmusi, tačiau apeliantė turėjo galimybę ginčyti antros vietos tiekėjo pasiūlymą ir (ar) jo vertinimą, taip pat teikti atsakovei pretenziją ir ieškinyje ginčyti atsakovės atsakymo dėl leidimo apeliantei susipažinti su antrosios vietos pasiūlymu nepateikimą, pateikti argumentus dėl apeliantės galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškinio tenkinimo atveju.
37. Septinta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas konstatuotinas ir dėl to, kad teismas nenurodė, kaip turėtų atrodyti antros vietos tiekėjo pasiūlymo teisėtumo „ginčijimas“. Priešingai negu teigia apeliantė, teismas neturi pareigos ieškovei nurodyti, kokius reikalavimus ieškovė turėtų kelti dėl antrosios vietos pasiūlymo ginčijimo, juolab kad ieškovė neteikė atsakovei pretenzijos dėl antrosios vietos pasiūlymo, ieškinyje nenurodė jokių argumentų, susijusių su antrosios vietos pasiūlymo (ne)teisėtumu ar jo vertinimu. Būtent ieškovui tenka teisė ir pareiga pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Viena vertus, vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kita vertus, ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, 38 punktas).
38. Aštunta, nesutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas būtų pernelyg siaurai įvertinęs teisinio suinteresuotumo sampratą ir nepagrįstai konstatavęs apeliantės teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį nebuvimą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti aiškinamas pernelyg siaurai, taip nepagrįstai suvaržant asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 15 punktas). Be to, Europos Sąjungos teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikoje dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus subjektams (tiek tiekėjams, tiek pasiūlymo pirkime nepateikusiems subjektams) pripažįstama plati teisė savo galimai pažeistus interesus ginti teisme; teismine tvarka neginamos tik neabejotinai suinteresuotumo neturinčių subjektų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 27 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius, jei teismas priima jiems palankų procesinį sprendimą. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) yra sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 24 punktas).
39. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo, kuo pasireiškė, jos nuomone, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo pernelyg siauras apeliantės teisinio suinteresuotumo vertinimas, kokiu pagrindu apeliantė daro tokias išvadas, todėl apeliantės argumentas pripažintinas deklaratyviu. Apeliantės nurodyti teismų praktikoje pateikti išaiškinimai savaime nepaneigia jurisprudencijoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl trečios ar žemesnės vietų tiekėjų teisinio nesuinteresuotumo ginčyti tik konkurso laimėtojo pasiūlymo vertinimo, t. y. nepaneigia kasacinio teismo išaiškinimų, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 34 punktas). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 105 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 34 punktas). Šiuo atveju susiklosčiusi situacija iš esmės atitinka šiame nutarties punkte pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nurodytus atvejus: apeliantė, kurios pasiūlymas yra trečioje pasiūlymų eilės vietoje, ieškinyje grindė tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo (ne)teisėtumą, antrąją pasiūlymų eilės vietą užėmusio pasiūlymo nekvestionavo, nepateikė argumentų dėl galimybės, tenkinus ieškinį, tapti viešojo pirkimo laimėtoja, taigi, nagrinėjamu atveju laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio apeliantei negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių, nelaikytinas jos pažeistų teisių gynimu. Minėta, kad nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 51 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 116 punktas).
40. Devinta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas negalėjo vadovautis teismo cituotomis kasacinio teismo nutartimis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021), nes šių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su trečios vietos tiekėjos teisiniu nesuinteresuotumu ginčyti tik konkurso laimėtojo pasiūlymo vertinimą, iš esmės analogiškos aplinkybėms, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021 ir kitose pirmosios instancijos teismo nurodytose nutartyse suformuluotas aiškinimas dėl trečios ar žemesnės vietų tiekėjų teisinio nesuinteresuotumo ginčyti tik konkurso laimėtojo pasiūlymo vertinimą, atitinkamai, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis cituojamose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais aktualiu klausimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne konkrečių nurodytų bylų situacijomis ar konkrečiose bylose tik jų faktų kontekste suformuotais išaiškinimais, tačiau bendrosiomis taisyklėmis, teisės aiškinimu ir universaliomis nuostatomis bylai aktualiais klausimais, kiek tai susiję su tiekėjų teisiniu suinteresuotumu – visų pirma, jog pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo (ne)teisėtumas nėra pakankamas pagrindas suinteresuotumui ir teisių gynybai pagrįsti, kai ginčą inicijuojantis ieškovas nepatiria tiesioginių ar išvestinių padarinių.
41. Dešimta, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-346-881/2025), trečiąją vietą užėmęs tiekėjas turi būti laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą, jeigu jis yra pateikęs perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažint su antrosios vietos pasiūlymu. Tokios išvados, remiantis paminėta teismų praktika, daryti nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-346-881/2025 pateiktas priešingas tokiam ieškovės aiškinimui išaiškinimas, jog: „ieškovė, be prielaida grindžiamo argumento dėl ketinimo ateityje ginčyti antrąją vietą užėmusį pasiūlymą, nepateikė kitų konkrečių argumentų, įrodančių ieškovės galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškinio tenkinimo atveju, daroma išvada, jog ieškovė byloje nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo. Ieškovei neįrodžius šios sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą“.
42. Vienuolikta, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nauji perkančiosios organizacijos atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, susiję su apeliantės teisiniu suinteresuotumu, kurie nebuvo nurodyti ikiteisminėje ginčo stadijoje, negalėjo būti vertinami. Kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo trečiasis asmuo, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismai, gavę ieškinį, privalo įvertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą, t. y. ieškovo tinkamumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai ieškovo teisinį suinteresuotumą privalo įvertinti nepriklausomai nuo to, ar jis kvestionuojamas (ginčijamas) atsakovės (perkančiosios organizacijos) ir (ar) trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovės pusėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti apeliantės (ieškovės) teisinį suinteresuotumą teikti ginčo ieškinį.
Dėl ieškovės (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
43. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, argumentuoja, kad apeliantės veikimas turėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesine teise.
44. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
45. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
46. Pagal kasacinio teismo praktiką, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-469/2022).
47. Atsižvelgiant į aptartus išaiškinimus, įvertinus bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo apeliantės procesinį elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Vien aplinkybės, kad apeliantė pateikė ieškinį bei atskirąjį skundą, negali būti vertinamos akivaizdžiu procesinių teisių naudojimusi ne pagal paskirtį ar akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu. Nenustatyta, jog tai buvo daroma sąmoningai siekiant piktnaudžiauti procesu ar jį vilkinti. Taip pat nenustatyta pakankamo pagrindo spręsti, kad teisinis ir faktinis ieškinio ir atskirojo skundo pagrindas iš esmės stokoja turinio ir argumentavimo, o apeliantė siekia ne apginti savo pažeistas teises, o, piktnaudžiaudama procesine teise, siekia su, jos vertinimu, pažeistų teisių gynyba nesusijusių tikslų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
48. Apibendrinant paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, byloje nenustačius ieškovės teisinio suinteresuotumo, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi formuojama teismų praktika ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės (apeliantės).
50. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 183,75 Eur išlaidų teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-7). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo priteisti iš ieškovės 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-5335).
51. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą buvo patirtos 2025 m. gruodžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 954,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, išlaidos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą buvo patirtos 2025 m. gruodžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 954,80 Eur.
53. Tiek atsakovės prašomos priteisti 3 183,75 Eur, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų už tokio pobūdžio procesinio dokumento priteistinų išlaidų dydį. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo įvertinti būtinybę atlyginti visas patirtas išlaidas ir priteisti Rekomendacijose įtvirtintus dydžius viršijančias sumas, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios apeliacine tvarka nagrinėtos bylos sudėtingumą, apimtį, specialių žinių reikalingumą, į tai, jog iš esmės nagrinėtas vienas klausimas dėl teisinio suinteresuotumo (ne)pripažinimo ir, atitinkamai, ieškinio priimtinumo šiuo aspektu, darbo laiko sąnaudas, nėra pagrindo konstatuoti esant išskirtinę situaciją ir išimtines priežastis nukrypti nuo Rekomendacijose įtvirtintų atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Dėl to priteistinos Rekomendacijas atitinkančių dydžių bylinėjimosi išlaidos – po 954,80 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188723322) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ (juridinio asmens kodas 161735535) 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 177215867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ (juridinio asmens kodas 161735535) 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėja Rūta Latvelė