Civilinė byla Nr. e2A-3007-861/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01179-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ ieškinį atsakovui V. K. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuostolių už nekokybiškai atliktus statybos darbus atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stadena“ (toliau – Ieškovė, UAB „Stadena“, Rangovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 9 887,64 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodė, kad ji, vykdydama 2018 m. birželio 20 d. su atsakovu V. K. (toliau – Atsakovas, Užsakovas) sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 (toliau – Sutartis) įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus preliminariai 66 710,00 Eur + PVM. Šalys susitarė, kad Rangovas atliks darbus trimis etapais, Užsakovas įsipareigojo pagal sutartį sumokėti avansinį 20 179,78 Eur (16 677,50 Eur + PVM) mokėjimą, vėliau mokėti tokią pačią pinigų sumą po kiekvieno etapo ir galutinai atsiskaityti su Rangovu privalėjo šiam atlikus trečiojo etapo darbus. Taip iš viso už atliktus statybos rangos darbus sutartimi buvo numatyti keturi mokėjimai lygiomis dalimis. Nurodė, kad Užsakovui sumokėjus avansinį mokėjimą, Rangovas pradėjo statybos darbus, dalinai atliko sutartyje numatytus pirmojo etapo darbus, tačiau atsakovui atsisakius bendradarbiauti, Rangovas 2018 m. spalio 16 d. priėmė vienašališką sprendimą sutartį nutraukti, tą pačią dieną ieškovė surašė vienašališką Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovui buvo pateikta sąskaita faktūra už faktiškai atliktus statybos darbus 30 2067,44 Eur sumai. Ši sąskaita buvo išrašyta maždaug už 37 procentų namo baigtumą. Atsakovas atsisakė apmokėti šią sąskaitą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ginčo nagrinėjimo metu, buvo pateiktas S. Mitkaus teismo ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, kad faktiškai atliktų darbų vertė 2018 m. spalio mėnesio kainomis turėtų būti 22 676,05 Eur su PVM. Be to ekspertizės akte buvo nurodyta, kad papildomų darbų, kurie nepateko į sutartį, bet ieškovė juos atliko vykdydama sutartį yra 4 722,46 Eur su PVM. Bendra pagal ekspertizės sąmatą vertė, įskaitant ir papildomus darbus, yra 27 398,51 Eur. Ieškovė prašė apmokėti 3 000 Eur didesnę sumą, t. y. 30 267,37 Eur. Atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte buvo skaičiuojama faktiškai atliktų darbų vertė, toje sumoje faktiškai nebuvo įvertinti statybvietės įrengimo eksploatavimo ir valdymo kaštai, todėl jie ekspertizės akte neatspindėti. Statybos produkcijos sertifikavimo centro bendrų ekonominių normatyvinių statybos skaičiavimo ir kainų nustatymo normatyvas, numatė, kad statybvietės įrengimo išlaidos yra 9 proc. nuo statybos darbų skaičiuojamosios kainos. Atsižvelgiant į tai statybvietės įrengimo, pridėjus statybvietės įrengimo kaštus prie 27 398,1 Eur realiai gaunama suma, kuri nurodyta ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Tiek ekspertizės aktas, tiek nurodytos aplinkybės dėl statybvietės įrengimo kaštų, tiek ir papildomų darbų vertė patvirtina, kad ieškovės išrašyta sąskaita atitinka faktinę gyvenamojo namo atliktų gyvenamojo namo statybos darbų mastą ir kainą. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti būtent 30 267,44 Eur. Iš jų dalį atsakovas yra apmokėjęs, todėl ieškovė reikalauja 9 887,64 Eur sumos. Sutarties priede kainos išskaidymas nereiškia, kad ieškovė įvertino būtent to etapo statybos darbus, bendra sutarties kaina yra 80 000 Eur, kaip matyti iš priedo yra trys etapai darbų, tiesiog lygiomis dalimis buvo išdalinti mokėjimai pagal sutartį, bet jie nesisieja su faktiškai atliktais darbais. Nutraukus sutartį turi būti atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų vertę.
3. Atsakovas teigia, kad ieškovei netinkamai atlikus sienos tinkavimo darbus, ją palikus nelygią bei netinkamai išbetonavus pamatą, atsakovas pasamdė trečiąjį asmenį, kitą įmonę, kuri šiuos trūkumus pašalino: išlygino sienas ir nupjovė netinkamai įrengto pamato dalį. Tai reiškia trečiojo asmens, kito rangovo jėgomis ir sąskaitą pašalino ieškovės darbų trūkumus ir šiuos trūkumus priešieškiniu prašo priteisti kaip nuostolius iš ieškovės, tai reiškia, kad atsakovas įrodo, kad faktinė teisinė priemonė, kuria atsakovas naudojasi yra CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas - atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias patyrė atsakovas.
4. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas pagal bylos duomenis darbų trūkumus reikalavo pašalinti 2018 metų pabaigoje, o Rangos sutartį, kuria buvo pašalinti darbų defektai, sudarė 2019 m. rugpjūčio 2 d.; už pašalintus darbų trūkumus atsakovui naujai pasitelktas rangovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašė sąskaitą faktūrą. Atsakovas tik po dviejų metų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė priešieškinį teismui dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovas pateikė darbų priėmimo aktą, pateikęs sąskaitą faktūrą, bet byloje nėra apmokėjimo už atliktus darbus patvirtinančio įrodymo, t. y. pinigų priėmimo kvito, bankinio pavedimo ar kito įrodymo, kuris įrodytų, kad atsakovas faktiškai patyrė deklaruojamo dydžio išlaidas. Atsakovas deklaruoja, kad jo pasamdytas rangovas faktiškai atliko tik pamato paviršiaus šlifavimo darbus, kurių kiek didesnio nei 20 m2 pamato šlifavimo kaina buvo 3 315,64 Eur, tad nušlifuoti 100 m2 pamatą kainuos 16 000 Eur, tuo tarpu ekspertas D. K. vertino, kad šis darbas kainuos 600 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad patyrė kitas ekspertizės akte nurodytas defektų šalinimo išlaidas. Visi kiti priešieškinio reikalavimai atmestini, nes tai nėra darbų trūkumai.
5. Atsakovas patikslintu priešieškiniu nurodo, kad darbų trūkumai užfiksuoti 2018 m. lapkričio 29 d. apžiūros metu. Nustatyta, jog yra brokuotos sienų mūro siūlės, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, namo pamatų matmenų neatitikimas projektiniams sprendiniams, pastato ašių neatitikimas. Dar iki akto surašymo ieškovės atstovai pripažino trūkumus ir žadėjo iki 2018 m. spalio 15 d. juos ištaisyti, tačiau darbo trūkumai nebuvo ištaisyti, vėliau juos ištaisė kitas rangovas UAB „Akstatos grupė“. Atsakovas už netinkamai ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I-ojo etapo darbų užbaigimą sumokėjo UAB „Akstatos grupė“ 14 774,93 Eur dydžio sumą, iš kurios 2 900,00 Eur - už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur - už nelygių vidaus paviršių tinkavimą, 3 315,64 Eur - už pamato paviršiaus šlifavimą, o tai reiškia, kad iš viso patyrė 11 827,92 Eur nuostolių. Pažymėjo, kad šalys sudarė rangos sutartį, numatė rangos darbų kainą, kad darbai bus vykdomi etapais. Atsakovas (užsakovas) rangovui moka tokią pačią sumą po kiekvieno atlikto darbų etapo - 16 676,50 Eur plius PVM, o už kiekvieną darbų etapą atsiskaitoma lygiais įkainiais. Darbų sąmatoje taip pat numatytas darbų atlikimas trimis etapais, pirmas etapas – nurodyta, kad atliekamas avansinis mokėjimas, atlikus pirmą etapą bus atliekamas mokėjimas už antrą etapą. Nurodo, kad atsakovas pasitikėjo rangovu, su ieškove vyko susirašinėjimas, atsakovas įžvelgia tam tikrą nesąžiningumą iš ieškovės pusės. Vertina, kad sutartis buvo nutraukta vienašališkai, neteisėtai. Vertinant ieškovės veiksmus, ieškovė į teismą dėl tariamo įsiskolinimo už atliktus darbus kreipėsi po jos atliktų darbų praėjus daugiau nei dviem su puse metų.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus ir nuostolių dėl nekokybiško darbo rezultato atlyginimo;
6.2. pažymėjo, kad ieškovė ieškinį atsakovui iš esmės grindžia vienašališkai priimtu 2018 m. spalio 16 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 21, kuris pasirašytas tik ieškovės vadovo – direktoriaus S. B. ir UAB „Listatus“ projektų vadovo T. S.. Atsakovas jį atsisakė pasirašyti ir šiame akte nenurodė trūkumų, paties akto neginčijo, tačiau nesutiko su juo atsikirtimų į ieškinį forma, atsisakė šį aktą pasirašyti, nes, jo teigimu, darbai buvo atlikti ne visi ir be to nekokybiškai, todėl atsakovas darbų nepriėmė, jų rezultatu nesinaudoja;
6.3. atsakovas ginčija atliktų darbų kiekį ir kokybę. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbai, numatyti sutarties I-ajame etape (darbai įforminti sąmatoje), nebuvo užbaigti, tačiau nesutiko su atsakovo teiginiu dėl darbo blogos kokybės ir reikalauja atlyginimo už faktiškai atliktus darbus;
6.4. teismas, įvertinęs šalių sudarytą sutartį pažymėjo, kad šalys sutarė darbus atlikti pagal Užsakovo pateiktą pageidavimą trimis etapais, kurie nurodyti darbų sąmatoje. Darbų sąmatą į bylą pateikė atsakovas. Iš sąmatos matyti, kad ieškovė I-uoju darbų etapu įsipareigojo atlikti tokius darbus: 1) sklypo paruošimas pamatų montavimui, 2) pamatų įrengimas, 3) sienų mūras, 3) langų ir sąramų montavimas, 5) gelžbetonio žiedo įrengimas;
6.5. atsakovas, nesutikdamas su akte fiksuotų darbų kiekiu ir siekdamas patvirtinti atliktų darbų trūkumus, 2018 m. lapkričio 29 d. suorganizavo statinio apžiūrą, kurioje dalyvavo pats UAB „Stadena“ direktorius S. B., projektų vadovas T. S., techninės priežiūros vadovas K. R.. Objekto apžiūra fiksuota Statybos objekto apžiūros protokolu, jame užfiksuoti tokie darbų trūkumai: brokuotos sienų mūro siūlės, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, namo pamatų matmenų neatitikimas projektiniams sprendiniams, pastato ašių neatitikimas;
6.6. ieškovės pasitelktas statybos techninės priežiūros vadovas M. Z. įvertinto užfiksuotus trūkumus ir pateikė savo išvadas apie juos. Nustatė tokius trūkumus: užpildyta dalis vertikalių siūlių, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, pamatas įrengtas platesnis nei numatyta projekte. Teismas nurodė, kad specialistas šiame statybos objekto apžiūros akte nustatė trūkumų apimtį, tačiau priešingai nei nurodo ieškovė, nefiksavo, ar darbų trūkumai yra esminiai, ar ne;
6.7. atsakovas savo ruožtu taip pat kreipėsi į statybos darbų specialistą ir į bylą kartu su priešieškiniu pateikė 2019 m. vertinimo aktą, surašytą eksperto doc. dr. D. K.. Vertinimo aktu konstatuota, kad pastato išorinių sienų mūro darbai atlikti nekokybiškai. Mūro nelygumai viršija leistinas nuokrypas, nustatytas statybos taisyklėse. Keraminių blokelių mūro nelygumai siekia ir 10 mm tikrinant 2 m gulsčiuku, mūro nelygumai viršija leistinas nuokrypas pagal STR. Pamatas nepagrįstai išsikišęs į pasato išorę už išorinių sienų;
6.8. kilus ginčui tarp šalių dėl atliktų pirmojo statybos rangos darbų etapo atliktų darbų kiekio, kokybės bei nesant kitos galimybės nustatyti atliktų darbų vertės, teismas skyrė byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas prof. Dr. Sigitas Mitkus. Iš esmės ekspertine išvada pripažįstama, kad visi 2018 m. spalio 16 d. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti (pagal tikimybę – labiausiai tikėtina, dalis darbų – tikėtina). Teismas, atsižvelgęs į ekspertizės išvadą, sprendė, kad visi Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyti darbai, t. y. sklypo paruošimas, pamatų įrengimas, pamatų užpylimas smėliu, sienų blokelių mūras, sienų blokelių pertvarų mūras, sąramų virš langų įrengimas, pagal užsakovo pageidavimą sukeista vietomis drabužinė ir vonios kambarys, užmūrytas langas drabužinėje, buvo atlikti. Eksperto išvada taip pat patvirtinama ta aplinkybė, kad Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte fiksuoti statybos rangos darbai nesudaro visų I-ojo etapo darbų apimties. Ekspertas pateikė išvadą, kad faktiškai atlikti dabai tesudaro 78,8 procentus I-ojo etapo darbų;
6.9. ieškovė atsakovui pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus 30 267,44 Eur su PVM sumai. Palyginus visą rangos sutarties kainą už gyvenamojo namo statybą ir faktiškai atliktų darbų vertę procentine išraiška, matyti, kad ieškovė prašė sumokėti už apytiksliai 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą. Teismas įvertino, kad reikalavimas sumokėti už 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą, įvertinus faktiškai atliktų darbų mąstą, yra teisingas ir proporcingas;
6.10. teismas atsižvelgė, kad ekspertizės akte nebuvo įvertinta fasadinių pastolių nuoma, montavimas - 1 460,00 Eur plius PVM; betono maišyklės nuoma - 220 Eur plius PVM; darbų priežiūros paslaugos - 525 Eur plius PVM; transporto paslaugos - 1 600 Eur plius PVM; dalis papildomų darbų pagal Užsakovo pageidavimą – 97,86 Eur plius PVM (ekspertizės akte įvertintas papildomas darbas lango užmūrijimas drabužinėje, tačiau nevertinta drabužinės ir vonios kambario sukeitimo darbai. Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma 140 Eur plius PVM minus Ekspertizės akte nurodyta 42,12 Eur plius PVM suma). Taigi, bendra Ekspertizės akte neįvertintų papildomų darbų vertė yra 3 902,86 Eur be PVM arba 4 722,46 Eur su PVM. Ekspertizės akto konstatuota, kad aukščiau minėti darbai, labiausiai tikėtina, kad buvo reikalingi ir buvo atlikti. Atsakovas byloje taip pat neginčija, kad aukščiau nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo atliekamos – teikiamos;
6.11. teismas sprendė, kad ekspertizės akte, nustatant 22 676,05 Eur su PVM atliktų darbų vertę, nebuvo įvertinta atliktų pagalbinių darbų vertė, kurių suma 4 722,46 Eur su PVM. Tai reiškia, kad bendra ekspertizės akte nurodyta faktiškai atliktų darbų ir papildomų darbų vertė yra 27 398,51 Eur su PVM;
6.12. konstatavo, kad ieškovės pagalbiniai darbai ir paslaugos buvo būtini ir atlikti. Ekspertizės akte nebuvo įvertintos statybvietės išlaidos, todėl sąskaitoje faktūroje nurodyta 30 267,44 Eur su PVM yra pagrįsta;
6.13. dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovas su ieškovės darbo rezultatų kokybe nesutiko, pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, ieškovė juos iš dalies pripažino ir sutiko darbus atlikti, tačiau ieškovės atstovo paaiškinimais darbų trūkumai nebuvo esminiai ir todėl būtinybės juos šalinti nebuvo, todėl faktiškai trūkumų šalinimo darbų neatliko;
6.14. teismas pažymėjo, kad atsakovas įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti iš to patirtų nuostolių atlyginimo. Nuostoliais atsakovas laiko išlaidas, patirtas dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo ir I-ojo etapo statybos rangos darbų užbaigimo. Iš viso atsakovas prašo jam priteisti 11 827,92 Eur dėl darbų trūkumų ir I-ojo etapo darbų užbaigimo išlaidas, kurias jis patyrė apmokėdamas UAB „Akstatos grupė“ už faktiškai atliktus I-ojo etapo užbaigimo ir defektų šalinimo darbus. Atsakovas paaiškino, o taip pat pateikdamas rašytinius įrodymus patvirtino, kad šiai bendrovei iš viso sumokėjo 14 774,93 Eur už atliktus darbus, iš kurių - 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur - už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur - už pamato paviršiaus šlifavimą;
6.15. teismas, nustatęs, kad nors atsakovas patikslintame priešieškinyje ir tiksliai nenurodė priešieškinio faktinio pagrindo net po trūkumų šalinimo, tačiau iš išdėstytų faktinių aplinkybių sprendė, jog atsakovas siekia apginti savo teises prašydamas atlyginti dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas;
6.16. teismas nurodė, kad atsakovas ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau, 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas sudarė rangos sutartį su kitu rangovu, kuris pašalino ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra. Teismas sprendė, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškęs priešieškinį, akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, sprendė, kad priešieškinis atmestinas;
6.17. teismo vertinimu, priešieškinis atmestinas dar ir dėl reikalavimo dydžio nepagrįstumo. Ekspertizės aktu buvo konstatuotas vienas darbų trūkumas – pamato išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų. Visi kiti darbai nebuvo pripažinti kaip darbų trūkumai, kas patvirtina ieškovės poziciją, kad tai arba iki rangos sutarties nutraukimo neatlikti darbai, arba tai nėra trūkumai. Ekspertizės aktu pripažintas trūkumas – pamato išsikišimo į pastato išorę už išorinių sienų šalinimo išlaidos buvo įvertintos D. K. 2019 metų vertinimo akte nurodant, kad kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina būtų 124,49 Eur plius PVM, vertinant, kad 100 m2 įkainis yra 602,86 Eur plius PVM; gelžbetonio konstrukcijų ardymo ir statybinio laužo išvežimo 10 km atstumu, pakraunat rankiniu būdu, kaina būtų 591,28 Eur plius PVM, vertinant, kad 1 m3 įkainis yra 328,49 Eur plius PVM. Atsakovas teigia, kad jo pasamdytas rangovas UAB „Akstatos grupė“ faktiškai atliko tik pamato paviršiaus šlifavimo darbus, kurių kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina buvo net 3 315,64 Eur plius PVM, vertinant, kad 100 m2 įkainis yra 16 056,35 Eur plius PVM. Teismas nurodė, kad jei atsakovas ir sumokėjo tokią sumą, tai turi būti atsakovo rizika ir atsakovui iš ieškovės galėtų būti priteista 124,49 Eur plius PVM, tačiau šis reikalavimas turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino;
6.18. teismas, vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus apie trūkumų šalinimo išlaidas, darė išvadą, kad atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog faktiškai patyrė išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas (apeliantas) V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, interpretavo specialistų bei teismo eksperto pateiktų išvadų turinį;
7.2. nesutinka su teismo išvada, kad visi 2018 m. spalio 16 d. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti;
7.3. tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis. Akcentuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepaneigta teismo išvada, kad sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais;
7.4. nagrinėjamu atveju jokie papildomi darbai, nurodomi ieškovės, su atsakovu nebuvo derinami, apie juos atsakovas informuotas nebuvo, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Visi reikalingi atlikti darbai (o taip pat ir ieškovės nurodomi kaip papildomi, kurių neįtraukė ekspertizę atlikęs ekspertas, kaip antai betono maišyklės nuoma, fasadinių pastolių nuoma, darbų priežiūros paslaugios ir kt.) buvo įtraukti į sąmatą. Todėl pagrįstai laikytina, kad I-ojo etapo statybos darbų kaina buvo tokia, kokia nurodyta sąmatoje – 20 179,78 Eur su PVM. Kaip nustatė teismo statybos ekspertizę atlikęs ekspertas, I-ojo etapo darbų buvo atlikta tik apie 78 proc.;
7.5. jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, tad darytina išvada, jog tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų I-ojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 plius PVM;
7.6. nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbų kainą. Nagrinėjamu atveju sąmatoje buvo nurodyta I-ojo etapo darbų kaina 16 677 plius PVM, kurią užsakovas yra apmokėjęs. Tuo atveju, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui;
7.7. nurodo, kad apeliantui nebuvo žinoma apie darbus, kuriuos nurodo pirmosios instancijos teismas ir šių darbų kaina: fasadinių pastolių nuoma, montavimas, betono maišyklės nuoma, darbų priežiūros paslaugos, transporto paslaugos. Šalys sutartyje ir jos priede sąmatoje nurodė konkrečią darbų kainą, kurios rangovas neturi teisės reikalauti padidinti, o užsakovas sumažinti. Vertina, kad ieškovė, neįspėjusi atsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą;
7.8. minėti ieškovės paaiškinimai dėl statybvietės išlaidų buvo pateikti tik baigiant civilinę bylą nagrinėti iš esmės 2023 m. balandžio 24 d. ir, kaip nurodo teismas, tokia ieškovės pozicija dėl statybvietės įrengimo išlaidų yra siurprizinė, jo nebuvo nė viename paruošiamajame ieškovės procesiniame dokumente, minėti darbai nebuvo derinti su apeliantu, apie juos apeliantas nebuvo informuotas, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Visi reikalingi atlikti darbai (o taip pat ir ieškovės nurodomi kaip papildomi, kurių neįtraukė ekspertizę atlikęs ekspertas, kaip antai betono maišyklės nuoma, fasadinių pastolių nuoma, darbų priežiūros paslaugios ir kt.) buvo įtraukti į sąmatą. Todėl pagrįstai laikytina, kad I-ojo etapo statybos darbų kaina buvo tokia, kokia nurodyta sąmatoje – 20 179,78 Eur su PVM. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs tokio paties dydžio avansą ir nelaikytinas skolingu ieškovei už atliktus darbus;
7.9. ieškovė atliko darbus netinkamai, t. y. ne pagal tai, koks buvo sudarytas tarp šalių susitarimas. Todėl 2018 m. spalio 1 d., dalyvaujant užsakovui V. K., vykdytojo UAB „Stadena“ direktoriui S. B., T. S., K. R., L. M. (fiksavusiai statybos broką), konstatavus, kad statybos darbai atliekami nekokybiškai, buvo nuspręsta, jog iki 2018 m. spalio 15 d. tie trūkumai bus ištaisyti. Tačiau, kaip matyti, 2018 m. lapkričio 29 d. namo apžiūros akte, taip pat 2018 m. spalio 22 d. UAB „SORA Lt“ pranešime apie statybų eigą, darbo trūkumai nebuvo ištaisyti. Maža to, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovė (vykdytojas), užuot ištaisiusi trūkumus, 2018 m. spalio 16 d. sutartį neteisėtai vienašališkai nutraukė, apie tai neįspėjo atsakovo. Kadangi sutartis vienašališkai nutraukta ne tik, kad nepagrįstai, bet ir neteisėtai, t. y. pažeidžiant CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas, atsakovas niekada su tokiu sutarties nutraukimu nesutiko;
7.10. apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad „atsakovas siekia apginti savo teises prašydamas atlyginti dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 p.)“. Priešieškinyje apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir atsakovo reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo (CK 6.249 str.) ir jam taikomas ne 1 metų terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodo ieškovės atstovas, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šio teisminės gynybos termino atsakovas nepraleido;
7.11. ieškovė darbus atliko netinkamai, atsakovas su jų kokybe nesutiko, tuo tarpu pati ieškovė su atsakovo teiginiais dėl netinkamai atliktų darbų kokybės sutiko, tačiau savo įsipareigojimų pašalinti abiejų šalių nustatytus defektus neįvykdė;
7.12. (apeliantas) nereiškė reikalavimo ir neprašė teismo priteisti iš ieškovės išlaidų už I-ojo etapo darbų užbaigimą, o tik prašė priteisti 11 827,92 Eur nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamai atlikto darbų rezultato, iš kurių - 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur - už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur - už pamato paviršiaus šlifavimą tam, kad atsakovas toliau tęstų kitus namo statybos darbus;
7.13. nagrinėjamu atveju užsakovas patyrė nuostolius, nes rangovas netinkamai vykdė sutartį ir netinkamai atliko sutartus statybos darbus ir tą pripažino. Jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai, nebūtų pridariusi broko, nebūtų reikėję jo šalinti, užsakovas nebūtų patyręs nuostolių;
7.14. tikėtina, kad minėtame vertinimo akte galėjo būti padaryta ir aritmetinė klaida, nes priešingu atveju, akivaizdu, kad pamato, kuris yra pagamintas iš betono, ir kurio išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų buvo iki 18,5 cm paprastai nenušlifuosi, reikalinga tam speciali įranga ir atitinkami darbai (pjaustymas, ardymas, šlifavimas ir pan.). Be to, kaip nurodė atsakovas, minėti namo pamato defektai buvo nustatyti visame namo pamatų perimetre ir įmonė, šalinusi ieškovės nekokybiškai atliktų darbų pasekmes, savo darbą įvertino pagal faktiškai objekte atliktų darbų apimtis, surašė atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokėta atsakovo.
8. Ieškovė UAB „Stadena“ pateikė atsiliepimą į atsakovo V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
8.1. sprendimu yra priteista suma už faktiškai ieškovės atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ekspertizės išvadomis. Priešingai, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs, kad šalys sutartimi susitarė dėl atskirų etapų darbų vertės, tai pirmosios instancijos teismas nebūtų tenkinęs ieškinio;
8.2. nurodo, kad bendros sutarties kainos mokėjimai buvo išskaidyti į atskirus etapus lygiomis dalimis (po 16 677,50 Eur plius PVM), o tai visiškai nereiškia, kad atitinkamo darbų etapo vertė yra lygi tarpinio mokėjimo sumai, kaip neteisingai įrodinėja atsakovas. Tai pagrindžiama tuo, kad sutartyje numatyti trys darbų etapai, tačiau mokėjimų – keturi po 16 677,50 Eur plius PVM. Tuo atveju, jeigu būtų taip, kaip įrodinėja atsakovas, tai mokėjimų ir etapų skaičius sutaptų. Nėra jokio pagrindo atsakovo teiginiui, kad I-ojo etapo darbų vertė atitinka avansinio mokėjimo sumą;
8.3. nagrinėjamu atveju, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, yra visiškai aišku, kad bendra sutarties kaina buvo išskaidyta į atskirus lygius mokėjimus ir tai niekaip nereiškė ir negalėjo būti suprasta kaip konkretaus darbų etapo kaina (vertė). Tokia išvada darytina vertinant sutarties 2.2, 2.3, 2.4 punktus bei tai, kad sutartyje buvo numatyti trys darbų etapai, tačiau mokėjimų – keturi, kas net teoriškai negali sąlygoti, jog sutarties priede buvo įvardinta kaina (vertė) už konkretų etapą. Tuo atveju, jeigu būtų taip, kaip įrodinėja atsakovas, tai mokėjimų ir etapų skaičius sutaptų;
8.4. pirmosios instancijos teismas sprendime labai išsamiai pagrindė sumą, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas šioje dalyje iš esmės ginčija tik tai, kad atsakovui nebuvo žinoma apie darbus, kurie yra: fasadinių pastolių nuoma, montavimas, betono maišyklės nuoma, darbų priežiūros paslaugos, transporto paslaugos. Atsakovas nurodo, kad šalys sutartyje nurodė konkrečią darbų kainą, kurios rangovas neturi teisės reikalauti padidinti, o užsakovas sumažinti ir rangovas privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą;
8.5. ieškovė niekada neteigė, kad aukščiau nurodytos sumos kokiu nors būdu didina bendrą sutarties kainą. Todėl atsakovo argumentai dėl sutarties kainos padidinimo be atsakovo neinformavimo apie tai yra visiškai nepagrįsti. Aukščiau nurodytų darbų ir paslaugų kaina buvo įskaičiuotą (įvertinta) į bendrą sutarties kainą. Tačiau sutarčiai pasibaigus nepasiekus galutinio rezultato, šios ieškovės faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos, kaip bendros sutarties kainos sudėtinė dalis. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų užbaigusi sutartį, šios ieškovės išlaidos būtų buvę padengtos iš paskutinio sutarties priede numatyto atsakovo mokėjimo, nedidinant bendros sutarties kainos;
8.6. tokia pati situacija yra ir su 9 proc. statybvietės išlaidomis. 9 proc. statybvietės išlaidos buvo įskaičiuotos į bendrą sutarties kainą, todėl ieškovei užbaigus visus darbus ir gavus paskutinį mokėjimą pagal sutarties priedą, 9 proc. statybvietės išlaidos būtų padengtos. Tačiau nagrinėjamu atveju taip neatsitiko, nes sutartis buvo nutraukta. Todėl atsakovas ir turi pareigą atlyginti ieškovei 9 proc. statybvietės išlaidas, kurios apskaičiuotos tik faktiškai atliktų darbų vertei;
8.7. atsakovo argumentai dėl sutarties nutraukimo teisėtumo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste. Atsakovas nereiškia reikalavimo tokį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nereikalauja atitinkamų teisinių pasekmių – pavyzdžiui, įpareigojimo sutartį vykdyti natūra ar atlyginti nuostolius dėl sutarties nutraukimo;
8.8. nors atsakovas ir akcentuoja, kad ieškovė tariamai neteisėtai nutraukė sutartį, sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes atsakovas paprasčiausiai nekelia jokių reikalavimų susijusių su sutarties nutraukimo neteisėtumu;
8.9. atsakovo priešieškinis reiškiamas dėl atsakovo patirtų išlaidų šalinant ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus atlyginimo, o tai patvirtina atsakovo priešieškinio faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad atsakovo priešieškinis reiškiamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuriuo užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas;
8.10. atsakovas ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartį su kitu rangovu, kuris pašalino ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra;
8.11. teismas pagrįstai nepriteisė atsakovo tariamai patirtų kitų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, kadangi teismo ekspertizės aktu buvo konstatuotas tik vienas ieškovės atliktų darbų trūkumas;
8.12. atsakovo reikalavimas priteisti išlaidas už atliktus mūro sienų išorės išlyginimo darbus (tinkavimo) ir nelygių vidaus paviršių paprastu tinkavimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes byloje vienareikšmiškai konstatuota, kad tai nėra defektai ir šios aplinkybės atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir neįrodinėja priešingai;
8.13. atsakovo reikalavimai susiję su atliktais mūro sienų išorės išlyginimo darbais (tinkavimu) 2 900 Eur sumai ir nelygių vidaus paviršių paprastu tinkavimu 5 612,28 Eur sumai, kurie yra neįrodyti ir pagrįstai atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, atsakovo priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
12. Atsakovas V. K. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Kasos pajamų orderių kvitų 2019 m. rugpjūčio 30 d. serija AKS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 17 d. serija AKS Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Nurodo, kad pakartotinai teikia teismui duomenis ir prašo juos prijungti prie bylos.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
14. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 31 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), be kita ko, nustato pareigą laiku pateikti jų reikalavimų ir (ar) atsikirtimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje 2022 m. kovo 3 d. DOK – 7514 jau yra pateikti apelianto teikiami duomenys. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepriimami, kaip teikiami pakartotinai (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas (atsakovas) V. K. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, interpretavo specialistų bei teismo eksperto pateiktų išvadų turinį. Nesutinka su teismo išvada, kad visi 2018 m. spalio 16 d. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepaneigta teismo išvada, kad sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais. Jokie papildomi darbai, nurodomi ieškovės, su atsakovu nebuvo derinami, apie juos atsakovas informuotas nebuvo. Pažymi, kad jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Vertina, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbų kainą.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai vertino specialistų bei teismo eksperto pateiktų išvadų turinį. Nesutinka su teismo išvada, kad visi 2018 m. spalio 16 d. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
22. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus.
23. CPK
179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. 24. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė statybos techninės priežiūros vadovo M. Z. 2019 m. gruodžio 14 d. statybos objekto apžiūros aktą, kuriame nurodyti nustatyti trūkumai: užpildyta dalis vertikalių siūlių, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, pamatas įrengtas platesnis nei numatyta projekte. Atsakovas į bylą pateikė eksperto doc. dr. D. K. 2019 m. surašytą Vertinimo aktą, kuriame konstatuota, jog pastato išorinių sienų mūro darbai atlikti nekokybiškai, pamatas nepagrįstai išsikišęs į pasato išorę už išorinių sienų.
26. Teismas skyrė byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas prof. dr. Sigitas Mitus. Teismo ekspertas atliko statinio ekspertizę ir į bylą pateikė 2023 m. vasario 17 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 23-09. Teismas pažymėjo, kad ekspertas nustatė faktiškai atliktus objekte darbus, fiksavo defektus ir įvertino statybos darbų vidutinę rinkos kainą.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek M. Z. 2019 m. gruodžio 14 d. statybos objekto apžiūros aktą, tiek D. K. 2019 m. vertinimo aktą byloje laikė rašytiniais įrodymais. Į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat laikytinas rašytiniu įrodymu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, juo konstatuoti tie patys faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys, atitinkantys specialistų išvadas.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialistų atlikti tyrimo aktai yra dokumentai, kurie negali būti laikomi ekspertų išvadomis, tačiau jie atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi juose yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes.
29. Teismas, remdamasis ekspertizės išvada, laikė įrodyta, kad visi atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai, t. y. sklypo paruošimas, pamatų įrengimas, pamatų užpylimas smėliu, sienų blokelių mūras, sienų blokelių pertvarų mūras, sąramų virš langų įrengimas, pagal užsakovo pageidavimą sukeista vietomis drabužinė ir vonios kambarys, užmūrytas langas drabužinėje, buvo atlikti. Statybos rangos darbai Sutartyje buvo numatyti atlikti trimis etapais, jie išvardinti Sutarties priede – sąmatoje. Eksperto išvada patvirtino, kad Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte fiksuoti statybos rangos darbai nesudaro visų I-ojo etapo darbų apimties, o sudaro 78,8 procentus I-ojo etapo darbų. Teismas remdamasis šia išvada konstatavo, kad rangovas atliko 78,8 procentus Sutarties I-ojo etapo darbų. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino specialistų bei teismo eksperto pateiktų išvadų turinį.
30. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai dėl specialistų vertinimo aktų bei eksperto tyrimo akto duomenų vertinimo, taip pat atsakovo teikti įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo neteisingai vertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą.
31. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepaneigta teismo išvada, kad sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais. Teigia, kad jokie papildomi darbai, nurodomi ieškovės, su atsakovu nebuvo derinami, apie juos atsakovas informuotas nebuvo. Visi reikalingi atlikti darbai buvo įtraukti į sąmatą. Aiškina, kad šalys sutartyje buvo susitarusios dėl atskirų darbų etapų kainos, o ne bendros darbų kainos mokėjimų tvarkos lygiomis dalimis. Šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sulygtų I-ojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 plius PVM. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė rašytinę sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Sutartyje įtvirtinta, kad sutarties rangos darbų bendra preliminari kaina numatyta 80 719,10 Eur (66 710,00 Eur + PVM). Šalys susitarė, kad statybos darbai susidarys iš trijų etapų, Užsakovas sutarties pasirašymo dieną sumokės rangovui 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur + PVM) avansą, gavusi avansą ieškovė pradės statybos darbus objekte. Tolesnis apmokėjimas numatytas po kiekvieno darbų etapo lygiomis dalimis, t. y. po 20 379,80 Eur (16 677,50 Eur + PVM). Užsakovui sumokėjus pradinę 20 379,80 Eur įmoką, rangovas pradėjo statybos rangos darbus, tačiau 2018 m. spalio mėnesį, nebaigęs pirmojo etapo darbų, sutartį vienašališkai nutraukė, pranešdamas atsakovui, kad šis nebendradarbiauja, nepriima atliktų darbų, nepasirašo darbų perdavimo – priėmimo akto. Atsakovas sutarties vienašališko nutraukimo neginčijo, tačiau pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog sutartimi buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga už kiekvieną atliktą darbų etapą lygiais įkainiais. Apeliantas teigia, kad I-ojo etapo statybos darbų kaina buvo tokia, kokia nurodyta sąmatoje – 20 179,78 Eur su PVM. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartyje įtvirtinta nuostata, jog sutarties rangos darbų bendra būtent preliminari kaina numatyta 80 719,10 Eur, priešingai nei nurodo apeliantas, jog kaina numatyta galutinė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog šalys buvo susitarusios dėl preliminarios bendros darbų kainos ir mokėjimų tvarkos lygiomis dalimis.
33. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl bendros darbų kainos – 66 710 Eur plius PVM. Sutarties 2.2, 2.3, 2.4 punktais bei sutarties priedu šalys susitarė, kad bendros sutarties kainos mokėjimai bus lygiomis dalimis (po 16 677,50 Eur plius PVM) išskaidomi ir mokami tokia tvarka: pirmas mokėjimas – avansinis iki I-ojo etapo pradžios, antras mokėjimas po I-ojo darbų atlikimo etapo, prieš tai priėmus ir patvirtinus darbus, trečias mokėjimas po II-ojo darbų atlikimo etapo, prieš tai priėmus ir patvirtinus darbus, ir galutinis mokėjimas po visų darbų atlikimo.
34. Apelianto argumentai, jog I-ojo etapo darbų galutinė kaina buvo 16 677 Eur plius PVM nepagrįsti, įvertinus aplinkybę, jog sutartyje numatyti trys darbų etapai, tačiau keturi mokėjimai po 16 677,50 Eur plius PVM, t. y. avansinis mokėjimas ir trys mokėjimai, po kiekvieno iš trijų atliktų darbų etapų.
35. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad sąmatoje buvo nurodyta I-ojo etapo darbų kaina 16 677 plius PVM, kurią užsakovas yra apmokėjęs. Tuo atveju, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie fasadinių pastolių nuomą, montavimą, betono maišyklės nuomą, darbų priežiūros paslaugą, transporto paslaugą. Apelianto teigimu, šalys sutartyje ir jos priede sąmatoje nurodė konkrečią darbų kainą, kurios rangovas neturi teisės reikalauti padidinti, o užsakovas sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
36. Kaip byloje nustatyta, šalys sutartyje buvo susitarusios dėl bendros darbų kainos mokėjimų tvarkos lygiomis dalimis, o ne atskirų darbų etapų kainos. Ieškovė atsakovui pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus 30 267,44 Eur su PVM sumai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, eksperto tyrimo aktą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovė prašė sumokėti už apytiksliai 37 proc. gyvenamojo namo baigtumą, kuris vertintinas kaip atitinkantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumą aspektus.
37. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad faktiškai atliktų darbų vertė 2018 m. spalio mėn. kainomis turėtų būti 22 676,05 Eur su PVM. Palyginus Ekspertizės akte ir Sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, matyti, kad Ekspertizės akte nebuvo įvertinta šių darbų kaina: fasadinių pastolių nuoma, montavimas - 1 460,00 Eur plius PVM; betono maišyklės nuoma - 220 Eur plius PVM; darbų priežiūros paslaugos - 525 Eur plius PVM; transporto paslaugos - 1 600 Eur plius PVM; dalis papildomų darbų pagal Užsakovo pageidavimą – 97,86 Eur plius PVM (ekspertizės akte įvertintas papildomas darbas lango užmūrijimas drabužinėje, tačiau nevertinta drabužinės ir vonios kambario sukeitimo darbai. Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma 140 Eur plius PVM minus Ekspertizės akte nurodyta 42,12 Eur plius PVM suma). Bendra Ekspertizės akte neįvertintų papildomų darbų vertė yra 3 902,86 Eur be PVM arba 4 722,46 Eur su PVM. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akto 23 punkte konstatuota, kad aukščiau minėti darbai, labiausiai tikėtina, kad buvo reikalingi ir buvo atlikti. Atsakovas byloje taip pat neginčija, kad aukščiau nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo atliekamos - teikiamos. Bendra Ekspertizės akte nurodyta faktiškai atliktų darbų ir papildomų darbų vertė yra 27 398,51 Eur su PVM.
38. Ieškovė nurodė, jog niekada neteigė, kad minėtos nurodytos sumos kokiu nors būdu didina bendrą sutarties kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, sutinka su ieškovės argumentais, jog nurodytų darbų ir paslaugų kaina buvo įskaičiuota (įvertinta) į bendrą sutarties kainą. Spręstina, kad neįvykdžius sutarties visa apimtimi, nepasiekus galutinio rezultato, nėra pagrindo daryti išvadą, jog minėtos išlaidos nebūtų padengtos iš paskutinio sutarties priede numatyto atsakovo mokėjimo, nedidinant bendros sutarties kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti darbai gali būti atliekami ir reikalingi visais sutarties vykdymo etapais.
39. Apeliantas pažymi, kad priešieškinyje nurodė, jog atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir atsakovo reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kvalifikuotinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis) ir jam taikomas ne 1 metų terminas dėl darbų kokybės, kaip nurodo ieškovės atstovas, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šio teisminės gynybos termino atsakovas nepraleido. Ieškovė darbus atliko netinkamai, atsakovas su jų kokybe nesutiko, tuo tarpu pati ieškovė su atsakovo teiginiais dėl netinkamai atliktų darbų kokybės sutiko, tačiau savo įsipareigojimų pašalinti abiejų šalių nustatytus defektus neįvykdė. Atkreipia dėmesį, kad namo pamato defektai buvo nustatyti visame namo pamatų perimetre ir įmonė, šalinusi ieškovės nekokybiškai atliktų darbų pasekmes, savo darbą įvertino pagal faktiškai objekte atliktų darbų apimtis, surašė atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokėta atsakovo. Atsakovas mokėjimo duomenis į bylą pateikė.
40. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, su trūkumais. Nurodė, kad atsakovas su ieškovės darbo rezultatų kokybe nesutiko, pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, ieškovė juos iš dalies pripažino ir sutiko darbus atlikti, tačiau faktiškai trūkumų šalinimo darbai nebuvo atlikti, ieškovei teigiant, jog trūkumai neesminiai. Trūkumų šalinimo termino šalys tarpusavio susitarimu nenustatė. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. spalio 1 d. dalyvaujant užsakovui V. K., vykdytojo UAB „Stadena“ direktoriui S. B., T. S., K. R., L. M. (fiksavusiai statybos broką), konstatavus, kad statybos darbai atliekami nekokybiškai, buvo nuspręsta, jog iki 2018 m. spalio 15 d. tie trūkumai bus ištaisyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, kadangi į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys apelianto nurodomą aplinkybę, jog šalys susitarė, kad darbų trūkumai bus ištaisyti iki 2018 m. spalio 15 d.
41. Nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovo prašomi atlyginti nuostoliai kildinami iš šalių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas siekia apginti savo teises prašydamas atlyginti dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 p.).
42. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką, „reikalavimai pareikšti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, įskaitant 3 punktą, nurodytais pagrindais yra reikalavimai kylantys iš atliktų darbų trūkumų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013, 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
43. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nustatyta, kad sutartis vienašališkai ieškovės iniciatyva buvo nutraukta, o darbų trūkumai nors ieškovės iš dalies pripažinti, tačiau ištaisymo darbų ji per protingą laiką nepradėjo, todėl atsakovas įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti iš to patirtų nuostolių atlyginimo. Apeliantas prašė jam priteisti 11 827,92 Eur išlaidas, kurias jis patyrė apmokėdamas UAB „Akstatos grupė“ už faktiškai atliktus I-ojo etapo užbaigimo ir defektų šalinimo darbus.
44. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra pateikti duomenys apie atsakovo faktiškai patirtas 14 774,93 Eur išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą pagrįstai atmetė ne vien dėl šios aplinkybės.
45. Pritariant pirmosios instancijos teismui, ekspertizės aktu buvo konstatuotas vienas darbų trūkumas – pamato išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų. Minėtas trūkumas įvertintas D. K. 2019 metų vertinimo akte nurodant, kad kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina būtų 124,49 Eur plius PVM, priimant kad 100 m2 įkainis yra 602,86 Eur plius PVM; gelžbetonio konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas 10 km atstumu, pakraunat rankiniu būdu kaina būtų 591,28 Eur plius PVM, priimant, kad 1 m3 įkainis yra 328,49 Eur plius PVM. Atsakovas argumentavo, kad UAB „Akstatos grupė“ faktiškai atliko tik pamato paviršiaus šlifavimo darbus, kurių kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina buvo net 3 315,64 Eur plius PVM. Priimant kad 100 m2 įkainis yra 16 056,35 Eur plius PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 27 kartus didesnė sumokėta suma, nei eksperto įvertinta, yra atsakovo rizika ir atsakovui iš ieškovo galėtų būti priteista 124,49 Eur plius PVM.
46. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai įvertinus pareikštų reikalavimų pagrindą ir tinkamai kvalifikavus prašomą taikyti galimai pažeisto teisės gynimo būdą (-us), spręstina koks ieškinio senaties terminas turi būti taikomas – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ar CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų. Tada turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia, kuri atkreiptinas dėmesys, taip pat nustatoma skirtingai. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš nurodytos bendrosios ieškinio senaties termino pradžios taisyklės išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nustačius ieškinio senaties termino pradžią, spręstina ar šis terminas nebuvo praleistas, jeigu buvo – ar nėra pagrindų jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, abstrakčiai nurodant, kad teismas įvertino atsakovo reikalavimo pobūdį, priešieškinyje suformuluotą jų pagrindą ir dalyką, neduoda pagrindo pripažinti, kad klausimas, kuris iš civiliame kodekse įtvirtintų ieškinio senaties terminų turėtų būti taikomas, išspręstas tinkamai.
47. Atsakovas ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė rangos sutartį su kitu rangovu, kuris pašalino ieškovės atliktų darbų tariamus trūkumus. Už atliktus darbus atsakovui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra. Vertintina, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė priešieškinį praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, jo atnaujinti neprašė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir tikslindamas priešieškinio reikalavimus tokio prašymo neformulavo
. 48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 pastraipa). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
51. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovo, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti iš atsakovo 1 815,00 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“, juridinio asmens kodas 303170128, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko