Civilinė byla Nr. e2YT-5421-1142/2022
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01461-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2;
(S)
2.5.9; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., D. S., E. V., V. J., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja V. V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja buvo A. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, o V. K., D. S., E. V., V. J. yra jų dukros. Kitų vaikų A. J. neturėjo. Po A. J. mirties dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto. Paveldimą A. J. turtą sudaro statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra registruoti pareiškėjos vardu, po sutuoktinio mirties ji ir toliau valdė šiuos statinius, viena pati rūpinosi visu šiuo turtu, o ne tik jai priklausančia turto dalimi, mokėjo su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimui gauti pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie sutuoktinio palikimo priėmimą.
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuoti asmenys V. K., D. S., E. V., V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. V. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. J.. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad po A. J. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, duomenų apie jo palikimo priėmimą registre nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos vardu yra registruotas žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad minėtame žemės sklype esantys statiniai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja V. V. J. yra A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir jo įpėdinė. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinė A. J. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyveno jiems priklausiusiame name, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo šio namo išlaikymo išlaidas. Tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo kvitų kopijos. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po A. J. mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja V. V. J., būdama A. J. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. V. J. priėmė sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėjas Žilvinas Jaraminas