Civilinė byla Nr. e2S-1746-560/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02730-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12.5; 3.3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Latum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. K. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Latum“ dėl skolos išieškojimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius D. K. (toliau - kreditorius) ir skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Latum“ (toliau – skolininkė) 2024 m. birželio 7 d. sudarė sutartį Nr. 20240607 dėl grindų demontavimo darbų. Skolininkė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus bei papildomas išlaidas. Pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. DK-00022 – 3 500 Eur, taip pat sąskaitos už technikos nuomą ir kurą – 1 043,20 Eur. Iš viso – 4 543,20 Eur.
2. Kreditorius 2024 m. liepos 22 d. pateikė skolininkei pretenziją, prašydamas apmokėti 2 000 Eur už atliktus darbus ir 1 043,20 Eur už technikos nuomą. 2025 m. sausio 10 d. jis pateikė antrąją pretenziją dėl likusios 1 043,20 Eur sumos.
3. Kauno apylinkės teisme gautas kreditoriaus pareiškimas dėl 1 043,20 Eur skolos, 41,73 Eur delspinigių, 12 proc. metinių palūkanų, 410 Eur atstovavimo bei 11 Eur žyminio mokesčio priteisimo. 2025 m. vasario 14 d. teismas priėmė teismo įsakymą priteisti iš skolininkės 1 043,20 Eur skolą, 41,73 Eur delspinigių, 12 proc. metines palūkanas ir 421 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d.
4. 2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teisme gautas skolininkės prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi skolininkės prieštaravimus atsisakė priimti ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2025 m. vasario 14 d., skolininkei laikomas įteiktu 2025 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka – per EPP. 2025 m. vasario 14 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d. Skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo byloje gauti 2025 m. kovo 24 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skolininkė, kaip paslaugų vartotoja, turėjo nurodyti teisingus duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą savo paskyroje. Pasikeitus duomenims, skolininkė privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 9.4 punktas). Skolininkės neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra nebuvo pagrindas daryti išvadą, kad skolininkė nebuvo informuota apie nagrinėjamą bylą, priimtą teismo įsakymą. Byloje nustačius, kad skolininkės paskyra yra aktyvi, nesant duomenų apie atšauktą sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas skolininkei procesinius dokumentus siuntė į skolininkės LITEKO VEP posistemio paskyrą, pasirinkdamas tinkamą jų įteikimo būdą.
8. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad skolininkė nepateikė prašymo atnaujinti termino prieštaravimams bei įrodymų, kad jis praleistas dėl pateisinamų priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Skolininkė UAB „Latum“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti skolininkės prieštaravimus.
10. Nurodė, jog sistemiškai aiškinant Taisyklių 7.2 ir 34 punktų nuostatas, asmuo, kuris pagal įstatymą neturi privalomos pareigos gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu, savo sutikimą iš esmės duoda tik konkrečiai bylai, kurioje dalyvauja ir apie kurią yra informuotas. Vien aktyvios LITEKO VEP paskyros turėjimas nereiškia sutikimo gauti dokumentus visoms byloms. Kadangi skolininkė šioje byloje tokio sutikimo nepateikė, joje nedalyvavo ir apie procesą nežinojo, dokumentai elektroniniu būdu negali būti laikomi tinkamai įteiktais, todėl ji neturėjo realios galimybės laiku sužinoti apie bylą ir įgyvendinti savo teisę į gynybą.
11. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė kitų priemonių ir nebandė įsitikinti, ar skolininkė faktiškai buvo informuota apie priimtą teismo įsakymą ir siunčiamus procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai skolininkei negalėjo būti teikiami per LITEKO VEP, nes ji neturi įstatyme nustatytos pareigos jų priimti elektroniniu būdu ir tokia galimybė atsiranda tik pateikus atskirą sutikimą. Skolininkė apie pradėtą procesą nežinojo, jame nedalyvavo, todėl negalėjo išreikšti valios priimti dokumentus per LITEKO VEP. Be to, ji nepateikė galiojančio sutikimo gauti dokumentus šioje byloje ir faktiškai jokių procesinių dokumentų negavo.
12. Kreditorius D. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįsta bei priteisti kreditoriui iš skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad kreditorius 2024 m. liepos 22 d. ir 2025 m. sausio 10 d. kreipėsi į skolininkę su pretenzijomis dėl skolos, aiškiai nurodydamas, jog nesumokėjus bus kreiptasi į teismą ir reikalaujama bylinėjimosi išlaidų. Be kita ko, skolininkė dalį skolos sumokėjo, o tai patvirtina, kad ji buvo informuota apie ginčą ir jį suprato.
14. Jei sutikimas būtų reikalingas kiekvienai bylai atskirai, elektroninių priemonių naudojimas netektų prasmės, nes asmuo galėtų jo tiesiog neduoti ir blokuoti proceso inicijavimą, todėl laikytina, kad LITEKO VEP vartotojas pats atsako už teisingų duomenų pateikimą ir tinkamą informacijos gavimą bei pasirenka, kokiu būdu proceso metu priims dokumentus.
15. Skolininkė praleido terminą pateikti prieštaravimus dėl 2025 m. vasario 14 d. teismo įsakymo, neprašė jo atnaujinti ir nenurodė svarbių priežasčių termino praleidimui pateisinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Bylos duomenimis, kreditorius D. K. ir skolininkė UAB „Latum“ 2024 m. birželio 7 d. sudarė sutartį Nr. 20240607 dėl grindų demontavimo darbų. Skolininkė sumokėjo dalį kreditoriaus prašomos sumos už atliktus darbus. Kreditorius 2024 m. liepos 22 d. ir 2025 m. sausio 10 d. pateikė skolininkei pretenzijas, prašydamas jos apmokėti likusias sumas už atliktus darbus ir technikos nuomą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė kreditoriui iš skolininkės 1 043,20 Eur skolą, 41,73 Eur delspinigių, 12 proc. metines palūkanas ir 421 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d. Kauno apylinkės teisme 2025 m. kovo 24 d. gautas skolininkės prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriame ji nurodė, kad teismo pranešimo ir teismo įsakymo negavo, o apie teismo įsakymą sužinojo iš antstolio R. S. patvarkymo Nr. S-25-70-6840 įvykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą geruoju, todėl laikė, kad termino prieštaravimams pateikti nepraleido.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priimtas teismo įsakymas skolininkei laikytas įteiktu 2025 m. vasario 15 d. CPK 1751 straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka – per EPP. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d., tuo tarpu skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo byloje gauti 2025 m. kovo 24 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Taip pat teismas nurodė, kad skolininkė, kaip paslaugų vartotoja, privalėjo nurodyti teisingus duomenis ir juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Skolininkės neveikimas ar nesinaudojimas paskyra nesudarė pagrindo teigti, jog ji nebuvo informuota apie bylą ir teismo įsakymą. Nustačius, kad paskyra aktyvi ir nėra atšaukto sutikimo gauti dokumentus elektroniniu būdu, teismas procesinius dokumentus siuntė į jos LITEKO VEP paskyrą.
19. Skolininkė, nesutikdama su pirmosios intancijos teismo argumentais atskirajame skunde nurodo, kad remiantis Taisyklių 7.2 ir 34 punktais, sutikimas gauti dokumentus elektroniniu būdu galioja tik konkrečiai bylai, apie kurią asmuo informuotas. Vien aktyvi LITEKO VEP paskyra nereiškia bendro sutikimo. Skolininkė šioje byloje tokio sutikimo nepateikė ir apie procesą nežinojo, dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, todėl ji neturėjo realios galimybės gintis. Su tokia skolininkės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
20. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
21. Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismui ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) kurio 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Šių Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.
22. Paslaugų gavėja (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – skolininkė), aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skolininkei procesinius dokumentus išsiuntė 2025 m. vasario 14 d. per EPP.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ji šioje byloje nėra tas asmuo, kuris privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nesutinka su tuo, jog šiuo atveju buvo reikalingas skolininkės sutikimas šioje byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Kaip jau buvo minėta, paslaugų gavėjas (EPP sistema besinaudojantis asmuo) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad skolininkė yra EPP sistemos vartotoja.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus, teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
25. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad skolininkė aktyviai dalyvaudavo kitose bylose naudodamasi EPP. Pavyzdžiui, civilinėse bylose Nr. 2-6784-1162/2024 (2024 m. vasario 27 d.), Nr. e2-9992-947/2024 (2024 m. balandžio 16 d.), Nr. e2-12742-959/2024 (2024 m. gegužės 23 d.) matyti, kad teismai, priimdami nutartis ir siųsdami teismo pranešimus, juos pateikdavo skolininkei per EPP. Be kita ko, matyti ir tai, kad skolininkė yra dalyvavusi panašaus pobūdžio bylose tiek kaip kreditorė, tiek kaip skolininkė, todėl pagrįstai galima teigti, jog šiuo atveju ji žino supaprastinto proceso teisinį reglamentavimą, jo specifiką bei šiam reglamentavimui būdingus terminus. Pagrįstais laikytini ir kreditoriaus argumentai, kad skolininkė, gavusi dvi rašytines pretenzijas (paskutinė jų datuota 2025 m. sausio 10 d.), turėjo pagrindą manyti, jog neįvykdžius prievolės artimiausiu metu kreditorius kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.
26. Byloje nėra duomenų, jog skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ji būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ar deaktyvavusi savo paskyrą, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai procesinius dokumentus skolininkei siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Tokiu būdu nebuvo pažeisti proporcingumo bei šalių interesų derinimo principai, kurie yra būdingi supaprastinto proceso bylose. Atitinkamai skolininkės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė kitų priemonių ir nebandė įsitikinti, ar skolininkė faktiškai buvo informuota apie priimtą teismo įsakymą ir siunčiamus procesinius dokumentus ir tai, kad skolininkei procesiniai dokumentai negalėjo būti teikiami per LITEKO VEP, nes ji neturėjo pareigos jų priimti elektroniniu būdu ir nebuvo davusi sutikimo, yra nepagrįsti.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kreditorius pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2025 m. balandžio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025040701) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi atskirasis skundas buvo atmestas, iš skolininkės kreditoriui priteisiama minėta bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria :
Skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Latum“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Latum“, juridinio asmens kodas 304082695, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Dainius Rinkevičius