Administracinė byla Nr. eA-1604-415/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05536-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. I. I. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 25S211163 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis išvada, jog pareiškėjas tenkina visas 3 kumuliatyvias sąlygas, nurodytas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 40 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjamas. Pareiškėjas teigė, kad jis priklauso kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) persekiojamai (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 nustatytas faktas, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą priimtas formaliai, pažeidžiant tarptautinėje teisėje įtvirtintą negrąžinimo (non-refoulement) principą, Sprendimu pareiškėjas iš esmės yra išsiunčiamas į kilmės valstybę, kur jam gresia patirti kankinimą ar kitokį žiaurų elgesį ir persekiojimą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas, (duomenys neskelbtini) bei to, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami pareiškėjo kilmės valstybėje, o sprendimas grąžinti pareiškėją ten, kur jam gresia patirti kankinimą ar kitokį žiaurų elgesį ir persekiojimą, priimtas remiantis išimtinai tuo argumentu, kad pareiškėjo baimė advokatui ir atsakovui anksčiau prisipažinti, kad jis (duomenys neskelbtini), laikytina asmenine pareiškėjo kalte, o ne objektyvia aplinkybe, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymą atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjas rėmėsi Jungtinės Karalystės vizų ir imigracijos tarnybos parengtoje kilmės valstybės pažymoje, „(duomenys neskelbtini)“ išdėstytomis aplinkybėmis apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad šios aplinkybės priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo vertintos, o vien aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį prieš vykdant išsiuntimo į kilmės valstybę sprendimą, negali būti pakankama priežastis neužtikrinti pareiškėjui tarptautinės apsaugos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jo išsiuntimas pažeistų negrąžinimo principą (non-refoulement), kuris yra absoliutus, o grėsmę (duomenys neskelbtini) priklausantiems asmenims (duomenys neskelbtini) Respublikoje patvirtina ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaita. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas teigė, kad pateikė informaciją, kuri nebuvo nagrinėta teikiant pirmąjį prieglobsčio prašymą ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad jis gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas pažymėjo, kad negali būti baudžiamas dėl to, jog siekia tik dabar pasinaudoti tarptautine apsauga. Pareiškėjo vertinimu, draudžiama jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), o jo prieglobsčio prašymas privalo būti nagrinėjamas iš esmės.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. neteisėtai kirsdamas Lietuvos–Baltarusijos valstybės sieną neleistinoje vietoje, asmenų grupėje, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pirmą prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43891 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įspėjimą, o pareiškėjui apskundus šį sprendimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2347-756/2022 Migracijos departamento apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. buvo pakeistas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43891 rezoliucinės dalies 3 punktas ir jis išdėstytas taip: „Uždrausti A. I. I. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei pakeistas rezoliucinės dalies 4 punktas ir jis išdėstytas taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. I. I. I. 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.
7. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos Migracijos departamentui pateikė prašymą (standartizuotą formą) prisiimti atsakomybę už pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikai 2022 m. rugpjūčio 30 d. prisiėmus atsakomybę už pareiškėją paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Dublino III Reglamentą, jį Lietuvos Respublikai planuota perduoti 2024 m. vasario 1 d., vėliau perdavimo data perkelta į 2024 m. vasario 12 d., Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. buvo informuotas (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų, kad pareiškėjo perdavimas atšauktas, nes asmuo slapstosi. Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 d. 14.25 val. iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas pareiškėjas, o 2024 m. kovo 14 d. 15.05 val. jis raštu (anglų k.) pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2024 m. kovo 19 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniu pranešimu Nr. 15K-1022 informavo, kad 2024 m. kovo 15 d. susitikimo su užsieniečiu metu, pareiškėjas atsisakė prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o 2025 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
8. Migracijos departamentas nurodė, kad priėmė Sprendimą, nes pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia informacija ar duomenimis, kurie jam buvo žinomi nagrinėjant ankstesnį prašymą suteikti prieglobstį, ir nėra objektyvių priežasčių (t. y. nenustatyta, kad prašytojas ne dėl savo kaltės negalėjo pareikšti informacijos ar duomenų), kodėl informacija ar duomenys nebuvo pateikti ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Atsakovas rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis ir nesutiko, kad byloje nėra ginčo ir yra nustatyta, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), šių pareiškėjo parodymų patikimumo vertinimas tyrimo metu atliekamas nebuvo, todėl jie yra laikytini tik paties pareiškėjo pateiktais duomenimis, o ne nustatytais faktais, be to, bylos ginčo dalykas nėra tai, ar pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), o vertinama kita aplinkybė – ar pareiškėjo pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį turi būti priimtas. Atsakovas rėmėsi Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalimi bei Tvarkos aprašo 501.3 punktu ir pažymėjo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas teikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, jį grindė informacija, kuri jam buvo žinoma ankstesnių prieglobsčio prašymų metu bei nėra ginčo, kad jis anksčiau šios informacijos nepateikė ne dėl savo kaltės, priešingai – jos neatskleidė sąmoningai. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas savo pirmąjį prieglobsčio prašymą ir pirmą paskesnį prašymą, kurį vėliau pats atsiėmė, grindė iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, o tokie priešingi pareiškėjo nurodyti motyvai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo prieglobsčio prašymų argumentai nėra nuoširdūs, akivaizdžiai siekiama fiktyviai suderinti nurodomas aplinkybes su konvencinėmis prieglobsčio suteikimo priežastimis, o ne atskleisti tikrąsias persekiojimo priežastis, todėl darytina išvada, jog prieglobsčio prašymus pareiškėjas teikia ne siekdamas tarptautinės apsaugos dėl realaus persekiojimo pavojaus, bet kaip priemonę atidėti ar išvengti grąžinimo į kilmės valstybę bei tokiu būdu piktnaudžiauti migracinėmis procedūromis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateiktas paskesnis prašymas atitinka kriterijus, numatytus Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Tvarkos aprašo 501.3 papunktyje, kuomet paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjimas.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. I. I. I. skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė šias aplinkybes:
10.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. neteisėtai kirsdamas Lietuvos–Baltarusijos valstybės sieną neleistinoje vietoje, asmenų grupėje, kur buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.
10.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pirmą prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43891 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją, uždrausti jam atvykti, įtraukti į SIS įspėjimą. Pareiškėjui apskundus nurodytą sprendimą Migracijos departamento 2-ajai sprendimų komisijai, 2022 m. sausio 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 19K-24, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.
10.3. Pareiškėjui pateikus skundą dėl minėtų sprendimų pirmosios instancijos teismui, teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3110-394/2022 jo skundą patenkino ir panaikino nurodytus sprendimus. Migracijos departamentui apskundus nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2347-756/2022 tenkino Migracijos departamento apeliacinį skundą iš dalies, t. y. panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43891 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. I. I. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. I. I. I. 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.
10.4. 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą 3 mėnesius.
10.5. 2022 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos Migracijos departamentui pateikė prašymą (standartizuotą formą) prisiimti atsakomybę už pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. (duomenys neskelbtini) prašyme nurodoma, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje buvo nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. liepos 4 d., tačiau atmetus jo prieglobsčio prašymą Lietuvoje, bijodamas deportacijos, jis vyko į (duomenys neskelbtini) tranzitu per (duomenys neskelbtini), iš kur traukiniu vyko tiesiai į (duomenys neskelbtini), kurį pasiekė 2022 m. liepos 5 d.
10.6. 2024 m. kovo 14 d. 14.25 val. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas pareiškėjas, o 2024 m. kovo 14 d. 15.05 val. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. kovo 19 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniu pranešimu Nr. 15K-1022 informavo, kad 2024 m. kovo 15 d. susitikimo su pareiškėju metu, pareiškėjas atsisakė prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
10.7. 2025 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodo, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes priklauso (duomenys neskelbtini), pasak pareiškėjo, jo gyvybei ir saugumui yra pavojus, jeigu jis gyvens (duomenys neskelbtini), visuomenė nepriima (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negali laisvai gyventi ir turėti tokią laisvę kaip yra Europoje, (duomenys neskelbtini).
10.8. 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas paaiškino, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes priklauso (duomenys neskelbtini). Jo gyvybei ir saugumui yra pavojus, jeigu jis gyvens (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visuomenė nepriima tokių dalykų. Jis nurodė negalintis laisvai gyventi ir turėti tokią laisvę kaip yra Europoje, (duomenys neskelbtini). Paklaustas, kodėl 2024 m. grąžintas pagal Dublino III Reglamento procedūrą atsisakė paskesnio prašymo, pareiškėjas nurodė, kad nusprendė teikti prieglobsčio prašymą tuomet, kada bus deportacijos procesas.
10.9. Departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas remiantis išvada, kad pareiškėjas tenkina visas 3 kumuliatyvias sąlygas, nurodytas Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjamas: 1) pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė informacija, kuri jam buvo žinoma ankstesnių prieglobsčio prašymų metu; 2) prašytojas pirmo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje metu nenurodė ir prašymo negrindė aplinkybe, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilmės valstybėje patyrė / patirs persekiojimą, dėl aplinkybių, kurios nėra laikytinos objektyviomis; 3) prašytojas pirmo prašymo metu pasinaudojo savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal Direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnį, nes buvo atstovaujamas privataus advokato R. S..
11. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Direktyvos 2013/32/ES ir Tvarkos aprašo nuostatas ir pažymėjo, kad kartu su skundu pareiškėjas pateikė teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina raštas ir tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, todėl Įstatymo 77 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma (Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimas nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo negali būti paliktas galioti ir jį panaikino, bylos svarbios aplinkybės negali būti nustatytos bylą nagrinėjant teisme, o turi būti atliktas išsamus tyrimas, kurį atlikti įpareigojamas atsakovas iš naujo nagrinėjant pareiškėjo pateiktą 2025 m. rugsėjo 26 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
13. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas bei 22,50 Eur žyminio mokesčio.
III.
14. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Įstatymo 77 straipsnio 1 dalis pareiškėjo atžvilgiu nėra taikoma, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 yra nurodyta, jog jis yra (duomenys neskelbtini) asmuo, priklausantis (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidžiamas asmuo. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju netaikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma dėl prejudicijos principo, nes minėtoje byloje (dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo) ir šioje byloje proceso dalyviai yra ne tie patys. Atsakovas nurodo, kad minėtoje byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, nes Migracijos departamentui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti procese, teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt., todėl šioje byloje aplinkybės turi būti vertinamos savarankiškai.
16. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-947 „Dėl Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidžiamumo nustatymo aprašas) 5 punktu, pažeidžiamumo nustatymas atliekamas visiems šio aprašo 3 punkte nurodytiems užsieniečiams, kurie apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose arba yra laikomi VSAT sulaikymo vietoje, o prieglobsčio prašytojai, kuriems leista apsigyventi jų pasirinktoje vietoje, dėl pažeidžiamumo nustatymo gali pateikti Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus nustatytos formos prašymą dėl pažeidžiamumo nustatymo Agentūrai ir pažeidžiamumo nustatymui atvykti į Agentūros nurodytą vietą. Atsakovas teigia, kad asmens pažeidžiamumą nustato būtent Agentūra, o ne pats pareiškėjas ar teismas savo nuožiūra, o Migracijos departamentas tik remiasi Agentūros parengta vertinimo ataskaita spręsdamas dėl specialiųjų procedūrinių garantijų taikymo. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Agentūra atliko pareiškėjo individualų pažeidžiamumo vertinimą ir nustatė, kad dėl nurodomos aplinkybės (priklausymo (duomenys neskelbtini)) jis laikytinas pažeidžiamu asmeniu, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl pažeidžiamumo nustatymo dėl šios aplinkybės. Todėl, atsakovo vertinimu, vien pareiškėjo subjektyvus teiginys apie priklausymą (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti jo pažeidžiamumą teisine prasme, kai toks pažeidžiamumas nėra nustatytas kompetentingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pastebi, kad vadovaujantis Pažeidžiamumo nustatymo aprašo 6 punktu, užsieniečio priskyrimas vienai iš šio aprašo 4 punkte nurodytų asmenų grupių savaime nelemia šio asmens pažeidžiamumo ir specialių poreikių, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėją vertinti kaip pažeidžiamą asmenį ir šiuo pagrindu netaikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatų.
17. Atsakovas pažymi, kad minėtoje nutartyje Užsieniečių registracijos centras, kreipdamasis dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, aiškiai nurodė, jog pareiškėjas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, o pareiškėjas patvirtino, kad jo pažeidžiamumo vertinimas nebuvo atliktas, t. y. pareiškėjo pažeidžiamumo statusas nebuvo nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir tai rodo nuoseklų kompetentingų institucijų požiūrį į pareiškėjo vertinimą. Atsakovo vertinimu, teismo išvada, jog pareiškėjas laikytinas pažeidžiamu asmeniu, nepagrįsta ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti pažeidžiamiems asmenims skirtą teisinį reguliavimą ar iš to kildinti papildomas procesines garantijas.
18. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje galioja ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečio antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 14015 straipsniu, vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims, taigi pažeidžiamumo faktas savaime nepanaikina galimybės taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalį, o teismo pozicija, kad ši norma pareiškėjui turi būti taikoma, prieštarauja aiškiai įstatymo leidėjo valiai ir specialiųjų teisės normų taikymo principui, paneigia ekstremaliosios situacijos teisinį reikšmingumą.
19. Atsakovas teigia, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 priedu, pažeidžiamiems asmenims gali būti taikomos specialiosios procedūrinės garantijos, kurios iš esmės apima tinkamos apklausos aplinkos ir metodikos parinkimą, galimybę gauti psichologinę, teisinę ar kitų specialistų pagalbą, alternatyvių įrodymų pateikimo būdų sudarymą, taip pat atsižvelgimą į asmens pažeidžiamumą vertinant jo pateiktų teiginių patikimumą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui minėtos garantijos buvo užtikrintos, net hipotetiškai laikant pareiškėją pažeidžiamu asmeniu, nėra nustatyta jokių specialiųjų procedūrinių garantijų nesilaikymo ar jų pažeidimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog prieglobsčio procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma netinkamai ar pažeidžiant jo teises.
20. Atsakovas remiasi Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalimi, Tvarkos aprašo 501.3 punktu ir pažymi, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas, teikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, jį grindė informacija, kuri jam buvo žinoma ankstesnių prieglobsčio prašymų metu, jog jis anksčiau šios informacijos nepateikė ne dėl savo kaltės, priešingai, pareiškėjas jos neatskleidė sąmoningai. Atsakovas pažymi, kad nustatyta, jog pareiškėjas savo pirmąjį prieglobsčio prašymą ir pirmą paskesnį prašymą (kurį vėliau atsiėmė) grindė iš esmės skirtingomis aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, tokie visiškai priešingi pareiškėjo nurodyti motyvai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo prieglobsčio prašymų argumentai nėra nuoširdūs, akivaizdžiai siekiama fiktyviai suderinti nurodomas aplinkybes su konvencinėmis prieglobsčio suteikimo priežastimis, o ne atskleisti tikrąsias persekiojimo priežastis. Atsakovas pažymi, kad pats pareiškėjas atsiėmė pirmąjį paskesnį prašymą, kurį buvo grindęs karo situacija kilmės valstybėje, o šį savo veiksmą jis paaiškino tuo, jog nusprendė prieglobsčio prašymą teikti tik tuo atveju, kai bus pradėta jo deportacijos procedūra, o tai dar labiau patvirtina išvadą, kad prieglobsčio prašymus pareiškėjas teikia ne siekdamas tarptautinės apsaugos dėl realaus persekiojimo pavojaus, bet kaip priemonę atidėti ar išvengti grąžinimo į kilmės valstybę bei tokiu būdu piktnaudžiauti migracinėmis procedūromis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prieglobsčio prašymai Lietuvoje buvo taktinio ir fiktyvaus pobūdžio, siekiant dirbtinai priderinti juos prie bendros situacijos kilmės valstybėje, o ne grindžiami realia baime būti persekiojamam, nuolatinis prašymų motyvų keitimas tik patvirtina šią išvadą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pateiktas paskesnis prašymas atitinka kriterijus, numatytus Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalyje, Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Tvarkos aprašo 501.3 papunktyje, kuomet paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjimas.
21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių atsakovo Sprendimas yra naikintinas, todėl teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, taip pat neteisingai pritaikytos materialiosios teisės normos.
22. Pareiškėjas A. I. I. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas nurodo, kad jo pažeidžiamumo vertinimą pagal galiojančius teisės aktus atliko kompetentinga institucija, tai konstatavo teismas, o atsakovas nenurodo jokių argumentų, kuriais remdamasis kvestionuoja šią teismo nustatytą aplinkybę, pagrįstą byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas nurodo, kad Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalyje nedaroma jokio skirtumo tarp pirmojo tarptautinės apsaugos prašymo ir paskesnio prašymo, kiek tai susiję su informacijos ar duomenų, galinčių įrodyti, kad prašytojas atitinka sąlygas būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95), pobūdžiu, todėl duomenų ir aplinkybių, kuriais grindžiami šie prašymai, vertinimas abiem atvejais turi būti atliekamas pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnį (2021 m. birželio 10 d. ESTT sprendimas byloje C‑921/19). Pareiškėjas pažymi, kad pateikė informaciją, kuri nebuvo nagrinėta teikiant pirmąjį prieglobsčio prašymą ir dėl to labai padidėja tikimybė, jog jis gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Pareiškėjas teigia, kad jis negali būti baudžiamas dėl to, jog tik dabar siekia pasinaudoti tarptautine apsauga. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrindžia, kodėl pareiškėjo atvejui turėtų būti taikoma Įstatymo 77 straipsnio 1 dalis, nes jis paskesniame prašyme nurodė ir įrodymais pagrindė priklausymą (duomenys neskelbtini) kaip naują motyvą, ši persekiojimo grėsmė nebuvo vertinama nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas nurodo, kad vėlyvas (duomenys neskelbtini) atskleidimas pagal ESTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą byloje C-148/13, C-149/13 ir C-150/13 savaime nereiškia patikimumo stokos. Pareiškėjas laikosi pozicijos išdėstytos jo skunde dėl jam galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje ir teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi anksčiau nenagrinėtu motyvu, jog pažeidžiamumo aplinkybė turėtų būti pakartotinai patvirtinta, tačiau tokia pareiga nėra numatyta teisės aktuose, o jei ir būtų nustatyta, negali būti perkelta pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė ir kitus argumentus, kurie nebuvo įvertinti panaikinant Sprendimą, o jei priimtas teismo sprendimas būtų pripažintas naikintinu, pareiškėjo skundas gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
25. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų skundą) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
26. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 nurodė, kad byloje nustatyta, jog Užsienietis (pareiškėjas šioje byloje) priklauso (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) raštas ir Tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (nutarties 34 p.).
28. Paminėti faktai, nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024, šioje byloje neturi prejudicinės galios, remiantis teisės aiškinimu, pateikiamu šios Nutarties 25 punkte, tačiau aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, turi įrodymų teisinę galią ir tie įrodymai turi būti vertinami pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas taisykles.
29. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepaneigia tų aplinkybių, kurios nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 priimtoje nutartyje (žr. šios Nutarties 27 p.), todėl konstatuotina, kad yra įrodyta, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) bei serga (duomenys neskelbtini).
30. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad asmens pažeidžiamumą turi teisę / pareigą nustatyti tik Agentūra, o teismui tokia teisė nesuteikta, pažymi, jog teismas, vykdydamas teisingumą (ABTĮ 6 str.), konstatuoja, kurios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos, o kurios nenustatytos į bylą pateiktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu ir savo išvadas pagrindžia priimtame procesiniame sprendime (ABTĮ 56, 80, 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Paminėto teisinio reguliavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas išimtinai kurio nors kompetentingo subjekto išvadų. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių tas aplinkybes, kurias teismas nustatė administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024 remdamasis (duomenys neskelbtini) raštu ir Tarnybiniu pranešimu, kuriame konstatuota, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
31. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 18 punkte.
31.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ 1 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos.
31.2. Įstatymo X2 skyriaus, nustatančio teisinio reguliavimo ypatumus inter alia kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, 14015 straipsnyje nustatyta, kad vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims.
31.3. Remiantis Įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu: 1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę ir toliau naudotis prieglobsčiu; 2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės; 3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.
31.4. Ginčo atveju taikomas Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
31.5. Remiantis Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 1–4 dalimis, yra įtvirtinta paskesnio prašymo preliminaraus nagrinėjimo, siekiant nustatyti, ar nauja informacija ar duomenys gali būti vertinami kaip pagrindas pareiškėjui suteikti tarptautinę apsaugą, pareiga, tačiau valstybės narės gali numatyti, kad prašymas bus toliau nagrinėjamas, tik jeigu atitinkamas prašytojas ankstesnės procedūros metu ne dėl savo kaltės negalėjo pareikšti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių, visų pirma pasinaudodamas savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal 46 straipsnį.
31.6. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 501 .3 punktu, aprašo 49 punkte nurodytas sprendimas pagal Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą priimamas, jeigu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis ir tikslią naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (COI), nustato, kad prieglobsčio prašytojas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindžia informacija ar duomenimis, kurie jam buvo žinomi nagrinėjant ankstesnį prašymą suteikti prieglobstį, ir nėra objektyvių priežasčių, kodėl informacija ar duomenys nebuvo pateikti ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.
31.7. Šioje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas remiantis išvada, kad pareiškėjas tenkina visas 3 kumuliatyvias sąlygas, nurodytas Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių paskesnis prieglobsčio prašymas yra nenagrinėjamas: 1) pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė informacija, kuri jam buvo žinoma ankstesnių prieglobsčio prašymų metu; 2) prašytojas pirmo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje metu nenurodė ir prašymo negrindė aplinkybe, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilmės valstybėje patyrė / patirs persekiojimą, dėl aplinkybių, kurios nėra laikytinos objektyviomis; 3) prašytojas pirmo prašymo metu pasinaudojo savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal Direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnį, nes buvo atstovaujamas privataus advokato R. S..
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios Nutarties 31 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino viso byloje taikytino materialiojo teisinio reguliavimo, todėl be pakankamo teisinio pagrindo faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, pripažino esmine, sudarančia pagrindą panaikinti atsakovo sprendimą, konstatuodamas, kad vien tai suponavo, jog Įstatymo 77 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjų kolegijos pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo sprendimas buvo panaikintas tik šios Nutarties 32 punkte nurodytu pagrindu, nevertinant viseto reikšmingų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo individualioje šiai bylai aktualioje situacijoje, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Ernestas Spruogis