Civilinė byla Nr. e2-99-955/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15948-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.11.1.; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,
sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ atstovui advokatui Lukui Vitauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “BEWI Lithuania” (buvusios UAB „Baltijos polistirenas“) atstovui advokatui Evaldui Rapolui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “BEWI Lithuania” dėl nuostolių atlyginimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “BEWI Lithuania” priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KT Modules“ dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalio reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teismas
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KT Modules“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB “BEWI Lithuania” (buvusios UAB „Baltijos polistirenas“) (toliau – ir atsakovė) 14 089,08 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro 13 912,98 Eur mokėjimai, atlikti pagal nutrauktą Reikalavimo perleidimo sutartį, ir 176,10 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose jos atstovas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 20191127- 1 (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kuria šalys susitarė dėl daugkartinio prekių pirkimo - pardavimo. Prekes atsakovė tiekė pagal ieškovės pateiktus užsakymus ir raštiškai suderintus su atsakove. Užsakymuose pateikiamas prekių asortimentas, kiekis, pagaminimo terminas, kaina ir kitos sąlygos.
3. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuria atsakovė perleido ieškovei savo 63 039,05 Eur reikalavimo teisę į skolininkę uždarąją akcinę bendrovę „Apasteel“ (toliau – ir UAB „Apasteel“).
4. Ieškovė, vykdydama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. kovo 13 d. sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur dydžio sumą. Po 10 000,00 Eur mokesčio sumokėjimo, ieškovės atsiskaitymas už reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleidžiamas reikalavimo teises buvo laikytinas išimtinai susijęs su Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20191127-1 vykdymu.
5. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl perduotų plokščių trūkumų ir pareikalavo geranoriškai spręsti susidariusią situaciją. Pirmine pretenzija ieškovė taip pat informavo atsakovę, jog dėl netinkamos kokybės produkcijos pardavimo ir trūkumų nešalinimo nebebus galimybės vykdyti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties.
6. Atsakovė 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu Nr. 34 nurodė, jog jos gaminamos plokštės gali būti tiekiamos subraižytos, kadangi jokiame teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas atitvarines plokštes su poliizocianurato (PIR) užpildu parduoti tik nesubraižytas, todėl atsakovė vertina, kad tokios plokštės gali būti parduodamos subraižytos. Taip pat nurodė, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudaro 4 836,39 Eur.
7. 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją dėl perduotų 89 vnt. brokuotų prekių ir pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtas lėšas už plokštes, kurias atsakovė pasiėmė vertinimui/ patikrinimui ir nei plokščių, nei už plokštes sumokėtų lėšų ieškovei negrąžino.
8. Atsakovė atsisakė ieškovei grąžinti lėšas už brokuotas prekes, taip pat už plokštes, kurių ieškovė negavo, tačiau sumokėjo avansiniu mokėjimu. Atsakovė, tiekdama netinkamos kokybės prekes, iš esmės pažeidė Pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ieškovė nebeturėjo galimybės vykdyti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties atsiskaitydama už atsakovės tiekiamas prekes. Ieškovė negavo, ko tikėjosi iš sutarties, ir nebeturėjo galimybės atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, todėl Reikalavimo teisių perleidimo sutartį nutraukė.
9. Sutarties pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis, apie sutarties nutraukimą kita šalis informuota iš anksto. Ieškovei plokštės iš atsakovės reikalingos modulinių namelių gamybai, tačiau plokštės perduotos netinkamos kokybės. Ieškovė už reikalavimo teisės perleidimą ketino atsiskaityti vykdydama užsakymus, tačiau ieškovei pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nebeatliekant užsakymų, ieškovė nebeturi galimybės tinkamai vykdyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Reikalavimo teisės būtų perleidžiamos tik po galutinio atsiskaitymo su atsakove, todėl atsakovė nepatiria jokių nuostolių. Ieškovė atsakovei pagal sutartį iš viso sumokėjo 13 912,98 Eur (10 000 Eur mokėjimu ir 3 912,98 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras). Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė prašo taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtas sumas.
10. Ieškovė nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovės jai perduotos plokštės buvo netinkamos kokybės, yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi ir to įrodinėti nereikia. Be to, tai pripažino ir pati atsakovė savo elektroniniame laiške, bei šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Tačiau atsakovė ginčijo ne plokščių subraižymo faktą, o jų toleranciją teisės aktų įtvirtintais pagrindais, t. y. atsakovė įrodinėja, kad teisės aktai nenumato pareigos atsakovei plokštes pardavinėti nesubraižytas. Atsakovės nuomone, plokštės atitinka EN 14509:2014 standarto reikalavimus.
11. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė iš atsakovės pirkdavo pagamintas daugiasluoksnes plokštes, kurios naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. PIR plokštės - EPIR/PIR plokštės – tai poliuretano/poliizocianurato mišinio arba poliizocianurato liejamos šiltinimo plokštės, kurios iš abiejų pusių yra dengtos atitinkama danga, pritaikyta pagal panaudojimo sritį. Ieškovė nesutiko priimti atsakovės perduotų plokščių, kadangi pastarųjų išorė (apdailos dalis) buvo subraižyta. Kadangi plokštės naudojamos ir kaip apdailos elementas, naudojant vidaus pertvarai ar lauko sienai, plokštė nebėra apdirbdama jokiais apdailos elementais, plokštė yra akivaizdžiai matoma. Plokštė yra iš anksto apdirbama gamintojo ir nudažoma užsakovo pasirinktais dažais. Ieškovė iš atsakovės įsigytas plokštes naudoja modulinių konteinerių gamybai, kuriuos gamina pagal trečiųjų asmenų užsakymus. Plokštės nebebūna apdirbamos jokiais būdais. Atsakovė apie tai žinojo ir/ar turėjo žinoti, kadangi užsakymų lapuose ieškovė pasirinkdavo pageidaujamą plokščių padengimo būdą, t. y. dažymas pasirinktais dažais.
12. Ieškovė tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie pažeistas plokštes, atsakovė pretenzijas priėmė, atsiuntė įgaliotą asmenį, kuris vietoje patikrinęs plokštes nustatė, jog daugiau nei 50 proc. užsakymo yra defektuoti.
13. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė klaidingai byloje nurodė įsiskolinimo ir tarpusavio užskaitytų sumų dydžius, kadangi prie reikalavimo teisių tarifo (2,50 Eur) būtina pridėti papildomai 21 proc. PVM, kaip tai darydavo atsakovė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras ieškovei. Užsakymu Nr. BPU03368, kurio pagrindu išrašyta neapmokėta sąskaita faktūra, buvo užsakyta viso 476,86 m2 plokščių, užsakymo vertė sudarė 12 090,97 Eur (įskaitant PVM). Dalį netinkamos kokybės plokščių atsakovė išsivežė, t. y. jų ieškovė iš 476,86 m2 užsakytų plokščių, faktiškai gavo 223,03 m2. Todėl ieškovė už paskutinį užsakymą turėjo sumokėti 5 521,54 Eur (įskaitant PVM). Dalį šios sumos, t. y. 2 197,89 Eur, ieškovė atsakovei yra sumokėjusi, todėl likusi skola sudaro 3 323,92 Eur. Taip pat ieškovė už reikalavimo teises atsakovei yra sumokėjusi 13 912,98 Eur.
II. Atsakovės argumentai
14. Atsakovė UAB „Baltijos polistirenas“, kuri bylos nagrinėjimo metu nuo 2024 m. kovo 1 d. pakeitė pavadinimą į uždarąją akcinę bendrovę “BEWI Lithuania”(toliau – atsakovė) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pripažinti ieškovės atliktą vienašalį 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės 62 932,58 Eur skolą, kurią sudaro 47 540,17 Eur skola pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 15 392,41 Eur dydžio skola už ieškovei parduotas prekes pagal Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose jos atstovas paaiškino, kad šalys Reikalavimo perleidimo sutartimi susitarė, jog ieškovė įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises sumokėti atsakovei 100 proc. perleidžiamo reikalavimo sumos, t. y. 63 039,05 Eur, bei numatė tokią atsiskaitymo tvarką: 10 000,00 Eur ieškovė sumoka atsakovei, o likusi kainos dalis mokama ne mažiau nei 2,50 Eur/m2 už prekes pagal Pirkimo -pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad šalys susitarė, jog ieškovei pateikus prekių užsakymą pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, už kiekvieną užsakytos prekės kvadratinį metrą ieškovė atsakovei papildomai įsipareigoja sumokėti (prie prekės kvadratinio metro kainos pridėti) ne mažiau kaip po 2,50 Eur, kurie bus skirti ieškovės įsiskolinimui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį dengti. Šalių susitarimu, tokia perleidžiamo reikalavimo kainos mokėjimo dalimis galimybė buvo terminuota ir galėjo būti taikoma ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Iki šios datos likusi nepadengta reikalavimo teisių perleidimo sutarties kaina privalėjo būti sumokėta įprastu būdu, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
16. Atsakovė pabrėžė, jog dar iki rašytinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2023 m. vasario 13 d., šalys dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų buvo susitarusios žodžiu, todėl šalių sutarimu į sąskaitas, išrašytas ieškovei už jai pagal Pirkimo – pardavimo sutartį parduotas prekes, buvo įtraukiamas rašytinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkte numatytas mokestis, skirtas reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti. Nors atsakovės ieškovei išrašytose sąskaitose (laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-04-15) nėra atskirai išskiriama, kokia kainos dalis kiekvienoje sąskaitoje yra skirta reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti, tačiau dėl šios kainos dalies, skirtos reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti, šalys kiekvieno užsakymo atveju susitardavo atskirai, susirašinėdamos el. paštu.
17. Ieškovė 10 000,00 Eur atsakovei sumokėjo 2020 m. kovo 13 d. Tuo tarpu pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkte numatytą būdą (pridedant iš anksto suderintą įkainį prie prekių kainos) ieškovė atsakovei sumokėjo dar 5 498,88 Eur. Likusios perleidžiamo reikalavimo kainos dalies – 47 540,17 Eur (63 039,05 - 10 000,00 - 5 498,88) reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.4 punkte numatyta tvarka ir terminais ieškovė atsakovei taip ir nesumokėjo, kadangi 2020 m. birželio 22 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartį nutraukia vienašališkai LR CK 6.217 straipsnyje numatytu pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo.
18. Atsakovė su ieškovės atliktu vienašaliu Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimu kategoriškai nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkto sąlyga nėra esminė sutarties sąlyga, todėl jos nevykdymas/pažeidimas negali būti laikomas esminiu reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimu. Atsakovė ne tik, kad nėra padariusi esminio reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimo, atsakovė išvis nėra pažeidusi jokių reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų.
19. Atsakovė nurodė, kad su ieškove bendradarbiauja nuo 2019 m. lapkričio 27 d. Plokštės, dėl kurių kokybės kilo ginčas, sudaro tik labai nedidelę dalį visų atsakovės ieškovei patiektų plokščių. Atsakovės tiektos plokštės yra laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl ieškovės pastebėti keleto milimetrų ilgio vos įžvelgiami įbrėžimai negali būti įvardijami kaip pateiktų plokščių trūkumai. Pagal Pirkimo-pardavimo sutartį matomi plokščių trūkumai turi būti nurodyti pristatymo lape, tačiau ieškovė jokių trūkumų nenurodė. Atsakovės patiektos plokštės atitinka Europos standarto LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ joms keliamus reikalavimus; yra laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl plokštėms negali būti ir nėra taikomi tokie kriterijai, kokie yra keliami išimtinai statinių apdailai naudojamoms medžiagoms. Ginčas šioje byloje vyko dėl atitvarinių plokščių su poliuretano/poliizocianurato (PIR) užpildu kokybės. Šios plokštės yra laikomos statybiniu (konstrukciniu) termoizoliaciniu gaminiu, kuris gali būti pritaikomas išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms bei stogams.
20. Eksploatacinių savybių deklaracijoje deklaruojami konkretūs kokybės parametrai yra susiję išimtinai su tokiomis statybinių medžiagų savybėmis kaip šilumos laidumas, degumo klasė, atsparumas ir pan. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei termoizoliacinių plokščių paskirtis būtų ne tik kaip statybinio gaminio, bet ir kaip apdailos elemento, eksploatacinių savybių deklaracijoje būtų nurodyti reikalavimai, susiję su estetinėmis plokščių savybėmis. Pavyzdžiui, apdailos medžiagoms paprastai yra keliami reikalavimai, susiję su medžiagos spalvos tolygumu/vienodumu, paties paviršiaus lygumu ir pan. Bet net ir tokiu atveju paprastai yra leidžiami tam tikri nelygumo/nevienodumo nuokrypiai ir tik juos viršijantys neatitikimai yra pripažįstami kaip apdailos medžiagos trūkumai/defektai.
21. Tuo tarpu plokščių, dėl kurių kokybės šioje byloje yra kilęs ginčas, eksploatacinių savybių deklaracijoje nėra deklaruojama (kadangi tai nėra reikalaujama pagal LST EN 14509:2014 standarto nuostatas), jog termoizoliacinės plokštės atitinka kokius nors apdailos medžiagoms keliamus reikalavimus. Atitinkamai ieškovė negalėjo tikėtis ir juo labiau iš atsakovės reikalauti, jog atsakovės pagamintos plokštės atitiktų kokius nors (o šiuo atveju net neaišku kokius) apdailos medžiagoms keliamus reikalavimus.
22. Ieškovė neįrodinėjo ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovės pateiktoje vaizdo medžiagoje matomas vienas iki 1 cm ilgio dydžio plokštėje esantis mikro įbrėžimas daro, ar ateityje galėtų daryti įtaką kokioms nors eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytoms plokščių savybėms.
23. Be to, ieškovė, nei sudarydama Pirkimo-pardavimo sutartį, nei teikdama užsakymą atsakovei, nenurodė jokių specifinių, papildomų reikalavimų dėl plokščių savybių ir/ar kokybės, todėl atsakovė plokštes pagamino kaip standartinį termoizoliacinį gaminį, atitinkantį visus šio gaminio eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytus kriterijus. Atitinkamai, ieškovė negali remtis tuo, jog plokštės nėra tinkamos kuriai nors specifinei, nestandartinei paskirčiai, kuriai ieškovė norėjo plokštes naudoti.
24. Prie bylos prijungtame vaizdo įraše matyti, jog ieškovės įvardijamas įbrėžimas yra baltojoje plokštės pusėje. Kadangi ši plokštės pusė yra neprofiliuota, ji yra laikoma vidine (į vidų montuojama), o ne fasadine puse. Tai reiškia, jog šis įbrėžimas po plokščių sumontavimo pastato fasade net nebūtų matomas.
25. Atsakovei yra žinoma, jog jos gaminamos termoizoliacinės plokštės pagal projektuotojų pasirinktus sprendinius kartais yra paliekamos neuždengtos jokiomis apdailos medžiagomis, todėl tokiose situacijoje jos tarnauja ir kaip fasado elementas. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kaip pirkėjai naudoja atsakovės pagamintas plokštes, atsakovė, kaip gamintoja, nėra įsipareigojusi užtikrinti, jog plokštės atitiktų kokius nors kitus, nei termoizoliaciniams gaminiams keliamus reikalavimus. Visgi, atsakovės žiniomis, sprendinį termoizoliacines plokštes palikti neuždengtas jokia apdailos medžiaga projektuotojai, žinodami, jog plokštės nėra apdailos elementas ir jos neprivalo atitikti aukštų apdailos medžiagoms keliamų reikalavimų, įprastai taiko tik tokio tipo statiniuose kaip sandėliai, gamybinės patalpos ir pan., kadangi tokio tipo pastatų apdailai ir estetiniam vaizdui yra keliami ženkliai žemesni reikalavimai.
26. Šios išdėstytos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog atsakovė ieškovei pardavė kokybiškas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį termoizoliacines plokštes. Tai reiškia, jog atsakovė savo prievoles pagal Pirkimo – pardavimo sutartį ieškovės atžvilgiu įvykdė tinkamai ir pilna apimtimi. Tuo tarpu ieškovė Pirkimo – pardavimo sutarties 4.3 punkte numatytos pareigos atsiskaityti už patiektas kokybiškas prekes tinkamai ir pilna apimtimi neįvykdė.
27. Už pristatytas plokštes ieškovė laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-04-15 išrašė PVM sąskaitas – faktūras Serija BPU Nr. 03107, 03229, 03291, 03292, 03351 ir 03368, kurių bendra suma – 44 079,08 EUR. Ieškovė pagal sąskaitas – faktūras yra sumokėjusi 34 185,55 Eur, iš kurių tik 28 686,67 Eur buvo skirti mokėjimams už prekes (5 498,88 Eur iš bendros mokėjimų sumos buvo skirti reikalavimo teisės kainai pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį dengti). Taigi, ieškovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą ir vis dar yra skolinga atsakovei 15 392,41 Eur.
Teismas
konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
28. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201914127-1 dėl prekių pirkimo – pardavimo (toliau – Pirkimo pardavimo sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė dėl daugkartinio prekių pirkimo -pardavimo. Prekes atsakovė tiekė ieškovei pagal ieškovės pateiktus užsakymus, raštiškai suderintus su atsakove. Užsakymuose buvo pateikiamas prekių asortimentas, kiekis, pagaminimo terminas, kaina ir kitos sąlygos.
29. Šalys 2020 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), pagal kurią atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Apasteel“ įsiskolinimą, kurio bendra suma 63 039,05 Eur. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises sumokėti pradiniam kreditoriui 100 proc. perleidžiamo reikalavimo sumos, t. y. 63 039,05 Eur. Naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises 10 000,00 Eur sumokėti iki 2020 m. kovo 1 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktas). Naujasis kreditorius įsipareigojo už perleidžiamas Reikalavimo teises mokėti ne mažiau nei 2,50 Eur m2 už prekes pagal 2019 m. lapkričio 27 d. Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20191127-1 (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas). Naujasis kreditorius įsipareigojo pagal 2.3. papunktį atsiskaitinėti su Pirminiu kreditoriumi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Po 2020 m. rugpjūčio 1 d. likusią nepadengtą įsiskolinimo sumą Naujasis kreditorius apmoka Pirminiam kreditoriui iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4. punktas).
30. Ieškovė 2020 m. kovo 13 d. pervedė atsakovei 10 000 Eur pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2 punkto reikalavimą.
31. 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl netinkamos kokybės plokščių ir tinkamo Reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymo. 2020 m. gegužės 4 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės 2020 m. balandžio 28 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad nepripažįsta, jog buvo pateiktos kokybės trūkumų turinčios plokštės, nurodydama, kad plokštės yra laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl plokštėms negali būti ir nėra taikomi tokie kriterijai, kokie yra keliami išimtinai statinių apdailai naudojamoms medžiagoms. Nedideli įbrėžimai, kurie gali būti pastebimi kai kurių plokščių paviršiuje yra visiškai priimtini ir natūralūs plokščių gamybos proceso eigoje ir nėra laikomi plokščių trūkumais / defektais. KTM plokštėms keliami reikalavimai dėl absoliučiai lygaus plokščių paviršiaus nėra taikomi šios kategorijos medžiagoms, todėl negali būti įvardijami kaip patiektų prekių trūkumai. Taip pat nurodė, kad nepaisant to, jog su pareikšta pretenzija visiškai nesutinka, tačiau, veikdama geranoriškai, yra linkusi susidariusią situaciją išspręsti taikiai, išsaugant šalių sutartinius santykius. Todėl atsakovė siūlo ieškovei ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 14 d. atsiskaityti už patiektas plokštes(4 836,39 Eur). Tuo atveju, jei ieškovė įvykdys visas savo finansines prievoles atsakovės atžvilgiu tarp šalių sutartu grafiku, tame tarpe, padengs pirmiau nurodytą 4 836,39 Eur įsiskolinimą už patiektas plokštes, atsakovė, pageidaujant ieškovei, svarstys specialiai ieškovės užsakymų vykdymui papildomai pakoreguoti savo gamybos liniją iki 2020 m. gegužės 30 d., siekiant gaminti aukštesnės nei numato standartas kokybės plokštes.
32. Ieškovė pranešimu informavo atsakovę, jog Reikalavimo perleidimo sutartį nutraukia ir pareikalavo grąžinti pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį sumokėtas lėšas – 10 000 Eur. Į šį pranešimą atsakovė 2020 m. liepos 8 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ji nesutinka su vienašališku Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimu ir paragino ieškovę atsiskaityti su atsakove už gautas prekes, t. y. sumokėti jai 4 836,39 Eur.
33. Iš ieškovės pateikto 2020 m. balandžio 20 d. dokumento su grąžinamų prekių sąrašu nustatyta, jog ieškovė atsakovei grąžino šias prekes - plokštes: 18 vnt. PIR100 7024/9010, 21 vnt. PIR80 9005/9010, 50 vnt. PIR80 7024/9010.
34. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nepripažino, kad jos parduotos plokštės buvo nekokybiškos. Atsakovė nurodė ieškovei, kad apžiūrėjus grąžintas plokštes matyti, jog jas taisyti netikslinga, kadangi taisymo metu jos būtų daugiau pažeistos, nei yra dabar. Dėl didesnių įbrėžimų ant apatinių plokščių atsakovė nurodė, jog įbrėžimai atsirado tik dėl neteisingų šakių apsaugų naudojimo. Nurodė, kad ieškovės naudojamos apsaugos nėra tinkamos daugiasluoksnių plokščių iškrovimui, kadangi yra per kietos, todėl dėl šių pažeidimų atsakomybė tenka ieškovei. Taip pat nurodė, kad atsakovė patikrino gautas plokštes ir savo gamybinę liniją, kad identifikuotų, kur galėjo atsirasti tie smulkūs pažeidimai. Nurodė, kad naujiems užsakymams gali pasigaminti papildomas apsaugas, kurios neleistų atsirasti net tokiems sunkiai pastebimiems pažeidimams. Kalbant apie naujų plokščių gamybą ir naujus užsakymus – tolimesnį bendradarbiavimą galėtų plėtoti, kuomet ieškovė padengs likusį įsiskolinimą, perimtą iš UAB „Apasteel“.
35. Byloje apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad yra atsakovės darbuotojas – komercijos direktorius, laikinai vykdydavo ir įmonės direktoriaus pareigas. UAB „Baltijos polistirenas“ ir UAB „Apasteel“ bendradarbiavo jau keletą metų, atsakovė tiekdavo jai tas pačias plokštes. Tam tikru metu už patiektas plokštes susidarė įsiskolinimas ir atsakovė gavo pranešimą apie planuojamą UAB „Apasteel“ restruktūrizaciją. Tą pačią dieną atsakovei paskambino UAB „Apasteel“ direktorė K. A., vėliau ji kartu su įmonės akcininkais atvyko pas atsakovę ir paaiškino, kad jie jau yra pateikę prašymą restruktūrizacijai, tačiau atsakovę mato kaip vieną iš savo strateginių partnerių ir nori dirbti toliau kartu, o šis darbas turėtų vykti per naują įmonę – UAB „KT Modules“. Kadangi UAB „Apasteel“ savo skolą pripažino, buvo suderinta Reikalavimo teisių perėmimo sutartis, kurioje buvo numatytas skolos dalinis dengimas perkant prekes, taip pat numatytas skolos grąžinimo laikotarpis, t. y. kas iki to laiko nebus grąžinta per nupirktas prekes, turės būti sumokėta atskirai. Net ir perėmus reikalavimo teisę, pradžioje net užsakymai ateidavo elektroniniu paštu iš UAB „Apasteel“ tų pačių darbuotojų. UAB „KT Modules“ buvo tiekiamos identiškos plokštės, kokios UAB Apasteel“ buvo tiekiamos du metus. UAB „KT Modules“ jokių išskirtinių reikalavimų nereiškė. Kiek liudytojui yra žinoma, tiek UAB „Apasteel“, tiek UAB „KT Modules“ gamino modulinius namelius ir atsakovės parduodamos plokštės greičiausiai ir buvo naudojamos tų namelių surinkimui kaip sienų elementai. Šiaip paprastai tos plokštės yra dengiamos dar papildoma apdaila tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir naudojamos kaip izoliacinis sluoksnis. Šios plokštės yra sudarytos iš izoliacinio užpildo ir dviejų plieno lakštų. Plieno lakštas pagal užsakovo užsakymą yra profiliuojamas ir padaroma plokštės spyna, kuri yra reikalinga plokščių sujungimui. Plokštės nėra dažomos, skarda jau yra pagaminta tam tikros spalvos ir klientas pats pasirenka kokios jam reikia. Sumontuotos šios plokštės nėra glaistomos ar tinkuojamos, jos gali būti apdirbtos gipsu, tačiau tai atlieka jau pats klientas. Liudytojas nurodė, kad ant plokščių atsiradę mikro įbrėžimai galėjo būti nuo plokščių pjovimo įrankio ar kažkas panašaus, tačiau tai netrukdo jų naudojimui ir plokščių kokybei įtakos neturi. Vaizdo įraše matoma atsilupusi plėvelė yra pakavimo dalis, kuri po montavimo visada yra nuimama. Pats liudytojas grąžintas plokštes apžiūrėjo maždaug po savaitės, tačiau atsakovė jokio apžiūros dokumento nepriėmė, visas komunikavimas su ieškove vyko el. paštu ir telefonu, atsakovė laikėsi savo nuomonės, kad plokštės yra tinkamos naudoti, o ieškovė tiesiog vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Kiek liudytojui yra žinoma, iš ieškovės parsivežtos plokštės iki šiol yra saugomos atsakovės sandėlyje. Ieškovei jų negrąžino, nes ieškovė reikalavo tik pakeisti jas kitomis.
36. Byloje apklaustas liudytojas N. B. nurodė, kad jis yra UAB „KT Modules“ vadovas. Kurį laiką bendradarbiavo su atsakove, tačiau po tam tikro laiko pradėjo gauti brokuotą produkciją. Pradžioje pasitaikydavo tik keli vienetai, bet paskui atvažiavo visa mašina brokuotų plokščių – ant jų akivaizdžiai buvo matomi įbrėžimai. Tada ieškovė pasikvietė atsakovės atstovą ir kartu su juo iškrovė plokštes, kad parodyti, jog ne dėl jų kaltės plokštės yra pažeistos ir paprašė plokštes pakeisti. UAB „Baltijos polistirenas“ plokštes išsivežė ir atgal jų negrąžino. Pradžioje pripažino, kad tai jų brokas ir žadėjo plokštes pakeisti, bet paskui savo nuomonę pakeitė. Liudytojas nurodė, kad plokštės jiems buvo reikalingos modulinių namelių gamybai. Fasadinė pusė turėjo būti ta profiliuota, joje taip pat matėsi įbrėžimai, tačiau didžioji jų dalis buvo baltojoje pusėje. Ieškovės užsakovai atsisakė iš jų įsigyti namelius iš tokių plokščių, nes tai yra akivaizdūs defektai. Neprisimena, ar defektiniai aktai buvo surašyti, bet lyg jis matė tokius. Liudytojas paaiškino, kad UAB „KT Modules“ su UAB „Apasteel“ buvo strateginiai partneriai, kadangi UAB „Apasteel“ turėjo finansinių sunkumų, o ieškovei reikėjo plokščių, jie susitarė, kad ieškovė išpirks UAB „Apasteel“ skolą iš UAB „Baltijos Polistirenas“.
Dėl parduotų prekių kokybės
37. Įstatyme įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
38. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
39. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas).
40. Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
41. Byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovei perduotos produkcijos – plokščių kokybės, kurią šalims vertinant skirtingai, ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą - Reikalavimo teisių perdavimo sutarties vienašalį nutraukimą bei reikalavimą atlyginti nuostolius.
42. Ieškovė byloje teigia, jog perduotų plokščių defektų egzistavimo faktą patvirtina byloje apklaustas liudytojas V. M., kuris buvo atsakovės darbuotojas – komercijos direktorius ir pripažino, kad pažeidimai, nors ir nedideli, buvo. Šią aplinkybę patvirtino ir kitas liudytojas – atsakovės direktorius, kuris nurodė, jog iš pradžių šalių bendradarbiavimas vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovė ėmė tiekti ieškovei brokuotą produkciją. Taip pat ieškovė remiasi šalių susirašinėjimu, nurodydama, jog atsakovė pripažino buvus prekių defektus.
43. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, įpareigojo šalis pateikti papildomą rašytinę medžiagą, patvirtinančią ar paneigiančią plokščių defektų egzistavimą. Pažymėtina, nors aplinkybę, jog perduotos prekės turėjo defektų pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą įrodinėti privalėjo ieškovė, tačiau pagal teismo nurodymą ieškovė papildomų įrodymų neteikė, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovė kitų įrodymų ir neturėjo, t.y. ieškovė nebuvo realiai užfiksavusi prekių defektų. Įrodymų trūkumo problemą šioje byloje įvardijo ir Kauno apygardos teismas 2022 m birželio 29 d. nutarties 42 punkte teigdamas: „<...>jog byloje nėra nė vienos nuotraukos ar filmuotos medžiagos, jokio eksperto ar kito specialisto išvados, iš kurios būtų galima pagrįstai teigti, jog plokštės turėjo kokių nors realių trūkumų. Byloje nėra jokios rašytinės ar kitos įrodomosios medžiagos, kurioje būtų svarstoma ar konstatuojama, jog prekės buvo pažeistos ir nustatomas pažeidimų gylis, taip pat, tariamų pažeidimų poveikis prekių savybėms, pavyzdžiui, atsparumas korozijai ar pan. Nurodytos išvados yra padarytos išimtinai savarankiškai teismo, nesiremiant jokiais šalių pateiktais įrodymais ar ekspertinėmis išvadomis“.
44. Pagal teismo įpareigojimą atsakovė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė į bylą filmuotą medžiagą, kuri buvo ištirta teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašo teismas nustatė, jog atsakovė, siekdama įvertinti ieškovės pretenzijas dėl prekių kokybės, plokštes: 18 vnt. PIR100 7024/9010, 21 vnt. PIR80 9005/9010, 50 vnt. PIR80 7024/9010, susigrąžino į gamybos vietą ir jas užfiksavo vaizdo įrašu. Vaizdo įraše matoma, kad atsakovės darbuotojai apžiūri plokštes, rankomis pademonstruoja plokštės pažeidimo vietą. Teismo vertinimu, teigti, jog plokščių paviršiai buvo visiškai idealūs ir pažeidimai buvo visiškai nereikšmingi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Visgi, iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, jog kai kuriose plokštėse įbrėžimai yra gilesni, kai kuriose plokštėse tik padarytas visiškai nežymus plokštės paviršiaus medžiagos patrynimas. Taigi, įvertinęs vaizdo įrašo medžiagą, teismas sprendžia, jog dalis atsakovės ieškovei pateiktų plokščių buvo su defektais, tačiau teismo vertinimu, tokios apimties prekių defektų egzistavimas negalėjo būti laikomas esminiu prekių kokybės defektu, dėl kurio sekė tolimesnis ieškovės atliktas vienašalis sutartinių santykių nutraukimas. Plačiau dėl šių argumentų teismas pasisakys žemiau.
45. Be to, teismas sutinka su atsakovės pozicija byloje, jog ieškovė laikėsi tik deklaratyvios pozicijos, jog plokštės buvo „su trūkumais“, „pažeistos“, tačiau kokie tai buvo „pažeidimai“, jų dydžio, pobūdžio, masto, koks buvo tariamai pažeistų plokščių kiekis, ieškovė neįrodinėjo. Pažymėtina, jog pagrindinis ieškovės argumentas dėl negalėjimo panaudoti perduotos produkcijos buvo tai, jog ieškovė plokštes naudojo namelių fasadui, todėl tokie plokščių pažeidimai būtų buvęs akivaizdžiai matomi. Teismas pažymi, jog šiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatytų trūkumų ieškovė plokščių negalėjo panaudoti savo gamybos procese. Pažymėtina, jog byloje nepateikti apskritai jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kur ieškovė konkrečiai naudojo plokštes, tuo tarpu atsakovė teigė, jog pagamintos plokštės pagal joms keliamus standarto reikalavimus, atitiko reikalavimus. Be to, svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, jog, kaip matyti, užsakydama plokštes, ieškovė nekėlė atsakovei jokių padidintos plokščių kokybės reikalavimų, nedavė specialių nurodymų dėl prekių kokybės, nors kaip pati teigia, ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas vyko pakankamai seniai. Taigi, ieškovė jokiais argumentais nenuneigė atsakovės pozicijos, jog jokių padidintos kokybės reikalavimų prieš užsakydama prekes ieškovė atsakovei nepateikė. Kaip patvirtino abi šalys, bendradarbiavimas tarp šalių buvo susiklostęs jau seniau, ginčo plokštės nebuvo vienintelės, kurias atsakovė tiekė ieškovei, visus klausimus šalys išspręsdavo derybų būdų, ką atsakovė siūlė daryti ir nagrinėjamu atveju, tačiau kaip matyti, ieškovė sprendė, jog jos teisės yra pažeistos iš esmės, dėl ko priėmė verslo praktikoje radikalų sprendimą – sutartinių santykių nutraukimą.
46. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą apie pakankamai ilgą šalių bendradarbiavimo laiką, į tai, jog atsakovė siūlė taikiai spręsti kilusį ginčą, taip pat į tai, jog bylos duomenimis ieškovė iš atsakovės per visą bendradarbiavimo laiką buvo nupirkusi 1 683,72 kv. plokščių (ieškovės ieškinio 26 p.), iš kurių 253,83 kv. m (byloje pateikti ir teismo posėdyje šalių patvirtinti paskaičiavimai), t.y. 15,08 proc. buvo su nežymiais defektais, teismas negali daryti išvados, jog ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Be to, kaip jau teismas minėjo aukščiau, ieškovė neįrodė byloje aplinkybių, jog plokštės buvo sugadintos tiek, jog ieškovė jokiais kitais alternatyviais būdais jų negalėjo panaudoti savo gamyboje. Dėl to, teismas sprendžia, jog ieškovės veiksmai, imantis radikalių priemonių – sutartinių santykių nutraukimo, neatitiko atsakovės padaryto Pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo masto, todėl teismo vertinimo, sutartinių santykių nutrūkimo pasekmes šiuo atveju privalo prisiimti ieškovė.
47. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė nesant pakankamo pagrindo nutraukusi sutartinius teisinius santykius, nepagrįstai prašo priteisti jai iš atsakovės 14 089,08 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro 13 912,98 Eur mokėjimai, atlikti pagal nutrauktą Reikalavimo perleidimo sutartį, ir 176,10 Eur palūkanos, todėl teismas atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl vienašalio Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
48. CK 6.217 straipsnis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis); nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (2 dalis); kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (3 dalis); kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (4 dalis); vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis).
49. Taigi, šioje byloje ieškovė, įrodinėdama vienašalio Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo teisėtumą, privalėjo įrodyti, jog atsakovė pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuostatas, o atsakovės padarytas pažeidimas yra esminis.
50. CK 6.205 straipsnis nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
51. Iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio matyti, jog šia sutartimi šalys susitarė dėl tokių įsipareigojimų: 1) pradinis kreditorius perleidžia visas reikalavimo teises ir jų užtikrinimo priemones bei visą kita naudą, iškaitant teisę į palūkanas, į RUAB „Apasteel“ (bendra įsiskolinimo suma 63 039,05 Eur); 2) pirminis kreditorius šia perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui taip pat perleidžia visas pirminio kreditoriaus turimas procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (jeigu tokie yra); 3) pirminis kreditorius šios perleidimo sutarties sudarymo metu perduoda naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teises bei visas kitas su jomis susijusias papildomas teises.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
53. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Sprendžiant, ar pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą, išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 78 punktas).
54. Kaip matyti, ieškovė nutraukdama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jos nutraukimą grindžia kitos sutarties – Pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, t.y. atsakovės netinkamos kokybės prekių pateikimu. Pažymėtina, jog teismas byloje nenustatė, o ieškovė ir neįrodinėjo jokio kito Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų pažeidimo, išskyrus to, jog sutarties nutraukimą lėmė netinkamas Pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas pripažino, kad atsakovės pateiktų prekių kokybės defektai nors ir buvo, bet buvo nežymūs ir tokio masto, jog negalėjo sąlygoti teisėto šalių bendradarbiavimo nutraukimo, teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimų.
55. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog pagrindas nutraukti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo šios sutarties 2.3 punkto pažeidimas. Kaip matyti iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkto, šalys šiuo punktu aptarė šalių atsiskaitymo už perleidžiamas reikalavimo teises ir pateiktas prekes tvarką. Byloje nenustatyta, kad iki šalims kreipiantis į teismą, šalys būtų reiškusios viena kitai pretenzijas dėl šio punkto nuostatų pažeidimo. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas, jau nagrinėjęs šią bylą taip pat pažymėjo, jog“<...Ieškovės akcentuojamas lūkestis už reikalavimo teises atsiskaitinėti mokant už prekes pagal PPS, nėra esminė RTPS sąlyga“.
56. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog nors ieškovė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį nutraukė dėl netinkamo Pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, tačiau pačios Pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė su atsakove nėra nutraukusi. O tai leidžia teismui spręsti, jog iš esmės ne prekių defektai lėmė ieškovės sprendimą nutraukti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau kiti motyvai, kurių ieškovė teismui neatskleidė.
57. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nenustatęs, jog atsakovė būtų pažeidusi Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkto reikalavimus, teismas sprendžia, jog šalių susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 ir 2.4 punktai) nagrinėjamu atveju nelaikytina esmine sutarties sąlyga, o jų atsakovei nepažeidus, ieškovės atliktas vienašalis Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimas pripažintinas visiškai nepagrįstu ir neteisėtu.
Dėl priteistinų sumų
58. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14 089,08 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro 13 912,98 Eur mokėjimai, atlikti pagal nutrauktą Reikalavimo perleidimo sutartį, ir 176,10 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui pripažinus ieškovės vienašalį 2020 m. vasario 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu, ieškovės reikalavimas dėl piniginių sumų, sumokėtų pagal minėtą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir palūkanų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
59. Atsakovė priešieškiniu ir jo patikslinimu prašė priteisti iš ieškovės 62 932,58 Eur skolą, kurią sudaro 47 540,17 Eur skola pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 15 392,41 Eur dydžio skola už ieškovei parduotas prekes pagal Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
60. Byloje nustatyta, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė įsipareigoja už perleidžiamas reikalavimo teises sumokėti atsakovei 100 proc. perleidžiamo reikalavimo sumos, t. y. 63 039,05 Eur, bei numatė tokią atsiskaitymo tvarką: 10 000,00 Eur ieškovė sumoka atsakovei, o likusi kainos dalis mokama ne mažiau nei 2,50 Eur/m2 už prekes pagal Pirkimo -pardavimo sutartį. Teismui aiškinantis kiek konkrečiai ieškovė yra sumokėjusi atsakovei už reikalavimo teises, atsakovė tikslių paskaičiavimų teismui pateikti negalėjo. Kaip matyti, atsakovės pateiktuose į bylą skaičiavimuose yra įsivėlusios aritmetinės klaidos, kurias teismo posėdžio metu pripažino atsakovės atstovas.
61. Be to, atsakovė byloje pabrėžė, jog dar iki rašytinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2023 m. vasario 13 d., šalys dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų buvo susitarusios žodžiu, todėl šalių sutarimu į sąskaitas, išrašytas ieškovei už jai pagal Pirkimo – pardavimo sutartį parduotas prekes, buvo įtraukiamas rašytinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punkte numatytas mokestis, skirtas reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti. Nors atsakovės ieškovei išrašytose sąskaitose (laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-04-15) nėra atskirai išskiriama, kokia kainos dalis kiekvienoje sąskaitoje yra skirta reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti, tačiau dėl šios kainos dalies, skirtos reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti, šalys kiekvieno užsakymo atveju susitardavo atskirai, susirašinėdamos el. paštu.
62. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti kokią sumą ieškovė pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį yra sumokėjusi, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu skaičiavimu, kurio pagrįstumas teismui abejonių nekelia. Teismo posėdžio metu atlikus išsamią ieškovės skaičiavimų analizę, nustatyta, jog už reikalavimo teises ieškovė atsakovei viso yra sumokėjusi 13 912,98 Eur, t.y. 2020 m. kovo 13 d. ieškovė pervedė atsakovei 10 000 Eur, o 3 912,98 Eur ieškovė yra sumokėjusi atsakovei pagal pateiktų prekių kiekius, mokėjimus atliekant remiantis Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 p. (ieškovės ieškinio 26 p.). Šią sumą ieškovė išsamiai pagrindė teismo posėdyje, remdamasi pateiktomis į bylą sąskaitomis faktūromis. Kadangi teismui nekilo abejonių dėl ieškovės atlikto skaičiavimo, teismas sprendžia, jog ieškovės skola atsakovei pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį teismo sprendimo priėmimo dienai yra 49 126,07 Eur (63 039, 05 Eur – 13 912,98 Eur). Teismui pripažinus, jog ieškovė nepagrįstai pasinaudojo vienašaliu sutarties nutraukimo institutu, nesant atsakovės veiksmuose esminės sutarties pažeidimo sąlygų, nesumokėta 49 126,07 Eur suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
63. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 15 392,41 Eur dydžio skolą už ieškovei parduotas prekes pagal Prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, jog užsakymu Nr. BPU03368, kurio pagrindu neapmokėta sąskaita faktūra, buvo užsakyta viso 476,86 m2 plokščių, užsakymo vertė sudarė 12 090,97 Eur (įskaitant PVM). Dalį netinkamos kokybės plokščių atsakovė išsivežė, t. y. ieškovė iš užsakytų 476,86 m2 plokščių faktiškai gavo 223,03 m2. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdyje nustatyta, jog atsakovė išsigabeno į savo gamybines patalpas ir negrąžino ar nepakeitė ieškovei plokščių už bendrą 6 266,93 Eur sumą (51,34 kv. m. * 22,00 Eur) + (202,49 kv. m. * 20,00 Eur) = 5 179,28 * 21 proc./100 proc. (PVM) = 6 266,93 Eur.
64. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo tiksliai pasakyti už kokią kainą plokščių atsakovė pasiėmė iš ieškovės, tačiau sutiko, jog atsakovės paskaičiavimai nėra tikslūs, todėl prašė mažinti atsakovės reikalavimą 634,58 Eur suma. Ieškovė nurodė, jog už paskutinį užsakymą turėjo sumokėti atsakovei 5 521,54 Eur (įskaitant PVM), dalį šios sumos, t. y. 2 197,89 Eur, ieškovė atsakovei yra sumokėjusi, todėl likusi skola sudaro 3 323,78 Eur.
65. Kaip jau minėta, užsakymu Nr. BPU03368, kurio pagrindu išrašyta neapmokėta sąskaita faktūra, ieškovė užsakė viso 476,86 m2 plokščių, užsakymo vertė sudarė 12 090,97 Eur (įskaitant PVM). Teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė išsigabeno į savo gamybines patalpas ir negrąžino ar nepakeitė ieškovei plokščių už bendrą 6 266,93 Eur sumą. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog pagal užsakymą Nr. BPU03368, 2020 m. balandžio 1 d. pavedimu ieškovė atsakovei sumokėjo 2 197,89 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog už ieškovei perduotas kokybiškas prekes, ieškovė atsakovei liko skolinga 3 626,15 Eur (12 090,97 Eur - 2 197,89 Eur, - 6 266,93 Eur). Pažymėtina, jog teismo posėdyje ieškovė ir neginčijo, jog nevisiškai yra atsiskaičiusi už perduotas kokybiškas prekes, ieškovė pripažino 3 323,78 Eur skolą atsakovei.
66. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, galutiniu teismo sprendimu teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 52 752,22 Eur bendrą skolą, iš kurios 49 126,07 Eur sudaro skola pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 3 626,15 Eur dydžio skola už ieškovei parduotas prekes pagal Prekių pirkimo – pardavimo sutartį.
67. Atsakovės atstovas teismo posėdyje papildomai kėlė klausimą dėl to, ar teismas privalėtų skaičiuoti PVM, apskaičiuodamas priteistiną skolą už reikalavimo teisių perleidimo sumą, kadangi šalys Reikalavimo perleidimo sutartimi susitarė, jog dalis kainos už skolą bus 2,50 Eur už kiekvieną parduotą plokščių kvadratinį metrą, todėl išrašant PVM sąskaitas faktūras, ši mokėtina suma papildomai buvo apmokestinama PVM. Ieškovės atstovas nurodė, jog toks skaičiavimo mechanizmas buvo taikomas šalių bendradarbiavimui, atsakovė niekada nekėlė klausimo, jog kainos už prekes dalis yra netinkamai skaičiuojama. Teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas nėra mokestiniai ginčai tarp šalių, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent tokią kainodarą už prekes šalys aptarė sutartyse, ieškovė visada mokėjo už prekes pardavėjui tokiu būdu, todėl teismas atsakovės poziciją atmeta kaip nepagrįstą ir tokiu pat principu, kuriuo šalys rėmėsi iki teisminių procesų, paskaičiavo ir šalių mokėtas bei priteistinas sumas.
68. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
69. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, palūkanų dydis gali būti nustatomas vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis. Šio Įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, t. y. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės taip pat priteisiamos 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (52 752,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
71. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovės priešieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 92 proc. (vienas reikalavimas tenkintas pilnai, kitas reikalavimas – 83 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui atsakovei iš ieškovės priteisiamos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
72. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “BEWI Lithuania” bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 270,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį, 1 393,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 11 012,17 Eur už teisines paslaugas.
73. Atsakovę uždarąją akcinę bendrovę atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai, kuriai už teisines paslaugas, konsultacijas, atsiliepimų į ieškovės procesinius dokumentus, priešieškinio, tripliko, apeliacinio skundo, baigiamųjų kalbų, prašymų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, pagal advokatų išrašytas sąskaitas atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. vasario 9 d., 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m./ vasario 5 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 11 012,17 Eur.
74. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).
75. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinį tenkinus dalinai, proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų dydžiui, jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės. Teismas pažymi, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos proporcingomis bylos sudėtingumui, atstovo kvalifikacijai keliamiems reikalavimams, atstovo dirbtam laikui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
76. Viso atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 13 675,17 Eur. Atsakovės priešieškinį patenkinus bendrai 92 proc. (atsakovės reikalavimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkintas pilnai, piniginis reikalavimas tenkintas iš dalies, patenkinant 83 proc. atsakovės reikalavimo), jai iš ieškovės priteisiama proporcingai 12 581,16 Eur.
77. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ atliktą vienašalį 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “BEWI Lithuania”, įmonės kodas 160421364, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“, įmonės kodas 305276137, 52 752,22 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 22 ct) skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (52 752,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 12 581,16 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Kristina Imbrasienė