Civilinė byla Nr. e2-564-604/2024

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01557-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.4.1.2.; 2.3.2.6.2.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.;  (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 25 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant ieškovei O. P., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

vertėjoms Maženai Andruškevič ir Oliai Lebed, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kitos sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Teismas

N u s t a t ė :

Ieškovė O. P. pateikė teisme ieškinį prašydama santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1) tarp O. P. ir A. P., nutraukti dėl atsakovo A. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „P.“, atsakovui - „P.“; priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės O. P. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; atsakovo A. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinierinius) – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; nustatyti ieškovės bei atsakovo dalis jų bendrame turte, t. y. ieškovei O. P. bei atsakovui A. P. priklauso po ½ dalį bendrai valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; po santuokos nutraukimo atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinierinius) – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), naujus namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), saulės elektrinės baterijas, esančias (duomenys neskelbtini), automobilius „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Colt“, valst. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei O. P. iš atsakovo A. P. 26 821,63 Eur piniginę kompensaciją už iškovei tenkančią turto dalį, kuri po santuokos nutraukimo priteista atsakovui A. P.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. P. pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies - prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos ieškovei nepriteisti; ieškovės reikalavimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti, ieškinio reikalavimą dėl kilnojamojo turto (transporto priemonių, saulės baterijos) priteisimo atsakovo nuosavybėn atmesti ir šį turtą priteisti ieškovei, o iš ieškovės atsakovui - 2 389 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė O. P. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu bendrauja nuo 2004 metų, o nuo 2007 metų atvyko į Lietuvą iš Rusijos ir pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2008 metais atsakovui pasiūlius sudaryti santuoką, nusprendė nusipirkti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamasis namas buvo senas, o sklypas apleistas, sutarė seną namą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują. Kadangi dėl tuo metu vykstančių atsakovo skyrybų šis neturėjo piniginių lėšų, o turto pardavėjui G. A. buvo skubiai reikalingi pinigai, be to, ieškovė dėl ribojimo užsieniečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje negalėjo šio nekilnojamo turto įsigyti savo vardu, nusprendė nekilnojamąjį turtą įforminti atsakovo vardu, o su nekilnojamojo turto pardavėju atsiskaityti ieškovės lėšomis. Likusias ieškovės pinigines lėšas nusprendė panaudoti žemės sklypo gerinimo darbams ir gyvenamojo namo statybai. Šio nekilnojamojo turto pirkimo paradimo sutartis tarp atsakovo ir G. A. buvo sudaryta 2008-08-07. Už įsigyjamą turtą pardavėjui buvo sumokėta 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma iš ieškovės asmeninių lėšų. Po šio sandorio sudarymo ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir pradėjo ruošti dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje gauti. Santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo iš pradžių gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini)., o pradėję sklypo tvarkymo ir naujo gyvenamojo namo statybos darbus persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. 2011 metais ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra jai neištikimas ir bendrauja su kita moterimi, tačiau atsakovui atsiprašius ir pažadėjus nekartoti tokio elgesio, atsakovui atleido ir tęsė bendrą šeimyninį gyvenimą. Tačiau 2014 metais atsakovas pradėjo susitikinėti ir artimai bendrauti su buvusia klasioke M. T., o jai nuolat meluodavo, kad išvyksta į komandiruotes. Dėl atsakovo neištikimybės smarkiai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, pradėjo vartoti antidepresantus, dėl patirto streso ir dvasinių išgyvenimų buvo praradusi sąmonę, dėl ko nukrito ir susilaužė žandikaulį. Sužinojęs, kad ieškovei yra žinomas neištikimybės faktas, atsakovas ryšius su M. T. nutraukė. Ilgą laiką negalėjo atleisti atsakovui, nes neištikimybės faktas labai pakenkė jos sveikatai, tačiau atsakovui atleido, nes šį mylėjo ir norėjo išsaugoti santuoką. Tačiau atsakovas 2022 metais susipažino su kita Rusijoje gyvenančia moterimi ir nuolatos su ja susirašinėjo bei buvo nuvykęs pas ją. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ji nemato galimybės toliau bandyti išsaugoti šeimą. Be to, tarp atsakovo daiktų rado dar 2009 metais parengtą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, kuris buvo parengtas praėjus vos trims mėnesiams nuo jų santuokos sudarymo, todėl mano, kad sudarydamas santuoką atsakovas nesiekė kurti bendro šeimyninio gyvenimo, o tik pasipelnyti. Dėl atsakovo neištikimybės, žeminančios ieškovę, ir nesirūpinimo šeima, atsisakymo vesti bendrą ūkį jų bendras gyvenimas nėra galimas, todėl santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kadangi bendro gyvenimo metu dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė patyrė didėlį šoką, stiprų dvasinį sukrėtimą, įtampą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, kurį vertina 3 000 Eur suma. Už atsakovo vardu 2008-08-07 įgytą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, be to, santuokos metu žemės sklypo pagerinimui, naujo namo statyboms buvo panaudotos tiek bendros šeimos pajamos, tiek ir ieškovės iki santuokos sukauptos asmeninės lėšos. Po atliktų turto pagerinimo darbų turto vertė padidėjo iki 8 470 Eur. Todėl šį atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 8 470 Eur vertės, prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos metu taip pat įrengė naujus pamatus (40 395,27 Eur vertės) ir saulės elektrinės bateriją (2 178 Eur vertės), taip pat įgijo transporto priemones „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės), Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Eur vertės), „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės), „Mitsubishi Colt“, valst. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės). Iš viso santuokos metu bendro turto buvo įsigyta už 53 643,27 Eur. Todėl sutuoktinių dalims esant lygioms, kiekvienam priklauso po 26 821,63 Eur vertės turto. Prašo nurodytą turtą priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – 26 821,63 Eur piniginę kompensaciją. Santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neįgijo, taip pat neturi asmeninių skolų. Išlaikymo iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti dabartinę pavardę.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. P. papildomai paaiškino, kad su atsakovu pradėjo artimai bendrauti nuo 2004 metų, į Lietuvą pas atsakovą pirmą kartą atvyko 2006 metais, o 2007 metais išvyko iš Rusijos ir atvyko į Lietuvą ketindama nuolat čia gyventi. Kadangi turistinė viza baiginėjosi ir negalėjo ilgiau būti Lietuvoje, persikėlė laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas ją nuolat ten lankė. Siūlė atsakovui gyventi (duomenys neskelbtini), bet atsakovas norėjo gyventi Lietuvoje, įkalbinėjo ją parduoti butą Rusijoje. Planavo santuoką 2008 m. rugsėjo mėn., bet tą kartą susipyko ir jų santuoka neįvyko. Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo persikėlė gyventi į Lietuvą. Santuokos metu 2018 metais gavo leidimą nuolat gauti Lietuvoje. Iki santuokos sudarymo atsakovas buvo sudaręs kitą santuoką. Kai ji atvyko į Lietuvą, tuo metu vyko atsakovo skyrybų procesas. Į Lietuvą ji atvyko su dviem nepilnamečiais vaikais. Dar iki santuokos sudarymo jos tėvai 2008 metų liepos mėn. pardavė butą ir dalį pinigų (apie 30 000 Lt) perdavė jai. Šiuos pinigus ji atvežė į Lietuvą, buvo nuvykusi prie jūros kartu su atsakovu pailsėti, po to pervedė į savo sąskaitą ir juos panaudojo sodybai įsigyti 2008 metais. Sodybą realiai įsigijo už 27 000 Lt, nors sutartyje buvo nurodyta 15 000 Lt suma. Sandorio sudaryme dalyvavo tik atsakovas, jis turėjo jos banko kortelę. Įgyta sodyba buvo apleista, neprižiūrėta, statiniai seni. Sodybos senus pastatus nugriovė, nupjovė žolę, išlygino sklypo paviršių, apsodino želdiniais, gėlėmis, įrengė gręžinį, elektros paskirstymo dėžutę ir namo pamatus. Leidimas pamatų įrengimui nebuvo išduotas. Pati nuolat lankydavosi sodyboje ir rūpinosi jos priežiūra, sodino daržą. (duomenys neskelbtini) deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Su atsakovu gyveno nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini), už nuomą ir paslaugas mokėjo atsakovas, o ji pirko maistą ir drabužius, taip pat dirbdavo visus kitus namų ūkio darbus tiek namuose, tiek ir sodyboje. Atsakovas jai nepadėdavo šių darbų atlikti. Santuokos metu ji gaudavo paramą iš tėvų, taip pat išlaikymą savo vaikams iš jų tėvų, dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po to kurį laiką nedirbo, vėliau dirbo aukle, namų tvarkytoja. Sutuoktinis visuomet dirbo statybose, dirbo individualiai, paskutiniu metu dirbo statybų bendrovėje. Savo gimines ji lankė nedažnai, kelionės trūko neilgai, dažniau pagal galimybes lankydavo dukrą, kai ji apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir susilaukė vaiko. Vykdavo dažnai į (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo ligoninėje, parveždavo iš ten prekių. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis buvo jai neištikimas, bendravo su ja nepagarbiai. Pirmą kartą atsakovas buvo neištikimas 2011 metais. Po to atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), o ji su vaikais grįžo namo į (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko atnaujino bendravimą su atsakovu, prašė jo pagalbos grįžti gyventi į Lietuvą. 2011 metais sugrįžo į Lietuvą, su atsakovu susitaikė. 2014 metais atsakovas vėl buvo jai neištikimas, nes artimai bendravo su savo buvusia klasioke, buvo net išvykęs su ja ilsėtis į Egiptą, o jai apie išvyką melavo nurodydamas, kad vyksta į komandiruotę Vokietijoje. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nualpo ir susižeidė žandikaulį, gulėjo ligoninėje. Vėliau su atsakovu susitaikė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Po šio įvykio 2022 metais atsakovas vėl jai buvo neištikimas, nes tuo metu nedirbo, turėjo laisvo laiko ir pradėjo bendrauti su kita moterimi per „TikTok“ programą, retai lankėsi namuose, 2023 m. kovo mėn. buvo išvykęs pas tą moterį į Rusiją. Iš atsakovo pusės būdavo ir nuolatinių įžeidinėjimų. Toks stresą ir išgyvenimus keliantis atsakovo elgesys jai atsibodo, todėl ji nusprendė nutraukti santuoką. Su atsakovu kartu nuolat negyvena maždaug nuo 2022 m. liepos mėn., kuomet atsakovas persikėlė gyventi į sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena iki šiol įrengtame ūkiniame pastate, bet dar lankydavosi pas ją nuomojamame bute, atvažiuodavo nusiprausti ir išsiskalbti, pernakvoti, jos prašymu nupirkdavo buičiai reikalingų daiktų. Bet nuo to laiko nuomos mokestį mokėjo lygiomis dalimis. Paskutinį kartą intymius santykius su atsakovu turėjo 2022 m. liepos mėn. Galutinai santykius su atsakovu nutraukė 2023 m. kovo mėn., kuomet kreipėsi į mediaciją dėl santuokos nutraukimo. 2023 m. rugpjūčio mėn. su sūnumi persikėlė gyventi į kitą butą. Dėl atsakovo neištikimybės, nepagarbos ir pagalbos neteikimo neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma. Negali pasakyti, kiek lėšų įdėjo į pamatų statybą, nes jų įrengimu tiesiogiai rūpinosi atsakovas, o ji rūpinosi kitais namų ūkio ir sodybos gerinimo darbais. Saulės baterijos buvo įsigytos ir įrengtos santuokos metu, jas įsigijo ir įrengė atsakovas, šiuo metu jų modelis yra pasenęs. Dėl jų vertės nustatymo yra atliktas vertinimas. Taip pat santuokos metu įgijo keturis automobilius, kurie, jos žiniomis, šiuo metu nenaudojami. Paskutiniu metu atsakovas naudojosi automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pati automobilio nevairuoja, neturi teisės vairuoti. Papildomai paaiškino, kad santuokos metu atsakovas ne kartą ją buvo užkrėtęs lytiniu būdu plintančia liga, dėl to kelis kartus gydėsi. Atsakovas savo kaltę dėl šių faktų neigė. Taip pat dėl nervinio streso jai sutriko sveikata, dėl to nuolat vartoja vaistus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios atsakovo neištikimybe; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iki santuokos atsakovo vardu įgytą sodybą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis turtas buvo įsigytas iš ieškovės lėšų ir santuokos metu iš abiejų sutuoktinių lėšų buvo reikšmingai pagerintas; santuokoje įgytą turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – piniginę kompensaciją.     

Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kartais su ieškove sutardavo neblogai, bet dažniausiai konfliktuodavo. Siekdama paveikti ieškovė jo atžvilgiu nuolat naudojo emocinį smurtą – su juo absoliučiai nebendraudavo ir netenkindavo sutuoktinio emocinių ir seksualinių poreikių. Dėl tokio ieškovės elgesio labai išgyveno, bet vėliau priprato. Ieškovė dažnai palikdavo atsakovą vieną ir iš pradžių mėnesiui laiko vykdavo į Rusiją pas savo tėvus, o vėliau į Karaliaučiaus sritį pas dukrą, kas taip pat didino atsakovo patiriamus išgyvenimus, jautėsi ieškovei reikalingas tik pilietybei įgyti ir išlaikymui gauti. Emocinis ryšys tarp sutuoktinių mažėjo, kol praktiškai visai išnyko. Faktiškai kartu negyvena nuo 2022 m. liepos mėn. Atsakovui sykį sunkiau susirgus, ieškovė jam pagalbos neteikė. Todėl mano, kad dėl emocinio nutolimo ir su tuo susijusio faktinio santuokos iširimo yra kaltos abi šalys. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos ieškovei nepriteisti. Be to, ieškovė visuomet siekė kontroliuoti atsakovą, nuolat pažeisdavo jo privatumą. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos yra paimtos be jo leidimo iš asmeninio mobilaus telefono, nuotraukos padarytos 2022-08-14, kuomet šalys faktiškai jau nebegyveno. Todėl neteisėtai gautos nuotraukos neturėtų būti laikomos leistinais įrodymais. Dėl reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad davė pinigų sandoriui sudaryti, o reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas nereiškia. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas siekė ja pasinaudoti. Ieškovės nurodyto 2009-04-20 dienos pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu surašymo laiko ir autorystės patikrinti yra neįmanoma. Jei iš tiesų būtų planavęs pasinaudoti ieškove, nebūtų jos vedęs. Būtent ieškovė siekė pasinaudoti atsakovu siekdama gauti iš jo išlaikymą sau ir savo nepilnamečiams vaikams, tiek siekdama gauti teisę nuolat gyventi Lietuvoje. 2023 m. pradžioje ieškovė gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir iš kart po to siekė nutraukti santuoką. Tai rodo, kad santuoka ieškovei tapo nebereikalinga. Ieškovės pateikta 2008-08-01 pažyma apie sąskaitos likutį 30 000,21 Lt sumai patvirtina tik tam tikros sumos turėjimą, bet ne mokėjimo faktą, be to, dalį šių lėšų (ne mažesnė nei 10 000 Lt) įnešė atsakovas tam, kad ieškovė turėtų pakankamai lėšų leidimui gyventi Lietuvoje gauti. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad 2008-08-01 pažyma yra adresuota Migracijos tarnybai. Taip pat ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, o turto vertė  nuo jo įgijimo 2008-08-07 (30 000 Lt arba 8 688,60 Eur) iki turto vertinimo atkimo 2023-09-05 (8 470 Eur) sumažėjo, be to, per šį laikotarpį padidėjo infliacijos lygis (71,9 procento) ir būsto kainų indeksas (57,67 procento), kas rodo, kad turto faktinė vertė ženkliai sumažėjo. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, jog santuokos metu ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, yra absoliučiai nepagrįstas. Be to, pažymėjo, kad ieškovė turėjo du išlaikomus vaikus, didžiąją laiko dalį nedirbo, save ir vaikus išlaikė atsakovo sąskaita. Taip pat 2008 m. gruodžio mėnesį atsakovas pardavė jam ir jo buvusiai sutuoktinei priklausantį butą ir gautas lėšas (50 000 Lt) naudojo ieškovės ir jos vaikų išlaikymui bei sodyboje atliekamiems darbams finansuoti. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad skaičiuojant ginčijamo turto vertę, prie nustatytos 8 470 Eur vertės derėtų pridėti lokalinės sąmatos Nr. S1 pagrindu nurodomą naujų namo pamatų įrengimo darbų su panaudotomis statybinėmis medžiagomis vertę – 40 395,27 Eur. Pateikiama lokalinė sąmata neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, nes joje nėra parašų ar antspaudų, o pamatai buvo rengiami iš esmės atsakovo darbu, prie kurio ieškovė asmeniškai neprisidėjo. Medžiagas pamatų įrengimui pirko ir už darbus, kurių pats negalėjo atlikti, bei būtinus mechanizmus mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Be to, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad įrengti nauji pamatai yra didesni, kas reiškia, kad ši statyba yra neįteisinta, todėl juos gali tekti demontuoti, taip pat nurodyta, kad pamatų vertė į bendrą turto vertę buvo įskaičiuota. Dėl transporto priemonių nurodė, kad jo vardu yra įregistruotos keturios santuokos metu įgytos transporto priemonės. Nesutinka su ieškovės nurodoma transporto priemonių verte, nes trims iš jų yra draudžiamas dalyvavimas eisme, jų būklė yra itin prasta. Ketvirtos („Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina yra gerokai mažesnė, panašaus laikotarpio transporto priemones siūloma įsigyti nuo 499 iki 1 111 Eur. Kadangi transporto priemonių vertinimo kaina sudarytų didelę dalį jų vertės, neginčija ieškovės nurodytos vertės, jei šios transporto priemonės būtų priteistos ieškovei, o atsakovui priteista atitinkama 1 300 Eur kompensacija, priešingu atveju manys, kad transporto priemonių vertės ieškovė nepagrindė. Dėl saulės elektrinės baterijų nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodoma šio turto verte, nes jos nėra naujos, be to, į ieškovės nurodytą vertę yra įskaičiuota baterijų instaliavimo vertė, sistemos registravimo vertė ir „AUTARCO“ serviso paslaugų vertė. Pažymėjo, kad saulės elektrinės baterijos buvo instaliuotos paties atsakovo, sistema nėra registruota ir netiekia pagamintos elektros energijos į bendrus skirstomuosius tinklus ir niekas, išskyrus patį atsakovą, jai neteikia serviso paslaugų. Taip pat ieškovė neįrodė, kad saulės elektrinės baterijos faktiškai yra tokių techninių parametrų, kokie įvardinti komerciniame pasiūlyme. Mano, kad reali naudotų saulės elektrinės baterijų vertė yra menka. Atlikti jų rinkos vertės nustatymą nėra ekonominės prasmės, nes vertinimo kaina sudarytų didelę dalį jų vertės. Todėl sutinka, kad saulės elektrinės baterijos būtų priteistos ieškovei pagal jos nurodytą kainą, o atsakovui būtų priteista atitinkama 1 089 Eur kompensacija, priešingu atveju laikysis pozicijos, kad šio turto vertės ieškovė neįrodė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. papildomai paaiškino, kad susipažino su ieškove internetu, pradėjo bendrauti artimiau. Ieškovė tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), Rusijoje. Tuo metu jis dar buvo susituokęs, bet jo santuoka jau buvo faktiškai nutrūkusi. Apie jo santuoką ieškovė žinojo. Vėliau ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau Lietuvos. Ten jis lankė ieškovę. Tuo metu ieškovė turėjo du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos. Kadangi ieškovė norėjo gyventi Lietuvoje, nutarė susituokti. Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais. Planavo santuoką ir anksčiau, bet tuo metu jos sudaryti nepavyko, nes jie susipyko. Tuo metu ieškovė turėjo savo sąskaitoje 30 000 Lt. Šie pinigai buvo reikalingi tam, kad ji galėtų gyventi Lietuvoje. Šiuos pinigus vėliau išleido kelionei ir santuokai. (duomenys neskelbtini), kur jis ir buvusi sutuoktinė turėjo butą, kurį vėliau pardavė, ieškovė tik deklaravo gyvenamąją vietą, bet ten niekada negyveno. Jokio pareiškimo dėl santuokos nutraukimo 2009 metais jis nerengė. Tuo metu konfliktų su ieškove buvo. Po santuokos sudarymo gyveno su ieškove nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini). Kuomet ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), ji užsiiminėjo kontrabanda, dažnai išvykdavo iš namų. 2014 metais, kuomet jai baigėsi leidimo gyventi terminas, ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau ji prašė jo pagalbos grįžti į Lietuvą. Ieškovei sugrįžus į Lietuvą, jie gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Prasidėjo nesutarimai, nes ieškovė dažnai išvykdavo iš namų, darydavo, ką norėjo, slėpdavo nuo jo daug dalykų, emocinės paramos nesuteikė, dažnai nekalbėdavo su juo. Lėšas jie tvarkė atskirai, bendro šeimos biudžeto nebuvo. 2011 metais jis bendravo su moterimi, nes ieškovė jį ignoravo. 2014 metais bendravo su klasioke M. T., nes ši paprašė pagalbos parduoti butą Lietuvoje, ką ir padarė. Apie tai ieškovei papasakojo. Po buto pardavimo klasiokė pasiūlė jam pailsėti Egipte. Ten vyko vienas, įsikūrė tame pačiame viešbutyje, kaip ir klasiokė. Ieškovė nevyko į kelionę, nes jai buvo neįdomu, be to, kelionę finansavo ne jis, o klasiokė. Jokios neištikimybės kelionės metu nebuvo, tiesiog nufotografavo klasiokę. Radusi nuotraukas, ieškovė jas išsiuntė klasiokės sutuoktiniui, išplatino internete, todėl jam buvo grasinama teismais. Po šio fakto ryšį su klasioke jis nutraukė, liko gyventi kartu su ieškove, šeimoje niekas nepasikeitė. Jam žinomas faktas, kad ieškovė buvo susižeidusi žandikaulį. 2022 metais ieškovė jį apkaltino, kad užkrėtė venerine liga. Kadangi tuo metu nesutarė su ieškove, internetu bendravo su kita moterimi. 2023 metais vasario mėn. buvo išvykęs į turistinę kelionę Sankt Peterburge, kur bendravo su kita moterimi, bet tą darė, nes su ieškove artimi santykiai jau buvo faktiškai nutrūkę dar 2022 m. liepos mėn. Nuo 2022 m. liepos mėn., kuomet pradėjo gyventi atskirai, ieškovė pradėjo rinkti santuokos nutraukimui jai palankią informaciją, tą darė slapčia. 2023 metais gavo mediacijos pranešimą, bandė nutraukti santuoką geranoriškai, bet ieškovė nesutiko su siūlomos kompensacijos dydžiu. Tuo metu nustojo mokėti nuomos mokestį už bendrą gyvenamąją patalpą. Mano, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nes ji siekė tik leidimo gyventi Lietuvoje, nuolat jį tikrino siekdama gauti daugiau kompromituojančios medžiagos, pati daug faktų nuo jo slėpdavo. 2022 m. liepos mėn. emocinis ryšis su ieškove nutrūko, jis persikėlė gyventi į sodybą, bet dar mokėjo nuomą, lankėsi nuomojamame bute nusiprausti ir išsiskalbti. Ieškovė prašė nenutraukinėti santuokos, kol jai nebus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Su neturtine žala nesutinka. Santuokos metu įgijo sodybą, saulės baterijas ir automobilius. Šį turtą įgijo už savo lėšas, ieškovė savo lėšomis prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Dėl saulės baterijų paaiškino, kad pirko 20 panelių po 50 Eur. Su ieškovės nurodyta saulės baterijų kaina nesutinka, nes ji paskaičiuota kaip už naujas baterijas, o įrengtos baterijos yra seno modelio, be to, jas įrengė savo lėšomis ir darbu, o ieškovės pateiktame dokumente paskaičiuota ir jų įrengimo ir aptarnavimo vertė. Už automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 500 Eur, nes jis turėjo defektą, teko keisti detales. Kiti automobiliai nenaudojami, tinka tik metalo laužui. Sodyboje darbai atlikti jo lėšomis ir darbu, ieškovės sodyboje sodino tik daržus. Kadangi gyvenamojo namo sodyboje nebuvo nuo pat sodybos įgijimo, įrengė pamatus, iškasė tvenkinį, įrengė elektros paskirstymo dėžutę, pasodino vaismedžius, gėles. Įgijo ir buitinę techniką, kuri buvo jų nuomojamame bute. Su pateikta turto vertinimo ataskaita sutinka iš dalies, mano, kad nurodyta sodybos vertė gali atitikti realią vertę. Tačiau pamatų įrengimo sąmata sudaryta atsižvelgiant į tai, kad pamatus įrengė bendrovė, nors šiuos pamatus įrengė savo jėgomis ir lėšomis. Santuokos metu sodybos būklė iš esmės liko nepagerinta. Pamatai buvo įrengti nuo 2009-2010 metų iki 2014 metų be projekto, planavo statyti gyvenamąjį namą. Dėl pamatų sklypas ne pabrango, bet tapo problematiškas, nes pamatai pastatyti be projekto. Savo lėšas naudojo sau ir ieškovei, o ieškovė savo lėšas naudojo tik sau. Padėdavo aprūpinti ir ieškovės vaikus. Sutiktų su ieškovės nurodytomis įgyto turto kainomis, jei turtas būtų priteistas ieškovei, o jam iš ieškovės - kompensacija.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinų kaltės, atsakovo iniciatyva 2022 m. liepos mėn. nutraukus faktinius santuokinius santykius su ieškove ir pradėjus gyventi skyrium; nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos iš atsakovo nepriteisti; iki santuokos įgytą sodybą laikyti atsakovo asmeniniu turtu ir į dalintino turto balansą neįtraukti, ieškovei neįrodžius nuosavų lėšų perdavimo fakto; santuokos metu įgytą turtą (automobilius, saulės elektrinės baterijas) priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – pinginę kompensaciją.  

Liudytoja T. V. paaiškino, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą, nes buvo ieškovės sūnaus mokytoja. Abi šalys vaiku rūpinosi gerai. 2011 metais ieškovė buvo išvykusi, bet vėliau sugrįžo į Lietuvą. Ieškovė padėjo prižiūrėti jos anūką, taip pat dirbo aukle. Lankydavosi (duomenys neskelbtini), nes ten gyveno jos dukra. Būdama (duomenys neskelbtini) matė, kad ieškovė ir atsakovas tvarkėsi sodyboje, ją prižiūrėjo ir gerino jos būklę. Paskutinį kartą šalis kartu matė 2022 metais, kai ieškovės sūnus pabaigė mokyklą.   

Liudytojas I. P. paaiškino, kad yra ieškovės sūnus. Santykiai su atsakovu buvo įvairūs, panašūs į santykius su jo motina. Gyveno kartu vienoje šeimoje, planavo persikelti gyventi į sodybą (duomenys neskelbtini). 2011 metais buvo grįžę su mama į (duomenys neskelbtini), nes mamai baigėsi leidimas gyventi Lietuvoje, po to su mama apsigyveno (duomenys neskelbtini), vėliau vėl grįžo į Lietuvą. Į (duomenys neskelbtini) mama buvo išvykusi kelis kartus aplankyti savo giminaičių. Į (duomenys neskelbtini) vyko kartu su mama tik kartą. Mama vykdavo ir viena pas dukrą, vykdavo dažniau, bet neilgam. Ilgiau būdavo tuo metu, kai seseriai gimė vaikas. Savo paauglystės laikotarpiu nuolat lankydavosi sodyboje. Mama taip pat ten nuolat vykdavo, ten dirbo įvairius darbus. Jis šienavo, valė sniegą, padėjo statyti atsakovui namo pamatus. Už darbą per visą laikotarpį gavo iš atsakovo apie 100 Eur. Pamatai buvo įrengti 2019-2020 metais. Kartą atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje, po kurios atvežė jam lauktuvių iš Egipto. Tada jis suprato, kad atsakovas ilsėjosi su kažkuo Egipte. Su laiku konfliktai šeimoje stiprėjo, bet taikytis visada norėjo mama. Mama rūpinosi šeimos ūkiu, bet atsakovas to nevertino. 2022 metais atsakovas nedirbo, todėl turėjo daugiau laisvo laiko ir buvo namuose. Būdamas namuose atsakovas internetu bendravo su kažkuo, po to išvykdavo iš namų, namuose nenakvodavo. Mama suprato, kad atsakovas bendrauja su kita moterimi, dėl to labai nusiminė. Nuo 2022 metų vasaros atsakovas persikėlė gyventi į sodybą, dar lankydavosi jų namuose nusiprausti ir išsiskalbti, kada jų namie nebūdavo. 2023 metais jis su mama persikėlė gyventi į kitą butą, tuomet ryšys su atsakovu visiškai nutrūko.     

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. P. ir atsakovas P. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Šioje byloje ieškovė siekė įrodyti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi šis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo bei buvo jai neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Savo ruožtu atsakovas tvirtino, kad dėl santuokos iširimo įžvelgia abiejų sutuoktinių kaltę, ieškovei taip pat pažeidus sutuoktinių pareigas. 

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Taip pat sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Aptariamu atveju iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai gyvena skyrium nuo 2022 metų liepos mėn., kuomet atsakovas dėl tarp šalių įvykusio konflikto savo iniciatyva persikėlė gyventi į sodybą ir nuo to laiko nerodė noro gyventi kartu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad šalių santuokinis gyvenimas nuo šio momento faktiškai nutrūko. Kaip pažymėjo šalys, atsakovui persikėlus gyventi į sodybą, šis nuomojamame bute lankėsi ne dėl šeimos, o tik savo asmeniniams poreikiams patenkinti (išsiskalbti ir nusiprausti), o nuomos mokesčio už bendrą gyvenamąją patalpą mokėjimas tarp šalių buvo padalintas lygiomis dalimis. Šios aplinkybės rodo, kad nuo 2022 metų liepos mėn. bendro ūkio vedimas tarp šalių pasibaigė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo nuo 2022 m. liepos mėn., ir šalys nuo to laiko nerodė noro susitaikyti ir gyventi kartu, ką byloja ir tarp šalių įvykęs mediacijos procesas. 

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iškovė nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nors pareiga įrodinėti tokias aplinkybes apie sutuoktinio pareigų pažeidimus ir sutuoktinio kaltės prezumpciją - neištikimybę, tenka tai šaliai, kuri šiomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimą arba atsikirtimą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien šalių paaiškinimų nepakanka kategoriškai konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovės rašytinių įrodymų taip pat nepakanka tokiai vienareikšmiškai išvadai padaryti. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas 2011, 2014 ir 2022 metais buvo jai neištikimas, tačiau vertinant ieškovės pateiktų fotonuotraukų turinį, daroma išvada, kad atsakovo neištikimybės faktas tokiu įrodymų turiniu negali būti vienareikšmiškai konstatuojamas. Juolab pažymėtina, kad šalys po 2011 ir 2014 konfliktų tęsė savo bendrą gyvenimą iki pat 2022 metų liepos mėn., ir tai rodo, jog 2011 ir 2014 metais tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos dėl galimos atsakovo neištikimybės nebuvo esminė santuokinių santykių iširimo priežastis. Dėl 2022 metų rugpjūčio mėn. ieškovės pateiktų fotonuotraukų ir atsakovo 2023 metų kelionės į Sankt Peterburgą ir bendravimo su kita moterimi teismas pastebi, kad šalių santykiai faktiškai nutrūko 2022 m. liepos mėn., todėl po šio momento ieškovės užfiksuotas atsakovo elgesys esminės reikšmės patvirtinti atsakovo kaltę neturi ir patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovas po faktinio santuokinio ryšio su ieškove nutraukimo nesiekė išsaugoti santuokos.

Taip pat įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeimos poreikiais. Priešingai, tiek šalys, tiek liudytojai teigė, jog abu sutuoktiniai rūpinosi palankios gyvenamosios aplinkos sukūrimu, abu dirbo ir uždirbo lėšų, kurias investavo į šeimos gerbūvį, bendromis jėgomis puoselėjo sodybą, ketino ten pastatyti gyvenamąjį namą ir apsigyventi, 2019-2020 metais atsakovo ir ieškovės sūnaus darbu įrengė sodyboje gyvenamojo namo pamatus. Byloje ieškovė ne kartą akcentavo, kad ji rūpinosi šeimos maistu ir rūbais, o atsakovas – mokesčiais ir statybomis sodyboje, kas rodo, kad abi šalys iš esmės rūpinosi bendrais poreikiais. Be to, atsakovas rėmė ir ieškovės vaikus.

Nagrinėjamoje situacijoje šalių paaiškinimai daugiau rodo, kad santuoka tarp jų iširo ne dėl kažkurio sutuoktinio netinkamo elgesio, o dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo, prioriteto savarankiškų poreikių tenkinimui iškilimo bei nesugebėjimo kompromiso būdu išspręsti kylančius konfliktus, nenoro taikytis, tai yra abiem sutuoktiniams pažeidus CK 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių abipusės pagarbos ir paramos pareigas. Iš šalių paaiškinimų daugiau matyt, kad 2022 m. liepos mėn. šalių santuokiniams santykiams žlungant, nei vienas iš sutuoktinių nebandė taikytis ir santuokos išsaugoti, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu buvo nepakankamai pagarbūs, trūko tolerancijos, vienas kito atžvilgiu buvo neigiamai nusistatę. Atsakovas jau bendravo su kita moterimi, o ieškovė savo ruožtu rinko duomenis būsimam ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be to, tą darė pažeisdama atsakovo privatumą. Be to, vertinant šalių paaiškinimų visumą, darytina daugiau tikėtina išvada, kad ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo kilo tarp šalių iš esmės dėl to, kad šalys geranoriškai nesugebėjo susitarti dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, o būtent sodybos ir jos vertės klausimo, tačiau nepasiektas šalių susitarimas šioje dalyje vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo savaime nepagrindžia.

Taigi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliekamos jų dabartinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis.).

Aptariamu atveju šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkinamas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Aptariamoje byloje ieškovė siekia įrodyti, jog iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgyta sodyba (žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiti statiniai, gyvenamojo namo pamatai), esanti (duomenys neskelbtini), yra bendrai šalių įgytas turtas, nes buvo įsigytas taip pat ir iš ieškovės lėšų, be to, santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis ir darbu reikšmingai pagerintas. Savo ruožtu atsakovas tvirtino, kad ginčo turtas yra jo asmeninis, nes buvo įgytas iki santuokos ir tik iš jo lėšų, o santuokos metu pagerintas tik jo darbu ir lėšomis.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, arba turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Byloje nagrinėjamu atveju matyti, kad iki šalių santuokos sudarymo 2008-08-07 atsakovas ir G. A. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JS-1953), pagal kurią atsakovas už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumą įgijo iš G. A. 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nors Nekilnojamojo turto įgijimo sandoryje buvo nurodyta, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovas perka asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovės teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sodyba šalių išties buvo įgyta bendriems poreikiams.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys bendrauja nuo 2004 metų ir šis bendravimas išsirutuliojo į siekį sukurti šeimą ir gyventi kartu Lietuvoje. Kadangi ieškovės ankstesnė gyvenamoji patalpa Rusijoje buvo parduota, atsakovas taip pat planavo tą padaryti (pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovo buto pardavimo buvo sudaryta 2008-12-15), be to, šalių buvo nuspręsta gyventi būtent Lietuvoje, akivaizdu, kad siekdami bendro gyvenimo Lietuvoje, šalys pradėjo rūpintis šeimos gyvenamosios patalpos įsigijimu. Juolab vėlesnis šalių elgesys šio turto atžvilgiu, o būtent turto tvarkymas ir priežiūra bendromis šalių lėšomis ir darbu, taip pat rodo, kad sodybos įgijimu siekta ne atsakovo asmeninių poreikių, bet abiejų šalių bendrų šeimos poreikių patenkinimo – įgytą sodybą naudoti šeimos gyvenamajai patalpai ir bendram namų ūkiui plėsti. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (2008-07-16 kasos orderio kvito, 2008-08-01 banko pažymos ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo) matyti, kad 2008-08-01 dienai ieškovė savo sąskaitoje turėjo 30 000 Lt asmeninių lėšų, kurias ieškovė gavo 2008-07-16 už buto pardavimą ir kurios, ieškovei atvykus į Lietuvą, buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2008-08-04 iki 2008-08-05, tai yra prieš pat atsakovo sandorio sudarymą, kas suteikia pagrindą daryti daugiau tikėtiną išvadą, jog sandorio sudaryme buvo panaudotos ir ieškovės lėšos. Nors atsakovas nurodė, kad dalį ieškovės sąskaitoje esančių lėšų įnešė pats, tačiau duomenų, jog prie šių lėšų gavimo būtų prisidėjęs atsakovas, nėra. Todėl teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, kad prie sodybos įsigijimo savo lėšomis prisidėjo ir ieškovė, kas iš esmės ir paneigia atsakovo teiginį, jog sodyba yra jo asmeninis turtas. Taip pat akcentuojama ir tai, kad iki santuokos šalių bendrai įgyta sodyba šalių santuokos metu buvo tvarkoma: nušienautas ir išlygintas žemės paviršius, įveistas daržas, pasodinti vaismedžiai, įrengtos gėlių klombos, iškastas tvenkinys, įrengtas vandens gręžinys, nugriauti seni statiniai, įrengti gyvenamojo namo pamatai, pravestas naujas elektros įvadas, įrengtos saulės baterijos. Nors atsakovas tvirtina, kad esminius sodybos pagerinimo darbus jis atliko savo lėšomis ir darbu, o ieškovė tik rūpinosi sodyboje įveistu daržu ir tokiu būdu prie sodybos gerinimo iš esmės neprisidėjo, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo (gerinimo), tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas (šiuo atveju ieškovė rūpinosi šeimos maitinimu, apranga, kitais kasdieniais namų ūkio darbais), laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2012). Šiuo atveju aplinkybė apie esminį sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą (CK 3.90 straipsnis), esminės reikšmės kvalifikuojant šalių turtą neturi, nes turtas šalių iki santuokos buvo įgytas bendrai (bendra dalinė nuosavybė) ir santuokos metu tvarkomas bendrai.  

Taigi, išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), šalys faktiškai įgijo bendrai šeimos poreikiams tenkinti ir po santuokos sudarymo šį turtą tvarkė bendrai, todėl iki santuokos atsakovo vardu, tačiau bendrai įgyta ir santuokos metu iš esmės bendromis sutuoktinių jėgomis ir lėšomis tvarkoma sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), pripažintina bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Šioje byloje dalintino turto balansą sudaro šis sutuoktinių nekilnojamasis turtas: sodyba (žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai, kiti statiniai (šulinys), taip pat naujai įrengti gyvenamojo namo pamatai), esanti (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl sodybos vertės (8 470 Eur), kuri šiuo atveju nustatyta ieškovės iniciatyva atlikus individualų turto vertinimą, iš esmės tarp šalių nėra, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad tokia sodybos vertė yra reali, be to, kitokią turto vertę pagrindžiančių duomenų atsakovas nepateikė. Tačiau ieškovė nurodė, kad be sodybos vertės (8 470 Eur) turi būti atskirai įkainoti ir padalinti sodyboje naujai įrengti gyvenamojo namo pamatai, kurių vertė pagal ieškovės pateiktą pamatų įrengimo lokalinę sąmatą yra 40 395,27 Eur. Teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.

Naujai įrengti gyvenamojo namo pamatai, kaip ir kiti žemės sklype esantys statiniai, yra sudėtinė vertinamo nekilnojamojo turto dalis, todėl vertinami kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, ką iš esmės rodo ir ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos įrašai. Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 2.3 punkte „Vertinimo objekto aprašymas“ nurodyta, kad gyvenamojo namo 1A1m apžiūros metu nėra, o sklypo šiaurinėje dalyje yra naujai įrengti pastato pamatai. Būtent į šias dvi aplinkybes buvo atsižvelgta nustatant galutinę sodybos vertę - vertinimo ataskaitos 3.2 punkte „Lyginamasis metodas“ ir vertinimo ataskaitos 3.2.1 lentelėje „Vertinamo turto, jo analogų aprašas, skaičiavimų suvestinė lentelė“ nurodyta, jog dėl gyvenamojo namo nebūvimo ir naujų pamatų buvimo vertinamo turto bendrai vertei nustatyti atitinkamai taikomi 0,68 (dėl namo nebūvimo fakto sodybos vertę mažinantis koeficientas) ir 1,09 (dėl pamatų būvimo sodybos vertę didinantis koeficientas) pataisos koeficientai. Todėl pagrindo papildomai didinti sodybos vertę 40 395,27 Eur pamatų įrengimo kaštais teismas neįžvelgia.   

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad santuokos metu šalys įgijo ir kilnojamąjį turtą: automobilius „Ford Galaxy“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodyta vertė – 2 000 Eur), „Ford Galaxy“, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodyta vertė – 400 Eur), „Ford Galaxy“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodyta vertė - 100 Eur), „Mitsubishi Colt“, 1998 m., valst. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodyta vertė – 100 Eur), taip pat saulės elektrinės baterijas (ieškovės nurodyta vertė – 2 178 Eur). 

Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų VĮ Regitra duomenų matyti, kad šiai dienai eksploatacijai yra tinkamas ir dalyvauti viešame eisme gali tik automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusios transporto priemonės pagal savo paskirtį nėra naudojamos ir neremontuotinos, kas iš esmės suteikia pagrindą jas vertinti identiškai (po 100 Eur). Pagrįsdamas atsikirtimą į ieškovės nurodytą automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (2 000 Eur), atsakovas pateikė portalo autoplius.lt duomenis, jog automobilio „Ford Galaxy“, 1999 m, vertė yra ženkliai mažesnė - 550 Eur. Kitų vertę pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikta, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo prieštarauti atsakovo nurodytai automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertei – 550 Eur ir su ja sutinka.

Saulės elektrinės baterijų vertę ieškovė grindžia UAB „Nord Solar Lietuva“ parengtu komerciniu pasiūlymu, pagal kurį šalių sodyboje įrengtos saulės elektrinės baterijų vertė yra 2 178 Eur (su PVM). Atsakovas šiai turto vertei prieštarauja, tačiau duomenų, jog šio turto vertė yra ženkliai mažesnė, nepateikė, todėl teismas sutinka su ieškovės nurodyta šio turto verte. 

Taigi, bendrą dalintino turto vertę šiuo atveju sudaro 11 498 Eur suma (8 470+2 178+100+100+100+550). Duomenų apie turimas turtines prievoles tretiesiems asmenims šalys nepateikė, nurodė, kad kreditorinių įsiskolinimų neturi. Sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo tarp šalių dalinant turtą teismas neįžvelgia, ieškovė tokio reikalavimo nepateikė.  

Atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės visą dalintiną turtą (sodybą, transporto priemones, saulės elektrinę) šiai dienai naudoja/turi savo žinioje tik atsakovas, nes faktiškai gyvena šalių sodyboje, kuriai eksploatuoti buvo įrengta ir saulės elektrinė, taip pat naudojasi ir vienintele tinkama eksploatavimui transporto priemone „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė šiuo turtu nesinaudoja ir neketina naudotis, teismas šalių santuokos metu įgytą turtą natūra priteisia atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – 5 749 Eur kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Daugiau duomenų apie šalių santuokos metu įgytą turtą šalys nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės pagrindinis neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies (50 procentų), nes šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turtinis reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo taip pat patenkintas iš dalies (21 procentas), nes prašyta priteisti 26 821,63 Eur kompensacijos, priteisiama 5 749 Eur kompensacijos. Taigi, bendrai ieškovės reikalavimai patenkinti 36 procentais ((50+21)/2).

Pareikšdama ieškinį teisme, ieškovė sumokėjo 309 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiama 111,24 Eur žyminio mokesčio. Nuo 472 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiama 169,92 Eur žyminio mokesčio.      

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovas pateikė mokėjimo duomenis, patvirtinančius, kad ieškovė turėjo 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo atstovas prašo priteisti atsakovui iš ieškovės bendrai 3 745,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2024-09-03, 2024-10-23 ir 2024-11-04 prašymai), tačiau pateikė mokėjimo duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas realiai apmokėjo advokatui 2 783 Eur šių išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies (36 procentai), ieškovei iš atsakovo priteistina 540 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį iš dalies atmetus (64 procentai), atsakovui iš ieškovės priteistina 1 781,12 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 129,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 781,12-540-111,24).

Byloje teismas patyrė 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (36 procentais patenkinus ir 64 procentais atmetus), vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 35,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai – 19,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.  

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

N u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. P. palikti pavardę – P., atsakovui A. P. – P.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka:

1) priteisti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naujus namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (8 470 Eur bendros vertės);  automobilį „Ford Galaxy“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (550 Eur vertės); automobilį „Ford Galaxy“, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės); automobilį „Ford Galaxy“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės); automobilį „Mitsubishi Colt“, 1998 m., valst. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės); saulės elektrinės baterijas (2 178 Eur vertės), iš viso turto už 11 498 Eur;

2) priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 749 (penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių) Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 129,88 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 88 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35,53 (trisdešimt penkis Eur 53 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 169,92 (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Eur 92 ct) Eur žyminio mokesčio ir 19,98 (devyniolika Eur 98 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                        Marjan Gerasimovič