Civilinė byla Nr. e2-492-869/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08707-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;

 (S)

2.3.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Dianai Kotilovič,

dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Tomui Šedbarui,

atsakovui O. K., jo atstovams, advokatui Vidmantui Žiemeliui, advokato padėjėjai Dianai Liutvinaitei,

vertėjai Eglei Smailienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Repčenkienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui O. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

2018 m. kovo 21 d. ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. K. prašydama priteisti iš atsakovo O. K. išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo O. K. išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 6470,35 Eur; nepilnametės M. K. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog A. V. (buvusi pavardė A. S.) ir O. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. K. Šalys po dukters gimimo apie dvejus metus bendravo, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Nuo to laiko, t. y., jau aštuonerius metus šalys ryšių nepalaiko. Dukra savo tėvą atpažįsta tik iš nuotraukų, kadangi tėvas dukra nesirūpina ir su ja nesusitikinėja. Per paskutinius aštuonerius metus neįvyko nei vieno tėvo ir dukters susitikimo, bendravimas vyksta ypatingai epizodiškai ir tai tik telefonu. Paskutinį kartą telefoninis pokalbis įvyko 2017 metų vasarą. O. K. niekada neteikė dukrai išlaikymo, todėl darytina išvada, kad O. K. visiškai nesirūpina savo dukra M. K. Kadangi kasacinis teismas išlaikymo vaikui dydį sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu, šiuo metu sudarančios 400 Eur, todėl tėvas O. K. savo dukros M. išlaikymui turėtų skirti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti įsiskolinimą už trejus metus, t. y., nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. kovo 19 d., sudarantį 6470,35 Eur (išlaikymo dydis skaičiuojamas pagal tuo metu buvusią minimalią algą, toliau - MMA) t. y.: nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. liepos 1 d. skola 502,80 Eur (MMA buvo 300 Eur), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. skola 975 Eur (MMA buvo 325 Eur), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. skola 1050 Eur MMA buvo 350 Eur), nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skola 3420 Eur (MMA buvo 380 Eur), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 19 d. skola 522,55 Eur (MMA yra 400 Eur) (I tomas, e. b. l. 1-3).

2018 m. birželio 13 d. atsakovas O. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamas 50,00 Eur dydžio periodines išmokas, kitoje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių jis negalintis mokėti išlaikymo 200,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas nurodė, jog jis pripažintinas silpnesniąja šalimi, kadangi nėra sveikas ir darbingas žmogus ir neturi fizinių galimybių užtikrinti savo gaunamų pajamų stabilumą ir gaunamų pajamų dydį, kuris užtikrintų jo vaikų poreikius. Pažymėjo, kad atsakovo finansinė būklė yra ypatingai sudėtinga, jį šiuo metu išlaiko sutuoktinė. Atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini), ir jeigu jis nevartotų vaistų - žarnynas nefunkcionuotų, t. y., negeriant vaistų galima net mirtis, kadangi iš žarnyno nepasišalintų nereikalingos ir organizmui kenksmingos medžiagos. Nurodė, jog dėl tokios būklės atsakovas negalintis dirbti. 2018 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti pilno etato, todėl per 5 dienų darbo savaitę dirba tik dvi valandas. Tokiu būdu atsakovo mėnesio pajamos per paskutinius 14 mėnesių vidutiniškai siekia 232,70 Eur dydžio sumą. Atsakovas iš gaunamų pajamų privalo įsigyti vaistus, kurie jam reikalingi žarnyno funkcionavimui užtikrinti. Vaistams skiriama apie 40,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas turi dar vieną dukrą K. K., kuri šiais metais baigia vidurinę mokyklą, todėl jis privalo padėti ir jai. Akcentavo, kad K. K. išlaidos ženkliai išaugs, kadangi gavusi brandos atestatą, ji galimai tęs mokslus aukštojoje mokykloje ir atsakovas privalės paremti savo dukrą. Tuo tarpu dėl gaunamų nedidelių pajamų, taip pat turimų išlaikytinių bei reikalaujamo gydymo, atsakovas be savo žmonos paramos negali savęs finansiškai išlaikyti. Juo labiau, kad šeima neturi jokio turto. Vienintelis šeimos turtas yra gyvenamasis būstas, kuris yra įkeistas kredito įstaigai. Šeimai per mėnesį tenka mokėti apie 250,00 Eur dydžio įmokas bankui. Ši suma nuolat auga, kadangi šeima pasirinko mokėjimo grafiką, kur įmokos didėja iki kredito įvykdymo ir jo pabaigoje sieks 402,98 Eur per mėnesį dydžio įmokas. Taigi, atsakovo įsipareigojimai viršija gaunamas pajamas jau dabar, o nustačius mokėtiną išlaikymo nepilnametei M. K. sumą 200,00 Eur per mėnesį, jis nebeišgalėtų patenkinti net savo minimalių ir gyvybiškų poreikių. Be to atsakovui yra reikalinga atlikti brangiai kainuojančią operaciją, kurios perspektyvos yra taip pat neaiškios. Atsakovas santaupų neturi, nes ankstesnė darbotvarkė ((duomenys neskelbtini)), kurioje jis dirbo, bankrutavo neišmokėjusi jam darbo užmokesčio. Šis įsiskolinimas sudaro 11965,72 Eur dydžio sumą. Atlygis buvo neišmokėtas daugiau kaip už vienerius metus, todėl atsakovo finansinė padėtis jau seniai yra labai prasta. Šiuo metu jis yra įmonės kreditorius, tačiau jokių realių galimybių atgauti įsiskolinimą nėra. Atsakovas nesutinka ir su išlaikymo įsiskolinimo reikalavimu. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš esmės neįrodė aplinkybės, jog susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be to, iki tol, kol atsakovui nebuvo sutrikusi sveikata, buvo mokamas žymiai didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas nei pusė MMA, o būtent: nuo 2010 m. iki 2012 m. išmokėta išlaikymo suma sudaro 24000 Lt; nuo 2012 m. sausio mėn. iki rugpjūčio – 8000 Lt; nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 2000 Lt; 2013 metais – 6000 Lt, 2014 metais – 6000 Lt; viso išmokėta suma 64000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusiformavo, kadangi atsakovas ieškovei už nepilnametės dukters išlaikymą skirdavo dideles sumas, kurios atitinkamai dengia ir jo įsipareigojimus už būsimą laikotarpį, o nepilnametės mergaitės poreikiai nėra specialūs ar kitaip padidinti. Atsakovas vidutiniškai iki šiol nepilnametei mergaitei per mėnesį skyrė 154,46 Eur (64000,00 Lt/120 mėnesių). Atsakovas šių įrodymų pateikti negali, kadangi mokėjimai vykdavo per bankrutavusios įmonės sąskaitas (I tomas, e. b. l. 89-93).

2019 m. spalio 18 d. išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą dėl nepilnametės M. K. Išvadoje nurodė, jog Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovės A. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (plotas 59 kv. m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena ieškovė, jos sutuoktinis D. V., sutuoktinių nepilnametė dukra S. V. ir šalių nepilnametė dukra M. K. Mergaitėms skirtas atskiras šviesus, jaukus kambarys, kuriame yra lovos, spintos, pastebėta žaislų ir edukacinių priemonių. Būsto būklė gera, namuose tvarkinga ir švaru. Sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnametei. Lankymosi metu A. V. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė. Ieškovės gaunamas darbo pajamas sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Pasak moters, atsakovas su nepilnamete dukra M. nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 4 klasėje, papildomai lanko baseino užsiėmimus, šokius, muzikos mokyklą, groja fortepijonu. Pasak motinos, M. yra sveika. Lankymosi metu bendrauta su M. Mergaitė nurodė, kad apie biologinį tėvą O. K. žinanti, tačiau su juo visiškai nebendraujanti, jį paskutinį kartą matė kai buvo 4 metų amžiaus ir susitikti su juo nenorėtų. Pasak nepilnametės, su mamos vyru D. V. ji labai gerai sutaria, mergaitė jį įvardijo kaip savo tėtį. Lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ištirti atsakovo gyvenimo ir buities sąlygų bei sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų nepavyko. Tarnyba pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymas galimai patenkins nepilnametės M. K. poreikius ir atitiks jos interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (I tomas, e. b. l. 182-183).

2019 m. gruodžio 3 d. atsakovas O. K. pateikė teismui sutikslintą priešieškinį prašydamas 1) nustatyti nepilnamečio vaiko biologinę tėvystę; tuo atveju, jeigu paaiškės, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko M. K. tėvas, ją nuginčyti; 2) tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. K. biologinis tėvas, nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atsakovas nurodė, jog jis siekia nuginčyti savo tėvystę ir atlikti DNR tyrimus, nes turi pagrįstų abejonių, kad nepilnametė M. K. yra ne biologinė jo dukra. Šios abejonės kilo, kadangi atsakovas ir ieškovė niekuomet kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nepalaikė artimų ir šeimyniškų santykių, niekuomet neplanavo susilaukti vaikų, kadangi jų santykiai buvo tik epizodiniai. Atsakovas niekuomet nemanė, kad nepilnametis vaikas M. K. yra jo dukra, juo labiau, kad pati ieškovė niekuomet nėra jam to teigusi. Atsakovo teigimu, ieškovei 2018 m. spalio 18 d. kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nepilnametės mergaitės pavardės pakeitimo su ieškiniu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), ji siekia nutraukti bet kokį atsakovo ir M. K. socialinį ryšį. Tai patvirtina, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra jokio socialinio ar emocinio ryšio. Šią aplinkybę patvirtino ir pati nepilnametė mergaitė, kuomet jos namuose lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistai. Atsakovas nurodė, jog ir pačiai mergaitei yra svarbu žinoti, kas yra jos biologinis tėvas ir palaikyti su juo socialinį ryšį. Atsakovo teigimu, jis nepraleido tėvystei nuginčyti nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovas apie ginčytinus duomenis apie tėvystės faktą sužinojo tik tuo metu, kai ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei mergaitei, nes iki tol nebuvo matęs mergaitės gimimo liudijimo ir nebuvo susipažinęs su tuo faktu, kad jis buvo įrašytas kaip nepilnametės mergaitės tėvas. Šiuo atveju išlaikymą jis mokėjo prapašytas ieškovės, kadangi jautė pareigą padėti dėl epizodinių jų santykių, todėl paprašius pagalbos ir tuomet esant gerai finansinei situacijai jis jai ir suteikė pagalbą, tačiau jam nebuvo žinomas tas faktas, kad į vaiko gimimo liudijimą buvo įrašytas kaip biologinis M. K. tėvas. Jeigu teismas, manytų, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, atsakovas prašo šį terminą atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbų priežasčių.

Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad atsakovas yra biologinis M. K. tėvas, turi būti nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Tokiu atveju atsakovas sieks bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir suformuoti socialinius ryšius. Atsakovas pareikštą priešieškinį grindė tuo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, netgi atvirkščiai, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi šia teise tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Šiuo atveju tėvų santykiai yra konfliktiški, todėl teismas privalo nustatyti bendravimo tvarką, kadangi kitu atveju nukentės nepilnametės mergaitės interesai, nes nebus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su vienu iš tėvų, kurių teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Atsakovas pabrėžė, jog geranoriškai galimai nebūtų sudarytos sąlygos leisti atsakovui ir nepilnametei mergaitei bendrauti, todėl atsakovas O. K. prašo teismo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko M. K. bendravimo tvarką, numatančią, kad:

1.       Atsakovas matosi ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius).

2.       Šalys su nepilnamečiu vaiku praleidžia didžiąsias metines šventes – tai yra Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus tokia tvarka:

3.       Neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iki 20.00 val.;

4.       poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia 2-ąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį apie 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 val.;

5.       poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.;

6.       neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 20:00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20:00 val.;

7.       poriniais metais atsakovas pasiima nepilnametį vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

8.       Tą dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama ieškovės gimimo diena, ieškovė bendrauja su vaiku. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama atsakovo gimimo diena, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos sutartu laiku ir nepilnametį vaiką grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip.

9.       Atsakovas bendrauja su vaiku per jo faktines gimimo dienas, kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje sutartu laiku ir mergaitę grąžinant į jos gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip.

10.       Vasaros ir kitas mokyklines atostogas nepilnametis vaikas praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų – pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su motina, kitą pusę – su tėvu. Poriniais metais vaikas pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, antrąją – su mama. Neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, pirmąją – su mama. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas.

11.       Šalys privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute) apie visas ilgesnes negu 3 dienų keliones už Lietuvos Respublikos ribų, į kurias išsiveža nepilnametį vaiką, nurodydami šalį, miestą ir buvimo toje šalyje trukmę.

12.       Šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną) informuoti vieną kitą skambučiu ar trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu apie kontaktinių ryšio priemonių adresų pasikeitimus, vaikų traumas ar kitus staigius sveikatos sutrikimus.

13.       Ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos pakeitimą bei kitus priimamus sprendimus, kurie turi didelės įtakos nepilnamečio vaiko interesams (II tomas, e. b. l. 100-106).

2018 m. gruodžio 17 d. ieškovė A. V. teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo teismo priešieškinį atmesti dėl žemiau nurodytų motyvų. Ieškovė nurodė, jog jai niekada nekilo ir iki šiol nekyla jokių abejonių dėl to, jog atsakovas O. K. yra vaiko M. biologinis tėvas. Ieškovė nesutinka su atsakovo nuomone, jog DNR ekspertizės poreikis kyla dėl to, jog nepilnametis vaikas nežino savo biologinio tėvo ir galimai dėl to nepalaiko jokių socialinių ryšių su atsakovu. Kaip nustatyta šioje byloje, M. žino apie savo biologinį tėvą, tačiau su juo visiškai nebendrauja, jį paskutinį kartą matė, kai buvo maždaug 3 metų amžiaus. Ieškovė pažymėjo, jog ji niekuomet neribojo vaiko bendravimo su biologiniu tėvu, todėl socialinio ryšio nebuvimas tarp dukters M. ir jos biologinio tėvo O. K. yra ne kas kita, o natūrali tėvo pareigų nesilaikymo pasekmė. Ieškovė neprieštaravo dėl DNR ekspertizės atlikimo tuo atveju, jeigu atsakovas padengs visas su ekspertize susijusias išlaidas. Ieškovė nesutinka su atsakovo pateikta ir siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Dukra visiškai su atsakovu nebendrauja, susitikti su biologiniu tėvu nenorėtų, mamos vyrą D. V. įvardija kaip savo tėtį. Ieškovė pažymėjo, jog bendravimas turi vykti laisva valia, o nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas, kuris pats iki šiol vaiko gyvenime nedalyvavo, nustatyta bendravimo tvarka vaikui M. keltų nuolatinę stresinę būseną. Be to ieškovė pažymėjo, kad atsakovas išpažįsta musulmonų religiją. Tai reiškia, kad jis krikščioniškų švenčių nešvenčia, tačiau nepaisant to, prašo, kad M., kuri labai laukia tiek Kalėdų, tiek Velykų ir šias šventes švenčia, kas antras krikščioniškas šventes būtų kartu su atsakovu. Be to, ieškovei kelia susirūpinimą tai, jog vaiko M. gimtoji ir vienintelė kalba yra lietuvių, o atsakovas lietuviškai nekalba. Ieškovei kyla abejonių dėl atsakovo ir vaiko M. bendravimo būdo realizacijos dėl akivaizdaus kalbos barjero.

Pasak ieškovės, aplinkybę, kad atsakovas apie savo dukrą visuomet žinojo, patvirtina tėvystės įrašas M. gimimo liudijime, kuris be atsakovo žinios neatsirado, Atsakovas tėvystę pripažino pas notarą, todėl akivaizdu, jog atsakovas sistemingai ir sąmoningai savo noru nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų vaiko M. atžvilgiu. Natūralu, jog dėl šios priežasties nepilnametė dukra M. nepažįsta biologinio tėvo kultūros, religijos, kalbos, todėl nutrūkusio bendravimo atkūrimas esant tokioms sąlygoms yra žalingas vaiko emocinei būsenai. Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovas O. K. pateikė pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti, kuriame nurodė, kad sutinka, jog M. įvaikintų ieškovės sutuoktinis D. V.. Atsakovas minėtame pareiškime pats patvirtino, kad santykiai su dukra yra nutrūkę, atsakovas dažnai išvyksta į savo gimtinę Uzbekiją, tik epizodiškai būna Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių neturi galimybės reguliariai bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kaip atsakovas galėtų reguliariai bendrauti su dukra, jeigu tik epizodiškai būna Lietuvoje. Remiantis tuo, jog nepilnametė dukra išreiškė savo valią, kad su biologiniu tėvu bendrauti nenori, o taip pat nesant jokio emocinio ryšio bei streso nekeliančių galimybių atsakovui susikalbėti su mergaite, ieškovė mano, jog atsakovo siūlomas bendravimas darys žalą vaiko sveikatai. Dėl šios priežasties ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nesutinka ir siekia geriausių vaiko interesų užtikrinimo (II tomas, e. b. l. 125-127).

2019 m. gruodžio 27 d. Tarnyba teismui pateikė išvadą dėl priešieškinio. Išvadoje nurodė, jog Tarnybos darbuotojas lankėsi atsakovo O. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (plotas 67 kv. m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena O. K., jo sutuoktinė E. K. ir jų pilnametė dukra K. Namuose tvarkinga ir švaru, yra šeimai reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Nepilnametė šalių dukra M. K. šiuose namuose nesilanko ir su atsakovu nebendrauja - biologinį tėvą mergaitė paskutinį kartą matė būdama 4 metų ir su juo susitikti nenorėtų (vaiko nuomonė užfiksuota 2018 m. spalio 9 d. buities tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Atsakovo gaunamos darbo pajamos yra 150 Eur per mėnesį. Pasak O. K., išlaikymo dukrai jis neteikia ir su ja nebendrauja nuo 2013 metų. Išsprendus tėvystės klausimą, spręstini ir kiti su vaiko interesais susiję klausimai. Tarnyba pažymėjo, kad turi būti nustatyta tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (bendravimas turi būti tiesioginis ir pastovus). Tarnybos išvadoje pažymima, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl sutikimo įvaikinti, nurodė šiuos teiginius: „mano ir nepilnametės mergaitės santykiai yra nutrūkę, nes susitinkame ir bendraujame labai retai, kadangi tam neturiu galimybių pirmiausia dėl sudėtingos sveikatos būklės, kuri man neleidžia su mergaite bendrauti reguliariai“, „dažnai išvykstu į savo gimtinę Uzbekiją, kadangi esu Uzbekijos Respublikos pilietis, todėl tam tikru laikotarpiu tik epizodiškai lankausi Lietuvoje“. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje O. K. prašo nustatyti maksimalią jo ir nepilnametės dukters M. K. bendravimo tvarką - kas antrą savaitgalį, su nakvynėmis, švenčių dienomis, per atostogas. Nors pats atsakovas savo patikslintame priešieškinyje nurodė, kad „tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra jokio socialinio ar emocinio ryšio“. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nepilnametės M. nuomonę, į tai, kad tėvas su dukra ilgą laiką nebendrauja, jų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, Tarnybos nuomone, būtų tikslinga pasitelkti specialistus (psichologus ar kt.), kurie įvertintų tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, tėvo galimybę ir pastangas pasirūpinti nepilnamete dukra, įvertintų, ar vaikas gali būti tik su tėvu jo aplinkoje (ar tam vaikas pasiruošęs), tikslinga nustatyti ir pereinamąjį laikotarpį su labiau ribota bendravimo tvarka (pvz., be nakvynių), vaikui psichologiškai patogioje, priimtinoje aplinkoje, siekiant palaipsniui atkurti (sukurti) tėvo ir dukros tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad atkuriant tėvo ir dukros ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į M. interesus ir poreikius, jos amžių, dienos ritmą, jos, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę; bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Svečiuodamasi skyrium gyvenančio tėvo namuose, M. turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta mergaitės dienotvarkė bei abiejų tėvų namuose taikomos vienodos taisyklės. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad negalima suabsoliutinti atsakovo, kaip tėvo, teisių ir laikyti jas svarbesnėmis už prioritetinę vaiko teisę gyventi sveikoje, saugioje, harmoningoje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje (II tomas, e. b. l. 136-139).

2019 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo paskirta medicininė tėvystės nustatymo DNR ekspertizė, civilinė byla sustabdyta.

2019 m. kovo 8 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad O. K. yra vaiko M. K. biologinis tėvas su 99,999999993 proc. tikimybe (II tomas, e. b. l. 161-165).

Byloje gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą atnaujinus, 2019 m. balandžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė dalies 2018 m. gruodžio 4 d. teisme priimto patikslinto priešieškinio reikalavimų, t. y., reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo (III tomas, e. b. l. 56) ir teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (III tomas, e. b. l. 59-60).

2019 m. balandžio 17 d. ieškovė A. V. teismui pateikė 2018 m. kovo 21 d. ieškinio patikslinimą reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo O. K. išlaikymą dukrai M. K. po 215 Eur iki dukters pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovės atstovas patikslino, jog išlaikymą po 215 Eur per mėnesį yra prašoma priteisti nuo 2019 m. balandžio 18 d. Pareikštą prašymą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo ieškovė motyvavo tuo, jog kasacinis teismas išlaikymo vaikui dydį sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Ieškinio patikslinimo metu minimali mėnesinė alga sudaro 430 Eur, todėl tėvas O. K. savo dukros M. išlaikymui turėtų skirti po 215 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pasak ieškovės, M. K. poreikių detalizavimo lentelėje matyti, kad vaiko poreikiams 2018 m. lapkričio mėnesį buvo skirta 379,37 Eur, gruodžio mėnesį 663,91 Eur, 2019 m. sausio mėnesį 492,75 Eur, kas vidutiniškai kas mėnesį sudarytų apie 512 Eur, tačiau tai nėra galutinės sumos, kurios skiriamos M. poreikiams. Didesni pirkiniai yra planuojami ir perkami išvykų į užsienį metu, kadangi taip yra pigiau. Atsižvelgiant į tai, prašomas priteisti iš atsakovo pusės minimalios algos išlaikymas dukrai M. K. neužtikrins jos poreikių patenkinimo ir didesnę dalį sumos privalės ir toliau skirti mama, todėl ieškininiai reikalavimai yra padidinami, nuo 2019 m. balandžio 18 d. reiškiant reikalavimą priteisti ne 200 Eur, o 215 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą (III tomas, e. b. l. 1-2).

2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovo O. K. atsiliepimas į 2018 m. kovo 21 d. ieškinio tikslinimą reikalavimo dalyje, su kuriuo atsakovas nesutinka, teigia negalintis teikti 215 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsakovas šiame atsiliepime iš esmės išdėstė analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į pradinį ieškinį. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neįrodė nepilnamečio vaiko poreikių, kuriems tenkinti atsakovui kas mėnesį reikėtų skirti po 215,00 Eur dydžio periodines išmokas. Buvo pateikti pavieniai čekiai ir/ar kvitai, kurie nėra konkrečiai susieti su nepilnamečio vaiko išlaidomis, o kai kurie net nėra siejami su nepilnamečiu vaiku. Tai puikiai atspindi pateiktas UAB „DOUGLAS LT“ kvitas, kuris nurodo, kad už 117,00 Eur buvo pirkti C. B. De Chanel (duomenys neskelbtini) m. vyriški kvepalai, taip pat Švaros brolių čekiai už transporto priemonės plovimą ir kita, be to, kiti čekiai net nėra įskaitomi ar nėra nurodomas jų sąsajumas su nepilnamečio vaiko išlaidomis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovas prašo teismo ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 215,00 Eur dydžio periodines išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui patenkinti iš dalies, t. y., priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas 50,00 Eur dydžio periodines išmokas, likusioje dalyje ieškinį bei jo patikslinimą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (III tomas, e. b. l. 68-71).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, su pareikštu priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovė papildomai paaiškino, jog dukters poreikiai yra žymiai didesni, nei prašoma priteisti, tačiau šiuo ieškiniu iš atsakovo yra prašoma priteisti minimalią išlaikymo sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai buvo detalizuoti poreikių lentelėje (III tomas, b. l. 103). Detalizuodama šalių nepilnametės dukters M. K. poreikius ieškovė papildomai paaiškino, kad maistui mokykloje yra skiriama 2 Eur per dieną, todėl per mėnesį tai sudarytų atitinkamai 40-44 Eur (2 Eur per dieną x 20/22 dienos), dar apie 115,17 Eur yra skiriama maistui namuose. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dukra lanko baseino bei sporto salės užsiėmimus sporto klube „Impuls“, (duomenys neskelbtini), kurie kainuoja 65 Eur per mėnesį. Pasinaudojus valstybės teikiama 15 Eur kompensacija, kurią ieškovė tikisi gauti užpildžiusi reikiamus prašymus, šis būrelis turėtų kainuoti 50 Eur per mėnesį. Prieš tai dukra lankė kitą baseiną, kuris kainavo 55 Eur per mėnesį bei dvejus metus lankė muzikos mokyklą, kuri kainavo 89 Eur 6 mėnesiams (2019 metais dukra muzikos mokyklos nebelanko). Mergaitė taip pat mokykloje lanko papildomus būrelius, kurie nėra mokami. Drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga apie 100 Eur per mėnesį. Komunaliniai mokesčiai būsto išlaikymui (šildymas, karštas vanduo, elektra, kitos paslaugos, dukters dalis) sudaro 73,33 Eur per mėnesį (3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena 4 asmenys); kuro išlaidos įvairioms kelionėms, taip pat kelionėms į kaimą Druskininkuose (150 km) ir kt. sudaro 11,68 Eur per mėnesį, vidutiniškai apie 77,82 Eur kiekvieną mėnesį ieškovė perveda į dukters sąskaitą jos smulkioms reikmėms, pvz., dukra pirko baseine plaukimo kepurę, kai turima suplyšo, plaukimo akinius, kai turimi sulūžo ar buvo pamiršti, šios lėšos taip pat yra naudojamos bandelei ar kt. užkandžiams nusipirkti prieš važiuojant į baseiną (mokėjimai šalių namų esančioje parduotuvėje „Aibė“, gavėjas (duomenys neskelbtini)) ir pan. Maitinimasis mokykloje į šią sumą nepatenka, kadangi mokykloje nėra galimybės atsiskaityti banko kortele. Išlaidos mokykloje (teatriukai, koncertai, ekskursijos, kelionės į „Kvadrato“ žaidimo varžybas, draugų gimtadieniai ir pan.) per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, vidutiniškai dalyvaujant vaiko gimtadienyje yra išleidžiama apie 30 Eur per mėnesį. Pasiruošimas mokyklai (vadovėliai, pratybos (apie 80 Eur), kuprinė, perkama kas 2 metus, bei kuprinė į baiseiną (apie 150 Eur abi kuprinės), uniforma, kainavusi apie 120 Eur, ir pan.) iš viso sudaro apie 309 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 26 Eur per mėnesį. Abonentinis mokestis už telefono paslaugas sudaro 10 Eur per mėnesį, telefono (Iphone 7) kaina sudaro 700 Eur, jis buvo nupirktas 2 metams, todėl jo kaina mėnesiui sudaro 29 Eur. Pasak ieškovės, šio modelio telefonas buvo pasirinktas tam, kad šalių nepilnametės dukters turimas mobilus telefonas atitiktų vidutinius mokinių turimų telefonų standartus. Pasak ieškovės, nuo 2019 mokslo mėtų dukra muzikos mokyklos nebelanko, tačiau prieš tai ją lankė dvejus metus. Mokestis už (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą buvo skaičiuojamas pusmečiais ir sudarė atitinkamai 89 Eur už vieną pusmetį ir 102 Eur – už kitą. Pradinėje mokykloje trejus metus (nuo pirmos iki 3 klasės) mergaitė lankė gatvės šokių būrelį, kuris kainavo 20 Eur per mėnesį, o vasarą organizuojama šokių stovyklą Druskininkuose kainavo – apie 120 Eur (mergaitė buvo du kartus buvo šokių stovykloje), taip pat dalyvavo baseino stovykloje (duomenys neskelbtini), kuri kainavo 230 Eur. Pasak ieškovės, dukters atostogoms su šeima vasarą yra skiriama apie 2000 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 167 Eur per mėnesį. Paprastai kas savaitgalį šeima kažkur išvyksta – į kaimą, prie jūros, į SPA procedūras, vasarą intensyviai keliauja. Šeima atostogavo Lenkijoje, 3 kartus Pervalkoje, 3 kartus Palangoje, 1 kartą Druskininkuose ir Birštone. Taip pat ne kartą yra lankęsi Turkijoje, Italijoje ir pan. Vilniečio bilietas metams pradinėse klasėse kainavo 10 Eur metams, o dabar kainuoja 80 Eur metams, kas sudarytų 6,66 Eur per mėnesį. Apsilankymams kirpykloje per mėnesį yra skiriama apie 5 Eur (vienas apsilankymas kainuoja 10 Eur, lankomasi kas 2 mėnesius). Vaistams yra skiriama apie 15 Eur per metus. Pasak ieškovės, dukra didelių sveikatos problemų neturi, tačiau jai yra įtariama (duomenys neskelbtini)– nuo pat vaikystės (duomenys neskelbtini). Kol kas diagnozė nėra galutinai patvirtinta, tačiau yra perkami specialūs tepalai, kainuojantys apie 7 Eur, be to, vartojamas cinkas, kainuojantis apie 6 Eur šių medikamentų užtenka 1,5 mėnesiui. Išlaidos minėtiems vaistams, taip pat vaistai kitų sezoninių ligų gydymui (nuo kosulio, nuo slogos, antibiotikai ir pan.) per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 15 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog auginant dukrą yra patiriama ir kitų vienkartinių papildomų išlaidų, kurios net nėra įtrauktos į dukters poreikių lentelę, t. y., pirktas pianinas, paspirtukas, riedlentė, dviratis, šalmas ir pan.

Pasak ieškovės, abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį faktiškai yra reikalinga didesnė pinigų suma, nei nurodyta poreikių lentelėje (III tomas, e. b. l. 103), tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bent minimalią sumą, sudarančią po 200 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. balandžio 18 d. (t. y., ieškinio reikalavimų patikslinimo) – po 2015 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, jog be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikytinę - nepilnametę dukrą S. V., kurią taip pat turi išlaikyti. Informacija apie ieškovės turtinę padėtį atsispindi teismo išreikalautuose duomenyse iš viešųjų registrų. Turimas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įsigytas pasinaudojus banko kreditu, kurio mėnesinė įmoka sudaro apie 90 Eur per mėnesį, šiuo metu likusi negrąžinta kredito suma yra apie 20000 Eur. Turimo žemės sklypo vertė yra apie 4000 Eur, jokių pajamų iš šio turto negauna, be to yra paveldėjusi 1/3 dalį žemės sklypo. Ieškovei nuosavybės teise priklauso visos (duomenys neskelbtini) (pervežimų įmonė) ir (duomenys neskelbtini) (autoservisas) akcijos. Ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė (dirba pilną darbo dieną, gauna minimalų darbo užmokestį) bei (duomenys neskelbtini) personalo vadovė (dirba 1 valandą). Šiuo metu vežėjams sunkiai sekasi, kainos didėja, kuras brangta, užsakymų mažėja, todėl ieškovės darbo užmokestis yra sumažėjęs. Banko sąskaitose matomos iš įmonės ieškovei pervedamos lėšos yra panaudojamos įmonės ūkinei veiklai vykdyti (kurui įsigyti, perduodami tolimųjų reisų vairuotojams ir pan.). Prieš tai gaunamas ieškovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė apie 700 Eur. Pasak ieškovės, šiuo metu didesnes pajamas gauna jos sutuoktinis (virš 1000 Eur per mėnesį), kuris didesne dalimi prisideda tiek prie šeimos poreikių tenkinimo, tiek ir prie šalių nepilnametės dukters M. K. išlaikymo. Ieškovė nurodė, jog yra sveika, darbinga. Kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, įmonė taip pat užsiima tarptautiniais pervežimais, krovinių pervežimu į Uzbekistaną. Kokias pajamas uždirba atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo, sudarančio po 180 Eur per mėnesį, atsakovas nemoka, jokiu kitu būdu neprisideda prie dukters poreikių tenkinimo, dėl laikino išlaikymo sumos išieškojimo į pasirinktą antstolį ieškovė nesikreipė.

Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė nurodė, jog tiek bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tiek ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnametės dukters poreikiai buvo panašūs, dukra jau lankė mokyklą, taip pat lankė būrelius, kurie pastaruoju metu šiek tiek keitėsi. Tiek 2015 m., tiek ir dabar ieškovė gyvena tame pačiame būste, patiria išlaidų komunaliniams mokesčiams apmokėti, dukters drabužiams, avalynei įsigyti ir pan. Ieškovė paaiškino, jog tuo metu, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis sudarė 1500 Lt, iš kurių 500 Lt buvo perverdama ieškovei kaip darbo užmokestis, o 1000 Lt buvo mokama pagal atsakovo prašymą, kaip išlaikymas, kad tokiu būdu būtų sumokami mažesni mokesčiai. 2010 m. sausio 6 d. prašyme, kuris minimas AB Swedbank išklotinėje (II tomas, e. b. l. 183-184) buvo nurodyta, kad 1000 Lt kiekvieną mėnesį turėtų būti pervedama ieškovei kaip atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai M. K.. 2012 m. rugsėjo 27 d. prašymu ši suma buvo sumažinta ir sudarė 500 Lt. Su atsakovo teiginiais, jog išlaikymas buvo teikiamas „į ateitį“ ieškovė nesutinka. Po 2014 m. kovo 28 d. (II tomas, e. b. l. 184) daugiau jokio išlaikymo dukrai atsakovas neteikė bei jokiu kitu būdu neprisidėjo prie dukters išlaikymo.

Pasisakydama dėl priešieškinio, ieškovė nurodė, jog paskutinį kartą atsakovas su dukra matėsi, kai mergaitei buvo 2-3 metai. Taip pat neseniai atsakovas su dukra matėsi teisme, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl mergaitės pavardės pakeitimo. Mergaitė teisme nurodė, jog nepageidauja matytis ir bendrauti su atsakovu, savo tėčiu laiko ieškovės sutuoktinį D. V.. Be to, vieną kartą, galimai 2017 m. vasarą, atsakovas su dukra bendravo telefonu, pasakojo, kaip sunkiai jis serga. Po šio pokalbio dukra verkė, patyrė daug streso. Ieškovė nurodė, jog dukra kalba tik lietuvių kalba, taip pat mokykloje mokosi anglų kalbą, namuose mergaitė girdi rusų kalbą, kadangi ji yra naudojama ieškovės versle. Pasak ieškovės, dukra suprastų kai kuriuos žodžius, sakomus rusų kalba, tačiau pati pasakyti šia kalba nieko negalėtų, todėl bendraujant su atsakovu būtų reikalingas vertėjas. Pasisakydamas dėl švenčių, A. V. patikslino, jog atsakovas yra musulmonas, krikščioniškų švenčių nešvenčia, tuo tarpu ieškovės šeimoje yra švenčiamos katalikiškos šventės. Ieškovės manymu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Atsakovas yra sukūręs naują šeimą, turi dukrą, kurių M. nepažįsta, todėl atsakovo bendravimas su dukra atsakovo namuose, šeimoje, galimai sukeltų mergaitei streso. Ieškovė patikslino, jog iš esmės ji atsakovo bendravimui su dukra neprieštarautų, tačiau jos nuomone, bendravimas turėtų vykti palaipsniui, tam tikroje atskiroje erdvėje, bendravime dalyvaujant vertėjui ar psichologui. Prie išlaidų psichologo/vertėjo pagalbai apmokėti ieškovė nesutiktų prisidėti, kadangi gauna nedidelį atlyginimą ir, jos manymu, būtent atsakovas turėtų siekti atkurti ryšį su dukra, todėl būtent jam turėtų tekti visos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovės manymu, pradėti reikėtų nuo trumpų susitikimų darbo dienomis, valandai - dviems, vieną kartą per mėnesį. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarka likusioje dalyje ieškovė nesutinka, kadangi iki šiol atsakovas visiškai nedalyvavo mergaitės gyvenime. Ieškovės manymu, susitikimuose su atsakovu turėtų dalyvauti ir ieškovė ar jos sutuoktinis, kad mergaitė jaustųsi saugi, tačiau pati ieškovė tokiuose susitikimuose dalyvauti nepageidauja, kadangi atsakovo prisibijo, nes praeityje yra patyrusi iš atsakovo fizinį smurtą. Ieškovė nurodė, jog kiekvieną dieną dirba iki 17 val. Šalių nepilnametei dukrai pamokos kiekvieną dieną baigiasi apie 13-14 val. Ketvirtadieniais nuo 17 iki 18 val. M. sporto klube lankosi sporto salėje, o likusiomis dienomis (pirmadienį-trečiadienį ir penktadienį) nuo 17 iki 19 val. vyksta baseino užsiėmimai, mergaitė į namus po baseino grįžta apie 20 val.

Ieškovė taip pat paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl pavardės dukrai pakeitimo, kurios metu teisme buvo apklausta pati nepilnametė, kuri išreiškė norą nebendrauti su atsakovu. Šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys bei jų atstovai. Ieškovė nurodė, jog ji nepageidautų, kad atsakovas bendrautų su dukra, tačiau tuo atveju, jei pati mergaitė išreikštų tokį norą, šiam norui nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neprieštarautų. Atsakydama į Tarnybos atstovės klausimus, ieškovė paaiškino, jog ketino mokyti dukrą rusų kalbos, tačiau mergaitė mokykloje pasirinko prancūzų kalbą.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys nurodė, jog nepageidauja, kad M. K. būtų dar sykį apklausta teisme.

Teismo posėdžio metu atsakovas O. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tenkinti, su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas paaiškino, jog tuo metu, kai gimė dukra, verslas sekėsi gerai, sveikata taip pat buvo gera, todėl teikė dukrai išlaikymą. Tuo metu ieškovė dirbo pas atsakovą įmonėje, išlaikymas dukrai teikimas pagal atsakovo prašymą, iškaitant išlaikymą iš atsakovo darbo užmokesčio. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Vėliau atsakovo sveikatos būklė ėmė blogėti, įmonė bankrutavo.

Atsakydamas į klausimas apie dukters M. poreikius, atsakovas nurodė, jog į mokyklą eiti, apsirengti reikia, taip pat reikia mokėti už komunalines paslaugas, o visa kita jau pagal galimybes. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu dukters išlaikymui gali mokėti 50 Eur per mėnesį. Taip pat 50 Eur turėtų skirti ieškovė. Atsakovo manymu, šių lėšų (100 Eur) užtektų dukters išlaikymui. Pasisakydamas dėl dukters poreikių, nurodytų poreikių lentelėje (III tomas, e. b. l. 103), atsakovas nurodė, jog jo manymu, dukters maistui per mėnesį galėtų būti reikalinga ne daugiau 150 Eur, baseiną galima lankyti, netgi reikia, jei tam yra finansinės galimybės. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad dukrą augina ieškovė, tegul ji dėl šio užsiėmimo ir sprendžia. Komunaliniams mokesčiams, turėtų pakakti 50 Eur per mėnesį. Dukros poreikiams patenkinti galimai yra patiriamos ieškovės nurodomos kuro išlaidos 11,68 Eur. Pasak ieškovo, dukters drabužiams ir avalynei per mėnesį galimai yra reikalinga apie 20-30 Eur. Ieškovės išlaidos mokyklai turėtų būti sumažintos iki 10 Eur per mėnesį, ieškovės pervedamos sumos į dukters sąskaitą – iki 10-15 Eur per mėnesį, pasiruošimo mokyklai išlaidos turėtų būti sumažintos iki 150 Eur per metus, mokestis už telefono paslaugas – iki 4 Eur per mėnesį, atostogos vasarą – iki 300 Eur per metus, išlaidos telefono aparatui įsigyti – iki 160 Eur per dvejus metus. Pasisakydamas dėl išlaidų vasaros stovyklos, atsakovas negalėjo nurodyti, ar jos vaikui būtų reikalingos. Su ieškovės nurodytomis išlaidomis maistui mokykloje (2 Eur per dieną), vilniečio kortelei (6,66 Eur per mėnesį), kirpyklai (5 Eur per mėnesį) bei vaistams (15 Eur per mėnesį) atsakovas sutiko ir šių sumų neginčijo. Tokiu būdu atsakovas dalį ieškovės nurodytų išlaidų dukters poreikiams, sudarančių 355-370 Eur per mėnesį, pripažino ir atsakydamas į klausimus nurodė, jog jo manymu, abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau atsakovas taip pat paaiškino, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių tokį išlaikymą dukrai teikti. Atsakovas paaiškino, jog tuo metu, kai jo finansinė būklė buvo gera, jis teikė dukrai gerokai didesnį išlaikymą, tačiau šiuo metu dėl sunkios sveikatos būklės bei gaunamų nedidelių pajamų, atsakovas negali dukters M. išlaikymui skirti daugiau, nei 50 Eur per mėnesį. Atsakovas negalėjo atsakyti į klausimus, kodėl skirtingai vertina dukters K. K. (III tomas, e. b. l. 172) ir M. K. poreikius maistui, komunalinėms išlaidoms padengti, atostogoms, mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, tik nurodė, jog dukra K. K. yra vyresnė.

O. K. patvirtino, jog po 2014 m. kovo 28 d. mokėjimo, kuris nurodytas AB Swedbank išrašuose (II tomas, e. b. l. 183 - 184), daugiau jokių lėšų šalių nepilnametės dukters M. K. išlaikymui nėra skyręs, taip pat jokiu kitu būdu nėra prisidėjęs prie dukters išlaikymo. Teismo nutartimi nustatymo laikino išlaikymo neteikia, kadangi neturi lėšų, gaunamų lėšų nepakanka vaistams įsigyti.

Atsakydamas į klausimus apie savo turtinę padėtį, atsakovas paaiškino, kad prieš 4-5 metus, tarp sutuoktinių kilus nesutarimams dėl kitos moters, buvo pasirašyta turto pasidalijimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas perleido sutuoktinei turėtą turtą, įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog turi vieną finansinį įsipareigojimą bankui už įsigytą nekilnojamąjį turtą, įmokos bankui sudaro virs 300 Eur per mėnesį (duomenys pateikti į bylą), šias sumas moka atsakovo sutuoktinė. Transporto priemonių atsakovas neturi, įmonių akcijų nevaldo, (duomenys neskelbtini) akcijų nebeturi, jas perleido prieš daugiau nei 6 metus, kai turėjo sveikatos problemų. O. K. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, inžinieriaus statybininko specialybę. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, juo dirbo nuo pat darbo įmonėje pradžios, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas nurodė, jog prieš 8 mėnesius pradėjo dirbti pilną etatą, o iki tol dirbo puse etato. Jo gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 741 Eur, atskaičius mokesčius virš 500 Eur, tikslios sumos nurodyti negali. Tuo metu, kai dirbo puse etato, gaunamas darbo užmokestis buvo per pusę mažesnis. Atsakydamas į klausimus, atsakovas nurodė, jog 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais sumažėjęs darbo užmokestis įmonėje nėra susijęs su iš teismo gautu ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo. Pasak atsakovo, nurodomu laikotarpiu atsakovo sveikatos būklė buvo itin pablogėjusi, jis nėjo į darbą, nedirbo net puse etato, t. y., dirbo po kelias valandas. Atsakovas paaiškino, jog prieš darbą (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Abi šios įmonės užsiėmė pervežimų veikla. Atsakovas nurodė, jog jo sveikatos būklė yra sudėtinga, jis yra turėjęs sveikatos problemų, po kurių tik po truputį sveiksta, tačiau jo darbingumas nėra ribotas, neįgalumo neturi, ribojimų dirbti darbą nėra. Atsakovas nurodė, jog turi vartoti vaistus ir tuomet jo sveikatos problemos yra išsprendžiamos. Atsakovas paaiškino, kad kitų išlaikytinių jis neturi, tačiau apie 100 Eur per mėnesį prisideda prie pilnametės dukters K. K. išlaikymo.

Su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nesutinka, nes iki tol pervesdavo dukters išlaikymui maksimalią sumą, didesnę sumą, nei reikėjo. Atsakovas nurodė, kad iki 2014 metų M. K. išlaikymui yra pervedęs virs 41000 Lt, todėl dabar nemano, kad yra skolingas. Atsakovas nurodė, jog buvo parašęs prašymą (2010 m. sausio 6 d. prašymas) įmonės buhalterijai, kad kiekvieną mėnesį iš jo darbo užmokesčio 1000 Lt būtų pervedama dukters išlaikymui. Vėliau ši suma sumažėjo iki 500 Lt per mėnesį. Tokį sumažėjimą sąlygojo pablogėjusi atsakovo sveikatos būklė (2010 m. vasario mėnesį atsakovo sveikatos būklė pablogėjo, o 2012 metais buvo visai bloga) bei pablogėjusi įmonės finansinė padėtis (įmonė negalėjo mokėti atsakovui didesnių lėšų, o vėliau ir bankrutavo).

Pasisakydamas dėl pareikšto priešieškinio reikalavimų nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, atsakovas nurodė, kad yra normalus, neagresyvus žmogus, tačiau nori bendrauti su dukra, nori, kad ji turėtų bendrą supratimą apie tėvą, apie jo gimtąją kalbą ir pan. Atsakovas nurodė, kad kol vyksta teismo procesas, nenori sunkinti padėties, nenori traumuoti dukters, tačiau nori su ja bendrauti, nori taikiai susitarti. Tuomet, kai kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje vyko teismo posėdis dėl pavardės, atsakovas trumpai matėsi su dukra, jam pasirodė, kad mergaitė neprieštarautų bendrauti su tėvu. Atsakovui pasiūlius savo telefono numerį, dukra skubėjo, pasakė, kad jį susižinos iš motinos, tačiau mergaitė taip jam ir nepaskambino. Atsakovas mano, kad dukra ieškovės yra prieš jį nuteikta. Atsakovas nurodė, jog be susitikimo neseniai teisme vykusioje apklausoje, prieš tai mergaitę yra matęs 2015 metais. Atsakovas paaiškino, jog kol teikė dukrai išlaikymą, mokėjo pinigus, atsakovas su mergaite matėsi, tačiau vėliau ieškovė pradėjo agresyviai elgtis ir bendravimas nutrūko. Pasak atsakovo, 2016 ir 2017 metais jis yra bendravęs su dukra telefonu, tačiau vėliau dukra pakeitė telefono numerį ir skype programą atjungė.

Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, atsakovas nurodė, jog juos palaiko, nori, kad teismas nustatytų jo bendravimo su dukra tvarką. Atsakydamas į klausimus O. K. nurodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, gali šiek tiek kalbėti lietuviškai. Pasak atsakovo, mergaitė šnekamąją rusų kalbą supranta, nes iki penkerių metų atsakovas su dukra bendravo rusų kalba. Pastaruoju metu dukra kalbėjo lietuviškai, o atsakovas rusiškai ir jie puikiai vienas kitą suprato, todėl atsakovui bendraujant su dukra vertėjas nebūtų reikalingas. Pasisakydamas dėl byloje esančiame jo sutikime įvaikinti (I tomas, e. b. l. 158 - 159) išdėstytų aplinkybių, atsakovas nurodė, jog minėtame sutikime ne visos aplinkybės nurodomos teisingai. Pagrindinė jo nebendravimo su dukra priežastis buvo pablogėjusi atsakovo sveikatos būklė, o ne silpnas ryšys. Tarnybos išvadoje dėl pareikšto ieškinio nurodyta dukters nuomonė galimai buvo įtakota, kaip pamokysi vaiką, taip jis ir kalbės. Pasisakydamas dėl nustatytinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, atsakovas savo poziciją patikslino ir nurodė, jog kol kas norėtų su dukra bendrauti be nakvynių, susitikti su ja kas antrą savaitgalį po 3-4 valandas, praleisti laiką kartu, pasėdėti kavinėje, išgerti arbatos ar užsiimti vaikiškomis pramogomis. Atsakovas yra musulmonas, katalikiškų švenčių metu atsakovas būna namuose, jei sulaukia svečių, sėda prie stalo. Pasak atsakovo, švenčių metu yra daug laisvų dienų, todėl jis sutiktų, kad pagrindinę, pirmąją švenčių dieną M. praleistų ieškovės šeimoje, o sekančiomis laisvomis dienomis atsakovas galėtų 3-4 valandoms pasiimti dukrą ir kažkur su ja nueiti. To jam pilnai pakaktų. Atsakovas nurodė, jog nėra kategoriškas ir dėl patikslinto priešieškinio 8 punkto reikalavimų, kadangi savo gimtadienio nešvenčia. Tėvo dieną dukra K. jį pasveikina, šeima prisėda prie bendro stalo, pavalgo. Per dukters gimtadienį norėtų M. aplankyti, pasveikinti, įteikti jai dovaną, o vėliau – kaip ieškovės šeima nuspręs, nenorėtų trukdyti. Per mokyklines atostogas, jei dukra norėtų, galėtų likti su nakvyne, o jei nenorėtų – tuomet be nakvynės. Atsakovas patikslino, jog nesiekia su dukra bendrauti per jos atostogas pusę atostogų laiko, tačiau norėtų bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (vieną savaitgalio dieną, t. y., šeštadienį arba sekmadienį) 3-4 valandas. Pasisakydamas dėl priešieškinio 11-13 punktuose išdėstytų reikalavimų, atsakovas nurodė, jog juose nurodytą informaciją norėtų gauti, tačiau dėl šios informacijos suteikimo iki šiol į ieškovę nėra kreipęsis, nesinaudojo savo teise tokią informaciją gauti, nes atsakovo sveikatos būklė buvo bloga, jis nenorėjo skambinti ir skųstis dėl savo sveikatos būklės. Dabar, paskutinius 7-8 mėnesius atsakovo sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau paskutinio susitikimo metu atsakovas pajuto ieškovės agresiją, todėl nenorėjo aštrinti situacijos.

Atsakovo manymu, bendraujant su dukra nei vertėjas, nei psichologas ar kitas specialistas ryšiui užmegzti, jam sustiprinti, nėra reikalingas. Reikia tik kad ieškovė bendravimui netrukdytų. Jei pageidauja, ieškovė ar jos sutuoktinis galėtų dalyvauti bendravime. Atsakovas nurodė, kad dabar dėl sunkios finansinės padėties, nesutiktų prisidėti prie specialisto išlaidų padengimo. Atsakovo manymu, specialisto dalyvavimas bendravime jo neįtakotų (nei pagerintų, nei pablogintų). O. K. paaiškino, jog 2018 metais per mėnesį iki 15 dienų praleisdavo ne Lietuvoje, tačiau dabar situacija darbe pasikeitė ir jis per du mėnesius iš Lietuvos buvo išvykęs 5-10 dienų. Atsakydamas į Tarnybos atstovės klausimą, kodėl bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesiėmė priemonių bendrauti su dukra, O. K. paaiškino, kad jautė, jog vaikas yra prieš jį nuteiktas, nenorėjo jo traumuoti, tačiau visada norėjo bendrauti su dukra, taip pat tik dabar atsakovo sveikatos būklė pradėjo taisytis. Tuo atveju, jei mergaitė šiuo metu nenori su juo bendrauti, ieškovė turėtų dėti pastangas, paaiškinti, paruošti dukrą bendravimui.

Atsakovas taip pat palaiko pareikštą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, išdėstyti priteistą išlaikymo įsiskolinimą (jei toks būtų priteistas) 36 mėnesių terminui.

Ieškovės atstovas su prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo nesutiko ir nurodė, jog išlaikymas yra vykdomas skubiai, todėl jis negali būti išdėstomas. Be to, priteisto išlaikymo išdėstymas neatitiktų vaiko interesų, bei sudėtingos ieškovės finansinės situacijos.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Rūta Repčenkienė pateikė byloje galutinę išvadą dėl ginčo ir nurodė, jog išklausius šalių paaiškinimų, susipažinus su civilinės bylos medžiaga, šalių pateiktais papildomais įrodymais, Tarnybos atstovams apsilankius šalių gyvenamosiose vietose, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (plotas 59 kv. m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena ieškovė, jos sutuoktinis D. V., sutuoktinių nepilnametė dukra S. V. ir šalių nepilnametė dukra M. K. Mergaitėms skirtas atskiras šviesus, jaukus kambarys, kuriame yra reikiami baldai, žaislai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnametei. Buvo išklausyta mergaitės nuomonė, kuri nurodė, jog mėgsta keliauti, myli savo mažąją sesutę, gerai sutaria su mamos sutuoktiniu D. V., kurį irgi įvardijo kaip savo tėtį. Mergaitė nurodė, kad apie biologinį tėvą O. K. žinanti, tačiau su juo visiškai nebendraujanti, jį paskutinį kartą matė kai buvo 4 metų amžiaus. Mergaitė nurodė, kad biologinis tėtis yra nesvarbus ir susitikti su juo nenorėtų. Tarnybos atstovė lankėsi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kartus su atsakovu gyvena sutuoktinė bei pilnametė dukra. Butas taip pat tvarkingas, švarus, apstatytas reikiamais baldais. Atsakovas nurodė, jog jo nepilnametė dukra M. šiuose namuose nesilanko, su juo nebendrauja, atskiro kambario neturi, tačiau jei lankytųsi, jai būtų numatyta atskira miegojimo vieta. Tarnyba palaiko pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, išlaikyti vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga. Išlaikymo paskirtis – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam ir harmoningam jų vystymuisi. Išlaikymas neturėtų būti ribojamas tik minimalių poreikių tenkinimu. Tėvų turtinė padėtis taip pat yra svarbi, nustatytina aplinkybė. Svarbios yra gaunamos pajamos, atlyginimas, kiti išlaikytiniai, turimos akcijos ir kita, atsakovas gauna stabilų darbo užmokestį. Byloje visur buvo akcentuojama atsakovo sveikata, tačiau pažymų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos būklė neleistų jam dirbti pilnu pajėgumu, byloje nėra. Atsakovui nenustatytas nei neįgalumas, nei nedarbingumas. Asmuo turi aukštąjį išsilavinimą, yra įmonės komercijos direktorius, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė viena ilgą laiką išlaikė nepilnametę dukrą, taip pat jos sutuoktinis ilgą laiką prisiėmė pareigą išlaikyti M. K. Visos abejonės byloje privalo būti vertinamos vaiko naudai. Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti išlaikymas labiau atitiktų vaiko interesus nei išlaikymas, kurį atsakovas sutinka teikti. Nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo, turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas, atitinkamai paskaičiavus įsiskolinimo dydį. Tarnybos vertinimu, ieškovės nurodomas išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas.

Atsakovas kaip skyrium gyvenantis tėvas, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti vaiko auklėjime. Pažymėtina, jog dažniausiai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliais dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y., jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams ir galimai turėtų neigiamos įtakos vaiko elgesiui, vystymuisi ir jo emocinei būsenai. Atsakovas ilgą laiką su dukra nebendravo, išlaikymo neteikė, praktiškai buvo nusišalinęs nuo rūpinimosi dukra. Tarnybos atstovė pažymėjo, jog tėvo pareigų negalima lengvabūdiškai atsisakyti, t. y., prieš susilaukiant vaikų tėvai prisiima tam tikrą atsakomybę prieš vaiką ir tai negali būti pateisinama nei liga, nei finansine padėtimi, finansinių galimybių neturėjimu. Tarnybai taip pat kelia nerimą tėčio neapsisprendimas dėl tolimesnio bendravimo su dukra. Su vaiku nebuvo bendrauta, ryšį reikėtų atstatyti, tačiau atsakovo paklausus, kas nutiktų, jei finansinė būklė pablogėtų ar sveikata neleistų, ar atsakovas bendrautų su dukra. Atsakovo lengvabūdiškumo šiuo klausimu neturėtų būti. Tarnyba visada pasisako, kad būtų nustatyta konkreti ir aiški bendravimo tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju nerimą kelia atsakovo darbo pobūdis. Ar tikrai atsakovas visada galėtų numatytu laiku bendrauti su dukra. Atstačius ryšį, mergaitė galimai lauktų susitikimų su tėčiu, tačiau abejonių kelia atsakovo darbo pobūdis. Vaikas turi teisę bendrauti su tėčiu. Čia svarbi yra ir ieškovės pozicija. Ji turėtų skatinti vaiką bendrauti su tėčiu, padėti užmegzti ryšį ir stengtis toliau nuosekliai tą ryšį palaikyti. Nors atsakovas mano, kad mergaitė galėtų čia ir dabar bendrauti su atsakovu, tačiau Tarnyba nepalaiko tokios pozicijos. Nagrinėjamu atveju yra praėję per daug laiko, kuomet nebuvo bendrauta, mergaitės nuomonė yra, kad ji nenori bendrauti. Tarnyba mano, kad tam yra reikalingas specialistas. Čia reikalinga ne tik mamos pareiga skatinti bendravimą, tačiau turėtų būti ir tėčio aktyvios pastangos, kaip ir kokį specialistą pasitelkti, kad jis padėtų. Gal ir mama galėtų dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, tačiau bijant, kad mama daro neigiamą įtaką, galimai nelabai tikslingas būtų mamos dalyvavimas bendravime. Geriau būtų pasitelkti neutralų trečiąjį asmenį – specialistą. Galimai pirmojo susitikimo metu psichologas matytų tėvo ir dukters komunikacijos galimybę, ar tėvui kalbant rusiškai, o mergaitei – lietuviškai, jie susikalba. Šiuo atveju yra svarbus abiejų tėvų dialogas. Tarnyba nemano, kad teismo sprendime reikėtų pasisakyti dėl informavimo traumų, ligų atveju ir kt., kadangi tai yra įtvirtinta įstatyme. Tarnybos vertinimu, pereinamasis bendravimo laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra reikalingas ir Tarnyba labiau palaikytų atsakovo poziciją dėl bendravimo, išdėstytą posėdžio metu, o ne numatytą priešieškinyje. Tarnybos vertinimu, vaiko interesus labiau atitiktų bendravimas su tėvu po kelias valandas per dieną, be nakvynių. Tai tęstinio pobūdžio santykiai, todėl, jei užsimegztų ryšys, pasikeistų vaiko pozicija, ateityje būtų galima kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakydama į klausimus Tarnybos atstovė patikslino poziciją dėl specialistų, galinčių dalyvauti tėvo ir dukters bendravime ir nurodė, jog yra privatūs psichologai, tačiau abi šalys nesutinka apmokėti jų paslaugų, taip pat yra psichologai poliklinikose, kurie galėtų padėti. Savivaldybėse taip pat yra teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, todėl šalys turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl psichologo paskyrimo, tačiau Tarnybos atstovė pažymėjo, kad tais atvejai, kai yra teikiamos nemokamos psichologo paslaugos, tenka palaukti eilėse.

Tarnybos manymu, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti laikomasi nuoseklumo, t. y., jei yra nustatytos konkrečios dienos, jomis ir turėtų būti bendraujama. Pereinamojo laikotarpio trukmę sunku numatyti. Jis galėtų trukti iki trijų mėnesių, bendraujant po kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites. Šiai dienai sunku apibūdinti mergaitės santykį su tėčiu. Atsakovui atrodo, jog toje vietoje, kur bendravimas nutrūko, mergaitė ir toliau tęs bendravimą, tačiau mergaitė psichologui gali išdėstyti ir visai kitokią poziciją. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, maksimalus bendravimas neturėtų būti nustatomas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, turėtų būti nustatomas bendravimas be nakvynių, po kelias valandas.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. V. (ikisantuokinė pavardė – S., I tomas, e. b. l. 6) ir atsakovo O. K. dukra (I tomas, e. b. l. 4). Šalys santuokos nebuvo sudarę, gyvena skyrium. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove A. V. 2018 m. kovo 20 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį vėliau patikslino. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs bei atsisakęs dalies reikalavimų, prašo teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir po 215 Eur per mėnesį nuo 2019 m. balandžio 18 d., kuomet buvo priimtas ieškovės reikalavimo patikslinimas.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, šalių nepilnametei dukrai M. K. yra vienuolika metų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė teismui nepilnametės dukters poreikių lentelę, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patikslinta (III tomas, e. b. l. 103) ir kurioje nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 744 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maitinimui (2 Eur per dieną pietums mokykloje, likusioji dalis – maitinimui namuose), viso apie 159 Eur per mėnesį; baseinas – 50 Eur per mėnesį; būsto išlaikymas (komunalinės paslaugos - vaikui tenkanti dalis) – 73,33 Eur per mėnesį; kuras – 11,68 Eur per mėnesį; drabužiai, avalynė – 100 Eur per mėnesį; išlaidos mokykloje (ekskursijos, teatrai, taip pat draugų gimtadieniai ir kt.) – 25 Eur per mėnesį; išlaidos, mokamos į dukters sąskaitą, kuriomis ji disponuoja savarankiškai – 77,82 Eur per mėnesį, pasiruošimas mokslo metams (kuprinės, vadovėliai, pratybos, uniforma ir kt.) – 26 Eur per mėnesį; mokestis už telefono ryšio paslaugas – 10 Eur per mėnesį; muzikos mokykla – 9,88 Eur per mėnesį (2019 metais nebelankoma); vasaros stovyklos – 29 Eur per mėnesį; vasaros atostogos – 167 Eur per mėnesį; vilniečio kortelė – 6,66 Eur per mėnesį, apsilankymai kirpykloje – 5 Eur per mėnesį; telefono įsigijimo išlaidos – 29 Eur per mėnesį; vaistai – 15 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu, pasisakydamas dėl nepilnametės dukters poreikių, atsakovas nurodė, jog dalis ieškovės nurodomų sumų, atsakovo manymu, yra nurodomos nepagrįstai didelės, t. y., išlaidos būsto išlaikymui turėtų būti sumažintos iki 50 Eur per mėnesį; drabužiai, avalynė – iki 20-30 Eur per mėnesį; išlaidos mokykloje (ekskursijos, teatrai, taip pat draugų gimtadieniai ir kt.) – iki 10 Eur per mėnesį; išlaidos, mokamos į dukters sąskaitą, kuriomis ji disponuoja savarankiškai – iki 10-15 Eur per mėnesį, pasiruošimas mokslo metams (kuprinės, vadovėliai, pratybos, uniforma ir kt.) – iki 150 Eur per metus, kas sudarytų 12,50 Eur per mėnesį; mokestis už telefono ryšio paslaugas – iki 4 Eur per mėnesį; vasaros atostogos – iki 300 Eur per metus, kas sudarytų 25 Eur per mėnesį; telefono įsigijimo išlaidos – iki 160 Eur dvejiems metams, kas sudarytų 6,66 Eur per mėnesį.

Atsakovas sutiko, jog dukters maitinimui (įskaitant ir maitinimą mokykloje) yra reikalinga iki 150 Eur, vilniečio kortelei įsigyti – 6,66 Eur per mėnesį, apsilankymams kirpykloje – 5 Eur per mėnesį; vaistams – 15 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, jog baseiną reikia lankyti, jei tam yra finansinės galimybės, tačiau dėl jo turėtų spręsti ieškovė. Atsakovas negalėjo nurodyti, ar dukrai yra reikalingos vasaros stovyklos, tačiau paaiškino, kad savo vyresniosios dukters į stovyklas nėra išlaidęs. O. K. sutiko, kad dukros poreikiams patenkinti galimai yra patiriamos ieškovės nurodomos kuro išlaidos, sudarančios 11,68 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas sutiko, jog dukters poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 376-391 Eur suma bei nurodė, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas šalys turėtų dengti lygiomis dalimis, tačiau paaiškino, kad dėl šiuo metu sudėtingos finansinė situacijos, nepilnametės dukters M. K. išlaikymui galėtų skirti 50 Eur poer mėnesį.

Ieškovė, siekdama pagrįsti dukters poreikius, į bylą pateikė savo bei šalių nepilnametės dukters sąskaitų išrašus (II tomas, e. b. l. 77-79, III tomas, e. b. l. 6-14, 82-90, 100-102), prekių įsigijimo kvitus (III tomas, e. b. l. 15-32, 91-99), paaiškinimus dėl M. K. poreikių detalizavimo (III tomas, e. b. l. 33-35).

Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukters maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 115 Eur. Taip pat 2 Eur per dieną yra skiriama maitinimui mokykloje. Atsakovas su šia suma iš esmės sutiko, nurodydamas, jog dukters maitinimui per mėnesį turėtų būti skiriama iki 150 Eur. Teismo vertinimu, 2,00 Eur per dieną suma išlaidoms pietums mokykloje, kas atitinkamai sudarytų apie 44 Eur per mėnesį, bei 115 Eur suma maistui namuose yra protingos ir pagrįstos. Taip pat tikėtina, kad 11 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 100 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 100 Eur. Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas būsto išlaikymui (III tomas, e. b. l. 8), ieškovės paaiškinimus, jog už teikiamas komunalines paslaugas ne visada yra mokama kas mėnesį, neretai – kas ketvirtį, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas, taip pat gyvenantis trijų kambarių bute, nurodė, jog jo išlaikymui bei komunalinėms paslaugoms apmokėti trijų asmenų šeima skiria apie 210 Eur per mėnesį, iš esmės analogišką išlaidų skaičių dalijant iš 4 asmenų, kadangi ieškovės šeimą sudaro 4 asmenys, teismas ieškovės nurodytas išlaidas būsto išlaikymui (šalių nepilnametei dukrai tenkančią dalį) sumažina iki 53 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog dukra jau dvejus metus lanko baseiną, kainuojantį 50 Eur per mėnesį, prieš tai dvejus metus lankė muzikos mokyklą, kainavusią apie 191 Eur (89 Eur + 102 Eur) per metus, šokių būrelį, kainavusį 20 Eur per mėnesį. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų baseinui pagrįstumo, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Taip pat turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytas aplinkybes, susijusias su patiriamomis išlaidomis baseinui apmokėti, bei į bylą pateiktus mokėjimų pavedimų duomenis, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė, skaičiuodama šias išlaidas, jas sumažina 15 Eur neformalaus vaikų švietimo kompensacijos suma, nors nagrinėjamu atveju, ši kompensacija ieškovei dar nebuvo pritaikyta, teismas nurodytas išlaidas baseinui (ar kitai papildomo ugdymo ar sporto veiklai), sudarančias 50 Eur per mėnesį, pripažįsta protingomis bei pagrįstomis. Teismas taip pat vertina, kad ieškovės nurodomos išlaidos laisvalaikiui, t. y., ekskursijoms mokykloje, kelionėms į muziejus, į mokyklą atvykstantiems teatro pasirodymams bei vaikų gimtadieniams, sudarančios 25 Eur per mėnesį, bei ieškovės nurodytos kuro išlaidos, sudarančios 11,68 Eur per mėnesį, yra tikėtinos bei protingo dydžio.

Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 10 Eur per mėnesį (120 Eur per metus) išlaidas kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims (kuprinei, penalui ir kt.), 6,66 Eur išlaidas per mėnesį (80 Eur) per metus vadovėliams bei pratyboms bei 10 Eur per mėnesį (120 Eur per metus) išlaidas mokyklinei uniformai, 8 Eur per mėnesį išlaidas mobiliojo telefono ryšio paslaugoms bei 7 Eur per mėnesį išlaidas mobiliojo telefono aparatui įsigyti.

Atsakovui neginčijant išlaidų vaistams, sudarančių 15 Eur per mėnesį, vilniečio kortelei – 6,66 Eur per mėnesį, apsilankymams kirpykloje – 5 Eur per mėnesį, vasaros atostogoms – 25 Eur per mėnesį (300 Eur per metus), teismas šias išlaidas bei 15 Eur per mėnesį dienpinigius pripažįsta neįrodinėtinomis (CPK 187 straipsnis).

Nesant į bylą pateiktų įrodymų apie patiriamas išlaidas vasaros stovykloms apmokėti, teismas šias ieškovės nurodytas išlaidas pripažįsta neįrodytomis.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (atostogų, laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 500 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismas taip pat pažymi, jog atostogų, papildomo lavinimo išlaidos pripažintinos susijusiomis ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis ieškovė be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą S. V.. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkė (III tomas, e. b. l. 126-135). Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais, A. V. dirba (duomenys neskelbtini) direktore bei (duomenys neskelbtini) personalo vadove, jos gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 650 Eur per mėnesį (I tomas, e. b. l. 10-20, II tomas, e. b. l. 1-28, III tomas, e. b. l. 104-109, 173-176). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu yra registruotos nuosavybės teisės į du nekilnojamojo turto objektus, taip pat registruotas juridinis faktas – išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 dalį paveldėto žemės sklypo (III tomas, e. b. l. 139, 141-146). Nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pasinaudojus banko kreditu. Bylos duomenimis, ieškovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui (II tomas, e. b. l. 29, III tomas, e. b. l. 122). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu yra nėra registruota transporto priemonių (I tomas e. b. l. 48, III tomas, e. b. l. 114). Įrašų turto arešto aktų registre apie ieškovę nėra (II tomas, e. b. l. 30). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų (II tomas, e. b. l. 174-176, III tomas, e. b. l. 115-119).

Bylos duomenimis atsakovas O. K. be šalių nepilnametės dukters, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovo dukra K. K. jau yra sulaukusi pilnametystės, studijuoja aukštojoje mokykloje (I tomas, b. l. 107, 128, III tomas, e. b. l. 172). Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudaro 741 Eur (I tomas, e. b. l. 28-32, 62-63, 105, 119, 126, II tomas, e. b. l. 33-47, III tomas, e. b. l. 110-113, 178-180). Atsakovui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosaybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – sodo pastatas su statiniais, esnatis (duomenys neskelbtini), (I tomas, e. b. l. 45-47, 120-123, III tomas, e. b. l. 140, 147-149). Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui (I tomas, e. b. l. 94-102, 108-111, 112-115, III tomas, e. b. l. 124). Transporto priemonių, priklausančių atsakovui nuosavybės teise, O. K. neturi (I tomas, b. l. 49, 118, III tomas, e. b. l. 138). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar asmens dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų, tačiau atsakovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbęs vadovaujamą darbą, buvęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) akcininku (III tomas, e. b. l. 136-137). Įrašų turto arešto aktų registre apie atsakovą nėra (II tomas, e. b. l. 31-32). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo atžvilgiu šiuo metu yra pradėta 1 vykdomoji byla, susijusi su (duomenys neskelbtini) vykdoma bankroto procedūtra (II tomas, e. b. l. 60, III tomas, e. b. l. 120-121).

Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas itin akcentavo savo sunkią sveikatos būklę, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog 2018 m. spalio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovams buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, darbingumo ribojimus (II tomas, e. b. l. 53), tačiau sekančio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog tokių dokumentų nėra.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Byloje esant pateiktai tik epikrizei apie tai, jog 2016 m. vasario mėnesį atsakovas yra turėjęs tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini) (I tomas, e. b. l. 116-117), taip pat išklausius atsakovo paaiškinimus, kad neįgalumas jam nėra nustatytas, darbingumas nėra ribotas, o vaistų vartojimas padeda šias sveikatos problemas išspęsti, teismas laiko nustatytu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, kurio sveikatos būklė neįtakoja galimybės dirbti bei užsidirbti pajamas, kurių dalį galėtų skirti nepilnametės dukters M. K. išlaikymui.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra kiek didesnės nei ieškovės, tačiau A. V. nuosavybės teise priklauso didesnės vertės registruotinas turtas. Vadovaujantis teismo išreikalautais registrų duomenimis, nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriams. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, jo dukra K. K. jau yra pilnametė, todėl jis pagal galimybes turėtų prisidėti prie vyresniosios dukters išlaikymo, o jaunesniąją dukrą M. K. privalo išlaikyti iki pilnametystės. Tuo tarpu ieškovė A. V. be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią šiuo metu taip pat privalo išlaikyti. Sprendžiant dėl šalių nepilnametės dukters M. K. išlaikymo, kartu atsižvelgtina ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina), esant galimybėms, turėtų didesne dalimi prisidėti prie materialinio vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyveno kartu su ieškove, o atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir visu ginčo laikotarpiu ne tik kad faktiškai nedalyvavo dukters M. gyvenime, bet ir neteikė jai jokio išlaikymo. Dukters išlaikymo pareigą minimu laikotarpiu vykdė išimtinai ieškovė, padedama sutuoktinio D. V.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti mažiau nei pusę nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos ir po 215 Eur nuo 2019 m. balandžio 18 d. (ieškinio reikalavimų patikslinimo dienos) iki dukters pilnametystės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., sudarantį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. kovo 21 d.) iki 2019 m. balandžio 17 d. ir po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės. Kartu pažymėtina, jog tokiu atveju ieškovė turėtų likusia dalimi, prisidėti prie nepilnametės M. K. poreikių patenkinimo.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. kovo 21 d. d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl ieškovės pareiga nagrinėjamu atveju būtų įrodyti nepilnametei dukrai ginčo laikotarpiu reikalingą išlaikymo dydį, o aplinkybes, kad išlaikymą atsakovas vaikui mokėjo ir nėra išlaikymo įsiskolinimo, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes. 

Ieškovė nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškinys teisme gautas 2018 m. kovo 21 d., bei atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, byloje 3 metų išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis patikslintinas ir skaičiuotinas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 20 d.), atsakovas prie dukters išlaikymo faktiškai neprisidėjo. Pasak ieškovės, šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga iš esmės analogiška suma (ieškovė tiek 2015 m. tiek ir 2018-2019 metais gyveno tame pačiame bute, šalių nepilnametė dukra tiek 2015 m., tiek ir 2018-2019 m. jau lankė mokyklą, todėl išlaidos buvo patiriamos ne tik jos maistui, drabužiams, avalynei įsigyti, būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, bet ir išlaidoms mokykloje, dukters laisvalaikiui bei lankomoms papildomo ugdymo veikloms – muzikos mokyklai, šokių būreliui, baseinui ir kt., apmokėti). Nepaisant to, kad teismui pateiktame ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra siejamas su tuo metu buvusiu MMA, teismas sutinka su teismo posėdžio metu ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo tik nežymiai mažesni.

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog laikotarpiu už kurį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, šalys gyveno skyrium. 2015 m. spalio 3 d. ieškovė sudarė santuoką su D. V. (I tomas, e. b. l. 6). Abi šalys taip pat patvirtino, jog paskutinės lėšos šalių nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo buvo pervestos 2014 m. kovo 28 d. (II tomas, e. b. l. 184). Po šio mokėjimo atsakovas daugiau jokių lėšų dukters išlaikymui ieškovei nėra pervedęs, taip pat jokiu kitu būdu nėra prisidėjęs prie šalių nepilnametės dukters M. išlaikymo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo, kuris nepilnametei buvo teikiamas laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos, vertinimo. Teikdamas prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (II tomas, e. b. l. 180-181), atsakovas nurodė, jog 2010-2013 metais jis nepilnametės dukters išlaikymui teikė ženkliai didesnę sumą, nei buvo reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl suteiktas išlaikymas turėtų būti vertinamas kaip permoka ir išlaikymo įsiskolinimas atsakovui neturėtų būti skaičiuojamas. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai dirbant (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo pateikęs įmonės buhalterijai 2010 m. sausio 6 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma ieškovei pervesti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, sudarantį po 1000 Lt per mėnesį. Pasak ieškovės, 2012 m. rugsėjo 27 d. atsakovo prašymu ši suma buvo sumažinta iki 500 Lt per mėnesį. Aplinkybė, jog 2010 m. sausio 6 d. atsakovas buvo pateikęs (duomenys neskelbtini) prašymą iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį po 1000 Lt, o nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. – po 500 Lt pervesti ieškovei kaip išlaikymą, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Iš byloje esančio AB Swedbank finansinių operacijų sąrašo duomenų (II tomas, e. b. l. 183-184) matyti, jog nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį pagal pateiktą atsakovo prašymą ieškovei buvo pervedama po 1000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „nuo O. K. (p-l rašymą 2010 -01-06)“. 2012 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimu ieškovei buvo pervesta ne 1000 Lt, o 2000 Lt suma ir šiuo atveju mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma „nuo O. K. (p-l rašymą 2010 -01-06) už 12 mėn., 01 mėn.“. Atitinkamai įmonei atliekant pavedimus ieškovei pagal 2012 m. rugsėjo 27 d. atsakovo prašymą, mokėjimo paskirtyje be prašymo numerio kiekvieną kartą buvo nurodomas ir konkretus mėnuo, už kurį teikiamas išlaikymas. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog 2010-2012 metais šalys buvo susitarę dėl atsakovo teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, sudarančio po 1000 Lt per mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. ir po 500 Lt per mėnesį laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. Byloje nesant įrodymų, kad šalys buvo susitarę dėl mažesnio teiktino išlaikymo dydžio per mėnesį ar kad išlaikymas buvo teikiamas didesnis nei susitarta, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip išlaikymo permoka, šios atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Teismas taip pat pažymi, jog minimalios mėnesinės algos (MMA) kriterijus nėra ir negali būti laikomas pagrindiniu esminiu, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimą. Pažymėtina, jog išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikui išlaikymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2010 m. vasario – 2012 m. gruodžio mėnesiais MMA sudarė mažesnę nei 1000 Lt sumą per mėnesį, o tuo tarpu atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai sudarė 1000 Lt per mėnesį, neleidžia teismui daryti išvados, jog buvo teikiamas didesnis nei susitarta, išlaikymas, kuris vertintinas kaip išlaikymo permoka.

Kaip jau buvo minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis, o civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju be AB Swedbank finansinių operacijų sąrašo, atsakovas neteikė į bylą kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (t. y., nuo 2015 m. kovo 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą. Be to, bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, jog nurodomu laikotarpiu atsakovas išlaikymo dukrai neteikė bei jokiu kitu būdu neprisidėjo prie nepilnametės M. K. poreikių tenkinimo, t. y., dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovas su dukra praktiškai nebendravo, šalių nepilnametę dukrą iš esmės išlaikė ieškovė, padedama savo sutuoktinio. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kartu įvertinus aukščiau aptartą šalių turtinę padėtį šiuo laikotarpiu (2015-2016 m. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini); duomenų apie tuo metu sunkią atsakovo sveikatos būklę, jam nustatytus darbingumo ribojimus ar neįgalumą byloje nėra, (duomenys neskelbtini) pateiktos 2018 m. birželio 12 d. pažymos (II tomas, e. b. l. 124) duomenimis, atsakovo gaunamas darbo užmokestis, dirbant dvi valandas per dieną arba 8 val. per mėnesį (2 val. x 4 sav.) sudarė 205 Eur (II tomas, e. b. l. 33-47), kas dirbant pilną darbo dieną, t. y., 40 val. per savaitę, atitinkamai sudarytų 1025 Eur per mėnesį), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 6470,35 Eur, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kokią konkrečią pinigų sumą ji skyrė nepilnametės dukters išlaikymui per minimą trijų metų įsiskolinimo laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnametės dukters poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo ženkliai kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukrai M. K. išlaikymą, per sudarantį po 179,73 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 6470,35 Eur per trejus metus.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo

CK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareikštą prašymą dėl teismų priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo išdėstymo 36 mėnesių grindžia sunkia savo finansine padėtimi, tačiau atsakovo turtinės padėties, remiamasi byloje esančiais įrodymais nėra itin sunki.

Nors teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pasisakė ir įvertino atsakovo turtinę padėtį, akivaizdu, kad iš karto įvykdyti teismo priteisto 6470,35Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo jis šiuo metu galimybės neturi, byloje nėra duomenų apie tokias atsakovo santaupas, todėl neišdėsčius sprendimų vykdymo, gali atsirasti esminės žalos atsakovo turtinei padėčiai, jo gyvenimo kokybei. Nors teismui priėmus sprendimą ir priteisus iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, sprendimui įsiteisėjus įgyvendinti savo bei nepilnametės dukters teises, t. y., gauti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo įsiskolinimą, disponuoti šiomis lėšomis atsižvelgdama į vaiko interesus bei poreikius, tačiau turi būti atsižvelgta ir į minėtą teismų praktikoje nurodomą proporcingumo principą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Paisant abiejų šalių interesų, kad nei vienai iš šalių neturi būti suteiktas pranašumas, išlaikant jų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteistą išlaikymo įsiskolinimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui ir tokiu būdu užtikrinant tinkamą sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius išlaikymo prievolėje yra vaikas, nustatoma, kad atsakovas 23 mėnesius turi mokėti po 270 Eur per mėnesį (paskutinį mėnesį – 260,35 Eur) išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės dukters M. K. naudai.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nustatyti pakankami detalią ir konkrečią atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (II tomas, e. b. l. 100-106). Ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko, ir nurodė, jog atsižvelgiant į beveik 8 metus trukusį laikotarpį, kurio metu atsakovas nebendravo su šalių nepilnamete dukra, šiuo metu atsakovo ir nepilnametės M. K. ryšys yra nutrūkęs, jį yra reikalinga atkurti. Be to, atsakovas ir M. K. yra skirtingų religijų, švenčia skirtingas šventes, kalba skirtingomis kalbomis, todėl ieškovės nuomone, jų tarpusavio ryšį reikėtų atkurti pamažu, pradedant nuo trumpų susitikimų, juose dalyvaujant vertėjui ar psichologui.

Atsakovas su tokia ieškovės pozicija iš esmės sutiko ir paskutinio teismo posėdžio metu savo poziciją dėl siūlomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos patikslino, nurodydamas, jog kol kas norėtų su dukra bendrauti be nakvynių, susitikti su ja kas antrą savaitgalį po 3-4 valandas, kartu praleisti laiką. Atsakovas nurodė, kad sutiktų, jog katalikiškų švenčių pirmąją dieną dukra praleistų ieškovės šeimoje, o sekančiomis laisvomis dienomis atsakovas norėtų su dukra susitikti vieną pasirinktą dieną 3-4 valandoms. Per dukters gimtadienį norėtų M. aplankyti, pasveikinti. Atsakovas patikslino, jog nesiekia su dukra bendrauti per jos atostogas pusę atostogų laiko, tačiau norėtų bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (vieną savaitgalio dieną, t. y., šeštadienį arba sekmadienį) 3-4 valandas.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog atsakovas neabejotinai turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. K., tačiau nagrinėjamu atveju neturėtų būti nustatoma maksimali, be apribojimų atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

Teismas, ištyręs byloje surinktą medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimų, Tarnybos išvados dėl ginčo, spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, atsižvelgia į tai, jog mergaitė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paskutinį kartą su atsakovu matėsi bei su juo bendravo būdama 4 metų amžiaus, šiuo metu atsakovo ryšys su nepilnamete dukra yra itin susilpnėjęs ir yra reikalinga specialistų (psichologų) pagalba jį atkurti, numatant pereinamąjį trijų mėnesių bendravimo laikotarpis, kurio metu siekiant sustiprinti dukros ir tėvo emocinį ryšį bei įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsakovas O. K. bendrautų su vaiku kas antrą savaitę 1 val. dalyvaujant psichologui, jo paskirtu laiku, o šiam laikotarpiui pasibaigus, t. y., po 6 atsakovo susitikimų su dukra, nustatytina atsakovo bendravimo tvarka, apimanti atsakovo bendravimų su dukra kas antrą savaitgalį, pasirinktą šeštadienio arba sekmadienio dieną po 4 valandas, konkretų bendravimo laiką prieš 1 dieną šalims suderinant tarpusavyje, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters M. K. bei šalių užimtumą.

Atsižvelgiant į aplinkybė, jog atsakovas sugeba buitine kalba komunikuoti lietuviškai (tą parodė teismo posėdžio metu) bei šalių nepilnametė dukra šiek tiek supranta rusų kalbą, vertėjo dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravime nenustatomas.

Ieškovei pageidaujant bei teismo posėdžio metu atsakovui neišreiškus prieštaravimų, nustatoma ieškovės teisė dalyvauti tėvo ir dukters bendravime.

Teismas pažymi, jog šiuo metu nesant atkurtam tėvo ir dukters ryšiui, nenumatytinas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra su nakvynėmis ar atostogų metu.

Teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jei dėl pasirinkto specialisto teikiamų paslaugų būtų patiriama finansinių išlaidų, jos turėtų būti dengiamos atsakovo lėšomis, kadangi būtent atsakovas didžiąja dalimi yra atsakingas dėl tėvo ir dukters ryšio susilpnėjimo.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Pažymėtina, jog besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Kartu pabrėžtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (sustiprėjus atsakovo bei šalių nepilnametės dukters tarpusavio ryšiui), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai tik dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo bei atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Reikalavimai dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra reiškiami, tačiau tiek iš šalių paaiškinimų, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvą paskutinį kartą matė, būdama 4 metų amžiaus, tiek ir iš pareikštų ieškovės ir atsakovo reikalavimų (išlaikymą yra prašoma priteisti iš atsakovo, o atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo su skyrium gyvenančia nepilnamete dukra tvarką), matyti, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Siekiant kompleksiškai sureguliuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir ateityje užkirsti kelią dar vienos civilinės bylos iškėlimui, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, viršija pareikštus reikalavimus ir be šalių pareikštų ieškinio/priešieškinio reikalavimų taip pat priima sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pareikštu ieškiniu bei priešieškiniu, t. y., nustato šalių nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. V. (CK 3.174 straipsnis).

Teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo O. K. laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai M. K. kas mėnesį mokamomis 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo rašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki 2019 m. balandžio 17 d.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės.

Periodines išmokas kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 20 d., sudarantį 6470,35 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 35 euro centus).

Išdėstyti nepilnametės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisto 6470,35 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius atsakovui mokant po 270 Eur per mėnesį, o paskutinį mėnesį – 260,35 Eur.

Paskirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1.       Atsakovas O. K. su nepilnamete dukra M. K. bendrauja kas antra savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovo O. K. pasirinktam psichologui.

2.       Atsakovas O. K. bendravime su nepilnamete dukra turi teisę dalyvauti ieškovė A. V.

3.       Psichologo konsultacijas apmokamos atsakovo lėšomis.

4.       Suėjus 3 (trijų) mėnesių pereinamajam atsakovo O. K. bendravimui su dukterimi M. K., dalyvaujant psichologui, t. y., įvykus 6 (šešiems) susitikimams, nustatoma sekanti atsakovo O. K. bendravimo su nepilnamete dukra M. K. tvarka – atsakovas O. K. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pasirinktą šeštadienio arba sekmadienio dieną po 4 valandas, konkretų bendravimo laiką prieš 1 (vieną) dieną šalims suderinant tarpusavyje, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters M. K. bei šalių užimtumą.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Renata Jocienė