Civilinė byla Nr. e2-124-1055/2022

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01058-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.8.; 2.2.1.10.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17;

3.2.3.1.; 3.2.4.8.2.; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Daivai Savickienei,

dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,

atsakovo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas yra ilgametis (duomenys neskelbtini) įsteigto Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys ir valdybos narys, taip pat nuo klubo įkūrimo dienos iki 2019 metų pabaigos buvo klubo vadovas. Vadovaujant ieškovui klubas ne kartą buvo išrinktas šauniausiu Utenos rajono medžiotojų klubu. Ieškovas medžioja nuo (duomenys neskelbtini) metų, yra medžiotojų bendruomenėje žinomas ir gerbiamas asmuo, daug savo gyvenimo ir jėgų atidavęs medžioklės tradicijų puoselėjimui, klubo vardo garsinimui. Medžiotojų bendruomenėje jis neginčijamai pripažįstamas labiausiai patyrusiu tauriųjų elnių kviesliu Lietuvoje, yra Lietuvos ir Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatų daugkartinis dalyvis ir Lietuvos tauriųjų elnių kvieslių čempionatų teisėjas. Taip pat ieškovas yra medžioklinių ragų orkestro „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas ir muzikantas, kaip prodiuseris yra prisidėjęs prie edukacinio filmo apie medžioklės kultūros istoriją ir dabartį Lietuvoje „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo. Taigi, ieškovą ir medžioklę sieja ypatingi santykiai, medžioklė ieškovui tapusi ne vien hobiu, bet ir neatsiejama gyvenimo dalimi, be kurios ieškovo gyvenimo negalima pavadinti pilnaverčiu.

Ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini) rajone ir jo tėvų namas patenka į klubo medžioklės plotą, taigi visą gyvenimą jis medžiojo tik tėviškėje – (duomenys neskelbtini), su kuria jį sieja ypatingas ryšys. Tėvų name ieškovas praleidžia kelias dienas per savaitę ir savo poilsį paprastai derina su medžiokle. Pažymi, kad jis yra aktyvus medžiotojas, pavyzdžiui, per 2018 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesius medžiojo net 40 kartų, per 2019 metų balandžio – rugsėjo mėnesius – 23 kartus. Ieškovas yra lojalus klubo narys ir niekada nesvarstė galimybės tapti kito medžiotojų klubo nariu ar medžioti kito klubo plotuose.

2019 metais kilus konfliktui tarp ieškovo ir klubo nario S. B. B., jis atsistatydino iš klubo vadovo pareigų ir laikinuoju klubo valdybos pirmininku nuo 2019 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas S. B. B., kuris šias pareigas eina iki šiol. Nuo to laiko Klubas, atstovaujamas minėto asmens (jam veikiant kaip vadovas ir valdybos pirmininkas) ir pritariant bei padedant jam lojaliems klubo nariams – valdybos nariui E. M. ir revizijos komisijos nariui J. K., prieš ieškovą prasidėjo tęstinė persekiojimo akcija, kurios tikslas ir siekiamas rezultatas yra ieškovo visiškas nušalinimas nuo klubo veiklos ir, galiausiai, pašalinimas iš klubo. Šiam tikslui pasiekti klubo vadovybė jau antrus metus iš eilės jo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, bauginimą, tikrovę neatitinkančių žinių apie ieškovą skleidimą klubo nariams, siekiant pakenkti jo reputacijai klubo narių akyse ir taip nulemti jų sprendimą balsuoti už ieškovo pašalinimą iš klubo, de fakto nušalinimą nuo klubo vadovo pareigų, nevienkartinį neteisėtą atėmimą ieškovui teisės medžioti klubo medžioklės plotuose, neteisėtą neišdavimą medžioklės lapo.

Ieškovui pasitraukus iš klubo vadovo pareigų, jis liko klubo valdybos nariu, tačiau atsakovas, atstovaujamas laikinojo vadovo, tyčia suklaidino viešojo registro tvarkytoją pateikdamas jam tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas nebėra klubo valdybos narys, ko pasekoje ieškovas buvo išregistruotas iš valdybos narių. Reaguodamas į tai, ieškovas pateikė prašymą VĮ Registrų centras, kuris prašymą visiškai tenkino ir atitaisė klaidą Juridinių asmenų registre. Nepaisant to atsakovas ir toliau nepripažino ieškovo valdybos nariu, laikinas vadovas valdybos posėdžius organizuodavo ignoruodamas ieškovą, į 2020 metais vykusius posėdžius ieškovas nebuvo kviečiamas, protokoluose buvo nurodoma, kad valdyboje yra 4 nariai, klubo nariams buvo nuosekliai teikiama informacija, kad ieškovas nėra valdybos narys. Tokiu būdu ieškovas ilgą laiką buvo neteisėtai nušalintas nuo klubo valdybos nario pareigų vykdymo, dėl to sumažėjo jo savivertė ir jis patyrė ilgalaikį stresą.

Tęsdamas savo plano visiškai nušalinti ieškovą nuo klubo veiklos įgyvendinimą, atsakovas viešai pradėjo kaltinti ieškovą išgalvotais ir sunkiai suprantamais pažeidimais. 2020 m. liepos 3 d. laikinasis vadovas išsiuntė klubo nariams pranešimą apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, į kurio darbotvarkę 7 klausimu įtraukė klausimą dėl balsavimo dėl A. K. narystės klube sustabdymo ar draudimo medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje iki vienerių metų ar klubo nario pašalinimo už klubo įstatų 3.3.1. ir 9.5.7. punktų nesilaikymą (pažeidimą), tai yra už visos klubo veiklos dokumentacijos neišsaugojimą. 2020 m. liepos 10 d. atsakovo laikinasis vadovas išsiuntė klubo nariams dar vieną pranešimą, kurio 9 punkto 7 papunktyje nurodė tikrovę neatitinkančius ieškovą šmeižiančius duomenis apie tariamai jo padarytus įvairius pažeidimus. 2020 m. liepos 16 d. vykusiame valdybos posėdyje, į kurį ieškovas nebuvo pakviestas, buvo priimti sprendimai į visuotinio susirinkimo, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 22 d. darbotvarkę įtraukti 7 klausimą dėl balsavimo dėl ieškovo pašalinimo arba dėl nepasitikėjimo ir tikslingumo A. K. būti klubo nariu. 2020 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, 2020 m. spalio 3 d. įvykusiame pakartotiniame visuotiniame susirinkime 10 klubo narių, balsuodami išreiškė pasitikėjimą ieškovu, o 8 – nepasitikėjimą, kas rodo, jog atsakovo laikinojo vadovo klubo nariams skleisti prasimanymai apie ieškovą neigiamai paveikė jo reputaciją narių akyse.

2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdyje taip pat buvo priimtas sprendimas dviem mėnesiams uždrausti A. K. medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje. Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020 šis sprendimas pripažintas negaliojančiu, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d. Teisės medžioti atėmimo terminas baigėsi 2020 m. rugsėjo 16 d. ir ieškovas žodžiu kreipėsi į S. B. B. su prašymu išduoti medžioklės lapą, o šiam nereaguojant 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į visus klubo narius su prašymu padėti spręsti medžioklės lapo neišdavimo situaciją. Lapas ieškovui taip ir nebuvo išduotas, o S. B. B. suskubo inicijuoti dar vieną valdybos posėdį ir 2020 m. spalio 1 d. posėdyje, į kurį ieškovas vėl nebuvo pakviestas, S. B. B. ir valdybos nario E. M. balsais buvo priimtas sprendimas skirti A. K. griežtą papeikimą ir uždrausti jam medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis klubo turtu už klubo įstatų nesilaikymą (3.1., 3.3., 5.7.2. p.) ir Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (3.2., 3.3., 3.5. p.) 12 mėnesių arba iki bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai. Šis valdybos sprendimas 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-1027/2021 pripažintas negaliojančiu, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Atkreipia dėmesį, kad vienas iš drausminės nuobaudos taikymo motyvų buvo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas tyčia sugadino klubo vadovo turtą ir grasino galvoje skylę pragręžti. Dėl tokių išgalvotų S. B. B. teiginių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, kuris 2020 m. lapkričio 5 d. prokurorės nutarimu buvo nutrauktas. Tačiau informacija apie ieškovo tariamai sugadintą klubo vadovo turtą ir grasinimą sunkiai sužaloti buvo pateikta klubo nariams oficialiame dokumente – valdybos protokole, tuo siekiant nariams sudaryti ieškovo, kaip neadekvataus, visuomenei pavojingo asmens įvaizdį.

2021 m. rugpjūčio 5 d. S. B. B. atsiuntė ieškovui ir kitiems valdybos nariams pranešimą apie 2021 m. rugpjūčio 13 d. įvyksiantį valdybos posėdį, kurio darbotvarkės 1 punkte buvo nurodytas klausimas vėl svarstyti dėl griežto papeikimo A. K. skyrimo ir uždraudimo jam medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis klubo turtu už klubo įstatų nesilaikymą (3.1., 3.3., 5.7.2. p.) bei Etikos ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (3.2., 3.3., 3.5. p.) 12 mėnesių arba iki byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, tik šį kartą prieš tai išklausius ieškovo paaiškinimus. Taigi net ir pasibaigus dviem civilinėms byloms, atsakovas ir toliau siekė įpareigoti ieškovą pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios jau buvo Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu pripažintos nesudarančiomis pagrindo drausminių nuobaudų skyrimui. Valdybos posėdžio metu sprendimas dėl nuobaudos skyrimo ieškovui priimtas nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad S. B. B., vedinas neapykantos ieškovui, toliau piktnaudžiauja savo laikinojo vadovo ir valdybos pirmininko pareigomis, jas naudodamas darant spaudimą ieškovui, o pastarasis gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje, kad su juo bus vėl bandoma susidoroti.

Teisė medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje ieškovui neteisėtai buvo atimta nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos 16 d. iki (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 16 d. ir nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 20 d. Net ir teismams panaikinus neteisėtas drausmines nuobaudas, jis realiai teisės medžioti klubo medžioklės plotuose faktiškai realizuoti negali, nes tam toliau trukdo klubas, atstovaujamas S. B. B., kadangi neišduoda ieškovui medžioklės lapo, kurio turėjimas yra būtinas norint medžioti. Reziumuojant nurodytas aplinkybes, pažymi, jog dėl neteisėtų klubo veiksmų jis nuo 2020 m. liepos 16 d., tai yra daugiau negu metus laiko negali medžioti klubo teritorijoje, tai yra negali užsiimti mėgstama veikla, dėl kurios jis yra klubo narys, nors tiek 2020 metais, tiek 2021 metais mokėjo klubo nustatytus nario mokesčius, iš viso 520 EUR, vykdo kitas jam, kaip klubo nariui, tenkančias pareigas.

Ieškovas yra senjoras, jam (duomenys neskelbtini) metų, jam diagnozuota hipertenzinė širdies liga, pirminė arterinė hipertenzija, II laipsnio kraujospūdžio padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija, dėl ko nuolat reikia vartoti vaistus. Galimybė medžioti gimtuosiuose miškuose ieškovą veikė raminančiai, jis atsipalaiduodavo, pailsėdavo, mažėdavo stresas, susitvarkydavo kraujospūdis, pagerėdavo širdies ritmas. Jis planavo kuo daugiau laiko praleisti tėvų name, užsiimdamas mėgstama veikla – medžiokle, tačiau dėl neteisėtų nuoseklių atsakovo veiksmų tokios galimybės neturi nuo 2020 metų vasaros. Vietoje jo sveikatą gerinančios veiklos, jis priverstas teismuose kovoti su klubu. Atsakovo veiksmai sukėlė ir toliau tebekelia ieškovui nuolatinį stresą, dėl kurio dažniau sutrinka širdies ritmas, didėja kraujospūdis, tenka dažniau vartoti vaistus, sušlubavo sveikata. Aukščiau nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šie atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, valingi, iš anksto suplanuoti bei nuoseklūs ir yra plano visiškai nušalinti ieškovą nuo dalyvavimo klube dalis, dėl jų jis neteko galimybės medžioti klubo medžioklės plotuose, tai yra neteko to komforto, dėl kurio ieškovas yra klubo narys ir moka privalomąsias įmokas ir vykdo kitas pareigas klubui.

Taigi atsakovo neteisėtais veiksmais kėsintasi ir buvo pažeista ieškovo, kaip klubo nario, teisė naudotis asociacijos (klubo) teikiamomis paslaugomis – medžioti klubo medžioklės plotuose; taip pat jo, kaip asociacijos valdymo organo (valdybos) nario, teisė dalyvauti valdybos veikloje; taip pat buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Ieškovas atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą vertina 2 500 EUR, nors jo subjektyvia nuomone, jo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir t.t., vertintini didesne suma. Tačiau jis, atsižvelgdamas į tai, jog klubas yra viešasis juridinis asmuo, išsilaikantis tik iš klubo narių mokesčių, didesnės sumos neprašo. Be to, ieškovas, faktiškai negalėjęs naudotis klubo paslaugomis, yra patyręs 520 EUR išlaidas, taigi būtų nesąžininga ir neproporcinga nepriteisti jam neturtinės žalos sumos, kuri bent jau kelis kartus viršytų patirtas išlaidas. Pažymi, kad ieškovo teisių pažeidimas yra ilgalaikis, trunkantis ilgiau negu metus laiko, atsakovas nepaiso dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų ir ciniškai toliau neleidžia jam medžioti, toliau grasina, todėl neturtinės žalos suma turi būti tokia, kuri atgrasytų atsakovą nuo neteisėtų veiksmų tęsimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėto nušalinimo nuo valdybos veiklos, neleidimo medžioti klubo plotuose, tikrovės neatitinkančių žinių apie jį paskleidimą, grasinimų pašalinti jį iš klubo. Jam buvo neteisėtai atimta teisė medžioti ir naudotis klubo turtu, o po to buvo vilkinamas medžioklės lapo išdavimas. Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų dalyvavo varovu medžioklėse, o nuo (duomenys neskelbtini) metų yra medžiotojas, nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 2019 metų vadovavo medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“, visada aktyviai dalyvavo klubo veikloje, garsino jį. Medžioklė teikia jam labai daug teigiamų emocijų, jis medžioja labai intensyviai, jam tai padeda taip pat mažinti vartojamų vaistų kiekį. Jis medžiotojų bendruomenėje turėjo labai gerą reputaciją, tačiau S. B. B. paviešinus žinią, kad jis tariamai pasisavino didelę sumą pinigų, ji buvo sugadinta ir jam net nebejauku dalyvauti visuomeninėje veikloje, orkestre. Medžioti svečio teisėmis tikrai nėra tas pats kaip medžioti nario teisėmis. Be to tai yra ne jo amžiui, kadangi nepažįsta kitų medžioklės plotų, yra pripratęs medžioti savo bokštelyje, medžioklę visada turi suplanuoti ir vykti į ją pailsėjęs po kelionės į (duomenys neskelbtini), o ne staigiai pakviestas kito medžiotojo, taip pat svečiui negalima medžioti trofėjinių žvėrių, pati medžioklė brangiai kainuoja. Dėl šių priežasčių jis jau kurį laiką gyvena nuolatiniame strese. Teisės medžioti atėmimas yra griežčiausia nuobauda, pažeminimas, kuri lygus pašalinimui iš klubo tam tikram laikui. Atėmus iš jo teisę medžioti, jis negalėjo medžioti, tačiau privalėjo vykdyti visas pareigas klubui. 2020 m. liepos 12 d. jis vyko pasikalbėti su S. B. B., norėjo parodyti jam dokumentus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tik pasiėmė kamerą ir ragą, vadovas tuo metu miegojo vagonėlyje, neprižadino jo. Pasibaigus jo įgaliojimams, visus dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė valdybai. Kai vadovavo klubui, įdėjo labai daug jėgų ir lėšų į klubo veiklą, padarė jį žinomu, todėl siūlyti jam medžioti kitame klube, tai pasityčiojimas ir pažeminimas. Pagrindinis dalykas, kuriuo jam padaryta žala, yra neteisėtas neleidimas medžioti, tačiau ignoravimas, kaip valdybos nario, irgi žeidžia. Jis valdybos nariu buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu, protokolas buvo perduotas notarams, kai tvirtino naujus įstatus. Žodžiu daug kartų aiškino apie tai valdybai, kad originalas yra ten, tačiau vis tiek nepripažino jo, pranešė Registrų centrui. Per negalėjimo medžioti laikotarpį net nebandė stoti ar prašytis į kitą klubą pamedžioti, nes jis yra teisingos medžioklės šalininkas, jam neįdomu tiesiog pamatyti žvėrį ir jį nušauti, jis nėra mėsininkas. Sušlubavo sveikata, nes iki įvykių vaistus gėrė gana retai, reguliavo gyvenimo būdu, o po įvykių tenka gerti kiekvieną dieną. Jis buvo šmeižiamas ir spaudžiamas valdybos jau nuo 2019 metų, dėl to ir atsistatydino. J. K. revizijos ataskaitoje parašė, kad trūksta dokumentų, gali būti, kad nepateikė ataskaitoje nurodytų jo neturimų dokumentų, tačiau tai tik labai maža dalis visų dokumentų. Kasos knygos jis išvis neturėjo, nuo 2005 metų pildė žurnalą, kur buvo nurodomos visos pajamos ir išlaidos, taip pat gali būti, kad nevisus protokolus išsaugojo. Ypatingai jo reputacija pablogėjo po 2020 m. spalio 1 d. protokolo išplatinimo klubo nariams ir 2020 m. spalio 3 d. susirinkimo metu vadovui konkretinus nurodyto įvykio aplinkybes.

Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas, kadangi pagrindinė neturtinės žalos atsiradimo priežastis yra neteisėtas teisės medžioti atėmimas, o šį sprendimą priėmė juridinis asmuo – medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, o ne fizinis asmuo – S. B. B.. Yra įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais valdybos sprendimai atimti ieškovui teisę medžioti yra panaikinti ir konstatuota, jog nebuvo pagrindo taikyti šias nuobaudas, padaryti tiek materialiniai, tiek procedūriniai pažeidimai. Net ir įsiteisėjus teismo sprendimams iki 2021 m. spalio 23 d. buvo vilkinamas medžioklės lapo išdavimas, už vadovo neteisėtą neveikimą šiuo klausimu taip pat atsako klubas. Ieškovas neteisėtai negalėjo medžioti nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos 16 d. iki (duomenys neskelbtini) m. spalio 23 d., nors yra aktyvus medžiotojas ir kartais net kelis kartus į savaitę darbo dienomis važiuoja medžioti. Stojimo į kitą klubą galimybės ieškovas net nesvarstė, nes pirmiausia tai gana brangiai kainuoja, o kai kurie klubai apskritai nepriima naujų narių, be to, kad tapti pilnaverčiu nariu, tam tikrą laiką reikia pabūti stažuotoju, kas (duomenys neskelbtini) asmeniui su medžiotojo stažu nuo (duomenys neskelbtini) metu yra pažeminimas. Be to, o kodėl ieškovas turėtų stoti į kitą klubą, juk teisės medžioti atėmimas baigsis, be to jis buvo neteisėtas. Taip pat ieškovui būtų sudėtinga būti dviejų klubų nariu, kadangi nariai turi pakankamai daug pareigų, kurių atlikimas užima daug laiko. Medžiojimas kito klubo teritorijoje svečio teisėmis ieškovui taip pat sukeltų labai daug nepatogumų, kadangi tai būtų jam svetima aplinka, kainuoja brangiai, laimikis ribojamas, daug kas draudžiama, reikėtų derintis prie kitų medžiotojų. Kas dėl medžioklės lapo turėjimo, tai jis pagal taisykles yra privalomas, be jo negali medžioti, nors ir turi teisę, taigi vėl turėtų prašytis pas kitą klubo narį svečio teisėmis. Taip pat pažymėtina, kad iki ieškovo per visą klubo istoriją dar niekam nebuvo tokiam ilgam laikotarpiui atimta teisė medžioti, o A. K. medžioklė yra gyvenimo būdas, veikla, padedanti jam atsipalaiduoti ir nusiraminti. Valdybos posėdžių metu priimtų sprendimų priėmimo motyvai ir pagrindai pažeidė A. K. garbę ir orumą, nes, jo vertinimu, neatitinka tikrovės ir žeidžia jį, tai yra vienu metu atsakovas ir neteisėtai atėmė teisę medžioti, ir paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Tačiau net jei būtų pripažinta, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę ar, kad paskleista nuomonė arba, kad ją paskleidė fizinis asmuo, tai nepaneigia teisės medžioti atėmimo neteisėtumo – teisės į laisvę, gauti asociacijos paslaugas pažeidimo, tai yra nepaneigia žalos padarymo. Atsakovas, nepaisydamas nutraukto ikiteisminio tyrimo ir įsiteisėjusių teismo sprendimų, ir toliau iš naujo nagrinėja tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu vėl siekia skirti ieškovui nuobaudas. Visus neteisėtus veiksmus atlieka laikinas klubo vadovas, veikdamas klubo vardu: jis pateikė pranešimą Registrų centrui, dėl ko ieškovas buvo išregistruotas iš valdybos narių ir nedalyvavo valdybos posėdžiuose, net ir atstačius statusą, vis tiek ignoravo ieškovą ir nebekvietė jo į valdybos posėdžius. Ieškovas atitinka visus reikalavimus ir turi visus reikiamus dokumentus, kad galėtų medžioti: leidimas medžioti galioja iki 2025 m. liepos 5 d., medžiotojo biliete yra 2020 m. gegužės 15 d. žinių patikrinimo atžyma, kuri galioja 5 metus, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra niekaip susijęs su ginklais, kad jame galėtų būtų sprendžiamas klausimas dėl teisės laikyti ir turėti ginklus atėmimo, todėl atsakovo reikalavimai pateikti pakartotinai šiuos duomenis yra pertekliniai ir neteisėti.

Atsakovas Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad apie ieškovą paskleistas faktas apie ikiteisminį tyrimą 2020 m. spalio 1 d. atitiko tikrovę, kadangi tuo metu abudu ikiteisminiai tyrimai dar vyko, nutraukti nebuvo, taigi informacija atitiko tiesą. Be to, drausminės nuobaudos pagal klubo įstatus ir etikos kodeksą gali būti taikomos už etikos ir įstatų pažeidimą, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo eigos ir baigties. Įvykio ir padarytų pažeidimų aplinkybes pranešė klubo narys S. B. B., viskas paremta jo paaiškinimais ir klubas už tai neatsako. Aplinkybė dėl klubo dokumentacijos neišsaugojimo taip pat atitinka tikrovę, kadangi perdavimo akte A. K. pats nurodė, jog perdavė viską, daugiau nieko neturi, todėl revizijos metu nustačius, kad dokumentų trūksta, atsakovas pagrįstai manė, kad šie dokumentai neišsaugoti, jų nebėra. Kas dėl pranešimo Registrų centrui, tame taip pat nėra piktos valios, kadangi pagal įstatų 8.3. punktą turėjo pagrindą manyti, jog ieškovas nebėra valdybos narys, nes jis nepateikė valdybai susirinkimo, kurio metu buvo išrinktas, protokolo ir nenurodė, kur galėtų būti jo originalas. Kadangi nepateikė minėto protokolo ir nenurodė, kur gali būti jo originalas, jis nebuvo laikomas valdybos nariu ir po to, kai Registrų centras ištaisė duomenis. Be to, visi ieškovo veiksmai ir elgesys rodo, kad jis pats neturėjo tikslo dalyvauti valdybos posėdžiuose, nes realiai buvo suinteresuotas tik tuo, kas susiję su medžiokle, tai yra susidomėjo tik tais posėdžiais, kuriuose buvo sprendžiama dėl jo teisės medžioti. Taigi, realiai nedalyvavimas valdybos veikloje ieškovui jokių išgyvenimų nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ieškovo minimais įsiteisėjusiais teismo sprendimais valdybos sprendimai dėl teisės medžioti ieškovui atėmimo buvo panaikinti tik dėl procedūrinių pažeidimų, o nė dėl pagrindo nebuvimo, todėl ištaisius procedūrinius trūkumus, valdyba turėjo teisę spręsti klausimus, susijusius su ieškovu, pakartotinai. Medžioklės lapas ieškovui buvo išduotas 2021 m. rugsėjo 15 d., jis buvo išduotas tik bebrams medžioti, kadangi pats ieškovas taip prašė 2021 m. rugpjūčio mėnesį vykusio susirinkimo metu. Be to, ieškovas galėjo laisvai ir niekas jam netrukdė įsirašyti į kito medžiotojo medžioklės lapą ir medžioti klubo teritorijoje. A. K. neįrodė, kad jo skausmas ir išgyvenimai dėl negalėjimo medžioti tikrai buvo tokie stiprūs, nes net nepabandė medžioti kitur. Ieškovas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, be to, pats nurodo, jog tai tik priemonė, kad atsakovas ateityje nekeltų ieškovo atsakomybės klausimo, nes kitaip jis, atseit, nepatiria jokių neigiamų pasekmių ir turi būti nubaustas. Atsakovas pripažįsta, kad dėl nagrinėjamų įvykių ieškovui buvo sukelti tam tikri nepatogumai, tačiau jie tikrai nėra tokie, kad būtų spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo veiksmai kito klubo nario atžvilgiu niekur nedingo, jie buvo atlikti, todėl klubas galėjo juos vertinti ir nutraukus teisenas.    

Liudytojas J. D. parodė, kad jis yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys ir klubo valdybos narys. Yra tęstinis konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, kadangi A. K. per paskutinius metus yra kaltinamas, kad pažeidžia klubo etikos kodeksą ir finansinius dalykus, bet tai netiesa. Ieškovas buvo klubo pirmininkas, kai jis perdavė įgaliojimus S. B. B., prasidėjo nesąmonės – jis buvo išbrauktas iš valdybos narių, atimta teisė medžioti klubo plotuose iš pradžių 2 mėnesiams, po to dar 12 mėnesių. Po to A. K. buvo pateikti nepagrįsti kaltinimai, kad jis pažeidė Etikos kodeksą, nes grasino S. B. B.. Jis pats to incidento nematė, tačiau mano, kad kaltinimai nepagrįsti. Po to ieškovui kelis kartus buvo neišduodamas medžioklės lapas, kas iš esmės lygu negalėjimui medžioti. Mano, kad A. K. patyrė moralinę žalą, kadangi jis formavo, puoselėjo ir ilgą laiką atstovavo klubą, todėl jam neabejotinai dėl visų šių įvykių padaryta žala. Paskleidus žinias apie jo, neva, padarytus finansinius nusikaltimus, negalėjimą medžioti, ieškovo reputacija tarp medžiotojų nukentėjo. Žodžiu tokia informacija apie A. K. buvo skleidžiama klubo nariams dar 2020 metais, raštu dokumentas pateiktas 2021 metų rudenį prieš visuotinį susirinkimą, jo darbotvarkėje buvo išvardinti ieškovo pažeidimai. Visuotinio susirinkimo nariai priėmė, jo manymu, teisingą sprendimą, nes nurodė, jog netoleruotina, bet jokių sankcijų netaikė. Jis pats 2020 m. spalio 1 d. valdybos posėdyje nedalyvavo, nes jam apie jį nepranešė, už nepagrįstą sprendimą atimti ieškovui teisę medžioti 12 mėnesiui nebalsavo, bet žino, kad ji buvo atimta už tuos pačius pažeidimus, už kuriuos jau buvo atimta 2 mėnesiams. Šio posėdžio protokole išdėstyti teiginiai turėjo neigiamos įtakos A. K., teiginiai nebuvo niekuo pagrįsti, jokie dokumentai nebuvo pateikti, kompetentingų institucijų jokie sprendimai nepriimti. Teisingai parašyta, kad jis teikė pareiškimą dėl pasitraukimo iš valdybos ir nedalyvavo 5 posėdžiuose, taip įvyko, nes manė, jog posėdžiai neteisėti. Per visą klubo istoriją iki 2020 metų liepos mėnesio daugiau niekam teisė medžioti nebuvo atimta, nes tai per žiauri bausmė medžiotojui. Į kitą medžiotojų klubą įstoti ganėtinai sunku, kadangi dideli įstojimo mokesčiai, be to, viskas pradedama iš naujo, nuo nulio, kiti medžioklės plotai, o A. K. jau ne tuose metuose tokiems dalykams, be to, išėjimas iš savo sukurto klubo jam yra labai didelis pažeminimas. Medžioti svečio teisėmis jam taip pat būtų didelis pažeminimas, nes būtų visiškai priklausomas nuo kito medžiotojo, yra nustatytos griežtos kvotos, reikia mokėti už sumedžiotus gyvūnus. Su revizijos aktu susipažino, bet nesutinka, kad ieškovas neperdavė visų reikalingų dokumentų, nes yra dokumentų perdavimo aktas, kuriuo jis perdavė viską, ką turėjo. Apie tarp A. K. ir S. B. B. įvykusį konfliktą žinojo dar iki susirinkimo, visi nariai tarpusavyje apie tai šnekėjo.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis, kaip ir A. K., yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Kai gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta apie ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu, jo grasinimus S. B. B., jam kilo abejonių. Po to sekusiame visuotiniame klubo narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl pasitikėjimo A. K., pagrindas – konfliktas su S. B. B. dėl turto ir grasinimų, koks buvo balsavimo rezultatas, neatsimena. Jis jau virš 20 metų yra klubo narys ir iki 2020 metų liepos mėnesio niekam nebuvo taikyta nuobauda – atėmimas teisės medžioti. Medžiotojui medžioti kitame klube svečio teisėmis yra brangu, įstoti į kitą klubą taip pat brangiai kainuoja. Atėmus teisę medžioti, klubo narys negali medžioti savo klube jokiu statusu. Tuo atveju, jei medžiotojas neturi galiojančio medžioklės lapo, gali tiesiog medžioti su kitu nariu įsirašant į jo lapą. Apie ieškovo konfliktą su vadovu žinojo dar iki susirinkimo, nes valdybos nariai apie tai šnekėjo. Apie klubo finansinę dokumentaciją nelabai ką žino ir gali pasakyti, tačiau, kiek žiūrėjo dokumentus, visada visi būdavo. Jo nuomone, teisės reikalauti dokumentų iš ieškovo už tokį ilgą laikotarpį, neturėjo. Jis tiesiog negalėjo patikėti ir nepatikėjo teiginiais apie A. K., todėl jo nuomonė apie jį nepasikeitė. Nežino, ar per teisės medžioti atėmimo laikotarpį, ieškovas medžiojo kur nors kitur. Yra girdėjęs apie jo turėtas problemas su širdimi. 2020 m. balandžio 7 d. revizijos komisijos ataskaitą matė, tačiau nesutiko su revizija ir joje nedalyvavo, nes laikė, kad neturi teisės atlikti tokios apimties tyrimo, tai yra už tiek metų. Mano, kad ataskaita yra nepagrįsta, bet tai grynai jo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nežino, ar išdėstyti ir paskleisti faktai pakenkė A. K. reputacijai.

Liudytojas J. K. parodė, kad jis yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. 2015-2016 metais jis buvo paskirtas revizijos komisijos nariu ir nuo 2016-2017 metų pradėjo prašyti tuometinio vadovo A. K. pateikti finansinius dokumentus, ankstesnių revizijų ataskaitas ir panašiai, tačiau jis neteikė. 2018 metais, kai dokumentų pareikalavo kiti nariai, pradėjo siųsti jam dokumentų išrašų nuotraukas. Pagal gautus duomenis surašė revizijos aktą ir išsiuntė klubo nariams. Poreikis tikrinti kilo, nes buvo įvairios kalbos: kai kurie nariai yra girdėję, kad klubas turėtų gauti apie 10-20 tūkstančių eurų iš skiriamų 2 procentų, bet ieškovas tokias sumas neigė. Prasidėjus patikrinimams, ieškovas pamatęs, kad nieko gero nebus, 2018 metais pateikė pareiškimą atsistatydinti iš klubo vadovo pareigų, bet liko vadovauti iki sezono pabaigos. 2019 metais vėl pateikė pareiškimą ir visuotinio susirinkimo metu buvo paskirtas laikinas klubo vadovas – S. B. B., o A. K. įpareigotas per 2 mėnesius perduoti valdybai visus klubo dokumentus. Dokumentų perdavimo aktus parengė pats ieškovas, teigė ir patvirtino, kad perdavė viską, ką turėjo. Tačiau pradėjus tikrinti paaiškėjo, kad daug dokumentų trūksta. Buvo paimtas sąskaitos išrašas iš banko, atlikta revizija ir paaiškėjo, kad klubo buvo gaunamos didelės sumos, grynuosius pinigus A. K. panaudodavo neaišku kam, o išteklius apmokėdavo iš pajamų, gautų iš 2 procentų. Buvo daug neaiškių pavedimų, taip pat neaišku, kam skiriami pinigai. Atlikus reviziją ir nustačius minėtus faktus, A. K. buvo pasiūlyta atlyginti žalą klubui, tačiau jis nereagavo, todėl buvo surašytas pareiškimas prokuratūrai dėl jo veiksmų. Pagal nustatytą tvarką kartą į metus yra tikrinami visų narių dokumentai, būtini medžioklei, o A. K. ir dar keli klubo nariai privalomų dokumentų nepateikė net ir po kelių raginimų, dėl to jiems buvo uždrausta medžioti. Tiems nariams, kurie pateikė dokumentus, nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko. Reikalingi dokumentai iš A. K. ir L. K. buvo gauti kartu su teismo procesiniais dokumentais, todėl nuobaudos taip pat panaikintos. Dėl konflikto jam žinoma, kad S. B. B. nakvojo namelyje, kai atvažiavo A. K. ir pamanęs, kad nieko nėra, kažką padarė ir išvažiavo. Išėjęs S. B. B. pamatė, kad nuleistas automobilio ratas ir kažkas daryta su jo pjūklu. Tuomet parašė žinutę A. K., kad viską matė, po ko ieškovas atlėkė atgal ir išpylė kurą iš pjūklo ir žoliapjovės. Dėl šių įvykių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet nutrauktas, nes nesusidarė suma. Nors ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas, tačiau Etikos kodekso pažeidimas liko, todėl buvo nuspręsta svarstyti ieškovo elgesį. Prie nuotolinio posėdžio neprisijungė J. D. ir A. K., nors buvo informuoti. 2021 metų vasarą ieškovas paprašė išduoti jam medžioklės lapą, tačiau S. B. B. su savimi neturėjo lapų, todėl pažadėjo išrašyti ir perduoti vėliau. Ieškovo lapas buvo paliktas pas kitą klubo narį, tačiau pamatęs, kad jis išduotas tik bebrams medžioti, ieškovas susinervavo, atsisakė tą lapą paimti ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Visa ši situacija susidarė ir buvo sąlygota paties ieškovo veiksmų, nes jei jis laiku pateiktų dokumentus, nebūtų atimta teisė medžioti 2 mėnesiams. Teisės medžioti atėmimas 12 mėnesių buvo paskirtas dėl kito nario turto sugadinimo ir grasinimų, valdyba turėjo teisę svarstyti ieškovo elgesį. A. K., L. K. ir J. D. ir šiuo metu piktybiškai nemoka privalomų įmokų klubui, dėl ko galimai vėl bus vertinamas jų elgesys. A. K. pastoviai grasina teismais ir priteistinais iš klubo pinigais, taip paveikdamas kai kuriuos klubo narius. Kaip A. K. buvo vadovas, jis iki 2017 metų jam medžioklės lapų išvis neišdavinėjo niekada. Lapo neturėjimas nedraudžia medžioti, nes visada galima užsirašyti į kito medžiotojo lapą. Dėl turto sugadinimo ir grasinimų į valdybą kreipėsi ir informavo S. B. B., kadangi klubo įstatai ir Etikos taisyklės taip pat numato klubo nario atsakomybę už tokius veiksmus kito nario atžvilgiu, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultato. Jis asmeniškai apie įvykusį konfliktą sužinojo kitą dieną iš pačio A. K., kuris jam paskambino, prisipažino tai padaręs ir prašė kažkaip sureguliuoti viską. Kas dėl ieškovo dalyvavimo valdybos veikloje, tai kadangi nėra išsaugotas ir perduotas joks protokolas, kad ieškovas buvo išrinktas valdybos nariu, jie jo valdybos nariu nepripažįsta, nors ir informuoja apie visus posėdžius. A. K. laisvai galėjo medžioti svečio teisėmis kitame klube, Utenos apskrityje medžioti kitame klube kainuoja apie 10 EUR, be to, ieškovas gerai pažįstamas su visų klubų vadovais, todėl turbūt jam ir taip leistų medžioti. Sutinka, kad ieškovo reputacija klubo narių akyse pablogėjo, bet tai įvyko dėl visiškai kitų dalykų: jis piktybiškai nemoka privalomų įmokų, grasina teismais ir iš klubo priteistinais pinigais. Jis, kaip revizijos komisijos narys, reviziją atliko kartu su E. M., po to visus dokumentus persiuntė A. J., kad jis iš savo pusės viską patikrintų ir suskaičiuotų. Pastarasis su aktu nesutiko, bet niekaip nepaaiškino savo nesutikimo. Po ataskaitos parengimo 2020-2021 metais ne kartą paštu, žodžiu ir per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę kreipėsi į ieškovą dėl trūkstamų dokumentų. Jo nuomone, revizijos aktas ir specialisto išvada ikiteisminio tyrimo medžiagoje jokių prieštaravimų neturi, kadangi revizija atlikta pagal A. K. pateiktus dokumentus ir sąskaitos išrašus, o specialistas viską tyrė nuo 2010 metų. Jis asmeniškai A. K. valdybos nariu nepripažįsta, kadangi pats už jį nebalsavo ir nebalsuotų, o protokolo originalo nėra. Apie konfliktą sužinojo iš abiejų dalyvių, nes jam skambino tiek S. B. B., tiek A. K. ir pasakojo vienodas aplinkybes. Iš kur apie įvykį sužinojo kiti klubo nariai, nežino. Matė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kitiems nariams jo nerodė ir nepasakojo. Neatsimena, ar kiti klubo nariai buvo apskritai informuoti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, bet atrodo, kad žinojo visi. Visi klubo nariai žino, kad visos teisenos dėl šio įvykio nutrauktos, nes duomenys apie tai buvo iš teismo gautuose procesiniuose dokumentuose.     

Liudytojas E. M. parodė, kad jis yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 2017 metų. Kai įstojo, pervedė 1 200 EUR mokestį, o A. K. dėl kažkokių priežasčių paprašė dalį pinigų išgryninti ir grynais paduoti jam, jis sutiko. Kai tapo revizijos komisijos nariu, bandė surasti finansiniuose dokumentuose tuos išgrynintus ir paduotus 700 EUR, bet ši suma niekur neatspindėjo. Be to, jo tėvas, taip pat medžiotojas pasakojo, kad buvo atvejų, kai sumoka baudą už sumedžiotą šerno patelę, bet tie pinigai taip pat niekur neatsispindi. Jo asmeninė nuomonė apie A. K. dėl šių visų įvykių nesikeitė, nes ir taip buvo prasta, dėl kitų narių nežino. Dalyvavo atliekant reviziją 2019 metais, trūko valdybos sprendimų, finansinių dokumentų, visi sprendimai dėl finansų būdavo priimti A. K. vienasmeniškai. Apie 2020 m. liepos 12 d. incidentą žino, jam pranešė tą pačią dieną S. B. B., jam atvažiavus į bazę taip pat A. K. prašymu buvo atvykęs A. J.. A. K. buvo pavesta pasiaiškinti dėl įvykio valdybos posėdyje. Apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, žino iš klubo vadovo, kiti klubo nariai buvo informuoti lygtai ieškovo. Kai atimta teisė medžioti savo klube, turint pažįstamų, galima medžioti ir kitame klube, be to, galima būti kelių klubų nariu. Nors A. K. skundėsi sveikata, tačiau medžioti jam tai netrukdo. Teisės medžioti atėmimas niekaip neapriboja teisės užsiimti kitomis medžiotojo veikomis, nesusijusiomis su medžiokle tiesiogiai. Jis pats asmeniškai 2020 m. spalio 1 d. posėdyje balsavo už teisės medžioti A. K. atėmimą, nes jis pažeidė etikos taisykles, elgėsi nepagarbiai su kiti klubo nariu – S. B. B., sugadino turtą. Vadovo versija tikėjo, o A. K. nieko dėl įvykio valdybai nepaaiškino, nors buvo prašytas. Medžiojant kitame klube svečio teisėmis, kviečiantis medžiotojas atsako ir garantuoja už savo svečią. Pats svečių niekada neturėjo, nes neseniai medžioja. Kai klubui vadovavo A. K., turėjo problemų su medžioklės lapu, negaudavo jo, todėl kartais nevažiuodavo į suplanuotas medžiokles arba turėjo prašytis pas kitus medžiotojus. Atėmus tam tikram terminui teisę medžioti klubo teritorijoje, narys nuo mokesčių ir įmokų klubui neatleidžiamas, nuo pareigų taip pat, juk jis nepašalinamas iš klubo, tik laikinai sustabdoma jo teisė medžioti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad asociacija Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Klubas) ir jos įstatai VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 24 d. įregistruota nauja įstatų redakcija, patvirtinta 2019 m. balandžio 27 d. Visuotiniame Klubo susirinkime. Registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gruodžio 17 d. klubo vadovas ir valdybos (iki 2019 m. balandžio 27 d. – tarybos) pirmininkas buvo ieškovas A. K., o nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (įregistravimo registre data – 2020 m. sausio 2 d.) šias pareigas eina S. B. B..

Klubo Įstatų 6 punkte nurodyta, kad Klubo organai yra visuotinis Klubo narių susirinkimas (6.1.2 punktas), Klubo valdyba – kolegialus valdymo organas (6.1.3 punktas) ir Klubo vadovas – vienasmenis valdymo organas (6.1.4 punktas). Aukščiausiasis Klubo valdymo organas – visuotinis klubo narių susirinkimas (įstatų 7.1 punktas). Klubo valdyba – kolegialus valdymo organas, kurį iš klubo narių tarpo trejų metų laikotarpiui renka visuotinis susirinkimas, ir kurį sudaro 5 nariai, iš kurių vienas de facto yra Klubo vadovas, kuris kartu yra ir valdybos pirmininkas (įstatų 8.1-8.3 punktai). Valdyba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys valdybos nariai, tarp kurių turi būti valdybos pirmininkas, Klubo valdybos darbo tvarka – posėdžiai (8.5, 8.8.1 punktai). Klubo įstatų 8.8.11 punktas numato, kad valdyba skiria nuobaudas Klubo nariams. Klubo vadovas yra vienasmenis Klubo valdymo organas, kurį renka Klubo visuotinis narių susirinkimas iš Klubo narių, trijų metų laikotarpiui (9.1. ir 9.2 punktai). Klubo vadovas organizuoja Klubo veiklą ir jam vadovauja, atstovauja ir gina Klubo interesus santykiuose su visomis kitomis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, taip pat teisėsaugos bei teisėtvarkos įstaigose bei teismuose, ruošia ir pateikia Klubo valdybos posėdžiams darbotvarkes (įstatų 9.3, 9.4, 9.5.3 punktai).

2019 m. balandžio 27 d. Klubo visuotiniame susirinkime kartu su nauja įstatų redakcija buvo patvirtintos Klubo etikos ir vidaus darbo tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios etikos normas, medžioklės organizavimo tvarką Klubo naudojamuose medžioklės plotuose bei medžioklės dalyvių atsakomybę už teisės aktų ir šių taisyklių nesilaikymą. Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad jos nustato Klubo narių elgesį medžioklėje, tarpusavio santykius. Pagal Taisyklių 3.2 punktą Klubo nariai tarpusavyje turi elgtis geranoriškai ir pagarbiai, tausoti ir jausti pagarbą gamtai ir laukiniams gyvūnams, 3.3 punktas be kitų etikos taisyklių numato, jog Klubo narys gerbia vyresnio amžiaus medžiotojus, stengiasi sudaryti jiems palankias sąlygas medžiojant, dorojant žvėris, atliekant darbus medžioklės plotuose, yra mandagus, taktiškas ir kolegos netinkamą elgesį kritikuoja pagrįstai ir korektiškai. Taisyklių 3.7 punkte numatyta, kad pažeidus teisės aktus, šias taisykles, Klubo nariui gali būti skiriamos nuobaudos, jas skiria Valdyba. Taisyklių 5.1 punktas reglamentuoja, kad medžioklės lapus išduoda Klubo vadovas arba jo įgaliotas Klubo valdybos narys, kuris juos saugo, tvarko jų apskaitą ir už juos atsako. Pagal Taisyklių 6 punktą, už nesilaikymą Klubo įstatų, šių taisyklių reikalavimų, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, visuotinio susirinkimo ar valdybos nutarimų, gali būti taikomos nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Klubo. Kartu su pirmomis trimis nuobaudomis gali būti skiriamas draudimas medžioti Klube nuo vieno iki dvylikos mėnesių; nuobaudas skiria valdyba; nuobaudos, išskyrus pašalinimą iš Klubo, galioja vienerius kalendorinius metus. Klubo nariams, nesilaikantiems šių Taisyklių reikalavimų, nenuoširdiems, meluojantiems, savo iniciatyva patenkantiems į dviprasmiškas situacijas, gali būti keliamas klausimas dėl pasitikėjimo. Jeigu visuotinis Klubo narių susirinkimas balsų dauguma pareiškia nariui nepasitikėjimą, po to turi būti balsuojama dėl tikslingumo jam būti Klubo nariu.

2020 m. sausio 2 d. Klubo aiškinamojo rašto, kurį pasirašė naujas vadovas S. B. B. pagrindu VĮ Registrų centras išregistravo A. K. iš Klubo valdybos narių. Po to, kai ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi su prašymu dėl duomenų ištaisymo Juridinių asmenų registre, 2020 m. birželio 8 d. Registro tvarkytojas atstatė 2020 m. sausio 2 d. klaidingai išregistruotus duomenis.

2020 m. liepos 16 d. nuotolinio Klubo valdybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis Įstatų 5.7.3 punktu ir Taisyklių 3.7, 6.1 punktais, skirti A. K. nuobaudą – 2 mėnesiams uždrausti medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje už atsakovo valdymo organų teisėtų reikalavimų – atsakovo nurodymo pateikti galiojančius leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapą su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, piktybišką nevykdymą. Utenos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020, kuris įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d., šį Klubo valdybos sprendimą pripažino negaliojančiu. 

2020 m. spalio 1 d. vykusio valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas skirti A. K. griežtą papeikimą ir uždrausti medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis Klubo turtu už Klubo įstatų nesilaikymą (3.1, 3.3, 5.7.2 punktai) bei Etikos ir vidaus taisyklių pažeidimus (3.2, 3.3, 3.5 punktai) 12 mėnesių arba iki bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai. Taip pat buvo nutarta įtraukti į 2020 m. spalio 3 d. įvyksiančio visuotinio susirinkimo darbotvarkę klausimą balsuoti dėl A. K. pašalinimo iš Klubo (įstatų 5.8 punktas), kaip alternatyva šiam procesui, remiantis Taisyklių 6.2 punktu, siūlyti Klubo nariams balsuoti dėl nepasitikėjimo ir tikslingumo A. K. būti Klubo nariu. Pagrindas tokiam siūlymui, be kitų, buvo nurodytas ieškovo kategoriškas atsisakymas vykdyti 2020 m. birželio 11 d. Klubo vadovo nurodymą – pateikti galiojančių leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapo su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus; dėl 2020 m. liepos 12 d. A. K. veiksmų.

Utenos apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-157-1027/2021, tenkindamas A. K. ieškinį, pripažino negaliojančiu 2020 m. spalio 1 d. Klubo valdybos sprendimą dalyje dėl drausminės nuobaudos griežto papeikimo ir uždraudimo medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje bei naudotis Klubo turtu 12 mėnesių arba iki bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai.    

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog žala padaryta atsakovo valdymo organų veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu pranešimu VĮ Registrų centrui ir ieškovo, kaip valdybos nario, nušalinimu nuo dalyvavimo valdybos posėdžiuose; tikrovės neatitinkančių žinių apie jį paskleidimą Klubo nariams, kas neigiamai paveikė jo reputaciją; neteisėtu teisės medžioti Klubo medžioklės plotuose atėmimu ir tolesniu trukdymu ieškovui įgyvendinti šią teisę.

Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko motyvuodamas tuo, jog pranešimas VĮ Registrų centrui nebuvo nukreiptas į tyčinį ieškovo nušalinimą nuo valdybos nario pareigų, ieškovas pats nebuvo suinteresuotas dalyvauti valdybos veikloje; informacija, paskleista apie ieškovą Klubo nariams, atitiko tikrovę, be to, ją paskleidė fizinis asmuo – S. B. B., o ne juridinis asmuo – atsakovas, per savo valdymo organą; nuobaudos ieškovui buvo paskirtos pagrįstai, teismas jas panaikino tik dėl procedūrinių pažeidimų, materialus pagrindas buvo tinkamas.

Dėl ieškovo nušalinimo nuo dalyvavimo Klubo valdybos veikloje.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių ir šiuo metu galioja Klubo įstatų redakcija, patvirtinta 2019 m. balandžio 27 d. asociacijos Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime, kuria buvo pakeista 2002 m. rugsėjo 16 d. įstatų redakcija, VĮ Registrų centras įregistruota steigiant asociaciją 2002 m. lapkričio 19 d. 

Ieškovas nurodo, kad buvo neteisėtai nušalintas nuo dalyvavimo valdybos veikloje, taip pat Klubo vadovo tyčia buvo pranešta klaidinanti informacija VĮ Registrų centras, kad jam atsistatydinus iš Klubo vadovo pareigų jis nebėra valdybos narys. Atsakovas atsikerta tuo, kad atsakovo vadovas sąžiningai manė, kad A. K. nebėra valdybos narys, kadangi ieškovas neperdavė atsakovui susirinkimų protokolų originalų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jis buvo išrinktas valdybos nariu. 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo metu jis valdybos nariu renkamas nebuvo, o pagal galiojančių įstatų 8.3 punktą Klubo valdybą sudaro 5 nariai, iš kurių vienas de facto yra Klubo vadovas, kuris kartu yra ir valdybos pirmininkas, todėl A. K., netekęs Klubo vadovo pareigų, neteko ir valdybos nario statuso.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinama atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktas; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).

Nagrinėjant Utenos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-4210-356/2020 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su A. K. statusu Klube jam pasitraukus iš Klubo vadovo pareigų. Išnagrinėjus šią bylą, įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d.), buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 27 d. visuotinio susirinkimo metu, susirinkimo protokolą aiškinant pažodžiui, atsakovo valdybos nariai nebuvo renkami, o tik nustatoma, kad iki tol buvęs atsakovo kolegialus valdymo organas – taryba, tampa valdyba, o buvę tarybos nariai – valdybos nariais. Kadangi šis įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje dalyvaujantiems asmenims bei res judicata galią šią bylą nagrinėjančiam teismui, nėra pagrindo pakartotinai nustatinėti ar kvestionuoti teismo jau nustatytas aplinkybes. Papildomai pažymėtina, jog vadovaujantis iki 2019 m. balandžio 27 d. galiojusios Įstatų redakcijos 3.1 ir 3.2 punktais, tarybą keturių metų kadencijai buvo renkama visuotinio susirinkimo, tarybos veiklai vadovavo Klubo prezidentas (pagal šiuo metu galiojančią redakciją – Klubo vadovas), kurį iš savo narių keturių metų kadencijai rinko taryba. Taigi nustačius, jog A. K. galėjo tapti Klubo vadovu (prezidentu) tik būdamas išrinktas tarybos (valdybos) nariu bei atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog 2019 m. gruodžio 17 d. jam atsistatydinus iš Klubo vadovo pareigų, jis toliau liko valdybos nariu, kadangi dar nebuvo pasibaigusi 4 metų kadencija po 2016 m. gruodžio 17 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo, kurio metu buvo renkami tarybos nariai.

Nors atsakovas aiškina, kad atsakovo vadovas tiesiog netinkamai suprato ir aiškino Įstatų normas, dėl to pateikė tokio turinio pranešimą VĮ Registrų centrui, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. 2020 m. sausio 2 d. aiškinamasis raštas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas asociacijos vardu jos vadovo, juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovas, prieš kreipdamasis į viešąjį registrą tikslu panaikinti vieno iš asociacijos narių statusą (dalyvavimą) valdymo organe, privalėjo išnaudoti visas įmanomas galimybes gauti patikimus duomenis, tačiau pasirinko būdą ir prisiėmė galimą neigiamą riziką veikti neturint patikimų įrodymų, kad ieškovas A. K. yra netekęs ne tik Klubo vadovo, bet ir valdybos nario statuso. Atsakovo argumentai, jog dėl tokios situacijos kaltas pats ieškovas, kadangi nepateikė susirinkimų protokolų originalų, taip pat atmestini, kadangi Klubo vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, turėjo pakankamai įgaliojimų ir galimybių kreiptis tiek į VĮ Registrų centrą, tiek į naują įstatų redakciją tvirtinusį notarą, tikslu gauti protokolų patvirtintas kopijas arba originalus.

Ieškovas nurodo, kad atsakovui be teisinio pagrindo nepripažįstant jo valdybos nariu, jis nebuvo informuotas ir neturėjo galimybės dalyvauti 2020 metais vykusiuose valdybos posėdžiuose, kurie vyko 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 1 d. Kaip buvo minėta ir nustatyta, ieškovas, atsistatydinęs iš Klubo vadovo pareigų, nebuvo netekęs Klubo valdybos nario statuso, atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo ir patikimų duomenų spręsti ir manyti kitaip, be to, ieškovui prašant VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 8 d. atstatė klaidingai išregistruotus duomenis ir viešojo registro duomenimis A. K. buvo Klubo valdybos narys, todėl atsakovas privalėjo vadovautis taip pat ir viešojo registro duomenimis, kadangi VĮ Registrų centro išrašas iš Juridinių asmenų registro CPK 197 straipsnio 2 dalies teisės normų prasme yra laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Tuo tarpu atsakovas sprendė ir laikė, kad ieškovas nėra Klubo valdybos narys, savo žinioje neturėdamas patikimų tai įrodančių duomenų, nesivadovavo viešojo registro duomenimis, todėl ignoruodamas ieškovą ir taip pašalindamas jį iš Klubo valdybos veiklos – dalyvavimo posėdžiuose, savo veiksmais neabejotinai prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Tokie nepagrįsti atsakovo vadovo, kaip vieno iš asociacijos valdymo organų, veiksmai neatitiko teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, pažeidė ieškovo teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Atsakovo motyvai, jog A. K. pats nebuvo suinteresuotas dalyvauti valdybos veikloje, jo suinteresotumas apsiribojo tik klausimais, susijusiais su jo teise medžioti, todėl jo nedalyvavimas valdybos veikloje jokių jo teisių ar interesų nepažeidė ir žalos jam nepadarė, yra nepagrįsti, kadangi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, to neginčija ir pats atsakovas, ieškovas be teisėto tam pagrindo apskritai nebuvo informuojamas ir kviečiamas į valdybos posėdžius. Tai, kad jis būdavo informuojamas kartu su kitais Klubo nariais apie jau įvykusius valdybos posėdžius ir jų metu priimtus sprendimus, negali būti prilyginama informavimu apie posėdį sudarant galimybę jame dalyvauti. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, būdamas valdybos nariu, dėl atsakovo valdymo organų (tiek vadovo, tiek valdybos narių) veiksmų, neturėjo galimybės dalyvauti valdymo organo veikloje, taip pat dėl atsakovo nepagrįsto kreipimosi viešajame registre tam tikram laikui buvo išregistruoti duomenys apie jo statusą asociacijos valdyboje. Aptarti Klubo valdymo organo veiksmai buvo neteisėti, kadangi atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taip veikti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. K. buvo Klubo valdymo organo narys nuo (duomenys neskelbtini), tai yra labai ilgą laiką, nušalintas nuo dalyvavimo buvo be teisėto pagrindo, paminėtuose posėdžiuose be kitų, taip pat buvo sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su jo interesais, privalėjo imtis veiksmų ir kreiptis į Registro tvarkytoją, kad ištaisyti atsakovo pateiktą klaidingą informaciją, visa ši situacija be abejo turėjo neigiamą poveikį ieškovui, buvo pažeisti jo teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai, jis patyrė stresą, kadangi buvo nepagrįstai ignoruojamas, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.   

Dėl tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą skleidimą Klubo nariams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktas). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktas).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas paskleidė Klubo nariams apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 10 d. išsiuntė Klubo nariams pranešimus, kuriuose nurodė ieškovą šmeižiančius duomenis apie tariamai jo padarytus pažeidimus. Nagrinėjant bylą, kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, ieškovas nurodė teiginius apie tai, jog jis neišsaugojo visos Klubo dokumentacijos, taip pažeisdamas Klubo įstatų 3.3.1. ir 9.5.7. punktus. 2020 m. spalio 1 d. valdybos protokole, kuris 2020 m. spalio 2 d. buvo išplatintas Klubo nariams, atsakovas paskleidė teiginius apie tariamai ieškovo S. B. B. padarytą žalą sugadinant turtą ir grasinimus sunkiai sutrikdyti sveikatą, nurodydamas, jog dėl šių faktų atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, atsikirsdamas nurodė, kad žinios apie dokumentacijos neišsaugojimą atitinka tikrovę, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnį, 220 straipsnį ir 216 straipsnį, kuriame yra atliktas tyrimas ir specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl nepateiktų dokumentų nėra galimybės įvertinti, ar Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti nurodyto tirti laikotarpio medžiotojų Klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kas dėl turtinės žalos padarymo ir grasinimų S. B. B., tai ikiteisminio tyrimo ir administracinės teisenos nutraukimas savaime nereiškia, kad Klubas negali svarstyti nario elgesio per Etikos taisyklių prizmę. Be to, šiuos duomenis valdybai nurodė ir tikslino S. B. B., kaip fizinis asmuo, todėl Klubas negali atsakyti už jo pateiktus teiginius.

Teismas iš esmės sutinka su atsakovo atsikirtimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad informacijos apie tai, kad Klubo dokumentacija nebuvo išsaugota visa apimtimi, negalima laikyti tikrovės neatitinkančia. Byloje esančiuose dokumentų perdavimo aktuose pats ieškovas nurodė, kad perdavė Klubo valdybai visus jo turėtus, su Klubo veikla susijusius dokumentus, ir daugiau jokių dokumentų neturi. Šias aplinkybes ieškovas iš esmės patvirtino ir nagrinėjant bylą teisme. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pabaigtas ir joks procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau tai negali būti vertinama kaip draudimas teismui nagrinėjant šią bylą vertinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį ir į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – 2021 m. kovo 31 d. Specialisto išvadą. Todėl teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus: dokumentų perdavimo aktus, 2020 m. balandžio 7 d. Revizijos komisijos patikrinimo ataskaitą, specialisto išvadą, negali sutikti su ieškovo pozicija, jog teiginiai, kad jis neišsaugojo visos Klubo dokumentacijos, neatitinka tikrovės. Priešingai, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas išvadai padaryti, kad dalis dokumentų, susijusių su Klubo veikla ieškovui būnant vadovu, dėl kažkokių priežasčių nebuvo išsaugota. Teismas nevertina neišsaugojimo priežasčių, masto ir pasekmių, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, tačiau konstatuoja, jog 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 10 d. pranešimuose nurodyti faktai apie visos dokumentacijos neišsaugojimo negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės. Taigi, nors yra nustatyta, kad buvo žinių paskleidimo faktas, žinios yra apie ieškovą, tačiau nenustatytas faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos pažemino ieškovo garbę ir orumą ir jam dėl to buvo padaryta žala.

Teismas sutinka su tuo, kad 2020 m. spalio 1 d. valdybos posėdžio momentui ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo užbaigtas, jis buvo nutrauktas 2020 m. lapkričio 5 d. prokuroro nutarimu. Tačiau teismas taip pat vertina tai, kokia forma išdėstyta ši žinia 2020 m. spalio 1 d. protokole, o būtent, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykio, kai A. K. tyčia sugadino Klubo vadovo turtą ir grasino – galvoje skylę pragręžti. Taigi protokole yra išdėstytas užtikrintas teiginys dėl ieškovo veiksmų tyčios, nėra išreikšta kažkokia abejonė ar pateikiama, kaip nuomonė. Ši žinia buvo skleidžiama ir pateikiama tretiesiems asmenims oficialiame Klubo dokumente – valdybos protokole, tai yra Klubo valdybos, darbotvarkę valdybos posėdžiams pagal įstatus ruošia Klubo vadovas, kuris ir pateikė šią informaciją kitam valdymo organui – valdybai. Kadangi informacija apie ieškovą buvo paskleista oficialiai ir Klubo valdymo organų sprendimu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog žiną paskleidė S. B. B., kaip fizinis asmuo. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu nesant padarytai nusikalstamai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu taip pat nutarta nutraukti (nepradėti) administracinės nusižengimo bylos teisenos dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykių, kadangi negauta duomenų, jog A. K. tyčia sugadino S. B. B. priklausantį turtą.

Nors, kaip jau minėta, 2020 m. spalio 1 d. ikiteisminis tyrimas dar vyko, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidusi teigti ir skleisti šią žinią Klubo nariams, kad ieškovas padarė protokole nurodytus veiksmus, tuo tarpu žinia pateikiama būtent kaip įrodytas ir nustatytas faktas, nors joks apkaltinamasis aktas (nuosprendis ar nutarimas) ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas tai dienai vyko tik dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, dalyje dėl BK 145 straipsnyje numatytos veikos tyrimas nebevyko. Be to, teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad net ir nutraukus baudžiamąją ir administracinę teisenas dėl įvykių, Klubo nariams ir toliau skleidžiama informacija apie ieškovo padarytus teisės pažeidimus. Nors teismas sutinka, jog ieškovo elgesys gali būti vertinamas ir Klubo Etikos taisyklių prasme, tačiau pažymi, jog tai pateikiama Klubo nariams, kaip įrodytas ir tikrai įvykęs faktas, ieškovo padaryta neteisėta veika, ir norima apsaugoti kitus Klubo narius nuo ieškovo.    

Apibendrinus viską, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šioje dalyje apie ieškovą buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi jie buvo pateikti kaip įvykęs ir įrodytas faktas, galimai siekiant sudaryti įspūdį apie ieškovą, kaip asmenį, galintį atlikti neteisėtus veiksmus. Šie faktai elektroniniu paštu buvo paskleisti visiems Klubo nariams ir, teismo vertinimu, padarė ieškovui žalos, kadangi tokių žinių paskleidimas neabejotinai sukelia asmeniui, apie kurį jos paskleistos, stresą ir išgyvenimus, pakerta pasitikėjimą juo, gali pakenkti jo reputacijai. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, jog šių žinių paskleidimas tęsėsi ir toliau, kas patvirtina ieškovo teiginius, jog atsakovo veiksmai jo atžvilgiu vykdomi sistemingai ir tikslingai.

Dėl teisės medžioti Kubo medžioklės plotų teritorijoje atėmimo ir trukdymo ieškovui įgyvendinti šią teisę.

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2 500 EUR suma. Be aukščiau aptartų ir teismo jau įvertintų atsakovo veiksmų, ieškovas, kaip pagrindinę žalos atsiradimo priežastį nurodo tai, jog jis ilgą laiko tarpą negalėjo medžioti Klubo medžioklės plotuose dėl to, kad 15 mėnesių jam neteisėtai buvo atimta tokia teisė, o po to dar kurį laiką buvo ribojamos galimybės medžioti dėl neišduodamo medžioklės lapo.

Atsakovo pagrindinis atsikirtimas yra tas, kad ieškovas turėjo visas galimybes medžioti, darydamas tai kituose klubuose svečio teisėmis arba įstojęs į juos, tačiau net nebandė to daryti. Taip pat neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta kokia nors žala, pablogėjo sveikata ir pan. Teisė medžioti Klubo medžioklės plotuose jam buvo atimta pagrįstai, nes teismas sprendimais panaikino Klubo valdybos sprendimais ieškovui skirtas drausmines nuobaudas tik dėl procedūrinių pažeidimų, materialinis pagrindas arba nebuvo vertintas, arba buvo pasisakyta, kad jis egzistuoja ir yra tinkamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui atsakovo sprendimu teisė medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje buvo atimta 2 kartus: 2020 m. liepos 16 d. Klubo valdybos sprendimu 2 mėnesiams ir 2020 m. spalio 1 d. sprendimu 12 mėnesių. Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d. Panevėžio apygardos teismui palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, 2020 m. liepos 16 d. valdybos sprendimas uždrausti 2 mėnesiams ieškovui A. K. medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje buvo pripažintas negaliojančiu. 2020 m. spalio 1 d. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimas, kuriuo A. K. paskirtas griežtas papeikimas ir uždrausta medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje, pripažintas negaliojančiu Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, abiem atvejais Klubo valdybos sprendimai, kuriais ieškovui buvo skirtos drausminės nuobaudos, susijusios su teisės medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje atėmimu, buvo pripažinti negaliojančiais, tai yra panaikinti.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktas).

Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

Išanalizavus 2020 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4210-356/2020 ir 2021 m. liepos 21 d. sprendimą byloje Nr. e2-157-1027/2021 nustatyta, jog abiejose šiose bylose įrodinėjimo dalykas ir nustatinėtinos aplinkybės buvo teisės medžioti ieškovui atėmimo teisėtumas/neteisėtumas. Taip pat nustatyta, kad abiejose bylose ginčas vyko tarp ieškovo A. K. ir atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tarp tų pačių šalių, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-4210-356/2020 ir Nr. e2-157-1027/2021 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamu atveju bei turi res judicata galią, taigi papildomai jų tirti ar įrodinėti nereikia, taip pat jos yra privalomos šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui.

Teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog teismo sprendimais valdybos sprendimai buvo panaikinti tik dėl procedūrinių pažeidimų, materialinis pagrindas arba nebuvo vertintas, arba nebuvo konstatuota, kad jis netinkamas. 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime nurodyta, kad teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas piktybiškai nevykdė atsakovo vadovo nurodymų, todėl nenustačius, jog ieškovas piktybiškai nevykdė vieno iš atsakovo valdymo organo – vadovo teisėto nurodymo, jo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatų 5.7.2 papunkčio ir Taisyklių 3.7 bei 6.1 papunkčių nuostatas ir skirti nuobaudą – 2 mėnesiams uždrausti medžioti atsakovo medžioklės plotų teritorijoje. Taigi, kartu su procedūrinių reikalavimų skiriant drausminę nuobaudą laikymusi teismo buvo įvertintas ir materialinis pagrindas skirti ieškovui nuobaudą bei konstatuotas jo nebuvimas.

2021 m. liepos 21 d. sprendime materialinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą tyrimas netgi išskirtas į atskirą sprendimo dalį ir nurodyta, kad teismo vertinimu, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio A. K. atžvilgiu, nebuvo teisinio pagrindo civilinėje byloje vertinti pačių ikiteisminių tyrimų pradėjimo faktą kaip pagrindą drausminių nuobaudų skyrimui; revizijos ataskaita, kurios surašymu ir revizijos metu nustatytais ieškovo padarytais pažeidimais argumentuojamas paskirtų nuobaudų pagrįstumas, taip pat negali būti laikoma teisėtu pagrindu vertinti ieškovo veiksmus; civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas taip pat nematė pagrindo išvadai, kad S. B. B. atžvilgiu ieškovo galimai išsakyti žodžiai, susižodžiavimas, ieškovo elgesys, S. B. B. vertinamas kaip nepagarba Klubo vadovui, yra veiksmai, kuriems proporcinga Klubo valdybos reakcija būtų griežtas papeikimas ir draudimas ieškovui medžioti maksimaliam Klubo vidaus teisės aktuose nustatytam terminui.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nelaikyti 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo sprendimais nustatytų faktų prejudiciniais, teismas abiem atvejais vertino ir nustatė, kad atsakovas ieškovui skyrė nuobaudas neteisėtai ir nepagrįstai tiek procedūriniu, tiek materialiuoju aspektu. Taigi, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad abiem atvejais teisė medžioti ieškovui buvo atimta be teisinio tam pagrindo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu įvertinus visas aplinkybes ir konstatavus, kad 2020 m. spalio 1 d. valdybos sprendime nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pagrindai ir motyvai yra netinkami ir nepakankami griežtos nuobaudos paskyrimui, atsakovas ir toliau siekia iš naujo įvertinti šias aplinkybes bei skirti naujas drausmines nuobaudas tuo pačiu pagrindu ar net pritaikyti ieškovui dar sunkesnes pasekmes (pvz. pašalinimą iš Klubo narių). Teismas laiko šias aplinkybes charakterizuojančiomis atsakovo veiksmus ir tikruosius ketinimus bei siekius, kas yra reikšminga nustatant žalos padarymo/nepadarymo faktą ir jos dydį.

Teismas laiko reikšmingais ieškovo argumentus ir motyvus, kodėl jam buvo nepriimtinas medžiojimas kito klubo teritorijoje svečio teisėmis arba net įstojimas į kitą klubą, todėl teismas jų atskirai nekartoja ir dėl jų nepasisako. Atsakovo nurodomi argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, kadangi ieškovui esant ilgamečiam Klubo nariui (nuo pat įsteigimo), taip pat turint sodybą Klubo medžioklės ploto teritorijoje, jam per kelis dešimtmečius pripratus prie atitinkamų plotų, medžioklės ritmo ir proceso, atsižvelgiant į jo amžių – (duomenys neskelbtini) metų, ir įvertinus, kad teisė medžioti jam buvo atimta neteisėtai, jam medžioti už pinigus svetimuose plotuose, būti prašytojo vietoje ir priverstam prisitaikyti prie kitų, būti apribotam daugelyje aspektų, reikštų labai staigų ir stiprų „išėjimą iš komforto zonos“. Atsakovas teismui nenurodė jokio pagrindo, kodėl ieškovui turėjo atsirasti tokios neigiamos pasekmės ir kodėl jos turi būti pateisinamos ir galimos bei ieškovui priimtinos, nors atsirado dėl atsakovo, kaip nustatyta, neteisėtų veiksmų.

Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas siekė ieškovo negalėjimo medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje tęstinumo, kadangi pasibaigus 2020 m. liepos 16 d. sprendimu paskirtos nuobaudos galiojimui jau 2020 m. spalio 1 d. inicijavo ir paskyrė naują, dar griežtesnę nuobaudą, teismui panaikinus šią nuobaudą, vilkino medžioklės lapo išdavimą ieškovui, dėl ko pastarasis net buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, po ko jam 2021 m. spalio 23 d. buvo išduotas medžioklės lapas. Atsakovo argumentai, kad medžioti galima ir be galiojančio medžioklės lapo, atmestini, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 16 punktu medžioklės metu yra privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą.

Atsakovas teigia 2021 m. rugsėjo 15 d. išdavęs ieškovui medžioklės lapą tik bebrams, kadangi jis taip pats prašė. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, kad ieškovas pats prašė išduoti medžioklės lapą tik bebrams medžioti, taip pat nenurodė jokių argumentų, kodėl 2021 m. rugsėjo 15 d. negalėjo būti išduotas medžioklės lapas medžioti visus leidžiamus gyvūnus.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas dėl negalėjimo ilgą laiką (virš metų) medžioti Klubo, kurio narys jis yra nuo pat įsteigimo (duomenys neskelbtini) metais, medžioklės plotų teritorijoje, sąlygoto atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, neabejotinai patyrė tam tikrą žalą, jam buvo sukeltas stresas ir atsirado neigiamos pasekmės.

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tam, kad pripažinti teisę į žalos atlyginimą, reikalinga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, tai yra ar padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.

Teismas šiame sprendime jau pasisakė ir papildomai nesikartoja, kad žala ieškovui yra padaryta, nes jis be teisėto pagrindo buvo nušalintas nuo dalyvavimo Klubo valdymo organo – valdybos veiklos; apie jį buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios; jis be teisėto pagrindo ilgą laiką buvo praradęs galimybę įgyvendinti savo, kaip Klubo nario, teisę medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje. Visos šios aplinkybės, kurios tęsėsi ilgą laiką ir buvo kuriamos kryptingai ir tęstinai, teismo vertinimu, paveikė ieškovo emocinę ir psichinę būklę, sukėlė jam išgyvenimus ir ilgalaikį stresą, kuris tęsiasi iki šiol, galimai pakenkė jo reputacijai, sumažino savivertę. Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad ieškovui sveikatos sutrikimas atsirado dar prieš 10 metų, jis nepateikė įrodymų, kad jo būklė pablogėjo, todėl negalima vertinti, kad jam padaryta žala. Sutinkama su tuo, kad pats sveikatos sutrikimas atsirado ne 2020 metais ir ne dėl atsakovo veiksmų, tačiau teismas nemato pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad medžioklė, kaip ilgalaikė ir mėgstama veikla, padėjo jam mažinti vartojamų vaistų kiekį, lengvinti ligos simptomus. Netekęs ilgam laikui galimybės tokiu būdu gerinti savo būklę, ieškovas neabejotinai patyrė neigiamas pasekmes ir sveikatos prasme. Taigi, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad žala ieškovui yra padaryta.

Taip pat šiame sprendime jau yra pasisakyta, kad žala ieškovui atsirado dėl Klubo valdymo organų, tai yra atsakovo veiksmų, kurie tiek šiuo sprendimu, tiek kitais teismo sprendimais, kurie yra įsiteisėję ir turi res judicata galią nagrinėjamu atveju, yra pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Nušalinimas nuo dalyvavimo Klubo valdybos veiklos įvyko dėl nepagrįsto pranešimo VĮ Registrų centrui, kurį pateikė Klubo vadovas, bei tolesnių Klubo vadovo ir kai kurių valdybos narių niekuo nepagrįstos pozicijos nepripažinti ieškovą valdybos nariu. Taip pat yra pasisakyta dėl tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą paskleidimą kitiems Klubo nariams. O Klubo valdybos sprendimai, kurių pagrindu ieškovui buvo atimta teisė medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje, yra pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, taigi Klubo valdymo organų veiksmai pripažinti neteisėtais.

Byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių bei įrodymų visuma taip pat leidžia teismui konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų, kadangi būtent atsakovo valdymo organų veiksmų pasekoje ieškovui atsirado neigiamos pasekmės, visi jo patirti nepatogumai, stresas, išgyvenimai, sveikatos būklės pablogėjimas, netekimas teisės užsiimti mėgstama veikla ir kiti neigiami padariniai buvo sąlygoti atsakovo veiksmų ir sprendimų. Todėl ir atsakomybę už ieškovui padarytą žalą privalo prisiimti būtent atsakovas, kuris privalėjo elgtis protingai, apdairiai ir sąžiningai, siekdamas išvengti nepagrįstų sprendimų, kurie sukėlė neigiamus padarinius.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Teismas sutinka su ieškovo motyvais, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikatos būklė, buvo pakenkta reputacijai medžiotojų tarpe, jis gyveno ir gyvena ilgalaikiame strese, nes nušalinus jį nuo dalyvavimo valdybos veikloje, skleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančias žinias bei jam ilgam laikui netekus teisės medžioti Klubo medžioklės plotų teritorijoje, dėl to sumažėjo jo galimybės bendrauti, visa situacija, sukurta atsakovo turėjo įtakos ieškovo dvasinei ir sveikatos būklei. Sprendžiant iš to, kokiu intensyvumu ieškovas paprastai medžiodavo, atsižvelgiant į jo medžiotojo stažą, aktyvų įsitraukimą į visuomeninę veiklą garsinant Klubo pavadinimą bei išsaugant medžioklės tradicijas, ieškovo dvasiniai išgyvenimai buvo gana didelio intensyvumo ir truko ilgą laiką, tačiau nėra pateikta objektyvių duomenų, kiek sumažėjo jo galimybės bendrauti bei kaip ženkliai pablogėjo jo reputacija, tai yra neteikė įrodymų, kurie konkrečiai asmenys (Klubo nariai, draugai, kaimynai, kitų klubų nariai) atsisakė su juo bendrauti ar vengė bendravimo, nes apklausti liudytojai nurodė, kad jų asmeninė nuomonė apie ieškovą niekaip nepasikeitė. Taip pat teismas vertina tą aplinkybę, kad atsakovas yra viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo – asociacija, kuri išsilaiko iš esmės tik iš narių mokamų mokesčių ir kitų įmokų bei paramos, todėl Klubo finansinės galimybės yra gana ribotos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas prašomą priteisti neturtinę žalą mažina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 1 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ieškovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas tokia suma ir jos priteisimas iš atsakovo atitiks protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jį apmokėjo 56 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies – 60 proc., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 33,6 EUR (56 EUR X 0,6) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovas už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, rašytinius paaiškinimus, kitus procesinius dokumentus, prašymus bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 4 337,85 EUR. Atsakovas patyrė 4 093,50 EUR išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą.

Spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertina tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (60 procentais). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumo laipsnį, proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisia iš atsakovo ieškovui 2 602,71 EUR (4 337,85 EUR X 0,6) jo patirtų išlaidų advokato pagalbai, iš ieškovo atsakovo naudai 1 637,40 EUR (4 093,50 EUR X 0,4) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 10,89 EUR. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos 6,53 EUR teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai). Iš ieškovo jam tenkanti teismo turėtų procesinių dokumentų išlaidų dalis – 4,36 EUR, nepriteisiama, nes ji yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 2 636,31 EUR (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 637,40 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 40 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,53 EUR (šešis eurus 53 ct) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5662, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Ana Karšul