Baudžiamoji byla Nr. 1-3264-990/2019

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-46363-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

kaltinamajam Ž. U., jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

prokurorui Dariui Burbuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. spalio 30 d. apie 13.55 val. Eišiškių plente, Vilniuje, Ž. U. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu Ž. U. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis vykdo individualią veiklą, teisės vairuoti kelių transporto priemones jis nėra įgijęs, į darbą jį vežiodavo vairuotojas. Nagrinėjamo įvykio metu iš ligoninėje gulinčio draugo E. K. jis buvo pasiskolinęs automobilį „Audi 80“. 2019 m. spalio 30 d. ryte pas jį užsuko du darbininkai, su kuriais jis dirba statybose. Šie bendradarbiai pas jį užvažiuodavo kiekvieną rytą ir jie visi vykdavo į darbą. Tądien į darbą jie nenuvyko, nes trise išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį. Apie 13.00 val. jam paskambino buto, kuriame jis dirbo, šeimininkas, kuris nurodė jam vykti pasiimti durų, nes iš prekybos centro „Senukai“ buvo atvežtos ne tos durys. Iš pokalbio jis suprato, kad, jeigu jis neįvykdys šio prašymo, jis gali netekti darbo. Jis prašė draugų, kad šie nuvyktų paimti minėtų durų, bet niekas nesutiko padėti. Jo vairuotojas taip pat buvo užsiėmęs, todėl jis, nepaisydamas to, kad iš ryto buvo išgėręs degtinės, pats sėdo prie automobilio vairo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasikeitė duris ir važiavo atgal. Pakeliui į namus jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jis neblaivus. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, už vairavimą išgėrus jis yra baustas ne vieną kartą. Jis geria, nes išgėręs jis pamiršta visas problemas. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis yra teistas už smurtą šeimoje, smurtavo taip pat būdamas neblaivus. Atsigulęs į ligoninę dėl gydymosi nuo alkoholizmo jis negalės dirbti ir išlaikyti šeimos – ligoninėje jis galėtų praleisti nebent vieną savaitę. Jis turi keturis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, be to, jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi penkto vaiko. Paskirtų baudų jis nemoka, nes jam neužtenka pinigų, jis su šeima nuomojasi butą. Jis su antstole tarėsi dėl baudų mokėjimo. Anksčiau su antstoliais dėl baudų mokėjimo nesitardavo, nes jis dirba visą savaitę ir neturi tam laiko. Jis žino, kad pasilikęs namuose jis gers, todėl jis važiuoja dirbti. Esant galimybei jis norėtų vykti į Kauną ir kreiptis į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo, nes nori nutraukti alkoholio vartojimą.

Teisiamojo posėdžio metu Ž. U., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. U. parodė, kad 2019 m. spalio 30 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 13.00 val. jam paskambino namo, kurį jis remontuoja, savininkas ir pranešė, kad atvežė lauko duris, todėl jis gali atvažiuoti dirbti. Prie jo namo stovėjo jo draugui priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo jis būdamas neblaivus atsisėdo ir nuvažiavo į statybų objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atlikęs darbus jis važiavo namo, kuomet Eišiškių plente, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam daugiau kaip 2 promilių neblaivumą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2019 m. spalio 30 d. apie 13.55 val. patruliavimo metu Eišiškių plente, Vilniuje, jis pastebėjo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį link Vilniaus miesto centro, kuris pavojingai manevravo, todėl jis nusprendė sustabdyti minėtą automobilį ir patikrinti pastarojo vairuotoją. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad pastarąjį vairavo Ž. U., kurio kalba buvo nerišli, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, Ž. U. atsakė teigiamai ir nurodė tai daręs prieš dvi valandas. Alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta, kad Ž. U. neblaivus. Ž. U. su šiais alkoholio matuoklio rodmenimis sutiko ir šių neginčijo. Ž. U. buvo sulaikytas, o pastarojo vairuotas automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 8-10).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0107, išrašuose nurodyta, kad 2019 m. spalio 30 d. 14.02 val. Ž. U. iškvepiamame ore nustatyta 2,33 promilių alkoholio, o 2019 m. spalio 30 d. 14.19 val. – 2,55 promilės alkoholio (b. l. 24, 25).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0107, patikros sertifikato Nr. 1141459 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. rugsėjo 17 d., o patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 26).

Teismas pažymi, kad Ž. U. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – P. G., paties Ž. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys – kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. spalio 30 d. apie 13.55 val. Eišiškių plente, Vilniuje, Ž. U. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 2811 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad Ž. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, taigi Ž. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 50 straipsnio 1-2 dalys.

1. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 641 straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis.

1. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose.

Spręsdamas dėl Ž. U. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Ž. U. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad Ž. U., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. Ž. U. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors Ž. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad Ž. U. nuoširdžiai gailisi: kaip nurodyta išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Ž. U. teistas penkis kartus (b. l. 33-37). Išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad Ž. U. už vairavimą išgėrus baustas keturis kartus(b. l. 39-46), be to, Ž. U. reguliariai baudžiamas už vairavimą neturint tam teisės, taigi jis pastoviai vairuoja, nepaisydamas to, jog teisės vairuoti nėra įgijęs. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad Ž. U. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: pakartotinis Ž. U. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu Ž. U. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė Ž. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą Ž. U. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad Ž. U. yra recidyvistas, o tai yra Ž. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ž. U. jam skirtų baudų savanoriškai nemoka, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad Ž. U. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, Ž. U. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas pakartoja, kad Ž. U. administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam baustas keturis kartus, jam buvo skirta, be kita ko, ir arešto bausmė, tačiau net ir ši trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė savo tikslų nepasiekė – Ž. U. ir toliau vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant Ž. U. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas dėl Ž. U. skirtinos laisvės atėmimo bausmės termino teismas pažymi, kad alkoholio koncentracija Ž. U. iškvepiamame ore (2,33 promilių) beveik šašis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), ir ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Ž. U. automobilį vairavo gana didelį atstumą (važiavo (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas grįžtantis atgal į namus) pagrindinėmis miesto gatvėmis darbo dienos metu, tokiu būdu keldamas ypatingai didelį pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Teismas įvertina ir tai, kad Ž. U. keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas didesnis už vidurkį Ž. U. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas – devyni mėnesiai.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, Ž. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, Ž. U. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir Ž. U. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Ž. U. nuo 2019 m. spalio 30 d. 14.05 val. iki 2019 m. spalio 31 d. 11.44 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 51-52, 54), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis Ž. U. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

4. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad Ž. U., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors Ž. U. nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms - žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga Ž. U. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nenustatęs Ž. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija Ž. U. iškvepiamame ore (2,33 promilės) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), praeityje Ž. U. keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas maksimalus Ž. U. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Ž. U. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio Ž. U. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. J. S. (b. l. 22), tačiau iš teismui pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, jog B. J. S. 2019 m. vasario 9 d. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė E. K. (b. l. 60), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 560 eurų (b. l. 15), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ž. U. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 463 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimą nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės, taigi nėra teisinio pagrindo iš Ž. U. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM (560 eurų) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 1A-646-654/2018).

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Ž. U. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. U. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir Ž. U. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Į Ž. U. skirtą bausmę įskaityti Ž. U. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. U. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Skirti Ž. U. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir išieškoti (konfiskuoti) iš Ž. U. 463 eurus.

Ž. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas          Mindaugas Ražanskas