Civilinė byla Nr. 2YT-5196-752/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00590-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.5.11.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. vasario 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/08/03008, suinteresuotas asmuo antstolė Rima Gražienė.
Teismas
n u s t a t ė:
2018-01-11pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl 2017-12-28 patvarkymo dėl skolos išieškojimo. Prašo atšaukti patvarkymą, kadangi iš jo išieškomai baudai yra suėjęs senaties terminas, antstolė vykdo išieškojimą nesilaikydama teisės normų, nes pagal Lietuvos Aukščiausiąjį teismą neturi teisės išieškoti iš sumų mažesnių nei 1 MMA, antstolė paviešino jo asmens duomenis (b.l. 5-6, 7).
Antstolė Rima Gražienė su pareiškėjo skundu nesutiko ir 2018 m. sausio 15 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo išduotas nutarimas Nr. A-4557-638/2008 dėl 362,03 Eur baudos išieškojimo iš G. K. valstybės naudai. Vykdomojoje byloje sistemiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, nepraleidžiant dviejų metų termino, daromos užklausos, priimami patvarkymai, be to, skolininkas vengė sumokėti paskirtą baudą, nesidomėjo vykdymo eiga.
Antstolė taip pat nurodė, kad kadangi skolininkas dirba ir gauna pajamas, vadovaudamasi Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 733-743 str., vykdomojoje byloje yra priėmusi patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, o skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje nėra areštuotos. G. K. klaidingai suprato šį patvarkymą. Siųsdama patvarkymą į pataisos namus ji nepažeidė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, neatskleidė skolininko asmens kodo (b.l. 3-4).
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Skundas atmestinas.
Dėl patvarkymo dėl skolos išieškojimo panaikinimo
Reikalavimą panaikinti patvarkymą pareiškėjas grindžia CPK 668 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kurioje kasacinis teismas sprendė dėl įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko G. K., 2017-12-28 priėmė patvarkymą Nr. S-17-90-16730 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Šis patvarkymas išsiųstas į Kybartų pataisos namus (v.b.l. Nr. 17).
Pažymėtina, kad CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). CPK LI skyriuje (733 –743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).
Taigi nagrinėjamu atveju CPK 668 str. nuostatos nėra aktualios. Jos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, tame tarpe ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokių pajamų, neviršijančių MMA, lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Vykdomojoje byloje 2017-12-28 priimtame patvarkyme dėl skolos išieškojimo, nurodyta, kad iš skolininko pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Konstatuotina, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių.
Byloje patvarkymo dėl lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto nėra priimta, antstolės 2017-12-28 priimtu patvarkymu pareiškėjui priklausanti sąskaita areštuota nebuvo. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjas apskritai įkalinimo įstaigoje turi savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, būtų nesilaikiusi įstatyme nustatytų apribojimų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo įstatymų taikymo priimant 2017-12-28 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl baudos išieškojimo senaties termino
Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje 2008-10-21 buvo priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-25 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-4557-638, dėl 1250 Lt baudos išieškojimo iš G. K. išieškotojo Kauno apskrities VMI naudai (v. b. l. 1-2). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, atliko vykdymo veiksmus: 2008-10-21 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2008-10-22 surašytas siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas; 2008-10-22 padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą, VĮ „Regitra“; 2008-11-25 areštuotos skolininko sąskaitos; 2010-02-18 išsiųstas šaukimas atvykti į antstolės kontorą; 2011-04-08 padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą; 2012-10-01 padarytas užklausimas į Sodrą; 2013-01-02 padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą; 2014-02-05 padaryti užklausimai į kredito įstaigas; 2015-04-01, 2016-04-01, 2017-10-01 padaryti užklausimai į Sodrą; 2017-12-28 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (v.b.l. 3-17).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra suėjęs jam paskirtos baudos išieškojimo senaties terminas. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Kaip nustatyta, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-25 nutarimas antstolės kontoroje buvo gautas 2008-10-21, todėl nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Minėtas nutarimas patvarkymu buvo priimtas vykdyti, pareiškėjui išsiųstas pranešimas sumokėti skolą. Gavus minėtą vykdomąją bylą buvo pateiktos užklausos Sodrai, VĮ “Regitra”, bankams (v.b.l. 3-17). Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas su antstole nebendravo, prašymų antstolei nereiškė, informacijos apie savo finansinę būklę neteikė, kviečiamas atvykti į antstolės kontorą neatvyko. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, o vykdomasis dokumentas buvo sistemingai vykdomas antstolės kontoroje. Vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kuomet antstolė neatliko vykdymo veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo taikyti senaties terminą baudos iš pareiškėjo G. K. išieškojimui.
Dėl asmens duomenų atskleidimo
Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, kad antstolė paviešino jo asmens duomenis.
CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, darytina išvada, kad gali būti skundžiami tik antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti, kurie įforminti procesiniais dokumentais - patvarkymas, bei kurių apskundimas ir tvarka yra numatyti CPK. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išsakyta nuomonė dėl jo asmens duomenų paviešinimo nėra teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nurodytu klausimu plačiau nepasisako.
Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjo skolininko G. K. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/08/03008 atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vida Agurkienė