Administracinė byla Nr. eA-4013-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04400-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. H., M. M. (M. M.), K. M. (K. M.), S. K. (S. K.), O. M. (O. M.), P. N. (P. N.), S. N. (S. N.), I. G. (I. G.), T. F. (T. F.), O. B. (O. B.), I. Š. (I. S.), M. K. (M. K.), R. P. (R. P.), R. P. (R. P.), V. H. (V. H.), I. H. (I. H.), V. B. (V. B.), R. D. (R. D.) ir M. B. (M. B.) skundą Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. H., M. M. (M. M.), K. M. (K. M.), S. C. (S. K.), O. M. (O. M.), P. N. (P. N.), S. N. (S. N.), I. G. (I. G.), T. F. (T. F.), O. B. (O. B.), I. Š. (I. S.), M. K. (M. K.), R. P. (R. P.), R. P. (R. P.), V. H. (V. H.), I. H. (I. H.), V. B. (V. B.), R. D. (R. D.) ir M. B. (M. B.) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai O. H., M. M., K. M., S. K., O. M., P. N., S. N., I. G., T. F., O. B., I. Š., M. K., R. P., R. P., V. H., I. H., V. B., R. D. ir M. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2018 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimus
Nr. (15/5-2)11U-1719(01799), Nr. (15/5-2)11U-1721(01794), Nr. (15/5-2)11U-1720(01795),
Nr. (15/5-2)11U-1717(01797), Nr. (15/5-2)11U-1722(01793), Nr. (15/5-2)11U-1723(01792),
Nr. (15/5-2)11U-1724(01791), Nr. (15/5-2)11U-1711(01802), Nr. (15/5-2)11U-1712(01803),
Nr. (15/5-2)11U-1714(01806), Nr. (15/5-2)11U-1728(01787), Nr. (15/5-2)11U-1718(01798),
Nr. (15/5-2)11U-1725(01790), Nr. (15/5-2)11U-1727(01788), Nr. (15/5-2)11U-1709(01800),
Nr. (15/5-2)11U-1710(01801), Nr. (15/5-2)11U-1715(01805), Nr. (15/5-2)11U-1716(01804),
Nr. (15/5-2)11U-1713(01807) (toliau – ir Sprendimai), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjų nuomone, Sprendimai, kurių argumentacija identiška, yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos, atsakovas pažeidė, be kita ko, gero administravimo principą. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad atlikto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kaizen LT“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos patikrinimo metu UAB „Statybų energetika“ direktorius nebuvo apklaustas. Atliekant Bendrovės direktoriaus apklausą, nebuvo užtikrintas vertėjas, dėl ko jo paaiškinimai užfiksuoti netiksliai. Sprendimuose nepagrįstai konstatuota, jog Bendrovės direktorius pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos veiklą Lietuvoje. Sprendimuose nenurodyta, kokiu adresu buvo atliktas patikrinimas vietoje, koks už filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukciją atsakingas asmuo buvo apklaustas. Pareiškėjai tvirtino, kad Bendrovė vykdė ir vykdo statybos rangos darbus, gauna už juos apmokėjimą, sudaro rangos sutartis (pvz., su UAB „Hipė“,
UAB „Gipso imperija“) ir yra užsitikrinusi darbo apimtis Lietuvoje, tai patvirtinta pateikiami dokumentai. Prieš priimdamas Sprendimus, Departamentas nė vieno iš pareiškėjų neapklausė.
Be to, pastebėta, jog Sprendimuose nenurodyta, kurių Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio nuostatų kiekvienas iš pareiškėjų neatitinka. Pareiškėjų vertinimu, Sprendimuose nurodomos faktinės aplinkybės yra neišsamios, dviprasmiškos, surinktos galbūt pažeidžiant teisės aktų nuostatas, jų neįmanoma patikrinti, kai kurios iš jų paneigtos, o nurodytas teisinis pagrindas yra neišsamus ir neaiškus.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad apklausus UAB „Statybų energetika“, su kuria UAB „Kaizen LT“ buvo sudariusi statybos rangos sutartį, direktorių, pačios Bendrovės direktorių (jis pasirašytinai patvirtino, jog jo paaiškinimai buvo išversti į jam suprantamą kalbą), atlikus patikrinimą adresu, kuriuo Bendrovės darbuotojai turėjo dirbti, nustatyta, jog UAB „Kaizen LT“ nevykdo statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o jos darbuotojai ((duomenys neskelbtini) piliečiai), gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bendrovės direktorius Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslą. Pareiškėjai iš tikrųjų negyvena ir nedirba Bendrovėje Lietuvoje, todėl jie neatitinka sąlygų, nustatytų Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir jiems išduoti leidimai laikinai gyventi buvo pagrįstai panaikinti. Atsakovo nuomone, jis neturi besąlyginės pareigos apklausti pareiškėjus, o Sprendimai buvo priimti įvertinus duomenų visumą ir patikrinimo medžiagą, surinkti duomenys vertinti kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimams priimti. Be to, atsakovas nesutiko, kad byloje būtų vertinami nauji kartu su skundu pareiškėjų pateikti dokumentai.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjų O. H., M. M., K. M., S. K., O. M., P. N., S. N., I. G., T. F., O. B., I. Š., M. K., R. P., R. P., V. H., I. H., V. B., R. D. ir M. B. skundą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2018 m. pradžioje kreipėsi į Departamentą su prašymais išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydami ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje, UAB „Kaizen LT“. Šie prašymai buvo tenkinti, t. y. pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi.
7. Visuose Sprendimuose nurodomos šios aplinkybės:
7.1. Atliekant UAB „Kaizen LT“ veiklos patikrinimą, buvo apklaustas UAB „Statybų energetika“, su kuria sudaryta statybos rangos sutartis, direktorius V. F., kuris paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė buvo sudariusi statybos rangos sutartis su Bendrove, tačiau pastaroji jokių darbų pagal šias sutartis neatliko, darbus atliko kitos įmonės;
7.2. Apklausus UAB „Kaizen LT“ direktorių M. K. (M. K.), jis paaiškino, kad neprisimena, kiek tiksliai Bendrovėje įdarbinta asmenų, tačiau nurodė, jog dalis darbuotojų šiuo metu yra Belgijoje, jie yra komandiruoti ir dirba ten jau pusę metų;
7.3. Nuvykus adresu, kuriuo Bendrovės darbuotojai turėjo vykdyti filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukcijos darbus, buvo apklaustas už dekoracijas atsakingas darbuotojas, kuris paaiškino, kad šiuos darbus atlieka kita bendrovė, o UAB „Kaizen LT“ pavadinimo minėtas asmuo niekada nebuvo girdėjęs;
7.4. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad UAB „Kaizen LT“ nevykdo statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o jos darbuotojai ((duomenys neskelbtini) piliečiai), gavę leidimus laikinai gyventi, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Nustatyta, kad pareiškėjai, gavę leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, todėl kiekvienas iš jų neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Departamentas, atsižvelgęs į pateiktus faktus ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino kiekvienam iš pareiškėjų išduotą leidimą laikinai gyventi.
8. Teismas akcentavo, kad leidimai laikinai gyventi buvo išduoti pareiškėjams dirbti būtent UAB „Kaizen LT“, tačiau atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma atsakovui leido daryti išvadas, minėtas anksčiau. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendimais pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, o jų teiginiai dėl Sprendimų prieštaravimo teisės aktų reikalavimams yra atmestini. Pareiškėjų pateikti argumentai, papildomi įrodymai (be kita ko, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) teismui nesukėlė abejonių atsakovo padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas pabrėžė, jog tokio pobūdžio byloje nėra būtina apklausti pačių pareiškėjų, nes Departamentas turi teisę naudotis kitais įrodymų rinkimo būdais, juolab kad šiuo atveju apklaustas Bendrovės direktorius. Bendrovės direktoriaus teiginiai, kad jis nesuprato, ką pasirašė, laikyti jo gynybine pozicija. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjų skundą.
III.
9. Pareiškėjai O. H., M. M., K. M., S. C., O. M., P. N., S. N., I. G., T. F., O. B., I. Š., M. K., R. P., R. P., V. H., I. H., V. B., R. D. ir M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas grubiai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, tiesiog pritarė atsakovo argumentams, ignoravo pareiškėjų teiktus paaiškinimus ir įrodymus (be kita ko, nevertino su
UAB „Hipė“, UAB „Gipso imperija“, UAB „Geonas“ sudarytų rangos sutarčių, su UAB „Lemora“ sudarytos subrangos sutarties, pagal šias sutartis išrašytų sąskaitų faktūrų, kurių apmokėjimą patvirtina išrašas iš banko sąskaitos, Bendrovės direktoriaus paaiškinimų apie įsigytuose sklypuose planuojamą vystyti nekilnojamojo turto projektą – kotedžų statyba ir pardavimas), kurie paneigia Sprendimuose padarytas išvadas apie UAB „Kaizen LT“ veiklą ir patvirtina, jog atsakovo atliktas tyrimas yra neišsamus ir šališkas. Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas;
9.2. Teismo posėdžių metu pareiškėjų atstovai paaiškino, kad darbai pagal su UAB „Statybų energetika“ sudarytą rangos sutartį nebuvo atlikti, nes pastaroji bendrovė nespėjo paruošti statybos aikštelės, o vėliau UAB „Kaizen LT“ sudarė rangos sutartį su UAB „Hipė“ ir pradėjo statybos darbus vykdyti kitur;
9.3. Departamento pateikti Bendrovės direktoriaus paaiškinimai yra surašyti ne iš jo žodžių, šis dokumentas parengtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
4 punkto reikalavimus. Pareiškėjų vertinimu, teismo išvada, jog Bendrovės direktoriaus teiginiai, kad jis nesuprato, ką pasirašė, tėra jo gynybinė pozicija, yra nemotyvuota. Pažymi, kad kiti Bendrovės direktoriaus paaiškinimai, kurie yra teisingi, yra surašyti rusų kalba, tačiau Departamentas, priimdamas Sprendimus, į juos neatsižvelgė;
9.4. Priimant Sprendimus liko neįvertinta Bendrovės veikla laikotarpiu nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-2741 parengimo 2018 m. liepos 19 d. iki ginčijamų Sprendimų priėmimo 2018 m. lapkričio 29 d.;
9.5. Byloje nepateiktas 2018 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-24107 minimas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame iki 2018 m. rugsėjo 2 d. buvo Bendrovės biuras, apsaugos darbuotojo paaiškinimas, neva jis apie Bendrovę nėra girdėjęs, jos nėra įmonių sąraše;
9.6. Teismo sprendime pateiktas pabrėžimas apie būtinybės Departamentui apklausti pačius pareiškėjus nebuvimą tokio pobūdžio bylose rodo teismo šališkumą, neigiamą toną jų atžvilgiu. Pareiškėjai pakartoja, jog aplinkybė, kad Departamentas, prieš priimdamas Sprendimus, nė vieno iš jų neapklausė, yra grubus gero administravimo principo pažeidimas;
9.7. Pareiškėjų atstovas susisiekė su atsakovo nurodytu filmavimo aikštelės darbuotoju, atsakingu už dekoracijas – A. Š., kuris neva teigė niekada negirdėjęs apie UAB „Kaizen LT“. Akcentuota, jog A. Š. nėra nei Bendrovės, nei UAB „Hipė“ darbuotojas, jis teigė vykdantis individualią veiklą ir nesantis susijęs su rangos darbais. Jis buvo atsakingas už dekoracijų logistiką. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, jog teismas netenkino jų prašymo apklausti liudytoju šį asmenį, motyvuodamas dideliu bylų nagrinėjimo greičiu, tačiau nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, vėlavusiam pateikti procesinius dokumentus, tai vertintina kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas;
9.8. Skundžiamo teismo sprendimo argumentacijos trūkumus patvirtina aplinkybė, jog teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas 14 val. 40 min., tačiau Elektroninių paslaugų portale jis buvo pasiekiamas jau 14 val.
10. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, taip pat atsako į apeliacinio skundo teiginius:
10.1. Kaip įrodymą dėl statybinės veiklos vykdymo pareiškėjai ir UAB „Kaizen LT“ Valdybai pateikė sutartį su UAB „Statybų energetika“, todėl atsakovas pagrįstai vertino būtent su šios sutarties vykdymu susijusias aplinkybes;
10.2. Bendrovės direktorius 2018 m. liepos 13 d. paaiškinime pasirašytinai patvirtino, kad jo duotus paaiškinimus pareigūnas išvertė į jam suprantamą kalbą, jis minėtame rašte nereiškė pastabų dėl vertimo, nenurodė ko nors nesupratęs. Sprendimai buvo priimti įvertinus ne tik Bendrovės direktoriaus paaiškinimus, bet patikrinimo metu surinktų duomenų visumą;
10.3. Bendrovei buvo suteikta reali galimybė teikti įrodymus apie vykdomą veiklą iki Sprendimų priėmimo (Bendrovės direktoriaus prašyta pateikti papildomus dokumentus), tačiau įrodymai dėl realiai vykdomos statybos veiklos nebuvo pateikti, apklausti asmenys patvirtino tokios veiklos nevykdymą. Dėl pareiškėjų teismui pateiktų dokumentų atsakovas pažymi, jog iš išrašo
iš banko sąskaitos matyti, jog aptariamos sąskaitos buvo apmokėtos po Sprendimų priėmimo, be to, išrašas iš banko sąskaitos patvirtina piniginių lėšų gavimą, bet neįrodo, kad Bendrovės darbuotojai atliko atitinkamus darbus. Antstolio 2019 m. vasario 12 d. aplinkybių konstatavimo protokolas
Nr. 171-19-5 taip pat buvo surašytas po Sprendimų priėmimo;
10.4. Bendrovės direktorius 2018 m. birželio 19 d. apklausos metu nurodė ne realią, o planuojamą veiklą – išvystyti nekilnojamo turto projektą (kotedžų statyba ir pardavimas). Tai, kad Bendrovė įsigijo žemės sklypų, neįrodo, jog jos darbuotojai (mūrininkai) juose vykdė statybų veiklą;
10.5. Pareiškėjų teiginiai apie teismo šališkumą, neigiamą toną jų atžvilgių nėra pagrįsti;
10.6. Departamentas, patikrinimo metu nusprendęs neapklausti pareiškėjų, ir Valdybos pareigūnas, atlikęs Bendrovės direktoriaus apklausą, nei teisės aktų reikalavimų, nei gero administravimo principo nepažeidė.
10.7. Teismui netenkinus pareiškėjų prašymo apklausti liudytoju A. Š., pareiškėjai galėjo teismui pateikti rašytinius šio asmens paaiškinimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimų, kuriais panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytų pažeidimų faktus. Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvacija turi tam tikrų trūkumų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai, o teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjų pretenzijos dėl netinkamai atlikto UAB „Kaizen LT“ veiklos patikrinimo, Bendrovės direktoriaus apklausos, taip pat dėl pareiškėjų neapklausimo prieš priimant Sprendimus kaip esminio procedūrinių taisyklių pažeidimo yra nepagrįstos, Bendrovė realiai nevykdė statybos rangos darbų pagal su UAB „Statybos energetika“ sudarytą sutartį, jos darbuotojai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę, t. y. kiekvienas iš jų neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl atsakovas Sprendimais pagrįstai panaikino jiems išduotus leidimus laikinai gyventi. Apeliaciniame skunde pareiškėjai tvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, o pirmosios instancijos teismas neišanalizavo jų pateiktų papildomų paaiškinimų ir dokumentų, taip pat kelia abejones dėl Valdybos atliktų Bendrovės direktoriaus, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo ir asmens, atsakingo už dekoracijas filmavimo aikštelėje, apklausų tinkamumo, pirmosios instancijos teismo objektyvumo bei pažymi, jog priimant Sprendimus liko neįvertinta Bendrovės veikla laikotarpiu nuo Valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-2741 parengimo 2018 m. liepos 19 d. iki ginčijamų Sprendimų priėmimo 2018 m. lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pripažįsta tikslinga tik papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
14. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai yra įtvirtinti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (pareiškėjų prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi pateikimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 40 straipsnyje, tarp jų – užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
15. Sprendimuose (I t., b. l. 11–12, 13–14, 15–16, 17–18, 19–20, 170–171 ir kt.) nurodyta, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams panaikinami vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio
1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė) ir 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
16. Sprendimuose, remiantis UAB „Statybų energetika“ direktoriaus, UAB „Kaizen LT“ direktoriaus ir, nuvykus Bendrovės direktoriaus nurodytu adresu, už filmavimo aikštelės dekoracijas atsakingo asmens apklausų rezultatais, padaryta išvada, kad Bendrovė iš tikrųjų nevykdė statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, Bendrovės darbuotojai ((duomenys neskelbtini) piliečiai), gavę leidimus laikinai gyventi, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę, taigi Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikoje tikslą; pareiškėjai iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, todėl jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
17. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 10-S-59841(8.38-10-27) (III t., b. l. 59) atsakovui pateikė UAB „Kaizen LT“ veiklos patikrinimo medžiagą:
17.1. Valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-24107 (III t., b. l. 60). Nurodyta, kad, nuvykus UAB „Kaizen LT“ veiklos vykdymo adresu ((duomenys neskelbtini)), Bendrovė tokiu adresu nerasta, iškabos nėra, pastato apsaugos darbuotojas V. O. nurodė apie tokią įmonę nieko negirdėjęs, jos nėra įmonių sąraše. Nuvykus UAB „Kaizen LT“ registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), Bendrovė tokiu adresu nerasta, šis pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas. Nuvykus statybų objekto adresu ((duomenys neskelbtini)), durų niekas neatidarė, o gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojas E. N. paaiškino, kad anksčiau minėtu adresu jokie statybos darbai nevyko. Nuvykus M. K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), durų niekas neatidarė, o gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojas L. G. teigė, kad šiuo adresu gyvena I. Š. su sugyventine, jokie kiti asmenys negyvena šiame name;
17.2. L. G. 2018 m. birželio 7 d. paaiškinimas (III t., b. l. 62); pastatų, esančių anksčiau minėtais adresais, nuotraukos (III t., b. l. 63–64).
18. Byloje taip pat yra M. K. 2018 m. birželio 26 d. paaiškinimas (III t., b. l. 65), kuriame yra bendro pobūdžio informacija apie Bendrovės registracijos ir veiklos adresus, darbuotojų skaičių ir darbo pobūdį; 2018 m. balandžio 30 d. statybos rangos sutartis (III t., b. l. 66–69), sudaryta su UAB „Statybų energetika“ dėl fasado šilumos izoliacijos ir apdailos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 25 d. statybos rangos sutartis (III t., b. l. 70–73), sudaryta su UAB „Hipė“ dėl remonto ir apdailos darbų kino studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 25 d. statybos rangos sutartis (III t., b. l. 74–77), sudaryta su UAB „Statybų energetika“ dėl fasado šilumos izoliacijos ir laiptinių apdailos darbų objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); M. K. 2018 m. birželio 19 d. raštas „Atsakymas į pateiktus klausimus dėl papildomos informacijos“ (III t., b. l. 78–79), kuriame pateikiami paaiškinimai dėl Bendrovės adreso, darbuotojų ir jų atliekamų darbų, nurodomos bendrovės, su kuriomis sudarytos sutartys (JSC „VMH Decor“, JSC „Red bouw“, JSC „Broma Building“, JSC „Van Poucke & CO“,
UAB „Lemora“ ir kt.), pateikiami paaiškinimai apie įsigytus žemės sklypus, kuriuose planuojama vystyti nekilnojamojo turto projektą – kotedžų statyba ir pardavimas; M. K. 2018 m. birželio 27 d. paaiškinimai (III t., b. l. 80–82); Departamento vidinio susirašinėjimo 2018 m. birželio 28 d. elektroninis laiškas (III t., b. l. 83–84), patvirtinantis, jog UAB „Lemora“ neigė sudariusi sutartį su Bendrove.
19. Valdyba 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. 10-3-70927-(1.46 (toliau neįskaitoma)
(III t., b. l. 91) atsakovui pateikė papildomai atlikto UAB „Kaizen LT“ veiklos patikrinimo medžiagą:
19.1. Valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-29741 (III t., b. l. 92–93). Nurodyta, kad apklaustas
UAB „Statybos energetika“ direktorius V. F. teigė, jog Bendrovės darbuotojai nei objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nei objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jokių darbų neatliko, šiuos darbus atliko atitinkamai UAB „Aradva“, UAB „Alstata“ ir UAB „Statybos investicija“. Apklaustas UAB „Kaizen LT“ direktorius M. K. paaiškino, kad dauguma Bendrovės darbuotojų dirba Belgijoje, tačiau jis nežino, kiek konkrečiai darbuotojų išvyko ir kiek žmonių yra įdarbinta Bendrovėje; keli darbuotojai dirba Vilniuje, tačiau jis negalėjo nurodyti kur. Nuvykus pateiktoje rangos sutartyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kur, M. K. teigimu, keli Bendrovės darbuotojai vykdė filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukcijos darbus, apklaustas už minėtas dekoracijas atsakingas aikštelės darbuotojas A. Š. (nurodytas telefono numeris) teigė, kad minėtus darbus atlieka kita įmonė, apie Bendrovę jis girdėjo pirmą kartą. Prieita išvada, kad Bendrovė faktiškai jokių įsipareigojimų ir darbų pagal sudarytas statybos rangos sutartis nevykdė, ir galima daryti prielaidą, jog Bendrovė nėra orientuota į komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, ji naudojama tam, kad (duomenys neskelbtini) ir kitų trečiųjų šalių piliečiai, pasinaudodami laisvo darbuotojų judėjimo teise, galėtų teisėtai dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse;
19.2. V. F. 2018 m. liepos 13 d. paaiškinimas (III t., b. l. 94); M. K. 2018 m. liepos 13 d. paaiškinimas (surašytas lietuvių kalba, po juo rusų kalba nurodyta, kad paaiškinimą jam išvertė apklausą atlikęs pareigūnas, paaiškinimas pasirašytas; III t., b. l. 95); pastatų, esančių tikrintais adresais, nuotraukos (III t., b. l. 96), ir kiti susiję dokumentai, tarp jų – dokumentas
(III t., b. l. 307–309, 312), kurio viršuje nurodyta „UAB „Kaizen LT“, lentelėje išvardyti 48 asmenys (įskaitant pareiškėjus, išskyrus T. F.), prie jų parašyta bendrovė („VMH Decor“, „REDBOUW“, „BROMA BUILDING“ arba „Van Poucke & CO“), šalis (visais atvejais – Belgija, išskyrus M. K. ir G. S. – Lietuva) ir adresas (prie M. K. ir G. S. adresai nenurodyti; remiantis internetu viešai prieinamais duomenimis, visi šie adresai yra Belgijoje).
20. Taigi, UAB „Kaizen LT“ patikrinimo rezultatai Departamentui buvo perduoti 2018 m. birželio 11 d., papildomo patikrinimo rezultatai – 2018 m. liepos 23 d., o Sprendimai buvo priimti 2018 m. lapkričio 29 d. Kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. (tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-29741 parengimo) iki
2018 m. lapkričio 29 d. būtų buvę atlikti kokie nors veiksmai Bendrovės veiklos realumui ar pareiškėjų darbui joje patikrinti, kita vertus, taip pat nėra duomenų apie tuo laikotarpiu pačių pareiškėjų ar Bendrovės Departamentui teiktus papildomus dokumentus.
21. Pareiškėjai kartu su skundu pateikė, be kita ko, Bendrovės UAB „Hipė“ 2018 m. liepos 20 d. – lapkričio 30 d. išrašytas sąskaitas (I t., b. l. 21–30), 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį (I t., b. l. 31–33), sudarytą su UAB „Hipė“ dėl statybos darbų pagal poreikį kino studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 1 d. rangos sutartį (I t., b. l. 34–37), sudarytą su UAB „Gipso imperija“ dėl statybos-remonto darbų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); taip pat 2018 m. gruodžio 8 d. pareiškėjų M. B., O. B., V. B., R. D., T. F., V. H., I. H., I. G., O. H., M. K., S. K., K. M., O. M., S. N., R. P., R. P., I. S., M. M. įgaliojimus (su vertimais į lietuvių kalbą) juos atstovauti M. K., sudarytus (duomenys neskelbtini) ambasadoje Belgijos Karalystėje ir patvirtintus vicekonsulės (I t., b. l. 41–100 ir t. t.).
22. Pareiškėjai 2019 m. vasario 13 d. teismui pateikė paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos papildomus dokumentus, be kita ko: Bendrovės 2019 m. sausio 31 d. elektroninį laišką Departamentui (V t., b. l. 6), kuriame pateikiama informacija apie UAB „Hipė“ ir UAB „Lemora“ vykdomus darbus ir išvardijami juos atliekantys UAB „Kaizen LT“ darbuotojai (tarp jų – nė vieno pareiškėjo), nurodoma, kad kiti darbuotojai šiuo metu iki klausimo išsprendimo teisme yra neapmokamose atostogose; Bendrovės UAB „Hipė“ 2018 m. gruodžio 20 d. išrašytą sąskaitą (V t., b. l. 7); antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą (UAB „Kaizen LT“ 2019 m. vasario 8 d. prašymas konstatuoti faktines aplinkybes; 2018 m. lapkričio 2 d. subrangos sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Lemora“ dėl pakabinamųjų lubų montavimo darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Hipė“; 2019 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 171-19-5, kuriame konstatuota, jog 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo metu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo trys asmenys (tarp jų – nė vieno pareiškėjo), kino studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo penki asmenys (tarp jų – nė vieno pareiškėjo); patikrinimo metu darytos nuotraukos; V t., b. l. 8–56); Bendrovės UAB „Lemora“ 2019 m. sausio 15 d. išrašytas sąskaitas
(V t., b. l. 62–65); UAB „Lemora“ 2019 m. sausio 31 d. patvirtinimą apie su Bendrove sudarytos sutarties vykdymą (V t., b. l. 66); 2018 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp P. Ž. (pardavėjas) ir Bendrovės (pirkėjas) (V t., b. l. 67–74) ir kitus su žemės sklypo įsigijimus susijusius dokumentus, dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektą (V t., b. l. 75–94); 2018 m. birželio 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį tarp I. P. ir I. P. (pardavėjai) ir Bendrovės (pirkėjas) (V t., b. l. 95–104), dviejų butų gyvenamojo namo statybos projektą (V t., b. l. 106–138); 2018 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. rangos sutartis (V t., b. l. 139–151), sudarytas su UAB „Gipso imperija“; Bendrovės UAB „Gipso imperija“ 2019 m. sausio 24 d. išrašytas sąskaitas (V t., b. l. 152–154); UAB „Gipso imperija“ 2019 m. sausio 31 d. patvirtinimą dėl sutarčių vykdymo (V t., b. l. 155); 2018 m. gruodžio 7 d. statybos rangos sutartį (V t., b. l. 157–159), sudarytą su UAB „Geonas“; UAB „Geonas“ 2019 m. sausio 31 d. patvirtinimą dėl sutarčių vykdymo (V t., b. l. 160); Bendrovės UAB „Geonas“ 2019 m. sausio 24 d. išrašytą sąskaitą (V t., b. l. 161); UAB „Hipė“ 2019 m. sausio 31 d. patvirtinimą dėl sutarčių vykdymo (V t., b. l. 162); UAB „Kaizen LT“ banko sąskaitos išrašą už periodą 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. sausio 19 d., anksčiausia įmoka – 2018 m. liepos 31 d. (UAB „Hipė“), iki Sprendimų priėmimo 2018 m. lapkričio 29 d. įmokas Bendrovei pervedė tik UAB „Hipė“ ir UAB „Baldų komplektas“ (Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie bendrovę pastaruoju pavadinimu, bet iš Departamento pateiktų dokumentų (pvz., III t., b. l. 1260) manytina, jog dabartinis šios bendrovės pavadinimas – „Agatsu“, joje anksčiau dirbo pareiškėjas R. P.; pareiškėjai nepateikė duomenų apie su šia bendrove sudarytas sutartis) (V t., b. l. 168–170).
23. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, sprendžia, jog leidimų laikinai gyventi pareiškėjams išdavimo procese Departamentui buvo pateiktos dvi statybos rangos sutarys, UAB „Kaizen LT“ sudarytos su UAB „Statybų energetika“ ir UAB „Hipė“. Departamentas, remdamasis UAB „Statybų energetika“ direktoriaus V. F. ir asmens, atsakingo už filmavimo aikštelės dekoracijas, A. Š. paaiškinimais, konstatavo, jog Bendrovė iš tikrųjų nevykdė statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis. Pareiškėjų atstovas 2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) ir apeliaciniame skunde patvirtino, jog su UAB „Statybų energetika“ sudarytos statybos rangos sutartys nebuvo įvykdytos, taigi pareiškėjai (jų atstovas) iš dalies sutinka su pastarosios Departamento išvados teisingumu. Pareiškėjai tvirtina, jog su UAB „Hipė“ sudaryta sutartis buvo vykdoma, tiesiog Valdybos pareigūnas, aiškindamasis šią aplinkybę, apklausė netinkamą asmenį. Atsakovas iš esmės neneigė šių teiginių, o byloje nėra duomenų (dokumentų), patvirtinančių, jog A. Š. iš tiesų yra tas asmuo, kuris turi duomenis apie UAB „Hipė“ kino studijoje veikiančius rangovus, todėl pareiškėjų teiginiai, jog su UAB „Hipė“ sudaryta statybos rangos sutartis realiai buvo vykdoma, nėra paneigti patikimais įrodymais. Kita vertus, remiantis Bendrovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, Bendrovė jokių mokėjimų iš UAB „Hipė“ iki
2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. liepos 23 d. baigtų patikrinimų negavo (pirmasis mokėjimas atliktas 2018 m. liepos 31 d.), o laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Bendrovė jokių veiksmų su šia banko sąskaita išvis neatliko (negavo ir neatliko pervedimų), byloje nėra duomenų apie Bendrovės veiklą iki 2018 m. balandžio 30 d. statybos rangos sutarties, sudarytos su UAB „Statybų energetika“, dauguma pareiškėjų teismui pateiktų dokumentų buvo sudaryti ne tik po atliko Bendrovės veiklos patikrinimo ir papildomo patikrinimo, bet ir po Sprendimų priėmimo. Taigi, nors Departamentui pagal tuo metu turėtus duomenis (Bendrovės direktoriaus, UAB „Statybų energetika“ direktoriaus ir numanomo UAB „Hipė“ atstovo paaiškinimus, Bendrovės veiklos patikrinimų metu nustatytas aplinkybes) galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje realumo, kurių teisingumą iš dalies patvirtina teismui papildomai pateikti dokumentai, atitinkamos išvados Sprendimuose nėra pagrįstos pakankamais ir patikimais įrodymais. Teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių dėl išvados, jog Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiau nevertino Departamento pateiktų įrodymų pakankamumo ir patikimumo aspektais.
25. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Departamento išvada, kad Bendrovės direktorius pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį užsieniečių (pareiškėjų) atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kadangi pareiškėjai, gavę leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, ir todėl kiekvienas iš jų neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pabrėžtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas leidimui laikinai gyventi gauti yra aiškiai ir nedviprasmiškai siejamas su darbu būtent Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (jų atstovas) neneigė ir nebandė paneigti atsakovo teiginių, su kuriais sutiko pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjai realiai Lietuvos Respublikoje nedirba, pavyzdžiui, nepateikė jokių duomenų apie tai, kur ir kokius darbus Lietuvoje atliko būtent pareiškėjai. Priešingai, 2018 m. liepos 13 d. paaiškinime pats Bendrovės direktorius nurodė, jog dalis Bendrovės darbuotojų yra Belgijoje, į Belgiją komandiruoti darbuotojai ten dirba jau pusę metų. Nors pareiškėjai tvirtina, jog Bendrovės direktoriaus apklausa buvo vykdoma netinkamai, kadangi joje nedalyvavo vertėjas, jie nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apklausą atlikęs Valdybos pareigūnas R. O. (R. O.) nemokėjo rusų kalbos arba kad jam kilo kokių nors sunkumų susikalbėti su Bendrovės direktoriumi, be to, pareiškėjai konkrečiai neįvardija, kokios minėtame paaiškinime nurodytos aplinkybės užfiksuotos klaidingai. Įvertinus byloje esančių dokumentų (lentelė apie pareiškėjų (išskyrus T. F.) darbo vietą ir adresą, Bendrovės direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. paaiškinimas) visumą, pripažintina, jog, nesant jokių priešingų duomenų, atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjai faktiškai nedirba Lietuvos Respublikoje, t. y. kiekvienas iš jų neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o Bendrovės direktoriaus teiginiai apie jų darbą Lietuvoje neatitinka tikrovės. Tokios pozicijos teisingumą papildomai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjai (išskyrus P. N., I t., b. l. 109–110) neabejotinai buvo Belgijoje praėjus savaitei nuo Sprendimų priėmimo (Sprendimai priimti 2018 m. lapkričio 29 d., o įgaliojimai atstovauti sudaryti 2018 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) ambasadoje Belgijos Karalystėje, jie pasirašyti pareiškėjų).
26. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario
6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl skundo teiginių apie Sprendimų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnyje keliamiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimų turinys iš esmės atitinka minėtus reikalavimus, kadangi juose yra aiškiai išdėstomas teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai, faktinis pagrindas – UAB „Kaizen LT“ veiklos patikrinimo metu atlikus UAB „Statybų energetika“ direktoriaus, UAB „Kaizen LT“ direktoriaus ir, nuvykus pastarojo nurodytu adresu, už filmavimo aikštelės dekoracijas atsakingo asmens apklausą (pateikiama apklausų metu gautų paaiškinimų santrauka), nustatyta, kad Bendrovė nevykdo statybos rangos darbų pagal pateiktas sutartis, o šios Bendrovės darbuotojai ((duomenys neskelbtini) piliečiai), gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę, o padarytos išvados susiejamos su konkrečiomis teisės normomis – Bendrovės direktorius, teikdamas informaciją apie vykdomus darbus pagal sudarytas sutartis, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žemiau cituojamas 35 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi); pareiškėjai, gavę leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, iš tikrųjų negyvena ir nedirba Lietuvos Respublikoje, todėl jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti Sprendimų pradžioje aptartame Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte (žemiau cituojamas 35 str. 1 d. 14 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi). Visi Sprendimai yra pasirašyti, juose nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjai nekelia abejonių dėl Departamento kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimus ar juos pasirašiusios jo tarnautojos įgaliojimų. Iš skundo argumentų akivaizdu, jog pareiškėjai suprato, koks sprendimas ir kodėl buvo priimtas jų atžvilgiu. Nors Sprendimuose nėra įvardyti apklaustų asmenų vardai, tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotomis aplinkybėmis buvo remtasi, šis trūkumas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą Sprendimus panaikinti kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, juolab kad iš pareiškėjų skundo turinio matyti, jog jie suprato priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus.
28. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, neigiamą toną pareiškėjų atžvilgiu akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz.,
1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83);
1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Co?me ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).
29. Pareiškėjai abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo sieja su jų argumentų dėl iki priimant Sprendimus neatliktos pareiškėjų apklausos kontekste pirmosios instancijos teismo pavartotu žodžiu „pabrėžia“, t. y.: „Teismas iš karto pabrėžia, kad tokio pobūdžio byloje nėra būtina apklausti pačių pareiškėjų [...]“. Pareiškėjai niekuo nepagrindžia savo nuomonės, kad žodis „pabrėžti“ šiame kontekste rodo teismo šališkumą ir juntamą neigiamą toną jų atžvilgiu, o ne tik pavartotas vienas iš teismų sprendimuose dažnai esančių sinonimų „pažymėti“, „akcentuoti“ ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas yra abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio ir nesukeliantis jokių pagrįstų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų objektyvumu, todėl atmestinas.
30. Pareiškėjai savo poziciją, jog skundžiamo teismo sprendimo argumentacija turi trūkumų, taip pat grindžia aplinkybe, kad teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas 2019 m. vasario 21 d. 14 val. 40 min., tačiau per Elektroninių paslaugų portalą buvo pasiekiamas jau 14 val. Pareiškėjai nepaaiškina, kaip aplinkybė, jog teismo sprendimas paskelbtas, jų teigimu, apie 40 min. anksčiau nei numatytas laikas, teismui sukliudė ar galėjo sukliudyti priimti teisingą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, juolab kad nuo teismo posėdžio 2019 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo paskelbimo 2019 m. vasario 21 d. praėjo savaitė, todėl tokie jų pasvarstymai laikytini nepagrįstais.
31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, bet nustatyti tam tikri skundžiamo teismo sprendimo trūkumai nėra esminiai ir yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjų O. H., M. M. (M. M.), K. M. (K. M.), S. K. (S. K.), O. M. (O. M.), P. N. (P. N.), S. N. (S. N.), I. G. (I. G.), T. F. (T. F.), O. B. (O. B.), I. Š. (I. S.), M. K. (M. K.), R. P. (R. P.), R. P. (R. P.), V. H. (V. H.), I. H. (I. H.), V. B. (V. B.), R. D. (R. D.) ir M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Virginija Volskienė
Skirgailė Žalimienė