Civilinė byla Nr. e2A-404-459/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06736-2022-9

 (S)

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

                                                                 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

                                                                                                                                    

 

   

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 10 d.            

   Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Civinity namai Klaipėda“ ir atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-654-637/2023 pagal ieškovės UAB ,,Civinity namai Klaipėda“ ieškinį atsakovei J. M. dėl įpareigojimo leisti atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus privačios nuosavybės teise valdomose patalpose, tretieji asmenys UAB ,,Progresyvūs projektai“, UAB ,,Mirigita“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kredito unija „Memelio taupomoji kasa“, A. K., V. K., L. D., V. L., N. K., L. K., R. B., S. Š., UAB ,,Gakis“, V. B., M. R., G. P., B. J., D. V. V., K. B., J. B., G. B., V. G., M. C., D. K., J. K., Z. Ž., L. Č., R. Č., A. L.-K., A. M., A. M., T. M., A. K., J. V., V. Č., E. K., K. K., R. B., I. V., V. K., N. K., L. A.-M. G. S., M. J., išvadą duodančios institucijos Lietuvos architektų rūmai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įpareigojimo leisti atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus privačios nuosavybės teise valdomose patalpose. 2023 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė patikslintą pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo ir ieškinio dalyko patikslinimo (DOK-1888), kuriuo išdėstyti reikalavimai: 1. Įpareigoti atsakovę J. M. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir leisti bei netrukdyti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, t. y.: bute esančio balkono seno įstiklinimo pakeitimo į naują PVC konstrukcijų balkono įstiklinimą ir visus su tuo susijusius darbus taip, kaip numatyta 2018 m. Daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. 18.02.20-TDP dalyje „Architektūra – konstrukcijos“ (1.2.1 p. paruošiamieji darbai; 1.2.4. p. išorės sienų šiltinimo darbai; 1.2.6. p. balkono įstiklinimo darbai; 1.2.9. p. vidaus darbai), t. y. 1.1 pagal Projekto 1.2.1 p. „Paruošiamieji darbai“: 1.1.1 Esamų balkono stiklinimų ir turėklų bei jų aptaisymų įvairiomis medžiagomis demontavimas; 1.1.2 Esamos balkono grindų apdailos demontavimas; 1.1.3 Balkoną laikančių plokščių sutvarkymas, apsauginio armatūros sluoksnio atstatymas. Balkoną laikančių konstrukcijų stiprinimo poreikis tikslinamas pastačius pastolius ir apžiūrėjus iš arčiau; 1.1.4 Esamų balkono apskardinimų demontavimas; 1.1.5 Esamų lauko palangių ir balkono apskardinimų demontavimas; 1.1.6 Balkoną laikančio denginio konstrukcijų sutvarkymas, apsauginio sluoksnio atstatymas; 1.1.7 Stiklinamo balkono plokščių iš apačios (balkono lubų) nugruntavimas, glaistymas ir dažymas; 1.2 pagal Projekto 1.2.4. p. „Išorės sienų šiltinimas“: 1.2.1 Įstiklinto balkono vidinių sienų šiltinimas 10 cm polistireniniu putplasčiu EPS 70 N (δ=100 mm) ir nutinkavimas dekoratyviniu tinku;1.2.1 Siena su gretimu pastatu apšiltinama poliuretano putomis; 1.2.3 Įstiklinto balkono perdangos šiltinimas iš priekio ir šonų polistireniniu putplasčiu EPS 200 (δ=50 mm) ir apdailinimas dekoratyviniu tinku bei apskardinimas; 1.3 pagal Projekto 1.2.6. p. „Balkonų įstiklinimas“: 1.3.1 Keičiami seni ir įrengiami nauji PVC konstrukcijų balkono įstiklinimai; 1.3.2 Įrengiami nauji balkonų įstiklinimai – su 1 kameros stiklo paketais (2 stiklai, iš kurių 1 – selektyvinis), PVC profilių storis turi būti ≥ 70 mm, lango gaminio šilumos perdavimo koeficientas U≤1.2 W/m²K. Rėmų spalva – tamsiai pilka, RAL 7016, apatinės dalies užpildas tamsinto saugaus stiklo; 1.3.3 Balkono įstiklinimams ne žemiau, kaip +1,2m. nuo balkonų perdenginio įrengiami turėklai, tvirtinami į lango rėmą; 1.3.4 Balkono stiklinimai šiaurinėje dalyje projektuojami penkių varstomų dalių skaidymo (trys dalys priekyje ir po vieną šonuose, vidurinė dalis nevarstoma);1.3.5 Prie visų balkono įstiklinimų iš išorės įrengiamos skardinės (δ=0.6 mm) išorės palangės; 1.3.6 Įstiklintam balkonui įrengiamas PVC stogelis, spalva derinama prie balkono stiklinimų rėmų spalvos; 1.4 pagal Projekto 1.2.9. p. „Vidaus darbai“: 1.4.1 Stiklinamam balkonui įrengiamas angokraščių apdirbimas iš individualių skardos lankstinukų ir PVC profilių; 2. Atsakovei per nustatytą terminą nevykdant ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte nurodytų įpareigojimų, prašoma leisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotiems asmenims be atsakovės J. M. sutikimo patekti į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, apibrėžtus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte; 3. Netenkinus ieškinio rezoliucinės dalies 2-ame punkte suformuoto prašymo, prašoma nustatyti atsakovei J. M. 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą įsileisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“ ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir leisti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, baudos sumokėjimą nustatant ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, juridinio asmens kodas 140336910, naudai; 4 Teismo sprendimo dalį, susijusią su atsakovės J. M. įpareigojimu, per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos įsileisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės J. M. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir leisti bei netrukdyti jiems bute atlikti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, o nevykdant ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte prašomų nustatyti įpareigojimų – leisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotiems asmenims be atsakovės J. M. sutikimo patekti į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, nurodyti vykdyti skubiai; 5. Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė UAB „Civinity namai Klaipėda“, kurios ankstesnis pavadinimas UAB „Vitės valdos“, yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė ir kartu kaip daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė. Atsakovei Daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 164,01 kv. m. 2017 m. gruodžio 11 d. įvyko Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo iš viso 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, tai sudarė 64 procentus visų savininkų (iš 34). 2017 m. gruodžio 11 d. vykusiame susirinkime buvo svarstomi du klausimai: 1) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir 2) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo. Tą pačią dieną įvyko balsavimas raštu ir buvo surašytas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 1, balsavimo raštu kvorumas buvo pasiektas ir balsavimas raštu pripažintas įvykusiu. Visi 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą. 2018 m. gegužės 4 d. buvo parengta statinio projektavimo techninė užduotis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Progresyvūs projektai“ (toliau – ir „Projektuotojas“) atliko projektavimo darbus ir parengė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 18.02.20-TDP (toliau – ir „TDP“). 2019 m. gegužės 21 d. išduotas Daugiabučio namo paprastąjį remontą leidžiantis statybos leidimas Nr. LAP-31-190521-00011. 2020 m. kovo 2 d. įvyko dar vienas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Investicijų plano tvirtinimo. 2020 m. kovo 20 d. surašytas Daugiabučio namo butų ir kitų patalų savininkų 2020 m. kovo 2 d. balsavimo raštu protokolas Nr. 3, iš kurio matyti, kad raštu balsavo iš viso 21 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių 21 balsą, tai sudaro 62 procentus visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) savininkų balsų skaičiaus iš 34. Tai nulėmė, kad balsavimo raštu kvorumas buvo pasiektas ir balsavimas raštu pripažintas įvykusiu. Visi dvidešimt vienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą. 2020 m. birželio 17 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ (toliau – ir „Rangovas“), buvo sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartis Nr. V-7. 2020 m. liepos 21 d. Rangovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini), buto savininkė neįsileidžia į butą ir nesutinka, kad jos bute būtų atlikti darbai, numatyti TDP. Ieškovė bandė susitarti telefonu su (duomenys neskelbtini), buto savininke – atsakove, kad ji įsileistų į savo butą atlikti TDP numatytus darbus, tačiau atsakovė tvirtino, kad į Butą neįsileisianti, nes jos butas yra praplėstas balkono sąskaita, todėl ji neleis stiklinti balkono pagal TDP. Net jeigu konkrečiu atveju ir paaiškėtų, kad buto erdvė faktiškai praplėsta balkono sąskaita, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, balkono laikančiosios išorinės konstrukcijos bei jų fasadų apdailos išoriniai elementai nelaikomi atsakovės nuosavybe, todėl atsakovė neturi teisės uždrausti įstiklinti buto balkoną pagal numatytus TDP sprendinius. Teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas atnaujinti (modernizuoti) Daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus, o atsakovė savo nepagrįstais veiksmais neteisėtai trukdo juos įgyvendinti. Egzistuoja objektyvus pavojus, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gali būti neįvykdytas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir bus patirti dideli nuostoliai. Todėl byloje nusprendus ieškovės ieškinį tenkinti, teismo sprendimas turi būti nukreiptas vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovę J. M. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, ir (ar) ieškovės pasitelkto rangovo įgaliotiems asmenims per atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patekti į bendro naudojimo objektą, kad atliktų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, t. y.: balkono seno įstiklinimo pakeitimo į naują PVC konstrukcijų balkono įstiklinimą ir visus su tuo susijusius darbus taip, kaip numatyta 2018 m. Daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. 18.02.20-TDP dalyje „Architektūra – konstrukcijos“ (1.2.1 p. paruošiamieji darbai; 1.2.4. p. išorės sienų šiltinimo darbai; 1.2.6. p. balkono įstiklinimo darbai; 1.2.9. p. vidaus darbai), t. y. 1.1 pagal Projekto 1.2.1 p. „Paruošiamieji darbai“: 1.1.1 Esamų balkono stiklinimų ir turėklų bei jų aptaisymų įvairiomis medžiagomis demontavimas; 1.1.2 Esamos balkono grindų apdailos demontavimas; 1.1.3 Balkoną laikančių plokščių sutvarkymas, apsauginio armatūros sluoksnio atstatymas. Balkoną laikančių konstrukcijų stiprinimo poreikis tikslinamas pastačius pastolius ir apžiūrėjus iš arčiau; 1.1.4 Esamų balkono apskardinimų demontavimas; 1.1.5 Esamų lauko palangių ir balkono apskardinimų demontavimas; 1.1.6 Balkoną laikančio denginio konstrukcijų sutvarkymas, apsauginio sluoksnio atstatymas; 1.1.7 Stiklinamo balkono plokščių iš apačios (balkono lubų) nugruntavimas, glaistymas ir dažymas; 1.2 pagal Projekto 1.2.4. p. „Išorės sienų šiltinimas“: 1.2.1 Įstiklinto balkono vidinių sienų šiltinimas 10 cm polistireniniu putplasčiu EPS 70 N (δ=100 mm) ir nutinkavimas dekoratyviniu tinku;1.2.1 Siena su gretimu pastatu apšiltinama poliuretano putomis; 1.2.3 Įstiklinto balkono perdangos šiltinimas iš priekio ir šonų polistireniniu putplasčiu EPS 200 (δ=50 mm) ir apdailinimas dekoratyviniu tinku bei apskardinimas; 1.3 pagal Projekto 1.2.6. p. „Balkonų įstiklinimas“: 1.3.1 Keičiami seni ir įrengiami nauji PVC konstrukcijų balkono įstiklinimai; 1.3.2 Įrengiami nauji balkonų įstiklinimai – su 1 kameros stiklo paketais (2 stiklai, iš kurių 1 – selektyvinis), PVC profilių storis turi būti ≥ 70 mm, lango gaminio šilumos perdavimo koeficientas U≤1.2 W/m²K. Rėmų spalva – tamsiai pilka, RAL 7016, apatinės dalies užpildas tamsinto saugaus stiklo; 1.3.3 Balkono įstiklinimams ne žemiau, kaip +1,2m. nuo balkonų perdenginio įrengiami turėklai, tvirtinami į lango rėmą; 1.3.4 Balkono stiklinimai šiaurinėje dalyje projektuojami penkių varstomų dalių skaidymo (trys dalys priekyje ir po vieną šonuose, vidurinė dalis nevarstoma);1.3.5 Prie visų balkono įstiklinimų iš išorės įrengiamos skardinės (δ=0.6 mm) išorės palangės; 1.3.6 Įstiklintam balkonui įrengiamas PVC stogelis, spalva derinama prie balkono stiklinimų rėmų spalvos; 1.4 pagal Projekto 1.2.9. p. „Vidaus darbai“: 1.4.1 Stiklinamam balkonui įrengiamas angokraščių apdirbimas iš individualių skardos lankstinukų ir PVC profilių. Atsakovei J. M. per nustatytą terminą nevykdant teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1-ame punkte nurodyto įpareigojimo, leido ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, ir (ar) ieškovės pasitelkto rangovo įgaliotiems asmenims be atsakovės J. M. sutikimo per atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patekti į bendro naudojimo objektą, kad atliktų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1-ame punkte; priteisė ieškovei „Civinity namai Klaipėda“, UAB, iš atsakovės J. M. 3 550,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, 254,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Mirigita“ iš atsakovės J. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, vadovaujantis CPK 45 straipsniu, teismas turėjo pareigą užduoti klausimą, ar ieškinys pareikštas tinkamo asmens. Ieškovės atstovė nurodė, kad UAB „Civinity namai Klaipėda“ nemano, jog yra netinkamas ieškovas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu suabejojo, ar ieškovė gali ginti tik kitų savininkų interesus. Teismas visiškai sutinka, kad ieškovė vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.9. punktu, turėjo teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusį ieškinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad namo administratorius negalėtų atstovauti namo patalpų savininkų interesų kilus ginčams dėl galbūt patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo, todėl teismo sprendimu į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

5.       Byloje iš esmės ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo pabaigimo, atsakovei neleidžiant patekti į jos butą, ieškovės nurodymu nesant kito būdo atlikti TDP numatytus darbus, atsakovei teigiant, kad pagal jos teisėtai atliktą rekonstrukciją balkonas tapo buto dalimi – erkeriu – ir yra jos privati nuosavybė. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos balkonas tapo buto dalimi. Byloje nėra įrodymų, kad po atsakovės atliktos rekonstrukcijos buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių pagrindu būtų įregistruoti duomenys Registrų centre, patvirtinantys, jog balkonas tapo atsakovės buto dalimi (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 8, 9, 13 straipsniai). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimus dėl namo fasado, kaip bendrojo naudojimo objekto. Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. įvyko Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo iš viso 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, tai sudarė 64 procentus visų savininkų (iš 34). 2017 m. gruodžio 11 d. vykusiame susirinkime buvo svarstomi du klausimai: 1) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir 2) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo. Tą pačią dieną įvyko balsavimas raštu ir buvo surašytas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 1, balsavimo raštu kvorumas buvo pasiektas ir balsavimas raštu pripažintas įvykusiu. Visi 22 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą. 2018 m. gegužės 4 d. buvo parengta statinio projektavimo techninė užduotis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Progresyvūs projektai“ (toliau – ir „Projektuotojas“) atliko projektavimo darbus ir parengė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 18.02.20-TDP (toliau – ir „TDP“). 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko Daugiabučio namo bendraturčių susirinkimas, pristatant TDP. 2020 m kovo 2 d. įvyko dar vienas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Investicijų plano tvirtinimo. Atsakovė neginčijo patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pritarti anksčiau paminėtam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui. Pažymėtina, kad, kaip patvirtino tiek UAB „Mirigita“ atstovas, tiek liudytojas A. L., atsakovė sutiko, kad būtų pakeisti jos buto langai. Tai reiškia, kad atsakovė taip pat pritaria ir naudojasi atliekama renovacija (atnaujinimu), nes pagal TDP planą atliekami ne tik balkonų įstiklinimo darbai.

6.       Dėl įpareigojimo atsakovę įsileisti į butą, kad atliktų balkono įstiklinimo darbus pagal Projektą, teisėtumo ir proporcingumo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimą formulavo „dėl įpareigojimo leisti atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus privačios nuosavybės teise valdomose patalpose“, prašant teismo įpareigoti atsakovę įsileisti į atsakovės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir leisti bei netrukdyti šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Tokio reikalavimo teismas tenkinti negali. Nes, visų pirma, ieškovė nepagrindė, kad tokius darbus (jeigu jie buvo ar yra reikalingi), atsakovė trukdė ar trukdo atlikti. Ieškovės reikalavimas yra susijęs tik su projekto dalimi dėl išorės sienų šiltinimo, balkonų įstiklinimo darbais, vidaus darbais, kurie pagal techninę specifikaciją susiję su balkonų (lodžijų) tvarkymu. Teismas mano, kad atsakovė nesutikdama per savo butą įsileisti ieškovės ir rangovo atlikti namo modernizavimo (atnaujinimo) projekte numatytus darbus, kurie turi būti atlikti bendro naudojimo objekte, prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimui, šiuo sprendimu patvirtintam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo pagrindu parengtam techniniam darbo projektui. Šie atsakovės veiksmai trukdo įgyvendinti ir užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, neleidžia daugiabučio namo gyventojams pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu, pažeidžia atsakovės pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kitų namo gyventojų patiriamus nuostolius, nes tiek ieškovės įgaliotas atstovas, tiek liudytoja A. K. nurodė, kad palūkanos yra kaupiamos, t. y. didėja, gyventojai negali pradėti grąžinti paskolos. Atsakovės argumentas, kad atliekant balkono įstiklinimo darbus pagal TDP bus sugriautas jos butas, nes jam įgyvendinti reikėtų išardyti metalines sijas, esančias virš buto ir mansardos, nes, jos manymu, kitokiu būdu neitų įgyvendinti ieškovės siūlomo atnaujinimo (modernizavimo) projekto dėl bute esančio balkono įstiklinimo pakeitimo į naują, atmestinas, nes nėra pagrįstas jokiu įrodymu. Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jai jau yra padaryta kokia nors žala ir žalos atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7.       Ieškovė prašo, netenkinus ieškinio rezoliucinės dalies 2-ame punkte suformuoto prašymo, nustatyti atsakovei J. M. 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą įsileisti ieškovės „Civinity namai Klaipėda“ ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir leisti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus ieškinio rezoliucinės dalies 1-ame punkte, baudos sumokėjimą nustatant ieškovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB, juridinio asmens kodas 140336910, naudai. Kadangi antras ieškinio reikalavimas yra iš dalies tenkintinas, alternatyvus reikalavimas nėra svarstytinas.

8.       Ieškovės ieškinio reikalavimai nėra priskiriami skubiai vykdytiniems sprendimams. Pažymėtina, kad ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti į atsakovės butą, todėl jau vien tuo pagrindu ieškovės prašymas dėl sprendimo skubaus vykdymo yra nepagrįstas. Antra, CPK 283 straipsnio 2 dalimi ieškovė neužtikrino sprendimo vykdymo atgręžimo tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų panaikintas. Trečia, ieškovė pateikė bylai duomenis, kad terminas ginčo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui Nr. KLJS80913 įgyvendinti pratęstas iki 2025 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes atmestinas ieškovės prašymas dėl leidimo sprendimą vykdyti skubiai.

9.       Įvertinus suformuluotus ieškinio reikalavimus, į tai, kad ieškovė juos tikslino teismui konstatavus trūkumus, atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų apimtį, įvertinant tai, kad teismas netenkino ieškovės prašymų nei dėl sprendimo už akių priėmimo, nei dėl tripliko nepriėmimo (atsakovė jokių procesinių terminų nebuvo pažeidusi), darytina išvada, kad ieškovei atlygintina 60 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Ieškovei iš atsakovės priteistina bendra bylinėjimosi išlaidų suma 3 550,80 Eur (3 430,80+120). Už atsakovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovė turi sumokėti 40 proc. šių išlaidų, t. y. 254,67 Eur. Trečiajam asmeniui UAB „Mirigita“ priteisti iš atsakovės J. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – padidinti ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 5 918 Eur, nepriteisti valstybei iš ieškovės 254,67 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Ieškovei turėjo būti priteistos visos (100 proc.) bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes buvo iš esmės patenkinti visi ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai, nepatenkintas tik ieškovės ieškiniu pareikštas procesinis prašymas priimtą sprendimą vykdyti skubiai.

10.2.       Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovė pareiškimu tikslino ieškinio reikalavimus, ir tuo, jog netenkintas ieškinio alternatyvus reikalavimas bei prašymas dėl leidimo sprendimą vykdyti skubiai, ir tuo pagrindu sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 60 proc.

10.3.       Proceso metu ieškovės pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių arba skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, atsakovei pavėluotai pateikus tripliką, nebuvo ieškinio materialinis reikalavimas, todėl tokio pobūdžio procesinių prašymų pateikimas savaime negali būti pagrindas mažinti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.        Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas bei pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi neįvertino aplinkybių, jog atsakovės bute balkono nėra. Jis panaikintas buto rekonstrukcijos metu.

11.2.       Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas parengtas ydingai – atsakovės projektas buvo įvykdytas ir įteisintas anksčiau, todėl pagal teisės aktus nauji architektūriniai sprendiniai privalo būti derinami prie įvykdytų ir įteisintų VĮ Registrų centre projektų. Be to, atsakovės vertinimu, atliekant modernizavimo darbus teks išardyti metalines sijas, esančias virš buto ir mansardos, išardyti ąžuolinius baldus, įmontuotus buvusio balkono vietoje, atsakovės butas taptų matomas praeiviams, butas netektų šiluminės varžos, virš langų nedaromas apsauginis stogelis, apsaugantis nuo sniego, ledo, visos šios aplinkybės sukeltų papildomus finansinius nuostolius, o rengiant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą nebuvo aptarta ir nuspręsta, kas atlygins susidariusias išlaidas.

12.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

12.1.       Į rekonstrukcijos projekto sudėtį įeinančiame Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendime nenurodyta apie atsakovės buto išplėtimą konkrečiai prie šio buto pirmame lygyje esančio balkono sąskaita, dėl ko minėtas balkonas iš daugiabučio namo bendro naudojimo objekto taptų (tačiau netapo) buto dalimi.

12.2.       Po buto rekonstrukcijos atlikimo, įgyvendinus atsakovės rekonstrukcijos projektą, sudarytame 1997 m. rugsėjo 12 d. buto plane nėra jokių duomenų apie sienos tarp patalpos (ind. 31-4) ir balkono išgriovimą. Buto plane aiškiai matyti, kad balkoną ir butą siejanti siena išlieka, sienos ilgis išlieka toks pats (3,60 m). Duomenų, kad balkonas būtų pamatuotas ir įtrauktas į buto patalpų eksplikaciją, taip pat į buto bendrą plotą ar į buto naudingą plotą, nėra.

12.3.       Balkonų tvarkymo darbų atlikimo technologija ir medžiagiškumas yra tikslinami darbų eigoje, priklausomai nuo balkono techninės būklės, derinant su projekto vadovu. Trečiojo asmens – rangovės UAB „Mirigita“ atstovas ir liudytojas A. L. byloje patvirtino, kad papildomi sprendimai bus reikalingi nusprendžiant dėl to, ar reikalingos papildomos medžiagos balkono apšiltinimui. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad po darbų atlikimo balkono langų, stogelio ir grindų šilumos varža bus per maža ir neatitiks C klasės, atmestini visiškai kaip nepagrįsti.

12.4.       Atsakovės samprotavimai apeliaciniame skunde apie tai, jog, norint naujai įstiklinti buto balkoną, reikalinga išardyti laikančiąsias konstrukcijas ir sijas, lubas tarp buto ir mansardinio aukščio, yra tik jos subjektyvi nuomonė, kurios atsakovė nepagrindė byloje specialistų išvadomis ir kitais objektyviais įrodymais.

12.5.       Atsakovės, kaip buto, prie kurio yra ginčo balkonas, savininkės, teisės į nuosavybę esmė nėra pažeidžiama, atsakovės teisių apribojimas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti, išsaugoti ir atnaujinti daugiabučius namus, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes, jog ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratore. Daugiabučio namo bendras plotas – 1797,86 kv. m, jame yra suformuoti 34 nekilnojamojo turto objektai: 33 gyvenamosios patalpos (butai) ir 1 negyvenamosios paskirties patalpos.

16.       Atsakovei daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 164,01 kv. m.

17.       2017 m. gruodžio 11 d. įvyko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo iš viso 22 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, tai sudarė 64 procentus visų savininkų (iš 34). Susirinkime buvo svarstomi du klausimai: 1) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir 2) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 1 patvirtina, jog visi 22 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino Investicijų planą, nurodant pasirinktą B variantą.

18.       2018 m. gegužės 4 d. buvo parengta statinio projektavimo techninė užduotis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Progresyvūs projektai“ atliko projektavimo darbus ir parengė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 18.02.20-TDP.

19.       2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko daugiabučio namo bendraturčių susirinkimas, pristatant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 18.02.20-TDP, jame dalyvavo 11 bendraturčių iš 40. Daugiabučio namo bendraturčių susirinkimo protokolas Nr. 2 patvirtina, jog gyventojai informuoti apie fasado sprendinius, numatomas naudoti medžiagas, parodyta vaizdinė pagrindinių sienos mazgų detalių medžiaga.

20.       2019 m. gegužės 21 d. išduotas daugiabučio namo paprastąjį remontą leidžiantis statybos leidimas Nr. LAP-31-190521-00011.

21.       2020 m. kovo 2 d. įvyko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir Investicijų plano tvirtinimo. Daugiabučio namo butų ir kitų patalų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. 3 patvirtina, jog raštu balsavo iš viso 21 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių 21 balsą, tai sudaro 62 procentus visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) savininkų balsų skaičiaus iš 34.

22.       2020 m. birželio 17 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ buvo sudaryta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartis Nr. V-7.

23.       2020 m. liepos 21 d. rangovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini), buto savininkė neįsileidžia į butą ir nesutinka, kad jos bute būtų atlikti darbai, numatyti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte.

24.       Ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo pabaigimo, atsakovei neleidžiant patekti į jos butą, atsakovei teigiant, kad pagal jos teisėtai atliktą rekonstrukciją balkonas tapo buto dalimi – erkeriu – ir yra jos privati nuosavybė.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

25.       Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute nėra balkono – jis panaikintas rekonstrukcijos metu, buvusį balkoną prijungiant prie bendro buto ploto. Atsakovės vertinimu, dėl šios priežasties jokie balkono atnaujinimo darbai pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą negali būti atliekami. Nesutiktina su atsakovės argumentais.

26.       Kaip jau minėta, atsakovė įrodinėjo, jog jos bute balkono nėra, savo procesiniuose dokumentuose iš pradžių nurodydama, jog po buto rekonstrukcijos balkonas tapo lodžija, vėliau procesiniuose dokumentuose teigdama, jog balkonas po minėtos rekonstrukcijos tapo erkeriu, tai yra, tapo buto dalimi ir yra jos nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė šių aplinkybių.

27.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

28.       Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų. Minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai (be kitų objektų) taip pat yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

29.       Teisėjų kolegija pastebi, kad balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukuria viso namo estetinį vaizdą. Vadinasi, balkonų konstrukcijos ir pats balkonas iš esmės yra namo fasado elementai. Atsižvelgiant į tai, kad balkonų konstrukcijos, balkono įstiklinimas ir jo atitvaras yra namo fasado elementai, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jie (balkonai kaip fasado elementai ir (arba) išorinės fasado konstrukcijos) daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

30.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 1996 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 345 nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvenanti šeima, turinti 42,10 kv. m bendro naudingo ploto, papildomai įsirengtų 126,5 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas pastogėje virš savo buto, bendrojo naudojimo laiptinės ir trijų kaimyninių butų. Projektavimo užduotis – buto išplėtimas įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad, remiantis užduotimi, butas Nr. (duomenys neskelbtini) išplėstas virš jo laiptinės, taip pat butų Nr. (duomenys neskelbtini) pastogių sąskaita. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 1997 m. gruodžio 15 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. VSI-P615 pagrindu įregistruotas buto padidinimas rekonstruojant – padidėjęs plotas 121,91 kv. m.

31.       Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei leista atlikti rekonstrukciją bute įsirengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nė viename iš minėtų rekonstrukciją patvirtinančių dokumentų nėra nurodyta, jog rekonstruojant butą balkonas tapo buto dalimi.

32.       Atsakovei įrodinėjat, jog po buto rekonstrukcijos balkonas tapo erkeriu, pateikė buto rekonstrukcijos projektą, kuriame nurodyta, kad rekonstruojamame bute planuojamas erkeris. Tačiau, susipažinus su minėtu projektu, matyti, jog erkeris buvo suprojektuotas buto antrajame aukšte (Rekonstrukcijos projekto brėžiniai – AS-8 ir AS-9), o balkonas, kuriame reikalinga atlikti modernizavimo darbus, yra buto pirmajame aukšte.  

33.       Atsakovės pateiktos teismui fotonuotraukos patvirtina tik tai, jog buvusio balkono vietoje yra išgriauta siena, skirianti buto patalpas nuo balkono, jis įstiklintas, tačiau atsakovė nepateikė jokios projektinės dokumentacijos, patvirtinančios, jog balkono pertvarkymas atliktas siekiant išplėsti buto plotą. Tai, jog atsakovė nusprendė nugriauti sieną, įstiklinti balkoną, jį įrengti, pakabinti šviestuvą, neįrodo, jog ši patalpa tapo atsakovės nuosavybe.

34.       Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog balkonas įteisintas kaip atsakovės nuosavybė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės buto pirmajame aukšte esantis balkonas yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas.

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius argumentus, nurodytus jos procesiniuose dokumentuose, jog Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas parengtas ydingai – atsakovės projektas buvo įvykdytas ir įteisintas anksčiau, todėl pagal teisės aktus nauji architektūriniai sprendiniai privalo būti derinami prie įvykdytų ir įteisintų VĮ Registrų centre projektų. Be to, atsakovės vertinimu, atliekant modernizavimo darbus teks išardyti metalines sijas, esančias virš buto ir mansardos, išardyti ąžuolinius baldus, įmontuotus buvusio balkono vietoje, atsakovės butas taptų matomas praeiviams, butas netektų šiluminės varžos, virš langų nedaromas apsauginis stogelis, apsaugantis nuo sniego, ledo, visos šios aplinkybės sukeltų papildomus finansinius nuostolius, o rengiant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą nebuvo aptarta ir nuspręsta, kas atlygins susidariusias išlaidas.    

36.       Atsakant į atsakovės argumentus, jog Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas iš esmės parengtas ydingai, nes atsakovės buto rekonstrukcijos projektas buvo įvykdytas ir įteisintas anksčiau, todėl pagal teisės aktus nauji architektūriniai sprendiniai privalo būti derinami prie įvykdytų ir įteisintų VĮ Registrų centre projektų, pažymėtina, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, projektuotojas UAB „Progresyvūs projektai“, rengdamas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, vadovavosi oficialiais VĮ Registrų centre esančiais duomenimis – tiek daugiabučio namo, tiek atsakovės buto kadastrine byla. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje kaip specialistai apklausti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai G. P. bei M. M.. Todėl nesutiktina su atsakove, jog Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas parengtas iš esmės nukrypstant nuo anksčiau priimtų sprendinių.

37.       Be to, CK

 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

38.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dėl planuojamų atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbų, vyko ne vienas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas. 2017 m. gruodžio 11 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. kovo 2 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkimai, kurių metu gyventojai priėmė sprendimus dėl investicijų plano tvirtinimo, gyventojams buvo pristatytas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, atsakyta į klausimus. Nustatyta, jog atsakovė savo nuomonės jokiais klausimais neišreiškė, neprieštaravo priimamiems sprendimams, todėl priimti sprendimai dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto tvirtinimo bei jame numatytų modernizavimo darbų (iš jų ir balkono modernizavimo) privalomi atsakovei (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).

39.       Atsakant į atsakovės argumentus dėl metalinių sijų ardymo virš buto ir mansardos, pažymėtina, jog šie atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais (ekspertizės išvados, specialistų paaiškinimais ir pan.). Tais pačiais argumentais atmestinas ir atsakovės argumentas, jog planuojami montuoti langai nebus tokios aukštos kokybės kaip šiuo metu atsakovės bute esantys langai. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog planuojami keisti langai yra nekokybiški. Antra, atsakovės bute remontas atliktas apie 1997 m., tai yra, daugiau nei prieš 25 metus, todėl mažai tikėtina, jog atsakovės bute sumontuoti langai atitinka šią dieną keliamus reikalavimus.

40.       Dėl atsakovės argumento, jog, įstiklinus balkoną nuo grindų iki lubų, jos butas taps matomas praeiviams, pažymėtina, jog balkonas yra penktajame daugiabučio namo aukšte, todėl praeiviams matyti atsakovės buto nėra jokių realių galimybių. Be to, kaip jau minėta anksčiau, atsakovė priimamiems sprendimams dėl daugiabučio namo modernizavimo neprieštaravo,  kartu ir dėl balkonų stiklinimo būdo pasiūlymų ar nesutikimo neišreiškė, taigi turi prisiimti pasekmes, jog balkono stiklinimo būdas gali neatitikti jos lūkesčių. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovė turi galimybę dengti langus užuolaidomis, žaliuzėmis, roletais ir pan. privatumo suteikiančiomis priemonėmis. 

41.       Nesutiktina su atsakove, jog Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte nenumatytas apsauginis stogelis virš viršutiniuose aukštuose esančių įstiklintų balkonų. Priešingai, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto 1.2.6. punkte „Balkonų įstiklinimas“ nurodyta, jog „Įstiklintam balkonui įrengiamas PVC stogelis, spalva derinama prie balkono stiklinimų rėmų spalvos“. Atsakant į atsakovės argumentus, jog neaišku, kas ir kaip turėtų atlyginti finansinius nuostolius po to, kai bus atlikti modernizavimo darbai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nuostolių klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

42.       Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog konstatavus, kad atsakovės bute esantis balkonas yra bendrojo naudojimo objektas, atsakovės atsisakymas leisti atlikti balkono modernizavimo darbus taip, kaip tai nurodyta Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte, prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimui, šiuo sprendimu patvirtintam Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš esmės visus ieškovės reikalavimus.

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme     

44.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog ieškovei turėjo būti priteistos visos (100 proc.) bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes buvo iš esmės patenkinti visi ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai. Sutiktina su ieškovės argumentais.

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

46.       Pagal byloje esančius duomenis ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5 718 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovei teismo posėdžiuose.

47.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra patenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų apimtį, įvertinant tai, kad teismas netenkino ieškovės prašymų nei dėl sprendimo už akių priėmimo, nei dėl tripliko nepriėmimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinta tik 60 procentų ieškinio reikalavimų.

48.       Visų pirma paminėtina, jog ieškovės ieškinyje suformuluoti prašymai dėl sprendimo už akių priėmimo, leidimo sprendimą vykdyti skubiai yra tik procesiniai prašymai, kurie nelaikytini savarankiškais reikalavimais. Taip pat sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturi reikšmės ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo nepriimti atsakovės tripliko, ar tai, jog ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, nes ieškovė turi teisę naudotis savo procesinėmis teisėmis teikti prašymus bylos nagrinėjimo metu. Be to, matyti, jog ieškinio pirmasis reikalavimas patikslintas siekiant, jog ateityje neiškiltų ginčų tarp šalių dėl atliktinų modernizavimo darbų kiekio – konkrečiai įvardijant atliktinus darbus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, to nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl darytina išvada, jog priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl nepatenkintų procesinių prašymų nepagrįstai sumažinta.

49.       Vertinant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tik patikslino ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti modernizavimo darbus vietoje „ įsileisti ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Mirigita“ įgaliotus asmenis į atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir leisti bei netrukdyti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus“, nurodė „leisti ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB ir (ar) ieškovės pasitelkto rangovo įgaliotiems asmenims per atsakovės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), patekti į bendro naudojimo objektą, kad atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus“. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo skirti atsakovei baudą, jeigu atsakovė nevykdys teismo sprendimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 326,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (180 + 5 146,20).

50.       Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą Nr. APD-2023-16003, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą atsakovei J. M. – 636,67 Eur. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 63,67 Eur.

51.       Taip pat trečiajam asmeniui UAB „Mirigita“ iš atsakovės J. M. priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

54.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašė priteisti 2 420 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą 75 procentais (ginčo suma apeliacinės instancijos teisme 2 367,20 Eur, priteista papildomai 1 775,40 Eur)) , iš atsakovės ieškovei priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ iš atsakovės J. M. 5 326,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ 63,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mirigita“ iš atsakovės J. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ iš atsakovės J. M. 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjai                                                                        Raimonda Andrulienė     

 

                  Aurimas Brazdeikis   

 

                  Vilija Valantienė