Civilinė byla Nr. e2-3125-1048/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01124-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2., 1.2.3.13.1.5.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Linai Jonikavičienei,

dalyvaujant ieškovei T. M., jos atstovei advokatei Dianai Kaunienei,

atsakovo UAB „Rivekta“ atstovui pagal įgaliojimą V. R. ir atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M., atstovaujamo advokatės Dianos Kaunienės, ieškinį atsakovui UAB „Rivekta“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti ieškovės T. M. kasmetinių atostogų laikotarpius nuo 2023-10-16 iki 2023-10-27 (10 d. d.), nuo 2023-03-20 iki 2023-03-31 (10 d. d.), nuo 2022-08-08 iki 2022-08-26 (14 d. d.) ir nuo 2021-05-28 iki 2021-06-17 (15 d. d.) darbo laiku ir už šiuos laikotarpius priteisti ieškovei iš atsakovo 4677,08 Eur (neatskaičius mokesčių); 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 2117,81 Eur kompensaciją už ieškovės darbo priemonių naudojimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei netesybas už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių dydis paskaičiuojamas 1044,00 Eur padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių; 4) priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas 2015-01-05 sudarė neterminuotą darbo sutartį (toliau – DS), pagal kurią ieškovė nuo 2015-01-06 įdarbinta 0,5 etato buhaltere, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę, 20 val. per savaitę. Šalių susitarimu ieškovė dirbo iš namų, t. y. nuotoliniu būdu, į ofisą atvažiuodavo tik esant poreikiui, o darbui naudojo savo priemones - kompiuterį Dell Inspiron (vėliau Dell Inspiron 17, Asus Zenbook Flip), mobilaus ryšio telefoną Samsung (vėliau – Apple iPhone), sertifikuotą buhalterinę programą Stekas plius (vėliau – Centas). Šias darbo priemones ieškovė įsigijo, programas derino ir atnaujindavo iš savo lėšų. Ieškovė, sudarydama darbo sutartį su darbdaviu, nesitarė, kad jai už jos darbui naudojamas priemones nebus kompensuojama. Pasikeitus įmonės vadovui, 2019-05-03 šalys pasirašė priedą Nr. 2 prie darbo sutarties, kuriuo pakeistas DS 3 p. - nustatoma mėnesinė alga už 0,5 etato 1044,00 nuo 2019 m. gegužės 6 d.,  ir 1.2. p. - pareigų pavadinimas nuo 2019 m. gegužės 6 d. keičiamas į buhalterę – vadybininkę. Darbo laiko trukmė per dieną ir per darbo savaitę palikta ta pati – atitinkamai 4 val. ir 20 val., tačiau darbdavio nurodymu ieškovė savo darbo pareigas turėjo atlikti darbdavio patalpose (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 8 iki 12 val. Ieškovės prašymu darbui bendrovės patalpose atsakovas ieškovei nesuteikė reikalingų priemonių – tinkamo tokiam darbui kompiuterio, buhalterinės programos, mobilaus telefono, todėl ieškovė darbo funkcijoms atlikti ir toliau naudojo savo asmenines darbo priemones (kompiuterį su buhalterine programa, mobilaus ryšio telefoną). Šių darbo priemonių kasdieniniams vežimams buvo naudojama ieškovės nuosava transporto priemonė TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio naudojimą atsakovas įsipareigojo mokėti pagal 2019-05-06 Automobilio nuomos sutartį, kol 2023-12-01 ją nutraukė. Atsakovas taip pat apmokėdavo mobilaus telefono sąskaitas, tačiau atsakovas iki šiol nėra kompensavęs ieškovei už aukščiau nurodytas jos naudojamas darbo priemones. Ieškovė ne kartą prašė sumokėti jai kompensaciją už darbo priemonių naudojimą, tačiau atsakovas jos prašymus ignoravo. Be to, kai ieškovei buvo suteiktos atostogos, ieškovė faktiškai privalėjo vykdyti savo buhalterės-vadybininkės pareigas, nors jokio įsakymo dėl atšaukimo iš atostogų nebuvo. Ieškovė nustatytais terminais teikdavo privalomas ataskaitas ir pranešimus Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes tik ieškovė turėjo teisę bei galimybę tai daryti, kadangi pavaduojančio asmens nebuvo paskirta ir niekas kitas neatliko ieškovės pareigų. Savo atostogų metu ieškovė nuolat buvo trukdoma įmonės vadovo su nurodymais atlikti įvairius mokėjimus, įskaitant asmeninius vadovo mokėjimus. Ieškovė taip pat turėdavo vykti į ofisą atlikti įvairių darbų, pvz., užpildyti elektroninio kasos aparato, esančio parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), žurnalą. Ieškovė turėjo kasdien įkelti duomenis į buhalterinę programą, atlikti bankines operacijas, kurių terminų pabaiga sutapo su ieškovės atostogomis, išrašyti transporto sąskaitas, nes laiku neišrašyta sąskaita sąlygoja pavėluotą jos apmokėjimą, tai reiškia, kad įmonė laiku negaus apyvartinių lėšų. Ieškovei paprašius atsakovės sumokėti už jos darbą atostogų metu, įmonės vadovas kategoriškai nesutiko mokėti, papildomų atostogų ar laisvadienių ieškovei taip pat nesuteikė. 2023-10-30 ieškovė pateikė atsakovui raštišką prašymą sumokėti už darbą atostogų metu. 2023-11-16 vadovas pareikalavo ieškovės išeiti iš darbo savo noru, o ieškovei atsisakius tai padaryti, kilo atviras konfliktas. Ieškovė 2023-11-20 pakartotinai pateikė darbdaviui prašymą sumokėti už darbą per kasmetines atostogas ir kompensaciją už ieškovės asmeninių darbo priemonių naudojimą. Ieškovė 2023-12-18 pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau – Klaipėdos DGK) prašymą atsakovui UAB „Riveka“ dėl darbo užmokesčio už darbą per kasmetines atostogas išieškojimo, dėl kompensacijos už asmeninių darbo įrankių naudojimą išieškojimo. Klaipėdos DGK 2024-01-16 sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-25867/2023 ieškovės prašymą atmetė. Kad ieškovė atostogų laiku faktiškai dirbo ir atliko savo pareigas bei vykdė darbdavio nurodymus, patvirtina ieškovės prisijungimo prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos dokumentų / pranešimų datos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodra“), Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie yra privalomi ir kuriuos UAB „Rivekta“ vardu vykdė ieškovė, taip pat įmonės vadovo elektroniniai laiškai, skambučių duomenys ir kt. Patikslintuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nors įmonės vadovas atsisakė juos patvirtinti, nurodyti duomenys patvirtina ieškovės faktiškai dirbtą laiką jos atostogų metu. Atsakovas privalo sumokėti ieškovei už jos atostogų metu dirbtą laiką. Bendra prašomo priteisti darbo užmokesčio suma už darbą kasmetinių atostogų metu 2021 – 2023 m. pagal pateikiamus Priskaitymų – išskaitymų žiniaraščius yra 4677,08 Eur, neatskaičius mokesčių. Prie ieškinio teikiami duomenys patvirtina, kad ieškovė, dirbdama atsakovo įmonėje (nuo 2015-01-05 iki šios dienos) įsigijo ir naudojo savo kompiuterį Dell Inspiron (vėliau Dell Inspiron 17, Asus Zenbook Flip), mobilaus ryšio telefoną Samsung (vėliau – Apple iPhone), sertifikuotą buhalterinę programą Stekas plius (vėliau – Centas), kurias savo lėšomis derino bei atnaujindavo. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas suteikė ieškovei reikalingas darbo priemones ar perdavė turtą, nėra. Šiuo atveju atsakovas, kaip darbdavys, pageidavęs, kad ieškovė (darbuotoja) naudotų jai priklausančias darbo priemones, turėjo raštu susitarti su darbuotoja dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Kadangi atsakovas tokio susitarimo su ieškove nesudarė, o įmonėje nėra patvirtinta kompensacijų mokėjimo tvarka ir dydžiai, atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti ieškovei visą kompensacijos sumą.  Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas privalo ieškovei sumokėti už jos darbo priemonių naudojimą 2117,81 Eur kompensaciją. Kompensacijos skaičiavimas buvo pateiktas atsakovui. Teismui teikiamas kompensacijos detalus paskaičiavimas su paaiškinimu. Atsakovas, nutraukęs darbo sutartį su ieškove, 2024-04-16 išmokėjo ieškovei tik dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2088,00 Eur). Jokių kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, įskaitant ieškovės reikalavimą sumokėti kompensaciją už ieškovės darbo priemonių naudojimą ir darbą atostogų metu, atsakovas ieškovei nesumokėjo, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo įstatymo nustatytas netesybas – vidutinį darbo užmokestį per mėnesį atitinkamai už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovės vidutis darbo užmokestis per mėnesį darbo santykių pasibaigimo dienai yra lygus mėnesinio atlyginimo dydžiui - 1044,00 Eur. Pagal ieškinio reikalavimus neišmokėta ieškovei suma, susijusi su darbo teisiniais santykiais, yra didesnė nei darbo užmokestis per mėnesį (4677,08 + 2117,81= 6794,89 Eur) ir sudaro 6794,89 Eur, todėl ieškovei priteistina netesybų suma turėtų būti skaičiuojama 1044,00 Eur padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad darbuotojai buvo kompensuojama automobilio nuoma, mokama 50 eurų kompensacija už kurą, apmokami telefoniniai pokalbiai, todėl darytina išvada, kad darbuotojos teiginiai, kad ji patiria nuostolių dėl vykimo į darbą iš namų ir atgal yra nepagrįsti. Be to, buhalterei buvo skirta vienkartinė 1500 eurų išmoka mirus mamai, pridedamas įsakymas dėl darbuotojų premijavimo patvirtina, kad buhalterės buvo premijuota. 2023-11-20 įsakymu darbuotojai buvo nustatytas 20 kalendorinių dienų terminas pateikti sveikatos įstaigų pažymą apie tinkamumą dirbti buhalterės darbą. Teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 21 straipsnio 2 dalis, darbuotoja buvo įspėta, kad nustatytu terminu nepateikus medicininės pažymos, darbuotoja gali būti nušalinta nuo darbo, nemokant jai atlyginimo. 2023-12-07 raštu darbuotoja nurodė, kad ji nevykdys darbdavio įsakymo ir medicininės pažymos neteiks, nes toks įstatyme nustatytas darbdavio reikalavimas jai yra įžeidus. Dėl šios priežasties 2023-12-12 įsakymu darbuotoja buvo nušalinta nuo darbo, nemokant jai darbo užmokesčio ir jai pakartotinai buvo pasiūlyta iki 2024-01-15 pateikti medicininę pažymą, patvirtinančią apie tinkamumą dirbti buhalterės darbą. UAB „Rivekta“ buhalterinėje apskaitoje yra pateikti duomenys apie ieškovės darbo laiką, todėl ieškovė savavališkai nusprendė darbo laiko apskaitos žiniaraščius sukurti iš naujo, pakeisdama jų turinį atgaline data. Ieškovė, sąmoningai nesilaikydama Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio normų, darbo ginčą nagrinėjančiai komisijai pateikė suklastotus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie nėra pasirašyti UAB „Rivekta” direktorės. Ieškovė nėra pateikusi darbo ginčą nagrinėjančiai komisijai bei teismui objektyvių įrodymų, kad dirbo šiais laikotarpiais: 2022.08.08 – 2022.08.26; 2021.05.28 – 2021.06.17; 2023.03.20 – 2023.03.31; 2023.10.16 – 2023.10.27. UAB „Rivekta“ nėra ir nebuvo numačiusi, kad darbuotojai darbo funkcijų atlikimui turėtų naudoti savo asmenį turtą, todėl jokių teisės aktų aptariamu klausimu nėra ir nebuvo rengiama. Bendrovėje buvo parengta darbo vieta, buvo suteiktos visos reikiamos darbui priemonės, bendrovės vadovybė bei įgaliotas asmuo niekada nebuvo įsipareigoję leisti buhalterei bendrovės buhalterinę apskaitą laikyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame kompiuteryje, juo labiau mokėti pinigines kompensacijas. Pati T. M. savavališkai, neinformavusi bendrovės vadovų, nusprendė, kad jai patogiau būtų dirbti naudojant nešiojamąjį kompiuterį, į kurį vienašališkai perkėlė visą bendrovės buhalterinę apskaitą. T. M. buvo pasiūlyta į kompiuterinę CD laikmeną įkelti ir perduoti bendrovei buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau iki šiuos dienos buhalterė T. M. bendrovei priklausančios buhalterinės apskaitos duomenų neperdavė, priėmimo perdavimo aktas nepasirašytas.

Teisme 2024-08-29 priimtas atsakovo pareiškimas dėl ieškinio senaties taikymo, kuriuo prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl: 2015-03-04 kompiuterio Dell Inspirion įsigijimo, 2015-03-04 kompiuterio Dell Inspirion 17 įsigijimo, 2015-06-04 telefono Samsung įsigijimo, 2019-08-12 telefono Apple Iphone XR įsigijimo; 2014-12-18, 2017-01-19, 2019-07-01 programinės įrangos įsigijimo bei perinstaliavimo išlaidų; 2019-09-25, 2020-10-15, programinės įrangos įsigijimo ir atnaujinimo. Nurodo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia – daiktų, programinės įrangos, atnaujinimo, įsigijimo diena, t. y. tas momentas, kai ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti už tariamą šių daiktų naudojimą. Pažymi, kad jei anot ieškovės daiktai buvo išmokėti žymiai vėliau, tai tokia ieškovės pozicija patvirtina, kad jokių susitarimų dėl kompensavimo už darbo įrankius nėra ir nebuvo, nes ieškovė nebuvo daiktų savininkė, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas pilnumoje.

Ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, kurioje nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas (darbdavys) per visą darbo sutarties laikotarpį suteikė ieškovei (darbuotojai) buhalterės, vėliau buhalterės - vadybininkės darbui reikalingas priemones – kompiuterį, sertifikuotą buhalterinės apskaitos programą, mobilaus ryšio telefoną, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų įdiegęs, derinęs bei atnaujinęs buhalterinės apskaitos programą. Kadangi darbdavys bankinio generatoriaus ieškovei nesuteikė, ieškovė prie banko jungėsi telefonu su mob. parašu, tai reiškia, kad mobilus telefonas ieškovės darbui buvo būtinas. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė apmokėdavo mobilaus telefono sąskaitas, taip pat įrodo, jog ieškovės darbui buvo reikalingas mob. telefonas, priešingu atveju darbdavys telefono sąskaitų nebūtų apmokėjęs. Byloje esantys mokėjimai, sąskaitų registrų išrašai patvirtina, kad prisijungdavo ir operacijas atlikdavo T. M.. Šie duomenys įrodo ieškovės nurodytas aplinkybes, jog darbo funkcijoms atlikti, be kompiuterio ir buhalterinės apskaitos programos, jai buvo būtinas ir mobilus telefonas. Bylos duomenys patvirtina, kad visas nurodytas darbo priemones ieškovė įsigijo savo lėšomis, jas naudojo nuo pat darbo santykių pradžios savo darbo funkcijoms atlikti, t. y. darbdavio naudai. Ieškovė naudojo darbui savo priemones su darbdavio žinia ir sutikimu, todėl pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys jai kompensuos jos patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad pareiga suteikti darbuotojai reikalingas darbo priemones imperatyviai nustatyta darbdaviui, o sutikimo neatlygintinai naudoti savo darbo priemones darbdavio naudai ieškovė nedavė. 2023-12-07 ieškovė pateikė darbdaviui prašymą kompensuoti ieškovei išlaidas už darbo priemonių įsigijimą ir naudojimą darbdavio naudai pagal lentelėje nurodytą skaičiavimą, tačiau šį prašymą 2023-12-12 įsakymu atsakovas atsisakė tenkinti. Šiuo atveju yra galimi du ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo pagrindai – pagal CK 1. 127 str. 1 d. ir 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, kuriame būtų nustatytas terminas iki kada darbdavys privalo sumokėti ieškovei kompensaciją už jos įsigytas ir naudojamas darbo priemones, įskaitant išlaidas programų instaliavimui, derinimui bei atnaujinimui, ieškinio senaties termino pradžia CK 1. 127 str. 3 d. pagrindu turi būti skaičiuojama nuo 2023-12-07, kai ieškovė pateikė darbdaviui prašymą kompensuoti ieškovei išlaidas už darbo priemonių įsigijimą ir naudojimą. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino pradžios momentas turi būti skaičiuojamas nuo 2023-12-12, t. y. kai, atsakovui 2023-12-12 įsakymu netenkinus ieškovės prašymo sumokėti jai kompensaciją, ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Abiem atvejais 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams nėra praleistas. Be to, dar yra trečias pagrindas netaikyti ieškinio senaties termino – esant tęstiniam pažeidimui (CK 1. 127 str. 5 d.). Pažymėtina, kad per visą darbo santykių laikotarpį nuo 2015-01-05 iki ieškovės atleidimo iš darbo 2024-04-16 atsakovė nesuteikė ieškovei visų reikiamų darbo priemonių, tai laikytinas tęstiniu pažeidimu. Pažymi, kad ieškinio reikalavimams 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl prašo atsakovo prašymą atmesti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovui nesavalaikiai pareiškus prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino taikymo ir dėl to teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, neabejotinai užsitęsė darbo bylos nagrinėjimas ir padidėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurių nebūtų, jei atsakovas tinkamai ir sąžiningai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis.

Teismo posėdžio metu ieškovė T. M. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad UAB „Rivekta“ įsidarbino 2015-01-05, į darbą priėmė buvęs direktorius V. R., kurį pažinojo dar prieš tai ilgą laiką. Į darbą buvo priimta buhalterės pareigoms (atlikti bankines operacijas, mokėjimus, suvedinėti sąskaitas, į programas kelti informaciją, teikti ataskaitas institucijoms) pusę etato su sąlyga, kad dirbs iš namų, nes turėjo pagrindinę darbovietę, t. y. nuo 2013-04-22 dirbo Kredito unijoje. Darbui iš namų buvo reikalingos darbo priemonės ir buhalterinės programos. Su direktoriumi žodžiu susitarė, kad ji įsigys tinkamą kompiuterį, telefoną ir buhalterinę programą darbui. Direktorius sutiko viską apmokėti, sakė, kad viską kompensuos už tai, kad ji naudosis viskuo, kas jai reikalinga. Prieš pusę mėnesio iki įsidarbinant ji įsigijo buhalterinę programą už savo lėšas. Dirbo nuotoliu, į ofisą atvažiuodavo tik pagal poreikį. Darbo vieta tuo metu nebuvo suteikta, taip pat ir priemonės nebuvos suteiktos. Kai užsiminė buvusiam vadovui dėl kompensacijos, tai vadovas buvo pažadėjęs viską kompensuoti, nesakė datos, kada kompensuos, bet vis sakė, kad apmokės. Tačiau viskas užsitęsė, darbdavys neparengė tvarkos dėl kompensacijos, o paskui jis mirė. 2019 m. pasikeitus vadovui, jis pareikalavo, kad būtų dirbama iš ofiso po pusę dienos ir pažadėjo, kad parūpins kompiuterį. Buvo pasakyta „kaip dirbai, taip ir dirbk“. Nuo 2019-05-03 buvo pakeista darbo sutartis, joje nurodyta, kad reikia dirbti ofise, ir 2019-05-06 sudarytas automobilio nuomos susitarimas. Nuomos sutartis buvo sudaryta vežioti darbo priemones (kompiuterį) į ofisą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atvykti į darbą su savo įsigytomis darbo priemonėmis. Darbovietėje buvo jai įrengta darbo vieta, t. y. ofisas su stiklinėmis durimis, ant stalo buvo kanceliariniai reikmenys. Po metų laiko naujas vadovas atnešė seną kompiuterį, be jokios buhalterinės programos. Tas kompiuteris buvo visiškai netinkamas darbui su buhalteriniais duomenimis. Nebuvo jokio priemonių perdavimo akto. Visų funkcijų su tuo kompiuteriu negalėjo atlikti. Kompiuteris buvo kelis kartus remontuojamas. Su vadovu susitarti dėl kompensavimo už savo naudojamas priemones darbui nebuvo įmanoma. Paaiškino, kad savo nusipirktos programos nebandė instaliuoti į vadovo pateiktą kompiuterį. Nurodė, kad 8 metus naudojo savo priemones ir nesikreipė raštu dėl kompensacijos, nes tikėjosi, kad viskas bus išspręsta, nes vis kreipdavosi į vadovą žodžiu. Todėl ji paskaičiavo kompensaciją pagal VMI tvarką/metodiką ir sudarė lentelę, nes daugiau nebuvo kuo vadovautis, darbdavys tokios tvarkos nebuvo priėmęs. Paaiškino, kad kompensacijos paskaičiavimo lentelėje pirmose trijose eilutės matyti pirkti kompiuteriai, nes kompiuteris per 3 metus pasensta, kitas sugedo nepataisomai. Nurodė, kad kompiuterius naudojo ir savo asmeninėms reikmėms. Su buvusiu vadovu nesitarė, kokius kompiuterius pirkti, todėl leido pirkti pačiai pasirinkus, kad darbas vyktų sklandžiai. Nurodo, kad lentelės 4-5 eilutėse nurodyti telefonai, t. y. Samsung telefoną įsigijo tik 2015 m. birželio mėn., nes iki tol naudojo pagrindinės darbovietės suteiktą telefoną ir savo asmeninį telefoną, o su vadovu susitarė, kad telefoną įsigys, kai prireiks. Samsung telefoną naudojo ir savo asmeninėms reikmėms ir antraeilėms pareigoms darbovietėje. Vėliau nusipirko Apple Iphone telefoną, nes reikėjo didesnio ekrano, kad veiktų visos programos. Naudojo taip pat tiek savo asmeniniams poreikiams, tiek darbo funkcijoms atlikti. 6-8 pozicijos lentelėje atspindi buhalterinės programos įsigijimą, t. y. 2014-12-18 įsigijo buhalterinę programą, nes iki tol darbui nereikėjo programų, todėl prieš įsidarbinant nusipirko darbui su įmonėmis reikalingą programą, kuri 2017 m. buvo derinama, o 2019 m. nusipirkus naują kompiuterį – perinstaliuota. 9-13 lentelės eilutėse matyti naujos programos įsigijimas, nes pagal VMI reikalavimus reikėjo kai kuriuos failus pateikti, o juos sukonfigūruodavo tik tam tikra programa, todėl reikėjo įsigyti kitą programą. Paaiškino, kad per kasmetines atostogas nebuvo paskirta jos pavaduojančio asmens, todėl reikėjo teikti ataskaitas VMI, Sodrai, apmokėti ir išrašyti sąskaitas ir jai teko šį darbą atlikti. Laikotarpiu 2015-2018 m. atostogų metu atliko tam tikrus epizodinius veiksmus, tačiau nelaiko to sudėtingais veiksmais (vadovas nereikalavo visko suvedinėti į programą), darbdavys buvo geranoriškas ir malonus, tai bendru sutarimu geranoriškai atliko papildomus veiksmus atostogų metu, bet tai būdavo vos kartą per savaitę. Dėl papildomo apmokėjimo tuomet su buvusiu vadovu nesitarė, bet jai suteikdavo papildomą laisvadienį. Taip pat jai buvo mokamos premijos, apmokama už kurą, telefono sąskaitą. Atostogų laiką pasirinkdavo ji pati, pasitardama su tuometiniu vadovu. Laikotarpiu 2019-2020 m. taip pat atlikdavo papildomus su darbu susijusius veiksmus savo atostogų metu, tačiau darbdavys netrukdydavo be reikalo, nereikalaudavo bet kada atlikti veiksmus, naujas vadovas buvo nuolankesnis, nebuvo toks reiklus, nekrovė beprasmių darbų. Nuo 2021 m. ji pradėjo kelti klausimą dėl to, kad nesutinka dirbti be apmokėjimo, kadangi vadovas pradėjo reikalauti atlikti daug darbo veiksmų per atostogas. Kreipdavosi į vadovą žodžiu, nes raštu nenorėjo kreiptis, žinodama, kad tai sukels didelį konfliktą. Laikotarpiu nuo 2023-10-16 iki 2023-10-27, savo paskutinių atostogų metu ji taip pat dirbo, todėl pateikė patikslintą žiniaraštį. Pažymi, kad ji turėjo banko prisijungimus ir jai buvo nustatytas vienos dienos limitas 1000 Eur sumai atlikti pavedimus, todėl ne visada užtekdavo tokios sumos, kad visus pavedimus atlikti per vieną dieną, be to, dažniausiai kiekvienam darbuotojui tekdavo atlyginimą išmokėti skirtingomis dienomis, nes nepakakdavo limito. Apmokėjimo laikotarpiai sutapdavo su atostogomis. Prašymus nurodytiems atostogų laikotarpiams ji teikė, jai buvo išmokėti atostoginiai, todėl prašo, kad jai būtų apmokėta už papildomą viršvalandinį darbą. Už šiuos laikotarpius iš atsakovo turi būti priteista 4677,08 Eur, neatskaičius mokesčių. Įmonėje nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris pildytų žiniaraščius. O tam, kad būtų paskaičiuoti atlyginimai, ji pildydavo 5 darbuotojų ir savo žiniaraščius. Kilus ginčui su vadovu, jis pareikalavo pateikti duomenis, kada ji dirbo per atostogas, todėl ji 2023-11-20 sudarė patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pateikė į buhalteriją, t. y. ten kur buvo atostogos – visur atžymėta, kad buvo darbo laikas, visas mėnuo pažymėtas kaip nuosekliai dirbtas laikas, nes buvo atlikti viso mėnesio darbai. Atžymėjo, kad kasdien dirbo po 4 valandas, nebuvo laisvų dienų per atostogas. Atlyginimas 1044 Eur „ant popieriaus“, tai 2021 m. gegužės mėn. buvo 21 darbo diena, todėl 1044 Eur / 21 d.d. gauname vidutinį dienos užmokestį. Viršvalandinį darbą padaugina dvigubai. Papildomai paaiškino, kad reikėjo pateikti deklaracijas VMI, informaciją Sodrai, statistikai, suvesti duomenis į sistemą, apmokėti viską. 2021 m. pildydama žiniaraštį iš karto neužpildė, kad dirbo per atostogas, nes kitaip nebūtų gavusi atlyginimo. Vadovas nieko nepasirašinėdavo ir nieko netvirtindavo, bet mokėjimo sau negalėjo atlikti, kol negaudavo vadovo palaikymo. Nors mokėjimus atlikdavo pati, bet be vadovo žinios neatlikdavo mokėjimų sau. Taip pat nurodė, kad 2017 m. ji išėjo iš savo pagrindinės darbovietės Kredito unijoje, bet po to dirbo daug mažų įmonių, darbovietės keitėsi, visose įmonėse ėjo buhalterės pareigas. Dirbant UAB „Rivekta“ tuo pat metu dirbo maždaug ir kitose trijose įmonėse. Kitos įmonės aprūpindavo darbo priemonėmis ir buhalterinėmis programomis. Nurodė, kad jos mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Diana Kaunienė palaikė ieškovės poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais, prašė ieškovei priteisti jos turėtas  bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei įsidarbinus pas atsakovą, tuometinis vadovas žadėjo kompensuoti ieškovės įsigytas darbo priemones ir programą, tačiau jam mirus, ieškovei kompensacija liko nesumokėta iki šiol. Byloje nėra pateikta duomenų, kad darbdavys būtų perdavęs ieškovei darbui reikalingas priemones ir programas. Bet tokios priemonės ieškovei ir nebuvo suteiktos, priėmimo - perdavimo aktai nebuvo pasirašyti. Iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti, ar kompiuteris buvo tinkamas naudoti, ar jame instaliuota sertifikuota buhalterinė programa. Ieškovė darbui naudojo savo priemones, šią aplinkybę pripažino ir darbdavys. Visose kitose darbovietėse ieškovė buvo aprūpinta darbo priemonėmis ir programomis. Todėl ieškovė už savo lėšas įgytas priemones naudojo tik darbui pas atsakovą. Be to, 2019-05-06 tarp šalių sudaryta automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad šalys buvo susitarusios, kad ieškovė naudos savo priemones darbui. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad ieškovė dirbtų su darbdavio priemonėmis, o ne su savo. Taigi ieškovė naudojo savo priemones darbui, nes darbdaviui tai buvo naudinga. Tai, kad šalys nebuvo pasirašiusios tvarkos dėl kompensavimo už priemonių naudojimą, nereiškia, kad tokių išlaidų kompensavimas negali būti priteistas, nes darbdavys neturi pasirinkimo teisės kompensuoti tokias priemones ar ne. Ieškovė nurodė, kad prašė darbdavio kelis kartus atlyginti jai už savo darbo priemonių naudojimą darbdavio darbui atlikti. Ieškovės jos atostogų metu niekas nepavaduodavo. Atostogų metu  nurodytais laikotarpiais ieškovė dirbo, o ne atostogavo. Atostoginiai buvo išmokėti, bet šiuo atveju, jeigu pripažįsta per atostogas dirbtas laikas darbo laiku, tokiu atveju atostoginiai yra kaip kompensacija, nes gaunasi, kad ieškovė už tą laikotarpį nebuvo atostogose. Atleidimo metu jai priklausytų kompensacija. Kadangi ieškovė dirbo, tai dirbus per atostogas turi būti apmokama dvigubu tarifu, nes tai yra viršvalandinis darbas. Ieškovė per atostogas laikotarpiu nuo 2021-05-28 iki 2021-06-07 atliko darbo užmokesčio ir nuomos mokesčio pavedimus darbuotojams, taip pat atliko privalomus mokėjimus VMI ir kitoms institucijoms bei įstaigoms už suteiktas paslaugas, nes jų apmokėjimo terminas buvo paskutinė diena per ieškovės atostogas. Atsakovo įgaliotas asmuo per ieškovės atostogas siuntė jai el. laiškus į jos asmeninį el. paštą su nurodymais išrašyti sąskaitas, atlikti mokėjimus. Iš susirašinėjimo konteksto matyti, kad darbus reikėjo atlikti kuo skubiau. Kadangi ieškovei būdavo suteiktas dienos limitas atlikti pavedimus tam tikrai sumai, tai ieškovė turėjo dirbti per atostogas. Lygiai taip pat ir su kitais ieškovės atostogų laikotarpiais. Be to, nedraudžiama tikslinti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tai, kad ieškovė juos patikslino, nereiškia, kad ieškovė juos suklastojo. Patikslinti žiniaraščiai patvirtina ieškovės dirbtą darbo laiką jo atostogų metu. Darbdavio atsisakymas juos patvirtinti tik patvirtina ieškovės aplinkybes. Ieškovė buvo nuolat trukdoma darbdavio per atostogas ir negalėjo pailsėti. Darbdavys neatšaukė ieškovės iš atostogų, taip pat nebuvo paskirtas ją pavaduojantis asmuo. Atsakovas nenurodė, kad ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, jai nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, visi mokėjimai buvo atliekami laiku, ieškovė visada buvo sąžininga. Be to, prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties, palaikė pateiktoje nuomonėje dėl ieškinio senaties taikymo nurodytus motyvus, t. y., kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo prašymo kompensuoti už priemones pateikimo ir darbdavio atsisakymo kompensuoti. Bet iš esmės yra ieškinio senaties trys pagrindai, kurie nurodyti pateiktoje nuomonėje, jie yra alternatyvūs.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Rivekta“ atstovas V. R. nurodė, kad po tėčio mirties, kuris buvo UAB „Rivekta“ direktorius, jam su mama liko po 50 proc. įmonės akcijų. Nuo 2019-01-07 mama liko direktore, o jis įgaliotas atstovas. Pakeitė darbo sutartį su ieškove, nes norėjo pagerinti sąlygas. Ieškovė pradėjo eiti buhalterės-vadybininkės pareigas, t. y. sąskaitų išrašymas ir tikrinimas, buhalteriniai paskaičiavimai, darbo užmokesčių ir mokesčių paskaičiavimai. Prašė buhalterės dirbti iš ofiso, tam suteikė kompiuterį ir darbo ofiso reikalingą įrangą. Negali pasakyti, ar buvo pasirašyti kokie perdavimo dokumentai. Ofisas yra parduotuvėje, ten yra pakankamai vietos buhalterei atlikti veiksmus. Ofiso kompiuteryje buhalterinė programa nebuvo instaliuota. Bet siūlė instaliuoti ir programą, ir kompiuterį duoti ofise, bet ieškovė sakė, kad jai patogu su savo kompiuteriu ir programa. Todėl įmonė savo buhalterinės programos neįsigijo. Žinojo, kad ieškovė naudoja savo kompiuterį ir programas. Ieškovė neprašė nupirkti jai kompiuterio ar telefono, todėl ir kalbos apie kompensaciją nebuvo. O jeigu būtų prašiusi, tai būtų pasiūlęs jai naudotis ofiso kompiuteriu, nes nemato tikslo pirkti iš įmonės nešiojamą kompiuterį. O jeigu būtų ieškovė įtikinusi, kad reikia nešiojamojo kompiuterio, tai būtų pirkta iš įmonės, išrašant sąskaitą įmonei, o ne iš asmeninių ieškovės lėšų. Įmonei būtų naudingiau nurašyti daikto amortizaciją, o ne kompensuoti. Tačiau tiek ieškovę, tiek jį tenkino toks elgesys ir veiksmai. 2019-05-06 sudaryta su ieškove automobilio nuomos sutartis tam, kad atvažiuoti į darbą ir taip pagerinti darbo sąlygas, kad jai būtų patogu, todėl už tai kiekvieną mėnesį buvo mokama. Ieškovė pati nusprendė, kad ta sutartis sudaryta dėl to, kad jai būtų galima vežioti savo kompiuterį, bet čia jos nuomonė. Ieškovės atlyginimas sudarydavo apie 1100 Eur į rankas, įskaitant automobilio, degalų, telefono kompensaciją. Mano, kad nebūtina įmonėje buhalterei suteikti telefoną, bet sąskaitas apmokėdavo. Paaiškino, kad jo darbo stilius toks, kad gavęs sąskaitą ar laišką iš kliento, jis el. paštu persiunčia tai ir buhalterei, kad grįžus iš atostogų perskaitytų. Viską siųsdavo informaciniu tikslu, kad nepamiršti atlikti kokių veiksmų ar apmokėti kokią sąskaitą. Tačiau ji savo noru atlikdavo darbus, iš jos nebuvo reikalaujama atlikti darbus per atostogas, niekada darbuotojai nenurodė tikslių datų atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškovė darydavo daug klaidų, jos prašė dirbti įdėmiai, tačiau klaidos tęsėsi. Jam nėra žinoma apie buvusius susitarimus tarp jo tėvo ir ieškovės. Įmonėje nebuvo patvirtina kompensacijų mokėjimo tvarka už darbuotojų naudojamas savo priemones darbui. Ieškovės atostogų metu ją pavaduodavo likę du darbuotojai parduotuvėje, pavadavimas buvo nurodomas žodžiu, jie mokėjo išrašyti visas sąskaitas, bet nebuvo tokių darbų, kurie negalėjo palaukti, kol ji grįš iš atostogų. Visada žinojo, kada buhalterė išeina atostogų, tai iš anksto pasiruošdavo ir viską paskaičiuodavo. Atvykdavo į ofisą keletą kartu per mėnesį su banko generatoriumi ir jie atlikdavo su buhaltere visus apmokėjimus pagal paruoštus ruošinius. Visus mokesčius institucijoms sumokėdavo anksčiau nei numatytas terminas, niekada nebuvo reikalaujama dirbti per atostogas, nes galim apmokėti viską anksčiau. Nepamena, kad būtų priimtas įsakymas dėl ieškovės atšaukimo iš atostogų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Laimonas Strauka palaikė atsakovo atstovo poziciją,  su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu  motyvus. Nurodė, kad pirma, darbo sutartyje nėra jokių duomenų, kad ieškovei buvo leista dirbta nuotoliu iš namų. Antra, nebuvo jokio rašytinio susitarimo su darbdaviu dėl asmeninių darbo priemonių kompensavimo. Ieškovė 2023 m. lapkričio mėn. savo prašymuose darbdaviui nenurodė, kokias sumas ir už ką prašo kompensuoti, todėl darbdavys prašė nurodyti, kada, kokius darbus dirbo. Pati ieškovė pateikė žiniaraščius dar 2021 m.,2022 m. apie savo dirbtą darbo laiką ir tie žiniaraščiai įtraukti į buhalteriją, juose nebuvo nurodyta apie darbo laiką atostogų metu. Tačiau 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė pateikė pati patikslintus žiniaraščius. Pažymi, kad pati ieškovė nusprendė, kokias priemones ir kada įsigyti, negavusi darbdavio sutikimo ir pakeitė darbo laiką, jog per atostogas dirbo. Ji vykdo individualią veiklą, todėl ieškovė savo kompiuterius naudojo asmeninėms reikmėms, ne tik darbo funkcijoms atlikti pas atsakovą. Be to, ieškovė teigia, kad nuo 2015 m. buvo susitarusi su tuometiniu vadovu dėl darbo priemonių kompensavimo, tačiau nėra jokių duomenų, kad 2019 m. keičiant darbo sutartį ir pasikeitus vadovui, jie tarėsi dėl darbo priemonių kompensavimo.  Ieškovei buvo padidintas atlyginimas, ieškovė gaudavo nuomą už automobilio naudojimą ir buvo apmokama už jos telefoninius pokalbius. Faktiniai ieškovės veiksmai, kurie tęsėsi 8 metus, patvirtina, kad darbdavys nebuvo informuotas apie kompensavimą. Ieškovė turi pateikti duomenis, kad atostogų metu buvo darbovietėje ofise ir dirbo nuo 8 iki 12 val., šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų atvykusi į darbą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovei buvo daromas spaudimas dirbti per atostogas. Palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodo, kad ieškinio senatis prasideda nuo 2023 m. lapkričio mėn., tačiau ieškovė nenurodė, kad buvo susitarimas dėl kompensavimo. Pažymi, kad jeigu būtų buvęs susitarimas dėl įrangos kompensavimo, tai turėtų būti įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą daiktų įsigijimo dokumentai. Nuo tada atsirastų terminas skaičiuoti nusidėvėjimus. Todėl ieškinio senatis turėjo būti nuo tų priemonių įsigijimo, jeigu anot ieškovės susitarimas dėl kompensavimo buvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad dirba automobilių servise buhaltere. Su ieškove dirbo „Pastatų diagnostika“ ir „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įmonėse, t. y. viena kitą pakeisdavo. Iki šios dienos ji su ieškove dalykiškai bendrauja. Atsakovo įmonė jai nežinoma, atsakovo atstovo nepažįsta. Parodė, kad visas priemones ir programas darbovietėse suteikdavo darbdavys, iš savo lėšų nieko nepirko.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš 2015-01-05 Darbo sutarties matyti, kad tarp UAB „Rivekta” direktoriaus V. R. ir T. M. sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią T. M. priimta dirbti į atsakovo įmonę, į buhalterės pareigas. Pagal darbo sutartį, darbuotojai mokamas mėnesinis 381,08 Eur atlyginimas už 0,5 etato, išmokant du kartus: einamojo mėnesio 25 d. ir sekančio mėnesio 10 d. (1 - 3 punktai). Nustatoma 4 val. darbo dienos trukmė, 20 val./sav. (5 punktas). Darbuotoja pradeda dirbti nuo 2015-01-06 (15 punktas). Darbo sutartis papildyta šiais punktais: nuo 2015-11-01 mokėti algą 572 Eur už 0,5 etato; nuo 2018-01-01 mokėti algą 600 Eur už 0,5 etato.

2019-05-03 priedu Nr. 2 prie Darbo sutarties pakeistas 3 punktas, nustatant, kad mėnesinė alga nuo 2019-05-06 yra 1044 Eur už 0,5 etato; taip pat pakeistas 1.2 punktas, nustatant, kad pareigų pavadinimas nuo 2019-05-06 keičiamas į buhalterė-vadybininkė.

2019-05-06 tarp T. M. (nuomotojos) ir UAB „Rivekta” įgalioto atstovo V. R. (nuomininko) sudaryta Automobilio nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo už užmokestį nuomininkui suteikti valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o nuomininkas įsipareigojo naudotis nurodytu automobiliu pagal paskirtį ir sumokėti nuomos mokestį, t. y. 294,12 Eur/mėn.

Iš rekvizitai.lt išrašo matyti, kad UAB „Rivekta” vadovė – N. R., adresas (duomenys neskelbtini), mob. tel. (duomenys neskelbtini); įmonėje dirba 5 darbuotojai.

2021-03-20 UAB „Rivekta” direktorė N. R. įgaliojo sūnų V. R. tvarkyti visus su bendrovės veikla susijusius klausimus ir kt.

Iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2012-02-24 atsakovui išrašyta sąskaita už maitinimo bloką 400W; 2014-05-07 išrašyta sąskaita už DELL Inspiron One 2350 23” WLED Touch Display; 2014-06-18 išrašyta sąskaita už kompiuterio klaviatūrą ir kompiuterio pelę; 2012-05-25 išrašyta sąskaita už kompiuterį Intel Core i3, klaviatūrą, pelę, Microsoft Windows Home Premium 7 SP1 32-bit English, monitorių PHILIPS 226V3LAB5 W-LED, Logilink WL0049, WLAN adaptorių.

2021-05-25 UAB „Rivekta” direktoriaus įsakymu buhalterei-vadybininkei T. M. suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2021-05-28 iki 2021-06-17; apmokėjimą už atostogas išmokant kartu su gegužės mėn. atlyginimu.

2022-08-05 UAB „Rivekta” įgalioto asmens įsakymu buhalterei-vadybininkei T. M. suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2022-08-08 iki 2022-08-26; apmokėjimą už atostogas išmokant kartu su rugpjūčio mėn. atlyginimu.

Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kvitų ir mokėjimo pavedimų matyti, kad:

2022-04-04 pardavėjas UAB „Electronic Trade“ išrašė ieškovei sąskaitą 842,00 Eur sumai už Asus Zenbook Flip S, pagal 2022-04-07 Luminor banko išrašą 842,00 Eur suma apmokėta;

2019-06-19 UAB „Kilobaitas“ išrašė sąskaitą 867 Eur sumai už Dell Inspiron, prisegtas mokėjimo kvitas patvirtina, kad nurodyta suma apmokėta;

2015-03-04 Topo centras mokėjimo kvitas patvirtina, kad apmokėta 477,30 Eur už Dell Inspiron 17 nešiojamą kompiuterį, mokėjimo kvitai patvirtina, kad nurodyta suma apmokėta;

2015-06-04 pardavėjas UAB „Topo grupė“ išrašė ieškovei sąskaitą 288,99 Eur sumai už mobilų telefoną Samsung A300F Galaxy ir dėkliuką, pagal ieškovės 2015-06-03 Swedbank banko mokėjimo nurodymą 288,99 Eur suma apmokėta;

2019-08-12 pardavėjas Telia Lietuva, UAB išrašė ieškovei sąskaitą 799,20 Eur sumai už mobilų telefoną Apple Iphone XR, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad už telefoną Apple Iphone XR apmokėta dalimis;

2014-12-18 pardavėjas S. Ž. firma „INFOSTA“ išrašė ieškovei sąskaitą 455,57 Eur sumai už buhalterinės apskaitos programą STEKAS Plius, iš Luminor banko išrašo matyti, kad apmokėta 2014-12-19;

2017-01-19 pardavėjas S. Ž. firma „INFOSTA“ išrašė ieškovei sąskaitą 36,30 Eur sumai už programos perinstaliavimą ir parametrų derinimą, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2017-01-20;

2019-07-01 pardavėjas UAB „Skaitmeninės inovacijos“ išrašė ieškovei sąskaitą 36,30 Eur sumai už programos perkėlimą, konfigūravimą, iš Luminor banko išrašo matyti, kad apmokėta 2019-07-01;

2019-09-25 pardavėjas UAB „Edlonta“ išrašė ieškovei sąskaitą 217,80 Eur sumai už buhalterinės apskaitos programos CENTAS pagrindinę licenciją, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2019-09-25;

2020-10-15 pardavėjas UAB „Edlonta“ išrašė ieškovei sąskaitą 60,00 Eur sumai už programinės įrangos atnaujinimą internetu, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2020-10-14;

2021-10-19 pardavėjas UAB „Edlonta“ išrašė ieškovei sąskaitą 60,00 Eur sumai už programinės įrangos atnaujinimą internetu, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2021-10-18;

2022-04-22 pardavėjas UAB „Edlonta“ išrašė ieškovei sąskaitą 40,00 Eur sumai už prisijungimą nuotoliniu būdu, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2022-04-21;

2022-10-28 pardavėjas UAB „Edlonta“ išrašė ieškovei sąskaitą 60,00 Eur sumai už programinės įrangos atnaujinimą internetu, iš ieškovės Swedbank banko išrašo matyti, kad apmokėta 2022-10-28.

Iš ieškovės pateikto Kompensacijos už darbuotojo asmeninių darbo priemonių naudojimą paskaičiavimo matyti prekių/paslaugų įsigijimo data, pardavėjas, pirkimo kaina, naudojimo laikotarpiai ir sumos už nurodytus laikotarpius, pritaikant 60 proc. pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto VMI komentarą, viso 2117,81 Eur sumai.

Iš 2023-10-30 ieškovės pateikto prašymo atsakovui apmokėti už darbą matyti, kad ieškovė nurodė, jog sąžininga yra gauti iš įmonės apmokėjimą už visas dvi atostogų savaites 2023 spalio mėn., nurodė, kad laukia apmokėjimo iki 2023 m. lapkričio 10 d. kartu su kitomis išmokomis.

Iš 2023-11-20 ieškovės pateikto prašymo atsakovui apmokėti už darbą matyti, kad ieškovė pateikė prašymą už atliktus darbus, per nurodytus atostogų laikotarpius kasmetinių atostogų metu, apmokėti per artimiausią laiką.

Iš 2023-11-20 sudarytų ir ieškovės pasirašytų 2021 m. gegužės mėn., 2021 m. birželio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn., 2023 m. kovo mėn., 2023 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių (patikslintų) matyti apie ieškovės dirbtų darbo dienų skaičių tą mėnesį, dirbtas valandas ir viršvalandžius.

Iš ieškovės pasirašytų 2021 m. gegužės mėn., 2021 m. birželio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn., 2023 m. kovo mėn., 2023 m. spalio mėn. Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių (patikslintų) matyti apie ieškovei priskaičiuotą ir priklausomą išmokėti atlyginimą.

Iš 2024-02-15 ieškovės sudarytos Darbo per kasmetines atostogas ir delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį skaičiavimo lentelės matyti apie priskaičiuotas sumas už darbą per atostogas nurodytais atostogų laikotarpiais ir sumos už viršvalandžius, viso 4677,08 Eur sumai neatskaičius mokesčių, t. y. už laikotarpį 2021-05-28 – 2021-06-17 1491,44 Eur, už laikotarpį 2022-08-08 – 2022-08-26 1328,72 Eur, už laikotarpį 2023-03-20 – 2023-03-31 907,82 Eur, už laikotarpį 2023-10-16 – 2023-10-27 949,10 Eur. Taip pat matyti delspinigių norma ir skaičiavimo laikotarpiai.

Iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių sąrašo matyti, kad 2023-10-16, 2023-10-17, 2023-10-27 skambino tel. (duomenys neskelbtini), pokalbiai truko 1-2 min. laiko.

Iš AB Swedbank mokėjimo nurodymų matyti, kad 2023-10-17 ieškovė atliko ir patvirtino mokėjimą įgaliotam įmonės atstovui V. R.; 2023-10-24 ieškovė atliko ir patvirtino mokėjimą VMI.

Iš UAB „Rivekta” AB Swedbank banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-05-31 iki 2021-06-17 buvo atlikti mokėjimai įvairioms įstaigoms ir institucijoms, išmokėti darbo užmokesčiai ir nuoma. Iš 2021-06-10 mokėjimų nurodymų matyti, kad pavedimus atliko ieškovė.

Iš elektroninių laiškų matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į ieškovės el. paštą (duomenys neskelbtini) 2021-06-07, 2021-06-08, 2021-06-02 buvo persiųstos gautos sąskaitos apmokėjimui, el. laiškai be teksto.

Iš UAB „Rivekta” AB Swedbank banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-08-08 iki 2022-08-25 buvo atlikti mokėjimai įvairioms įstaigoms ir institucijoms, išmokėti darbo užmokesčiai ir nuoma. Iš 2022-08-10, 2022-08-11 mokėjimo nurodymo matyti, kad pavedimus atliko ieškovė.

Iš elektroninio laiško matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į ieškovės el. paštą (duomenys neskelbtini) 2022-08-09 buvo persiųsta sąskaita apmokėjimui, el. laiškas be teksto.

Iš elektroninių laiškų matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į ieškovės el. paštą (duomenys neskelbtini) 2023-08-05, 2023-08-08, 2023-08-24, 2023-10-18, 2023-10-19, 2023-10-20 persiųsti laiškai nuo kitų gautų siuntėjų dėl sąskaitų išrašymo, su tekstais: „reikalinga sąskaitėlė“, „reikalingos išankstinės sąskaitos <...> būtina skubiai išrašyti“, „galima mokėti“, „išrašome pakartotinai Polsara vardu“.

2024-03-13 UAB „Rivekta“ įgalioto asmens V. R. įsakymu T. M. atleista iš užimamų buhalterės –vadybininkės pareigų remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalimi nuo 2024-04-16.

Iš atsakovo 2024 m. balandžio mėn. atlyginimo lapelio matyti, kad ieškovei paskaičiuota išeitinė pašalpa 2088 Eur, 2024-04-16 mokėjimo nurodymu ieškovei išmokėta 1200,60 Eur atskaičius mokesčius.

Iš 2024-08-05 ieškovės pažymos matyti, kad atleidimo iš darbo dienai ieškovės vidutinis vienos dienos uždarbis sudarė 47,45 Eur.

Iš 2024-04-25 VMI pažymos matyti, kad ieškovė teikė UAB „Rivekta“ deklaracijas, ataskaitas nurodytais laikotarpiais: 2023-10-16 - 2023-10-27; 2023-03-20 - 2023-03-31; 2022-08-08 - 2022-08-26; 2021-05-28 - 2021-06-17.

Iš 2024-04-18 VSDFV pažymos matyti, kad ieškovė 2021-06-07 pateikė kvalifikuotu parašu pasirašytą UAB „Rivekta“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį.

Iš 2023-11-20 UAB „Rivekta“ įsakymo matyti, kad ieškovė informuota apie tai, kad nuo 2023-12-01 yra nutraukiama jos asmeninio automobilio nuomos sutartis; nutraukiamas bendrovei priklausančio tel. nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimas buhalterei ir pokalbių apmokėjimas.

Iš 2023-12-07 ieškovės rašto atsakovui matyti, kad pateikė pasiaiškinimą dėl apmokėjimo už darbą atostogų metu, dėl patikslintų žiniaraščių, ir kt. bei pateikė prašymą apmokėti už asmeninių priemonių panaudojimą darbo tikslais ir už darbą atostogų metu pagal pateikiamus dokumentus.

Iš 2023-12-12 UAB „Rivekta“ įsakymo matyti, kad netenkintas ieškovės prašymas dėl apmokėjimo už asmeninių įrankių naudojimą; laikytas nepagrįstu ir netenkintas ieškovės prašymas dėl apmokėjimo už darbą atostogų metu.

Iš VSDFV duomenų matyti laikotarpiu nuo 2015-01-06 iki 2024-04-15, kai ieškovė dirbo atsakovo UAB „Rivekta“ įmonėje, taip pat dirbo: nuo 2010-07-01 iki 2015-09-30 (duomenys neskelbtini); nuo 2013-04-22 iki 2017-05-03 (duomenys neskelbtini); nuo 2017-05-03 iki 2017-12-01 (duomenys neskelbtini); nuo 2017-12-04 iki 2018-06-07 (duomenys neskelbtini); nuo 2018-09-03 iki 2019-05-02 (duomenys neskelbtini); nuo 2018-09-03 iki 2019-05-02 (duomenys neskelbtini); nuo 2018-11-06 iki 2021-06-25 (duomenys neskelbtini); nuo 2019-05-02 iki 2020-03-09 (duomenys neskelbtini); nuo 2021-05-31 iki 2022-07-29 (duomenys neskelbtini); nuo 2021-06-15 iki 2022-06-15 (duomenys neskelbtini), nuo 2021-06-15 iki 2022-06-15 (duomenys neskelbtini); nuo 2022-06-16 iki dabar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nuo 2022-08-01 ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

(duomenys neskelbtini) pateikė pažymas, kurios patvirtina, jog ieškovei dirbant šiose įmonėse buhalterės pareigose, darbo funkcijos buvo atliekamos naudojant įmonėms priklausančias darbo priemones.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija pateikė darbo bylą Nr. APS-131-25408/2023.

T. M. 2023-12-18 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio per kasmetines atostogas išieškojimo bei dėl kompensacijos už asmeninių darbo įrankių naudojimą išieškojimo, kuriuo prašė išieškoti už darbą per 2021-2023 m. kasmetines atostogas 4677,08 Eur bei delspinigių, taip pat išieškoti kompensaciją už asmeninių darbo priemonių naudojimą 2117,81 Eur.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2024-01-16 priimtu sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-25408/2023 nusprendė T. M. prašymą atsakovei UAB „Rivekta“ dėl darbo užmokesčio per kasmetines atostogas išieškojimo bei dėl kompensacijos už asmeninių darbo įrankių naudojimą išieškojimo atmesti.

Dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 24 punktas). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Byloje pateikti daiktų (kompiuterių, telefonų) ir programinės įrangos bei jos atnaujinimo įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2022-10-28 iš savo asmeninių lėšų pirko ir įsigijo 3 nešiojamus kompiuterius, 2 mobilius telefonus, 2 buhalterinės apskaitos programas bei mokėjo už buhalterinių apskaitos programų perinstaliavimą, parametrų derinimą, perkėlimą, konfigūravimą, atnaujinimą, viso už 4240,46 Eur sumą.  Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2117,81 Eur kompensaciją už ieškovės darbo priemonių naudojimą.

Atsakovas pateikė prašymą taikyti 3 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimui kompensuoti už asmeninių darbo įrankių naudojimą dėl: 2015-03-04 įsigyto kompiuterio Dell Inspiron 17; 2015-06-04 įsigyto telefono Samsung; 2019-06-19 įsigyto kompiuterio Dell Inspiron; 2019-08-12 įsigyto telefono Apple Iphone XR; 2014-12-18, 2017-01-19, 2019-07-01 įsigytų programinės įrangos bei perinstaliavimo išlaidų; 2019-09-25, 2020-10-15 įsigytų programinės įrangos ir atnaujinimo. Atsakovas savo prašymą motyvuoja tuo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia – daiktų, programinės įrangos, atnaujinimo, įsigijimo diena, t. y. tas momentas, kai ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti už tariamą šių daiktų naudojimą. Ieškovė prašo atmesti atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir nurodo, kad 2023-12-07 ieškovė pateikė darbdaviui prašymą kompensuoti ieškovei išlaidas už darbo priemonių įsigijimą ir naudojimą darbdavio naudai pagal lentelėje nurodytą skaičiavimą, tačiau šį prašymą 2023-12-12 įsakymu atsakovas atsisakė tenkinti, todėl mano, kad šiuo atveju yra galimi du ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo pagrindai – pagal CK 1.127 straipsnio 1 ir 3 dalis. Be to, ieškovė nurodo, kad per visą darbo santykių laikotarpį nuo 2015-01-05 iki ieškovės atleidimo iš darbo (2024-04-16), atsakovas nesuteikė ieškovei visų reikiamų darbo priemonių, tai laikytina tęstiniu pažeidimu, todėl yra trečias pagrindas netaikyti ieškinio senaties termino pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Rivekta“ įsidarbino 2015-01-05, o darbui iš namų buvo reikalingos darbo priemonės ir buhalterinės programos, todėl su tuometiniu atsakovo direktoriumi žodžiu susitarė, kad ji įsigys tinkamą kompiuterį, telefoną ir buhalterinę programą darbui iš savo lėšų. Ieškovė paaiškino, kad direktorius žodžiu sutiko viską apmokėti ir sakė, kad viską kompensuos. Taip pat ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad ne kartą atsakovo direktoriui žodžiu buvo užsiminusi dėl darbo priemonių ir programų kompensavimo, tačiau jis vis žadėjo apmokėti ir kompensuoti ieškovės įsigytas priemones ir programas, bet konkrečios kompensavimo datos nebuvo nurodęs ir taip viskas užsitęsė, kol galiausiai buvęs atsakovo direktorius mirė. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo direktoriui, ieškovė taip pat nurodė, jog keletą kartu žodžiu vis kreipėsi į atsakovą dėl darbo priemonių kompensavimo, tačiau ieškovė tik 2023-12-07 raštu pateikė atsakovui prašymą kompensuoti ieškovei išlaidas už darbo priemonių įsigijimą ir naudojimą darbdavio naudai. Ir tik po to, kai 2023-12-12 įsakymu atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, ieškovė 2023-12-18 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl kompensacijos už asmeninių darbo įrankių naudojimą išieškojimo.

Nors ieškovė teigia, kad dar 2015 m. ji su tuometiniu atsakovo direktoriumi buvo žodžiu susitarusi dėl kompensacijos už asmeninių darbo priemonių naudojimą, ir dėl to vis žodžiu į vadovą kreipdavosi dėl kompensacijos už darbo priemones atlyginimo, tačiau šias aplinkybes atsakovo atstovui V. R. neigiant ir byloje be ieškovės paaiškinimų nesant daugiau įrodymų, pagrindžiančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo pripažinti byloje įrodyta aplinkybe, kad tarp ieškovės ir jos buvusio darbdavio buvo sudarytas susitarimas dėl kompensacijos už darbo priemones atlyginimo.

 Bylos duomenimis, ieškovė prašo kompensacijos atlyginimo už asmeninių darbo įrankių naudojimą dėl 2015-03-04 įsigyto kompiuterio Dell Inspiron 17; 2015-06-04 įsigyto telefono Samsung; 2019-06-19 įsigyto kompiuterio Dell Inspiron; 2019-08-12 įsigyto telefono Apple Iphone XR; 2014-12-18, 2017-01-19, 2019-07-01 įsigytų programinės įrangos bei perinstaliavimo išlaidų; 2019-09-25, 2020-10-15 įsigytų programinės įrangos ir atnaujinimo. Tačiau ieškovė raštu prašymą dėl kompensacijos už minėtų  darbo priemonių naudojimą atlyginimo atsakovui pateikė tik 2023-12-07, t.y. nuo pirmos darbo priemonės įsigijimo praėjus beveik 9 metams, nuo 2020-10-15 įsigytos priemonės praėjus daugiau nei 3 metams. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė dalį darbo priemonių, už kurių naudojimą prašo priteisti kompensaciją, įgijo laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15, t.y. nuo pirmos priemonės (kompiuterio Dell Inspiron) įsigijimo (įgytas 2015-03-04) iki kreipimosi į DGK (prašymas Darbo ginčų komisai pateiktas 2023-12-18, ieškinys teisme gautas 2024-02-19) praėjo beveik 9 metai, o nuo įrangos atnaujinimo (atnaujinta 2020-10-15) iki kreipimosi į DGK praėjo 3 metai ir 2 mėnesiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15 įsigijusi asmenines darbo priemones, galėjo ir turėjo į darbdavį raštu kreiptis ženkliai anksčiau ir tokiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises. Teismo vertinimu, protingas terminas prašymui dėl kompensacijos už darbo priemones atlyginimo paduoti yra ne daugiau kaip vieneri metai, todėl ieškovė laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15 už įsigytas darbo priemones į darbdavį turėjo kreiptis ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo kiekvienos priemonės įsigijimo. Šiuo atveju ieškovė, žinodama apie įgytas ginčo darbo priemones laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15, rašytinį  prašymą dėl kompensacijos už minėtu laikotarpiu įsigytas darbo priemones atlyginimo darbdaviui padavė tik 2023-12-07, o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024-02-19 (prašymas Darbo ginčų komisai pateiktas 2023-12-18). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į darbdavį dėl darbo priemonių, įsigytų laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15, kompensacijos atlyginimo rašytiniu prašymu kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po kiekvienos prekės įsigijimo, o į DGK su prašymu kreipėsi praėjus beveik 9 metams po pirmos prekės įsigijimo ir daugiau nei 3 metams po paskutinės prekės įsigijimo, teismas pripažįsta, jog ieškovė yra praleidusi DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovo už šiuos daiktus ir programines įrangas bei jų atnaujinimą: 1) 2014-12-18 įsigytą buhalterinės apskaitos programą STEKAS Plius, 2) 2015-03-04 įsigytą Dell Inspiron 17 nešiojamą kompiuterį, 3) 2015-06-04 įsigytą mobilų telefoną Samsung A300F Galaxy, 4) 2017-01-19 įsigytą programos perinstaliavimą ir parametrų derinimą, 5) 2019-06-19 įsigytą Dell Inspiron kompiuterį, 6) 2019-07-01 įsigytą programos perkėlimą, konfigūravimą, 7) 2019-08-12 įsigytą mobilų telefoną Apple Iphone XR, 8) 2019-09-25 įsigytą buhalterinės apskaitos programos CENTAS pagrindinę licenciją, 9) 2020-10-15 įsigytą programinės įrangos atnaujinimą, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl nurodytų darbo priemonių įsigijimo ir naudojimo kompensacijos atmesti. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei 2117,81 Eur kompensaciją už darbo priemonių naudojimą.

Nors teismas pripažino, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl kompensacijos iš atsakovo už darbo priemones, įsigytas laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2020-10-15, tačiau teismas pasisako dėl ieškovės prašomos priteisti visos 2117,81 Eur kompensacijos už visas darbo priemones, įsigytas visu ginčo laikotarpiu (nuo 2015-03-04 iki 2022-10-28) pagrįstumo.

DK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Jeigu darbdavys DK 43 straipsnio nustatyta tvarka raštu neįformina su darbuotoju DK 31 straipsnyje nustatyto susitarimo dėl kompensacijos už darbuotojui priklausančių darbo priemonių ar jo turto naudojimą darbo funkcijoms atlikti, tai neigiami tokios pareigos neįvykdymo padariniai tenka darbdaviui. Pažeidęs DK 43 straipsnio reikalavimus, bet privertęs darbuotoją naudoti pastarajam priklausančius darbo įrankius darbo funkcijoms atlikti, darbdavys negali išvengti DK 31 straipsnyje nustatytos pareigos kompensuoti darbuotojui už šias naudojamas darbo priemones. Priešingu atveju būtų pažeisti darbuotojo teisėtų lūkesčių, teisingo mokėjimo už darbą principai (DK 2 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-300-912/2021).

Įstatymų leidėjas nenustatė darbuotojui mokėtinos kompensacijos už jam priklausančių įrankių naudojimą dydžio, jos mokėjimo tvarkos. Dėl to šalys, susitardamos dėl kompensacijos dydžio, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių 2015-01-05 sudarytoje darbo sutartyje šalys dėl naudojamo asmeninio turto ir kompensacijos mokėjimo nesusitarė. Tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo priimta dirbti atsakovo įmonėje su sąlyga, kad dirbs iš namų, atsakovas darbo vietos tuo metu jai nebuvo suteikęs, taip pat nebuvos suteiktos ir priemonės darbui, ieškovė žodžiu su buvusiu direktoriumi susitarė, kad ieškovė įsigys tinkamą kompiuterį, telefoną ir buhalterinę programą darbui, o direktorius tai kompensuos.

Bylos duomenimis, su ieškove 2015-01-05 darbo sutartį pasirašė atsakovo UAB „Rivekta“ atstovas – buvęs direktorius V. R., kuris šalių paaiškinimais, 2019 metais mirė, o po jo mirties atsakovo įmonės direktore tapo V. R. sutuoktinė, kuri pagal įgaliojimą įgaliojo savo sūnų V. R. atstovauti įmonę UAB „Rivekta“. Byloje pateiktas UAB „Rivekta“ direktorės N. R. 2020-04-10 įgaliojimas patvirtina aplinkybę, jog šiuo įgaliojimu UAB „Rivekta“ direktorė įgaliojo savo sūnų V. R. tvarkyti visus klausimus, susijusius su įmonės veikla.

Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Rivekta“ įgalioto atstovo V. R. 2019-05-03 buvo pasirašytas priedas prie 2015-01-05 darbo sutarties, pagal kurią ieškovei nuo 2019-05-06 nustatyta mėnesinė alga 1044,00 Eur, be to, ieškovės pareigų pavadinimas pakeistas į buhalterę-vadybininkę.

Nors ieškovė nurodė, kad ją priimant į darbą su buvusiu direktoriumi buvo sutarta, jog ieškovė įsigys tinkamą kompiuterį, telefoną ir buhalterinę programą darbui, o direktorius tai kompensuos, tačiau atsakovo atstovo V. R. teigimu, jam ši aplinkybė nėra žinoma, o byloje daugiau įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytą susitarimą su ankstesniu įmonės vadovu dėl ieškovės darbo priemonių įsigijimo ir jų kompensavimo ieškovei, byloje nėra. Atsakovo atstovo V. R. paaiškinimais, jam apie tokį ieškovės ir buvusio įmonės vadovo susitarimą dėl ieškovės asmeninių darbo priemonių įsigijimo ir kompensavimo ieškovei už tokių priemonių naudojimą nebuvo žinoma, o 2019 metais jam pradėjus tvarkyti įmonės veiklą tokio susitarimo su ieškove jis taip pat nesudarė, jis žinojo, jog ieškovė naudoja savo kompiuterį ir programas, ieškovė sakiusi, kad jai taip patogu dirbti su savo kompiuteriu ir programa, todėl ir kalbos apie kompensaciją ieškovei niekada nebuvo. Atsakovo atstovo V. R. paaiškinimais, ofise stovėjo stacionarus kompiuteris, ieškovei buvo siūlyta instaliuoti programą, tačiau ieškovė to nepageidavo, atsakovo atstovo teigimu, jei ieškovė būtų įtikinusi nešiojamojo kompiuterio reikalingumą ir būtų prašiusi nupirkti nešiojamą kompiuterį bei instaliuoti programą, tai viskas būtų nupirkta iš įmonės lėšų, išrašant sąskaitas įmonei, o ne iš asmeninių ieškovės lėšų, kadangi tai įmonei būtų naudingiau nurašyti daikto amortizaciją, bet ne mokėti ieškovei kompensaciją. 

Taigi, byloje nėra duomenų apie ieškovės ir darbdavio susitarimą dėl ieškovės darbo priemonių įsigijimo ir kompensacijos už tokių priemonių naudojimą mokėjimo. Teismas akcentuoja, jog be pačios ieškovės paaiškinimų daugiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nuo 2015 metų iki 2023 metų būtų raštiškai pasikreipusi į darbdavį, prašydama kompensuoti jai už darbinei veiklai naudojamas asmenines darbo priemones. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostata įsigaliojo nuo 2017-06-15 dienos, todėl ieškovei 2015-01-05 sudarant darbo sutartį įstatymas net nenumatė galimės darbuotojui ir darbdaviui sudaryti susitariamą dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Šios aplinkybės dar labiau sustiprina įsitikinimą, jog ieškovę priimant į darbą tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo ir negalėjo būti sudarytas susitarimas dėl ieškovei mokamos kompensacijos už jos priemonių naudojimą.

Bylos duomenimis, ieškovė, visiškai nesitarusi ir nepranešusi darbdaviui apie įsigyjamas darbo priemones, laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2022-10-28 įsigijo tris nešiojamus kompiuterius, du mobiliuosius telefonus, buhalterines programas, atliko programų atnaujinimo, perkėlimo, konfigūravimo darbus. Kaip minėta, nuo 2015 metų iki 2023 metų, t.y. 8 metus, ieškovę tenkino toks darbo pobūdis, kuomet ieškovė darbo funkcijas atliko naudodama jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis darbo priemonėmis, ir tik 2023-12-07 raštišku prašymu ieškovė kreipėsi į darbdavį, prašydama jai išmokėti kompensaciją už laikotarpiu nuo 2015-03-04 iki 2022-10-28 darbo funkcijoms atlikti naudotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias priemones.  Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog darbdavys būtų vertęs ieškovę naudoti ieškovei priklausančias darbo priemones. Priešingai, atsakovo atstovo V. R. paaiškinimais, pakeitus darbo sutartį nuo 2019 m. ieškovė turėjo dirbti ofise, ten jai buvo suteiktas kompiuteris ir kitos priemonės, tačiau ieškovė pati pageidavo dirbti jai priklausančiomis priemonėmis ir niekada neprašė nupirkti jai kompiuterio, telefono ar kitų priemonių. Aplinkybę, kad ofise stovėjo stacionarus kompiuteris, patvirtino ir pati ieškovė, be to, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateikta fotonuotrauka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė per beveik visą savo dirbtą laikotarpį atsakovo įmonėje nesikreipė į darbdavį dėl darbo priemonių aprūpinimo, jų įsigijimo ir kompensacijos išmokėjimo, be to, ieškovė nesikreipė ir į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją ar teismą dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo ir tik praėjus beveik 9 metams po darbo sutarties sudarymo ir likus keliems mėnesiams iki darbo sutarties nutraukimo pateikė darbdaviui rašytinį prašymą dėl kompensacijos už asmeninių priemonių naudojimą išmokėjimo, teismas pripažįsta, jog tokia tvarka susiklostęs ieškovės darbo funkcijų atlikimas atsakovo įmonėje, kuomet darbo funkcijoms atlikti buvo naudojamos ieškovei priklausančios asmeninės priemonės, buvo priimtinas abiem darbo santykių šalims.

Reikšminga aplinkybe teismas laiko ir tai, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog kompiuterius bei mobiliuosius telefonus ji naudojo ne tik dirbant atsakovo įmonėje, tačiau ir savo asmeniniams poreikiams. Be to, akcentuotina, kad nuo 2022-08-01 ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, todėl ši aplinkybė leidžia teigti, jog ieškovė dalį įgytų asmeninių priemonių naudojo ir vykdant savo individualią veiklą. VSDFV duomenimis, laikotarpiu, kuriuo metu įsigijo ginčo priemones, ieškovė vienu metu dirbo ne tik atsakovo įmonėje, bet ir kitose įmonėse. Nors ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jog įmonės ieškovei buvo suteikusios darbo priemones, tačiau neatmetama aplinkybė, jog ieškovės ginčo asmeninės priemonės galėjo būti panaudotos ir ieškovei atliekant buhalterės darbinę veiklą ir kitose įmonėse.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovei mokamos kompensacijos už jos priemonių naudojimą, į tai, kad ieškovė savo iniciatyva ir nesitarusi su darbdaviu įsigijo ginčo priemones, kad beveik per visą dirbtą laikotarpį atsakovo įmonėje (daugiau nei 8 metus) ieškovė nesikreipė nei į darbdavį, nei į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją ar teismą dėl kompensacijos už priemones išmokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad tokia ieškovės darbo funkcijų atlikimo tvarka atsakovo įmonėje buvo susiklosčiusi daugiau nei 8 metus ir tokia tvarka tiko abiem darbo santykių šalims, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2117,81 Eur kompensaciją už ieškovės darbo priemonių naudojimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti kasmetinių atostogų laikotarpius nuo 2023-10-16 iki 2023-10-27 (10 d. d.), nuo 2023-03-20 iki 2023-03-31 (10 d. d.), nuo 2022-08-08 iki 2022-08-26 (14 d. d.) ir nuo 2021-05-28 iki 2021-06-17 (15 d. d.) darbo laiku ir už šiuos laikotarpius priteisti 4677,08 Eur, neatskaičius mokesčių.

DK 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius (DK 126 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo (DK 120 straipsnio 2 dalis). DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas yra nustatytas DK 144 straipsnyje, t. y. už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 1 dalis); už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, pagal tarp šalių sudarytos darbo sutarties 1-5 punktus ir pakeitimus, ieškovei nuo 2019-05-06 nustatytas 1044 Eur atlyginimas už 0,5 etato, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę (20 val./sav.).

Iš ieškovės prašymų ir atsakovo įsakymų nustatyta, ieškovei laikotarpiais nuo 2023-10-16 iki 2023-10-27 (10 d. d.), nuo 2023-03-20 iki 2023-03-31 (10 d. d.), nuo 2022-08-08 iki 2022-08-26 (14 d. d.) ir nuo 2021-05-28 iki 2021-06-17 (15 d. d.) buvo suteiktos apmokamos kasmetinės atostogos. Šių aplinkybių šalys neginčija.

Ieškovės paaiškinimais, jai suteiktų atostogų metu ji faktiškai privalėjo vykdyti savo buhalterės-vadybininkės pareigas, nors jokio įsakymo dėl atšaukimo iš atostogų nebuvo, t. y. ieškovė nustatytais terminais teikdavo privalomas ataskaitas ir pranešimus Sodrai ir VMI, nes tik ieškovė turėjo teisę bei galimybę tai daryti, kadangi pavaduojančio asmens nebuvo paskirta ir niekas kitas neatliko ieškovės pareigų. Be to, atostogų metu ieškovė nuolat buvo trukdoma įmonės vadovo su nurodymais atlikti įvairius mokėjimus, įskaitant asmeninius vadovo mokėjimus; ieškovė turėjo kasdien įkelti duomenis į buhalterinę programą, atlikti bankines operacijas, kurių terminų pabaiga sutapo su ieškovės atostogomis, išrašyti transporto sąskaitas. Taip pat nurodo, kad ieškovė turėdavo vykti į ofisą atlikti įvairių darbų, pvz., užpildyti elektroninio kasos aparato, esančio parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), žurnalą. Ieškovei paprašius atsakovo sumokėti už jos darbą atostogų metu, įmonės vadovas kategoriškai nesutiko mokėti, papildomų atostogų ar laisvadienių ieškovei taip pat nesuteikė.

Atsakovo įgaliotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo toks darbo stilius ir būdas, kad gavęs sąskaitą ar laišką iš kliento, jis el. paštu informaciją persiųsdavo buhalterei (ieškovei), tačiau su tuo tikslu, kad ji grįžusi iš atostogų perskaitytų laiškus, t. y. viską siųsdavo informaciniu tikslu, kad nepamiršti atlikti kokių nors veiksmų ar apmokėti kurių nors sąskaitų. Pažymėjo, kad iš ieškovės niekada nereikalavo atlikti darbus jos atostogų metu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2024-04-25 VMI pažyma, 2024-04-18 VSDFV pažyma, UAB „Rivekta” AB Swedbank sąskaitos išrašai) matyti, kad ieškovė teikė VMI UAB „Rivekta“ deklaracijas, ataskaitas nurodytais laikotarpiais: 2023-10-16 - 2023-10-27; 2023-03-20 - 2023-03-31; 2022-08-08 - 2022-08-26; 2021-05-28 - 2021-06-17, taip pat ieškovė 2021-06-07 pateikė kvalifikuotu parašu pasirašytą UAB „Rivekta“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Sodrai, be to, laikotarpiu nuo 2021-05-31 iki 2021-06-17 ir laikotarpiu nuo 2022-08-08 iki 2022-08-25 ieškovė atliko iš UAB „Rivekta” banko sąskaitos įvairius mokėjimus tam tikroms įstaigoms ir institucijoms (mokėjimai atlikti 2021-06-10, 2022-08-10, 2022-08-11).

Šalių paaiškinimais, po šalių 2019-05-03 pasirašyto darbo sutarties pakeitimo šalys susitarė, jog ieškovė savo darbines funkcijas atliks įmonės ofise. Šalių paaiškinimais, ieškovė nurodytais ginčo atostogų laikotarpiais nebuvo atvykusi į ofisą, ieškovės teigimu, ji tuo metu darbines funkcijas atliko nuotoliniu būdu.

Iš el. laiškų matyti, kad atsakovo įgaliotas asmuo 2021-06-02, 2021-06-07, 2021-06-08, 2023-08-05, 2023-08-08, 2023-08-24, 2023-10-18, 2023-10-19, 2023-10-20 datomis į ieškovės el. paštą persiųsdavo tam tikras sąskaitas apmokėjimui, tačiau dalis elektroninių laiškų yra visai be teksto, kita dalis su tekstais: „reikalinga sąskaitėlė“, „reikalingos išankstinės sąskaitos <...> būtina skubiai išrašyti“, „galima mokėti“, „išrašome pakartotinai <...>“. Nors elektroniniai laiškai ieškovei buvo išsiųsti ieškovės kasmetinių atostogų metu, tačiau nei patys laiškai, nei kiti duomenys byloje nepatvirtina aplinkybės, kad darbdavys ieškovę įpareigodavo veiksmus atlikti nedelsiant, t.y. ieškovės atostogų metu. Atsakovo atstovo siųsti el. laiškai ieškovei nebuvo įsakmaus pobūdžio, laiškuose nebuvo nurodytas konkretus darbų atlikimo terminas. Atsakovo atstovo V. R. paaiškinimais, jis el. paštu informaciją persiųsdavo buhalterei (ieškovei), tačiau su tuo tikslu, kad ji grįžusi iš atostogų perskaitytų laiškus. Pastebėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog  iki 2019 metų (vadovaujant buvusiam direktoriui) bendru sutarimu ieškovė geranoriškai atliko taip pat papildomus veiksmus atostogų metu. Akcentuotina, kad per daugiau kaip 8 metų laikotarpį ieškovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laiko, per kurį buvo atliekami papildomi veiksmai atostogų metu, nežymėjo kaip darbo laiko ir nesikreipė į darbdavį dėl apmokėjimo už atliktus papildomus veiksmus kasmetinių atostogų metu, o tik 2023-10-30 ieškovė atsakovui pateikė prašymą sumokėti už darbą atostogų metu, 2023-11-20 ieškovė atsakovui pateikė patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė dirbtus viršvalandžius jos atostogų metu nurodytais laikotarpiais. 

Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, teismui yra pagrindas pripažinti, jog nuo darbo sutarties sudarymo iki prašymo sumokėti už darbą atostogų metu pateikimo, t.y. daugiau nei 8 metus, pagal nusistovėjusią praktiką ieškovė savo iniciatyva ir pasirinkimu, nesant darbdavio įsakmaus nurodymo,  atliko kai kuriuos veiksmus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu.

Šalių paaiškinimais, po šalių 2019-05-03 pasirašyto darbo sutarties pakeitimo šalys susitarė, jog ieškovė savo darbines funkcijas atliks įmonės ofise. Šalių paaiškinimais, ieškovė nurodytais ginčo atostogų laikotarpiais nebuvo atvykusi į ofisą, ieškovės teigimu, ji tuo metu darbines funkcijas atliko nuotoliniu būdu. Taigi, ieškovė ginčo atostogų laikotarpiais nebuvo savo darbo vietoje.

Kaip teismas aukščiau akcentavo, iki 2023-11-20 ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos pildė pati ieškovė, nebuvo pažymėta, kad ji dirbo atostogų metu, o tik 2023-10-30 ieškovė atsakovui pateikė prašymą sumokėti už darbą atostogų metu, 2023-11-20 ieškovė atsakovui pateikė patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi, tik prasidėjus šalių konfliktinei situacijai, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą bei pateikė patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kritiškai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad visus nurodytus ginčo atostogų laikotarpius ji nuo 8.00 val. iki 12 val. dirbo, t. y. po 4 val. per dieną, kaip nurodyta darbo sutartyje, ši aplinkybė atsispindi ir patikslintuose ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau byloje nepateikta tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė faktiškai dirbo visas nurodytas valandas. Be to, kaip pati ieškovė pripažino, ji atostogų metu nebuvo ofise, kaip buvo susitarta su darbdaviu – dirbti atsakovo įmonės ofise, o ne nuotoliniu būdu.

Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog reikalavimas pripažinti ieškovės nurodytus kasmetinių atostogų laikotarpius darbo laiku ir už šiuos laikotarpius priteisti 4677,08 Eur, neatskaičius mokesčių, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo netesybas už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių dydis paskaičiuojamas 1044,00 Eur padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių.

Atmetus ieškovės reikalavimus priteisti 2117,81 Eur kompensaciją už darbo priemonių naudojimą ir reikalavimą priteisti 4677,08 Eur darbo užmokesčio, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl netesybų priteisimo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1000,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (pagal 2024-02-15 PVM sąskaitą faktūrą, 2024-02-17 mokėjimo nurodymą), 1100,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (pagal 2024-05-21 PVM sąskaitą faktūrą, 2024-05-21 mokėjimo nurodymą), 400,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (pagal 2024-08-01 PVM sąskaitą faktūrą, 2024-08-01 mokėjimo nurodymą), 1700 už advokatės teisinę pagalbą (pagal 2024-09-10 PVM sąskaitą faktūrą, 2024-09-13 pinigų priėmimo kvitą), 119,25 Eur už dokumentų vertimą (pagal 2024-04-03 PVM sąskaitą faktūrą, 2024-03-31 mokėjimo nurodymą).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (pagal 2024-03-28 PVM sąskaitą faktūrą (konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas – atsiliepimo į ieškinį, atstovavimas teisme, įrodymų teikimas), 2024-04-04 mokėjimo nurodymą), 2000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (pagal 2024-08-08 PVM sąskaitą faktūrą (konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas – atsiliepimo į ieškinį, atstovavimas teisme, įrodymų teikimas), 2024-08-26 mokėjimo nurodymą). Kadangi šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovės atsakovui priteistina 3000,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (tris tūkstančius Eur) bylinėjimosi atsakovui UAB „Rivekta“, juridinio asmens kodas 140926658.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                      Aušra Diržienė