Civilinė byla Nr. e2A-462-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01990-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 121.18; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5714-302/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS ieškinius atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „BAIP“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ernst & Young Baltic“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB NRD CS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą skirti UAB NRD CS ir UAB „BAIP“ pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas vykdė atvirą konkursą „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo paslaugų pirkimas“. Perkančioji organizacija 2014 m. rugpjūčio 13 d. informavo tiekėjus apie įvertinimo rezultatus, pateikdamas santykinius pranašumus ir dalyviams skiriamus balus, atsižvelgiant į T kriterijaus įvertinimus: UAB „Ernst & Young Baltic“ skyrė 60 balų, o jungtinės veiklos partneriams ieškovui UAB NRD CS ir UAB „BAIP“ – 36 balus. Kartu su pranešimu perkančioji organizacija pateikė ekspertų vertinimų paaiškinimus ir pačius vertinimus. UAB NRD CS buvo skirtas toks kriterijaus Kokybė (T) įvertinimas: parametrui „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos, tikslų, perkančiosios organizacijos poreikių supratimas (P1)“ – 62, 60 ir 70 balų, parametrui „Sutarties vykdymo rizikų identifikavimo, jų valdymo plano detalumas (P2)“ – 30, 30 ir 30 balų, parametrui „Sutarties vykdymo užtikrinimas (P3)“ – 65, 50 ir 50 balų. Nesutikdamas su komisijos įvertinimu, ieškovas pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta.

Mano, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino jo pasiūlymą ir nepagrįstai skyrė pernelyg mažą kriterijaus Kokybė (T) įvertinimą. Pasiūlymus vertinant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, perkančioji organizacija turi pareigą balus, skirtus tiekėjų techniniams pasiūlymams įvertinti, nustatyti teisingai ir pagrįstai. Tiekėjo pasiūlyme ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos analizė yra išsami, detaliai aprašyta ir aiški, išsamiai išanalizuoti perkančiosios organizacijos poreikiai ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo tikslai, pateikta aiški ir išsami rizikos veiksmų analizė, išsami ir detali informacija apie sutarties valdymą.

Ieškovui kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų, tikrinusių tiekėjo pasiūlymą, nešališkumo ir kompetentingumo.

Ieškovas UAB NRD CS pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento 2014 m. spalio 3 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu paprašė ieškovo pratęsti pasiūlymo galiojimą iki 2014 m. spalio 31 d. ir pateikti iki 2014 m. spalio 31 d. pratęstą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. 2014 m. rugsėjo 22 d. pranešė, kad dėl teismui pateikto ieškinio stabdo pirkimo procedūras iki bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. paprašė perkančiosios organizacijos nurodyti naują datą iki kada turi galioti pasiūlymas ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, tačiau viešojo pirkimo komisija šį prašymą ignoravo ir nieko neatsakė. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 3 d. informavo, kad nutarė tęsti pirkimo procedūras, pranešė, kad atmeta ieškovo pasiūlymą, nes tiekėjas nepratęsė pasiūlymo galiojimo ir nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo su pratęstu terminu. Nesutikdamas tu tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovas pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta.

Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija neteisėtai atmetė jo pasiūlymą, nes neturėjo teisės reikalauti iš tiekėjo atlikti veiksmų tuo metu, kai pirkimo procedūros buvo sustabdytos (nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03). Sustabdžius pirkimo procedūras, jokie veiksmai negali būti atliekami, perkančioji organizacija negali priimti jokių sprendimų, o tiekėjams negali būti nustatyta jokių pareigų. Perkančioji organizacija, atnaujinusi pirkimo procedūras, privalėjo pratęsti nustatytą terminą. Sužinojęs apie atnaujintas procedūras, jis (ieškovas) nedelsdamas pratęsė pasiūlymo galiojimo terminą ir pateikė atitinkamą pasiūlymo užtikrinimo garantiją, todėl perkančiosios organizacijos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Ieškovas UAB NRD CS pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, prašydamas pripažinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento ir trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia (jei ji sudaryta).

Nurodė, kad perkančioji organizacija 2014 m. lapkričio 7 d. raštu informavo, kad pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Ernst & Young Baltic“ pasiūlymas. Egzistuoja tikimybė, kad su pirkimo laimėtoju galėjo būti sudaryta pirkimo sutartis.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo UAB NRD CS ieškinius atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo buvo sujungtos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas nesutinka su atsakovo pateiktu jo pasiūlymo vertinimu dėl kriterijaus Kokybė (T) ir suteiktu balų skaičiumi. Pirkimo sąlygų 10.1 punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Pirkimo sąlygų 10.2 punktas numato, kad pasiūlymas vertinamas pagal tokius kriterijus: kainą (C) ir kokybę (T), t. y. ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos, tikslų, Perkančiosios organizacijos poreikių supratimas (P1); sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų valdymo plano detalumas (P2); sutarties valdymo užtikrinimas (P3).

Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo argumentus, susipažinęs su pirkimo objekto technine specifikacija, atsakovui įvardijus ieškovo pasiūlymo trūkumus ir informavus apie pirkimo laimėtojo pasiūlymo pranašumus, sprendė, kad komisijos narių ir pasiūlymų vertinimui pasitelktų trijų ekspertų pastabos dėl ieškovo pasiūlymo trūkumų nėra nepagrįstos. Įvertinęs tiek atsakovo, tiek ekspertų argumentus, sprendė, kad nurodyti pasiūlymo trūkumai nėra paneigti ieškovo paaiškinimais ar kitais įrodymais.

Teismas, išanalizavęs ieškovo pasiūlymą pagal P1 parametrą, pritarė tiek ekspertų, tiek atsakovo pozicijai, kad tiekėjo pateiktame pasiūlyme yra įvertinta tik teisinė aplinka bei nėra pilnai įvykdyti Konkurso sąlygų reikalavimai. Remiantis techninės specifikacijos 2.1.1 punktu, rengiant ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodiką, turėjo būti atlikta ne mažiau kaip dviejų ES valstybės narių, identifikavusių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir užtikrinančių jų kibernetinį saugumą, praktikos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų rizikos valdymo kibernetinės saugos srityje analizė, įvertinant naudojamas metodikas ir jų įgyvendinimo patirtį. Nustatė, kad tiekėjas pasiūlyme aiškiai išvardijo daug reguliavimo aspektų, kuriais remiantis turi būti identifikuota ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra, aprašė UAB NRD CS specialistų kompetenciją ir patirtį dirbant ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau iš esmės neįvykdė paminėto techninės specifikacijos reikalavimo, t. y. nepateikė ES valstybės narių, identifikavusių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir užtikrinančių jų kibernetinį saugumą, praktikos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų rizikos valdymo kibernetinės saugos srityje analizės, neįvertino jų naudojamas metodikas ir įgyvendinimo patirtį. Nors ieškovas nurodė, kad tokio reikalavimo konkurso sąlygose nebuvo, tačiau šis ieškovo teiginys yra nepagrįstas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nors tiekėjas pasiūlymo 1.3 skyriuje pateikė metodikos parengimo tikslus, įsipareigojimus įvykdyti tam tikras veiklas, tačiau iš tikrųjų analizė yra apibendrinta, trūksta išsamumo, nepateiktas techninėje specifikacijoje pateiktą informaciją viršijantis suvokimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pasiūlyme trūksta detalesnės informacijos apie kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės informaciniai ištekliai būtų priskiriami ypatingos svarbos valstybės informaciniams ištekliams, svarbiems valstybės informacinėms ištekliams ir žinybinės svarbos valstybės informaciniams ištekliams.

Išanalizavęs ieškovo pasiūlymą pagal P2 kriterijų, teismas pritarė tiek ekspertų, tiek atsakovo pozicijai. Nors ieškovas numatė, kad įgyvendinant projektą gali atsirasti nenumatytų rizikų arba numatytos rizikos gali pasireikšti stipriau nei buvo planuota, tačiau iš esmės nenurodė jokių tokių rizikų šalinimo (sumažinimo) būdų ar priemonių. Iš tiekėjo pasiūlymo nustatė, kad jis, pateikęs rizikos valdymo planą, iš esmės išskiria galimas rizikas tik dėl UAB NRD CS ir perkančiosios organizacijos, nors pasiūlyme minėjo ir apie dviejų užsienio šalių įtraukimą į projektą, kurių nenoras bendradarbiauti taip pat galėtų būti įtrauktas kaip rizikos veiksnys. Atsižvelgdamas į tai, teismas visiškai pritaria atsakovo išdėstytiems argumentams, kad pagal pateiktą rizikų aprašą iš tikrųjų matyti, jog nėra įtrauktos rizikos, susijusios su informacijos pasiekiamumu iš ES valstybių, kuri reikalinga ES valstybių praktikos analizei, nėra įvertinta esama personalo situacija valstybės institucijose. Nors ieškovas nurodė, kad jam yra žinoma aplinkybė, kad metodiką, kaip teisės aktą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau nurodant projekto rezultatų naudojimo riziką nebuvo įvertinta, kad metodika gali būti nepriimta dėl kitų valstybės institucijų, derinančių ir priimančių teisės aktus, nepritarimo ar pritarimo iš dalies, visiškai nėra įvertinta kaip tokia rizika turėtų būti mažinama.

Išanalizavęs ieškovo pasiūlymą pagal P3 kriterijų, teismas besutiko su ieškovo teiginiais, kad daugumos ekspertų funkcijos yra nurodytos pasiūlymo 3.2.3 skyriuje. Nurodytame skyriuje tiekėjas išvardijo ne ekspertų funkcijas, o jų turimą kvalifikaciją ir žinias. Teismo sprendimu, tai nėra paaiškinimai, ką konkretus ekspertas dirbs, įgyvendinant projektą. Pritarė atsakovo argumentams, kad tiekėjo nurodytas visas paslaugų teikimo terminas su galimu laiko sutaupymu viršija konkurso techninėje specifikacijoje nustatytą 3 mėnesių terminą, per kurį tiekėjas turi suteikti paslaugą.

Įvertinęs paminėtus duomenis, teismas sprendė, kad teigti, jog visi trūkumai, kuriuos nurodė atsakovas, apibendrinęs ekspertų vertinimus, yra nepagrįsti, nėra pagrindo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad ekspertų vertinimai neatitiko pateikto pasiūlymo turinio. Ieškovas pateikė T. B. vertinimą, kuris ieškovo pasiūlymą įvertino taip: P1 kriterijui suteikė 89,9 balus, P2 kriterijui – 94 balus ir P3 kriterijui – 86,8 balus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovo ekspertų vertinimai yra mažiau kvalifikuoti. Ieškovo pasitelktas ekspertas nevertino pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo įvertintas aukštesniais balais, nei ieškovo.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus dėl perkančiosios organizacijos ekspertų nekompetentingumo, šališkumo ir subjektyvumo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ekspertai, vertindami jo pasiūlymą, buvo šališki ir subjektyvūs.

2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi teismas buvo paskyręs ekspertizę, pavedęs ją atlikti G. Č., tačiau šia ekspertize teismas nesirėmė, nes padarė išvadą, kad ekspertizės akte yra išrašytos ne visos pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo charakteristikos, ieškovo pasiūlymo vertinimas atliktas be jokio vertinimo aprašymo, o tai prieštarauja teisės aktams.

Teismas nustatė, kad UAB NRD CS, pirkime dalyvaujantis su jungtinės veikos partneriu UAB „BAIP“, pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 18 d. paprašė, kad tiekėjas pratęstų pasiūlymo galiojimą iki 2014 m. spalio 31 d. bei pateiktų iki 2014 m. spalio 31 d. pratęstą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o 2014 m. rugsėjo 22  d. pranešė, kad dėl pateikto ieškinio stabdo pirkimą. Tiekėjas 2014 m. rugsėjo 29 d. paprašė nurodyti naują datą, iki kada turi galioti pasiūlymas ir galiojimo užtikrinimas. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 3 d. raštu pranešė, kad nutarė pirkimo procedūras tęsti, tuo pačiu raštu pranešė, kad tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, nes jis nepratęsė pasiūlymo galiojimo ir nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo su pratęstu terminu.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė ieškovui raštą dėl pasiūlymo ir pasiūlymo užtikrinimo priemonės pratęsimo. Ieškovas su šia informacija susipažino 2014 m. rugsėjo 18 d. 16.23 val., tačiau iki nurodytos datos nei pasiūlymo, nei pasiūlymo užtikrinimo priemonės galiojimo nepratęsė. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad pirkimo procedūras sustabdžius nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 3 d., perkančioji organizacija negalėjo reikalauti tiekėjo atlikti veiksmus tuo metu, kai procedūros buvo sustabdytos. Ieškovas neteisingai interpretuoja pirkimo procedūrų sustabdymo įtaką pirkime dalyvaujančių asmenų veiksmų atžvilgiu. Nustatė, kad atsakovas reikalavimą dėl pasiūlymo ir pasiūlymo užtikrinimo priemonės pratęsimo pateikė ieškovui dar iki pirkimo procedūrų sustabdymo, t. y. 2014 m. rugsėjo 18 d. Tuo atveju, jeigu Viešojo pirkimo komisija būtų pareikalavusi tiekėjų atlikti veiksmus laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 3 d., tai toks reikalavimas būtų pripažintinas neteisėtu, nes būtų pateiktas esant sustabdytoms pirkimo procedūroms. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pirkimo procedūrų sustabdymas, sukelia pareigą perkančiajai organizacijai sustabdyti procedūras ir nepriiminėti jokių sprendimų, tačiau tokia pareiga pirkimo dalyviams nekyla, todėl pirkimo dalyviai gali teikti pasiūlymus, paklausimus ar pretenzijas, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimo procedūros yra sustabdytos. Nustatė, kad ieškovas apie pasiūlymo galiojimo pratęsimą atsakovą  informavo tik 2014 m. spalio 3 d., tačiau iš pateikto ieškovo pranešimo nustatė, kad buvo pratęstas tik pasiūlymo galiojimas, o pasiūlymo užtikrinimo priemonės galiojimas buvo pateiktas tik 2014 m. spalio 7 d. Nors ieškovas teigia, kad tai negali lemti viso pasiūlymo atmetimo, tačiau teismas, nustatė, kad ieškovas, 2014 m. spalio 3 d. pateikęs pranešimą apie pasiūlymo galiojimo pratęsimą, praleido perkančiosios organizacijos 2014 m. rugsėjo 18 d. pranešime nustatytą terminą, atsižvelgęs į tai, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės pratęsimas turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymo galiojimo pratęsimu iki 2014 m. rugsėjo 25 d., sprendė, kad ieškovas pažeidė pirkimo sąlygų 4.10.2 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB NRD CS pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškiniu tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, prašydamas išreikalauti iš atsakovo duomenis, ar yra sudaryta pirkimo sutartis, pripažinti sudarytą pirkimo sutartį negaliojančia, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas šiuos prašymus ignoravo, jų nesprendė. Šių ieškovo pareikštu, bet neišspręstų reikalavimų neįmanoma išskirti į atskirą bylą, nes ieškovo pareikšti, bet neišspręsti reikalavimai yra susiję su nagrinėta byla.
2. Perkančioji organizacija netinkamai įvertino tiekėjo pasiūlymą ir nepagrįstai skyrė pernelyg mažą kriterijaus Kokybė (T) įvertinimą. Ieškovas buvo pateikęs specialisto T. B. atliktą pasiūlymo techninės dalies įvertinimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad specialistas T. B. būtų šališkas ar nekompetentingas. Nepaisant to, teismas nusprendė nesivadovauti  specialisto įvertinimu, konstatavęs, kad neįrodyta, jog viešojo pirkimo komisijos ekspertų vertinimai yra mažiau kvalifikuoti, nei T. B. vertinimas, be to, T. B. nevertino laimėjusio pirkimą tiekėjo pasiūlymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir neįsigilino į specialisto T. B. atliktą vertinimą, nes argumentas, kad viešojo pirkimo komisijos ekspertų vertinimai nėra mažiau kvalifikuoti, nei T. B., nepagrįsti jokiais teisiniais ar kitais argumentais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad specialistas T. B. turėjo vertinti pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą. Pagal pirkimo sąlygose įtvirtintą pasiūlymų vertinimo metodiką (pirkimo sąlygų 10.3.2 p.) ekspertai pasiūlymus vertina atskirai (nelygina vieno su kitu).
3. Specialistas T. B. atliko ieškovo pasiūlymo techninės dalies įvertinimą Kokybės (T) kriterijaus atžvilgiu. Remdamasis pirkimo sąlygomis ir jose nustatytais pasiūlymo vertinimo kriterijais, jis (specialistas) išanalizavo ieškovo pasiūlymą ir suteikė atitinkamą įvertinimą: parametrui „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos, tikslų, perkančiosios organizacijos poreikių supratimas (P1)“ skyrė 89,8 balų, parametrui „Sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų valdymo plano detalumas (P2)“ skyrė 94 balus, o parametrui „Sutarties vykdymo užtikrinimas (P3)“ skyrė 86,8 balus. Specialistas T. B. yra aukštos kvalifikacijos, turintis daug žinių nagrinėjamais klausimais, todėl abejonių dėl jo kompetencijos nekyla.
4. Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui G. Č., uždavė jam klausimus. Ekspertas į pateiktus klausimus atsakė ir ieškovo pasiūlymui suteikė tokius balus: parametrui P1 – 78,33 balus, parametrui P2 – 83,33 balus ir parametrui P3 – 79 balus. Teismas nenustatė, kad ekspertas G. Č. būtų šališkas ar nekompetentingas. Nepaisant to, nusprendė nesivadovauti teismo ekspertize, konstatavęs, kad ekspertizės akte neišrašytos visos vertinimo charakteristikos, nėra smulkiai aprašyti tyrimai. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ekspertas G. Č. įvertino visas pirkimo sąlygose esančias charakteristikas, kurios akte buvo apibendrintos, t. y. ne pažodžiui perrašant pirkimo sąlygų 10.12-10.14 punktus, bet sustruktūrizuojant ir susisteminant pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus.
5. Viešojo pirkimo komisijos atliktas ieškovo pasiūlymo įvertinimas žymiai skyrėsi nuo kitų kompetentingų ir objektyvių specialistų įvertinimo. Tų pačių parametrų įvertinimai svyravo nuo 30 proc. iki daugiau nei 300 proc. Teismui pateikto specialisto T. B. atliktas ieškovo pasiūlymo įvertinimas ir teismo paskirto eksperto G. Č. atliktas pasiūlymo įvertinimas buvo labai panašūs – ekspertų vertinamai skyrėsi tik 8-13 proc. Tokie menki parametrų įvertinimų skirtumai tarp skirtingų to paties kvalifikacinio lygio ekspertų leidžia teigti, kad pasiūlymas iš esmės yra aukšto lygio ir atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius. Teismo neaktyvumas ir atsisakymas bylą nagrinėti iš esmės, vertinant ne visus byloje pateiktus įrodymus, o tik formaliai remiantis atsakovo argumentais ir viešojo pirkimo komisijos vertinimais lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
6. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie viešojo pirkimo komisijos ekspertus, jų kvalifikaciją, patirtį, turimus sertifikatus bei paskyrimo pagrindą. Neišreikalavus paminėtų duomenų, tapo neįmanoma pateikti įrodymų, kad viešojo pirkimo komisijos ekspertai yra šališki, subjektyvūs ir nepakankamai kompetentingi. Neturėdamas duomenų apie ekspertus, teismas negalėjo grįsti sprendimo tuo, kad nėra įrodytas viešojo pirkimo komisijos ekspertų nekompetentingumas ar šališkumas.
7. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 3 d. pranešė, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, nes jis (tiekėjas) nepratęsė pasiūlymo galiojimo ir nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo su pratęstu terminu. Perkančioji organizacija, paprašiusi iki 2014 m. spalio 31 d. pratęsti pasiūlymo galiojimą ir pateikti pratęstą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, 2014 m. rugsėjo 22 d. pranešė apie pirkimo procedūrų sustabdymą iki bus priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į perkančiąją organizacija ir paprašė nurodyti naują datą iki kada turi galioti pasiūlymas ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, o 2014 m. spalio 3 d. raštu informavo, kad pratęsia savo pasiūlymo galiojimą iki 2014 m. spalio 31 d. ir nurodė, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas (banko garantija) bus pateiktas artimiausiu metu. Nepaistant to, perkančioji organizacija 2014 m. spalio 3 d. pasiūlymą atmetė. Tiekėjas 2014 m. spalio 7 d. pateikė perkančiajai organizacijai pratęstą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą – AB DnB banko pasiūlymo garantiją. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia pareigą perkančiajai organizacijai sustabdyti pirkimo procedūras ir nepriiminėti jokių sprendimų, tačiau tokia pareiga pirkimo dalyviams neva nekyla. Tokios išvados yra nepagrįstos, pažeidžiančios lygiateisiškumo ir proporcingumo principus ir neatitinka viešųjų pirkimų esmės ir teisės normų sisteminio aiškinimo bei taikymo. Perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti iš tiekėjo atlikti veiksmų tuo metu, kai pirkimo procedūros buvo sustabdytos (laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03). Perkančioji organizacija, atnaujinusi pirkimo procedūras, privalėjo atitinkami pratęsti nustatytą terminą dėl pasiūlymo galiojimo ir užtikrinimo dokumentų pateikimo. Sužinojęs apie atnaujintas pirkimo procedūras, ieškovas nedelsdamas pratęsė pasiūlymo galiojimo terminą (2014-10-03) ir pateikė atitinkamą pasiūlymo užtikrinimo garantiją (2014-10-07), todėl perkančiosios organizacijos teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, konstatuodamas, kad teismas neišsprendė visų jo iškeltų reikalavimų, nepateikė jokių tokio teisinio įrodymų. Tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, nereiškia, kad šie reikalavimai nebuvo tirti ar nagrinėti.
2. Specialistas T. B. ieškovo pasiūlymui skyrė žymiai aukštesnius balus, nei perkančiosios organizacijos ekspertai. Balų skirtumas nereiškia, kad perkančiosios organizacijos paskirti ekspertai pasiūlymą įvertino netinkamai, o balus skyrė nepagrįstai. Viešojo pirkimo komisijai priėmus sprendimą skirti ieškovo pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų, o teismui nusprendus šią poziciją palaikyti, buvo nustatyta, kad ieškovo pasiūlyme pateikta detalizuota informacija yra nepakankama ar ne ta, kurios reikia. Iš specialisto T. B. gyvenimo aprašymo nenustatyta, kad jis turėtų reikiamą patirtį metodinių dokumentų ruošime. Pirkta ypatingos informacinės infrastruktūros objektų sąrašų sudarymo metodika nebuvo tiesiogiai susijusi su programavimu ar projektavimo sritimi. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad specialistas T. B. yra kompetentingas viešųjų pirkimų srityje. Teismui pateikta T. B. ekspertizė nebuvo įrodymas, kuriuo jis privalėjo remtis, priimdamas sprendimą, todėl, įvertinęs bylos duomenis, teismas pagrįstai palaikė 3 nešališkų viešojo pirkimo komisijos pasitelktų ekspertų poziciją.
3. Teismas buvo paskiręs ekspertizę ir pavedė ją atlikti G. Č.. Išvadoje buvo išrašytos ne visos pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo charakteristikos, todėl rezultatas yra netikslus, o ekspertizėje pateikti parametrų įvertinimų vidurkiai neatspindi pasiūlymo įvertinimo pagal pirkimo dokumento reikalavimus. Ekspertizėje pateiktas ieškovo pasiūlymo įvertinimas yra be jokio vertinimo aprašymo (tiek teigiamo, tiek neigiamo), todėl ekspertizė surašyta nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų ir nėra tinkama įrodinėjimo priemonė.
4. Sistemiškai aiškinant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teises aktus ir teismų formuojamą praktiką, pastebėtina, kad perkančioji organizacija yra tas subjektas, kurio intencija pirkimo procedūros pradedamos, vykdomos ir baigiamos. Tiekėjai pirkime dalyvauja pateikdami pasiūlymus ir vykdydami kitus perkančiosios organizacijos teisėtus reikalavimus, siekdami savo intereso patenkinimo – kad būtų sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjai turi skirtingas teises ir pareigas, skirtingus siekiamus tikslus. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra VPĮ nustatyta prevencinio pobūdžio procedūra, taikytina, siekiant užkirsti kelią galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų ar jų nulemtų pasekmių atsiradimui. Esant sustabdytoms pirkimo procedūroms, perkančioji organizacija, kaip pirkimo vykdytojas, negali vykdyti jokių procedūrų. Tiekėjai pirkimo procedūrų nevykdo, o jose dalyvauja, todėl pirkimo procedūrų sustabdymas jų atžvilgiu turi kitokią teisinę reikšmę. Pirkimo procedūrų sustabdymas nereiškia, kad yra sustabdytas tiekėjo teisių ir pareigų vykdymas. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pritarė atsakovo pozicijai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia pareigą perkančiajai organizacijai nevykdyti jokių veiksmų, nepriiminėti jokių sprendimų, tačiau tokia pareiga pirkimo dalyviams nekyla. VPĮ reglamentuoja konkrečius atvejus, kada perkančiajai organizacijai kyla pareiga pratęsti paskirtus terminus (pvz., VPĮ 27 str. 5 d., 28 str. 4 d.). VPĮ nėra teisės normos, kuri įpareigotų perkančiąją organizaciją iki pirkimo procedūrų sustabdymo nustatytą terminą pratęsti laikotarpiui, kuriam pirkimo procedūros buvo sustabdytos. Termino pratęsimas būtų pažeidęs VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 18 d. paprašė ieškovo iki 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikti pasiūlymo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės pratęsimą, pratęsiant iki 2014 m. spalio 31 d. Ieškovas ignoravo nustatytą terminą ir, iki jam sueinant, nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl termino pratęsimo. Ieškovas vienašališkai nusprendė, kad terminas jo atžvilgiu turi būti pratęstas. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui nekilo pareiga atsakyti į ieškovo 2014 m. rugsėjo 29 d. prašymą nurodyti naują datą, iki kada turi galioti pasiūlymas ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas vykdė atvirą konkursą ir pirko ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo paslaugas. Perkančioji organizacija, 2014 m. rugpjūčio 12 d. atlikusi tiekėjų pasiūlymų techninių reikalavimų įvertinimą, jų pasiūlymams, atsižvelgiant į T kriterijaus įvertinimus, skyrė tokius balus: ieškovo UAB NRD CS, veikusio kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „BAIP“, pasiūlymui skyrė 36 balus, o trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ pasiūlymui – 60 balų. Apie šį sprendimą tiekėjai buvo informuoti 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu. Nustatyta, kad perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į UAB NRD CS, prašydama pratęsti pasiūlymą ir pasiūlymo užtikrinimo priemonę iki 2014 m. spalio 31 d. ir šiuos dokumentus pateikti iki 2014 m. rugsėjo 25 d., o 2014 m. spalio 2 d. nutarė ieškovo pasiūlymą atmesti (apie tai ieškovas buvo informuotas 2014 m. spalio 3 d. raštu), nes tiekėjas iki nustatyto termino nepratęsė pasiūlymo galiojimo ir nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo su pratęstu terminu.

Apeliantas pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pateikęs VPĮ reikalavimus atitinkančias pretenzijas, kurios buvo atmestos.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl perkančiosios organizacijos sprendimo suteikti ieškovo pasiūlymui 36 balus, tiek dėl sprendimo atmesti pasiūlymą. Apeliantas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu skirti UAB NRD CS pasiūlymui tik 36 balus, teigia, kad perkančioji organizacija jo pasiūlymui skyrė pernelyg mažą kriterijaus Kokybė (T) įvertinimą, o ginčydamas sprendimą atmesti pasiūlymą, teigė, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti atlikti veiksmų (įskaitant ir pasiūlymo užtikrinimo pateikimą), nes tuo metu pirkimo procedūros buvo sustabdytos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors UAB NRD CS prašo panaikinti perkančiosios organizacijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir 2014 m. spalio 3 d. sprendimus, tačiau tokie sprendimai atitinkamai buvo priimti 2014 m. rugpjūčio 12 d. (skirti ieškovo pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų) ir 2014 m. spalio 2 d. (atmesti ieškovo pasiūlymą), o apelianto (ieškovo) nurodomais 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir 2014 m. spalio 3 d. raštais jis tik buvo informuotas apie tokių sprendimų priėmimą. Taigi vertinant perkančiosios organizacijos sprendimą skirti ieškovo pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų ir sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, vertintinas ne 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir 2014 m. spalio 3 d. pranešimų, kurie iš esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių, o 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir 2014 m. spalio 2 d. nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios (pirkimo paskelbimo) iki pabaigos. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti (viešo konkurso) skaidrumu.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB NRD CS pasiūlymą

Remiantis VPĮ 29 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyti laiko (VPĮ 29 str. 2 d.). Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą (VPĮ 29 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į UAB NRD CS, prašydama pratęsti pasiūlymą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonę iki 2014 m. spalio 31 d. ir šiuos duomenis (pasiūlymą ir pasiūlymo užtikrinimo priemonės pratęsimą) pateikti iki 2014 m. rugsėjo 25 d. Bylos duomenys įrodo, kad po tokio prašymo išsiuntimo perkančioji organizacija 2014 m. rugsėjo 22 d. sustabdė pirkimo procedūras iki teisme bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatyta, kad apeliantas, įvertinęs tai, kad pirkimo procedūros yra sustabdytos, 2014 m. rugsėjo 29 d. (po nustatyto termino papildomiems dokumentams pateikti pasibaigimo) kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas nurodyti naują datą iki kada turi galioti pasiūlymas ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas. Byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija į paminėtą prašymą būtų atsakiusi. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 2 d. vykusio posėdžio metu nutarė atnaujinti pirkimo procedūras ir atmesti tiekėjo UAB NRD CS pasiūlymą. Perkančiajai organizacijai 2014 m. spalio 3 d. informavus tiekėjus apie priimtus sprendimus tęsti pirkimo procedūras ir atmesti UAB NRD CS pasiūlymą, ieškovas nedelsdamas tą pačią dieną (2014-10-03) informavo perkančiąją organizaciją, kad pratęsia savo pasiūlymo galiojimo terminą iki 2014 m. spalio 31 d., o pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (banko garantiją) pateiks artimiausiu metu. Minėta banko garantija perkančiajai organizacijai buvo pateikta 2014 m. spalio 7 d.

Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantas iki nustatyto termino (2014-09-25) neįvykdė perkančiosios organizacijos įpareigojimo ir nepratęsė pasiūlymo bei nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės. Kita vertus, aptarti bylos duomenys įrodo, kad terminas atitinkamiems veiksmas atlikti buvo nustatytas tebesant sustabdytoms pirkimo procedūroms, o esant sustabdytam pirkimui, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija negali atlikti jokių veiksmų. Taigi perkančiajai organizacijai informavus, kad visos pirkimo procedūros yra stabdomos, tiekėjas pagrįstai tikėjosi, kad yra stabdomas ir perkančiosios organizacijos prašymų bei įpareigojimų vykdymas, o nustatyti terminai, pirkimo procedūras atnaujinus, atitinkamai bus pratęsti ar nustatyti nauji. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi susidariusią situaciją, t. y. kad terminas pasiūlymui pratęsti bei atitinkamam pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentui pateikti buvo nustatytas tuo metu, kai pirkimo procedūros buvo sustabdytos, atsižvelgusi į tai, kad UAB NRD CS, esant sustabdytam pirkimui, kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas nurodyti naują terminą, tačiau perkančioji organizacija į paminėtą raštą nereagavo, o informavus apie atnaujintas pirkimo procedūras, tiekėjas nedelsiant informavo, kad pratęsia pasiūlymo galiojimo terminą bei patikino, kad banko garantija bus pateikta artimiausiu metu, sprendžia, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nepratęsiant termino ir nesuteikiant galimybės reikiamam dokumentui pateikti, buvo itin formalus. Nors ir pavėluotai, bet vis dar esant sustabdytoms pirkimo procedūroms, ieškovas išreiškė sutikimą pratęsti pasiūlymo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonės terminą, todėl perkančioji organizacija, gavusi tokį prašymą, turėjo spręsti dėl termino pratęsimo, o ne formaliai pasiūlymą iškart atmesti. Kruopštus pirkimo sąlygas atitinkančio tiekėjo pasiūlymo vertinimas neturi tapti pernelyg formalus, todėl, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, šiuo atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento pavėluotas pateikimas, negali lemti griežčiausių padarinių – pasiūlymo atmetimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir pačios perkančiosios organizacijos veiksmuose trūko bendradarbiavimo, visiškai nereaguojant į apelianto pirkimo procedūrų sustabdymo metu pateiktą prašymą nustatyti naują terminą, taip pat į tai, kad vos tik atnaujinus pirkimo procedūras apeliantas iš esmės reikiamus duomenis pateikė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos 2014 m. spalio 3 d. sprendimas atmesti UAB NRD CS pasiūlymą buvo pernelyg formalus, stokojęs bendradarbiavimo su tiekėju, todėl yra pagrindas paminėtą sprendimą panaikinti.

Dėl ieškovo pasiūlymo įvertinimo

Paminėta, kad apeliantas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu suteikti jo pasiūlymui tik 36 balus, teigia, kad perkančioji organizacija skyrė pernelyg mažą įvertinimą Kokybės (T) kriterijui, nes viešojo pirkimo komisijos atliktas ieškovo pasiūlymo įvertinimas žymiai skyrėsi nuo kitų specialistų įvertinimo, taip pat kelia abejones dėl perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų šališkumo ir kompetencijos.

Pagal pirkimo sąlygų 10.1 punktą perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Nustatyta, kad pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: kaina (C) ir kokybe (T), kuri dar buvo išskirstyta į šiuos kriterijus: ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos, tikslų, perkančiosios organizacijos poreikių supratimas (P1), sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų valdymo plano detalumas (P2) ir sutarties vykdymo užtikrinimas (P3). Remiantis pirkimo sąlygų 10.3.2 punktu, pasiūlymų vertinimą atlieka perkančiosios organizacijos paskirti ekspertai. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas suteikia perkančiajai organizacijai teisę kviesti ekspertus – dalyko žinovus, konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti (VPĮ 16 str. 2 d.). Perkančioji organizacija šia teise pasinaudojo, tiekėjų pasiūlymų techninės dalies įvertinimui pasitelkusi 3 vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus paskirtus ekspertus. Pirkimo sąlygų 10.3.3 punktas nustatė, kad atlikę pasiūlymų vertinimą, ekspertai surašo pažymą, kurią pateikia viešojo pirkimo komisijai. Kiekvienas ekspertas įvertina parametro (Ti) ekspertinį įvertį (Ri) balais nuo 0 iki 100. Pagal pirkimo sąlygų 10.9 punktą, siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 100 balų skalė buvo padalinta į kokybinius intervalus: blogai (0); silpnai (1-33); vidutiniškai (34-66); gerai (67-100). Pirkimo sąlygų 10.12-10.14 punktuose nustatytos kokybės (T) kriterijų P1, P2 ir P3 reikšmės, pagal kurias, atsižvelgiant į tiekėjų pasiūlyme pateiktos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų nustatymo ir klasifikavimo metodikos parengimo aplinkos, tikslų, perkančiosios organizacijos poreikių supratimo (P1), sutarties vykdymo rizikų identifikavimo, jų valdymo plano detalumo (P2) ir sutarties vykdymo užtikrinimo (P3) aprašymo išsamumą, detalumą ir aiškumą, tiekėjams (jų pasiūlymams) buvo suteikiami atitinkami balai.

Minėta, kad perkančioji organizacija, 2014 m. rugpjūčio 12 d. atlikusi tiekėjų pasiūlymų techninės dalies įvertinimą, 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu informavo UAB NRD CS, kad jo pasiūlymui, atsižvelgiant į T (kokybė) kriterijų, skirti 36 balai. Iš byloje esančios perkančiosios organizacijos ekspertų vertinimo lentelės nustatyta, kad pasiūlymų vertinimui pasitelkti 3 ekspertai ieškovo pasiūlymui (Kokybės (T) kriterijui) suteikė tokius balus: parametrui P1 skirti balai 62, 60 ir 70 (vidurkis 64 – vidutiniškai), parametrui P2 – 30, 30, 30 (vidurkis 30 – silpnai) ir parametrui P3 – 65, 50, 50 (vidurkis 55 – vidutiniškai).

Apeliantas (ieškovas), siekdamas įrodyti, kad perkančioji organizacija jo pasiūlymui suteikė pernelyg mažus balus, pirmosios instancijos teismui pateikė Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Telekomunikacijų katedros specialisto T. B. atliktą ieškovo techninio pasiūlymo ekspertizę. Iš paminėtos ekspertizės išvadų nustatyta, kad specialistas T. B., įvertinęs UAB NRD CS pasiūlymą pagal pirkimo sąlygose nustatytus kriterijus, suteikė tokius balus: parametrui P1 suteikė 89,8 balus (gerai), parametrui P2 – 94 balus (gerai) ir parametrui P3 – 86,8 balus (gerai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtus duomenis ir nustatęs, kad perkančiosios organizacijos atliktas ieškovo pasiūlymo įvertinimas žymiai skyrėsi nuo T. B. įvertinimo, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, o 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi suformulavo klausimus ekspertui ir pavedė ją (ekspertizę) atlikti trečiojo asmens siūlytam kandidatui – Kauno technologijos universiteto docentui G. Č.. Nustatyta, kad ekspertas G. Č., atlikęs ieškovo pasiūlymo įvertinimą, pateikė tokius rezultatus: pasiūlymo P1 parametrui skyrė 78,33 balus (gerai), parametrui P2 – 83,33 balus (gerai) ir parametrui P3 – 79 balus (gerai). Taigi aptarti bylos duomenys įrodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktose T. B. ir teismo paskirto eksperto G. Č. išvadose ieškovo pasiūlymo techninei daliai pagal kokybės (T) kriterijų (P1, P2 ir P3 parametrai) suteikti balai žymiai skyrėsi nuo perkančiosios organizacijos ekspertų suteiktų balų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, iš esmės nesivadovavo T. B. atliktu įvertinimu, konstatavęs, kad nėra įrodyta, kad atsakovo ekspertų vertinimai yra mažiau kvalifikuoti, be to, T. B. nevertino pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė nesivadovauti ir jo (teismo) paskirto eksperto G. Č. išvada, nes ekspertizės išvadoje išrašytos ne visos pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo charakteristikos, išvadoje nėra vertinimo aprašymo, o tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Sutikęs su perkančiosios organizacijos ekspertų atliktu ieškovo pasiūlymo įvertinimu ir suteiktais balais, teismas konstatavo, kad nėra įrodytas paminėtų ekspertų šališkumas ar subjektyvumas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiomis T. B. ir G. Č. išvadomis. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo argumentus dėl perkančiosios organizacijos ekspertų šališkumo ir subjektyvumo, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo ekspertai yra mažiau kvalifikuoti, nei T. B., nebuvo išreikalavęs nei perkančiosios organizacijos protokolų, nei duomenų apie tiekėjų pasiūlymus vertinusius ekspertus, taigi neturėjo jokių duomenų, kokie ekspertai vertino pirkimo dalyvių pasiūlymus, koks jų (ekspertų) išsilavinimas, patirtis, kvalifikacija ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie perkančiosios organizacijos pasitelktus ekspertus, vertinusius pasiūlymus, teismas savo sprendimo negalėjo grįsti tuo, kad byloje nėra įrodymų apie jų (komisijos ekspertų) nekompetentingumą ar šališkumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išreikalavęs duomenis apie perkančiosios organizacijos pasitelktus ekspertus, vertinusius pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, ir įvertinęs paminėtų ekspertų išsilavinimą, kvalifikaciją, turimą darbo patirtį, konstatuoja, kad T. B. ir G. Č. išsilavinimas ir turima kvalifikacija yra aukštesni, nei perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų.

Teismui pateikti duomenys įrodo, kad T. B. (Kauno technologijos universiteto doktorantas) ir G. Č. (Kauno technologijos universiteto docentas) yra aukštos kvalifikacijos specialistai, turintis žinių šioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl teisėjų kolegijai abejonių dėl jų kompetencijos nekyla. Byloje esanti T. B. išvada įrodo, kad paminėtas specialistas išsamiai išanalizavo ieškovo pasiūlymą ir tiksliai, remdamasis pirkimo sąlygomis, jį įvertino, atsižvelgiant tiek į pasiūlymo trūkumus, tiek ir privalumus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kuriuo suabejota T. B. pateikta išvada, nurodant, kad jis (T. B.) nevertino pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti apelianto (ieškovo) pasiūlymo techninei daliai suteikto įvertinimo teisingumą ir pagrįstumą, visiškai nėra būtina atlikti abiejų dalyvių pasiūlymų įvertinimą ir jų palyginimą. Tai buvo nustatyta ir pirkimo sąlygų 10.3.2 punkte, nustatančiame, kad ekspertai pasiūlymus vertina atskirai (nelygina vieno su kitu).

Teismo paskirtas ekspertas docentas G. Č. pateiktoje išvadoje įvertino pirkimo sąlygose esančias pasiūlymų vertinimo charakteristikas, atsakė į teismo užduotus klausimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad nors pirkimo sąlygose esančios parametrų P1, P2 ir P3 charakteristikos išvadoje buvo aprašytos tik apibendrintai, tačiau tai nereiškia, kad paminėta išvada yra netinkama ir ja nereiktų remtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, įvertinusiai tiek T. B. (specialisto) išvadą, tiek eksperto docento G. Č. eksperto išvadą, kad šių specialistų kompetencija ir jų nešališkumas abejonių nekelia, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiomis išvadomis nesirėmė.

Aptarti bylos duomenys įrodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktose T. B. ir teismo paskirto eksperto G. Č. išvadose ieškovo UAB NRD CS pasiūlymo techninei daliai pagal kokybės (T) kriterijų (P1, P2 ir P3 parametrai) suteikti balai žymiai skyrėsi nuo perkančiosios organizacijos ekspertų suteiktų balų (P1 kriterijui suteiki balai: perkančiosios organizacijos ekspertų – 64, T. B. – 89,8, G. Č. – 78,33; P2 kriterijui suteikti balai: perkančiosios organizacijos ekspertų – 30, T. B. – 94, G. Č. – 83,33; P3 kriterijui suteikti balai: perkančiosios organizacijos ekspertų – 55, T. B. – 86,8, G. Č. – 79). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas T. B. ieškovo pasiūlymo įvertinimas ir teismo paskirto eksperto G. Č. atliktas pasiūlymo įvertinimas buvo iš esmės panašūs – paminėtų ekspertų vertinimai skyrėsi nežymiai. Tokie nedideli parametrų P1, P2 ir P3 įvertinimų skirtumai tarp skirtingų ekspertų ir, priešingai, nustatyti žymūs skirtumai tarp T. B., G. Č. ir perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų, leidžia abejoti perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų vertinimo pagrįstumu ir teisingumu.

Pažymėtina, kad pareiga visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą yra perkančiosios organizacijos pareiga. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atsižvelgusi į nustatytus ieškovo pasiūlymo įvertinimo skirtumus tarp perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų ir ieškovo specialisto bei teismo paskirto eksperto, sprendžia, kad perkančioji organizacija paminėtą pareigą (visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą) atliko netinkamai. Byloje nustatyti ir aptaryti UAB NRD CS pasiūlymo įvertinimo skirtumai pagal parametrus P1, P2 ir P3 leidžia pagrįstai abejoti įvertinimo išsamumu, todėl teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB NRD CS pasiūlymui suteiktas 36 balų įvertinimas buvo pagrįstas ir teisingas. Aptarti ieškovo pasiūlymo techninės dalies įvertinimo skirtumai, leidžiantys abejoti pasiūlymo įvertinimo teisingumu, yra pakankamas pagrindas ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą perkančiosios organizacijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą skirti UAB NRD CS ir UAB „BAIP“ pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų (apie šį sprendimą tiekėjas informuotas 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu) panaikinti.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento sprendimus sprendimą skirti UAB NRD CS ir UAB „BAIP“ pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų bei atmesti UAB NRD CS pasiūlymą pagrįstais, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visus bylai reikšmingus įrodymus, tinkamai taikyti ir aiškinti materialinės ir procesinės teisės normas ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 2-3 str., 6 str., 177-178 str., 183 str., 185 str., 263 str., 330 str. ir 329 str. 1 d.). Dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo UAB NRD CS ieškinys tenkintinas, perkančiosios organizacijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas skirti ieškovo pasiūlymui 36 balus, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu, ir 2014 m. spalio 2 d. sprendimas atmesti UAB NRD CS pasiūlymą, apie kurį tiekėjas buvo informuotas 2014 m. spalio 3 d. raštu, panaikinami. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui 2015 m. kovo 27 d. pateiktų papildomų paaiškinimų nustatyta, kad pirkimo sutartis su konkurso laimėtoju UAB „Ernst & Young Baltic“ nėra sudaryta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Ernst & Young Baltic“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškovas už 2 ieškinius ir apeliacinį skundą sumokėjo po 217,22 Eur (po 750 Lt), viso – 651,66 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento.

Trečiais asmuo UAB „BAIP“ už teismo ekspertizę buvo sumokėjęs 1 000 Lt (289,62 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto patirtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 4 114 Lt (1 191,50 Eur), o apeliacinės instancijos teisme – 2 102,68 Eur ( už apeliacinį skundą, rašytinius paaiškinimus ir paklausimą Viešųjų pirkimų tarnybai).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovo (apelianto) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje atliktų darbų ataskaitoje nurodyta, kad buvo siųstas paklausimas Viešųjų pirkimų tarnybai, nors byloje tokių duomenų nėra (nei paties paklausimo, nei tarnybos atsakymo). Kita vertus, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, bei galimas laiko sąnaudas procesinių dokumentų (ieškinių, apeliacinio skundo, rašytinių paaiškinimų ir kt.) parengimui, įvertinęs Rekomendacijų nuostatas bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškovui (apeliantui) UAB NRD CS priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 191,50 Eur, o apeliacinės instancijos teisme patirtos 2 102,68 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus eurą pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos ir priteisiamos eurais.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS ieškinį patenkinti.

Panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą skirti uždarosios akcinės bendrovės NRD CS ir uždarosios akcinės bendrovės „BAIP“ pasiūlymui 36 balus už kokybės (T) kriterijų.

Panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 2 d. sprendimą atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS pasiūlymą.

Priteisti iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) 651,66 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio už ieškinius ir apeliacinį skundą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 191,50 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NRD CS (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt du centus) išlaidų už ekspertizę trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BAIP“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Teisėjai                                                                                                                               Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė

Egidijus Žironas