Civilinė byla Nr. e2A-323-464/2024  

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00819-2021-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.1.2.12; 3.1.7.6; 3.2.4.7; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T AR T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. ir atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per ,,AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

 

        Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“ 165 690,76 Eur draudimo išmoką, 1 491,30 Eur delspinigius, 1 700 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. su atsakovu sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – ir draudimo sutartis), kuria nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2021 m. birželio 2 d. buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas – namas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo suma – 225 630 Eur, išskaita – 50 Eur. Šiame name 2021 m. vasario 14 d. kilus gaisrui, apie kurį atsakovas buvo informuotas 2021 m. vasario 15 d., atsakovas 2021 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą dėl 55 428,85 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovo sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis nepriklausomų ekspertų išvadomis, namo remonto darbų tiesioginės išlaidos sudaro 79 255,50 Eur, tačiau atsakovas 30 proc., t. y. 23 776,65 Eur, mažina mokėtiną draudimo išmoką, kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) pažymoje gaisro priežastimi įvardytas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (toliau – Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės), pažeidimas, eksploatuojant elektrinį šildytuvą, taigi, dėl kilusio gaisro kaltas yra ieškovas. Pritaikęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą, atsakovas ieškovui 2021 m. balandžio 8 d. sumokėjo 55 428,85 Eur draudimo išmoką (79 255,50 Eur – 23 776,65 Eur – 50 Eur).

3.       Ieškovas nesutinka, kad jis pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 144.5 papunktį, kadangi name naudotas elektrinis radiatorius ,,Adax VP 10“ yra automatiškai valdomas prietaisas, kurį galima palikti įjungtą be priežiūros. Be to, Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau – ir draudimo taisyklės) 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčiai, kuriuose nurodyta, kad atsakovas gali atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, jeigu akivaizdžiai nebuvo paisoma saugumo reikalavimų ar buvo šiurkščiai pažeisti Bendrieji priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimai, yra siurpriziniai ir nesąžiningi. Ieškovo teigimu, atsakovas iš jo nustatyto žalos dydžio nepagrįstai išskaitė ir draudimo taisyklių 10.19 papunktyje nurodytas išlaidas, susijusias su socialinio draudimo, pelno, pridėtinės vertės mokesčiais. Tokios išskaitos galėtų būti atliekamos tik tada, jeigu draudėjas nuspręstų po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, o šiuo atveju ieškovas ketina namą atstatyti. Atitinkamai, nebuvo pagrindo nei draudimo išmokos dydį mažinti 30 proc., nei išskaityti socialinio draudimo, pelno ir kitus mokesčius.

4.       Ieškovo vertinimu, atsakovas taip pat neteisingai apskaičiavo ir namo atstatymo išlaidų dydį.  Pagal ieškovo užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Dmirosta“ 2021 m. liepos 15 d. parengtą sąmatą namo atstatymo po gaisro kaina yra 259 603,82 Eur. Pagal draudimo sutartį namas buvo apdraustas 225 630 Eur suma, atsakovas išmokėjo ieškovui 59 939,24 Eur išmoką, taigi neišmokėta išmokos dalis yra 165 690,76 Eur (225 630 Eur – 59 939,24 Eur). Neišmokėtą draudimo išmokos dalį kartu su 1 491,30 Eur delspinigiais bei 1 700 Eur žalos apskaičiavimo išlaidomis ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui I. J. iš atsakovo ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ 86 871,76 Eur draudimo išmoką, 781,89 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 618,19 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui iš ieškovo 4 008 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 6 Eur, iš atsakovo – 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.     

6.       Teismas pažymėjo, kad šalys visų pirma nesutaria dėl to, ar draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuota pagal draudžiamojo įvykio dieną, ar pagal ekspertizės atlikimo metu galiojusias kainas. Kadangi ieškovo reikalavimas atsakovui yra kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui taikytinos specialiosios draudimo sutartims taikytinos teisės normos ir draudimo sutartimi sulygtos sąlygos, o ne bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kuriose yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas.

7.       Teismas iš draudimo sutarties sudarymą patvirtinančio draudimo liudijimo nustatė, kad namas buvo apdraustas atkuriamąja verte, kuri draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų (toliau – ir specialiosios sąlygos) 7.3.1 papunktyje apibrėžta kaip pinigų suma, kurios reikėtų tokių parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo statybos išlaidas netaikant nusidėvėjimo; taip pat numatyta, kad pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Specialiųjų sąlygų 10.2 papunktyje nustatyta, kad nuostolių dydis – patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui, o specialiųjų sąlygų 10.3 papunktyje įtvirtinta, kad turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias pagrįstas išlaidas.

8.       Teismo vertinimu, nurodytos draudimo taisyklių sąlygos, kurios yra šalių sudarytos draudimo sutarties sudėtinė dalis, atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, pagal kurią atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, o jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Taigi, apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę turi būti įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio, kitaip tariant, nustatant draudimo išmokos dydį turi būti vadovaujamasi įvykio metu buvusiomis kainomis.    

9.       Teismas nurodė, kad ieškovas namo remonto darbų išlaidų sumą grindžia žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 210428 bei jos korekcija (toliau – ir ataskaita 2), UAB ,,Dmirosta“ parengta lokaline sąmata, rašytiniais paaiškinimais, UAB ,,MT Service“, UAB ,,Židinių gama“, mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Santrauka“ komerciniais pasiūlymais, 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. rašytiniais paaiškinimais. Atsakovas namo remonto darbų išlaidų sumą grindžia išankstinio tyrimo ataskaita Nr. IT-2021/03/22 bei jos papildymais Nr. IT-2021/09/06, Nr. IT-2021/10/04 ir Nr. IT-2021/11/11 (toliau – ir ataskaita 1), UAB ,,Baltic property“ 2021 m. birželio 10 d. atsakymu į 2021 m. gegužės 20 d. prašyme Nr. AD-2021/05/20 pateiktas pastabas, rašytiniais paaiškinimais. Be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atlikęs teismo ekspertas V. Girdauskas 2023 m. kovo 20 d. pateikė teismo ekspertizės aktą bei 2023 m. rugsėjo 4 d. rašytinius paaiškinimus Nr. 23s-17 dėl skaičiavimo klaidų.    

10.       Ieškovo pateiktoje ataskaitoje 2 nurodoma namo remonto darbų išlaidų suma yra 204 073,76 Eur (apibetonuojant sieną) arba 211 539,46 Eur (permūrijant sieną) (su pridėtinės vertės mokesčiu, toliau – PVM), atitinkamai, 168 656 Eur (apibetonuojant sieną) arba 174 826 Eur (permūrijant sieną) (be PVM); tiesioginių išlaidų suma – 148 163 Eur (apibetonuojant sieną) arba 153 799 Eur (permūrijant sieną). Atsakovo pateiktoje ataskaitoje 1 nurodoma namo remonto darbų išlaidų suma yra 129 622,74 Eur (su PVM), 107 126,23 Eur (be PVM); tiesioginių išlaidų suma – 93 748,08 Eur. Teismo ekspertizės akte nurodoma namo remonto darbų išlaidų suma, ją skaičiuojant draudžiamojo įvykio metu galiojusiomis kainomis, yra 141 262 Eur (su PVM) arba 118 028,14 Eur (be PVM), o tiesioginių išlaidų suma – 98 821,77 Eur (teismo ekspertas vidaus inžinierinių sistemų atstatymo darbų išlaidoms neišskiria tiesioginių išlaidų, šios išlaidos nurodomos tik be PVM); išlaidų suma, apskaičiuota ekspertizės akto parengimo metu galiojusiomis kainomis, yra 181 347 Eur (su PVM) arba 151 734,19 (be PVM), o tiesioginių išlaidų suma – 127 628,39 Eur (teismo ekspertas vidaus inžinierinių sistemų atstatymo darbų išlaidoms neišskiria tiesioginių išlaidų, šios išlaidos nurodomos tik be PVM).   

11.       Pasisakydamas dėl aptartų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas nesutiko su šalių argumentais dėl teismo ekspertizės išvadų neišsamumo ir (ar) jų nepatikimumo. Teismo vertinimu, eksperto išvada, atlikus skaičiavimo klaidų ištaisymą, iš esmės yra išsami, aiški, kylanti iš atlikto tyrimo eigos, nėra ir abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ar jo rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Ekspertas namo atstatymo kaštus apskaičiavo remdamasis statybine sąmatų skaičiavimo programa Sistela, nurodė namo statybinių konstrukcijų būklės tyrimo rezultatus ir tarpines išvadas – stogų, plytų mūro sienų, karkasinių medinių sienų ir kitų namo dalių, fasadų, statybinių konstrukcijų bei jų elementų būklę, vidaus inžinerinių sistemų esamą būklę, sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodė atliktinų remonto darbų kainą. Todėl teismas, spręsdamas dėl namo remonto darbų išlaidų dydžio, kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais vadovavosi ir teismo eksperto išvada.

12.       Nepagrįstais teismas pripažino ieškovo teiginius, kad turėtų būti kompensuojamos kamino įdėklo keitimo, viso medinio karkaso ir fasado dailylenčių keitimo, išorinės mūrinės sienos permūrijimo, sienų plytų keitimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su vejos, takų ir nuogrindos atstatymu. Teismas neįžvelgė pagrindo konstatuoti ir židinio permūrijimo bei židinio kapsulės keitimo poreikį, nes nėra duomenų, kad jie buvo paveikti ugnies gaisro metu. Teismo ekspertizės akte nurodoma, o šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas, kad namo kaminas neturi temperatūros poveikio požymių, įdėklai yra kamino viduje, tokiu atveju ugnies gesinimas neturi reikšmės; antrame aukšte gipso kartono plokštės buvo nepakitusios, pačiame kamine gaisras nevyko, todėl ir keisti įdėklų poreikio nėra; židinio kapsulės apdailos permūrijimas nėra reikalingas, nes židinio mūras liko apsaugotas tinku, gipso kartono apdailos plokštėmis ir (ar) stalviršiu. Ieškovo pasitelkto specialisto T. M. paaiškinimai, kad yra tikėtini plytų skilimai ir kad židinį reikės permūryti, iš esmės yra pagrįsti tik prielaidomis. 

13.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad nėra reikalingas ir viso namo medinio karkaso bei fasado dailylenčių keitimas naujomis – pakanka tik pakeisti apdegusias, taip pat patvirtina teismo eksperto išvados. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad jeigu medinės dailylentės ar kitos medinės konstrukcijos yra neapdegusios, tai ir poreikio jas keisti nėra, atitinkamai, jeigu kitų konstrukcijų keitimui jų padėtis netrukdo, tuomet sveikas konstrukcijas ir (ar) dailylentes yra galimybė palikti nedemontuotas, arba demontuoti ir panaudoti jas pakartotinai. Konstrukcijų įrengimas paeiliui, kai pirma įrengiamas pilnai karkasas, pilnai atliekamas šiltinimas ir tik po to sukalamos dailylentės, yra įprasta darbų eiga statant naują statinį, o ne remontuojant statinio atskirus fragmentus. Be to, teismo ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokiu atveju net ir į statybinę vatą patekęs vanduo išteka.  

14.       Byloje nėra ir tokių duomenų, kad gaisras namo išorines mūrines sienas paveikė taip, kad jas reikėtų permūryti, ar kad fasado tinkas būtų nubyrėjęs gaisro metu, ar kad perdangos plokščių nukėlimas, jei tai būtina remonto atveju, turėtų įtakos tinko būklei. Tokį teismo vertinimą, be kita ko, lėmė ir 2021 m. kovo 15 d. fotonuotraukose užfiksuota namo būklė. Todėl pagrįstomis teismas pripažino teismo ekspertizės akte nurodyto 6 kv. m ploto fasado tinko remonto išlaidas. 

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas įrodymas – specialisto K. G. atliktas tyrimas – patvirtina, jog pagrindinę sieną, skiriančią karkasinę pastato dalį nuo mūrinės, galima sustiprinti, išvengiant pavienių plytų keitimo darbų, ir dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad reikalingas sienų sutvirtinimas prieš atliekant sienų remontą; šiuo atveju sienų remontas atliktinas pakeičiant pavienes sienų plytas, kurios buvo paveiktos gaisro metu, arba stiprinti sieną ją apibetonuojant iš vienos pusės, tačiau nekeičiant pavienių plytų, ką iš esmės nustatė ir teismo ekspertas V. Girdauskas, kurio teigimu, ekonomiškiausias mūrinių sienų remonto būdas yra pažeistų plytų pakeitimo naujomis būdas; ir dėl to, kad plytų rišimas mūrinyje yra atliktas nesilaikant plytų rišimo taisyklių, ir dėl to, kad pažeistų plytų apimtis (kiekis) yra nedidelė, šio darbo sąnaudos yra minimalios, o atlikus mūro remontą tokiu būdu, taps atkurtomis ir stipruminės mūro sienos savybės; pasak teismo eksperto, toks mūro sienų remonto būdas yra taikomas atliekant plytų mūro remonto ar restauravimo darbus kultūros paveldo objektuose (ištrupėjusių, išskilinėjusių arba išdūlėjusių plytų pakeitimas).

16.       Iš į bylą pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad nuogrindos būklė po gaisro yra gera, o veja aplink pastatą yra sugadinta kurmiarausių, taigi nėra duomenų ir apie vejos, nuogrindos ar takelių sugadinimą gaisro metu. Be to, prieš atliekant namo remonto darbus, į ką atkreipė dėmesį ir  atsakovas, juos galima apsaugoti nuo žalos padarymo.  

17.       Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad ir durų, langų, stogo bei vartų remonto išlaidos faktiškai yra mažesnės, nei nurodoma ieškovo pateiktuose įrodymuose. Pasisakydamas dėl išlaidų, susijusių su durų ir jų stiklų keitimu, teismas nurodė, kad teismo eksperto V. Girdausko ekspertizės atlikimo metu nustatytas 23,2 kv. m durų ir 5 kv. m (iš viso 28,2 kv. m) durų stiklų keitimo poreikis yra artimas atsakovo pasitelktų specialistų vertintam durų keitimo plotui – 27,2 kv. m. Todėl ieškovo pateikti duomenys, kad keistinų durų plotas yra 30,26 kv. m, neatitinka faktinės situacijos (yra per didelis). Teismo eksperto V. Girdausko vertinta medinių durų vidutinė rinkos kaina pagal minėtą statybinę sąmatų skaičiavimo programą Sistela taip pat sutampa su atsakovo pasitelktų ekspertų A. S. bei D. K. nurodyta durų kaina. Visų langų (34,25 kv. m) keitimas, priešingai nei įrodinėjo ieškovas, taip pat nėra būtinas. Teismo eksperto nustatytas keistinų langų plotas – 30,90 kv. m, iš esmės sutampa su atsakovės pateiktais skaičiavimais, kuriuose nurodytas keistinas jų plotas – 28,32 kv. m. Be to, ir teismo eksperto nustatytas remontuotino stogo plotas – 222 kv. m – iš esmės sutampa su atsakovo pasitelktų specialistų pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos remontuotinas stogo plotas yra 222,61 kv. m. Kadangi nustatyti tikslius stogo matmenis ir apskaičiuoti stogo dangos plotą yra sudėtinga, nes dalis stogo gaisro metu visai nudegė, 0,61 kv. m kiekio skirtumas tarp skirtingų specialistų suskaičiuotų stogo dangos plotų yra labiau tikėtinas, nei 21,95 kv. m kiekio skirtumas pagal  ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas taip pat pripažino pagrįsta eksperto V. Girdausko nurodomą segmentinių pakeliamų vartų su įrengimu kainą – 893,82 Eur, kuri visiškai atitinka statybinėje sąmatų skaičiavimo programoje Sistela nurodytą vartų kainą pagal darbo kodą ,,F9-15-1“.    

18.       Kadangi ir šalių pateikti įrodymai patvirtina, ir teismo ekspertas pripažino, kad yra reikalingas visų lubų apdailos atstatymas – lubų dažymas, lubų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis, lubų lakavimas, lubų aptaisymas profiliuotais skardos lakštais, iš esmės nurodomi lubų apdailos kiekiai yra panašūs, teismas priėjo prie išvados, kad aktualus yra teismo eksperto pateiktas šių remonto išlaidų apskaičiavimas.

19.       Įvertinęs tai, kad atsakovas pripažino, jog dalies darbų kiekiai yra didesni, nei buvo nustatyta atsakovo specialistų ir teismo eksperto, t. y. kad būtina remontuoti priebučio įėjimo laiptus (116,73 Eur; 1 kv. m), aptaisyti sienas OSB plokštėmis (160,74 Eur; 23,04 kv. m), klijuoti grindų plyteles (2 298,58 Eur; 76 kv. m, t. y. daugiau 50 proc.), klijuoti sienų plyteles, dažyti sienas (2 312,13 Eur; 356,07 kv. m, t. y 17 proc. daugiau), teismas nusprendė, kad šių darbų kaštai papildomai turi būti priskaičiuoti prie teismo eksperto nustatytos namo atstatymo kainos.   

20.       Teismas atmetė tokius atsakovo argumentus, kad namo šildymo ir vandentiekio sistemų remonto darbų išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, nes gaisro metu šios sistemos nebuvo naudojamos. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP/GT/2021/03-4 nėra suformuota išvada, kad name įrengta kieto kuro šildymo sistema namas šildomas nebuvo. Be to, atliekant tyrimą, katilinė ir patalpos, esančios šalia jos bei antrame aukšte, apžiūrėtos nebuvo, jose įrengtos šildymo sistemos būklė nefiksuota. Gaisras įvyko 2021 m. vasario 14 d., o objekto apžiūra atlikta po 10 dienų, t. y. 2021 m. vasario 24 d., todėl gaisro paveiktos šildymo bei vandentiekio sistemos, tuo metu esant neigiamai oro temperatūrai, turėjo būti užšalusios. Vadinasi, šių sistemų ištyrimo galimybės tuo metu buvo ribota. 

21.       Teismas pažymėjo ir tai, kad bendras šildomų patalpų tūris yra 885 kub. m, šildomų patalpų kiekis – 15 vnt., bendras šildomų patalpų plotas – 230 kv. m. Pagal byloje esančius duomenis name veikė tik vienas elektrinis šildytuvas – jis veikė patalpoje, kurioje buvo gaisro židinys. Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad nenaudojant įrengtos šildymo sistemos, esant žemai išorės oro temperatūrai, teigiamą vidaus oro temperatūrą pastate pasiekti su vienu nedidelio galingumo elektriniu šildytuvu nebūtų galima. Tokio tūrio pastato šildymas vienu šildytuvu būtų betikslis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad namo šildymo ir vandentiekio sistemos buvo neeksploatuojamomis, t. y. buvo išleistas vanduo iš vandentiekio bei kieto kuro šildymo sistemų, išplauti sistemų elementai bei kontūrai, naudojant suslėgtą orą, ar šildymo sistemos užpildytos neužšąlančiu skysčiu.   

22.       Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo atsikirtimus dėl projektavimo išlaidų nepagrįstumo. Gyvenamojo namo atstatymo (kapitalinio remonto) projekto rengimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir šias nuostatas įgyvendinančiuose kituose teisės aktuose. Ir nors namo atstatymo kapitalinio remonto projektas į šių atvejų sąrašą nepatenka, tačiau tai nereiškia, kad projekto rengti nereikia. Teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovas, nustatydamas draudimo išmokos dydį, nepagrįstai, vadovaudamasis specialiųjų sąlygų 10.19 papunkčiu, išskaičiavo projektavimo, planavimo, derinimo išlaidas, socialinio draudimo, PVM, pelno mokesčius. Pagal minėtą specialiųjų sąlygų papunktį išskaičiavimai atliekami tada, kai draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, tačiau ši aplinkybė siejama ne su faktiniu turto atstatymu, o su draudėjo sprendimu atstatyti ar neatstatyti sugadintą ir (ar) sunaikintą turtą. Todėl tam, kad 10.19 papunktyje nurodytos sumos nebūtų išskaičiuotos, pakanka draudėjo sprendimo. Šiuo atveju ieškovas 2021 m. gegužės 20 d. raštu informavo atsakovą, kad ketina atstatyti namą.     

23.       Teismas taip pat sutiko su ieškovo pozicija ir dėl to, kad nebuvo pagrindo mokėtiną draudimo išmoką sumažinti 30 proc. Viena vertus, nėra ginčo, kad ieškovas savaitę laiko name buvo palikęs įjungtą elektrinį šildytuvą ir kad gaisro kilimo šaltinis galėjo būti būtent šis elektrinis šildytuvas. Kita vertus, atsakovas, įrodinėdamas ieškovo kaltę, remiasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. liepos mėn. pažymomis dėl kilusio gaisro, taip pat UAB ,,Gaisriniai projektai“ specialisto išvada dėl gaisro tyrimo Nr. GP/GT/2021/03-4. Tačiau nė vienoje iš šių pažymų nėra nurodytas joks konkretus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių punktas, kurį galbūt pažeidė ieškovas, apsiribojant bendro pobūdžio  formuluotėmis, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas eksploatuojant elektrinį šildytuvą ir kad gaisro kaltininkas yra ieškovas.

24.       Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 144.5 papunktyje nustatyta, kad eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Įvertinęs nurodytus reikalavimus, teismas konstatavo, kad tam, jog būtų nustatytas pažeidimas, būtinos dvi sąlygos vienu metu, t. y. reikia naudoti elektros prietaisą tam tikslui nepritaikytoje vietoje ir tokį prietaisą palikti įjungtą be priežiūros. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad elektros šildytuvas buvo naudojamas tam tikslui nepritaikytoje vietoje. Ieškovas informavo atsakovą apie name naudotą elektrinį radiatorių ,,Adax VP 10“, kuris yra skirtas pastovios temperatūros palaikymui, jame yra įrengti termostatai, kurie palaiko nustatytą temperatūrą patalpoje, todėl elektriniai radiatoriai turi būti nuolat įjungti, kad užtikrintų reikiamos temperatūros palaikymą, radiatoriai yra sertifikuoti sertifikavimo įstaigoje ,,Nemko“, Norvegijoje. Šie duomenys patvirtina, kad elektrinis radiatorius yra automatiškai valdomas prietaisas, kurį galima palikti įjungtą be priežiūros.

25.       Tokiu atveju teismas konstatavo, kad duomenų apie ieškovo padarytą saugos taisyklių reikalavimų pažeidimą nėra, atitinkamai, nebuvo ir teisinio pagrindo sumažinti draudimo išmoką. Ieškovo argumentus dėl specialiųjų sąlygų 10.19, 12.2.1, 12.2.2 papunkčių nesąžiningumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

26.       Remdamasis teismo ekspertizės aktu ir kitais bylos įrodymais, teismas pripažino, kad draudžiamojo įvykio dieną  (2021 m. vasario 14 d.) atsakovo apdrausto namo atkūrimo kaštai sudarė 146 811 Eur (109 602 Eur + 28 441 Eur + 8 768 Eur). Atsakovas yra išmokėjęs ieškovui 59 939,24 Eur draudimo išmoką, todėl likusią 86 871,76 Eur draudimo išmokos dalį teismas ieškovui priteisė iš atsakovo. 

27.       Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam delspinigius pagrįstumo, teismas vadovavosi draudimo taisyklių 9.1 papunktyje nustatyta sąlyga, kad draudimo išmoką draudikas išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, o pagal draudimo taisyklių 9.4 papunktį tuo atveju, jeigu draudikas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, draudikas moka 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 proc. nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas į atsakovą su prašymu primokėti draudimo išmoką kreipėsi 2021 m. gegužės 20 d. Atsakovas atsakymą pateikė 2021 m. birželio 23 d., t. y. praleidęs nustatytą 15 dienų terminą, todėl nuo šios dienos ir skaičiuotini delspinigiai iki ieškinio surašymo dienos, t. y. 2021 m. liepos 19 d. (už 45 dienas), kurių suma yra 781,89 Eur.   

28.       Ieškovo reikalavimą priteisti 1 700 Eur išlaidų, patirtų rengiant ataskaitą 2, atlyginimą, teismas atmetė. Pirma, specialiųjų sąlygų 10.20 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad draudėjas (šiuo atveju ieškovas) ir draudikas (atsakovas) turi teisę kreiptis į turto vertintojus dėl nuostolio dydžio ar įvykio priežasties nustatymo, ir išlaidas tokiems ekspertams apmoka juos pasamdžiusi šalis, jei nesutarta kitaip. Antra, ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, t. y. dėl prievolės įvykdymo natūra, be ne dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos (nuostolių) atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

29.       Ieškovas I. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

29.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju neturi būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Ieškovo turtas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Turto draudimo sutartis, atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, priklauso nuostolių draudimo sutarčių rūšiai. Pagal nuostolių draudimo sutartį draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Taigi, nuostolių draudimo sutarties tikslas yra kompensuoti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus realius nuostolius. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

29.2.                      Teismas, priteisęs draudimo išmoką, apskaičiuotą įvykio metu galiojusiomis kainomis, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei nepagrįstai susidariusio kainų skirtumo nevertino kaip nuostolių, kurie susidarė dėl atsakovo prievolės pažeidimo. Teismo ekspertas nustatė, kad skirtumas tarp namo atstatymo kainos, galiojusios ekspertizės akto surašymo metu (2023 m. vasario mėn.) ir kainos, galiojusios įvykio metu (2021 m. vasario 14 d.), sudaro 40 085 Eur (181 347 Eur – 141 262 Eur). Atsakovo netinkamas sutartinės prievolės išmokėti visą draudimo išmoką per sutartyje nustatytą terminą įvykdymas lėmė tai, kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės atstatyti namą iš karto po įvykio tuo metu galiojusiomis kainomis. Ieškovas patyrė mažiausiai 40 085 Eur nuostolius, kurių teismas nepagrįstai nepriteisė.

29.3.                      Teismas, taikydamas specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktį bei nepagrįstai netaikydamas specialiųjų sąlygų 10.10 papunkčio, nesuteikdamas prioriteto draudimo liudijimo nuostatoms, netinkamai aiškino draudimo sutartį. Specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje yra pateikta „atkuriamosios vertės“ sąvoka, o draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo vertė – nauja atkuriamoji vertė. draudimo taisyklėse „naujos atkuriamosios vertės“ sąvoka nėra atskleista. Vienintelis draudimo taisyklių punktas, kuris numato pastato atstatymo išlaidų atlyginimą, kuomet pastatas apdraustas būtent nauja atkuriamąja verte, yra specialiųjų sąlygų 10.10 papunktis, kuriame nėra jokių išlygų, kurios leistų pastato remonto ir (ar) atstatymo išlaidas skaičiuoti pagal įvykio metu galiojusias kainas.  

29.4.                      Nors ieškovas neprašė teismo specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „<...> Pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas <...>“, pripažinti nesąžininga, teismas šios nuostatos atitiktį nesąžiningumo kriterijams privalėjo įvertinti ex officio (pagal pareigas), kadangi ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Aptarta nuostata nebuvo šalių individualiai aptarta, jos parengimui ieškovas negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos. Ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad namą apdraudus nauja atkuriamąja verte ir įvykus draudžiamajam įvykiui, nuostoliai bus skaičiuojami remiantis ne nauja atkuriamąja verte. Atsakovas negalėjo tikėtis, kad, esant sutarties pažeidimui, atsakovas taikys draudimo taisyklių nuostatą, pagal kurią nuostolių dydis bus skaičiuojamas pagal kainas, kurios yra palankios išimtinai atsakovui. Tokia draudimo taisyklių nuostata iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.   

29.5.                      Jei teismas namo atstatymo kaštus būtų skaičiavęs ne įvykio metu galiojusiomis, o teismo ekspertizės akto surašymo metu galiojusiomis kainomis, ieškovui priteistina suma sudarytų 191 730,75 Eur. Eksperto nustatyta bendrųjų statybos darbų kaina su teismo nustatytais papildomais kaštais sudarytų 143 634,03 Eur (134 019 Eur + 9 615,03 Eur), namo vidaus inžinerinių sistemų atstatymo darbų kaina – 36 606 Eur, namo atstatymo bendrųjų statybos darbų projektavimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos (8 proc. nuo 143 634,03 Eur) – 11 490,72 Eur. Taigi, teismas turėjo priteisti 131 791,51 Eur (191 730,75 Eur – 59 939,24 Eur).

29.6.                      Teismas padarė aritmetinę klaidą, apskaičiuodamas ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą. Teismo sprendime nurodyta, kad priteistiną sumą sudaro teismo eksperto 2021 m. vasario 14 d. kainomis nustatyti namo atstatymo kaštai (104 279 Eur), teismo papildomai nustatytos išlaidos (9 615,03 Eur), namo vidaus inžinerinių sistemų atstatymo išlaidos (28 441 Eur), namo atstatymo bendrųjų statybos darbų projektavimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos (9 111,52 Eur, t. y. 8 proc. nuo 113 894,03 Eur). Taigi, iš viso turto atkūrimo kaštai sudaro 151 446,55 Eur, o iš jų atėmus ieškovui jau išmokėtą 59 939,24 Eur draudimo išmoką, priteista turėjo būti 4 635,55 Eur didesnė, nei faktiškai teismas priteisė, suma, t. y. 91 507,31 Eur (151 446,55 Eur – 59 939,24 Eur)

29.7.                      Teismo ekspertizės aktas yra su trūkumais, tai patvirtinta tokios aplinkybės, kad teismo ekspertas atliko savo išvadų korekcijas, be to, pats teismas nustatė papildomas, teismo eksperto nenustatytas, remonto išlaidas. Teismas nepagrįstai įvertino tik dalį ekspertizės akto trūkumų. Eksperto išvada, kad naujų uosinių laiptų, vietoje sugadintų, įrengimo kaina yra 1 000 Eur, nepagrįsta. Suodžių valymo darbų (100 kv. m plotas) kaina – 81,82 Eur, taip pat neatitinka rinkos kainų. Be to, teismo ekspertas į sąmatą įtraukė tik pastolių įrengimo kainą, bet neįtraukė jų nuomos kainos.   

29.8.                      Teismas neteisingai nustatė išlaidų, susijusių su vidaus inžinerinių tinklų remontu, dydį. Teismas turėjo vadovautis ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad šios išlaidos yra didesnės nei nustatė teismo ekspertas, t. y. ne 28 441 Eur, o 39 853,23 Eur. Teismo eksperto skaičiavimai yra orientacinio pobūdžio, o bendrovės, į kurias ieškovas kreipėsi dėl sąmatų sudarymo, atliko vertinimus vietoje ir pateikė tikslius skaičiavimus. Be to, teismo ekspertas skaičiavimus atliko vadovaudamasis neteisingais namo atkuriamosios vertės paskaičiavimo duomenimis (teismo ekspertizės akto priedai Nr. 4 ir Nr. 5). Teismo ekspertas namo atkuriamąją vertę apskaičiavo namo kubinį tūrį (885 kub. m) padauginęs iš normatyvinio 1 kub. m įkainio, t. y. 169,14 Eur/kub. m. Tačiau 1 kub. m įkainis nustatytas įvertinus ne tikruosius namo parametrus, t. y. nepagrįstai vertinant, kad perdangos yra medinės, kai dalis jų yra gelžbetoninės, nurodytas tik vienas vonios kambarys, nors sanitarinių mazgų yra trys.

29.9.                      Teismo ekspertas išvadą, kad nebūtina keisti židinio kapsulės, padarė neatlikęs kapsulės patikrinimo bei nebūdamas šios srities specialistas, todėl teismas turėjo ja nesivadovauti ir šias išlaidas pripažinti pagrįstomis. Be to, teismo ekspertas nevertino tokių aplinkybių, kad namo sienų viduje nuo susikaupusios drėgmės bus atsiradęs pelėsis ir kad jo išnaikinimui reikia ardyti visą namo sienų karkasą bei keisti visą sienose esantį apšiltinamąjį vatos sluoksnį. Specialistas T. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad prijungtas sienų karkasas bus nestabilus, geometrija nebus ta pati, keičiant namo apdailą dalimis bus neįmanoma surasti analogiškas apdailos medžiagas.    

29.10.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Dmirosta“ parengta namo atstatymo darbų sąmata. UAB „Dmirosta“ atstovas, dalyvaujant pačiam ieškovui, apžiūrėjo namą, šios bendrovės paskaičiuota namo atstatymo kaina vertintina kaip konkretus pasiūlymas (oferta) atlikti konkretaus namo atstatymo darbus. Šis pasiūlymas, nesant kitų analogiškų įrodymų byloje, turėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris įrodo kiek realiai (o ne teoriškai) kainuoja atstatyti namą į iki gaisro buvusią padėtį. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pasitelktų specialistų A. S. ir D. K. išvadomis, nes jie namo faktiškai neapžiūrėjo. 

29.11.                      Nebuvo teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 700 Eur išlaidas, susijusias su remonto kaštų vertinimu. Ieškovas matydamas, kad atsakovas apskaičiavo nepagrįstai mažą namo atstatymo kainą, kreipėsi į ekspertą, kad šis apskaičiuotų realią namo atstatymo kainą. Specialiųjų sąlygų 10.20 papunkčio nuostata, kad išlaidas ekspertams apmoka juos pasamdžiusi šalis, nereiškia, kad ieškovas, įrodęs atsakovo padarytą sutarties pažeidimą (paskaičiuojant per mažą draudimo išmoką), neturi teisės šių išlaidų prisiteisti pateikdamas ieškinį teismui.

30.  Atsakovas ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:  

30.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai į ieškovui priteistinos draudimo išmokos sumą įtraukė namo vidaus inžinierinių tinklų (vandentiekio ir nuotekų, šildymo, elektrotechninės apsaugos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų) atkūrimo kaštus – 28 441 Eur (su PVM). Teismas nepagrįstai neįvertino tokių aplinkybių, kad namas nebuvo šildomas centralizuotai, šildymas buvo atjungtas. Pats ieškovas tyrimo metu ne kartą nurodė, kad namas yra negyvenamas, jis jame lankosi kartą į savaitę ar dvi, o tam, kad jame nesikauptų drėgmė, ir buvo paliekamas įjungtas elektrinis šildytuvas ties laiptais į mansardą.

30.2.                      Teismo ekspertas vertino, kad inžinerinių sistemų visiškai neliko, todėl atliko skaičiavimus visiškai naujų inžinerinių sistemų įrengimą atkuriamosios vertės metodu. Teismo ekspertas neatsižvelgė į tai, kad inžinerines sistemas galima suremontuoti. Ne visose patalpose išdegė inžinerinės sistemos, pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemos beveik neapdegė. Teismas turėjo vadovautis atsakovo pasitelktų specialistų atliktais išlikusių namo vidaus inžinierinių sistemų remonto darbų kainų skaičiavimais. Pagal šiuos skaičiavimus namo vidaus inžinierinių sistemų remonto darbų tiesioginės išlaidos sudaro 9 632,35 Eur, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos bendrai – 10 511,12 Eur (be PVM) ir 12 718,46 Eur (su PVM).      

30.3.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai į ieškovui priteistinos draudimo išmokos sumą įtraukė projektavimo išlaidas. Specialiųjų sąlygų 10.3 papunktyje įtvirtinta, kad turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias pagrįstas išlaidas. Tai reiškia, kad nebūtinos išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į namo remonto išlaidų sumą. Šiuo atveju Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir 27 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad statinio projektas neturi būti rengiamas tuo atveju, kai namas yra remontuojamas, todėl ir išlaidos projekto parengimui neturėtų būti įtraukiamos į draudimo išmokos sumą.

30.4.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė specialiųjų sąlygų 10.19 papunkčio. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ketina atstatyti namą, tačiau faktinės aplinkybės liudija priešingai. Ieškovui buvo išmokėta 59 939,25 Eur draudimo išmoka, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas būtų pradėjęs atstatyti namą ar ketintų tai daryti ateityje. Išmokėtos draudimo išmokos turėjo užtekti bent pradėti namo remonto darbus, t. y. sutvarkyti namo stogą, kad krituliai ir kiti atmosferiniai reiškiniai nedarytų didesnės žalos namui, imtis kitų būtiniausių namo remonto darbų.

30.5.                      Atsakovas pagrįstai sumažino draudimo išmoką 30 proc. Ieškovas buvo palikęs įjungtą elektrinį šildytuvą be jokios priežiūros prie itin degių medžiagų (medinių laiptų). Gaisro priežastis yra tiesiogiai susijusi būtent su paliktu įjungtu elektriniu šildytuvu (nėra kitos gaisro priežasties). Palikęs įjungtą elektrinį šildytuvą be jokios priežiūros, ieškovas elgėsi itin neatsargiai, nesilaikė draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 9.1.2, 9.1.8 papunkčiuose numatytų saugumo reikalavimų ir šiurkščiai pažeidė Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles (144.5 papunktį). Tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2021 m. kovo 1 d. pažyma dėl kilusio gaisro; UAB ,,Gaisriniai projektai“ specialisto išvada dėl gaisro tyrimo; 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. liepos 17 d. tarnybiniai pranešimai.

30.6.                      Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad name buvo naudojamas ieškovo nurodytas šildytuvas, kuris gali būti paliekamas be priežiūros. Priešingai, šildytuvų gamintojos UAB ,,Adax“ 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad pateiktose nuotraukose užfiksuotas ne „Adax VP 10“ gaminys.

2.                      Ieškovas I. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:     

31.1.                      Teismas, nustatydamas inžinerinių tinklų atkūrimo kainą, pagrįstai vadovavosi teismo eksperto išvadomis. Atsakovo pateiktais įrodymais pagrindo vadovautis nebuvo, nes specialistai faktiškai namo neapžiūrėjo, neįvertino realios namo inžinerinių tinklų būklės. Byloje nėra įrodymų, kad namo inžinerinės sistemos iki gaisro būtų buvusios netinkamos kokybės ar kaip nors kitaip pažeistos. Aplinkybė, ar prieš pat gaisrą namas buvo šildomas šių sistemų pagalba ar kitais būdais, neturi jokios reikšmės. 

31.2.                      Tiek vertinant specialiųjų sąlygų 7.3.1 ir 10.19 papunkčius atskirai, tiek ir visų draudimo taisyklių kontekste yra akivaizdu, kad projektavimo išlaidos visais atvejais (išskyrus specialiųjų sąlygų 10.19 papunktyje numatytą atvejį) privalo būti įskaičiuotos į draudimo išmokos sumą. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad projektavimo išlaidos neturėjo būti įtrauktos į draudimo išmoką.

31.3.                      Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, neva aplinkybė, kad namo atstatymo darbai nepradėti iki šiol, savaime patvirtina faktą, jog ieškovas neketina vykdyti namo atstatymo darbų ateityje, yra visiškai nepagrįsta atsakovo nuomonė. Atsakovo išmokėta draudimo išmoka yra daugiau negu tris kartus mažesnė nei suma, realiai reikalinga namui atstatyti. Joks protingas žmogus nepradės namo atstatymo darbų, žinodamas, kad turi mažiau nei trečdalį lėšų, reikalingų visiškam namo atstatymui. Ieškovo sprendimas nepradėti namo atstatymo darbų, kol nebus užtikrintas pakankamas namo atstatymo darbų finansavimas, yra visiškai pagrįstas ir logiškas.   

31.4.                      Nėra nustatyta, kad ieškovas elektros šildytuvą naudojo tam tikslui nepritaikytoje vietoje. Ieškovo naudotas elektrinis radiatorius buvo automatiškai valdomas, nes jame buvo įrengtas termostatas, kuris palaiko nustatytą temperatūrą patalpoje. Tai, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinė teisena bei ieškovas nebuvo nubaustas administracine tvarka, tik patvirtina, kad jis nepažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių bei nėra kaltas dėl kilusio gaisro.

3.                      Atsakovas ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per ,,AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus: 

32.1.                      Ieškovas pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, t. y. prievolės įvykdymo natūra, o ne dėl žalos išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo remtis civilinę atsakomybę (t. y. žalos atlyginimą) reglamentuojančiomis teisės normomis. draudimo taisyklių sąlygose yra aiškiai nurodyta, kokiomis kainomis reikia vadovautis, t. y. įvykio metu buvusiomis kainomis. Be to, ir teismų praktika yra tokia, kad kaina skaičiuojama pagal įvykio metu buvusias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).

32.2.                      Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktis nėra aktualus ir juo negali būti vadovaujamasi. Specialiųjų sąlygų 7.3.1 ir 10.10 papunkčiai, kuriais remiasi ieškovas, neprieštarauja vienas kitam. Be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Todėl draudimo taisyklių viena ar kita sąlyga negali būti vertinama atskirai nuo kitų sąlygų, nepriklausomai nuo to, kurioje sutarties dalyje yra atitinkama nuostata.

32.3.                      Specialiųjų sąlygų 7.3 papunktis aiškiai numato, kad yra galimos tik dvi pastatų draudimo vertės, t. y. atkuriamoji arba likutinė vertė. Analizuojant šias nuostatas matyti, kad skirtumas tarp jų yra tas, jog likutinės vertės atveju yra taikomas pastato nusidėvėjimas, o atkuriamosios vertės atveju pastato nusidėvėjimas nėra taikomas. Taigi, draudimo liudijime nurodant draudimo vertę kaip „nauja atkuriamoji vertė“ būtent ir yra pažymima, kad namo nusidėvėjimas neturėtų būti vertinamas, tačiau tai nereiškia, kad draudimo liudijime nurodžius draudimo vertę kaip „nauja atkuriamoji vertė“ pinigų suma namo atkūrimui turėtų būti skaičiuojama pagal teismo sprendimo priėmimo metu esančias kainas. Aiškinant draudimo liudijimo sąlygas ir specialiųjų sąlygų 7.3 papunkčio nuostatas, darytina išvada, kad namas buvo apdraustas ne likutine verte, kaip ją apibrėžia specialiųjų sąlygų 7.3.2 papunktis, o atkuriamąja verte. Todėl skaičiuojant draudimo išmoką pinigų suma namo remontui skaičiuotina pagal įvykio metu taikytas darbų technologijas bei kainas.

32.4.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme klausimas dėl specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunkčio sąžiningumo nebuvo keliamas ir nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Kadangi šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunkčio sąžiningumo apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami.     

32.5.                      Priešingai ne teigia ieškovas, specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunkčio sąlygos negali būti vertinamos ir pripažįstamos nesąžiningomis. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas negalėjo suprasti, jog jo ir atsakovo santykiams, be raudimo liudijimo, taip pat bus taikomos ir draudimo taisyklių visos sąlygos, įskaitant ir specialiųjų sąlygų 7.1.3 papunkčio sąlygą. Draudimo liudijime buvo aiškiai nurodyta, kokie teisės aktai yra aktualūs šalims. Ginčo sąlyga yra suformuluota aiškiai ir suprantamai ir ieškovas galėjo įvertinti jos taikymo ekonominius padarinius, t. y. kad skaičiuojant draudimo išmoką pinigų suma namo remontui bus skaičiuojama pagal įvykio metu taikytinas darbų technologijas bei kainas. Ieškovas neatsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 104 straipsnyje, nes jeigu namo vertė nebūtų nurodyta sudarytoje draudimo sutartyje, remonto išlaidos būtų skaičiuojamos pagal draudimo sutarties sudarymo metu buvusias kainas.     

32.6.                      Manydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, ieškovas turėjo kreiptis į šį teismą dėl klaidų ištaisymo, tačiau to nepadarė.

32.7.                      Ieškovo įrodinėjamų namo remonto išlaidų dydis žymiai skiriasi tiek nuo atsakovo įrodinėjamų, tiek ir nuo teismo eksperto nustatytų dydžių. Taip yra todėl, kad ieškovas namo remonto darbų išlaidų sumą grindžia pertekliniais darbais, padidintais įkainiais ir darbų kiekiais, taip pat prielaida, kad konstrukcija ar jos dalis yra visiškai sudegusi ir nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima tinkamai įvertinti vieną ar kitą darbą. 

32.8.                      Draudimo liudijime nurodyta 225 630 Eur draudimo suma, o tai reiškia, kad ir namo vertė negalėjo būti didesnė nei 225 630 Eur. Ieškovo prašoma priteisti ir įrodinėjama namo remonto darbų išlaidų suma yra artima draudimo sumai, tarsi namas būtų visiškai sudegęs ir nieko iš jo nebūtų likę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad namas tik apdegė, o ne visiškai sudegė.    

32.9.                      Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą dėl 1 700 Eur išlaidų priteisimo. Specialiųjų sąlygų 20.10 papunktyje nurodyta, kad draudėjas ir draudikas turi teisę kreiptis į turto vertintojus dėl nuostolių dydžio ar įvykio priežasties nustatymo. Išlaidas tokiems ekspertams apmoka juos pasamdžiusi šalis, jei nesutarta kitaip.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl gyventojų turto draudimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir jos sąlygų sąžiningumo vertinimo teismo iniciatyva

 

4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalį įtvirtintą teisinį reguliavimą vartojimo sutartis yra tokia sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.  

5.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

6.                      Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad vartotojo apibrėžtis yra susijusi su specifiniu tikslu, kuris būdingas vartojimo santykiams ir kurio ta sutartimi siekia viena iš šalių. Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Taigi, teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 40 punktas).      

7.                      Nagrinėjamu atveju ginčo dėl draudimo išmokos, įvykus draudžiamajam įvykiui – gaisrui, apskaičiavimo tvarkos ir jos dydžio atsiradimo pagrindas yra ieškovo, kaip fizinio asmens, ir atsakovo, kaip juridinio asmens, teikiančio draudimo paslaugas, 2020 m. birželio 2 d. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo teisinius santykius patvirtinančio liudijimo Nr. GT 673117 (1 t., b. l. 13) pastabose pažymima, kad šis būstas yra ne nuolat gyvenamas, o ne nuolat gyvenamojo būsto apibrėžimas nurodytas Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 039.1.

8.                      Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 specialiųjų sąlygų (1 t., b. l. 22–34) 1 punkte nurodyta, kad nuolat gyvenamas būstas yra toks, kuriame gyvenama ne mažiau nei 9 mėnesius per metus, įskaitant šaltuoju metų laiku (žiemą), ir kuriame faktiškai vedama asmens ir jo šeimos narių buitis. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine nuolatine gyvenamąja vieta. Ne nuolat gyvenamas būstas – būstas, kuris neatitinka nuolat gyvenamo būsto apibrėžimo. Būstas, nepritaikytas gyventi žiemą, visais atvejais laikomas ne nuolat gyvenamu. Taigi, apdraustas turtas, t. y. 2009 m. pastatytas ir 2019 m. rekonstruotas mūrinis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 230 kv. m (žr. draudimo liudijimo skyrių „Draudimo objektas“), nebuvo nuolat gyvenamas.

9.                      Ieškovas neneigia, kad apdraustame name nebuvo nuolat gyvenama, be to, jis yra pripažinęs ir tokį faktą, kad šis turtas nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovo kartu su tripliku (2 t., b. l. 126–138) pateiktas garso įrašas, kuris atliktas atsakovui renkant duomenis apie įvykio aplinkybes bei įspėjus ieškovą, kad pokalbis bus įrašinėjamas ir tam gavus jo sutikimą, leidžia teisėjų kolegijai padaryti vienareikšmę išvadą, kad draudimo sutartimi nebuvo siekiama ieškovo asmeninių, jo šeimos ir (ar) namų ūkio poreikių tenkinimo. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimus, susijusius su įvykio (gaisro) aplinkybėmis bei sužinojimu apie jį, ieškovas, be kita ko, nurodė, kad šis namas yra investicinis projektas, neskirtas jam ar jo šeimai gyventi, kadangi ieškovo šeima turi butą, kuriame gyvena, namą netoli jo tėvų gyvenamosios vietos, taip pat turi sodybą poilsiui prie ežero. Ieškovas šiame pokalbyje teigė, kad jis turi statybos bendrovę, kurios darbuotojai atlieka įvairius statybos darbus užsienyje, turi baldų parduotuvę, būtent jo darbuotojai, atvykę į Lietuvą, ir atliko namo, kurį ieškovas įsigijo investicijai, renovavimo darbus, šis namas jau buvo paruoštas pardavimui, jame buvo ir dalis baldų iš jam priklausančios parduotuvės, visgi parduoti namo neskubėjęs, nes laukęs palankesnio sezono – namas pastatytas gražioje vietoje ir šią aplinkybę būtų galėję įvertinti būsimi pirkėjai (garso įrašas: 01 min. 12 sek. – 01 min. 47 sek.; 05 min. 37 sek. – 06 min. 26 sek.; kt.).

10.                      Vadinasi, ieškovui nurodžius, kad gaisro metu apdegęs turtas buvo skirtas ne jo šeimos, bet verslo poreikiams patenkinti, ieškovui įsigijus namą kaip investicinį projektą ir, pasitelkiant ieškovui priklausančios statybos bendrovės darbuotojus bei tos bendrovės resursus, suremontavus, aiškiai stokoja pagrįstumo ieškovo pozicija, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose ieškovas yra silpnesnė sandorio šalis. Todėl, skirtingai negu teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva išplėsti ginčo ribų ir vertinti draudimo sutarties sąlygų, kurių sudėtine dalimi yra ir atsakovo patvirtintos draudimo taisyklės, sąžiningumo.

11.                      Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis), šalių lygiateisiškumo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).  

12.                      Nagrinėjamu atveju pats ieškovas pripažįsta, kad jis pirmosios instancijos teismo neprašė pripažinti nesąžiningu specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje nustatyto atkuriamosios vertės, kuri yra viena iš pastatų draudimo vertės rūšių, apibrėžimo. Dispozityviose bylose teismas, išskyrus įstatymo leidėjo įvirtintas išimtis, neturi pagrindo išeiti už ieškiniu bei atsikirtimais į jį apibrėžiamų bylos nagrinėjimo ribų ir pasisakyti tokiais klausimais, kurių pačios šalys nekelia, antraip pažeistų bendruosius dispozityvumo (CPK 17 straipsnis), teisės būti išklausytam (CPK 42 straipsnio 1 dalis) procesinius principus, taip pat įstatymų leidėjo nustatytą draudimą peržengti ginčo ribas (CPK 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalis). 

13.                      Pareigos atlikti specialiųjų draudimo sutarties sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, t. y. įvertinti jų sąžiningumą, neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, pagal teisinį reguliavimą apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde taip pat negalima kelti ir naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). 

Dėl turto draudimo sutarties sampratos ir draudimo išmokos dydžio nustatymo

 

14.                      CK 6.987 straipsnyje yra įtvirtinta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kitaip tariant, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką.  

15.                      Pagal draudimo išmokos pobūdį draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Turto draudimas suprantamas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 85 punktas). 

16.                      Taigi, turto draudimo sutarčių atveju draudimo išmokos dydis yra siejamas su nuostoliais, patirtais dėl draudžiamojo įvykio. Draudimo įstatymo 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).    

17.                      Pirmiau minėta, kad ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui yra reikšmingi tokio dydžio turto atkūrimo kaštai, kurie egzistavo draudžiamojo įvykio metu. Ieškovo teigimu, draudimo sutarties sąlyga, kad turtas yra apdraustas nauja atkuriamąja verte, reiškia visiško nuostolių atlyginimo principo taikymą ir rėmimąsi kainomis, egzistuojančiomis turto atkūrimo momentu. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais neįžvelgia ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aktualų draudimo išmokos dydžiui apskaičiuoti momentą nustatė teisingai.

18.                      Kaip matyti iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GT 673117 (1 t., b. l. 13–14), jame yra nurodytas draudimo objektas – 2019 m. rekonstruotas 230 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodytas draudimo variantas – apsauga plius, t. y. ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veika, stiklo dužimas, transporto priemonės atsitrenkimas, elektros įtampos svyravimas, savaiminis medžio, stulpo, jų dalių ar kitų daiktų užvirtimas; nurodyta draudimo vertė – nauja atkuriamoji vertė, draudimo būdas – visa vertė, draudimo suma – 225 630 Eur, išskaita – 50 Eur, taip pat nustatytas 10 000 Eur išmokos limitas visam draudimo laikotarpiui dėl elektros įtampos svyravimų rizikos.

19.                      Be kita ko, draudimo liudijime nurodoma, kad šios draudimo sutarties sudarymo pagrindas – Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039.1, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Todėl draudimo sutarties nuostatos, tiesiogiai įvardytos draudimo liudijime, turi būti aiškinamos ir vertinamos kartu su draudimo taisyklių bendrojoje ir specialiojoje dalyse įtvirtintomis nuostatomis kaip draudimo sąlygų visuma.  

20.                      Draudimo taisyklių (1 t., b. l. 16–40) specialiųjų sąlygų 7.1 papunktyje draudimo vertė apibrėžiama kaip draudžiamo turto vertė, kuria remiamasi apskaičiuojant draudimo išmoką atsitikus draudžiamajam įvykiui. Pastatų draudimo vertė gali būti dvejopa: 1) atkuriamoji vertė, kuri aiškinama kaip pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo, statybos išlaidas netaikant nusidėvėjimo. Tokiu atveju pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Investicijos į pastatą visais atvejais draudžiamos atkuriamąja verte (specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktis); 2) likutinė vertė, kuri aiškinama kaip turto vertė, kuri apskaičiuojama iš pradinės naujos atkuriamosios turto vertės išskaičiavus šio turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimo dydis pagal pastato konstrukciją nurodytas priede Nr. 3 (specialiųjų sąlygų 7.3.2 papunktis).

21.                      Palyginus abu šiuos galimus pastato draudimo variantus, darytina išvada, kad pastatas pagal atsakovo taikomas draudimo taisykles galėjo būti apdraustas arba atkuriamąja verte, atkuriant sugadintą turtą iki buvusios iki draudžiamojo įvykio būklės, netaikant bet kurioms statybos išlaidoms nusidėvėjimo, kitaip tariant, atkuriant jį nauja verte, arba taikant nusidėvėjimą, išskaičiuojant jį iš pradinės naujos atkuriamosios vertės pagal draudiko (atsakovo) iš anksto nustatytus dydžius, kas laikoma atkūrimu iki likutinės vertės. Atsakovas apdraudė ieškovo turtą naujos atkuriamosios vertės draudimu, t. y. pagal specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktį (netaikant pastato konstrukcijoms nusidėvėjimo, nurodyto priede Nr. 3).  

22.                      Nuostolių nustatymo dydžio tvarka yra įtvirtinta draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 10 punkte. Pagal 10.2 papunktį nuostolių dydis yra patirtos žalos pinginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui. Ieškovo apeliaciniame skunde įvardytame specialiųjų sąlygų 10.10 papunktyje teigiama, kad jeigu pastatas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte (t. y. tokia verte, kokia buvo apdraustas ieškovui priklausantis pastatas) ir dėl draudžiamo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje vietoje atstatymo išlaidos. Specialiųjų sąlygų 10.11 papunktyje nurodyta, kad jeigu pastatas buvo apdraustas atkuriamąja verte ir dėl draudžiamo įvykio yra sunaikintas (t. y. jo suremontuoti neįmanoma arba jo remonto išlaidos viršija tokio paties turto įsigijimo vertę, buvusią prieš atsitinkant draudžiamajam įvykiui; specialiųjų sąlygų 10.1 papunktis), atlyginamos analogiško pastato toje pačioje vietoje atstatymo išlaidos; jeigu atstatyti sunaikinto pastato toje pačioje vietoje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai, šalių susitarimu, nuostolio dydis yra lygus analogiško pastato analogiškoje vietoje pastatymo kainai. Taigi, skirtumas tarp naujos atkuriamosios vertės ir atkuriamosios vertės draudimų, kaip taisyklėse naudojamų sąvokų, yra tik toks, kad pastatą apdraudus nauja atkuriamąja verte atlyginami tiek jo sugadinimo, tiek ir sunaikinimo nuostoliai, o apdraudus atkuriamąja verte – atlyginami tik jo sunaikinimo nuostoliai, tačiau ir šiuo atveju atlyginami analogiško pastato atstatymo kaštai neskaičiuojant nusidėvėjimo (arba nuostolių dydis prilyginamas analogiškoje vietoje esančio analogiško pastato kainai), nes nusidėvėjimas turi reikšmės tik pastatą apdraudus likutine verte (10.12, 10.13 papunkčiai). Kitaip tariant, skiriasi draudimo apsaugos lygis, bet ne draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka.

23.                      Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad specialiųjų sąlygų 10.10 papunktyje nėra nuorodos, jog pinigų suma pastato atkūrimui yra apskaičiuojama pagal draudžiamojo įvykio metu buvusias kainas. Tačiau tokie argumentai nelemia teisėjų kolegijos vertinimo, kad turi būti atsižvelgiama į kainas, buvusias nuostolių nustatymo metu, juolab kad ir tokios nuorodos minėtame papunktyje (t. y. pagal kokias konkrečiai kainas skaičiuotini nuostoliai) taip pat nėra.

24.                      Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, todėl taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad draudimo išmokos apskaičiavimui aktuali specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje visiškai aiškiai įtvirtinta taisyklė, pagal kurią pinigų suma pastato atkūrimui, kai yra apsidraudžiama atkuriamosios vertės draudimu, yra apskaičiuojama būtent pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

25.                      Be kita ko, ir specialiųjų sąlygų 10.2 papunktyje nurodoma, kad nuostolių dydis yra patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui. Todėl aktuali turto būklė ir vertė, buvusios prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui, o ne žalos įvertinimo metu ar vėliau.

26.                      Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis su draudiku yra sudaręs susitarimą dėl naujos atkuriamosios vertės draudimo, kurios sąvoka draudimo taisyklėse nėra atskleista, ir todėl pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti prioritetą draudimo liudijimo bei specialiųjų sąlygų 10.10 papunkčio nuostatoms, nėra reikšmingi. Viena vertus, teisėjų kolegija jau aptarė, kad minėtame taisyklių papunktyje nėra jokių nuostatų dėl taikytinų kainų, apskaičiuojant draudimo išmokos dydį. Gyventojų turto draudimo liudijime taip pat nėra jokio kitokio, nei specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje nurodytas, šalių susitarimo. Kita vertus, būtent tokią savo poziciją ieškovas grindžia nepagrįstai sutapatindamas pačią draudimo sutarties rūšį (nauja atkuriamoji vertė) ir nuostolių, patirtų dėl draudžiamojo įvykio, apskaičiavimo metodą (t. y. kokio konkrečiai laikotarpio statybos darbų kainos taikytinos apskaičiuojant šią naują atkuriamąją vertę ir, atitinkamai, vėliau nustatant draudimo išmokos dydį).

27.                      Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nustatant draudimo išmokos dydį turi būti vadovaujamasi įvykio metu buvusiomis kainomis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kurios ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

28.                      Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su tokiais ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs draudimo išmoką, apskaičiuotą įvykio metu galiojusiomis kainomis, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes nepagrįstai susidariusio kainų skirtumo (40 085 Eur) nevertino kaip ieškovo nuostolių, kurie susidarė dėl atsakovo prievolės pažeidimo.

29.                      Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

30.                      Nagrinėjamu atveju ieškinio, pareikšto šioje byloje atsakovui, turinys leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovas grindė savo reikalavimus atsakovui neteisingu draudimo išmokos dydžio apskaičiavimu, nepagrįstu jos sumažinimu 30 proc. dėl jo kaltės, apdraustame name palikus be priežiūros įjungtą šildytuvą, o savo nuostolius dėl atsakovo vėlavimo sumokėti draudimo išmoką siekė kompensuoti per delspinigių institutą. Reikalavimų dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovui ir nuostolių atlyginimo, kartu įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl šių veiksmų patirtų nuostolių faktą, išaugus statybos darbų kainoms, bei 40 085 Eur jų dydį, ieškovas ieškiniu nepareiškė, todėl dėl tokių aspektų nepasisakė nei atsakovas, ne pirmosios instancijos teismas, antraip būtų pažeidęs draudimą peržengti pareikštų reikalavimų ribas ir priėmęs šalims siurprizinį sprendimą.

Dėl sąlygų draudimo išmokai sumažinti

 

31.                      Ginčo dėl to, kad įvykis, t. y. 2021 m. vasario 14 d. kilęs gaisras, kurio metu išdegė dalis pirmo ir antro namo aukšto bei stogo, ir 2021 m. vasario 15 d. pakarotinai kilęs gaisras, kurio metu dar kartą degė namo antro aukšto dalis su stogu, pagal draudimo sutartį laikytinas draudžiamuoju, nėra. Šalių ginčas kilo tik dėl ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydžio.

32.                      Atsakovas jau yra išmokėjęs, jo manymu, ieškovo nuostolius turinčią padengti draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko ir su nustatytu draudimo išmokos dydžiu, ir su atsakovo sprendimu ją dar sumažinti beveik trečdaliu (30 proc.). Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta būtent ieškovo poziciją, t. y. kad sąlygos išmokos sumažinimui šiuo konkrečiu atveju nesusiklostė, o kitokią savo nuomonę atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja netinkamu specialiųjų sąlygų 10.19, 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčių aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai.

33.                      Specialiųjų sąlygų 12 punkte yra išvardinti atvejai, kai atsakovas gali atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Pagal 12.2.1 papunktį atsakovas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu yra akivaizdžiai nepaisoma saugumo reikalavimų, numatytų specialiųjų sąlygų 9 punkte. Specialiųjų sąlygų 9.1.2 ir 9.1.8 papunkčiuose nurodyti tokie saugumo reikalavimai: nepalikti be suaugusio žmogaus priežiūros degančio židinio, pirties krosnelės, žvakės, viryklės ar kitų gaisrą galinčių sukelti šaltinių, nerūkyti kambario patalpose tokiu būdu, kuris kelia grėsmę turto saugumui; eksploatuoti turtą laikantis gamintojų, pardavėjų ar sumontavusių asmenų reikalavimų, garantijos sąlygų, Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių. Kitas, specialiųjų sąlygų 12.2.2 papunktyje įtvirtintas atvejis, kai atsakovas gali atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, nustatomas tuomet, kai yra šiurkščiai pažeisti Bendrieji priešgaisrinės saugos taisyklų reikalavimai.

34.                      Bendrųjų priešgaisrinės saugo taisyklių 134 punkte nurodyta, kad elektros tinklai ir įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Jie turi būti tinkamai eksploatuojami, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Šių taisyklių 144.5 papunktyje taip pat nurodyta, kad eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus.

35.                      Atsakovas priėmė sprendimą sumažinti ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydį įvertinęs tiek jo paties pasitelktos UAB ,,Gaisriniai projektai“ gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą (1 t., b. l. 43–59), tiek ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pažymas dėl kilusio gaisro priežasties, tarnybinius pranešimus (1 t., b. l. 61, 366; 2 t., b. l. 24–28, 38–41), kuriuose nurodyta, kad namo šildymui buvo naudojamas nedidelių gabaritų elektrinis šildymo įrenginys, kuris nuo ilgo nenutrūkstamo naudojimo galėjo perkaisti, užsidegti ir visiškai sudegti, sukeldamas gaisrą name. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, eksploatuojant elektrinį šildytuvą. Dėl to atsakovas konstatavo saugumo reikalavimų, numatytų specialiųjų sąlygų 9.1.2 ir 9.1.8 papunkčiuose, pažeidimą ir, vadovaudamasis specialiųjų sąlygų 12.2. ir 12.2.2 papunkčiais, nusprendė sumažinti draudimo išmoką 30 proc.

36.                      Pažymėtina, kad ieškovas nė neginčijo fakto, kad namas buvo šildomas elektriniu šildytuvu ir pats gaisro tyrimą atlikusiems specialistams nurodė, jog namas buvo ruošiamas pardavimui ir ieškovas jame lankydavosi kartą per savaitę ar dvi, o tam, kad patalpose nesikauptų drėgmė ir jos nepradėtų pelyti, išvažiuodamas palikdavo įjungtą elektrinį šildytuvą ties laiptais į antrą aukštą bei įjungtą apšvietimą (2 t., b. l. 29). Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad elektrinis šildytuvas galėjo būti paliekamas be priežiūros, kadangi jis yra automatiškai valdomas prietaisas, todėl ir pagrindo mažinti draudimo išmoką nebuvo. Tokia skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigta.

37.                      Specialiųjų sąlygų 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčiai gali būti taikomi tik tada, kai yra akivaizdžiai nepaisoma saugumo reikalavimų ir yra šiurkščiai pažeidžiamos Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, t. y. nustačius tokią asmens kaltės formą, kaip tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien asmens neapdairumas ir neatsargumas negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu dalį atsakomybės už atsiradusius padarinius perkelti jam pačiam, sumažinant mokėtiną pagal draudimo sutartį draudimo išmoką.

38.                      Viena vertus, ilgą laiką be priežiūros palikdamas įjungtą elektrinį šildytuvą ieškovas iš tiesų elgėsi ne itin apdairiai ir atsargiai. Kita vertus, į bylą pateikti įrodymai suponuoja ir tokią teisėjų kolegijos išvadą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atitinkamas prietaisas gali būti paliktas įjungtas be priežiūros, nes turi automatinį šilumos palaikymo režimą.

39.                      Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja į bylą pateiktų įrodymų nepakankamumą, siekiant identifikuoti, kokio konkrečiai gamintojo ir modelio elektrinis šildytuvas buvo naudojamas, nes UAB ,,Adax“ 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte (2 t., b. l. 161), įvertinęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento persiųstas gaisro vietoje rasto sudegusio elektrinio šildytuvo dalis (2 t., 172–178), nurodė, kad tai nėra jų gaminys ,,Adax VP 10“. Visgi tame pačiame rašte UAB ,,Adax“ nurodė ir tai, kad iš rastų šildytuvo detalių bei metaliniame korpuse esančių išpjovų matyti, jog turėjo būti sumontuotas termostatas, o tokio tipo šildytuvai nėra pavojingi ir gali būti palikti ilgą laiką, be to, jame turėjo būti ne tik termostatas, bet ir perkaitimo apsauga, elektros srovės atjungiklis, gaminiui pakrypus. Taigi, nors ieškovas, palikdamas įjungtą elektrinį prietaisą be priežiūros, ir nebuvo pakankamai apdairus bei atsargus, tačiau tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdus ar, juo labiau, šiurkštus saugumo ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, juolab kad gaisras galėjo kilti ne tik dėl šio prietaiso gedimo, bet ir dėl atsitiktinių priežasčių, atsižvelgiant į nuošalią namo lokaciją, gamtos faktorių.

40.                      Pažymėtina, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, pavyzdžiui, elektrinių šildymo prietaisų su automatiniu šilumos palaikymo režimu gamintojų rekomendacijų ar naudojimo instrukcijų, kuriose būtų nurodyta, jog atitinkami prietaisai visiškai negali būti paliekami be priežiūros (CPK 12, 178 straipsniai) (žr. šios nutarties 63 punktą).

41.                      Taip pat nei draudimo sutartyje individualiai su ieškovu, nei Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 039.1 nėra aptarta išlyga, kad asmens neapdairumas ar nerūpestingumas galėtų būti laikomi pagrindu draudimo išmokai sumažinti (Draudimo įstatymo 105 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo mažinti draudimo išmoką 30 proc., padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą.

42.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jo sprendimas, vadovaujantis specialiųjų sąlygų 10.19 papunkčiu, iš ieškovui mokėtinos draudimo išmokos išskaičiuoti socialinio draudimo, PVM, pelno ir kitus mokesčius, yra teisingas, nes ieškovas neketino atstatyti sugadinto turto. Pritartina atsakovui, kad pagal bylos duomenis ieškovas, nors jam jau buvo išmokėta dalis draudimo išmokos, faktinių namo remonto atstatymo darbų dar nėra pradėjęs. Tačiau 2021 m. gegužės 20 d. raštu ieškovas nurodė atsakovui apie savo ketinimus namą atstatyti (1 t., b. l. 167–171), šios savo valios jis nepakeitė ir ginčui persikėlus į teismą. Nei draudimo liudijime, nei jo dalimi esančiose Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 039.1 nėra nurodyta, kokiu būdu, forma ir (ar) veiksmais draudėjas turėtų išreikšti savo sprendimą atstatyti sugadintą turtą. Todėl šiuo atveju pakanka ieškovo patvirtinimo, kad jis ketina ateityje imtis atitinkamų remonto darbų.

43.                      Aptariamų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad šalys nėra susitarusios, jog draudimo išmoka bus išmokėta ir teisė į ją atsiras tik draudėjui atkūrus daiktą, t. y. faktiškai jau patyrus atitinkamas išlaidas. Todėl ieškovas gali reikalauti ir būsimų statybos kaštų kompensavimo.

Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nustatant draudimo išmokos dydį

 

44.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė 146 811 Eur atkūrimo kaštų sumą, ir atsižvelgęs į atsakovo sumokėtą 59 939,24 Eur draudimo išmoką, skundžiamu sprendimu ieškovui priteisė šių sumų skirtumą, t. y. 86 871,76 Eur. Abi šalys dėl šios sprendimo dalies laikosi priešingų pozicijų, t. y. ieškovas reikalauja visiško jo ieškinio patenkinimo, o atsakovas tvirtina, kad ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi, nes išmokėta 59 939,24 Eur draudimo išmoka padengė visus patirtus ieškovo nuostolius ir yra pakankama tam, kad analogiškas turtas būtų atstatytas ir (ar) suremontuotas. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas kelia įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo klausimą, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

45.                      Abi šalys savo apeliaciniuose skunduose nurodė konkrečias darbų pozicijas, kurių išlaidos, jų manymu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos neteisingai, pažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias taisykles. Abi bylos šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl namo vidaus inžinerinių tinklų, t. y. vandentiekio ir nuotekų, šildymo, elektros, apsaugos sistemų, atstatymo išlaidų. Ieškovo įsitikinimu, teismo nustatyta ir priteista 28 441 Eur suma yra per maža, kadangi šių nuostolių šalinimo išlaidos yra didesnės ir siekia 39 853,23 Eur, o atsakovas teigia, kad maksimali šių darbų kaina galėtų būti 12 718,46 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad uosinių laiptų įrengimo, suodžių valymo darbų, pastolių nuomos išlaidos yra didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, darbų, susijusių su namo sienų karkaso ardymo, apšiltinimo vatos keitimo darbų kiekiai, atitinkamai, ir jų kaina taip pat didesni nei nustatė teismas. Taip pat ieškovas nesutinka ir su tuo, kad židinio kapsulės keitimas nėra būtinas. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 8 768 Eur projektavimo išlaidos būtinumo, pagrįstumo ir kompensavimo poreikio.

46.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik pirmiau apartų darbų kiekių bei kainų kontekste, t. y. neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

47.                      Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

48.                      Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 32 punktas).     

49.                      Priešingai nei teigiama abiejų šalių apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas savo išvadas, susijusias su draudimo išmokos apskaičiavimu bei jos dydžiu, padarė įvertinęs įrodymų, pateiktų į bylą kiekvienos šalies, visumą, nė vienam iš jų iš anksto (nepatikrinus faktų) nesuteikdamas didesnės įrodomosios galios. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas kompleksiškai, visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pasitelktų specialistų tyrimo ataskaitas (1 t., b. l. 63–165, 172–326; 2 t., b. l. 80–116, 139–154; 3 t., b. l. 47–58, 59–86, 89–114, 119–136), teismo ekspertizės aktą ir jį papildančius rašytinius įrodymus (4 t., b. l. 1–89; 5 t., b. l. 58–79). 

50.                      Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo šioje byloje nesiremti teismo eksperto aktu vien dėl to, kad ekspertas, kaip tvirtina ieškovas, atliko savo išvadų korekcijas, o pirmosios instancijos teismas ir pats nustatė poreikį tokioms išlaidoms, kurių nepastebėjo (nenurodė) teismo ekspertas.

51.                      Ekspertizės išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismui nėra privaloma, tačiau ir ją būtina įvertinti kaip bet kurį kitą rašytinį įrodymą (CPK 218 straipsnis). Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Kaip savo praktikoje nuosekliai pasisako kasacinis teismas, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvada nekyla iš atlikto tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 63 punktas).

52.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas lygino tiek ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, tiek kiekvienos šalies pateiktus atitinkamos srities specialistų parengtus rašytinius įrodymus, t. y. atliko duomenų, užfiksuoto kiekvieno specialisto išvadoje, analizę, konstatavo tiek skirtumus, tiek duomenų panašumą, pasisakė dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės. Vien ieškovo išsakytos abejonės, susijusios su teismo eksperto išvadų patikslinimo poreikiu, neteikia pagrindo visiškai šiomis išvadomis nesivadovauti.

53.                      Todėl prielaidų konstatuoti šioje byloje atlikto įrodinėjimo proceso ydingumą ar teismo veiksmų įrodinėjimo procese nepakankamumą arba nepagrįstumą nėra. Dėl nurodytuose įrodymuose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų įrodomosios reikšmės teisėjų kolegija pasisakys apeliacinių skundų ribose aptardama atskiras darbų pozicijas, jų atlikimo būtinumą bei vertę.  

 

Dėl draudimo išmokos dalies, susijusios su namo vidaus inžinerinių sistemų atkūrimu

 

54.                      Į teismo eksperto nurodytą darbų, susijusių su namo vidaus inžinerinių sistemų atkūrimu, 28 440,89 Eur kainą yra įskaičiuotas ne tik šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemų, bet ir vėdinimo, elektros ir signalizacijos sistemų atkūrimas. Tačiau pagrindinis šalių ginčas kilo dėl šildymo ir vandentiekio sistemų atkūrimo kaštų nustatymo, taip pat dėl židinio kapsulės, kuri yra dalis orinės šildymo sistemos, keitimo išlaidų poreikio.  

55.                      Iš teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies (4 t., b. l. 56) matyti, kad apžiūrėjęs ginčo namą teismo ekspertas nustatė, jog centrinė šildymo sistema, kurią sudaro uždara centrinė šildymo sistema su kieto kuro katilu, su cirkuliaciniais siurbliais, vamzdynais bei plieniniais radiatoriais, ir orinė šildymo sistema su židiniu, ventiliatoriumi ir ortakiais, yra apdegusi, padengta suodžiais. Židinys bei židinio kapsulė apdegusi, ortakiai suirę. Labiausiai tikėtina, kad skubus vandens pašalinimas iš sistemos nebuvo atliktas, todėl tuo metu (2021 m. vasario mėn.), esant žemai lauko temperatūrai, sistemoje esantis ar likęs vanduo šalo į ledą ir sprogdino vamzdžius bei įrangą. Patikrinti sandarumą ir jų kitus parametrus nėra galimybės, o ekonomiškiausias šių šildymo sistemų atstatymas į pradinę būseną yra sistemų įrengimas iš naujo. Lygiai tokias pačias išvadas teismo ekspertas padarė ir dėl vandentiekio bei nuotekų sistemų, konstatavęs, kad jos buvo paveiktos gaisro, o dalis, kuri nebuvo paveikta gaisro, galėjo būti paveikta šąlančio vandens, todėl sistemos turi būti įrengtos iš naujo.

56.                      Aptartų teismo eksperto išvadų teisingumą ir pagrįstumą patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Ieškovo užsakymu specialisto T. M. atliktoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje (1 t., b. l. 180–181) nurodyta, kad tiek vandentiekio, tiek šildymo sistemų dalis yra sugadinta dėl gaisro, o tos dalys, kurių gaisras nepažeidė, yra paveiktos šalčio ciklų. Be to, šių sistemų pažeidimai yra užfiksuoti ir prie aptartų ataskaitų pateiktose nuotraukose.

57.                      Todėl vien tai, kad atsakovo užsakymu UAB ,,Baltics property“ ataskaitoje dėl turtui padarytos žalos nustatymo yra nurodyta, jog apžiūrint katilinę bei šildymo vamzdynus joje nebuvo užfiksuoti jokie pažeidimai – katilinė buvo geros būklės, aprūkusi, tačiau gaisro sukeltų rimtų pažeidimų nebuvo (2 t., b. l. 141), nepaneigia tiek nepriklausomo teismo eksperto išvados, tiek ir ieškovo užsakymu atitinkamą vertinimą atlikusio specialisto išvados teisingumo.

58.                      Pagrindą pagrįstoms abejonėms dėl atsakovo pateiktame įrodyme užfiksuotų išvadų teisingumo sudaro ir paties atsakovo pateiktos UAB ,,Baltics property“ išankstinio tyrimo ataskaitos dėl turtui padarytos žalos nustatymo turinys. Toje ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad visos namo patalpos yra supiltos vandeniu, patalpa 1-9 (kambarys–virtuvė) yra labiausiai išdegusi pirmo aukšto patalpa, išdegė visa apdaila, mediniai laiptai, dalis grindų (iki pagrindų), apdegė medinė perdanga, visos pastogėje buvusios patalpos ir dalis stogo išdegė. Taigi, ir atsakovo pasitelktų specialistų užfiksuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog vidaus inžinerinių sistemų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad gaisras įvyko žiemos metu, esant neigiamai aplinkos temperatūrai, buvo tokio masto, kad yra būtinas visas, o ne dalies jų, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, keitimas.

59.                      Tokia aplinkybė, kad, kaip teigia atsakovas, žiemos metu namas nebuvo šildomas centralizuotai, šildymas galimai buvo atjungtas ir sistemose vandens nebuvo, taip pat neteikia pagrindo sutikti su jo pozicija, kad sistemos remonto išlaidos neturėtų būti atlyginamos. Pažymėtina, kad pagal specialiųjų sąlygų 5.1.1 papunktį atsakovas įsipareigojo atlyginti ir nuostolius, padarytus gesinant gaisrą. Todėl nustačius, kad visos patalpos buvo supiltos vandenius, o dalis patalpų visiškai išdegė, neatmestina, kad į sistemas vandens galėjo patekti ir gaisro gesinimo metu, kuris vėliau užšalo, sugadindamas vidaus inžinerines sistemas.    

60.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo ekspertas neteisingai apskaičiavo vidaus inžinerinių tinklų remonto išlaidų dydį, todėl turėtų būti vadovaujamasi ieškovo pateiktais komerciniais pasiūlymais apie 39 853,23 Eur tokių darbų vertę (2 t., b. l. 118–119). Pirma, nors ieškovas nurodo, kad teismo eksperto nustatytos išlaidos yra orientacinio pobūdžio, o ieškovo pasitelktos bendrovės atliko vertinimus vietoje ir pateikė tikslius skaičiavimus, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Į bylą nėra pateikti duomenys, kokiu būdu buvo atlikti skaičiavimai, vėliau nurodyti komerciniuose pasiūlymuose dėl vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemos įrengimo. Teismo ekspertas skaičiavimus taip pat atliko apžiūrėjęs namą, be to, kartu su teismo ekspertizės aktu pateikė ir detalius skaičiavimus, iš ko susidaro nustatyta 28 440,89 Eur suma (4 t., b. l.4, 84–86).

61.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo ekspertas namo vidaus inžinerinių sistemų remonto išlaidas apskaičiavo vadovaudamasis neteisingais duomenimis apie namą. Iš teismo ekspertizės akto priedo Nr. 4 matyti, kad į sistemą, kuri automatiškai suskaičiuoja atkuriamąją vertę, teismo ekspertas įvedė tokius duomenis, kad namo perdangos yra medinės ir name yra tik vienas vonios kambarys (4 t., b. l. 85–86). Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad šie duomenys būtų neteisingi, ir pats ieškovas kitokių duomenų nėra pateikęs. Priešingai, tiek byloje esančiose specialistų ataskaitose, tiek ir teismo eksperto išvadoje nurodyti tokie ginčo namo techniniai parametrai, t. y. kad namo perdangos yra medinės ir tik nedidelė jų dalis iš gelžbetonio briaunuotos plokštės, name yra tik vienas vonios kambarys, o kiti du, nors ir numatyti plane, bet faktiškai nėra įrengti (1 t., b. l. 178, 180). Taigi, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad teismo eksperto skaičiavimai yra netikslūs ar neteisingi.

62.                      Visgi teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad nors teismo ekspertas savo išvados tiriamojoje dalyje ir konstatavo, kad židinys bei židinio kapsulė yra apdegusi, o ekonomiškiausias šių šildymo sistemų atstatymo į pradinę būklę būdas yra sistemų įrengimas iš naujo, tačiau ekspertas nenurodė tokių išlaidų dydžio. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto priedo Nr. 1, t. y. bendrųjų statybos remonto darbų kiekių žiniaraščio (4 t., b. l. 61–65), teismo ekspertas vertino ir nustatinėjo židinio ir prie jo esančių mūrinių konstrukcijų tinko pakeitimo, perdažymo bei židinio stalo lentos pakeitimo kaštus, bet ne židinio kapsulės.

63.                      Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad židinio kapsulė gaisro metu nebuvo pažeista, visų pirma paneigia jau aptartos teismo eksperto nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš teismo ekspertizės metu ir iki įvykio darytų nuotraukų (4 t., b. l. 30–32), židinys yra pačiame gaisro epicentre, t. y. šalia laiptų į antrą aukštą. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad karščio paveiktos židinio kapsulės eksploatavimas neatitiktų saugumo reikalavimų ir ji turi būti pakeista kita. Iš ieškovo į bylą pateikto UAB ,,Židinių gama“ 2021 m. balandžio 16 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad naujos židinio kapsulės kaina yra 1 899,70 Eur su PVM (2 t., b. l. 117). Teisėjų kolegija, neturėdama kitokių duomenų, pagrindo abejoti šio komercinio pasiūlymo teisingumu nenustatė, todėl daro išvadą, kad ieškovui iš atsakovo papildomai kompensuotini ir išlaidų, susijusių su židinio kapsulės keitimu, kaštai.

64.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad namo vidaus inžinerinių sistemų remonto išlaidos (be židinio kapsulės) yra 28 440,89 Eur (teismo sprendime nurodyta matematiškai suapvalinta suma – 28 441 Eur), tačiau nepagrįstai prie šios sumos nebuvo pridėtos 1 899,70 Eur židinio kapsulės keitimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią klaidą, pripažįsta, kad vidaus inžinerinių sistemų remonto išlaidos kartu su židinio kapsulės keitimo išlaidomis yra didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. 30 340,59 Eur (28 440,89 Eur + 1 899,70 Eur).         

 

Dėl draudimo išmokos projektavimo išlaidoms padengti     

 

65.                      Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia projektavimo išlaidų nepagrįsto įskaitymo į draudimo išmoką klausimą, teigdamas, kad vykdant namo remonto po kilusio gaisro statybos darbus naujas projektas neturi būti rengiamas, todėl ir tokių išlaidų kompensavimo pareiga jam nekyla.

66.                      Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose nurodyti atvejai, kai turi būti rengiamas statinio projektas: 1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; 2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui); 4) kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; 5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; 6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai; 7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui; 8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui; 9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui; 10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti; 11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti; 12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas –keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.   

67.                      Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardinti tokie statybą leidžiantys dokumentai: 1) leidimas statyti naują statinį; 2) leidimas rekonstruoti statinį; 3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui); 4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą; 5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; 6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį; 7) leidimas nugriauti statinį; 8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.   

68.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aktualios statybos projektų ir leidimų išdavimo taisyklės, kurios taikomos pastato kapitalinio remonto atveju. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateikiamą statinio kapitalinio remonto sampratą – tai yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). To paties 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.   

69.                      Šiuo konkrečiu atveju byloje nebuvo nustatytas faktas, kad, siekiant pašalinti draudžiamojo įvykio padarinius, yra būtina pakeisti namo laikančiąsias konstrukcijas. Kitų, ne laikančiųjų konstrukcijų, t. y. pertvarų ir perdangų keitimas, nepatenka į kapitalinio remonto sąvoką, todėl ir projektai bei leidimai tam nėra reikalingi. Paprastajam namo remontui projektas taip pat nebūtinas, be to, namas, kaip deklaruoja ieškovas, nebus ir griaunamas – ieškovas planuoja jį atkurti, atitinkamai, ir jo griovimo projektas nebus rengiamas.

70.                      Teisėjų kolegija šioje ginčo dalyje pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad pagal specialiųjų sąlygų 10.3 papunktį turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias pagrįstas išlaidas. Todėl nenustačius aplinkybių, kurioms esant būtų reikalingas statybos projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas, tokio pobūdžio išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 8 768 Eur išlaidas, suklydo – ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.    

 

Dėl kitų išlaidų, susijusių su namo remonto darbais, dydžio 

 

71.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė namo sienų karkaso ir apšiltinimo vatos kiekius, kuriuos reikia pakeisti, bei šių darbų kainas. Ieškovo įsitikinimu, būtinybę išardyti visą namo sienų karkasą ir pakeisti visas šiltinimo medžiagas naujomis lemia tai, kad gesinant gaisrą šiltinimo medžiagos sušlapo. Viena vertus, teisėjų kolegija jau nurodė, kad gaisro gesinimo metu vanduo galėjo patekti ir į paslėptas namo konstrukcijas – šiltinimo medžiagas, esančias po namo išorės dailylentėmis. Kita vertus, jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar pan.), patvirtinančių ieškovo teiginius, kad dėl į šiltinimo medžiagas nesudegusioje namo dalyje patekusio vandens jos buvo sugadintos, kad šiltinimo medžiagoje atsirado pelėsis, į bylą nėra pateikta. Juo labiau kad ir teismo ekspertas nurodė, jog pagal esamus namo techninius sprendimus vanduo, nors ir pateko į konstrukcijas, jose neužsilaikė, turėjo ištekėti, o pačios konstrukcijos turėjo išdžiūti.

72.                      Nors ieškovo pasitelktas specialistas T. M. nurodė, kad praktikoje darbai atliekami atitinkama tvarka, t. y. pirmiausia pastatomas karkasas, jis apšiltinamas ir tuomet apkalamas dailylentėmis, tačiau to taip pat savaime nepakanka padaryti ieškovo pageidaujamą išvadą dėl visų dailylenčių pašalinimo, viso apšiltinimo ir namo karkaso pakeitimo būtinumo. Tiek pagal paties ieškovo, tiek ir kitų specialistų bei teismo eksperto pateiktas išvadas ugnis didžiausią žalą padarė namo vidaus sienoms, perdangoms ir stogui. Iš namo nuotraukų matyti, kad žala buvo padaryta tik pietinei ir rytinei namo išorės sienoms (4 t., b. l. 10–11, 13–15), kitos dalies namo sienų ugnis tiesiogiai nepaveikė. Vadinasi, objektyviai negalima tokia išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga nugriauti ir iš naujo pastatyti visas namo sienas. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė namo sienų karkaso ir apšiltinimo vatos kiekius, kuriuos reikia pakeisti, bei šių darbų kainas, atmestini kaip nepagrįsti.     

73.                      Stokoja pagrįstumo ir tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismo eksperto išvados, susijusios su namo vidaus laiptų, suodžių valymo ir pastolių nuomos išlaidomis, nėra teisingos ir nurodytos kainos neatitinka rinkos kainų.

74.                      Ginčo dėl to, kad namo viduje buvę pirmą ir antrą aukštą jungę laiptai sudegė visiškai, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovui turi būti atlygintos šių laiptų atstatymo išlaidos. Kaip nurodoma UAB ,,Gaisriniai projektai“ specialisto išvadoje dėl gaisro tyrimo (1 t., b. l. 44–59), labiausiai išdegusi vieta yra ir buvo ten, kur įrengti laiptai. Iš su teismo eksperto rašytiniais paaiškinimais pateiktos lokalinės sąmatos, kuri buvo pateikta ištaisant su teismo ekspertizės aktu pateiktoje sąmatoje padarytas aritmetines klaidas, 8 skyriaus (5 t., b. l. 66) matyti, kad, teismo eksperto vertinimu, medinių laiptų su turėklais ir aikštelėmis įrengimo, gaminant elementus iš tašų ir lentų, bei jų dažymo išlaidos yra 1 044,42 Eur be PVM, su PVM – 1 263,75 Eur.  

75.                      Ieškovas, tvirtindamas, kad teismo eksperto nustatyta kaina neatitinka rinkos kainų, nes uosinių laiptų už tokią kainą neįmanoma įsirengti, nėra pateikęs jokių įrodymų, jog sudegę laiptai buvo pagaminti būtent iš uosio medienos. Šioje nutartyje jau ne kartą minėta, kad pagal šalių sudarytą draudimo sutartį atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovui išlaidas, kurių reiktų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo, statybos išlaidas, netaikant nusidėvėjimo. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kad iki gaisro name buvo kitokių techninių parametrų ir savybių laiptai, nei dėl šių išlaidų dydžio sprendęs teismo ekspertas, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo pozicija, kad nustatytos laiptų atkūrimo išlaidos neatitinka rinkoje esančių kainų.

76.                      Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl tinkuotų sienų paviršiaus valymo nuo suodžių išlaidų dydžio nepagrįstumo ir jų neatitikimo rinkos kainoms, pažymėtina, kad ieškovas nėra nurodęs, kokia, jo nuomone, šių durų kaina turėjo būti nustatyta. Iš patikslintos lokalinės sąmatos 11 skyriaus 4 dalies (5 t., b. l. 69) matyti, kad tinkuotų sienų paviršiaus valymo nuo suodžių, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį, kaina yra 81,27 Eur be PVM, su PVM –98,34 Eur. Jokių duomenų, kad, kaip teigia ieškovas, už tokią kainą valymo bendrovės neteikia atitinkamų paslaugų, į bylą nėra pateikta. Todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

77.                      Ieškovas apeliacinį skundą grindžia taip pat tokiais argumentais, kad išlaidos, susijusios su fasado pastolių įrengimu ir išardymu, nėra pagrįstos, kadangi ekspertas į nustatytą 351,76 Eur be PVM kainą įtraukė tik pastolių įrengimo kainą, bet neįtraukė jų nuomos kainos. Visgi, kaip matyti iš patikslintos lokalinės sąmatos 10 skyriaus 10 dalies (5 t., b. l. 69), ieškovas nėra teisus, kadangi šias išlaidas sudaro ne tik darbo užmokestis, bet ir tokiam darbui atlikti reikalingų medžiagų kaina.   

78.                      Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad nustatant namo remonto darbų kaštus turėjo būti vadovaujamasi būtent UAB ,,Dmirosta“ parengta lokaline sąmata (1 t., b. l. 354–362), nes objektas buvo faktiškai apžiūrėtas ir tik šiame rašytiniame įrodyme nustatytos realios darbų kainos. Pirma, ieškovo nurodyta sąmata yra sudaryta ne pagal įvykio metu buvusias, o vėlesnes – 2021 m. balandžio mėn. kainas, todėl vien dėl šios priežasties šis įrodymas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone kainoms pagrįsti. Antra, byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų, t. y. teismo eksperto parengta įvykusio gaisro metu galiojusių kainų pagrindu sudaryta patikslinta lokalinė sąmata, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir vadovavosi.   

79.                      Todėl aptarti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingu atliktinų darbų kiekių ir jų kainų, susijusių su sienų karkaso ir apšiltinimo medžiagomis, namo vidaus laiptais, suodžių valymu ir pastolių įrengimu, nustatymu, yra atmetami kaip nepagrįsti.   

 

Dėl išlaidų, susijusių su nuostolių dydžio įvertinimu, kompensavimo ieškovui 

 

80.                      Ieškovas kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo ieškinio reikalavimas priteisti 1 700 Eur išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo tarp jo ir draudiko nagrinėjimo stadijoje, siekiant nustatyti turtui padarytų nuostolių dydį, buvo atmestas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, kausimą išsprendė neteisingai.

81.                      CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, straipsnio sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019, 33 punktas).  

82.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindė ne tik faktiniais ir teisiniais aspektais, susijusiais su atsakovo sutartinės prievolės išmokėti draudimo išmoką pažeidimu (sutarties nevykdymu), bet įrodinėjo ir turtinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, kilus poreikiui dėl sutarties pažeidimo kreiptis į specialistus, nustatinėjant namo atstatymo kaštų dydį, faktą. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Jokio pagrindo spręsti kitaip, kai kyla ginčas dėl draudimo išmokos nesumokėjimo, teisėjų kolegija neįžvelgia. Atsakovo atsikirtimai, kad pagal draudimo sutarties sąlygas kiekviena sutarties šalis turi pati padengti žalos turtui nustatymo kaštus, nereiškia, jog šalis, pagal sutarties sąlygas savo sąskaita apmokėjusi tokio pobūdžio išlaidas, vėliau neįgyja teisės reikalauti jų kompensavimo iš antrosios šalies kaip savo patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinį dėl draudimo išmokos sumokėjimo – dėl prievolės įvykdymo natūra – pareiškęs ieškovas neturi teisės reikalauti 1 700 Eur žalos jo turtui vertinimo išlaidų kompensavimo, nėra nei teisinga, nei pagrįsta.

83.                      Teisėjų kolegija, ištaisydama šį skundžiamo teismo sprendimo trūkumą, pažymi, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – specialisto T. M. 2021 m. gegužės 14 d. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita (1 t., b. l. 172–326), 2021 m. gegužės 14 d. sąskaita faktūra už žalos atstatymo skaičiavimo ataskaitos parengimą (1 t., b. l. 349), 2021 m. gegužės 15 d. 1 700 Eur mokėjimo nurodymas pagal sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 350), patvirtina aptariamų ieškovo išlaidų faktą bei dydį. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas išmokėjo beveik dvigubai mažesnę draudimo išmoką, nei turėjo būti išmokėta, atitinkamai, tokių ieškovo išlaidų atsiradimą lėmė atsakovo netinkamas veikimas. Jeigu atsakovas būtų patenkinęs ieškovo pretenzijas ir išmokėjęs didesnę draudimo išmoką, ieškovas žalos įvertinimo išlaidų iš viso nebūtų patyręs.

84.                      Taigi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovui pripažintina teisė ir į šių 1 700 Eur jo išlaidų kompensavimą.

Dėl procesinės bylos baigties

 

85.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo dalis apeliacinių skundų reikalavimų pripažinti pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeičia (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip teisingai nurodo apeliaciniame skunde ieškovas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas draudimo išmokos dydį, padarė ir aritmetinę klaidą.

86.                      Skundžiamo teismo sprendimo 60 punkte teigiama, kad namo atkūrimo kaštų 146 811 Eur suma susideda iš tokių dalių: 109 602 Eur, kuriuos sudaro teismo eksperto nustatyta išlaidų dalis kartu su kitomis papildomomis išlaidomis, kurių atsakovas neginčijo, 28 441 Eur namo vidaus inžinerinių sistemų remonto išlaidos ir 8 768 Eur projektavimo išlaidos.

87.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 109 602 Eur darbų kaina, kuri gaunama sudėjus teismo eksperto pataisytoje lokalinėje sąmatoje nurodytą 104 279,18 Eur su PVM darbų kainą su papildomų darbų, kurių ekspertas nenustatė, bet su kuriais atsakovas sutiko, 9 615,03 Eur su PVM kainą (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 54 punktą). Akivaizdu, kad teismas, atlikdamas aritmetinį sudėties veiksmą, suklydo, nes šių abiejų dydžių suma yra ne 109 602 Eur, o 113 894,21 Eur (104 279,18 Eur + 9 615,03 Eur), todėl ir ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisoma.

88.                      Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad namo vidaus inžinerinių sistemų remonto išlaidų suma yra ne 28 441 Eur, o 30 340,59 Eur (t. y. 1 899,70 Eur daugiau; žr. šios nutarties 93 punktą) bei nepagrįstomis pripažinus 8 768 Eur projektavimo išlaidas (žr. šios nutarties 99 punktą), namo atkūrimo kaštų suma yra ne 146 811 Eur (žr. šios nutarties 115 punktą), o 144 234,80 Eur (113 894,21 Eur + 30 340,59 Eur). Iš nustatytos 144 234,80 Eur namo atkūrimo kaštų sumos atėmus atsakovo jau išmokėtą 59 939,24 Eur draudimo išmoką ir 50 Eur išskaitą, ieškovui iš atsakovo priteistina draudimo išmokos suma yra mažesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne 86 871,76 Eur, o 84 245,56 Eur. Todėl teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad ieškovui yra priteisiama 84 245,56 Eur draudimo išmoka ir už jos dydžio nustatymą patirtos 1 700 Eur išlaidos.

89.                      Atitinkamai, draudimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.4 papunktyje nurodyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už vėlavimą 45 dienas išmokėti draudimo išmoką apskaičiuotini už 84 245,56 Eur sumą, sumažinant priteistą delspinigių sumą nuo 781,89 Eur iki 758,21 Eur (84 245,56 Eur x 0,02 proc. x 45 d.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

 

90.                      Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

91.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).

92.                      Apeliacinės instancijos teisme pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra patenkinta 51 proc. visų ieškinio reikalavimų (86 703,77 Eur x 100 : 168 882,06 Eur), o atmesta 49 proc. ieškinio.  

93.                      Ieškovo patirtos 2 468,40 Eur ieškinio, 1 258,40 Eur dubliko, 193,60 Eur prašymo parengimo, 1 089 Eur už kitą dokumentą (už rašytinius paaiškinimus) ir 3 742,70 Eur pasirengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Todėl šios 8 752,10 Eur išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui atlygintina 4 463,57 Eur (8 752,10 Eur x 51 proc.) šių išlaidų.

94.                      Be to, ieškovui taip pat priteistinas už patenkintą ieškinio dalį sumokėtas 1 526 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis). Taigi, iš viso ieškovui atlygintina 5 989,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitos ieškovo nurodytos 1 802 Eur išlaidos, susijusios su specialistų konsultacijų teikimu, nepriteisiamos, nes jomis, nustatant draudimo išmokos dydį, nebuvo vadovaujamasi, kitaip tariant, šios išlaidos neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

95.                      Atsakovo patirtos 3 630 Eur atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo išlaidos, 2 420 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl visa 6 050 Eur išlaidų suma pripažįstama pagrįsta. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui atlygintina 2 964,50 Eur (6 050 Eur x 49 proc.) šių išlaidų. Be to, atsakovui atlygintina ir atmestai ieškinio dalia proporcinga jo patirtų išlaidų, susijusių su teismo ekspertizės atlikimu ir teismo eksperto apklausimu, dalis, t. y. 1 127 Eur (2 300 Eur x 49 proc.). Taigi, iš viso atsakovui atlygintina 4 091,50 Eur (2 964,50 Eur + 1 127 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.   

96.                      Atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 898,07 Eur (5 989,57Eur – 4 091,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.  

97.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirtos 13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, iš ieškovo priteistina 6,37 Eur (13 Eur x 49 proc.), iš atsakovo – 6,63 Eur (13 Eur x 51 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ir nors iš kiekvieno ieškovo priteistina šių išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau bendra jų suma (13 Eur) visgi yra didesnė už nustatytą minimalią sumą, todėl turi būti paskirstomis ir šios išlaidos. Analogiškai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo keliems asmenims klausimas, kai kiekvienam jų teko atlyginti mažiau nei 8 Eur, buvo sprendžiamas ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 43 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme     

 

98.                      Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti 82 178,29 Eur daugiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovo naudai priteistina 3 599,70 Eur (1 899,70 Eur + 1 700 Eur) didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, suma, laikytina, kad yra patenkinta 4 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta –96 proc. reikalavimų (3 599,70 Eur x 100 proc. : 82 178,29 Eur). Atitinkamai, atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, t. y. prašė atmesti 87 653,65 Eur reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad iš jo priteistina 8 768 Eur mažesnė, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, suma, laikytina, kad yra patenkinta 10 proc. jo apeliacinio skundo, o atmesta 90 proc. (8 768 Eur x 100 proc. : 87 653,65 Eur). Vadovaujantis šiomis proporcijomis ir paskirstytinos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.

99.                      Ieškovo patirtos 1 815 Eur apeliacinio skundo ir 968 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidos bei atsakovo 3 025 Eur apeliacinio skundo ir 1 815 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui atlygintina 111,32 Eur (2 783 Eur x 4 proc.) šių išlaidų, o atsakovui – 484 Eur (4 840 Eur x 10 proc.) turėtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų.     

100.                      Ieškovui ir atsakovui taip pat priteistinas ir žyminis mokestis už jų patenkintas apeliacinių skundų dalis, atitinkamai, ieškovui už patenkintą 3 599,70 Eur apeliacinio skundo dalį sumokėtas 81 Eur žyminis mokestis, o atsakovui – už patenkintą 8 768 Eur apeliacinio skundo dalį sumokėtas 197 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys).

101.                      Atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistinos 488,68 Eur ([484 Eur + 197 Eur] – [111,32 Eur + 81 Eur]) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovui I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per ,,AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 84 245,56 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 56 centus) draudimo išmokos, 758,21 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 21 centą) delspinigių, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) nuostolių vertinimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86 703,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 898,07 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 7 centus) bylinėjimosi išlaidų.       

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti valstybei iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,37 Eur (šešis eurus ir 37 centus), iš atsakovo „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per ,,AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 6,63 Eur (šešis eurus ir 63 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

        Priteisti atsakovui „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per ,,AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 488,68 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 68 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        

 

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė 

 

 

                                                                                Žilvinas Terebeiza

 

 

                                                                                Tomas Venckus