Administracinė byla Nr. ATP-429-354/2014

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00478-2014-5

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                            39.1; 39.2.; 41.3.; 62.; 79.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo J. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 505 str. 1 d. (dėl 2013-12-31 reikalavimo) 2 500 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas taikyti administracinę atsakomybę J. D. pagal ATPK 505 straipsnį dėl to, kad J. D., kaip įmonės vadovas, neteikė pareiškėjui, kaip įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavimu dėl informacijos pateikimo pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –  ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, J. D. prašė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos leisti pareiškėjui galimybę susipažinti su dokumentų originalais arba pateikti jų patvirtintas kopijas, t. y. bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, bendrovės veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadas bei audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, akcininkų sąrašus, valdybos narių sąrašus, valdybos posėdžių protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti šių bendrovių organų sprendimai. J. D., nepaisydamas iš pareiškėjo gautų reikalavimų, per nustatytą terminą nepateikė pareiškėjui jokios prašytos pateikti informacijos. Be to, 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavime pažymėta, kad iki šiol nėra pateikta informacija, t. y. bendrovės metiniai ir tarpiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai ir tarpiniai pranešimai. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: (i) balansas; (ii) pelno (nuostolių) ataskaita; (iii) pinigų srautų ataskaita; (iv) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir (v) aiškinamasis raštas; bendrovės įstatų originalas ir tinkamai patvirtinta jo kopija; visų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų originalai ir tinkamai patvirtintos originalų kopijos; galutinio bendrovės akcininkų ir valdybos narių sąrašo originalas ir tinkamai patvirtinta jo kopija; bendrovės valdybos posėdžių protokolų originalai ir tinkamai patvirtintos jų kopijos. Prašo J. D. skirti baudą pagal ATPK 505 str. nuostatas.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarimu J. D. pripažino kaltu padarius ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (dėl 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavimo) ir skyrė jam 2500 Lt dydžio baudą.

Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Teigia, kad teismo nutarimas nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų pateiktų įrodymų viseto, yra prieštaraujantis protingumo, teisingumo ir kitiems fundamentaliems teisės principams. Nurodo, kad nei pirminiame pareiškime, nei skundžiamame nutarime neatskleidžiama ATPK 505 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, t. y. visiškai neatskleidžiama objektyvioji ir subjektyvioji administracinio pažeidimo pusė, neatskleidžiama kokiais savo kaltais veiksmais ar kaltu neveikimu, kokiais neteisėtais veiksmais ar kokiu neteisėtu būdu, kokiu priežastiniu ryšiu tarp neva tai padaryto pažeidimo ir neva tai padarytų neteisėtų veiksmų jis yra atsakingas. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis yra atsakingas už neva informacijos neteikimą pareiškėjui, t. y. nenustatyta jo kaltė atlikti tokius veiksmus, kuriais jis kaltinamas. Tvirtina, kad jis nesuprato, jog yra veikiama priešingai teisei (nes tai ir nebuvo daroma); nenumatė žalingų pasekmių, kadangi tam nebuvo objektyvaus pagrindo, nebuvo pagrindo manyti, kad jis pažeidžia ABĮ 18 str. 1 d., nes informaciją pareiškėjui teikė tiek iki 2013 m. gruodžio 31 d., tiek ir vėliau, kol pareiškėjas sugalvojo kreiptis į teismą dėl nubaudimo, tiek ir po to. Pastebi, kad ATPK 505 str. nenumato administracinės atsakomybės už informacijos akcininkui pateikimo pavėlavimą, todėl teigia, kad nėra teisinio pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn, nes ATPK 505 str. reglamentuoja tik tuos atvejus, kai informacija apskritai neteikiama ir nepateikiama, o ji šiuo atveju buvo pateikta. Taip pat pažymi, kad ABĮ 18 str. bei ATPK 505 str. nereglamentuoja juridinio asmens ar jos vadovo atsakomybės už tai, kad būtų pažeistas informacijos pateikimo terminas arba kad pažeistas informacijos teikimo būdas, todėl mano, kad ir dėl šios priežasties jis nepagrįstai nubaustas 2500 Lt bauda. Teigia, kad, jeigu ir vertinti, jog informacija buvo vėluojama pateikti ar ji pateikta netinkamu būdu, tai tokį informacijos pateikimo vėlavimą sąlygojo objektyvios, pateisinamos ir nuo jo valios visiškai nepriklausančios aplinkybės, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo jo bausti. Dėl to tvirtina, kad jo veiksmuose nėra kaltės ir tyčios požymių, kad teismas nepagrįstai ir plečiamai aiškino ATPK 505 str., o taip pat ABĮ 18 str. 1 d. nuostatas, dėl to padarė aiškiai nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią teisingumo, protingumo, šalių lygiateisiškumo principams.

Skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjas, kaip „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, privalo protingai, ekonomiškai ir pagrįstai naudotis savo kaip akcininko teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, todėl tos pačios informacijos apie įmonę prašyti ne nuolat ir ne bet kada, o tik tuomet, kai tai yra būtina ir objektyviai reikalinga, bei tik tą, kurios pareiškėjas iš tiesų neturi ir turi teisę gauti, o ne vėl ir vėl prašyti tokios pačios informacijos, kuri akcininkui jau buvo pateikta. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABĮ 18 str. 1 d. akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas atitinkamų dokumentų, tačiau pagal šią nuostatą įstatymų leidėjas nenumatė pareigos leisti akcininkui lyginti kopijas su dokumentų originalais. Pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiu būdu, kokia forma, kokiame kontekste ir kokioje vietoje suteikti informaciją akcininkui, todėl laiko, kad bendrovė faktiškai ir tinkamai įvykdė pareigą pateikti prašomus dokumentus, pateikdama dokumentus kartu su procesiniais dokumentais civilinėje byloje, kurioje dalyvauja ir pats pareiškėjas, dėl to mano, kad vėl ruošti, atrinkti, sukomplektuoti, šviesti tuos pačius dokumentus ir vėl pateikti akcininkui bei jo penkiems atstovams tą pačią informaciją (dokumentus, duomenis), kuri jau pateikta, yra neekonomiška, neprotinga ir neprivaloma. Teigia, kad įstatymų leidėjas ABĮ 18 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą sieja iš esmės su akcininko teise gauti informaciją, o ne įmonės vadovo pareiga tokią informaciją teikti, todėl mano, kad teismas šiuo atveju privalėjo aiškintis ar pareiškėjas faktiškai turėjo ir (ar) turi prašomą informaciją, tačiau teismas to nepadarė, todėl priėmė paviršutinišką sprendimą. Teigia, kad teismo išvada, jog informacijos ir dokumentų įteikimas akcininkui per teismą neatleidžia nuo atsakomybės vien dėl to, kad ABĮ 18 str. 1 d. numato imperatyvią pareigą tiesiogiai įvykdyti įmonės akcininko reikalavimą, yra nepagrįsta, teismas nutarime nenurodė, kodėl dokumentų įteikimas akcininkui tiesiogiai per teismą yra netinkamas. Pastebi, kad ABĮ 18 str. 1 d. nenurodytas „tiesioginio įteikimo“ būdas, todėl, atsižvelgęs į tai, kad informaciją (dokumentus, duomenis) akcininkas gavo, teigia, kad įvykdė ABĮ 18 str. 1 d. numatytą įmonės vadovo pareigą teikti informaciją, o tai, kokiu būdu jis tai padarė – neturi esminės reikšmės. Apelianto nuomone, nutarimas yra prieštaringas, nes teismas vienu atveju daro išvadą, kad J. D. nepateikė pareiškėjui informacijos (dokumentų), o kitu atveju konstatuoja, kad pareiškėjas visgi turi informaciją (dokumentus), t. y. J. D. ją pateikė, tačiau teismas, prieštaraudamas pats sau, nurodo, jog buvo naudojamas netinkamas informacijos (dokumentų) pateikimo būdas ir vis dėl to laiko ABĮ 18 str. 1 d. ir ATPK 505 str. reikalavimų įvykdymu. Pastebi, kad pagal ABĮ 18 str. 1 d. bei ATPK 505 str. 1 d. įmonės vadovas yra tik atsakingas už informacijos teikimą akcininkui, o ne už tai, kad be jokių išimčių akcininkų prašomą informaciją (dokumentus) pateiktų asmeniškai (tiesiogiai), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų yra trys, t. y. jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjas. Teigia, kad teismas ignoravo jo pateiktus rašytinius įrodymus bei teiktus parodymus, kurie patvirtina, kad visa informacija, kurią 2013-12-31 raštu pageidavo gauti pareiškėjas, jau buvo pateikta ir ją pareiškėjas turėjo, arba prašomi dokumentai neegzistuoja, todėl mano, kad nėra pagrindo jį bausti. Pastebi, kad 2014-01-07 rašte Nr. 14/03-EC1 pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į jo pateiktą 2013-12-31 pretenziją, kokia ir kada informacija buvo pateikta. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjas turi bendrovės įstatus, kadangi juos pateikė kartu su 2013-11-08 pareiškimu ATP byloje Nr. A2.2-4231-899/2013. Mano, kad pateikti dar kartą įstatus nėra privaloma, nes pareiškėją jis informavo, kad įstatai nepasikeitę, jie nebuvo pakeisti ir susirinkime. Apelianto teigimu, pareiškėjas galėjo ir visada gali netrukdomai susipažinti su bendrovės balansu, pelno (nuostolių) ataskaita už 2012-uosius metus, nes finansinius įmonės rodiklius atspindintys dokumentai buvo pateikti viešo registro tvarkytojui, t. y. jie yra vieši bei laisvai prieinami, be to, finansiniai įmonės dokumentai pareiškėjui jau buvo pateikti civilinėse bylose (Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. 2-824-440/2013, Nr. B2-1224-357/2013, Nr. B2-641-267/2014 ir kt.). Pastebi, kad pagal ABĮ įmonės balansą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris gali būti šaukiamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, todėl tvirtina, kad 2013-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo turėti tik balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą už praėjusius, t. y. 2012-uosius finansinius metus., bei šie dokumentai pareiškėjui buvo pateikti ne vieną kartą ir tai patvirtina 2013-11-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas, 2014-02-27 pareiškėjo apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-65-291/2014, 2014-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas Šiaulių apygardos teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo civilinėje byloje Nr. B2-641-267/2014, 2014-01-08 pareiškėjo pareiškimas Šiaulių apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2727-291/2013, 2014-02-27 pareiškėjo apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-65-291/2014. Dėl to apeliantas tvirtina, kad pareiškėjui finansiniai įmonės dokumentai buvo pateikti. Teigia, kad pateikti pareiškėjui auditorių išvadų ir audito ataskaitų nėra galimybės, kadangi tokie dokumentai neegzistuoja, nes tik visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia dėl įmonės audito atlikimo, be to, bendrovė neatitinka LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 str. 2 d. numatytų reikalavimų, nes metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius: pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus viršija 12 mln. Lt, balanse nurodyto turto vertė viršija 6 mln. Lt, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus viršija 50. Teismas į tai neatsižvelgė. Mano, kad nėra pagrindo jo bausti už šios informacijos nepateikimą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas turi visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir tai patvirtina pats pareiškėjas savo 2013-11-08 pareiškime administracinėje byloje Nr. A2.2-4231-899/2013, tačiau teismas, skirdamas jam (apeliantui) baudą, į tai neatsižvelgė. Pastebi, kad po dokumentų pateikimo pareiškėjui iki pareiškėjui 2013-12-31 pateikiant prašymą dėl informacijos pateikimo, faktinė situacija (akcininkų sąrašas, įstatai ir kt.) nepasikeitė, todėl pareiškėjas aktualią informaciją turėjo, nes ją gavo iš jo (apelianto). Pastebi, kad šie ir visi kiti su visuotiniu akcininkų susirinkimu susiję dokumentai yra pateikti tiek viešojo registro tvarkytojui, t. y. laisvai prieinami, buvo pateikti civilinėse bylose (Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5681-291/2013 nagrinėtoje dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo pripažinimo neteisėtais bei pakartotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-13 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais; civilinėje byloje Nr. 2-2727-291/2013 atskirajame skunde nurodyti duomenys; civilinėje byloje Nr.2-5681-291/2013 pareiškėjo atsiliepimas į ieškinį; civilinėje byloje Nr.2-65-291/2014 pareiškėjo 2014-01-06 atskirasis skundas). Teigia, kad nėra galimybės pareiškėjui pateikti stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų, stebėtojų tarybos narių sąrašo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra suformuotos stebėtojų tarybos ir tai patvirtina bendrovės įstatų 4.1.p. Tvirtina, kad pareiškėjas turi akcininkų sąrašą, nes pareiškėjas pats tą sąrašą pateikė kartu su 2013-11-08 pareiškimu ATP byloje Nr. A2.2-4231-899/2013, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą pateikė ir VĮ „Registrų centras“ ir ši informacija yra viešai prieinama. Pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-27 kartu su tripliku Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-824-440/2013 pareiškėjas pateikė kopiją 2013-06-13 LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie akcininkus, valdybos narius bei įmonės administracijos vadovą, be to, akcininkų sąrašo kopija pareiškėjui buvo pateikta ir elektroniniu paštu 2013-06-03. Nurodo, kad pareiškėjui žinomas valdybos narių sąrašas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį pasirašė ir pareiškėjo atstovu pasiskelbęs asmuo Z. G. D., ir šia sutartimi šalys patvirtino steigimo sutarties 17 p. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, tokia pati, kokia nurodoma ir viešame registre, nes nebuvo pakeista.

Apeliantas teigia, kad šie jo nurodyti duomenys patvirtina, kad jis asmeniškai arba per jo atstovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ir teikia pareiškėjui absoliučiai visą būtiną teikti informaciją ir net kelis kartus, todėl visa informacija, kurią buvo prašoma pateikti 2013-12-31 raštu dėl informacijos suteikimo – pareiškėjui jau buvo suteikta, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl informacijos neteikimo. Tvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas tiek atsakymu į 2013-12-31 pretenziją, tiek kitais pridedamais raštais, jog faktinė įmonės situacija nėra pasikeitusi ir (arba) neegzistuoja nauji duomenys (dokumentai), kurių nepagrįstai reikalauja pareiškėjas, todėl laiko, kad akcininkams pateikta informacija, o taip pat patvirtinama, kad ta informacija (dokumentai) nepasikeitę, yra informacijos pagal ABĮ 18 str. pateikimas, todėl nėra pagrindo jo bausti. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti jo reikalaujamą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokia apimtimi ta informacija teiktina, kadangi pareiškėjas yra tik smulkusis akcininkas (turi tik 35 proc. akcijų), o jis (apelianats) – turi 64 proc. akcijų paketą, yra valdantis akcininkas ir vadovas, bei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartys Nr. 3K-3-654/2013, 3K-3-654/2013, 3K-7-801/2002) yra galimybė riboti akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę, priklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus bei pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos, todėl mano, kad pareiškėjui, kaip smulkiajam akcininkui, iš viso neprivaloma teikti visos ir iš imtinai bet kokios informacijos apie įmonę ir tas ribas nustato ABĮ, įskaitant ir ABĮ 18 str.

Apeliantas mano, kad pareiškėjo tikslas yra civilinių bylų vedimas, siekis, kad Suinteresuotam asmeniui būtų pritaikyta administracinio teisės pažeidimo nuobauda, kurią pareiškėjas siekia panaudoti teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose. Tvirtina, kad pareiškėjas, veikiant nesąžiningai ir neetiškai, imituoja informacijos trūkumą, siekia klaidinti teismą ir atlieka kitus nesąžiningus veiksmus, šmeižia tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jį patį (apeliantą), kai tuo tarpu faktiškai visi pareiškėjo teikiami ieškiniai yra atmetami arba apskritai nepriimami, bando nušalinti visus Šiaulių apylinkės bei apygardos teismo teisėjus in corpore bylose, kuriose dalyvauja, kai tam nėra absoliučiai jokio faktinio ir teisinio pagrindo, taip siekdamas tik vilkinti civilines bylas.

Taip pat apeliantas teigia, kad jam, kaip bendrovės vadovui, paskirta 2500 Lt bauda, kai akcininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismus, prašo nušalinti teisėjus, yra neteisinga, nes jo darbo užmokestis nuo 2013-03-01 sudaro vos 150 Lt per mėnesį, ir jis dirba vos 1 val. per darbo dieną.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. D. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį klausimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės.

     ATPK 30211 straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

ATPK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ atstovas adv. A. Ščigla į teismą pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal 505 straipsnio 1 dalį iškėlimo J. D. kreipėsi dėl to, jog pastarasis pareiškėjo atstovui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, valdančiam 35 proc. bendrovės akcijų, nepateikė jo prašomų dokumentų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d.

ABĮ 18 str. 1 d. nustatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties, jog akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, jog atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai, ir kad įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų. Bendrovės įstatų 6.1. ir 6.2. punktuose yra pakartojama ABĮ 18 str. 1 d. nuostata (221–230 b. l.). Minimoje normoje nėra įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga akcininkui išsiųsti reikalaujamų dokumentų kopijas, bet, vadovaujantis ABĮ 18 str. 1 d., bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N16-499/2006).

Iš bylos matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės vadovui J. D. buvo įteiktas bendrovės akcininko „(duomenys neskelbtini)“ atstovo adv. padėjėjo D. Vaičiulio prašymas su reikalavimu pateikti dokumentus ir informaciją – bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, bendrovės veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadas bei audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašus, valdybos narių sąrašus, valdybos posėdžių protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti šių įmonės organų sprendimai, bendrovės įstatus (7–9 b. l.). Apeliantas tiek 2014 m. sausio 7 d. pranešime (10–13 b. l.) pareiškėjo atstovui nurodė, tiek ir teisme (125–126 b. l.) pakartojo, jog pareiškėjo atstovo prašoma informacija pareiškėjui jau buvo pateikta anksčiau – įteikė per teismą, dėl to laiko, kad reikalavimas yra įvykdytas ir dar kartą nebus pateikiama prašoma informacija, be to, pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo neatskleisti komercinės paslapties. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 18 str. 1 d. yra numatyti tik du alternatyvūs susipažinimo su dokumentais būdai – tiek darant kopijas, tiek susipažįstant su bendrovės dokumentais tiesiogiai – kitokių būdų, pvz., dokumentų įteikimas nagrinėjamosiose bylose per teismą, įstatymas nenumato, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėją dominantys dokumentai buvo pateikti teismui, nelaikytina tinkamu prašomų dokumentų įteikimu ABĮ 18 str. 1 d. prasme. Taigi, nepaisant pareiškėjo atstovo prašymo turinio, J. D., veikdamas pagal ABĮ nuostatas, nepateikdamas prašomos informacijos jo nurodytu būdu, privalėjo išaiškinti, kokiu būdu su ginčui aktualia informacija pareiškėjo atstovas gali susipažinti. To apeliantas nepadarė.

Nors apeliantas teisingai nurodo, kad akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus ir reikalaujamos iš bendrovės informacijos pobūdžio, tačiau pabrėžtina tai, kad iš ABĮ 18 str. matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų ir tai yra: bendrovės įstatai, metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai pranešimai, auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymai ar atsiliepimai visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašai, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašai, kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. O specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi šiuo atveju pareiškėjo atstovas, reikalaudamas leisti susipažinti su bendrovės dokumentų originalais arba pateikti šių dokumentų patvirtintas kopijas, prašė informacijos, kuri pagal ABĮ 18 str. 1 d. ir bendrovės įstatų 6.1.–6.2. punktų nuostatas yra laisvai prieinama bendrovės akcininkui ir pagal ABĮ bei bendrovės įstatus tokiai informacijai gauti nereikalingas akcininko rašytinis įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties. Pastebėtina, kad bendrovės įstatuose nenumatyta, kokia informacija laikytina konfidencialia ir kokie keliami reikalavimai norint su tokia informacija susipažinti.

Įvertinus tai, kad dokumentų įteikimas per trečiąjį asmenį – teismą nelaikytinas tinkamu dokumentų įteikimu ABĮ 18 str. 1 d. prasme, kad apeliantas nesudarė galimybės pareiškėjo atstovui susipažinti su prašomais dokumentais, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. D. bendrovės akcininko „ECAA LTD“ atstovui adv. padėjėjui D. Vaičiuliui per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos nepateikė 2013 m. gruodžio 31 d. prašyme nurodytų dokumentų susipažinti, taip pat neinformavo pareiškėjo apie tai, kur ir kada jis galėtų susipažinti su prašyme nurodytais dokumentais, taip pažeisdamas ABĮ 18 str. 1 d. nuostatas. Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog jis negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, kad pavėluotai įteikė dalį prašomų dokumentų ar kad nežinojo, jog pažeidžia ABĮ, kadangi iš J. D. pranešimo pareiškėjo atstovui matyti, jog jis suprato, kokią informaciją reikalaujama pateikti, nurodė priežastis, kodėl reikalaujamų pateikti dokumentų jis nepateikia. Taigi J. D., nepateikdamas reikalaujamos informacijos bei nesudarydamas galimybės susipažinti su reikalaujamais dokumentais, suvokė, kad tyčia nevykdo ABĮ 18 str. 1 d. bei bendrovės įstatytų nuostatų. Dėl to daroma išvada, kad J. D. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 505 str. 1 d.

Apeliantas taip pat mano, kad jam paskirta nuobauda yra neteisinga.

J. D. padarytas ir ATPK 505 str. 1 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2000 iki 10000 Lt. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apeliantui paskirta nuobauda yra artima minimaliai sankcijoje numatytai nuobaudai, atsižvelgus į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių apeliantui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Tai, kad apeliantas pagal pakeistą darbo sutartį bendrovėje dirba tik 1 valandą ir jo darbo užmokestis yra vos 150 Lt, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jam paskirta nuobauda yra aiškiai per didelė, nes, kaip pats apeliantas nurodė, jis valdo 65 procentus bendrovės akcijų, todėl pagal bendrovės įstatus turi teisę gauti dividendus. Be to, J. D. 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu jau buvo baustas už analogišką pažeidimą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, sprendžiama, kad J. D. paskirta 2500 Lt dydžio bauda nėra aiškiai per didelė, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas apeliantui nuobaudą nepažeidė ATPK 30 str. nuostatų, apeliantui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                    Nijolė Matuzevičienė