Civilinė byla Nr. e2A-6-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00380-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.16.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) sodininkų bendrijos „Inkaras-2“, atstovaujamos advokato P. A., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12195-722/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Inkaras-2“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracija, D. P., V. P., R. S., K. Š., S. P., P. S., J. D., J. Š., K. M., S. B., J. L., S. K., A. J., G. K., H. A., E. V., G. V., R. K., R. N., R. M., V. S., J. G., R. V., A. V., Ž. J., R. A., H. B., A. K., V. Š., G. B., O. Š., V. P., V. Z., J. G., B. C., R. V., A. Ž., A. S., N. R., I. B., B. R., D. T., V. V., V. K., V. Š., E. G., O. M., D. K., K. B., O. B., R. B., L. Š., S. V., S. Š., T. J., G. Z., R. J., A. G., R. S., V. B., A. J., J. N., D. B., R. L., B. P., B. M., G. S., V. O., V. K., A. R., A. A., O. B., V. M., D. Č., G. V., D. Z., M. T., L. S., G. I., J. S., K. N., G. K., Z. B., E. M., M. – D. M., V. V., O. T., E. A., T. B., R. M., Z. Š., H. T., J. S., V. S., M. L., A. T., L. V., M. D., R. A., J. Ž., V. D., V. K., D. - E. S., V. K., E. Z., V. P., S. G., R. K., A. P., V. F., K. V., L. B., L. J., N. J., E. K., P. P., P. - R. S., K. T., A. S., R. K., L. K., A. Š., R. L., J. Z., S. - M. S., S. T., E. S., L. U., D. S., S. J., R. S., Z. L., T. K., D. S., N. B., G. K., K. M., R. R., V. P., V. A., V. K., K. K., E. R., T. Š., A. K., J. G., N. D., R. T., P. N., Ž. B., A. G., S. Š., R. I., R. V., Z. - L. K., R. Z., E. B., I. - O. B., A. V., A. M., Č. M., A. Č., A. M., B. P., D. S., I. B., R. P., J. V., G. N., A. B., V. A., D. L., G. K., R. S., R. Ž., N. G., V. P., V. B., S. A., V. L., V. A., E. P., A. Č., E. Ž., K. K., M. S., J. M., A. P., E. S., O. A., S. R., A. M., N. B., G. G., V. L., A. B., A. S., N. G., Ž. S., S. N., J. K., V. G., P. M., J. V., D. V., E. S., R. U., D. Č., G. G., M. S., I. Š., A. M., K. L., D. K., R. A., I. K., V. Ž., O. N., J. S., A. K., R. L., E. N., S. V., G. Z., G. G., A. R., J. B., E. K., A. T., V. Š., V. M., S. L., O. - A. B., D. K., G. B., J. G., G. R., A. T., S. J., Ž. D., V. D., G. Z., G. Š., A. T., R. P., B. Š., I. K., L. K., R. L., S. Š., A. Š., V. L., V. R., D. R., V. A., E. S., R. Č., E. H., M. G. S., L. N., G. N., R. V., K. V.. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ (toliau – UAB„ Jonavos paslaugos“)  ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Inkaras-2“ (toliau – SB „Inkaras-2“) 2 132,15 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 8,80 Eur delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalys 2013 m. gegužės 9 d. pasirašė sutartį dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovė SB „Inkaras-2“ įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus), o laiku neapmokėjus sąskaitų, mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, priskaityti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl susidarė 2 140,96 Eur skola.

3.       Atsakovė SB „Inkaras-2“ nesutiko su tuo, kaip buvo apskaičiuoti mokesčiai, kad atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. susidarė 2 140, 96 Eur skola. Taip pat atsakovė nesutinka, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, sodininkų bendrijos privalo imperatyviai, be bendrijos narių sutikimo, mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d. dvinarę įmoką už bendrijos narius, ne bendrijos narius ir kitus asmenis, kurių nuosavas turtas yra bendrijos teritorijoje, neišsprendus kaip bus administruojami asmenų, sudariusių tiesiogines sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“, mokesčiai. Atsakovės nuomone, dvinarė įmoka (toliau – DVĮ) pastovioji dedamoji turėtų būti laikoma rinkliava, kuri negali būti siejama su paslaugų teikimo sutartimi ir dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti šią įmoką vadovaudamasi paslaugų sutarties sąlygų nevykdymu. Atsakovė mano, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje. Prašo atmesti ieškinį ir įpareigoti ieškovę pateikti naują paslaugos teikimo sutartį arba papildyti 2013 m. gegužės 9 d. sudarytą sutartį.

4.       Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi paskyrė UAB „Jonavos paslaugos“, kuriai pavedė atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. 2012 m. balandžio 2 d. su UAB „Jonavos paslaugos“ buvo sudaryta Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartis, kuri atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Pažymėjo, kad savivaldybė kiekvienai nekilnojamojo turto kategorijai nustatė DVĮ pastoviosios ir kintamosios įmokos dalių dedamąsias, todėl UAB „Jonavos paslaugos“ pagrįstai reikalauja priteisti skolą iš SB „Inkaras-2“ už komunalinių paslaugų teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija paslaugų sutarties sudarymo fakto ir jos įsipareigojimo mokėti už faktiškai suteiktas paslaugas pagal pateikiamas sąskaitas, neneigia ir ieškovės paslaugų teikimo fakto, tačiau nesutinka su mokesčių apskaičiavimo tvarka, nes atsakovės nuomone, ieškovė naujai įvestą rinkliavos mokestį priskaitė kaip mokestį už suteiktas paslaugas, bei nesutinka su ieškovės nustatyta pareiga atsakovei, kaip sodininkų bendrijai nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.

7.       Teismas sprendė, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir ją moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali būti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys.

8.       Teismas padarė išvadą, kad UAB „Jonavos paslaugos“, kuri turi teisę ir pareigą savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti DVĮ surinkimą ir teikti įmokos mokėtojams PVM sąskaitas faktūras, įtraukiant į jas ir pastoviąją įmokos dedamąją.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti argumentai, jog atsakovė, pagal paslaugų teikimo sutartį mokėdama įmokos kintamąją dedamąją (už faktiškai teikiamas paslaugas), neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, kuri turi būti vertinama kaip rinkliava, laikytini nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad mokestis už konteinerių išvežimą padidėjo neženkliai, jis sodininkų bendrijos buvo pastoviai mokamas pagal pasikeitusius (padidėjusius) tarifus ir ginčo dėl to byloje nėra. Nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo įvesta dvinarė įmoka (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o joje - pastovioji kainos dalis, kurios anksčiau nebuvo, todėl tai nėra mokestis už tą pačią paslaugą.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė, sudarydama 2013 m. gegužės 9 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „atliekų turėtoju“, pati pripažino, jog ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to atsakovė ir šiuo metu, pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.

11.       Teismas pažymėjo, kad į nekilnojamo turto objektų sąrašą yra įtraukti sodų paskirties objektai - sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, t. y. įmoka skaičiuojama pagal bendrijos teritorijoje esančius sodo sklypus su pastatais, nepriklausomai nuo to ar šių sklypų savininkai yra bendrijos nariai. Teismas sprendė, kad šie asmenys, nors ir nėra bendrijos nariai, tačiau turi tokias pat pareigas, susijusias su sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, kaip ir bendrijos nariai, taip pat ir pareigas mokėti jiems tenkančią mokesčių dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė SB „Inkaras-2“, atstovaujama advokato P. A., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Apeliantė nėra komunalinių atliekų turėtoja ar nekilnojamojo turto, esančio sodininkų bendrijoje valdytoja, todėl be teisėto pagrindo apeliantei nustatyta pareiga apmokėti išimtinai su turto valdymu susietą prievolę, kurią iš apeliantės reikalauja priteisti ieškovė.

12.2.       Apeliantei kaip ir kitoms sodininkų bendrijoms buvo nustatytos naujo pobūdžio, didelės apimties finansinės prievolės, tačiau apie šio sprendimo priėmimą nei apeliantė, nei kitos sodininkų bendrijos informuotos nebuvo. Taip pat Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2017 m. sausio 1 d. įvesta nauja dvinarė rinkliava ieškovės nebuvo pradėta taikyti nuo jos įvedimo, o paskaičiuota ir apmokėjimui pateikta atgaline data, praėjus daugiau kaip po 8 (aštuonių) mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Tokiu būdu apeliantei buvo eliminuota bet kokia galimybė skųsti galimai neteisėtus ir jos teises pažeidžiančius administracinius teisės aktus, kadangi jų apskundimo terminas buvo suėjęs. Apeliantė su jai vienašališkai nustatytomis prievolėmis niekada nesutiko, jų nepripažino, apie tai informavo paslaugų tiekėją, netgi kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų apmokėjimui teikiant nepagrįstas sąskaitas.

12.3.       DVĮ nekintama dalis (privalomas mokestis siejamas su NT objektu) negali būti laikomas mokesčiu už paslaugą – t. y. faktiškai išvežamomis komunalinėmis atliekomis. Savivaldybės vienašališkai nustatyta įmoka ir yra rinkliava, todėl apeliantė mano, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimuose sąmoningas manipuliavimas sąvokomis negali pakeisti viešosios teisės normų privatiniais teisiniais santykiais.

12.4.       Apeliantė mano, kad nesant sodininkų bendrijos narių ir kitų bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdančių, tačiau bendrijai nepriklausančių asmenų jai suteiktų įgaliojimų, ji negali būti vienašališkai laikoma tinkamu bendrijos narių ir kitų asmenų atstove, tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių prievolinių santykių kontekste. Šiuo atveju Jonavos rajono savivaldybė manipuliuodama įstatyme įtvirtinta alternatyva, patvirtino teisės aktų prieštaraujančias taisykles, pagal kurias buvo eliminuota atliekų turėtojų teisė patiems nuspręsti, kas atstovaus jų interesus santykiuose su komunalinių atliekų tvarkytoju. Neatsižvelgta į tai, jog apeliantei nėra suteiktas joks leidimas ar įgaliojimas atstovauti savo narius ir kitus asmenis atliekų tvarkymo ir apmokėjimo už šią prievolę klausimu.

12.5.       Pagal Jonavos rajono savivaldybės taryboje patvirtintą administracinę tvarką, apeliantė yra laikoma atliekų turėtoja, nors nevaldo jokio turto, pagal kurį galėtų būti apmokestinama, kaip, atitinkamai nevykdo ir veiklos, dėl kurios galėtų susidaryti komunalinių atliekų.

12.6.       Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais vienašališkai ir imperatyviai nustatyta apeliantės pareiga vykdyti atsiskaitymą su ieškove, taip pat savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais nustatyta imperatyvi pareiga apeliantei sudaryti su ieškove paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią rinkliavos surinkimas ir administravimas jau nebepakliūtų į administracinių teisinių santykių reguliavimo sritį, bet būtų laikoma civiliniais teisiniais santykiais, laikytini nesąžiningais ir neleistinais, peržengiančiais savivaldos institucijoms suteiktas teisėkūros instrumento ribas, tiesiogiai pažeidžiantys tiek fizinių tiek atskirų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

12.7.       Pirmosios instancijos teismo atliktas teisės aktų aiškinimas ir padarytos išvados prieštarauja tiek aukštesnės galios teisės aktams, tiek ir sutarčių laisvės principui. Nesant laisvos šalies valios administraciniu teisės aktu neturėtų būti įmanoma įpareigoti asmenį sudaryti sau nepalankią sutartį. Atitinkamai, administraciniu teisės aktu neturėtų būti įmanoma vienų asmenų prievolių vykdymą vienašališkai permesti kitiems asmenims.

13.       Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“, atstovaujama advokatės I. A., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės prašymą stabdyti ginčo bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta administracinė byla Nr. eI-9130-428/2018 atmesti; prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje atmesti; apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.       Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką. Šią aplinkybę nuosekliai patvirtino byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Jonavos rajono savivaldybės administracija, kuri ir buvo atsakinga už lokalinių savivaldybės teisės aktų parengimą.

13.2.       Apeliantė neturi teisės ginčyti teismo jau nustatyto fakto, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ginčo santykių tarp šalių metu galiojo komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos įmoka, o ne rinkliava. Pažymėjo, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje galiojančių rinkliavų sąrašas yra patvirtintas 2008 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl vietinių rinkliavų nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“. Tokiu būdu vietinių rinkliavų sąrašas yra baigtinis, galiojantis ir nepakeistas, todėl apeliantės interpretacijos neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

13.3.       Nors sodininkų bendrija argumentavo, jog neturėdama nekilnojamojo turto ji nėra tinkamas atsakovas ir neprivalo mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių, Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažino būtent sodininkų bendriją tinkamu atsakovu. 

13.4.       Sodininkų bendrijos nariai, neturintys individualių sutarčių, naudojosi bendram jų naudojimui skirtais konteineriais, o sutartį su ieškovu dėl šių konteinerių tvarkymo sodininkų bendrijos vardu sudarė bendrijos pirmininkė, tokiu būdu realizuodama sodininkų bendrijos tikslus bei bendrijos narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principus. Atstovavimo santykiai pasikeitus paslaugų apmokėjimo tvarkai nepasikeitė, o teismo nurodytos teisės normos tik patvirtina, kad sodininkų bendrijos pirmininkė, sudarydama ginčo sutartis, pagal įstatymą tinkamai atstovavo savo bendrijos narių interesus.

13.5.       Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, jog asmenys, netapę sodininkų bendrijos nariais, tačiau besinaudojantys bendrojo naudojimo objektais (šiuo atveju bendrojo naudojimo konteineriais) turi tokias pačias pareigas atsiskaityti su bendrija nepriklausomai nuo narystės bendrijoje, t. y. skolų išieškojimo iš bendrijos narių ir asmenų, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariais.

13.6.       Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra užvesta administracinė byla Nr. eI-9130-428/2018. Kadangi apie teismo iniciatyvą kreiptis į administracinį teismą dėl aktualių Jonavos rajono savivaldybės sprendimų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams apeliantei buvo žinoma iki bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio pradžios, teismas nagrinėjant bylą iš esmės posėdžio metu teiravosi ir apeliantės atstovas patvirtino, kad neteikia prašymo stabdyti bylą ir / ar kreiptis į administracinį teismą, mano, kad su apeliaciniu skundu pateiktas prašymas stabdyti ginčo bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-9130-428/2018 nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu ieškinio pagrindu ir dalyku ir užvilkins bylos nagrinėjimą.

13.7.       Jonavos rajono savivaldybės taryba tiek iki šalių sutarties sudarymo momento 2013 m. gegužės 9 d., tiek po to beveik kiekvienais metais keitė komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo apmokėjimo įkainius ar net ir pačią tvarką, o apeliantė, tenkindama savo narių interesus, visada atsiskaitydavo su ieškove teisės aktų nustatyta tvarka. Ir net gi šiuo atveju, keldama ginčą, apeliantė ilgą laiką mokėjo kintamąją DVĮ įmokos dalį, tokiu būdu pati paneigdama savo argumentus.

14.       Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus V. M., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Atliekų tvarkymo mokesčio rinkimo būdas, kuomet savivaldybėms leidžiama nustatyti arba rinkliavą, arba taikyti įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą, nesudaro pagrįstos prielaidos dvejoti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos įvedimo teisėtumu, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti teisės aktų normomis.

14.2.       Jonavos rajono savivaldybėje yra sudaromos komunalinių atliekų tvarkymo sutartys su atliekų turėtojais. Sutarčių sudarymo funkcija Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ yra perduota komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui UAB „Jonavos paslaugos“, kuris ir renka šią įmoką į įmonės sąskaitą, t. y. komunalinių atliekų turėtojai atsiskaito paslaugų administratoriui už suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas. Pažymėjo, kad Jonavos rajono savivaldybėje nėra įvesta vietinė rinkliava, nes su atliekų turėtojais Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra sudaromos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutartys.

14.3.       Pastovioji įmokos dalis nėra ir negali būti laikoma mokesčiu už faktiškai išvežtas atliekas ir yra privalomojo pobūdžio mokėjimas, o nekilnojamojo turto objektų skaičius yra vienas iš leistinų pasirinkti ir taikyti parametrų.

14.4.       Komunalinių atliekų tvarkymo sutartys su sodininkų bendrijomis buvo sudarytos dar iki DVI įvedimo savivaldybėje (nuo 2003 m., 2004 m.) ir šiai dienai šios sutartys yra galiojančios, sodininkų bendrija (juridinis asmuo) mokėjo už sodininkų bendrijoje bendro naudojimo (kolektyviniame) konteineryje pačių sodininkų sukauptas komunalines atliekas. Kolektyviniai konteineriai pastatyti sodininkų bendrijos viduje, į juos atliekas meta asmenys esantys ir nesantys bendrijos nariais, t. y. asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sodininkų bendrijoje ir neturi individualaus komunalinių atliekų surinkimo konteinerio.

14.5.       Sodininkų bendrijose esantys komunalinių atliekų konteineriai yra bendro naudojimo (kolektyviniai) konteineriai, skirti sodininkų teritorijoje esančių komunalinių atliekų turėtojų sukauptoms atliekoms šalinti, o tokie konteineriai dėl jų naudojimo paskirties yra priskiriami bendro naudojimo objektų kategorijai.

14.6.       Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos, kurių teritorijose esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai šalina mišrias komunalines atliekas į tokių atliekų šalinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius, ir su paslaugų administratoriumi yra sudariusios komunalinių paslaugų teikimo sutartis, laikoma, kad būtent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja.

14.7.       Sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, teisė rinkti iš bendrijos teritorijoje esančių asmenų mokesčius, tikslinius įnašus nėra traktuojama paslaugos administravimo funkcijų savavališku primetimu sodininkų bendrijoms, nes tokią teisę sodininkų bendrijos turi sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu, o duomenų teikimas administratoriui yra privalomojo pobūdžio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu patvirtinto komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo nuostatų prasme.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė SB „Inkaras-2“ byloje teikė prieštaravimus dėl pareiškimo, atsiliepimą į ieškinį, rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje teismo posėdžiuose dalyvavo jos atstovai. Visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvai yra susiję su byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimu. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios faktinės bylos aplinkybės galės būti atskleistos jos atstovui teikiant paaiškinimus teismo posėdyje. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 9 d. tarp ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ (toliau – ieškovė) ir atsakovės SB „Inkaras-2“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) buvo sudaryta Sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 11-2 (toliau – Sutartis), kurioje ieškovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtoją susidarančias mišrias komunalines atliekas, jas išvežti į sąvartyną, surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas. Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). Sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sutartis yra pasibaigusi ar nutraukta, todėl laikoma galiojančia.

18.       Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, kaip patvirtino ieškovė, atsakovė sutarties sąlygas tinkamai vykdė, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė atsisakė ir nesutiko mokėti pastoviąją įmokos dalį, o kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą) mokėjo pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras ir dėl šios įmokos dalies mokėjimo ginčo byloje nėra. Be to, atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.

19.       Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVĮ, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265). 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

20.       Jau minėtu Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje taip pat buvo nustatyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.

21.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

22.       Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Metodikos 52 punkto neteisėtumo ir papildydama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą iš visų nekilnojamojo turto objektų savininkų šios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys to pageidautų, ar šie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa). Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa). Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarką, o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iš galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa).

23.       Įvertinęs, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiškai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba šią teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas).

24.       Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtą sprendimą palikęs nepakeistą, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu šis Metodikos punktas negali būti vertinamas retroaktyviai taikant minėtą sprendimą, nes taip būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020).

25.       Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymą.

26.       Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.), asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai.

27.       Faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama 2013 m. gegužės 9 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.

28.       Atsižvelgiat į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė (t y. bendrija) turi pareigą sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

29.       Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus, kad DVĮ nekintama dalis negali būti laikoma mokesčiu už paslaugą ir yra rinkliava, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjam ginčui  reikšmingos aplinkybės jau yra konstatuotos Kauno apylinkės teismo administracinės bylos Nr. II-217-814/2018 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje teismas konstatavo, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis pareiškėjai (nagrinėjamu atveju – atsakovė) išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį.

30.       Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, o nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

31.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai laikė nepagrįstais atsakovės nurodytus argumentus, kad atsakovė, pagal paslaugų teikimo sutartį mokėdama įmokos kintamąją dedamąją (už faktiškai teikiamas paslaugas), neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, kuri atsakovės nuomone turi būti vertinama kaip rinkliava.

32.       Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 7 d.) savivaldybių atstovaujamųjų (tokia institucija yra savivaldybės taryba; Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai, kad ji nebuvo informuota apie 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-323 priėmimą, yra teisiškai nereikšmingi.

33.       Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

34.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymą ir apmokėjimą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

35.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Ieškovei iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 500 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno

n u t a r i a :        

Kauno

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Inkaras-2“, juridinio asmens kodas 191387013, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas 156916523, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                          Edvardas Paliokas                                                                                                                        

            Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                          

        Egidijus Tamašauskas