Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-158-422/2010

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00792-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 42.12.; 73.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

 

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. AM069856 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties Lt) bauda už tai, kad jis, pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą, 2009 m. gruodžio 8 d. apie 9³⁵ val. Kaišiadorių rajone, Kauno mariose ties Dabintos sala žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – statomais tinklais (2 vnt. statomų tinklų iš valo po 150 m ilgio, 70x70 mm akytumo), kuriuos statė iš plastikinės valties kartu su K. M..

A. P. prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 8 d. žvejojo Kauno mariose kartu su K. M., kuris nėra žvejys ir tik irklavo valtį. Tik nuplaukus nuo kranto ir pradėjus ruošti meškeres žvejybai, gumine valtimi su varikliu priplaukė du vyrai, kurių vienas prisistatė kaip gamtos apsaugos inspektorius ir prisikabinę prie savosios jo valtį, nusitempė į kitą Kauno marių krantą, paaiškinę, jog jis su K. M. žvejojo tinklais, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnai nesiklausė  paaiškinimo, jog jis žvejojo tik su meškere, todėl jis atsisakė pasirašyti protokole. Pareiškėjo  nuomone,  pareigūnai sąmoningai nenurodė, jog jie  paėmė du valties irklus bei tris meškeres.

A. P. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant pareiškėjo teises, įrodymų surinkimo tvarką,  administracinio teisės  pažeidimo protokolas pildytas vėliau, neaptarus taisymų,  byla išnagrinėta netinkamai, pažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimo taisykles,  be to, neįrodyta  pažeidimo sudėties, todėl byla nutrauktina.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovė prašo ginčijamą nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti. Nurodė, jog A. P. žvejojo draudžiamais įrankiais, t. y. tinklais. Šis administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, todėl naikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktą, 2009 m. gruodžio 8 d. apie 9³⁵ val. Kaišiadorių rajone, Kauno mariose ties Dabintos sala žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – statomais tinklais,  kuriuos statė iš plastikinės valties kartu su K. M.. Jo veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius užtraukia baudą nuo 200 iki 700 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337, 12.2. punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.  Šių taisyklių  4.4p., 4.5p.  statomuosius tinklus priskiria prie  draudžiamų žvejybos įrankių.

Nors A. P. neigia padaręs administracinį  pažeidimą, tačiau jis įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų  Kęstučio K. Ž., T. K., A. M., N. Ž. parodymais, kurie pagal  ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

 Liudytojas K.K. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2009-12-08 buvo organizuotas reidas Kauno rajone prie Dabintos salos. Jis su Ž.  plaukė valtimi, o M. su K. nuvažiavo prie Kadagių slėnio stebėti situaciją iš sausumos. Kai atplaukė prie Dabintos salos  apie 9 val.,  M. pranešė, kad pamatė valtį, pasakė vietą, tuomet jie su Ž. tyliai  nuplaukė per meldus iki tos vietos. Pamatė du žmones, kurie statė tinklą. Kai jie priplaukė prie valties, vaikinai jau buvo spėję įmesti tinklą į vandenį. Jie juos sulaikė, prisikabino jų valtį, tada nuplukdė kur giliau, kad nepabėgtų ir surašė protokolą. Jie sakė, kad dokumentų neturi, todėl surašė protokolą, kai nustatė asmenybes, tada ištraukė tinklus, baigė rašyti protokolą ir pasiūlė pasirašyti, jie atsisakė. Jokių kitų valčių vandenyje nebuvo, tik ši viena, vaikinai vilkėjo ryškiais drabužiais, todėl supainioti negalėjo. Nurodė, jog  meškerių jie  neturėjo. Aiškiai matėsi, kad tinklai buvo šviežiai įmerkti,  neseniai pastatyti. Nurodė, jog jis turėjo asmeninę filmavimo kamerą, bandė nufilmuoti, tačiau kamera sugedo ir vaizdas nepavyko.

Liudytojas N. Ž. paaiškino, jog 2009-12-08 vyko reidas, jie plaukė kartu su K. K. Ž.,  reide dar dalyvavo K. ir M.. Gavę pranešimą iš kitų reido dalyvių, kad pastebėti  du asmenys, statantys tinklą,  priplaukė prie nurodytos vietos ir  stebėjo juos, matė, kad jie meta tinklus iš valtyje esančio balto maišo. Jie slėpdamiesi priplaukė prie jų ir  sulaikė. Toje vietoje, kur jie priplaukė, buvo matyti ką tik įmestas tinklas, jis dar nebuvo nuskendęs, buvo matyti aiškios ribos, kur jie plaukė ir kur buvo mestas tinklas. Juos nutempė toliau nuo kranto, kad nepabėgtų ir surašė protokolą, po to ištraukė tinklą ir Ž. įrašė protokole tinklo matmenis. Nurodė, jog kitų valčių nebuvo, meškerių nematė.

 Liudytojas T. K. paaiškino, jog  2009-12-08 buvo vykdomas reidas, jie dirbo keturiese, t.y. Ž., M., Ž. ir jis. Ž. ir Ž. plaukė laivu, o jie nuvyko iki Kadagių slėnio stebėti upę. Apie 9 val. pastebėjo valtį kitame krante. M. per žiūronus pamatė,  kad iš tos valties  statomas  tinklas, parodė jam, apie tai pranešė kitiems pareigūnams, kurie vėliau sulaikė pažeidėjus.

Liudytojas A. M. paaiškino, jog 2009-12-08 buvo organizuotas reidas Kauno mariose nuo Dabintos link Piliuonos. Reide dalyvavo Ž., K., jis ir  Ž.. Ž. ir Ž. išleido plaukti su valtimi. O jie stebėjo situaciją nuo kranto. Apie 9 val. pastebėjo valtį, iš kurios buvo statomi tinklai, apie tai pranešė Ž. ir Ž.. Stebėjo su žiūronais ir aiškiai matė, kad buvo statomi tinklai, valtis priplaukė į įlankėlę ir aiškiai buvo matyti,  kaip buvo statomas tinklas.  Kitų valčių nebuvo, meškerių nematė.

Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad  šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi,  su pareiškėju ir jo draugais nepažįstami ir neturėjo pagrindo ir tikslo nubausti šiuos asmenis. Be to,  jų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga ir paimti daiktai, tarp kurių yra paimtas tinklas, prie bylos pateiktos šių daiktų fotonuotraukos. Kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas vietovės plano du lapai, kuriame aiškiai pažymėta viso įvykio eiga (stebėjimo vietos, valties buvimo vieta, sulaikymo vieta, protokolo surašymo vieta ir pažeidėjų išlaipinimo vieta).

 

Liudytojo K. M. parodymais teismas nesiremia, nes dėl to paties įvykio jam  buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b.l. 19), todėl minėti parodymai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Liudytojus  D. J.,  P. G. su pareiškėju sieja geri tarpusavio santykiai, bendra veikla, todėl  jų parodymai taip pat  nelaikytini objektyviais, vertintina, kad minėti liudytojai taip pat  yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Administracinėje byloje nustatyta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas po jo surašymo dar buvo papildytas, įrašant duomenis apie ištrauktus tinklus ( jų dydį, akėtumą), nesudaro pagrindo panaikinti nutarimą, nes šis pažeidimas pripažintinas neesminiu. Pareiškėjas su pažeidimo esme, kuri išdėstyta I-oje protokolo lapo pusėje buvo supažindintas,  rašyti paaiškinimą  atsisakė, tai patvirtina įrašas protokole, liudytojų parodymai.

Tai, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksavo, jog buvo filmuojama, taip pat nesudaro pagrindo nutarimo naikinimui, nes liudytojo K.K. Ž. paaiškinimu nustatyta,  jog jis bandė filmuoti asmenine filmavimo kamera, tačiau vaizdas nepavyko, minėtų aplinkybių nenurodymas ir neaptarimas protokole, kaip ir valties irklų nenurodymas protokole ir jų nekonfiskavimas, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto.  Teismo nuomone, administracinėje byloje pakanka įrodymų pažeidimui konstatuoti.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu  pateikė visus jos nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, advokatės  pagalba, kitomis procesinėmis teisėmis, tai leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ši aplinkybė nėra esminis procesinis  pažeidimas, kurio pagrindu būtų panaikintas nutarimas ( 2007 08 02  Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo adm. byloje  Nr. N¹⁸ -1403/2007), todėl pareiškėjo ir jos atstovo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų,bylą nagrinėjant  administracinėje komisijoje, atmestini.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus darytina išvada, kad A. P. veiksmuose yra ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta iš esmės nepažeidžiant  nuobaudos skyrimo taisyklių. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį,  ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, skirta atsižvelgiant į atsakomybę įtakojančias  aplinkybes. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nutarimas paliktinas galioti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja

 

n u t a r i a :

 

Palikti nutarimą nepakeistą  ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                       Janina Vitunskienė