Civilinė byla Nr. 2A-593/2012

              Procesinio sprendimo kategorijos 35.1; 35.4.; 

52.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rekosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. M., prašydamas priteisti iš atsakovo 119 912,78 Lt skolą, 4 388, 34 Lt delspinigių, 10 861,14 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaitė už atliktus statybos darbus ir liko skolingas 119 912,78 Lt. Pažymėjo, kad atsakovui už netinkamą sutarties vykdymą yra paskaičiuoti 4 388,34 Lt delspinigiai, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą užsakovas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų numatytas palūkanas – 10 861,14 Lt, taip pat įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo N. M. ieškovui UAB „Rekosta“ 119 912,78 Lt skolą, 4 388,34 Lt delspinigių, 10 861,14 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 243,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, o atsakovas už darbus nėra visa apimtimi atsiskaitęs. Teismas nurodė, kad atsakovas remiasi ieškovo direktoriaus Nacionalinei mokėjimų agentūrai rašytu raštu, kuriame nurodoma, kad pagal rangos sutartį dėl kaimo turizmo sodybos statybos Rietavo savivaldybėje, Žadvainių kaime, N. M. yra visiškai atsiskaitęs, tačiau, teismo teigimu, kiti įrodymai patvirtina, kad ūkininkas N. M. pateikė prašymą ieškovui dėl 120 000 Lt grąžinimo ir mokėjimo atidėjimo taikymo ir ieškovas tokį prašymą tenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas yra pasirašęs 2010 m. gegužės 31 d. skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas pripažino, kad ieškovui yra skolingas 119 912,78 Lt. Teismas pažymėjo, kad tokią pačią skolą patvirtina ir ieškovo pateikta buhalterinė pažyma. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo atsakovas N. M. rėmėsi visai kitomis aplinkybėmis (netinkamai atliktų darbų kokybe), negu atsikirsdamas į ieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra įvykdęs savo prievolės sumokėti visą atliktų darbų kainą, sprendė, kad yra teisėtas ir pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 119 912,78 Lt skolą, taip pat pagrįstas ir reikalavimas priteisti sutartyje numatytus delspinigius bei palūkanas, kurių dydžio atsakovas neginčijo, o kadangi ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei ieškovo turėtos išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas N. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus sprendimo motyvuojamajai daliai bei CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo taisyklę, pagal kurią teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas vertino tik sutartinius dokumentus (2010 m. gegužės 31 d. skolų suderinimo aktą, atsakovo 2008 m. lapkričio 24 d. prašymą grąžinti pinigus bei 2010 m. lapkričio 23 d. buhalterinę pažymą), kurių atsiradimo priežastys yra absoliučiai skirtingos ir tarpusavyje neturi nieko bendra. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų reikšmės. Iš pateiktos teismui ieškovo informacijos nėra galimybės nustatyti iš ko galėjo susiformuoti realus atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Ieškovas teismui pateikė vienintelę 2008 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovui tariamai susiformavo įsiskolinimas, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad banko pavedimu atsakovas pagal minėtą sąskaitą faktūrą sumokėjo 350 000 Lt dydžio sumą, t.y. ženkliai didesnę sumą nei turėtų būti mokama pagal minėtą faktūrą (292 332,00 Lt).
2. Teismas pažeidė procesinę įrodymų vertinimo taisyklę, nustatančią teismo pareigą objektyviai įvertinti bylos aplinkybes bei įsitikinti ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų.
3. Teismas nurodydamas, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas atliko visus darbus, o atsakovas darbus nėra visa apimtimi atsiskaitęs, t.y. jog įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, pažeidė taisyklę, nustatančią teismui draudimą remtis prielaidomis.
4. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovo reikalaujama priteisti suma nukrypo nuo teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų taisyklių, pagal kurias teismas galėjo priteisti ne didesnę nei 4 000 Lt dydžio sumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rekosta“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais ar papildomai su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais nėra pagrįsti bei neįrodyti apelianto teiginiai, jog pagrindinės skolos už atliktus statybos darbus suma yra apelianto permoka, nes, jo teigimu, už atliktinus statybos darbus buvo mokama iš anksto. Pažymi, kad nurodyti apelianto teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, bei jo paties ankstesniuose teismo procesiniuose dokumentuose pateiktiems teiginiams dėl skolos susidarymo.

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dėl materialinio pobūdžio reikalavimo atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, sprendimą patikslintant.

Byloje nustatyta, kad ūkininkas N. M. ir K. S. firma „Rekosta“ (dabar – UAB „Rekosta“) 2006 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 06/12-22, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Žadvainų kaime, Rietavo savivaldybėje, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už darbus pagal atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktus.

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtą statybos rangos sutartį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuria beje vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Į bylą pateikta 2008 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra REK Nr. 4677 patvirtina, kad pagal statybos rangos sutartį Nr. 06/12-22 atsakovas N. M. turėjo sumokėti 292 332 Lt. Minėta PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta tiek sąskaitą išrašiusio asmens, tiek mokėtojo N. M.. Į bylą taip pat pateikta atsakovo N. M. pasirašyta pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, patvirtinanti, kad iš viso atlikta darbų už 292 332 Lt. Iš UAB „Rekosta“ 2010 m. gegužės 31 d. buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas N. M. pagal 2008 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą REK Nr. 4677 sumokėjo 172 419,22 Lt, skola minėtos pažymos dienai yra 119 912,78 Lt. Aplinkybę, kad su minėta skolos suma atsakovas N. M. sutiko, patvirtina 2010 m. gegužės 31 d. skolų suderinimo aktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors į bylą pateiktas UAB „Rekosta“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos adresuotas 2009 m. sausio 14 d. raštas Nr. 09/01-14 patvirtina, kad ieškovas patvirtino, jog pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį N. M. 2008 m. spalio 28 d. atsiskaitė visiškai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 15 d. N. M., padaręs mokėjimą 350 000 Lt sumai pagal statybos rangos sutartį Nr. 06/12-22, 2008 m. lapkričio 24 d. prašymu paprašė grąžinti į jo atsiskaitomąją sąskaitą 120 000 Lt, sumokėtą pagal minėtą rangos sutartį, ir taikyti mokėjimo atidėjimą 120 000 Lt sumai.  Minėtas ieškovo prašymas buvo tenkintas ir 120 000 Lt suma grąžinta 2008 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5941. Tai reiškia, kad po UAB „Rekosta“ patvirtinimo, kad su rangovu pagal statybos rangos sutartį buvo visiškai atsiskaityta, ieškovui jo paties prašymu dalis sumokėtos sumos buvo grąžinta, leidžiant šią sumą mokėti dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, apelianto teigimu, 120 000 Lt suma buvo grąžinta kaip permoka, tačiau į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, be to, toks apelianto argumentas vertintinas kritiškai, nes paties atsakovo 2008 m. lapkričio 24 d. prašyme 120 000 Lt suma nėra įvardinta kaip permoka, tačiau prašoma šiai sumai taikyti mokėjimo atidėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pateiktus byloje įrodymus, atsakovas N. M. buvo pripažinęs skolos pagal rangos sutartį faktą ir į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovo skolą ieškovui pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį, nepateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas atliko visus darbus, o atsakovas už atliktus darbus nėra visa apimtimi atsiskaitęs, pažeidė taisyklę, nustatančią teismui draudimą remtis prielaidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas N. M. už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį nėra visa apimtimi atsiskaitęs.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė per didelę sumą ieškovo advokato išlaidoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ieškovui iš atsakovo priteista 9 243,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagal bylos duomenis sudaro ieškovo sumokėtas 3 703 Lt žyminis mokestis, 5227,02 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 313,22 Lt išlaidų už antstolio paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties pateikimo vykdymui. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktą į bylą ieškovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytą advokato konkrečių veiksmų nagrinėjamoje byloje sąrašą, taip pat atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui UAB „Rekosta“ iš atsakovo N. M. galėjo būti priteista ne didesnė kaip 3 960 Lt suma advokato išlaidoms atlyginti, todėl yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas dėl materialinio pobūdžio reikalavimo atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, ji patikslinant – sumažinant priteistiną iš atsakovo N. M. ieškovui UAB „Rekosta“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 9 243,24 Lt iki 7 976,22 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinant – sumažinant priteistiną iš atsakovo N. M. ieškovui UAB „Rekosta“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 9 243,24 Lt iki 7 976,22 Lt (septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt šešių litų dvidešimt dviejų centų).

Teisėjai                                                                                     Kazys Kailiūnas

Dalia Vasarienė

Vigintas Višinskis