Baudžiamoji byla Nr. 2K-299/2013

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00070-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.5.4. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Be to, R. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų L. N., S. N., K. N., uždraudžiant R. N. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis, lankytis vietoje, kurioje jos gyvena, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios poveikio priemonės įvykdymo terminą šešis mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R. N. nukentėjusiosioms L. N., S. N., K. N. priteista kiekvienai po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

R. N. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 19 d., siekdamas įbauginti savo nepilnametes dukras S. N. ir K. N., jas nuolat sekiojo, menkino, taip pat baugino naudodamas psichinę prievartą, tokiu pačiu tikslu sekiojo ir stumdė sutuoktinę L. N., nuolat ją žemino ir menkino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką; taip sistemingai terorizavo ir baugino naudodamas psichinę prievartą S. N., K. N. ir L. N., o būtent: 2009 m. sausio 19 d., apie 19 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), grasino L. N. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad išmes iš šeštojo aukšto, bei klausdamas, ar jau nusipirko parašiutą, o grasinimų realumui parodyti liepė jai šį nusipirkti; kartu dukrai S. N. grasino, kad bet kada gali ją ir K. N. bei jų motiną L. N. išmesti į gatvę; 2009 m. vasario 20 d. L. N. darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Kaune, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku grasino L. N., kad su ja susidoros, sieks, kad ji būtų atleista iš darbo, L. N. darbdaviams teigė, kad ši iš darbo vagia, po to juokėsi iš L. N., kad dabar ją išmes iš darbo, kad ji su dukromis badaus, o jis joms niekuo nepadės; 2009 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje R. N. gąsdino ir grasino L. N. tariamai perspėdamas, kad lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti, taip duodamas jai suprasti, kad pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką; 2009 m. kovo 19 d., apie 6.30 val., atėjęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir norėdamas paimti automobilio raktus ir dokumentus, nepilnamečių dukrų akivaizdoje tampė L. N. už rankų po butą; 2009 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sugadino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu būdu visus šaldytuve buvusius maisto produktus; 2010 m. gruodžio 31 d., atėjęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), šaukė ant dukrų S. N. ir K. N., kad šios netvarkingai gyvena, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu, dukrą S. N. vadino melage, šaipėsi iš judviejų; 2011 m. sausio 11 d., apie 17 val., grįžęs namo į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, norėdamas prikibti prie dukrų S. N. ir K. N., reiškė nepasitenkinimą jų apranga bei elgesiu, jų akivaizdoje L. N. vadino necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais ,,žiurkė“, ,,kekšė“, ,,sutrauka“, ,,vagis“, sekiojo L. N. ir tyčia stipriai vieną kartą pastūmė, todėl ji petimi trenkėsi į sieną, be to, pasakė, kad bute viskas yra jo, ką jis nori, tą ir daro, taip pat grasino, kad išmes jas visas iš šeštojo aukšto, kad vieną dieną L. N. su dukromis išlėks į orą, kad ji nevaikščios ant žemės, kad jai nebus gyvenimo; 2011 m. sausio 25 d., apie 12 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nieko prieš tai nesakęs, nepilnametės dukros S. N. akivaizdoje pagriebė kompiuterį, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempdamas nunešė į kitą kambarį; tęsdamas nusikalstamą veiką R. N. aukščiau nurodytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), šaipėsi iš dukrų S. N. ir K. N. drabužių, sakė ,,ką, motka nenuperka“, neleido niekam pas dukras užeiti į svečius, gąsdino, kad jos vieną kartą išlėks į orą, kad viskas į orą išskris, grasino, kad išmes iš šeštojo aukšto, nuolat sekiojo, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, provokavo, šaukė ant jų.

            Nuteistasis R. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, o jei teismas netenkintų šio prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

            Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėję bylą teismai pripažino, kad jis terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąsias L. N., S. N., K. N. Pagal teismų praktiką žmogaus terorizavimas yra tam tikra psichinė prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, o sistemingas bauginimas tai ne mažiau kaip trys pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2007). Kasatoriaus nuomone, kaltinime nurodyti jo 2009 m. vasario 20 d. atlikti veiksmai nėra pavojingi nukentėjusiosios L. N. fizinei ar psichinei sveikatai, todėl nepažeidžia objekto; 2009 m. vasario mėnesį atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip užmaskuotas grasinimas, nes nėra jokių tai patvirtinančių duomenų; 2009 m. kovo 19 d. atlikti veiksmai, viena vertus, pagal savo turinį nėra nei terorizavimas, nei sistemingas bauginimas, o, kita vertus, yra neįrodyti; 2009 m. birželio mėnesį atlikti veiksmai pagal savo turinį taip pat nėra nei terorizavimas, nei sistemingas bauginimas, tokie veiksmai nėra pavojingi; 2010 m. gruodžio 31 d. atlikti veiksmai pagal savo turinį nėra nei terorizavimas, nei sistemingas bauginimas, be to, pažymėtina, kad būdamas mažamečių dukrų tėvas, turėdamas pareigą jas dorai auklėti, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje apibūdintą tėvų valdžią, jis turėjo teisę kritikuoti netinkamą dukrų elgesį, tokia veika pati savaime nėra pavojinga; 2011 m. sausio 25 d. atlikti veiksmai nekelia pavojaus nukentėjusiosios S. N. sveikatai ir gyvybei, todėl tokia veika nėra pavojinga. Kasatorius pažymi, kad kaltinimo dalys dėl veiksmų, padarytų 2009 m. sausio 19 d., 2011 m. sausio 11 d., gali būti vertinamos kaip grasinimai, tačiau tai, kad išsakytus grasinimus skiria dveji metai, leidžia teigti, jog nukentėjusioji L. N. negalėjo tikėti, jog grasinimai yra realūs, tuo tarpu pagal teismų praktiką veika gali būti kvalifikuota pagal BK 145 straipsnį tik nustačius, kad grasinimas buvo realus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2012). Kasatorius pažymi, kad, vertindami pastaruosius veiksmus, teismai neanalizavo, ar jis suvokė, kad, atlikdamas šiuos veiksmus, realiai grasina nukentėjusiosioms ir jas baugina, nenurodė jo nusikalstamos veikos padarymo motyvo. Svarbu ir tai, kad nors kaltinime nurodoma, jog jis panaudojo prieš nukentėjusiąją L. N. fizinį smurtą, tačiau tokios išvados nepatvirtina jokie medicininiai dokumentai. Kasatoriaus nuomone, kaltinimas dėl jo veikos dalies, pasireiškusios šaipymusi iš dukrų, neleidimu niekam ateiti į svečius, nuolatiniu gąsdinimu, kad jos vieną kartą išlėks į orą ir kita, yra per abstraktus, todėl negali leisti padaryti išvadą, jog buvo padaryta veika, atitinkanti BK 145 straipsnio 2 dalies požymius. Kasatoriaus nuomone, įvertinus jo veiksmų turinį, laiką, per kurį buvo atlikti kaltinime nurodyti veiksmai, t. y. dvejus metus, nėra pagrindo pripažinti, kad jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas rezultato, kad nukentėjusiosios būtų įbaugintos.

Kasatoriaus teigimu, jam pareikšti kaltinimai yra nepakankamai konkretūs, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Antai kaltinime padarius veikos dalį 2009 m. vasario 20 d., 2009 m. vasario mėn. nenurodyta nei laikas, nei vieta, kur atlikti kaltinime nurodyti veiksmai, o kaltinime padarius veikos dalį 2009 m. birželio mėn. nenurodytas veikos padarymo laikas, veikos padarymo būdas.

Anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, iš esmės pažeidė jų vertinimo taisykles. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiųjų L. N., S. N. ir K. N. parodymais bei liudytojų, kurie apie įvykį sužinojo iš L. N. pasakojimų, parodymais. Be to, matyti ir tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios L. N. yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai, kurie nulemti turtinių nesutarimų po santuokinių ryšių nutraukimo dalijantis šeimos turtą. Dėl to besąlygiškai tikėti nukentėjusiosios L. N. ir su ja gyvenančių bei galbūt nuteikinėjamų prieš jį nukentėjusiųjų S. N. bei K. N. parodymais nėra pagrindo ir jie turėjo būti vertinami atsižvelgiant į kitus įrodymus. Nepaisydami to, teismai įvertino tik jį kaltinančius įrodymus ir ignoravo jį teisinančius liudytojų R. N.-J., T. J., R. K., A. S., E. N., A. P. parodymus, kurie tiesiogiai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams. Be to, teismai netinkamai įvertino nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tinkamai neatsižvelgė į tai, kad jos negalėjo konkrečiai nurodyti veiksmų atlikimo laiko, kad gyvena su motina L. N., jų parodymai yra subjektyvūs, prieštarauja liudytojų R. N.-J., T. J., R. K., A. S., E. N., A. P. parodymams. Dėl to vien tik pagal nukentėjusiųjų S. N. bei K. N. parodymus priimti jam apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Kasatorius pabrėžia, kad nukentėjusiųjų parodymų apie bylos aplinkybes nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nors dėl kaltinime nurodytos veikos dalies, susijusios su poveikiu šaldytuve buvusiems maisto produktams, kompiuterio tempimu per kambarį, tokių įrodymų turėjo būti surinkta. Pasak kasatoriaus, teismas, darydamas išvadas apie nukentėjusiųjų S. N., K. N. parodymų patikimumą, nepagrįstai rėmėsi specialistės psichologės parodymais, nes jie peržengia jos kompetencijos ribas, todėl teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų leistinumo principą. Kasatoriaus nuomone, įvertinus nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. parodymų turinį, siekiant jais remtis priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį, buvo būtina joms paskirti kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta.

Kasatorius pažymi ir tai, kad kaltinime nurodytos jo veikos dalį sudaro veiksmai, atlikti 2011 m. sausio 11 d. ir 2011 m. sausio 25 d., tačiau dėl šių veiksmų buvo pradėta administracinė byla, kuri nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Dėl to teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinė byla, turėtų būti laikomas turinčiu prejudicinę galią šioje byloje, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į tai neatsižvelgė, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl civilinio ieškinio dydžio, tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 3 dalį. Be to, kasatorius pažymi, kad anksčiau skunde aptarti argumentai rodo, jog jis kaltinime nurodytos veikos nepadarė, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie dėl jo veiksmų nukentėjusiosioms kilusius neigiamus padarinius, todėl iš jo nukentėjusiosioms priteisti civiliniai ieškiniai turėtų būti panaikinti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. N. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas veikia tyčia, t. y. suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą, baimę, ir nori taip veikti. Iš bylos duomenų matyti, kad R. N. grasinimai buvo realūs ir efektyvūs, jie paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Grasindamas R. N. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiosioms, norėjo sukelti baimės jausmą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusioji L. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie R. N. veiksmus prieš ją ir dukras. Nukentėjusioji iš esmės nuosekliai nurodė, kaip ir kokiu būdu R. N. sistemingai baugino ją ir dukras, kad naudojo psichinę prievartą, kuri sukėlė stresą, nerimą, baimę. Nukentėjusiosios S. N. ir K. N. patvirtino motinos L. N. parodymus apie tėvo R. N. elgesį. Dėl to nukentėjusiosios neabejotinai patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą ir tai tik patvirtina grasinimo realumą. Pasak prokurorės, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog iš nuosprendžio nėra aišku, ar jis nuteistas už vieną tęstinę ar kelias nusikalstamas veikas, nes nuosprendžio aprašomosios dalies teiginiai aiškiai rodo, kad jis yra nuteistas už vieną tęstinę veiką. Dėl to darytina bendra išvada, kad baudžiamasis įstatymas R. N. pritaikytas tinkamai.

Prokurorės nuomone, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismas, vertindamas nukentėjusiųjų S. N., K. N. parodymus, specialistės psichologės išvados patikimumą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti ne tik R. N. kaltinantys, bet ir jį teisinantys įrodymai, t. y. paties nuteistojo, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustos nukentėjusiosios S. N. ir K. N. Minėta apklausa vyko dalyvaujant R. N., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ir psichologei, teisiamojo posėdžio metu šių nukentėjusiųjų parodymai buvo įstatymo numatyta tvarka perskaityti. Iš parodymų turinio matyti, kad nukentėjusiosios patvirtino motinos L. N. parodymus apie tėvo R. N. elgesį. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų nukentėjusiųjų S. N. ir K. N. apklausose dalyvavusi specialistė psichologė S. D. paaiškino, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai yra pakankamai išsamūs tiek faktų, tiek emocine prasme, jų parodymų seka ir turinys atitinka jų amžiaus pažintinius gebėjimus. Jų parodymuose esantys tam tikri pasikartojimai, nenuoseklumai ar temos pakeitimai atspindi tai, kaip jos išgyveno apklausai aktualius įvykius, kokios detalės ir veiksmų pasekmės joms sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus. Anot prokurorės, nepagrįstas kasatoriaus motyvas, kad teismas be pagrindo atsisakė skirti nukentėjusiosioms S. N. ir K. N. kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, kuri sudarytų prielaidas teisingiau įvertinti jų parodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus proceso dalyvių prašymus nagrinėjo įstatyme numatyta tvarka ir, įvertinęs prašymų pagrįstumą, vienus jų tenkino, o kitus atmetė, tačiau tai padarė nepažeisdamas įstatymo, nurodydamas tokio sprendimo motyvus. R. N. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką nepaneigia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo nutraukta dėl jo veikos, numatytos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Pagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad šis nutarimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių.

            Prokurorės teigimu, kasatorius nepagrįstai nurodo kitus esminius BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies pažeidimus, nes teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno iš įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kitokių esminių BPK pažeidimų byloje nepadaryta, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.

            Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiosioms neturtinę žalą, vadovavosi  CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, t. y. atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl civilinius ieškinius priteisė teisingai.

 

Nuteistojo R. N. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio atitikties BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimams, įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

 

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko veikoje. Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo pagrindu apkaltinamąjį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą. Kaip teismams aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika Nr. 19, 2003). BPK 305 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.  y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Nagrinėjama byla yra labai jautri. Joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, daug metų pragyvenusių santuokoje (santuoka sudaryta 1998 m.), kuri ilgą laiką tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Pažymėtina ir tai, kad šis ginčas yra tarp sutuoktinių, auginančių du mažamečius vaikus. Be to, paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo bei vaikų priežiūros (ieškiniai į teismą paduoti 2009 m. sausį – vasarį). 2011 m. vasario 1 d. L. N. parašo prašymą prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių. Tokioje privačioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma.

Kasatorius teismų pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl ištisos grandinės įvairaus pobūdžio veiksmų bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), o būtent: 1) grasino L. N. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad išmes iš šeštojo aukšto bei klausdamas, ar jau nusipirko parašiutą, o grasinimų realumui parodyti liepė jai šį nusipirkti; 2) tuo pačiu dukrai S. N. grasino, kad bet kada gali ją ir K. N. bei jų motiną L. N. išmesti į gatvę; 3) 2009 m. vasario 20 d. L. N. darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Kaune, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku grasino L. N., kad su ja susidoros, sieks, kad ji būtų atleista iš darbo, L. N. darbdaviams teigė, kad ši iš darbo vagia, po to juokėsi iš L. N., kad dabar ją išmes iš darbo, kad ji su dukromis badaus, o jis joms niekuo nepadės; 4) 2009 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje R. N. gąsdino ir grasino L. N. tariamai perspėdamas, kad lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti, taip duodamas jai suprasti, kad pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką; 5) 2009 m. kovo 19 d., apie 6.30 val., atėjęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir norėdamas paimti automobilio raktus bei dokumentus, nepilnamečių dukrų akivaizdoje tampė L. N. už rankų po butą; 6) 2009 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sugadino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu būdu visus šaldytuve buvusius maisto produktus; 7) 2010 m. gruodžio 31 d., atėjęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), šaukė ant dukrų S. N. ir K. N., kad šios netvarkingai gyvena, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu, dukrą S. N. vadino melage, šaipėsi iš judviejų; 8) 2011 m. sausio 11 d., apie 17 val., grįžęs namo į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, norėdamas prikibti prie dukrų S. N. ir K. N., reiškė nepasitenkinimą jų apranga bei elgesiu, jų akivaizdoje L. N. vadino necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais ,,žiurkė“, ,,kekšė“, ,,sutrauka“, ,,vagis“, sekiojo L. N. ir tyčia stipriai vieną kartą pastūmė, todėl ji petimi trenkėsi į sieną, be to, pasakė, kad bute viskas yra jo, ką jis nori, tą ir daro, taip pat grasino, kad išmes jas visas iš šeštojo aukšto, kad vieną dieną L. N. su dukromis išlėks į orą, kad ji nevaikščios ant žemės, kad jai nebus gyvenimo; 9) 2011 m. sausio 25 d., apie 12 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nieko prieš tai nesakęs, nepilnametės dukros S. N. akivaizdoje pagriebė kompiuterį, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempdamas nunešė į kitą kambarį; 10) tęsdamas nusikalstamą veiką R. N. aukščiau nurodytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), šaipėsi iš dukrų S. N. ir K. N. drabužių, sakė ,,ką, motka nenuperka“, neleido niekam pas dukras užeiti į svečius, gąsdino, kad jos vieną kartą išlėks į orą, kad viskas į orą išskris, grasino, kad išmes iš šeštojo aukšto, nuolat sekiojo, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, provokavo, šaukė ant jų.

BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. 

Apylinkės teismas, nuteisdamas R. N. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad kaltinamojo R. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų L. N., S. N., K. N., liudytojų J. M. G., R. V., V. J., R. B., specialistės S. D. parodymų, taip pat įrodyta: 2011 m. vasario 25 d. Kauno m. Dainavos PK prevencijos poskyrio pranešimu Nr. 20-26-G-1937 (T. 1, b. l. 111), kuriame nurodyta, kad R. N. savo netinkamu elgesiu namuose psichologiškai traumuoja nepilnametes dukras, tyčiojasi iš aprangos, neleidžia namuose bendrauti su draugais, kaltina nepagrįstais veiksmais, dukrų akivaizdoje tyčiojasi iš jų motinos; 2011 m. vasario 22 d. Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. 19-2-524, kuriame nurodyta, kad L. N. ir R. N. santykiai yra konfliktiški; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Tačiau apylinkės teismas visiškai neanalizavo BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, L. N., S. N., K. N. parodymų ir nepagrindė R. N. padarytų veiksmų ryšio su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiais. R. N. inkriminuota pakankamai daug (dešimt) įvairaus pobūdžio veiksmų, bet nė vienas iš jų neanalizuoti atitikties BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams aspektu. Be jokios įrodymų analizės padaryta išvada, kad jie atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau, vien pažvelgus į apylinkės teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardytų kasatoriaus veiksmų sąrašą, matyti, kad dalis jų neturi jokio ryšio su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo  sudėtimi, dalis veiksmų yra tėvo pareigų auklėti vaikus sudėtinė dalis ir vargu ar gali būti pripažinti bauginimu, kaip to reikalauja BK 145 straipsnio 2 dalis (sugadino visus šaldytuve buvusius maisto produktus; šaukė ant dukrų S. N. ir K. N., kad šios netvarkingai gyvena, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu, dukrą S. N. vadino melage, šaipėsi iš judviejų; tyčia, norėdamas prikibti prie dukrų S. N. ir K. N., reiškė nepasitenkinimą jų apranga bei elgesiu, nepilnametės dukros S. N. akivaizdoje pagriebė kompiuterį, kuris buvo įjungtas į tinklą, tempdamas nunešė į kitą kambarį; tęsdamas nusikalstamą veiką R. N. aukščiau nurodytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), šaipėsi iš dukrų S. N. ir K. N. drabužių, sakė ,,ką, motka nenuperka“, neleido niekam pas dukras užeiti į svečius, nuolat sekiojo, filmavo mobiliojo ryšio telefonu, provokavo, šaukė ant jų). Didelei daliai kasatoriui inkriminuotų veiksmų trūksta teisinio pagrindimo, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, jie tiesiog nurašyti nuo žmonos parodymų, jų nepatvirtina kiti įrodymai, neįvardytas jų padarymo laikas, be to, kasatorius neigia juos padaręs.

BK 145 straipsnio 2 dalies požymis žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Iš daugelio kasatoriaus veiksmų aprašymo nematyti, kad jis grasintų panaudoti smurtą ar sunaikinti turtą. Kai kurie grasinimai liečia smurto panaudojimą ar turto sunaikinimą ateityje, bet teismai turėjo analizuoti, kiek šie grasinimai yra realūs, ar tai tik momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės šeiminio konflikto metu pasireiškimas. Tačiau to padaryta nebuvo.

Pagaliau BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema, tačiau apylinkės teismas šio požymio net nebandė pagrįsti. Nepasisakė dėl to ir apeliacinės instancijos teismas.

Tokiu atveju, kai aiškiai matėsi asmens nuteisimo pagrindimo problemos apylinkės teismo nuosprendyje, esant nuteistojo apeliaciniam skundui, kuriame pirmiausia ginčijama nusikaltimo sudėtis ir tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, apeliacinės  instancijos teismas turėjo detaliau įvertinti apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, pagrindžiančius asmens nuteisimą. Bet apygardos teismas to nepadarė. Jis vėl perrašė apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kokiais įrodymais remiantis R. N. buvo nuteistas, tačiau neanalizavo, ar tie įrodymai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies požymius ir ar pagrįstai apeliantas pripažintas kaltu dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Kai kurie R. N. pasakyti žodžiai iš tikrųjų galėtų būti vertinami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tai liečia tokius jo žodžius, įvardytus nuosprendžio nustatomojoje dalyje, dėl kurių pasakymo kasatorius yra nuteistas:  „išmes iš šeštojo aukšto“, „vieną dieną L. N. su dukromis išlėks į orą“, „ji nevaikščios ant žemės“, „jai nebus gyvenimo“; gąsdino ir grasino L. N. tariamai perspėdamas, kad „lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti“, taip duodamas jai suprasti, kad pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką; atėjęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir norėdamas paimti automobilio raktus bei dokumentus, nepilnamečių dukrų akivaizdoje tampė L. N. už rankų po butą. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, kiek rimti buvo tokie grasinimai ir ar kasatorius rengėsi, ar realiai galėjo juos įgyvendinti, ar tai buvo įsikarščiavus šeiminio konflikto metu pasakyti žodžiai.

Antai, pasakymas, kad „išmes iš šeštojo aukšto“ bei klausimas, „ar jau nusipirko parašiutą“ bei vėlesnis liepimas jai šį nusipirkti gali būti vertinami labai skirtingai ir gali skambėti net komiškai. Gąsdinimas ir grasinimas L. N. tariamai perspėjant, kad lauke slidu, kad ji gali paslysti, susižeisti, nebūtinai gali reikšti, kad kasatorius pats arba jo draugai padarys jos sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką. Gal ir gali, bet tam reikia įrodymų. Tačiau teismas nenurodo jokių tokio veiksmo padarymo aplinkybių, vietoj motyvų užrašydamas „2009 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje“. Tokie abstraktūs pasakymai teismo apkaltinamajame nuosprendyje netoleruotini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2005; 2K-549/2006).

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalis numato tik vienos rūšies laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus terminas siekia ketverius metus. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai numato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas šį nusikaltimą laiko pakankami rimtu nusikaltimu, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, todėl patalpino jį Baudžiamojo kodekso XIX skyriuje „Nusikaltimai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“. Ką bendro su  BK 145 straipsnio pagrindine ginama vertybe turi tokie R. N. žodžiai, pasakyti žmonai, kaip „sieks, kad ji būtų atleista iš darbo, L. N. darbdaviams teigė, kad ši iš darbo vagia, po to juokėsi iš L. N., kad dabar ją išmes iš darbo“, arba „L. N. vadino necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais ,,žiurkė“, ,,kekšė“, ,,sutrauka“, ,,vagis“. Pažymėtina, kad būtina skirti žmogaus terorizavimą buitine prasme ir žmogaus terorizavimą teisine (BK 145 straipsnio 2 dalies) prasme. Kaip pagrįstai nurodo kasatorius, teismai nepateikė nė vieno argumento, kuris liudytų pasakytų grasinimų tikrumą ir vykdymo realumą. Be to, tarp skirtingu laiku kasatoriaus pasakytų žodžių, kuriuos galima vertinti kaip grasinimą, yra gana ilgas – net metų laikotarpis, tai kelia abejonių dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinojo įrodyti sistemiškumo pažymio.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliacinį skundą, ypatingą dėmesį sukoncentruodamas į tą apeliacinio skundo dalį, kuria ginčijamas tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, o ne vien perrašyti apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, kurie, teisėjų kolegijos manymu, aiškiai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį R. N. byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alvydas Pikelis

 

                                                                                                                        Dalia Bajerčiūtė

 

                                                                                                            Vytautas Piesliakas