Civilinė byla Nr. 2-4433-512/2018

Proceso Nr. 2-06-3-01866-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei J. G., institucijos atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui G. G., dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, kreditorius B2Kapital, SIA atstovas UAB „Skolų valdymo centras“ (buvęs kreditorius - Provident Polska s.A. filialas „Provident Polska“, išvadą teikiančiai vaiko teisių apsaugos institucijai

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką, tarp ieškovės J. G. ir atsakovo G. G. įregistruotą Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. G. G. kaltės; priteisti iš atsakovo G. G. bendram vaikui O. G. a.k. (duomenys neskelbtini) - išlaikymui po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol vaikas sulauks pilnametystės; išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai, ieškovei J. G.. Nustatyti nepilnamečio vaiko O. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, J. G.; palikti ieškovei santuokinę pavardę „G."; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuokos pradžioje Ieškovė ir Atsakovas tikėjosi, kad galės sukurti normalų šeimyninį gyvenimą. Tačiau Atsakovas jau eilę metų nesirūpina šeima, nuolatos girtauja ir smurtauja. Būdamas neblaivus tampa agresyvus, smurtauja namuose, net nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Dėl Atsakovo smurtavimo Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją ir dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl Atsakovo smurto ir pavojingo elgesio Ieškovė buvo priversta palikti namus ir kreiptis pagalbos Klaipėdos savivaldybės administracijos įstaigos pagalbos moterims padalinį, kuriame šiuo metu ir gyvena. Atsakovas nėra lojalus šeimai, nuolatos girtauja ir smurtauja šeimoje, pažeidžia sutuoktinio pareigas iš esmės ir tarp Ieškovės ir Atsakovo nebėra jokių šeimos santykių, kurie yra santuokos ir bendro gyvenimo pagrindas ir visi Ieškovės mėginimai juos atkurti buvo bevaisiai. Ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka yra iširusi ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Santuoka yra nutrauktina dėl Atsakovo kaltės. Su Atsakovu turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikymas yra būtinas kiekvieną dieną, o vaiko tėvas neskiria lėšų vaiko išlaikymui, Ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo dalyvauti teismo posėdyje nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, buvo teistas ir dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini), šalys turi bendrą vaiką O. G., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. pradžios ieškovė dėl atsakovo vartojamo smurto prieš ją, gyvena pagalbos moterims padalinyje. Jos pajamas sudaro tik vaiko priežiūros išmoka, atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. Sutuoktiniai turi solidarią prievolę kreditoriui.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas G. G. 2018 m. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus. Taigi, jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama.

Atsižvelgiant į prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės „G.“ ir „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai priteisiant iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės pajamas sudaro tik vaiko priežiūros išmoka, jokio turto, gyvenamosios vietos ji neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur. Atkreiptina, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiko rūpinimosi našta, nes su ja lieka gyvena šalių nepilnametė dukra.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas, iš atsakovo dukters išlaikymui priteistina po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 str. 2 d.).   

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 str.) iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, o atsakovas negali suteikti vaikui gyvenamosios vietos, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 str.).

Dėl turto ir prievolių

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys kreditus iš Provident Polska s.A. filialas „Provident Polska“ paėmė gyvendami santuokoje. Įrodymų, kad paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra, todėl ši prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių prievole kreditoriaus teisių perėmėjui B2Kapital, SIA atstovaujamai UAB „Skolų valdymo centras“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 133 Eur (72 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui; 41 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies mokėjimo buvo atleista. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 123 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis) bei 10 Eur ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, tarp J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl G. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes „G.“ ir „G.“.

Priteisti iš G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai O. G. a.k. (duomenys neskelbtini) - po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai J. G..

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. G..

Prievoles pagal 2015-06-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. 100363058 ir 2015-09-07 Vartojimo kredito sutartį Nr. 100795556 pripažinti solidariomis J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 123 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų J. G..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Mickevičius