Civilinė byla Nr. 2-370-550/2013

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00171-2013-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

25.3.; 42.11.1.; 45.1.; 99.5.; 99.7.;

99.9.; 113.1.; 116.1.; 

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 9 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,

sekretoriaujant  Audronei Argustienei, dalyvaujant:

ieškovės atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

atsakovui  D. S., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo pardavus netinkamos kokybės daiktą,

n u s t a t ė :

ieškovė A. L. ieškiniu (b.l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovo D. S. 4000 Lt turtinės žalos atlyginimą, panaikinant pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminių pažeidimų, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-12-08 tarp jos, atstovaujamos D. L., ir atsakovo D. S. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas jai pardavė lengvąjį automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 320000 km, už 4000 Lt. Automobilis į Panevėžį buvo atgabentas ant autovežio, nes jis buvo po autoįvykio, t. y. daužtas. 2012-12-12 įsigytą automobilį nuvarė į UAB „Kemi Service“ centrą, esantį Panevėžio m., tikslu sutvarkyti bėgantį skystį iš hidraulinės sistemos, patikrinti automobilio pakabą, variklio darbą bei atlikti kompiuterinę diagnostiką dėl užsidegusios AIR BAG sistemos indikacinės lemputės. Tuo pačiu buvo užfiksuoti odometro rodmenys – 346596 km. Sutvarkius hidraulinio skysčio nuotėkį ir užkūrus variklį, jis dirbo netolygiai, nes nedirbo vienas cilindras. Kai pakilo variklio darbinė temperatūra, iš išmetimo sistemos pradėjo sklisti mėlini dūmai ir jautėsi tepalo kvapas, tada nutrūko aušinimo žarna ir ištekėjo aušinimo skystis. UAB „Kemi Service“ centro meistras informavo dėl galimo variklio gedimo ir rekomendavo su šiais nustatytais trūkumais (defektais) automobilio neeksploatuoti. 2012-12-12 buvo išduotas defektinis aktas. Nurodė, kad su automobilio pardavėju D. S. apie tai buvo kalbėta telefonu tą pačią dieną, pranešant apie variklio gedimą, kuris buvo nuslėptas. Atsakovas pareiškė, kad pasikalbės su savo meistrais, ar taip gali būti, ir pranešė, kad nieko apie tuos defektus nežino. Po to dar buvo atsiuntęs žinutę, kad ieškos kompromiso, tačiau daugiau nebendravo. Nurodė, kad tą pačią dieną buvo pakeistas duslintuvas. Kad transporto priemonę būtų galima naudoti, reikia didelių investicijų. Su atsakovu norėjo susitarti gražiuoju, todėl 2012-12-12 atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl parduoto netinkamos kokybės daikto. 2012-12-28 buvo gautas atsakovo advokato atsakymas į pretenziją, kuriame teigiama, kad D. S. nenuslėpė jokių automobilio gedimų, mažinti kainos nesutinka, nes ji ir taip buvo sumažinta 800 Lt, o pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad apžiūrint automobilį atsakovo gyvenamojoje vietoje dalyvavo pažįstamas M. L., išmanantis apie automobilius. Apie variklio gedimą nebuvo jokios kalbos, atsakovas užtikrino, kad variklis geras, tik pats automobilis daužtas. Jis neleido užkūrus automobilį juo važiuoti ar bent stipriau paspausti greičio pedalą, motyvuojant tuo, kad sugedęs duslintuvas. Kaina buvo sumažinta iki 4000 Lt abipusiu susitarimu. Mano, jog atsakovas neleido geriau apžiūrėti automobilio, kad nepastebėtų, jog blogai dirba variklis ir taip nuslėpė parduodamo daikto trūkumus. Jei būtų laiku pastebėtas minėtas defektas, pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų sudaryta, nes tokia prekė yra nereikalinga. Be to, tik vėliau pastebėjo, jog atsakovas į sutartį įrašė, kad automobilio rida yra 320000 km, kas akivaizdžiai neteisinga, nes autoservise užfiksuota, kad automobilis pravažiavęs 346596 km. Tad spidometro rodmenys buvo sumažinti, taip parodant geresnę automobilio būklę. Kadangi automobilis nenaudojamas, o norint juo važinėti reikalingos didelės piniginės investicijos, kurių ji neturi, prašo, kad atsakovas grąžintų sumokėtą 4000 Lt kainą ir atsisakytų sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodė, kad ieškinyje dėl suklydimo buvo neteisingai nurodytas prašomų priteisti palūkanų dydis, t. y. nurodytos 6 procentų, tačiau turi būti 5 procentų, kadangi šalys yra fiziniai asmenys. Todėl prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas D. S. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 17-19) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011-12-09 ginčo automobilis pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta galinė automobilio dalis, todėl nuo to laiko automobilis buvo neeksploatuojamas. Iki autoįvykio automobilis buvo tvarkingas, jis buvo naudojamas pagal paskirtį, jokių automobilio gedimų nebuvo fiksuota, išskyrus tai, kad, kad dešinės pusės priekinės durys ir dešinės pusės galinis sparnas buvo paveikti korozijos, jokių variklio gedimų nebuvo. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. nusprendė automobilį parduoti, apie parduodamą automobilį paskelbė internete. Vienas iš pirkėjų buvo D. L., kuris buvo atvykęs tris kartus. Atvykęs 2012-12-07 D. L. automobilį apžiūrėjo, buvo jį užvedęs. Antrą kartą jis atvyko gruodžio 8 d., išsamiai automobilį apžiūrėjo, buvo jį užvedęs, žiūrėjo kaip dirba variklis. Kadangi automobilis buvo daužtas, kitų gedimų tarpe buvo sugadintas duslintuvas, D. L. buvo įspėtas, kad negalima stipriai spausti greičio pedalo, kadangi gali sugesti variklis. Iš pradžių D. L. norėjo automobiliu važiuoti į Panevėžį, tačiau jam buvo pasakyta, kad to daryti negalima, nes gali būti pakenkta varikliui, nurodyta automobilį gabenti spec. transportu. Buvo pasirašyta sutartis, D. L. prašymu pirkėja buvo įrašyta jo mama A. L.. Pasirašius sutartį, D. L. sumokėjo pinigus, tada jis išvyko ir grįžo tą pačią dieną, po kelių valandų su tralu. Atvykęs dar kartą tikrino variklį, jis veikė. Pradinė automobilio kaina buvo 4800 Lt, D. L. prašė ją sumažinti, jis sutiko ir automobilis buvo parduotas už 4000 Lt. Nurodė, kad D. L. turėjo visas galimybes apžiūrėti automobilį ir tą jis darė kelis kartus. Jam buvo paaiškinta, kad automobilis prieš metus buvo patekęs į autoįvykį, nuo to laiko nebuvo naudojamas. Paskelbus apie automobilio pardavimą, keletą kartų variklis buvo įjungtas atvykusių kelių pirkėjų. Tvirtina, kad nenuslėpė jokių automobilio gedimų, priešingai, pirkėjas norėjo automobiliu važiuoti į Panevėžį, tačiau jis buvo kategoriškai įspėtas, kad to daryti negalima, nes dėl sugedusio duslintuvo gali sugesti variklis. Be to, pirkėjui kartu su automobiliu buvo perduoti ir dokumentai apie autoįvykį bei automobilio pažeidimus, iš kurių labai aiškiai matyti, kad automobilis metus laiko buvo nenaudojamas. D. L., pirkdamas automobilį, žinojo, kad automobilis yra patekęs į autoįvykį, buvo sudaužytas, duslintuvas buvo sulaužytas, automobiliui buvo būtinas remontas, jis buvo stipriai apgadintas, jis visa tai matė, todėl visiškai nesuprantami ir nepagrįsti yra ieškinio  reikalavimai. Dėl pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuotos automobilio ridos nurodė, kad atsakovas keletą kartų buvo įsėdęs į automobilį, todėl galėjo matyti rodmenis.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad automobilis BMW po autoįvykio kieme stovėjo apie metus laiko ir per šį laiką nebuvo kuriamas. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis buvo apžiūrėtas tris kartus. Pirmos apžiūros metu buvo įdėtas akumuliatorius iš kito automobilio ir automobilis buvo užkurtas. Vienas cilindras nelabai gražiai dirbo. Tuomet D. L. pasakė, kad atvažiuos vėliau ar paskambins. Po kelių dienų jis paskambino ir paprašė užkurti automobilį, kad variklis būtų šiltas. D. L. atvyko su savo draugu, automobilio variklyje temperatūra buvo pakelta iki 90 laipsnių, jie apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo „pagazuotas“. D. L. norėjo su automobiliu važiuoti į Panevėžį, tačiau jis pasakė, kad neįmanoma važiuoti, nes vilkosi bakelis, trūkęs hidraulinės pakabos vamzdelis, išbėgęs visas skystis. Pirkėjas su draugu norėjo pavalgyti ir apsispręsti dėl pirkimo, todėl jie nuvažiavo iki netoli jo namų esančio baro. Grįžo po 30 min. ir sutarė dėl automobilio pardavimo kainos, buvo sudaryta sutartis. Vakare atvažiavo su autovežiu. Automobilį užsikūrė, užsivarė ant autovežio. Automobiliui jokių garantijų nedavė, kadangi jis metus laiko stovėjo, niekas nebuvo daryta, todėl neįsivaizdavo, kas gali būti su tuo automobiliu. Prieš autoįvykį automobilis buvo visiškai tvarkingas, važinėjantis ir tinkamas eksploatavimui. Sandorio metu viskas buvo apžiūrėta, užkurta, bandyta. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė jis. Į spidometro rodmenis nežiūrėjo, nemanė, kad tai svarbu, parodymus užrašė iš atminties. Automobilį norėjo parduoti anksčiau, dėjo skelbimus. Pirmą kartą kainą buvo nurodęs apie 9000 Lt, bet neatsirado pirkėjo. Po to sumažino sumą 1 500 Lt.  Paskutinį kartą automobilio kaina buvo nurodyta 4500 Lt ar 5000 Lt, galėjo būti 4800 Lt. Po sutarties sudarymo praėjus 3 dienom buvo informuotas, kad automobilis netinkamas, buvo atsiųstas pranešimas, kad automobilio variklis defektuotas. Pranešime buvo parašyta ,,gali atvažiuoti pasiimti automobilį, berniukų nesiųsiu, nes variklis yra sugedęs“. Pranešimą parašė L.. Jis nepasirašė, todėl negali teigti, kad jis siuntė iš savo telefono. Jis nesutiko ir perskambino, buvo susijaudinęs ir norėjo ieškoti kompromiso. Kreipėsi į draugus, kurie patarė kreiptis pas advokatą. Nurodė, kad   automobilį pardavė kaip metalo laužą, nes įvertinimas buvo toks, kad remontuoti neapsimoka, nes labai brangios kėbulo detalės. Kad automobilis parduodamas detalėms, skelbime nebuvo parašyta, tačiau buvo sudėtos fotonuotraukos, kaip jis atrodo po autoįvykio.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-12-08 ieškovė A. L., atstovaujama atstovo pagal įgaliojimą  D. L., ir atsakovas D. S. sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 4000 Lt kainą įsigijo automobilį BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos (b. l. 7, 6, 12).

Pirkėja A. L. pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4000 Lt žalos atlyginimo, panaikinant pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminių pažeidimų, kadangi pardavėjas nuslėpė, jog automobilio variklis yra su dideliais defektais, dėl kurių automobilio negalima eksploatuoti, o juos ištaisyti reikia didelių investicijų. Taigi nors ieškovės reikalavimas formuluojamas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė iš esmės siekia pasinaudoti CK  6.334 str. 1 d. 4 p. pirkėjui, nusipirkusiam netinkamos kokybės daiktą, suteikta teise atsisakyti sutarties ir reikalauti pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, t. y. nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo– pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis buvo sudaryta dėl 1998 m. laidos automobilio (b. l. 12) pirkimo-pardavimo, t. y. ieškovė įsigijo keturiolika metų eksploatuotą automobilį, todėl ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas, o juo labiau ilgą laiką, daiktas, neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos (b. l. 20-37), ieškovės įsigytas automobilis BMW 740 buvo apgadintas autoįvykio, įvykusio prieš vienerius metus iki ginčo sutarties sudarymo, metu, buvo stipriai apgadinta automobilio galinė dalis. Iš vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2013-02-17 (galiojo ginčo sutartis sudarymo metu), nustatyta automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą – 13415,82 Lt, transporto priemonės likutinė vertė – 5235,40 Lt. Vertinimo dieną automobilio rida buvo 346590 km ir kaip nurodyta vertinimo ataskaitoje, ji buvo 52590 km didesnė nei normuota rida (t. y. vidutinė statistinė tokio amžiaus automobilio rida). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės atstovas D. L. automobilį apžiūrėjo tris kartus, pirmą kartą atvykus buvo užkurtas variklis, ir atsakovo teigimu, jau tuo metu girdėjosi, kad vienas cilindras „negražiai“ dirba. Antrą kartą D. L. automobilį atvyko apžiūrėti su draugu, automobilis buvo užkurtas, temperatūra buvo pakelta iki 90 laipsnių, „pagazuota“. Pažymėtina tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. O jei patikrinimo metu nustatoma, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų jam patikrinimo išlaidas (CK 6.328 str. 2 d.). Teismo nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 14 metų naudotą automobilį pirko per jos pačios įgaliotą asmenį, kuris neturi specialių žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, į tai, kad automobilio nebuvo galima išbadyti važiuojat dėl autoįvykio metu stipriai apgadintos automobilio galinės dalies, ieškovė, kaip protinga, apdairi ir rūpestinga pirkėja, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) autoservise ar pan. Tuo pačiu ieškovė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, galioja. Nagrinėjamu atveju šalys į 2012-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį jokių sąlygų dėl automobilio techninės būklės neįtraukė, automobilio trūkumų neaptarė. Atsakovas tvirtina, kad jokios garantijos automobiliui nedavė, nes pats nežinojo, kokia yra metus nenaudojamo automobilio būklė. Tuo tarpu ieškovė, ieškinyje teigdama, jog atsakovas užtikrino, jog automobilio variklis yra geras, jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė, neprašė kaip liudytojus apklausti jos atstovo D. L. ir kito asmens, kartu D. L. atvykusio apžiūrėti automobilį. Taigi atsakovo paaiškinimai, jog jokios garantijos dėl automobilio būklės jis nedavė, yra nepaneigti, todėl teismas sprendžia, kad pati ieškovė prisiėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.

              Iš UAB „KEMI Service“ meistro K. M. 2012-12-12 surašyto defektinio akto Nr. K111220212 matyti, kad praėjus 4 dienoms po ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis BMW 740 buvo atvežtas autovežiu į UAB „KEMI Service“ centrą, esantį Panevėžyje. Akte pažymėta, kad sutvarkius hidraulinio skysčio nuotėkį ir užkūrus variklį, variklis dirbo netolygiai, nedirbo vienas cilindras, pakilus variklio darbinei temperatūrai, iš išmetimo sistemos pradėjo sklisti mėlyni dūmai ir jaustis tepalo kvapas, dirbant varikliui, trūko aušinimo žarna ir ištekėjo aušinimo skystis. Klientas D. L. buvo informuotas dėl galimo variklio gedimo bei nurodyta, jog automobilio su šiais trūkumais eksploatuoti nerekomenduojama (b. l. 11). Taigi šiame akte konstatuotas galimas automobilio variklio gedimas, tačiau konkreti variklio gedimo priežastis nenurodyta. Byloje paskyrus techninę ekspertizę, teismo ekspertas pateikė išvadą, kad automobilio BMW 740 variklis yra sugedęs ir eksploatavimui netinkamas, variklis buvo sugedęs 2012-12-08 sandorio metu (b. l. 71-74). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta: <... Užvestas variklis 4-5 min. dirbo normaliai ir padidinto dūmingumo nesimatė. Variklio darbo temperatūrai artėjant prie normalaus įkaitimo, pradėjo matytis padidintas dūmingumas iš abiejų dujų išmetimo vamzdžių. Padidinus apsukas (t. y. pagazavus), veržėsi labai padidinto dūmingumo kamuoliai.<...>Beveik tuo pačiu metu pradėjo tekėti aušinimo skystis iš aušinimo radiatoriaus ar kitoje vietoje.<...> Padidintas dūmingumas bei aušinimo skysčio nutekėjimas neabejotinai nusako variklio netvarkingumą. Techniškai tai suprantama, kaip  susidėvėjusi variklio stūmoklinė grupė, o taip pat galimi ir kitokio pobūdžio variklio galvučių gedimai, įtakojantys padidintą išmetamųjų dūmų dūmingumą. Variklio cilindrų kompresija nustatyta svyruojamojo pobūdžio nuo 9 iki 10 atm. Tai gerokai pasidėvėjusį variklį atitinkantys matmenys. Kompresiniai, tepaliniai žiedai, variklio galvučių vožtuvai, vožtuvų sandarinimo elementai gali būti padidinto susidėvėjimo ir reikalauti keitimo. Šiuo konkrečiu atveju variklio defektams pašalinti būtina ardyti variklį, ir nustatyti defekto priežastį  ir tik po to bus galima nustatyti, kokie išlaidų kaštai reikalingi defektams pašalinti. Šio pobūdžio darbo apimtis brangi – didelės keičiamų detalių kainos, todėl šiandieninėje praktikoje tokio susidėvėjimo varikliai neremontuojami, o ieškoma kito mažiau susidėvėjusio variklio, senojo neremontuojant. Tai gyvenimiška praktika. Remontuoti variklį naujomis detalėmis yra ypatingai brangu ir ekspertas šiuo momentu, nežinodamas tikrosios variklio gedimo priežasties, išlaidų kaštų varikliui suremontuoti nustatyti negali>“. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas V. G. nurodė, kad išvadą, jog 2012-12-08 automobilio variklis buvo sugedęs pateikė atsižvelgęs į tai, jog matėsi aiškūs sugedimo, variklio susidėvėjimo požymiai, kurie staigiai neatsiranda. Normali kompresija yra 12-14 atmosferų, o jeigu ji yra kritusi, tai aiškiai rodo, kad variklis turi susidėvėjimo požymius. Kompresijai automobilio amžius įtakos turi, bet per šį laiką automobilio variklis gali būti suremontuotas, sutvarkytas ir tada bus geras slėgis ir kiti parametrai. Jeigu automobilis nebuvo remontuojamas, turi didelę ridą, aišku, kad kažkas ten bus. Tokios būklės automobilis technikinės apžiūros nepraeitų dėl didelio išmetamo CO kiekio. Taigi teismo ekspertizes metu taip pat nebuvo nustatytos konkrečios automobilio variklio gedimo priežastys, tačiau kaip galima spręsti iš ekspertizės išvados tiriamosios dalies bei teismo eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyti automobilio trūkumai  - padidintas dūmingumas, aušinimo skysčio nutekėjimas bei sumažėjusi variklio cilindrų kompresija aiškiai parodo variklio susidėvėjimą. Todėl pagal pateiktus įrodymus galima spręsti, jog automobilio variklio trūkumai yra normalūs, atsižvelgiant į automobilio įprastą nusidėvėjimą po 14 metų naudojimo. Kaip minėta aukščiau, transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyta automobilio BMW 740 rinkos vertė prieš apgadinimą – 13415,82 Lt, transporto priemonės likutinė vertė - 5235,40 Lt. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, pradžioje jis automobilį mėgino parduoti už 9000 Lt kainą, vėliau kainą sumažino 1500 Lt, galiausiai paskelbė apie automobilio pardavimą už 4800 Lt. Ieškovei automobilį atsakovas pardavė už 4000 Lt, t. y. abipusiu šalių susitarimu kainą nuleido dar 800 Lt ir pardavė už gerokai mažesnę kainą nei nustatyta automobilio likutinė vertė. Atsižvelgiant į transporto priemonės vidutinės rinkos vertės prieš apgadinimą, likutinės vertės ir faktinės pirkimo-pardavimo kainos skirtumus, spręstina, kad automobilio pirkimo-pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į faktinę automobilio techninę būklę. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovė už 4000 Lt įgijo daiktą, neatitinkantį 14 metų senumo automobiliui keliamų kokybės reikalavimų. Dėl neteisingai į pirkimo-pardavimo sutartį įrašytos automobilio ridos teismas pažymi, kad tikrąją automobilio ridą ieškovės atstovas, per kurį buvo sudaryta ginčo sutartis, galėjo nesunkiai patikrinti apžiūrinėjęs automobilį, todėl šis neatitikimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė gavo tai, ko kaip protinga, atidi ir rūpestinga pirkėja galėjo tikėtis gauti pagal ginčo sutartį, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatytu savo teisių gynybos būdu – grąžinti už naudotą automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto (automobilio) pardavimo nėra pagrindo pripažinti esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.  

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt atstovavimo išlaidos, kurias patvirtina 2013-03-01 pinigų priėmimo kvitas (CPK 93 str.  1 d., 98 str.).

Kadangi Kauno VGTP tarnybos 2013-09-13 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos.    

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.    

Teisėjas                                                                                            Vitalijus Kondratjevas