Civilinė byla Nr. 2A-1523-115/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00628-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.1.; 45.5.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. P. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo R. P. 4 980,22 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 254,12 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 157 Lt žyminio mokesčio, 480 Lt už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą bei 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą. Paaiškino, kad atsakovas už šildymą ir karštą vandenį nemokėjo, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. liko neapmokėta 4980,22 Lt už šilumos energiją. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims", atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. kovo 5 d. - iš viso 254,12 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovui priklausančiam butui šiluma nėra teikiama nuo 2002 m. vasaros ir tai ieškovui yra žinoma, kadangi atsakovui priklausančio buto namo administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009 m. vasario 9 d. techninės patikros aktu patvirtino, kad radiatoriai bute J.Basanavičiaus g. 18-64, Vilniuje, yra demontuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 4.980,22 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas - 149,15 Lt žyminio mokesčio, 2,75 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą bei 456 Lt advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad nagrinėjama byla analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtai bylai Nr. 3K–7–359/2007, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoms byloms: Nr. Nr. 2A-954-464/2009; 2A-419-115/2010; Nr. 2A-442-464/2010, Kauno apygardos teismo nagrinėtai bylai Nr. 2A-442-464/2010.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad, įgyvendindamas įstatymo suteiktą atjungimo galimybę, tinkamai ir leistinu būdu atsijungė ir pagrįstai nutraukė šalių pasirašytą šildymo sutartį. Teismo protokoline nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-596-574/2009 pateikti rašytiniai įrodymai, UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009 m. vasario 9 d. J.Basanavičiaus g. 18A-64, buto techninės patikros aktas, kuriuo konstatuota, kad atsakovui priklausančiame bute šildymo radiatoriai demontuoti (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009 b. l. 70) bei 2009 m. vasario 11 d. V. P. IĮ „Santechnikos sistemos“ pažyma (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009; b. l. 96), patvirtina tik savavališko buto šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo, kad yra nustatyta tvarka atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Į civilinę bylą Nr. 2-596-574/2009 pateiktas 1998 m. rugpjūčio 20 d. namo J.Basanavičiaus g. 18A butų savininkų sutikimas dėl atsakovui priklausančio buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos (civilinės bylos Nr. 2-596-574/2009, b. l. 85) negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu šilumos vartojimo įrenginių atjungimo teisėtumą, nes jis patvirtina tik namo bendrasavininkų sutikimą su atjungimu, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atliktą atsijungimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-932/2001; Nr. 3K-3-1311/2002; Nr. 3K-3-94/2004; Nr. 3K-3-155/2005; Nr. 3K-3-480/2006; Nr. 3K–7–359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Tačiau teismas konstatavo, jog atsakovas nustatytos atsijungimui tvarkos nesilaikė, o vien tik bute esančių šildymo prietaisų savavališkas atjungimas ir papildomos elektros energijos prietaisų sumontavimas negali būti laikomas atjungimu nuo visos daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas negavo šilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančių inžinerinių tinklų, kurie eina per jam priklausantį butą.
Teismas sprendė, jog butų savininkams įtvirtintos teisės atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su teisės aktais nustatytomis atjungimo sąlygomis bei tvarka. Jų nepaisymas, o atsakovas, šios tvarkos atsijungdamas nesilaikė ir to pats neginčija, laikomas piktnaudžiavimu teise ir neginamas (CK 1.137 str. 3 d.), todėl atsakovui išlieka pareiga susimokėti už visam namui bendroms reikmėms tiektą teiktą ir jam, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį.
Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.), bet ne įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims". Ieškovas neįrodinėjo reikalavimo pagrįstumo jokiais kitais faktiniais pagrindais, todėl teismas, remdamasis rungimosi principu, šio reikalavimo pagrįstumo kitais faktiniais pagrindais nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Atsakovas už negautą šilumą jam nuosavybės teise priklausančiame bute neturėtų mokėti, nes nei vienas norminis aktas nenustato tokio pobūdžio sankcijos, jog už savavališką (tame tarpe ir laikiną) atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos – nepriklausomai nuo to, ar buto savininkas naudoja tiekiamą šilumos energiją, ar jos nenaudoja – privalo mokėti už bendrą šilumos energijos tiekimą.
2. Atsakovas laikinai atsijungdamas nuo šildymo sistemos nepadarė žalos kitiems namo gyventojams, namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimą atjungti atsakovo butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir nekėlė klausimu, kad sutarties dėl atsakovo buto šildymo nutraukimo jiems padarys žalos. Atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, jame yra alternatyvi šildymo sistema.
3. Atsakovo buto atjungimas nuo centralizuotos sistemos nedaro žalos tretiesiems asmenims, o tą patvirtina 2009 m. vasario 11 d. V. P. IĮ „Santechnikos sistemos“ pažyma. Net ir laikant atsakovui priklausančio buto atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos neteisėtu, ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Jokie teisės aktai nereguliuoja laikino atsijungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-596-574/2009 pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009-02-09 J.Basanavičiaus g. 18A-64, buto techninės patikros aktas patvirtinta, kad atsakovui priklausančiame bute šildymo radiatoriai demontuoti. Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal teismų praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi praktikos, kad radiatorių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką yra piktnaudžiavimas savo teise ir tokiu būdu pažeidžiamos šilumą teikiančios įmonės teisės ir galimybė gauti atlyginimą už visam daugiabučiui namui tiektą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Asmens piktnaudžiavimas savo teise atima iš jo galimybę ginti ją teismine tvarka.
Ginčo dėl to, kad atsakovui priklausantis butas nebuvo tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., byloje nėra. Tą patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir atsakovo paaiškinimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją, kuri paskirstoma visiems butams pagal jų plotą, kadangi ieškovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovo butui tenkančio apmokėti energijos kiekio. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Aptariamu atveju ieškovo patirta žala yra siejama su atsakovo įsiskolinimu už jam priklausančiam butui paskaičiuotu suvartotos šilumos energijos kiekiu. Paties atsakovo veiksmai neteisėtai atjungiant jam priklausančio buto šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos užkertą kelią jam gintis nuo pareikštų ieškovo reikalavimų tuo pagrindu, kad jis nebėra faktinis ieškovo teikiamos šilumos energijos vartotojas (CK 1.137 str. 3 d.). Be to, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad jis negavo šilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkiams priklausančių inžinerinių tinklų, kurie eina per jam priklausantį butą. Ta aplinkybė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja laikino atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, aptariamu atveju nėra reikšminga, kadangi bet kokiu atveju laikinai ar nuolatinai atjungdamas savo butą nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovas privalėjo laikytis atjungimo metu galiojusių teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tokie aktai tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V patvirtinta Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarka.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas visapusiškai bei objektyviai įvertinus byloje surinktą medžiagą bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat laikantis kasacinio teismo praktikos (CPK 4 str.). Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Algirdas Auruškevičius
Rūta Veniulytė - Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė