Civilinė byla Nr. e2A-494-924/2020  

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18567-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28949-584/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 159,22 Eur negrąžintą kredito dalį, 180,04 Eur palūkanas, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2 159,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 523,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,63 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo M. M., 2019 m. vasario 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2227,85 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1239,55 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 169,90 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. vasario 26 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų, tačiau atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. spalio 30 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

2.       Atsakovas M. M. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. M. ieškovės UAB „NEO Finance“ naudai 2 159,22 Eur negrąžintą kredito dalį, 180,04 Eur palūkanas, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2 159,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 169,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,63 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 216,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygų 5.14 punktą ir 5.4 punkto dalį, nukreipiančią į 5.14 punktą, susijusias su tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimu. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškove sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 227,85 Eur vartojimo kreditą 60 mėn., o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Teismui atlikus šių įrodymų vertinimą, ieškovės reikalavimą dėl negrąžinto kredito sumos priteisimo teismas laikė pagrįstu, todėl tenkintino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 159,22 Eur negrąžintą kredito dalį, 180,04 Eur palūkanas, 19 procentų dydžio sutartinės palūkanas už negrąžintą 2 159,22 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,63 Eur sutartines palūkanas (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7, 1.16, 1.29, 2.1, 3.1, 3.5.2, 5.1, 8 punktai, Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos; Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.251, 6.260, 6.870, 6.873, 6.886 straipsniai).

5.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 169,90 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėjo, kad 169,90 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 3 637,30 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2 227,85 Eur kredito suma + 1 239,55 Eur palūkanos + 169,90 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismo vertinimu, 169,90 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 p. nenurodytas tikslus ir aiškus tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies skaičiavimas. Todėl vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygų 5.14 p. ir 5.4 p. dalį, nukreipiančią į 5.14 p., susijusį su tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimu, teismas pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio. Atsižvelgiant į tai, likusią reikalavimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas vertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė (CPK 178 str.).

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš atsakovo, laiku neatsiskaičiusio su ieškove, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkinęs ieškinį iš dalies nustatė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 65 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 57 Eur žyminį mokestį ir 159,91 Eur išlaidas už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo M. M. 1 523,61 Eur tarpininkavimo mokesčio; 333,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. M. 33,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Skundžiamame sprendime už akių buvo neteisingai išaiškinta, kad nėra nurodytas tikslus ir aiškus tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies skaičiavimas, nes bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Tarpininkavimo mokestį (toliau tekste - Mokestis) ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant. kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Pažymėtina, jog Mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu.

8.2.       Pagal Lietuvos Banko valdybos nutarimą „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties.

8.3.       Apeliantė prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis. Taip pat standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai. Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. p nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 169,90 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

8.4.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Pažymėjo, kad teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio. Apeliantas nurodo, kad analogiškoje civilinėje byloje apeliacinis teismas pasisakė, jog Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3. punktas) yra aiškiai nurodyta iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas šalių sulygtas Vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas tik su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima. (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019).

8.5.       Kauno apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas, sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas ar priverstas sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-144-259/2019l Nr. e2A-119-254/2019, 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).

8.6.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies (1 366,61 Eur) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 17 d. ieškovė AB NEO Finance su M. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui 60 mėn. terminui suteikė 2227,85 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovui nevykdant Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. vienašališkai nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

13.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2159,22 Eur negrąžinto kredito, 180,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 19 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 1 523,61 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,63 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas reikalavimą dėl 1 366,61 Eur (1 523,61 Eur – 169,90 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su 2019 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė skunde teigia, kad tarpininkavimo mokestis atsakovui aiškiai buvo nurodytas, jo formuluotė aiški, detalizuota, dėl to teismas turėjo jį priteisti.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tarpininkavimo mokestis buvo nurodytas vartojimo kredito sutartyje, jis aprašytas, detalizuotas, nurodyta jo skaičiavimo tvarka. Tačiau kitas aspektas tas, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tiktas sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisė normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sprendžia, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta Sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir ši sąlyga bei Sutarties sąlygų 5.14 p. ir 5.4 p. dalis, nukreipianti į 5.14 p., susijusį su tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra sąžiningos vartotojo atžvilgiu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

15.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties Bendrosios dalies 1.29 punkte nustatyta, kad „tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte, bei jo 5.3.1, 5.3.2 papunkčiuose, nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1 p.); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (Sutarties 5.3.2 p.). Taip pat Sutartyje numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (Sutarties 5.4, 5.14 punktai).

16.       Apeliantė neginčija to, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 4,90 procentai nuo kiekvienos grąžintinos įmokos (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas, Specialiosios sąlygos „Tarpininkavimo mokestis“), ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2 punkte nustatyta tvarka, kuris su nuolaida tvirta suma yra 169,90 Eur, t. y. būtent tiek, kiek pirmosios instancijos teismas priteisė ((2227,85 Eur grąžintino kredito suma + 1239,55 Eur grąžintinų palūkanų sumą) x 4,9 proc.). Apeliantės teigimu, ir padidintas tarpininkavimo mokestis, kuris paskaičiuotas netaikius sutartyje numatytos nuolaidos, atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

17.       Įvertinus kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarką bei jo mokėjimo atvejus, akivaizdu, kad kreditoriaus teisė reikalauti tarpininkavimo mokesčio atsiranda, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, Sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu (bauda - nuolaidos netaikymas sutartam tarpininkavimo mokesčiui) iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia „tarpininkavimo mokesčio“ sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme turi būti vertinama kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

18.       Vartojimo kredito įstatymo

19.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje nurodytas tarpininkavimo mokestis (1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos), kuris taikomas vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, yra neproporcingai didelė našta vartotojui, jis ženkliai viršija fiziniams asmenims, kaip vartotojams, teisės aktais nustatytą 0,05 procentų delspinigių dydį (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį, aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad sutartyje nurodytos sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies (1,2 procento netesybų per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos) bei jo skaičiavimo tvarkos yra nesąžiningos, todėl pirmosios instancijos teismas ex officio pagrįstai šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.

20.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiškose bylose vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiškios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, ir kt.), kuriose buvo pripažinta ieškovė teisė į visą Sutartyje nurodytą tarpininkavimo mokestį.

21.       Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad nurodytose apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose buvo kitaip sprendžiamas klausimas dėl tarpininkavimo mokestį nustatančių vartojimo kredito sutarties sąlygų vertinimo, tačiau šios bylos vertintinos kaip pavieniai teismų praktikos atvejai ir iš esmės neatspindi šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-367-855/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas dėl netesybų (tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies bei jos skaičiavimo tvarkos), nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                   Edvardas Paliokas