Civilinė byla Nr. 2-24-874/2018 m.
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01029-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.4.1.6
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 26 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,
sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,
dalyvaujant ieškovės A. B. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,
išvadą teikiančios institucijos atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė visiškai, prašydama terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečio sūnaus A. B. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (ieškove); suteikti ieškovei teisę išsivežti sūnų A. B. nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur kas mėnesį; vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną (ieškovę); priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. B. įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme 5 800 Eur; vaiko išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną (ieškovę); priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaiku A. B., nedalyvauja jo auginime ir auklėjime, jo neišlaiko. Šios aplinkybės sudaro pagrindą terminuotai riboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Vaikas nuo gimimo gyvena su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove. Nuo vaiko gimimo pirmus tris mėnesius atsakovas gyveno kartu su ieškove, bet atsakovas neturėjo darbo, pajamų ir ieškovė grįžo į Lietuvą pas tėvus, nes negalėjo pragyventi. Ieškovė su vaiku kurį laiką gyveno Lietuvoje, tačiau dėl materialinės padėties buvo priversta išvykti į užsienį dirbti, nes viena negalėjo išlaikyti vaiko. Nepilnametį vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi galima su kito tėvo sutikimu. Jei kitas tėvas sutikimo neduoda, leidimą gali išduoti teismas. Iš atsakovo sutikimo gauti neįmanoma, todėl prašo teismo išduoti leidimą išvežti vaiką į užsienio valstybę.
Atsakovas E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 115), procesiniai dokumentai įteikti atsakovui CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 30 dienų (b. l. 116), atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, neatvykimo priežasčių nepranešė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė 2018 m. gegužės 8 d. pateiktą išvadą (b. l. 109-110). Nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus atsakovui tėvo valdžią tikslinga riboti neterminuotai, nes atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, neteikia jokio išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis keistųsi. Su likusiais patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovės atsakovės paaiškinimais, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (b. l. 4-10, 34, 40-47, 66-69, 78, 91-94, 117, 121) nustatyta, kad ieškovei A. B. ir atsakovui E. B., neįregistravus santuokos, kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalims susilaukus sūnaus, atsakovas neturėjo nuolatinio darbo, pajamų, neteikė lėšų sūnaus išlaikymui. Kai vaikui buvo trys mėnesiai amžiaus, šalys išsiskyrė ir pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė, negalėdama viena pragyventi ir išlaikyti sūnaus, su vaiku grįžo gyventi pas savo tėvus į Lietuvą, kurie išlaikė ir ieškovę, ir šalių sūnų. Ieškovė registravosi darbo biržoje, keliems mėnesiams buvo gavusi darbą. Negalėdama pragyventi pati ir išlaikyti sūnaus, iš atsakovo negaudama jokios materialinės paramos, 2017 m. kovo 25 d. ieškovė išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Ieškovė kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administraciją dėl laikinosios globos sūnui nustatymo. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A-332 „Dėl A. B. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“, nuo 2017 m. kovo 27 d. A. B. nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, A. B. laikinąja globėja skirta ieškovės motina V. B. Ieškovės prašymu nuo 2018 m. birželio 4 d. minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios, nes vaikas gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė gauna 768 svarų darbo užmokestį per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, galimai gyvena Jungtinėje Karalystėje.
CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi A. B., vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje registruota eilė atsakovo padarytų teisės pažeidimų Jungtinėje Karalystėje, tai liudija apie atsakovo netinkamą gyvenimo būdą. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku nuo pat vaiko gimimo ir nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui tikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Toks sprendimas atitinka atsakovo nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena su motina, kuri vaiku tinkamai rūpinasi.
Tenkintinas ir reikalavimas nustatyti vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškove, nes nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai. To reikalauja ir vaiko interesų apsauga, kadangi A. B. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ketina likti nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje ir išsivežti ten sūnų A. B., kad jis išmoktų kalbą, lankytų mokyklą ir gyventų su ieškove. Šalių sūnaus išvežimui nuolat gyventi užsienio valstybėje reikalingas atsakovo rašytinis sutikimas. Iš bylos proceso matyti, kad ieškovei nežinoma, kur atsakovas gyvena, atsakovas nereaguoja į teismo pranešimus apie bylos nagrinėjimą, todėl ieškovė negalės gauti atsakovo rašytinio sutikimo išsivežti sūnų gyventi į užsienį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei suteikiama teisė išsivežti sūnų A. B. nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo E. B. rašytinio sutikimo.
Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui A. B., atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192, 3.195 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gera valia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui neteikia. Pagal įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Dėl to, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismas mano, kad 200 Eur išlaikymo dydis per mėnesį nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Be to, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 29 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2016 m. liepos 31 d. – atitinkamai 5 800 Eur (po 200 Eur kas mėnesį), kadangi nustatyta, kad atsakovas tuo metu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.200 straipsnis).
Priteisus iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Teismui neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu, atsakovui paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur žyminio mokesčio, 847 Eur išlaidų už advokato pagalbą, viso 997 Eur. Iš atsakovo valstybei priteistinas 296 Eur žyminis mokestis (CPK 83, 85, 96 straipsniai).
Sprendimas išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Suteikti ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę išsivežti nepilnametį sūnų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo E. B. rašytinio sutikimo.
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko A. B. pilnametystės. Vaikui A. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 5 800 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Vaikui A. B. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 997 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, AB Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Išaiškinti atsakovui E. B., kad jam išlieka teisė matytis su vaiku A. B., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė