Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-309/2015

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00708-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.2.1; 2.4.7.

(S)

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,

nuteistojo N. Š. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,  ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. S. buto) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibrovus į I. Š. namą) - laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš automobilio „Scania“) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. sausio 7 d.   Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. sausio 6 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

N. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., pro nerakintas buto duris įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė G. S. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1150“ su SIM kortele, bendros 100 Lt vertės, piniginę, 20 Lt vertės, ir pinigus – 100 litų, viso 220 Lt vertės svetimo turto.

N. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 16.00 val., I. Š. atidarius namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris panaudojo I. Š. atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebė už kaklo, plaukų ir veido bei stūmė į namo vidų, įsibrovęs į gyvenamąjį namą reikalavo I. Š. pinigų, naudojo peilį – jį demonstravo bei prikišo I. Š. prie kaklo, taip grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojo I. Š. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė ranka du kartus į veidą, tris kartus per rankas bei pagrobė pinigus – 81 litą bei telefono ,,Panasonic“ ragelį, 200 Lt vertės, viso 281 Lt vertės svetimo turto. 

N. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 12 val. iš neužrakinto automobilio „Scania P94“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė L. S. turtą – piniginę, 20 Lt vertės, T. Ž. turtą – piniginę, 20 Lt vertės, pinigus – 54 litus, cigarečių pakelį ,,Mallboro“, 10,20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 200 Lt vertės, ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – 5280 litų, viso 5584,20 Lt vertės svetimo turto.

Nuteistasis N. Š. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti BK 641 straipsnį arba kitaip sušvelninti jam skirtą bausmę.

Nurodo, kad jis su visais jam pateiktais kaltinimais sutiko, prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Pasak apelianto jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nes nesutiko su pagrobto turto verte, kuri buvo nurodyta, nors tokios sumos tikrai nepagrobė. Todėl buvo remiamasi nukentėjusiųjų duotais parodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino ir nurodė kaip įvykdė nusikaltimą, ir mano, kad tai yra svarbiau, nei tai kokią sumą jis pagrobė. 

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai N. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10  d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į  nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. Š. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo N. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus, kad jis 7 kartus teistas, nusikalto teistumui neišnykus, išvadų nedaro.

Ir nors nuteistasis N. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis praeityje teistas 7 kartus, neišnykus teistumui padarė naujus tyčinius nusikaltimus, nedirba, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams yra aiškiai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnį  ar kitaip sušvelninti jam skirtą bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 641 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis N. Š. kaltę dėl jam padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, kad jis ginčijo tik pagrobtų daiktų vertę, matyti, kad jis ginčijo ir kitas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl daryti išvados, kad jis pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių taikyti BK 641 straipsnio nuostatų ir sušvelninti nuteistajam N. Š. skirtas bausmes nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, todėl nuteistajam N. Š. skirtos bausmės švelninti nėra pagrindo. 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas N. Š. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai              Raimundas Jurgaitis

              Vidmantas Mylė