Civilinė byla Nr. e2-3872-934/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01100-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.4.1.9

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl veiksmų, vykdant prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimą Nr. 12-60/2019, pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Viešųjų pirkimų tarnyba ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (toliau – VLRD ir/ar atsakovas) veiksmus, vykdant pirkimą Nr. 12-60/2019 ir jį nutraukti.

2.       Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-9; 2 t., 68-79):

2.1.       Atsakovė 2019-07-05 savo internetiniame puslapyje viešai nurodė, kad vykdomos derybos Nr. 12-60/2019 prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti (toliau – pirkimas), tačiau pirkimo teisinis pagrindas nėra nurodytas; 

2.2.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019-06-11 paskelbė ataskaitą, kurioje pripažino UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ perkančiąja organizacija, kuriai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Ieškovės vertinimu nėra aktualu, ar VPT išvada yra paskųsta teismui ar ne, kadangi ginčo byloje VPT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė argumentus, kodėl jos vertinimu VLRD yra laikytina perkančiąja organizacija. Visais atvejais VPT išvada yra šios įtaigos pozicija ir nuomonė, o ne valdingo pobūdžio nurodymas, todėl jos apskundimas savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir šia išvada galima remtis ginčo byloje;

2.3.       Ieškovė kol AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG) ir jos dukterinės bendrovės vykdė viešuosius pirkimus buvo viena iš tiekėjų, tame tarpe ir prekinių vagonų atsarginių dalių tiekėja. Ieškovės patirtis, kvalifikacija ir galimybės yra pakankamos, kad konkuruoti su kitais tiekėjais viešajame pirkime vagonų atsarginėms dalims tiekti, todėl Ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neskelbiant viešojo pirkimo, kadangi Ieškovė negali dalyvauti pirkime ir konkuruoti su kitais tiekėjais;

2.4.       Atsakovas yra perkančioji organizacija, kadangi pilnai atitinka visus VPĮ 2 straipsnio 25 punkte išvardintus kriterijus. VLRD kapitalą sudaro išimtinai LG lėšos; VLRD savarankiškai neuždirba jokių lėšų ir yra įsteigta aptarnauti LG; VLRD kontrolė pilnai priklauso LG, kadangi valdybos nariai darbo ir pavaldumo santykiais yra susiję su LG; VLRD nėra savarankiškas rinkos dalyvis, kadangi jau vykdoma veikla niekaip nesusijusi su įprastine komercine veikla;

2.5.       2017-12-07 svarstant analogišką situaciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 LG dukterinę įmonę UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pripažino perkančiąja organizacija ir nurodė, kad jai turi būti taikomas VPĮ. Nurodytas kasacinio teismo sprendimas buvo priimtas remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017-10-05 sprendimu Nr. C-567/15. Teismas nurodė, kad įmonė laikytina perkančiąja organizacija ir jai yra taikomas VPĮ, jeigu ji yra valstybės valdomos įmonės dukterinė įmonė ir dėl ryšio su valstybės įmone dukterinė įmonė turi išskirtinį statusą ir veikia išimtinėmis konkurencinės rinkos sąlygomis, lyginant su kitais privačiais ūkio subjektais, ir dukterinė įmonė prisideda prie motininės įmonės veiklos, susijusios su viešojo intereso užtikrinimu;

2.6.       Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su kontroliuojamo ir kontroliuojančio subjektų veiklų tarpusavio santykiu, ieškovas pažymėjo, kad VLRD, kurios pagrindinė veikla yra riedmenų ir lokomotyvų remontas, prisideda prie LG pagrindinės veiklos vykdymo. Teisiškai nėra svarbu nustatyti, ar VLRD savo veikloje naudojasi kokia nors jai suteikta išimtine teise (funkcija), be kurios LG veikla būtų sutrikdyta, nes negalėtų būti patenkinta kitais būdais. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad, sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iš esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką. Ieškovo įsitikinimu, akivaizdu, kad VLRD remontuoja LG priklausančius riedmenis ir vagonus ir tokiu būdu užtikrina LG interesus. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad Pirkimas turi būti vykdomas vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LG ir VLRD yra stipriai tarpusavyje integruotos ir vieningai veikiančios bendrovės, kurios ne tik viena kitą papildo, tačiau iš esmės ir vykdo vieningas funkcijas ir rinkoje veikia kaip vienas subjektas, nepaisant formalaus atskyrimo;

2.7.       VLRD buvo įsteigta tenkinti LG poreikius ir atlikti lokomotyvų, vagonų bei riedmenų remontą. Tai, kad VLRD tenkina viešąjį interesą patvirtina ir reali VLRD pajamų struktūra 2018 metais, t. y., kad didžioji dalis pajamų buvo gauta tiesiogiai iš LG ir dukterinių bendrovių, kas sudarė reikšmingą VLRD pajamų dalį;

2.8.       LG grupėje paslaugos yra perkamos iš dukterinių bendrovių nesivadovaujant viešaisiais pirkimais ir tokiu būdu užtikrinant nepertraukiamas pajamas LG grupės įmonėms vienoms iš kitų bei išvengiant įpareigojimo pirkimus vykdyti skaidriai;

2.9.       Ieškovo atstovo (advokato) pozicija šioje byloje nesutampa su viešai skelbiamose publikacijose pateikiama nuomone, kuriai atsakovo atstovas pritaria;

2.10.       Vykdomas pirkimas, jo sąlygos pažeidžia imperatyvias VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 35 straipsnio nuostatas, bei sąžiningumo ir skaidrumo principus, diskriminuoja kitus ūkio subjektus ir riboją jų galimybes varžytis dėl pirkimo sutarties, kadangi iš anksto nėra paskelbtos pirkimo techninės specifikacijos ir pagrindinės pirkimo sutarties sąlygos, suinteresuoti tiekėjai negali įvertinti esminių pirkimo sąlygų ir nuspręsti dėl dalyvavimo „procedūroje“; per trumpi pasiūlymų patiekimo terminai; pirkimo sąlygose nepateikti reikalavimai dėl jungtinės veiklos dalyvavimo, neaišku ar galima pasitelkti subrangovus, informacija ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus; neaiškios susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros; nėra jokios informacijos apie ginčų nagrinėjimo tvarką; 

2.11.       Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas, bei keitimasis informacija, įskaitant skelbimų apie Pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų Pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, turėjo būti vykdomas naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais VPĮ nurodytais atvejais. Šiuo atveju, VPĮ numatytos išimties nėra, todėl pirkimo paskelbimas vien tik Perkančiosios organizacijos internetiniame puslapyje yra nepagrįstas, pažeidžia skaidrumo reikalavimus ir VPĮ 22 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2.12.       Perkančioji organizacija visų procedūrų metu privalo vadovautis viešojo pirkimo principais, veikti sąžiningai ir objektyviai, viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviųjų teisės normų pažeidimui. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti Perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

3.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 1-16; 153-166):

3.1.       VLRD nėra perkančioji organizacija ir jai nėra taikomas VPĮ. Ginčo atveju aktualus VPĮ 2 straipsnio 25 dalies reguliavimas suponuoja, jog tam, kad ūkio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, būtų pripažintas perkančiąja organizacija, turi egzistuoti 3 (trys) kumuliatyvios sąlygos: pirma, ūkio subjektas turi būti įsteigtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti, antra, ūkio subjekto vykdoma veikla turi būti nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, trečia, ūkio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme turi būti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų. Jei netenkinama bent viena iš jų, subjektas negali būti pripažintas „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, taigi ir „perkančiąja organizacija“, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog LG valdo 100 proc. VLRD (kaip ir kitų dukterinių bendrovių) akcijų, ginčas dėl vienos iš sąlygos egzistavimo nekyla. Tačiau šiuo atveju neegzistuoja kitos 2 (dvi) kumuliatyvios taikymo sąlygos, t. y.: VLRD nebuvo įsteigta specialiai viešiesiems interesams tenkinti; VLRD vykdoma veikla yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio;

3.2.       LG vykdo patronuojančios (holdingo) įmonės funkcijas. Visas paslaugas, kurios yra reikalingos LG funkcijoms vykdyti, LG įsigyja iš rinkoje veikiančių ūkio subjektų. Dėl to VLRD, norėdama teikti paslaugas LG, privalo dalyvauti ir dalyvauja LG vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose. Be to, net, jei VLRD nesiektų sudaryti su LG viešojo pirkimo sutarčių ir neteiktų komercinių paslaugų LG, LG geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų remonto paslaugas galėtų įsigyti iš kitų, aktyviai veikiančių ūkio subjektų. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas taip pat aktyviai veikia geležinkelio lokomotyvų ir riedmenų remonto paslaugų srityje ir tiesiogiai konkuruoja su atsakovu. Dėl to akivaizdu, kad LG veikla jokiu būdu nepriklauso nuo VLRD vykdomos veiklos. Atsakovo įsitikinimu, VLRD vykdoma veikla nėra skirta LG poreikių tenkinimui ir niekaip neprisideda prie LG vykdomos veiklos. Todėl VLRD vykdoma veikla ne tik tiesiogiai, bet taip pat ir netiesiogiai nėra skirta specialiai viešųjų poreikių tenkinimui;

3.3.       Toks ūkio subjektas, kuris yra kontroliuojamas ir valdomas kitų perkančiųjų organizacijų / perkančiųjų subjektų, kurio veikla galimai tenkina specialiuosius viešuosius interesus, tačiau šią veiklą ūkio subjektas vykdo įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, nelaikomas perkančiąja organizacija;

3.4.       VLRD yra įsteigta vykdyti specialiai komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios tikslas yra pelno siekimas (VLRD Steigimo akto Nr. ND-94 (TT), VLRD pati prisiima savo veiklos nuostolių riziką, taip pat ši bendrovė veikia rinkoje, veikiamoje konkurencijos;

3.5.       Atsižvelgiant į tai, jog tiek LitSpecMet sprendimas, tiek LAT 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 buvo priimti visiškai kitokių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, kuris turėjo esminę reikšmę teismų išvadoms, ieškinyje nurodyta teismų praktika jokiu būdu neturi precedento galios šiuo konkrečiu atveju ir joje suformuotos taisyklės ir (ar) konstatuoti faktai negali būti besąlygiškai taikomi šiam ginčo atvejui ar, juo labiau, pagrįsti Ieškovo argumentus dėl VLRD tariamo perkančiosios organizacijos statuso, atskirai išsamiai netiriant ir nevertinant VPĮ nurodytų sąlygų (kriterijų) egzistavimo. Be to, ESTT LitSpecMet sprendime nekonstatavo VLRD kaip perkančiosios organizacijos statuso;

3.6.       VPT išvada nepagrįsta ir kol ji nebus išnagrinėta Administracinėje byloje ir nebus priimtas galutinis, neskundžiamas teismo sprendimas, VPT išvada neturi res judicata galios ir išimtinai ja negali būti remiamasi šioje civilinėje byloje.

3.7.       Pirkimui netaikomas viešųjų pirkimų reguliavimas, todėl ieškovo teiginiai dėl pirkimo sąlygų neatitikimo konkrečiai VPĮ reikalavimams yra teisiškai nereikšmingi.

3.8.       Nesutikdamas su dublike nurodytais argumentais, ieškovas nurodė, jog atsakovo priklausomumas LG nesudaro pagrindo teigti, kad VLRD laikytinas perkančiąja organizacija. Ieškovas netinkamai aiškina ir taiko VLRD pripažinimui (nepripažinimui) perkančiosiomis organizacijomis aktualias teisės normas. Viena vertus, ieškovas ignoruoja tas teisės normas, kurias, šiuo konkrečiu atveju, privalu taikyti ir kurių pagrindu privalo būti analizuojami aktualūs VLRD vykdomos veiklos aspektai. Kita vertus, ieškovas taiko tas teisės normas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles (kriterijus), kurios, šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomos; 

3.9.       Ieškovas neįrodė, kad VLRD veiklos tikslas yra skirtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti (VPĮ 2 str. 25 d. 2 p.). Ieškovas netinkamai vertina aktualius VLRD faktiškai vykdomos veiklos aspektus, patvirtinančius, kad atsakovas nevykdo veiklos, skirtos specialiai viešiesiems interesams tenkinti. Atsakovas neturi išimtinių teisių aprūpinti LG reikalingomis prekėmis, paslaugomis arba darbais, ir kartu su kitais rinkos dalyviais konkuruoja LG vykdomuose viešojo pirkimo procedūrose. Dėl to, ieškovas, kaip ir VPT, klaidingai vertina, kad atsakovas pripažintinas perkančiąja organizacija VPĮ pagrindu. 

3.10.       Ieškovas klaidingai vertina ir interpretuoja istorinius, 2017 ir 2018 metų duomenis, siekdamas nepagrįstai įrodyti, kad VLRD laikytina perkančiąja organizacija. Sprendžiant dėl Atsakovo pripažinimo perkančiąja organizacija turi būti analizuojamos ir taikomos teisės normos, galiojusios pirkimo metu (CK 1.7 straipsnis). Dėl to istoriniai 2017 – 2018 metų VLRD veiklos duomenys privalo būti analizuojami ir vertinami atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, ypatingai naujos redakcijos VPĮ, 6 (15) kuris įsigaliojo nuo 2017-07-01, taip pat, įsigaliojusį Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau –PĮ), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) nuostatas. Svarbu, kad LG iki 2017-07-01 galėjo sudaryti vidaus sandorius su VLRD, kuriuos turėjo baigti vykdyti 2018-12-31 (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 2017-05-02 įstatymo Nr. I – 1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII – 327 4 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, 2017 – 2018 metais VLRD pajamos, gautos vykdant vidaus sandorius su LG, negali būti naudojamos, siekiant pagrįsti tariamus perkančiosios organizacijos požymius;

3.11.       Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės draudė Atsakovui tęsti Pirkimo procedūras, tačiau nedraudė VLRD, kaip subjektui, nesaistomam viešojo pirkimo teisinių santykių, vykdyti kitų įsigijimo procedūrų.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – LG, pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės pakartojo atsakovo atsiliepime ir dublike nurodytus argumentus, todėl teismas jų nekartoja. Papildomai nurodė, jog teismas turėtų suteikti galimybę pateikti UAB „Ernst & Young” atliekamo tyrimo išvadą, taip pat tai, kad LG nebevykdo krovinių pervežimo veiklos, o ją vykdo AB „LG Cargo“, todėl įsigydama prekinių vagonų atsargines dalis neprisidėjo prie LG funkcijų vykdymo.

5.       VPT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas, todėl pirkimai turėjo būti vykdomai laikantis VPĮ reikalavimų (1 t., b. l. 53-56). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1.       VPT, išnagrinėjusi teisės aktuose perkančiosios organizacijos (perkančiųjų subjektų) statusą apibrėžiančius kriterijus, remdamasi teismų praktika, įvertinusi dukterinių įmonių UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „LG CARGO“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ statuso atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatytiems kriterijams, LG kontrolės įtaką dukterinėms įmonėms, jų santykį su LG ir kiek numatomos perduoti veiklos yra skirtos LG poreikiams tenkinti, sprendė, kad LG dukterinės įmonės pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis (perkančiaisiais subjektais) ir jų prekių, paslaugų ar darbų pirkimams turėtų būti taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo (Pirkimų įstatymo) reikalavimai;

5.2.       Dėl LG dukterinių įmonių pripažinimo perkančiąja organizacija (perkančiuoju subjektu) klausimas, veiklos pobūdis, paskirtis ir tikslas, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, vertinamas, atsižvelgiant į teismų praktikos suformuluotas taisykles. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad klausimas tapo aktualus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – ESTT) 2017-10-05 (byla Nr. C-567/15) priėmus sprendimą, jog LG įsteigta įmonė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, su kuria buvo sudarytas vidaus sandoris, tikėtina, kad atitinka perkančiosios organizacijos statusą. ESTT, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio ginčų, vertinant perkančiosios organizacijos požymius, praktika leidžia įvertinti ir LG veiksmų ir priimtų sprendimų minėtų įmonių atžvilgiu teisėtumą. Teismų praktikoje pateikiama nuomonė buvo grindžiama reikšmingomis aplinkybėmis, kad šalys sudariusios vidaus sandorius, pagal kuriuos dukterinė įmonė gauna didžiąją dalį savo pajamų, nesusiduria su konkurencija, teikdama savo prekes ir paslaugas LG.

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

6.       Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos, kuriai vykdant pirkimus turėtų būti taikomi VPĮ ir PĮ reikalavimai, statusą VPĮ 2 straipsnio 25 dalies taikymo prasme, t. y., ar atsakovas atitinka šias sąlygas: pirma, įsteigtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti; antra, vykdoma veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio; trečia, finansine / valdymo / kontrolės prasme priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų. Ginčo dėl trečios sąlygos tarp šalių nekilo. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar VLRD buvo įsteigta specialiai viešiesiems interesams tenkinti ir, ar VLRD vykdoma veikla yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl perkančiosios organizacijos apibrėžties 

7.       VPĮ 2 straipsnio 25 dalis numato, kad perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jis atitinka bent vieną jei iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.

8.       PĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5-11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis: 1) yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį; 2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų; 3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

9.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog prejudiciniame sprendime pažymėta, kad, sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija, nepakanka nustatyti, jog jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos. Išvadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, kontroliuojamo subjekto, sudarančio tiek vidaus sandorius su patronuojančiąja įmone, tiek įprastinius komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, pripažinimo perkančiąja organizacija padaryti reikia nustatyti, kad, pirma, šio subjekto veikla yra būtina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir, antra, šis subjektas, vykdydamas tokią veiklą, vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais. Kaip nurodė Teisingumo Teismas, reikia nustatyti, ar atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017).

10.       Aptartų teisės normų bei teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad ūkio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, būtų pripažintas perkančiąja organizacija, turi egzistuoti 3 sąlygos: pirma, ūkio subjektas turi būti įsteigtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti; antra, ūkio subjekto vykdoma veikla turi būti nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio; trečia, ūkio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme turi būti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų. 

11.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog VLRD įsteigusi LG, kuri valdo 100 proc. VLRD akcijų, tarp šalių nekilo. Taip pat šalys neginčijo aplinkybės, jog atsakovas kontrolės prasme yra priklausomas nuo valstybės kontroliuojamos įmonės (LG). Todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios kitos dvi sąlygos dėl kurių plačiau pasisakytina tarp šalių kilusio ginčo kontekste.

Dėl ūkio subjekto veiklos specialiai viešiesiems interesams tenkinti

12.       Atsakovo vertinimu, VLRD nebuvo įsteigta specialiai viešųjų interesų poreikius tenkinančios veiklos vykdymui, taip pat ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai nevykdo veiklos, skirtos specialiai viešųjų poreikių tenkinimui. Atsakovo steigimo tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turto didinimas ir paslaugų teikimas, metalo gaminių gamyba, stūmoklinių vidaus degimo variklių ir jų detalių remontas, lokomotyvų gamyba ir remontas ir kt. Be to, atsakovo įsitikinimu, kokios paslaugos geležinkelių transporto srityje yra priskiriamos viešųjų poreikių tenkinimui, nustato GTK 3 straipsnio 48, 481, 51 dalys ir 23 straipsnis), tačiau tokių paslaugų atsakovas neteikia. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.

13.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iš esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).

14.       Teisingumo Teismas nurodė, kad sąvoka „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ priklauso Europos Sąjungos teisei ir turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir jos siekiamą tikslą (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Adolf Truley, C–373/00, ECLI:EU:C:2003:110). Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia šiuos poreikius patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (pvz., Teisingumo Teismo 2008-04-10 sprendimas Ing. Aigner, C–393/06, ECLI:EU:C:2008:213; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015). 

15.       Teisingumo Teismo taip pat pažymėta, kad, sprendžiant apie viešojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimą, nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslo (pelno siekimo) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip ūkinė-komercinė, apibrėžtimi (Teisingumo Teismo 2003-10-16 sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C–283/00, ECLI:EU:C:2003:544).

16.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas 2019-07-05 internetiniame puslapyje viešai nurodė, kad vykdomos derybos Nr. 12-60/2019 prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti (1 t., b. l. 21). VLRD 2018 m. pranešime nurodyta, atsakovo pagrindinis tikslas patenkinti LG poreikius patvirtina 2018 m. metinis parnešimas, kuriame nurodyta, jog pagrindiniai veiklos tikslai yra patenkinti LG poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio mašinas, laiku ir kokybiškai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiūras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimą. Taip pat nurodyta, jog atsakovo vykdoma pagrindinė veikla naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas; mazgų ir agregatų remonto paslaugų teikimas. Akcininko LG generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (2 t., b. l. 110). VLRD valdybos pirmininkas LG Finansų direktorius, nariai: LG departamentų vadovai bei vyriausiasis teisininkas (2 t., b. l. 109). LG leidinyje nurodyta, jog nuo 2019-06-03 VLRD yra teikiamos LG grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos bei dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos (2 t., b. l. 114). 2003-08-06 VLRD Steigimo akte Nr. ND-94 nurodyta, jog VLRD steigimo tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turto didinimas bei paslaugų teikimas (2 t., b. l. 49-50). VLRD įstatuose numatyta, jog VLRD veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus; VLRD vykdoma veikla yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba, stūmoklinių vidaus degimo variklių ir jų detalių remontas, lokomotyvų gamyba ir remontas, elektrovežių gamyba ir remontas, vagonų gamyba ir remontas, garo ir karšto vandens tiekimas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, atliekų ir laužo didmeninė prekyba, papildomoji ir pagalbinė transporto veikla, nekilnojamojo turto operacijos, mašinų ir įrengimų be operatoriaus bei asmeninių namų ūkio reikmenų nuoma, verslo informacijos paieška ir pateikimas, reklama, kita niekur nepriskirta, įvairi verslo veikla (2 t., b. l. 39-45).

17.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (žr., 16 punktą), spręstina, jog atsakovas teisingai įvardino jo veiklos tikslus bei sritis, tačiau teismas nesutinka su atsakovo interpretavimu, jog jo veikla nėra susijusi su viešojo intereso tenkinimu. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovo vienas iš pagrindinių tikslų patenkinti LG poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio mašinas, laiku ir kokybiškai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiūras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimą, bei apibrėžtos veiklos, įrodo, jog nors atsakovas tiesiogiai nedalyvauja LG vykdomoje transporto veikloje (GTK 3 straipsnio 48, 481, 51 dalys ir 23 straipsnis), tačiau atsakovas yra įsteigtas tam, kad prisidėtų prie LG veiklos ir funkcijų, skirtų tenkinti viešuosius interesus (saugų riedmenų eksploatavimą), įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant įmonių formalaus atkyrimo, turinio ir funkcine prasme, VLRD ir LG tarpusavyje yra integruotos ir vieningai veikiančios bendrovės, kurių tikslas tenkinti LG poreikius, kuriais užtikinamas viešasis interesas. 

18.       Vertinant nustatytas aplinkybes organizuoto pirkimo kontekste (žr., 17 punktą), pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ketino įsigyti prekinių vagonų atsargines dalis. Saugų traukinių judėjimą geležinkelių tinkle lemia tinkama riedmenų priežiūra ir remontas, kuri, be kita ko, turi užtikrinti LG, o tai neabejotinai susiję su viešojo intereso užtikrinimu.

19.       Atsakovo abstraktūs argumentai, jog ieškovas remiasi neaktualiais 2017-2018 metų duomenimis apie tariamą VLRD perkančiosios organizacijos statusą, neįvertinus tai, kad nuo 2017 metų pasikeitė teisinė aplinka (nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja VPĮ redakcija, kuri uždraudė vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms (VPĮ 10 straipsnio 1 dalis), bei tai, kad LG nebevykdo krovinių pervežimo veiklos, o ją vykdo AB „LG Cargo“, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas išimtinai veikė LG poreikiams bei jo veikla skirta LG poreikių (viešojo intereso) tenkinimui, bei tai, kad ginčo pirkimas buvo organizuotas siekiant jo rezultatą panaudoti LG ir/ar jos įsteigtų dukterinių įmonių veiklai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo sprendimas dar nėra įsitesėjęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019-10-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3840-933/2019, pripažino, jog AB „LG Cargo“ atitinka perkančiosios organizacijos statusą. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklos

20.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo aptariamos sąlygos aiškinimu, iš esmės nurodė, jog VLRD buvo įsteigta vykdyti išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, jos tikslas yra pelno siekimas ir ji tą daro sėkmingai veikdama rinkoje, prisiimdama veiklos nuostolio riziką, taip ši bendrovė veikia rinkoje, veikiama konkurencijos. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog jo veikla yra išimtiniai komercinio ir pramoninio pobūdžio dėl žemiau nurodytų argumentų.

21.       Teismų praktikoje Teisingumo Teismas išplėtojo vadinamąją infekcijos (užkrato) teoriją, iš esmės reiškiančią, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog steigimo dokumentų formuluotė atitinka VLRD, kaip juridinio asmens, veiklos formą – uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės (tiek akcinės, tiek uždarosios akcinės) iš esmės ir kuriamos tam, kad siektų pelno, jų veikla susijusi su ekonomine rizika, t. y. pelno ar nuostolio patyrimu, šių juridinių asmenų valdymas, inter alia, apima gauto pelno paskirstymą ir t. t. Vis dėlto tokia šių juridinių asmenų specifika per se nereiškia, kad privatus juridinis asmuo, įsteigtas kaip uždaroji akcinė bendrovė, kurios vienas iš steigimo tikslų yra siekti pelno, negali būti pripažintas perkančiąja organizacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

23.       Remiantis VLRD 2018 m. pranešimo aiškinamajame rašte nurodytais duomenimis nustatyta, jog VLRD 2018 m. gavo 50 731 tūkst. Eur pajamų, iš jų didžiąją dalį sudarė lokomotyvų ir riedmenų remontas, 83,88 proc. t. y. 42 551 tūkst. Eur, visų VLRD pajamų 2018 metais buvo gauta iš LG ir dukterinių įmonių grupės (2 t., b. l. 103-104). Atsakovo 2018 m. metiniame pranešime nurodytais duomenimis nustatyta, jog nuo 2017-09-01 iš LG buvo perimta verslo dalis, susijusi su lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba. Nuo 2017-10-03 iš LG perimta verslo dalis, susijusi su krovininių vagonų, keleivinių traukinių einamuoju ir kapitaliniu remontu, technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba. Pagal 2018-11-07 susitarimą ,,Dėl dalies verslo perdavimo ir darbuotojų perkėlimo“ tarp Bendrovės ir LG, susitarta, kad Bendrovė perleidžia keleivinių riedmenų remontą, išskyrus keleivinių riedmenų vykdomas techninės priežiūros rūšis, minėtų geležinkelio riedmenų ir jų agregatų, detalių bei mazgų remonto rūšis ir perkelia darbuotojus, vykdančius minėtą veiklą (2 t., b. l. 111). LG leidinyje nurodyta, jog per pirmąjį 2019 m. pusmetį VLRD tobulino vidinius ir išorinius vadybinius procesus: buvo parengtas ir patvirtintas „Klientų aptarnavimo standartas“, padėsiantis kurti papildomas vertes klientams, darbuotojams ir pačiai įmonei, puoselėjančiai LG grupės vertybes. Nuo birželio 3 d. VLRD yra teikiamos LG grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos bei dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos (2 t., b. l. 114). LG viešai 2019-01-28 paskelbė, kad <…> krovinių vežimo paslaugas „Lietuvos geležinkeliai“ teiks kartu su „LG Cargo“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Remiantis ilgalaike „Lietuvos geležinkelių“ strategija ir siekiant užtikrinti pagrindinės veiklos tęstinumą, „LG Cargo“ riedmenų parko priežiūrą ir remontą užtikrins bendrovė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) (2 t., b. l. 129). LG taip pat 2019-05-10 paskelbė, kad <...> geležinkelių įmonių grupės „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo bendrovė „LG Cargo“ artimiausiu metu pradės „Siemens“ lokomotyvų kapitalinio remonto programą. Šiuo metu moderniausių ir daugiausiai krovinių pervežančių riedmenų remontą kartu su partneriais atliks grupės įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) (2 t., b. l. 130). 

24.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog LG perdavė VLRD organizacines ir technines priemones, garantuodama pajamų srautą, siekiant, kad būtų tenkinami LG poreikiai, t. y., nors VLRD formaliai yra atskiras subjektas, tačiau funkciniu požiūriu iš esmės veikia kaip LG struktūrinis padalinys.

25.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, formuojamos kasacinio teismo praktikos kontekste (žr., 26-29 punktus), spręstina, jog ginčijamo konkurso paskelbimo metu (2019-07-05) tiek pats pirkimo objektas, tiek atsakovo pagrindinė veikla (naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas ir kt.), įvardinta 2018 m. pranešime (2 t., b. l. 110), yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, kadangi iš esmės skirta (iš dalies skirta) jos steigėjos poreikiams, kurie susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu. Taigi dalis atsakovo veiklos vykdoma ne rinkos sąlygomis ir be konkurencijos. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas perėmė verslo dalį bei tai, kad atsakovo akcininko LG generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, bei tai, kad atsakovo tikslas yra pelno siekimas, užtikrinant turtinius akcininkų interesus (žr., 16 punktą), spręstina, jog LG siekia užtikrinti sėkmingą VLRD veiklą bei ją plėtoti. Todėl pagrįsta manyti, kad, atsakovui susidūrus su sunkumais, LG galėtų jam padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

26.       Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos statusą VPĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme, todėl įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Vertinimas, jog VLRD laikytina perkančiąja organizacija, pateiktas ir Viešųjų pirkimų tarnybos tikrinimo ataskaitoje (1 t., b. 1. 57-66), kuri yra ginčijama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Dėl paskelbto pirkimo neteisėtumo

27.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog atsakovas atitinka perkančiosios organizacijos statusą bei vykdant pirkimą taikytinos VPĮ nuostatos, pasisakytina dėl skelbto prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimo.  

28.       VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

29.       VPĮ yra lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 22 punktą ir toje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybė, kad Konkursas vykdytas ne pagal VPĮ, teismo nesuvaržo, o kaip tik įpareigoja taikyti lex specialis įtvirtintus neteisėtų veiksmų padarinius, juolab kad neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti aiškinant ir taikant šio teisės akto nuostatas. Kasacinio teismo šiame kontekste spręsta, kad pirkimo laimėtojas turi būti išrenkamas laikantis pirkimo paskelbimo tvarkos, įtvirtintos įstatyme, nes priešingu atveju šiurkščiai pažeidžiamos VPĮ nuostatos, neužtikrinama tiekėjų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovo paskelbtas pirkimas būtų vykdomas laikantis VPĮ reikalavimų, t. y. būtų paskelbta informacija apie pirkimo sąlygas ir procedūras, kaip tai numatyta VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, bei pirkimo dokumentai atitiktų VPĮ 35 straipsnio reikalavimus, bei, kad būtų naudojamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vykdytas prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimas neatitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų bei minėtų straipsnių reikalavimų, todėl atsakovės veiksmai, vykdant pirkimą Nr. 12-60/2019, pripažinti neteisėtais ir pirkimas nutrauktinas.

31.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai, atsakovo subjektyvus situacijos vertinimas ir interpretavimas, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl trečio asmens pakartotinio prašymo pateikti UAB „Ernst & Young Baltic“ tyrimo išvadą

32.       Vilniaus apygardos teismas 2019-09-19 nutartimi pasisakė dėl UAB „Ernst & Young Baltic“ tyrimo išvados pateikimo, todėl teismas nekartoja minėtoje nutartyje nurodytų prašymo netenkinimo argumentų (2 t., b. l. 185-188). Papildomai teismas pažymi, jog nagrinėjamu byloje aktualus aplinkybių 2019-07-05 vertinimas (pirkimo paskelbimas), o iš teikiamų duomenų matyti, kad atsakovių pasitelkto specialisto išvada bus siejama su administracine byla, specialistui užduodant klausimus, ar 2019-05-01 – 2019-06-30 laikotarpiu VLRD veikla, ar tam tikra bet kurios iš šių įmonių veiklos dalis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio (2 t., b. l. 172-175). Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek iki ieškinio teismui pateikimo, kuomet buvo parengta VPT 2019-06-07 tyrimo ataskaita (1 t., b. l. 57-65), tiek ir pateikus ieškinį, kuris iš esmės buvo grindžiamas minėtos ataskaitos pagrindu, atsakovas turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti bylai reikšmingus įrodymus, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

34.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

35.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 4836,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 28-30) bei sumokėjo 2288,00 Eur žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje buvo teikiami paruošiamieji dokumentai (CPK 227 straipsnio 2 dalis), prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, savalaikį ir operatyvų procesinių dokumentų pateikimą, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 7124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (4836+2288=7124).

36.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 2 punktu, 4232 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, veiksmus, vykdant pirkimą Nr. 12-60/2019, neteisėtais ir jį nutraukti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, ieškovės UAB „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, naudai 7124,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, juridinio asmens kodas 126280418, valstybės naudai 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Žilvinas Terebeiza