LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vitaresta“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo viešajame pirkime Nr. 644437,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ (toliau – ir UAB „Corpus A“) ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ (toliau – ir AB „Lietuvos paštas“) prašo: 1) pripažinti AB „Lietuvos paštas“ sprendimą paskelbti uždarąją akcinę bendovę „Vitaresta“ (toliau – ir UAB „Vitaresta“) pirkimo laimėtoja I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse neteisėtu ir šį sprendimą panaikinti; 2) įpareigoti AB „Lietuvos paštas“ tęsti pirkimo procedūras ir atmesti UAB „Vitaresta“ pasiūlymą, pateiktą I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalims, ir šių pirkimo objektų dalių laimėtoja paskelbti UAB „Corpus A“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse bei įpareigoti AB „Lietuvos paštas“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse su UAB „Vitaresta“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik bus neįmanomas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, tačiau bus apsunkintas pats ieškinio nagrinėjimas, ieškovė bus priversta tikslinti ieškinio pagrindą bei dalyką, papildomai reikalauti pripažinti sudarytas sutartis negaliojančiomis. Jeigu atsakovė ir trečiasis asmuo sudarytų pirkimo sutartis ginčo pirkimo objektuose, ginčo teisme laimėjimo atveju, ieškovei liekančios vykdyti sutarčių vertės bus mažesnės, be to, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį, restitucijos taikymo ir / arba sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisių gynimo būdo, reikalaujant žalos atlyginimo, taikymo. Ieškovė siekia užtikrinti realias galimybes sąžiningai varžytis dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir, laimėjimo atveju, sudaryti pirkimo sutartis I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė AB „Lietuvos paštas“ viešojo pirkimo „Akcinės bendrovės Lietuvos pašto objektų patalpų bei teritorijos valymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 644437, procedūras I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse bei įpareigojo AB „Lietuvos paštas“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties I, II, V, VII, IX ir X pirkimo objekto dalyse su UAB „Vitaresta“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 

4.       Teismas nenustatė būtinumo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešti atsakovei, konstatavo, kad apie pateiktą ieškinį ieškovė informavo perkančiąją organizaciją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 110 straipsnio 1 dalimi. Dėl ieškinio nepagrįstumo atsakovė galės pasisakyti procesiniuose dokumentuose dėl bylos esmės. Teismas netenkino atsakovės prašymo nustatyti terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. 

5.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, todėl vertino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Bylos duomenimis, nurodytose pirkimo objekto dalyse nustatytoje tiekėjų pasiūlymų eilėje (nuo didžiausio naudingumo iki mažiausio) yra trečiasis asmuo ir ieškovė, kitų tiekėjų nėra, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Suinteresuotumą ginčyti vienintelio tiekėjo pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu šioje proceso stadijoje teismas vertino kaip tinkamą subjektinių teisių įgyvendinimą (gynimą).

6.       Teismas vertinimo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti iki bus išnagrinėtas ginčas. Vėliau patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis spręsti pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo ar kitus klausimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šiuo atveju išsaugoma esama situacija (lot. status quo). Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus pirmiausia siejama su šio intereso veiksmingu gynimu, o ne kitų galbūt mažiau efektyvių teisių gynimo būdų taikymu. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7.       Ginčo pirkimo objektas – AB „Lietuvos paštas“ objektų patalpų bei teritorijos valymo paslaugos –apima reguliarias ir papildomas (vienkartines ir papildomas reguliarias) objektų patalpų bei teritorijos valymo paslaugas (Techninės specifikacijos 2.1 p.). Ieškovės ginčijamo viešo pirkimo objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis. Teismas sprendė, kad laikinas pirkimo procedūrų stabdymas nepakenks ginčo pirkimo tikslui, nesukels realios žalos visuomenei. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas suponuoja operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels ilgalaikių nepatogumų. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, užtikrina siekį apsaugoti viešąjį interesą, jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės.  

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Dalis ieškinio reikalavimų suformuluoti netinkamai, teismas turės juos atmesti. Teismas neįpareigoja perkančiąsias organizacijas atlikti konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, atmesti pasiūlymus ar pripažinti tiekėjus laimėtojais. Ieškovė piktnaudžiaudama teisėmis reikalauja atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VII, IX, ir X dalyse dėl tariamai pasiūlytos per didelės ir nepriimtinos kainos. Ieškovės pasiūlyta kaina šiose dalyse yra dar didesnė. Atsakovė 2023 m. kovo 10 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos pasiūlyta kaina viršija atsakovei priimtiną kainą, o 2023 m. balandžio 4  d. ieškovė informuota apie įsivėlusią klaidą dėl jos įtraukimo į pasiūlymų eilę I, II ir X dalyse. Ieškovė neginčijo jos pasiūlymo atmetimo I, II ir X dalyse, todėl ji nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatus. Atsakovė neturėjo galimybės šios informacijos pateikti skundžiamos nutarties priėmimo metu.  

8.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė išsaugotų galimybę iš atsakovės išieškoti patirtą žalą Lietuvos Respublikos viešųjų prikimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 107 straipsnio tvarka, t. y. patenkinti savo finansinį interesą, kuris būtų gautas, jei ji įgyvendintų viešojo pirkimo sutartį, kurią siekia įgyvendinti.

8.3.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų patiriami daug didesni nuostoliai, kurie pažeistų viešąjį interesą. Atsakovė vykdo pirkimą, siekdama užtikrinti visų Lietuvoje jos valdomų objektų tinkamą priežiūrą ir valymą, darbuotojų higieną. Neužtikrinus privalomos ir minimalios higienos, AB „Lietuvos paštas“ patalpas gali būti uždrausta apskritai naudoti, gali kilti rizika darbuotojų ir klientų sveikatai.

9.       Ieškovė UAB „Corpus A“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Aplinkybės dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo, trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo ir ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi išnykimo vertintinos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. kovo 20 d. ją informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę I, II ir X ginčo objekto dalyse, į ją įtraukdama ir UAB „Corpus A“. Šią aplinkybę ieškovė vertino kaip sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pakeitimą. Būdama antroje pasiūlymų eilės vietoje ieškovė turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą ginti savo interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kartu ir I, II bei X pirkimo objekto dalyse. Ieškinio reikalavimo dalinis patenkinimas – sprendimo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą laimėtoju I, II ir X pirkimo objekto dalyse pripažinimas neteisėtu bei naikintinu – užtikrintų ieškovei teisę dalyvauti naujame pirkime.

9.2.                      Atsakovė nepagrindžia teiginio, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimų, priimtų VII bei IX pirkimo objekto dalyse. Ieškovė aiškiai įvardija savo tesėto intereso pažeidimo pagrindus, o šių sprendimų panaikinimas užtikrintų galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį minėtose pirkimo objekto dalyse. 

9.3.                      Palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju ji bus pripažinta pirkimo laimėtoja atitinkamose pirkimo objekto dalyse arba turės galimybę dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose ginčo objekto dalyse. Ieškovė nekelia klausimo dėl žalos atlyginimo, o naudojasi VPĮ numatyta galimybe ginti savo pažeistas teises.

9.4.                      Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik būtų neįmanomas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, tačiau būtų apsunkintas pats ieškinio nagrinėjimas, ieškovė būtų priversta tikslinti ieškinio pagrindą bei dalyką, reikalauti pripažinti sudarytas sutartis negaliojančiomis. Atskirajame skunde atsakovė nepagrindė, kokius nuostolius ji patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, ji susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2023 m. kovo 10 d. informacinės sistemos pranešimą ir 2023 m. balandžio 4 d. informacinės sistemos pranešimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo I, II ir X dalyse. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, kadangi nepagrindžia aplinkybių, susijusių su poreikiu skubiai leisti vykdyti pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

14.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ginčo pirkimu susijusius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad tiekėjų pasiūlymų eilėje yra tik ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai, kitų tiekėjų pasiūlymų nėra. Ieškovės pasiūlymo atmetimą teismas vertino pakankamu turėti suinteresuotumą ginčyti vienintelio tiekėjo pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu ir tinkamu subjektinių teisių įgyvendinimu (gynimu). Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

17.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais nustatė, kad ieškovė kaip pirkimo dalyvė pasirinko leistiną pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais. Ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar ieškovės ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai sprendė, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai sudarė pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai pagrįsti.

19.       Teismas viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014). Teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti (neteisėtai) sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

20.       Atsakovė teigia, kad ji vykdo pirkimą, siekdama užtikrinti visų Lietuvoje jos valdomų objektų tinkamą priežiūrą ir valymą, darbuotojų higienos užtikrinimą. Neužtikrinant privalomos ir minimalios higienos, gali būti uždrausta naudoti atsakovės patalpas apskritai, gali kilti rizika darbuotojų ir AB „Lietuvos paštas“ klientų sveikatai. Teigia, kad neigiamos pasekmės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viršyti jų teikiamą naudą, aiškiai būtų pažeidžiamas prioritetiškai gintinas viešasis interesas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirkimo objektas – patalpų ir teritorijos valymo paslauga – nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Atsakovė neįvardijo konkrečios žalos grėsmės, nenurodė jokių aplinkybių apie pasibaigusią valymo paslaugų sutartį ar faktiškai nutrūkusį paslaugos teikimą dėl kitų aplinkybių, nepateikė duomenų apie realią grėsmę įmonės darbuotojų ir klientų sveikatai, apie fiksuotus higienos taisyklių pažeidimus. Teismas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl žalos grėsmės vertina kaip atsakovės iškeltą galimą įvykių versiją, kuri šioje proceso stadijoje nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

22.       Teismo vertinimu, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, kad būtų pažeistas visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. O tai, šiomis aplinkybėmis, pripažintina prioritetiškai gintina vertybe. Konstatuotina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

23.       Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4238 straipsnio 4 dalis ir 4239 straipsnis), aplinkybę, kad teismo posėdis civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme paskirtas 2023 m. birželio 1 d., į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas ir pagrįstas.

24.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                             Romualda Janovičienė