Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-6-810/2016

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00100-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1; 3.25.3;

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 24 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių regiono agentūros atstovui A. B., suinteresuoto asmens UAB „Verenta“ atstovui D. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių regiono agentūros pareigūno 2016-vasario 9 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-50911355-16 ir

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) Kaišiadorių regiono agentūros (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas A. B. 2016 m. vasario 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. KSA-6 dėl to, kad bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgaliotas asmuo G. M. laiku neįvykdė 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomųjų nurodymų Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 30 d., t.y. nepašalino nuo teritorijos, esančios Vilūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos metu sukauptas stiklo, stiklo pakuotės bei kitas atliekas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 7 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą G. M. tos pačios Institucijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-50911355-16 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5114 str. 1 d. 450,00 Eur bauda.

G. M. skundžia Institucijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. AM-KAUN-50911355-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti. G. M. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes:

• bankroto administratorius pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 str. 5 d. įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. T.y., tai padaro esant įmonės likvidavimo procedūrai bei esant lėšų aplinkos tvarkymui. Šiuo metu įmonės BUAB „Lithuanian glass recycling" likvidavimo procedūra dar nėra baigta;
• bankroto administratorius 2015-12-11 d. kreipėsi į Kauno RAAD bei Kaišiadorių rajono agentūrą prašydamas pratęsti terminą aplinkos tvarkymui, pridėdamas dokumentus, jog dalį atliekų savo sąskaita yra sutvarkęs, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, pažymėtina, kad buvo sutvarkyta 564 tonos stiklo dūžio atliekų;
• Kauno RAAD Kaišiadorių miesto agentūrai yra puikiai žinoma padėtis šioje įmonėje (BUAB „Lithuanian glass recycling“), nes patys ją privalėjo kontroliuoti, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnai iki šiol nėra pateikę, kokie atliekų kiekiai galėjo būti sukaupti teritorijoje, taip pat neatsakė į bankroto administratoriaus paklausimus, kas galėtų priimti atliekas nemokamai utilizuoti;
• pagal Taršos  integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 4/40 BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritorijoje viso galėjo būti 200 t atliekų. Po įmonės bankroto patys aplinkosaugos pareigūnai atliko preliminarius matavimus ir nustatė, jog teritorijoje yra 5200 t. Taigi, įmonės veikimo periodu ir esant nuolatinei aplinkos apsaugos pareigūnų kontrolei atliekų skaičius yra ženkliai išaugęs;
• pareigūnai yra informuoti, jog BUAB „Lithuanian glass recycling" nėra jokių lėšų, skirtų administravimo išlaidoms, todėl tokio kiekio atliekų sutvarkymas be valstybinių institucijų paramos nėra įmanomas;
• Kauno RAAD Kaišiadorių miesto agentūra, Kauno RAAD, Kaišiadorių rajono meras, taryba bei Vilūnų kaimo bendruomenė yra informuota, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl tyčinio bankroto prieš buvusius BUAB „Lithuanian glass recycling“ vadovus bei akcininkus. Sėkmingai pasibaigus teisminiams ginčams būtų galima prisiteisti žalą iš įmonės valdymo organų už atliekų utilizavimą;
• neteisingai pritaikė atsakomybę sunkinančias aplinkybes - dėl tos pačios įmonės yra gauta nuobauda, tačiau ji yra apskųsta teisme, taigi, negalima laikyti nuobaudos galiojančia;
• šioje byloje skirta 450 Eur bauda fiziniam asmeniui yra neproporcingai didelė, skirdama baudą, Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūra vadovavosi tik formaliais kriterijais, nenagrinėjo pažeidimo masto, pažeidimo padarymo aplinkybių, asmens kaltės, pažeidimo pavojingumo, pažeidimu padarytos žalos, nors žinojo, jog sutvarkyti tokj kiekį atliekų neturint finansavimo nėra įmanoma. Tokio kiekio atliekų sutvarkymas kainuoja apie 1 mln. eurų; mano, kad nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 301 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo visai neskirti administracinės nuobaudos;
• Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). 2013-10-21 dienos nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Lithuanian glass recycling" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas". Bankrutuojanti UAB „Lithuanian glass recycling" neturi piniginių lėšų ir (ar) turto, todėl iki šios dienos nebuvo galimybės sutvarkyti likusias bendrovės teritorijoje susidariusias atliekas;
• pažymėjo tai, kad bankroto administratorius aktyviais veiksmais siekia sutvarkyti atliekas, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas nurodyti, kokios sąlygos sutvarkyti likusias nesutvarkytas bendrovės veikloje susidariusias atliekas. Pagal teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti tvarkomos (ar kitaip realizuojamos) bankrutavusių įmonių veikloje susidariusios atliekos tais atvejais, kai bankrutavusi įmonė pati neturi lėšų tokių atliekų tvarkymui. Bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bendrovės veiksmus vykdant veiklą ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Be to, jis negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas, kadangi neturėjo jokios įtakos tam, kad šios atliekos atsirastų. Todėl jo veiksmuose nėra ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elemento – kaltės;
• atkreipė dėmesį,  kad G. M.,  kaip BUAB  „LITHUANIAN GLASS RECYCLING" bankroto administratorius geranoriškai bendradarbiauja su Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnais, operatyviai reagavo į visus atliekamus patikrinimus, žodžiu teikė savo paaiškinimus ir pastabas, ne kartą važiavo į teritoriją atliekų kiekio konstatavimui. Darytina išvada, kad privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių nuo G. M. valios nepriklausančių priežasčių.

Teismo posėdžio metu G. M. papildomai paaiškino, kad dalis atliekų yra sutvarkyta, nepaisant to, kad įmonė neturi turto ir tolimesnį aplinkos tvarkymą riboja finansinė padėtis, ir tai, kad nepateikti jokie konkretūs išaiškinimai iš atitinkamų institucijų, kaip reiktų tvarkyti pavojingas atliekas, kur būtų galima priduoti plastiką. G. M. teigimu, vykdant 2015-09-30 privalomą nurodymą, 564 tonų stiklo dūžio atliekų buvo sutvarkytos. Tai finansavo UAB „Verenta“. Šios rūšies atliekų yra likę dar apie 500 tonų. Kitas nurodymas KSP-24 dėl gumos, metalo, plastiko atliekų nėra įvykdytas, nes plastiko niekas nenori imti, tai nėra tokia atlieka, kuria galima išvežti į šiukšlyną, plastiką reikia utilizuoti ir tai yra labai brangus procesas. Vykdant trečią nurodymą Nr. KSP 25, pagal preliminarius matavimus reiktų sutvarkyti apie 13 tonų, jų sutvarkymas kainuotų apie 2,30 eurų už pridavimą už vieną kilogramą. Prieš teisminį ginčą G. M. Kaišiadoryse buvo susitikęs su meru, bendruomenės atstovais, kalbėjo apie šį sąvartyną, kaip išspręsti susidariusią problemą. Taip pat yra kalbėjęs su Kauno RAAD ir Vilniaus RAAD vadovybe, bet atsakymo, kaip tai išspręsti, niekas nepateikė. Taip pat kreipėsi šiuo klausimu į ministerijas ir mano, kad bus galima šį klausimą iškelti įstatymų koregavimo lygmeniu, nes, nesant lėšų, bankroto administratorius nurodymų įvykdyti negali.

Prašo nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti dėl šių motyvų:

• administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-509111355 nenustatyta pareiškėjo G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. ATPK   301  straipsnis   numato   galimybę   organui   (pareigūnui),   nagrinėjančiam administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lengvinančių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-50911355-16 nėra nustatyta, tačiau, priešingai, yra sunkinanti aplinkybė, todėl G. M. prašymas neskirti administracinės nuobaudos akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų;
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau- Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-775/2009 pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų - prevencijos principas, kuriuo siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia veikti operatyviai. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį maksimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai. Todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalomiesiems nurodymams įvykdyti turi skirti pakankamai trumpus laikotarpius, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra nustatyta bankroto administratoriaus pareiga vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. Privalomi nurodymai Nr. KSP-23, KSP-24, KSP-25 įteikti G. M. jų surašymo dieną, t.y. 2015 m. rugsėjo 30 d., skirtas dviejų mėnesių terminas jiems įvykdyti. Be to, minėti privalomi nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, t.y. juose aiškiai ir išsamiai yra nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis ir šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas neginčija, kad minėti nurodymai yra neteisėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats privalomojo nurodymo turinys, įgyvendinimo galimumas yra ginčytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o paskirta administracinė nuobauda ginčytina pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Pagal šio straipsnio 7 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėjas G. M. nustatyta tvarka privalomo nurodymo neapskundė. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas siūlymo, kaip galima spręsti susidariusią situaciją dėl atliekų tvarkymo, nepateikė, nežino, kaip sutvarkyti atliekas, nesant bendrovėje tam reikalingų lėšų.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „Verenta“ direktorius D. U. paaiškino, kad UAB „Verenta“ iš buvusių patalpų savininkų Jasevičių įsigijo patalpas, esančias Vilūnų kaime, Kaišiadorių rajone, kuriose veiklą vykdė bankrutuojanti UAB „Lithuania glass recycling“. Įsigiję patalpas pradėjo rodyti iniciatyvą, „spausti“ administratorių, kad kalbėtų su aplinkosaugininkais dėl teritorijos sutvarkymo. D. U. nurodė, kad toje vietoje iš tikrųjų yra virš 5000 tonų atliekų. Todėl nesutinka su aplinkosaugininko nurodytu likusių sutvarkyti atliekų kiekiu – 500 tonų, nes, D. U. teigimu, liko sutvarkyti apie keturis tūkstančius tonų atliekų. D. U. nuomone, aplinkosaugininkas norėtų, kad visos atliekos, kurios yra kieme, būtų suvežtos į patalpas ir nuo gatvės tų atliekų nesimatytų. Tų atliekų dalis yra UAB „Verenta“ priklausančiose patalpose. Plastiko, plėvelės atliekų pagal preliminarius skaičiavimus yra apie 1600  tonų. Kaip nurodė D. U., jis pats asmeniškai bendravo su visos Lietuvos perdirbimo įmonėmis dėl stiklo atliekų sutvarkymo, jo perdirbimo, tačiau didžioji dalis stiklo atliekų yra po perdirbimo ir jų niekas nepriima. Buvo sutvarkyta kieme buvusių 480 tonų stiklo dužių, kuriuos gamykla sutiko priimti už savikainą, UAB „Verenta“ sumokėjo 3000 Eur plius pakrovimas, kad gamykla nupirktų. Visos kitos stiklo atliekos yra po gamybinio perdirbimo, jos nėra tinkamos perdirbti. Bandė jas vežti į gamyklas, buvo nuvežta apie 120 tonų stiklo atliekų, iš kurių 40 tonų netiko. Jie grąžino automobilį atgal, tai UAB „Verenta“ tai kainavo 600 Eur už vieną atliekas pervežusį automobilį. Stiklas yra su daug priemaišų, yra užterštas ir jo perdirbti nėra įmanoma. Važinėjo, tarėsi su sąvartynais, kad priimtų bent laikinai saugoti, kol bus išspręsta tyčinio bankroto byla, kol kalti asmenys atlygins žalą. Tačiau netgi Alytaus sąvartynas, kuris yra arčiausiai, nesutiko priimti atliekų, nes įmonė BUAB „Lithuanian glass recycling“ yra bankrutuojanti, prašė depozitu pervesti pinigus. Bet kokių gamybinių atliekų tonos šalinimas sąvartyne kainuoja nuo 20 iki 30 Eur, tai sąvartyno mokestis vietoje, plius yra taršos mokestis apie 12 Eur už toną, tai gaunasi apie trisdešimt keli eurai už toną. Transportavimas kainuoja 2 Eur už kilometrą, artimiausias buvo 46 km, plius pakrovimas, teritorijų šlavimas. Tie įkainiai kiekvieną dieną kyla. Kiekvienas sąvartynas turi savo Taršos leidimą ir jie turi kiekvieną įvestą kodą ir nei vienas sąvartynas čia Kaišiadoryse neturi teisės priimti stiklo atliekų, čia yra užburtas ratas. Tik šio posėdžio metu iš aplinkosaugos atstovo išgirdo, kad Lapių sąvartynas keičia Taršos leidimą, kad galėtų priimti šias atliekas. Pagal taršos leidimą kiekviena įmonė turi teisę arba priimti, arba nepriimti tam tikros rūšies atliekų. Bankroto administratoriui bankroto iškėlimo dienos metu, kuomet buhalterija perdavinėjo sandėlio likučius, atliekas, atsargas, pusantro tūkstančio tonų atliekų iš viso nesimato, jų nėra. Dėl to kreipėsi į prokuratūrą ir į bankroto administratorių, pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, inicijavo bylą dėl tyčinio bankroto, prašė Aplinkosaugos, kad kreiptųsi kaip nepriklausoma trečia šalis, kaip kontroliuojanti institucija, kad pasakytų savo nuomonę dėl tyčinio bankroto, bet Institucija net nėra išsakiusi savo nuomonės byloje. Pagal įstatymus krovininis automobilis gali vežti 24 tonas, tai jeigu paskaičiuoti 5000 tonų, susidarytų 216 reisų. Tos atliekos pastoviai likdavo po gamybos, jos net nebuvo šalinamos, jos tik buvo į visus pakampius vežamos ir slepiamos. Institucija to nekontroliavo.

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog Institucija pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

ATPK 5114 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų nevykdymą laiku.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2013-10-21 dienos nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas". Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, A. B. 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. KSP-23, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsniu, nurodė UAB „Verslo efektas“ BUAB „Lithuanian glass recycling“ laikinai laikomas atviroje teritorijoje nerūšiuotas stiklo pakuotės atliekas, langų stiklo ir kitas susmulkinto nerūšiuoto stiklo atliekas, esančias Vilūnų k., Kaišiadorių r. sav., saugoti uždarose patalpose, t.y. laikantis Taršos integruotos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygų bei vadovaujantis patvirtintu ir suderintu Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentu (b.l. 18-19). Be to, 2015 m. rugsėjo 30 d. minėtas pareigūnas surašė privalomą nurodymą Nr. KSP-24, kuriuo nurodė UAB „Verslo efektas“ BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos metu susidariusias plastiko, gumos, popieriaus ir metalų atliekas, išimtas iš stiklo srauto, esančias Vilūnų k., Kaišiadorių r. sav., perduoti atliekas tvarkančiai įmonei bei pateikti LR AM Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūrai atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 20-21). 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. KSP-25, kuriuo UAB „Verslo efektas“ nurodyta pašalinti nuo teritorijos, esančios Vilūnų k., Kaišiadorių r. sav., sukauptas galimai pavojingas atliekas (televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos) ir perduoti jas atliekas tvarkančiai įmonei bei pateikti LR AM Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūrai atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 22-23).

G. M. 2016 m. vasario 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 5114 straipsnio 1 dalį, už tai, kad bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas" įgaliotas asmuo G. M. neįvykdė šių privalomųjų nurodymų ir 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-50911355-16 jam paskirta administracinė nuobauda- 450 Eur bauda.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas).

Pareiškėjas G. M. teigia, jog privalomųjų nurodymų Nr. KSP-23, KSP-24 ir KSP-25 Toliau – Nurodymai) įvykdyti jis, kaip bankrutuojančios UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ atstovas, negalėjo, nes bankrutuojanti įmonė lėšų ir turto neturi, atliekų sutvarkymas kainuoja brangiai, be to, G. M. ir UAB „Verenta“ direktorius D. U. dėjo didžiules pastangas, kad nurodymuose nurodytos atliekos būtų sutvarkytos, kreipėsi į atitinkamas institucijas, bet siūlymų dėl problemos išsprendimo nei iš aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, nei iš kitų institucijų iki šiol negavo, todėl nurodymų negalėjo įvykdyti ne dėl G. M. kaltės. Šias G. M. nurodytas aplinkybes patvirtina suinteresuoto asmens UAB „Verenta“ direktoriaus D. U. paaiškinimo metu nurodytos aplinkybės, kad tiek  G. M., tiek paties D. U. pastangų dėka dalis Nurodymuose nurodytų atliekų  buvo sutvarkytos, ką patvirtina 2016 m. sausio 1 d. pažyma (b.l. 92), taip pat krovinių transportavimo važtaraščių kopijos (b.l. 103-104), akto Nr. 12 kopija (b.l. 115). Aplinkybę, jog atliekų sutvarkymui reikalingos didžiulės lėšos, patvirtina komercinių pasiūlymų kopijos (b.l. 80, 105), taip pat D. U. paaiškinimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. M. kreipėsi į įvairias institucijas atliekų sutvarkymo išaiškinimo ir finansavimo klausimais (b.l. 82-89, 93-96, 97-99, 100-101). Tačiau išaiškinimai, kaip teigia G. M. ir D. U., pateikti nebuvo, finansavimas neišspręstas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas taip pat nesugebėjo atsakyti į užduotą klausimą, kokį šios problemos išsprendimo būdą siūlo už aplinkos apsaugą atsakinga Institucija. Todėl teismas sutinka su G. M. skunde nurodyta aplinkybe, kad G. M. kaltė dėl ATPK 5114 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo nebuvo įrodyta.

Todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių regiono agentūros pareigūno 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. AM-KAUN-50911355-16, kuriuo G. M. nubaustas pagal ATPK 5114 str. 1 d. 450,00 Eur bauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant G. M. veiksmuose šio pažeidimo sudėtis (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.). 

Vadovaudamasis ATPK 291-302 str., teismas

n u t a r i a:

G. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių regiono agentūros pareigūno 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. AM-KAUN-50911355-16, kuriuo G. M. nubaustas pagal ATPK 5114 str. 1 d. 450,00 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių regiono agentūrai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Edita Dambrauskienė