Civilinė byla Nr. 2-10926-584/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07140-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos
35.3.6; 36.1; 63.3; 99.5; 116.5.1; 116.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
PRIIMTAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovei L. C. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovės 500 Lt paskolos, 98 Lt kredito kainą, 1683,97 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Lt žyminio mokesčio. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovė nepareikš atsiliepimo (b. l. 3-5).
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka (b. l. 33). Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, todėl tokiu atveju esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Vartojimo kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos, mokėjimo nurodymas, sąskaitos išrašas (b. l. 7-16, 20, 24-26, 28) patvirtina, kad ieškovė 2011-04-20 suteikė atsakovei 500,00 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovė kartu su kredito kaina įsipareigojo grąžinti iki 2011-06-20. Atsakovė iki šiol negrąžino 500 Lt paskolos sumos, ir 98,00 Lt kredito kainą, šios sumos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).
Vadovaudamasis sutarties 6.1 punktu, ieškovė atsakovei paskaičiavo 138,70 procentų palūkanas už laikotarpį nuo kredito grąžinimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurių suma sudaro 1683,97 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 138,70 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 1683,97 Lt palūkanos net tris kartus viršija negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinus atsakovei 500,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1683,97 Lt) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo. Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (500,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1683,97 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 400,00 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovės. Likusi reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 3 str. 7 d., 178 str.)
Ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas minimalus pagal ieškinio sumą sumokėtas žyminis mokestis – 54,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 279 str. 2 d.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „LSV Intergroup“, į. k. 302414832, registruotos buveinės adresas Kauno m., Savanorių pr. 192, a.s. Nr. LT92 7300 0101 1678 0774, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, naudai 500 Lt (penkis šimtus litų ir 00 ct) negrąžinto kredito, 98 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus ir 00 ct) kredito kainą, 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (998,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d. bei 3 d. reikalavimus, ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jasaitienė