Pranešėja Violeta Miliuvienė
Teisėjas Virginijus Gedeikis
|
Baudž. byla Nr. 1A-297-174/2011
Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00131-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.; 1.2.4.5, 1.2.4.6.8, 1.1.8.1.; 2.4.6.3.1.
(S)
|
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
n u o s p r e n d i s
Lietuvos
respublikos vardu
2011 m.
balandžio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos
Miliuvienės,
teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai
Pužauskienei,
nuteistojo gynėjai Danguolei
Žilinskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį
skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas vienerių metų
ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis
BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo
būdu subendrinta su neatlikta vienerių metų dviejų mėnesių ir 9 dienų laisvės
atėmimo bausme, Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi subendrinta
pagal to paties teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius, ir paskirta
galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant
pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas būtas laikas
nuo 2009-09-04 priimtos nutarties dėl M. B. lygtinio
paleidimo prieš terminą iki faktinio jo paleidimo 2009-09-10, ir bausmės
pradžią nurodyta skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo.
Kardomąją priemonę – rašytinį
pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko A. S., jo atstovės pagal įstatymą V. S. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas
susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1
500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.
Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko E. K. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas
susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1
500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.
Patvirtintas 2011 m. sausio 11 d. kaltininko M. B. ir nukentėjusiojo R. M. pasirašytas
susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1
500 Lt susitarime aptarta tvarka ir terminais.
R. M. ieškinio nagrinėjimo procesas dėl turtinės ir neturtinės
žalos priteisimo iš E. K., M. B., A. S. ir V. S. nutrauktas, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovo
atsisakymą.
Priteista solidariai
iš M. B., E. K. ir A.
S. 274,84 Lt gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.
Daiktinį įrodymą –
magnetą (saugomą Telšių AVPK Rietavo PK pagal kvitą BBB Nr. 002264) –
nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. K. ir A. S., bet jie nuosprendžio
apeliacine tvarka neskundė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
M. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir A. S. dėl chuliganiškų paskatų
nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra M. B., E.
K. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, 2009-12-21,
apie 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys
neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabučio
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute dėl chuliganiškų paskatų
nesunkiai sutrikė R. M. sveikatą. R. M.
rakinant 15 buto duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia
ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas
fizinį skausmą, ir abu susigrūmė. Grumtynių metu pro nukentėjusiojo atrakintas
buto duris abu pateko į 15 butą ir toliau grūmėsi koridoriuje. M.
B. ir A. S. patekus į koridorių pro praviras buto
duris, M. B. rankoje turėtu magnetu tyčia sudavė vieną
smūgį į galvą iš kambario atėjusiam V. K., padarė
nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to
sudavė vieną smūgį magnetu į galvą R. M., padarė nukentėjusiajam
muštinę žaizdą pakaušyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. R. M.
dėl magnetu suduoto smūgio nugriuvus ant grindų, M. B.,
E. K. ir A. S. tyčia kojomis spyrė
nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir įspyrę ne mažiau kaip tris kartus
padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir veido
kairėje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, ir antro piršto pamatinio
pirštikaulio skeveldrinį lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu
skundu neteistasis M. B. prašo pakeisti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir
neteisingai paskirtos bausmės bei jo veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio
2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir, remiantis BK 38 straipsniu,
bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę su realiu laisvės atėmimu nesusijusią
bausmę. Apelianto teigimu, teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos
aplinkybių. Nuteistasis M. B. teigia, jog jis dar
ikiteisminio tyrimo metu nurodė, tai konstatuota ir skundžiamame teismo
nuosprendyje, kad įvykio dieną jis ir kiti nuteistieji susirinkę pas M. K. tarėsi pamokyti, tai yra atkeršyti R.
M. dėl to, kad jis skriaudžia jų draugą M. M., kuris
prašė jų pagalbos. Aptarę veiksmų planą jie išėjo ieškoti R.
M.. Kai pastarasis pasirodė prie savo namo, E. K. sudavė
R. M. į galvą, po to konfliktas persikėlė į R. M. buto koridorių. Apeliantas M. B. neneigia,
jog šio konflikto metu jis taip pat, kaip ir kiti nuteistieji, sudavė smūgius R. M. ir V. K., kuris ėjo ginti R. M..
Apelianto
teigimu, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė
neteisingas išvadas, jog smurtinius veiksmus jis atliko iš chuliganiškų
paskatų, tai turėjo įtakos neteisingam jo veiksmų kvalifikavimui ir bausmės
paskyrimui.
Apeliantas
M. B. teigia, jog teismas, nepaisant jo prisipažinimo dėl
nusikaltimo padarymo, privalėjo objektyviai įvertinti, kokiomis aplinkybėmis ir
dėl kokių paskatų buvo padaryti sužalojimai R. M. bei
padaryti išvadą, kad jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio l dalyje numatyto
nusikaltimo požymius.
Teismas
nuosprendyje nurodė, kad jis – M. B. – pripažino, jog
smurtinius veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Tačiau apeliantas teigia,
jog jam šios sąvokos reikšmės niekas neišaiškino, jam tai buvo nesvarbu, nes
jis iš esmės teisingai ir sąžiningai nurodė faktines įvykio aplinkybes. Teisminio
bylos nagrinėjimo metu jis neturėjo gynėjo, todėl nesuprato sąvokų „chuliganiškos
paskatos“ ir „asmeninės paskatos“ reikšmės.
M. B. aiškina, kad tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veiksmai
prieš nukentėjusįjį buvo atlikti keršijant pastarajam už neteisėtus ir
netinkamus veiksmus prieš M. M., tai, pasak nuteistojo M. B., patvirtina, kad šiuo atveju nusikaltimo objektas buvo
ne viešoji tvarka, o R. M. sveikata, siekiant jam sukelti
fizinį skausmą. Akivaizdu, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nes name, kur
įvyko konfliktas, jo metu kiti asmenys triukšmo negirdėjo, jų ramybė nebuvo
sutrikdyta ir nė vienas namo gyventojas tokių aplinkybių nepatvirtino. Be to,
konfliktas iš esmės vyko bute, kur buvo atlikti visi smurtiniai veiksmai.
Nuteistojo M. B. nuomone, jo veiksmai iš BK 138 straipsnio
2 dalies 8 punkto turi būti perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio l dalį.
Apeliantas M. B. nurodo, kad skirdamas bausmę teismas konstatavo, kad
jis nusikalto būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės, todėl jo veikoje yra
nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio ir
neįvertino, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas ankstesniu nuosprendžiu,
įvykdė būdamas nepilnametis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis
visiškai prisipažino ir galisi nusikaltęs, su nukentėjusiuoju susitarė dėl
žalos atlyginimo, ir teismas šį susitarimą patvirtino. Dėl paskirtos laisvės
atėmimo bausmės vykdymo jis neturėtų realios galimybės atlyginti žalos
susitarime nustatytu terminu, dėl to nukentėtų R. M. interesai.
M. B. nurodo, kad anksčiau jam nebuvo taikytas atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsniu, ir mano, kad toks atleidimas
nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštarautų įstatymui.
Nuteistojo gynėja
prašo nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo
apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo
taikymo (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas.
Iš
apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. kaltės
klausimo neginčija, tačiau teigia, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais E. K. ir A. S. nukentėjusįjį R. M. sužalojo iš anksto susitarę atkeršyti pastarajam dėl
to, kad jis skriaudžia jų draugą M. M., kuris prašė jų
pagalbos. Apelianto M. B. teigimu, tiek jo, tiek kitų
nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti keršijant pastarajam už
neteisėtus ir netinkamus veiksmus prieš M. M., tai, pasak
nuteistojo M. B., patvirtina, kad šiuo atveju nusikaltimo
objektas buvo ne viešoji tvarka, o R. M. sveikata,
siekiant sukelti jam fizinį skausmą. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai
patvirtina, kad apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nukentėjusįjį R. M. sužalojo pastarajam kerštaudami dėl to, kad jis
konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra įvykio dieną
apeliantas M. B., kiti nuteistieji – E.
K. ir A. S., taip pat M. M. bei Ž. N. buvo susirinkę pas M. K. ir visi
tarėsi dėl keršto R. M. už jo konfliktus su M. M.. Nutarę „pamokyti“ R. M., tai yra atkeršyti jam už neteisėtus ir
netinkamus veiksmus prieš jų draugą M. M., jie išėjo jo ieškoti. Pastarajam pasirodžius
prie savo namo, tai yra išlipus iš automobilio ir įėjus į namo laiptinę, E. K. su A. S., M. B. ir
Ž. N. nubėjo į šio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę. R. M. rakinant (duomenys neskelbtini) buto
duris E. K. pribėgęs prie jo tyčia ranka sudavė ne mažiau
kaip vieną smūgį į galvą, ir abu susigrūmė. Grumtynių metu, pro nukentėjusiojo
atrakintas buto duris abu pateko į (duomenys neskelbtini) butą ir toliau
grūmėsi koridoriuje. Tada M. B. ir A. S. pateko
į koridorių pro praviras buto duris, M. B. rankoje turėtu
magnetu tyčia sudavė vieną smūgį į galvą iš kambario atėjusiam V.
K., po to sudavė vieną smūgį magnetu į galvą R. M.,
padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušyje – nežymų sveikatos sutrikdymą. R. M. dėl magnetu suduoto smūgio nugriuvus ant grindų, M. B., E. K. ir A. S. tyčia
kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tai patvirtina nuteistųjų
bei liudytojų parodymai.
Skundžiamame
teismo nuosprendyje chuliganiškos paskatos kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymą
kvalifikuojantis požymis grindžiamas tuo, kad kaltinamieji prisipažino
nesunkiai sužaloję nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų, tai yra skundžiamame
nuosprendyje konstatuota: „Kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, dėl
chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. M. padarė nesunkų
sveikatos sutrikdymą ir jų veikos atitinka požymius nusikaltimo, numatyto
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.“ Daugiau jokių motyvų, kodėl apelianto M. B., kartu ir kitų nuteistųjų veika vertintina kaip
padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nuosprendyje nėra nurodyta.
Teismų
praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma
dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra
atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį
į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo
veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.
2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-136/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad
viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos
pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto
veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos.
Teismų praktikoje smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę
viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų
(kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje
vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar
kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir
panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, kvalifikuojanti aplinkybė,
kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, paprastai neinkriminuojama.
Byloje
nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas M.
B. ir kiti nuteistieji nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą
kerštaudami pastarajam dėl to, jog šis konfliktuoja su jų draugu M. M.. Tai yra jie įvykio dieną susitarę atkeršyti
nukentėjusiajam R. M. dėl pastarojo konfliktų su jų
draugu M. M., ėjo ieškoti R. M.,
pamatę pastarąjį beeinantį į namo laiptinę, E. K. pribėgus
ir sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, abu susigrūmė, ir grumtynių metu
abu pateko į butą ir toliau grūmėsi, apeliantas M. B. ir
kitas nuteistasis A. S. pateko į buto koridorių pro
praviras buto duris, tada visi nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam. Visi
nuteistieji aiškiai parodė, jog jie smurtavo prieš R. M. dėl
to, jog norėjo atkeršyti dėl jo konfliktų su jų draugu M. M..
Todėl akivaizdu, kad apelianto M. B. bei kitų nuteistųjų pyktis
dėl R. M. konfliktų su jų draugu M. M. susiformavo
daug anksčiau – iki jie, aptarę veiksmų planą atkeršyti R. M.,
ieškodami pastarojo, pamatė jį išlipant iš automobilio ir einant į savo namo
laiptinę.
Teisėjų
kolegija tokias nustatytas aplinkybes vertina kaip asmeninio pobūdžio
tarpusavio priešiškumą, santykių aiškinimąsi, peraugusį į smurtinį konfliktą,
ir konstatuoja, kad apelianto M. B., kartu ir kitų
nuteistųjų E. K. ir A. S. smurtinius
veiksmus prieš nukentėjusįjį nulėmė ne chuliganiškos paskatos.
Nėra
duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistųjų veiksmai buvo siekimas
sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinamą požiūrį į
aplinkinius. Konfliktas nors ir prasidėjo viešoje vietoje, tai yra daugiabučio
gyvenamojo namo laiptinėje, pažymėtina, kad iš esmės konfliktas vyko
nukentėjusiojo buto koridoriuje, tai yra E. K. pribėgus
prie nukentėjusiojo R. M. ir suduodant smūgius
pastarajam, kai šis rakino savo buto duris bei jiems susigrūmus, grumtynės
toliau vyko buto koridoriuje, kur netrukus pateko M. B. ir
A. S., ir visi trys nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam,
konfliktas įvyko vėlyvu paros metu (apie 23 val.), nėra jokių duomenų, kad jį
būtų stebėję pašaliniai asmenys. Vien tik faktas, kad konfliktas prasidėjo
viešoje vietoje, tai yra E. K. atlikus smurtinius veiksmus
prieš nukentėjusįjį daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, kai jis rakino savo
buto duris, esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, jog konfliktas iš esmės
vyko buto koridoriuje, kur visi trys nuteistieji atliko smurtinius veiksmus
prieš R. M., neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą,
ar apeliantas M. B. bei kiti nuteistieji veikė dėl
chuliganiškų paskatų.
Kadangi
apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo apelianto M. B.,
kartu ir kitų nuteistųjų, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, veiką
kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, pirmosios instancijos teismo
nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328
straipsnio 1 punktas), apelianto M. B., kartu ir apeliacinio
skundo nepadavusių kitų nuteistųjų E. K. ir A. S. nusikalstama veika (BPK 320 straipsnis) perkvalifikuotina į
švelnesnį Baudžiamąjį įstatymą – iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK
138 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus
M. B. veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės pagal BK 138
straipsnio 1 dalį skyrimo klausimas, taip
pat darytini reikiami pakeitimai dėl nuteistajam M. B. paskirtos
subendrintos bausmės. Kiti nuteistieji – E. K. ir A. S. – nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą
nusikalstamą veiką yra atleisti, todėl ir perkvalifikavus jų veiką, nėra
pagrindo spręsti bausmės jiems paskyrimo klausimą.
Skirdama M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,
tokią pačią bausmės rūšį kaip ir apylinkės teismas – laisvės atėmimą, kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus
bausmės skyrimo motyvus, tai yra, kad
padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, M. B. anksčiau
teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieš
terminą, esant neišnykusiam teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl
jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgtina
į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tai yra, kad
nustatytos M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis
prisipažino ir nuoširdžiai galisi nusikaltęs, bei atsakomybę sunkinanti
aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe,
galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei aplinkybes, jog nuteistasis M. B. susitaikė su nukentėjusiuoju R. M.,
pastarasis jam atleido, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, Valstybinės
ligonių kasos ieškinį pripažįsta, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis
neprieštaravo, kad nuteistasis M. B. būtų atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Apeliantas
M. B. nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos
teismas be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnį teistumą ir konstatavo, jog jis
yra recidyvistas, nes, apelianto teigimu, jis anksčiau nusikalto būdamas
nepilnametis, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, aplinkybė, jog jis
anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas
nepilnametis, nekeičia pastarojo teisinio statuso, tai yra, jog jis naują
nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vadinasi, būdamas
recidyvistu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1
dalis).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
straipsnio 2 dalies 2 punktu,
328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo
M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės
rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendį pakeisti:
M. B., A. S. ir E. K. padarytą
nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK
138 straipsnio 1 dalį.
M. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų
laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis
BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių
sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi pagal
Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-26 ir 2008-01-30 nuosprendžius
subendrinta neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių
metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
E. K. palikti BK 38 straipsnio 1 dalies taikymą, A.
S. – BK 93 straipsnio taikymą.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Violeta
Miliuvienė
Kolegijos teisėjai Zigmas Pocius
Remigijus Preikšaitis