Administracinė byla Nr. A-696-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01586-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. N. padavė skundą (b. l. 1–3) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį vėliau patikslino (b. l. 10–12) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 6 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl to jis 2013 m. spalio 21 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teismo priteistos žalos atlyginimo. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, dėl to jis 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl priteistos žalos atlyginimo. Prašydamas pateikti informaciją, kodėl nėra atlyginama priteista žala, pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją.

Teisingumo ministerija diskriminavo pareiškėją, jį ignoravo kaip nuteistąjį ir atliekantį bausmę asmenį, nesiskaitė su juo kaip su piliečiu ir teisinių santykių subjektu, nė į vieną jo raštą neatsakė, apie raštų gavimą neinformavo, taip pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, 31 straipsnį, tuo jį pažemindama, sukeldama neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir tokiu neteisėtu neveikimu padarydama jam neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Lt.

Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą Teisingumo ministerija privalėjo per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos atlyginti teismų priteistą žalą. Dėl tokio neveikimo pareiškėjas prarado dvasinę ramybę, pablogėjo sveikata, dėl neigiamų psichologinių išgyvenimų vasario mėnesį sutriko visavertis gyvenimas, prireikė psichologo ir psichiatro pagalbos, teko gerti raminančius vaistus. Pareiškėjas padarytą jam neturtinę žalą vertiną 1 000 Lt.

Pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydis, turėtų būti vertinamas pagal tai, kokią naudą kaltieji asmenys gavo pažeidinėdami pareiškėjo teises. Šią žalą sudaro kaltųjų asmenų gautas darbo užmokestis per tą laikotarpį, kurį buvo pažeidinėjamos jo teisės, bei visų kitų rūšių gauta nauda, t. y. darbdavio sumokėtos kompensacijos, priemokos, premijos, mokesčiai, draudimo sumos ir t. t. Atsižvelgdamas į kaltųjų asmenų aroganciją ir nenorą pripažinti jo teisių pažeidimo, mano, kad turi būti priteista 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–17) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2013 m. spalio 25 d. gavo pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartimi iš Lietuvos valstybės jam priteisė 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; pareiškėjas prašė šią žalą atlyginti ir pervesti priteistą sumą į Vilniaus pataisos namų sąskaitą. 2013 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas pervesti į nurodytą sąskaitą LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi iš Lietuvos valstybės priteistą 500 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerijoje 2014 m. vasario 10 d. buvo gautas pareiškėjo 2014 m. vasario 6 d. prašymas pateikti informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą.

Teisingumo ministerija 2014 m. vasario 14 d. gavo antstolio Vaido Drungilo patvarkymą Nr. 036-938, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančią 4 000 Lt sumą bei įpareigojo pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Apie tai, kad Teisingumo ministerija negali išmokėti priteistos sumos, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1.34)7R-1642. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme, (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas), kuriuo vadovaudamasi Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, nėra imperatyvios teisės normos, nustatančios pareigą informuoti pareiškėją apie piniginių lėšų išmokėjimą ar pervedimą į jo ar antstolio depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija vadovavosi Žalos atlyginimo įstatymo normomis, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad bet kokiu atveju ji nebūtų turėjusi realių galimybių įvykdyti LVAT sprendimų iki 2014 m. sausio 15 d. dėl asignavimų trūkumo.

Pažymėjo, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas, 2) žala ir 3) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo našta dėl žalos atsiradimo tenka būtent pareiškėjui, todėl pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nėra, nes pareiškėjas neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (b. l. 48-54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalyje, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3, 6 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14–16 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu bei konstatavo, kad pareiškėjas prašymus pervesti LVAT nutartimis priteistas 3 500 Lt ir 500 Lt sumas neturtinės žalos atlyginimui pateikė vadovaudamasis specialiuoju Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymu, todėl Teisingumo ministerija juos privalėjo įvykdyti, laikydamasi šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tokiems prašymams nagrinėti. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo priteistas sumas turėjo pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą banke, o 3 mėnesių terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tinkamai pateikto prašymo pateikimo. Gavusi antstolio reikalavimą dėl šių lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį reikalavimą privalėjo įvykdyti per nustatytą terminą. Antstolis V. Drungilas patvarkymą Nr. 036-938 Teisingumo ministerijai pateikė 2014 m. vasario 11 d., t. y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo prašymų Nr. 3R-3244 ir Nr. 3R-3118 gavimo.

Pareiškėjo 2013 m. vasario 10 d. prašymą Nr. 3R-454 dėl informacijos apie nevykdomą LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 Teisingumo ministerija privalėjo išnagrinėti ir atsakymą pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Pareiškėjui atsakymas pateiktas Teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1.34.)7R-1642, t. y. per 19 darbo dienų nuo prašymo Nr. 3R-454 gavimo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį pareiškėjas, manydamas, kad Teisingumo ministerija pagal jo prašymą lėšų pervesti į nurodytą sąskaitą banke per nustatytą terminą neįvykdo, turėjo teisę kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šia įstatyme įtvirtinta teise pareiškėjas būtų pasinaudojęs. Vadinasi pareiškėją tenkino Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų veiksmai nagrinėjant jo prašymus dėl priteistų 3 500 Lt ir 500 Lt sumų pervedimo. Teismas nenustatė, kad Teisingumo ministerija pažeidė įstatymų nuostatas nagrinėdama pareiškėjo prašymus.

III.

Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-67), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesudarė galimybių apklausti liudytojų bei įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo, tyčinio neveikimo. Teismas taip pat nepasisakė dėl skundo dalyko – LVAT sprendimo nevykdymo ir priteistos žalos neatlyginimo. Teismas sprendime tyčia klaidingai nurodė, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo teisėti, kadangi Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad priteista žala privalo būti pervesta į asmens nurodytą sąskaitą, kas taip ir nebuvo padaryta. Be to, teismas sprendimuose neteisingai nurodė 3 mėnesių skaičiavimo terminus. Teismas taip pat neteisingai interpretavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias Teisingumo ministerija privalėjo per 3 darbo dienas informuoti pareiškėją apie jo prašymų gavimą, tačiau to nepadarė. Teismas rėmėsi tik Žalos atlyginimo įstatymu. Teismas pasisakė ir dėl antstolio A. Drungilo veiksmų teisėtumo, nors šis klausimas nebuvo pareiškėjo skundo nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad kreipimasis dėl teismo sprendimo vykdymo yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas turi diskreciją rinktis kuria teise pasinaudoti – ar reikalauti priverstinio teismo sprendimo vykdymo, ar reikalauti atlyginti teismo sprendimo nevykdymu padarytą žalą, ar reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Todėl teismo išvada, kad nesikreipimas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo reiškia, kad pareiškėją tenkino Teisingumo ministerijos ir darbuotojų veiksmai, prieštarauja teisės normoms, teismas išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Be to, teismas neišsprendė reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją atlyginti LVAT priteistą žalą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą 6000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71-72) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo prašoma apklausti liudytoja pateikė teismui atsiliepimą su paaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kviesti Teisingumo ministerijos darbuotoją apklausti kaip liudytoją. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo keliamų reikalavimų tame tarpe ir procedūrinių pažeidimų. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Teisingumo ministerijos veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą yra teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, apeliantas savo poziciją yra išsamiai išsakęs apeliaciniame skunde. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tvirtina, kad žala jam padaryta dėl to, kad Teisingumo ministerija nevykdė teismo sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, įstatymų nustatyta tvarka neatsakė į pareiškėjo prašymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta apimtimi, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su padarytomis išvadomis jų nekartoja, o tik jas papildo atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus; šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija). Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 21 d. prašymu, kurį patikslino 2013 m. spalio 30 d. (pataisymas Teisingumo ministerijoje gautas 2013-11-04 reg. Nr. 3R-2804) kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl 3 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, atlyginimo. Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja 2013 m. spalio 25 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriame Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vedėjai nurodė, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2014 m. sausio 15 d. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministerijai atsiuntė prašymo patikslinimą (prašymo patikslinimas gautas 2013-12-30 reg. Nr. 3R-3244), kuriame nurodė, kad atšaukia savo 2013 m. spalio 21 d. ir 2013 m. spalio 30 d. prašymus ir nurodė Vilniaus pataisos namų sąskaitą LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, priteistai 3 500 Lt neturtinei žalai pervesti. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2013-12-10 reg. Nr. 3R-3118) dėl neturtinės 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013, atlyginimo. Šiame prašyme nurodė sąskaitą į kurią pervesti priteistą sumą.

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis Vaidas Drungilas 2014 m. vasario 11 d. patvarkymu dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 036-938 (patvarkymas Teisingumo ministerijoje gautas 2014-02-14 reg. Nr. 6R-2868) areštavo 10 019,77 Lt dydžio skolininkui M. N. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, o taip pat ir išmokėtinas/perduotinas pinigines lėšas, kurias Teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui M. N., bei įpareigojo Teisingumo ministeriją nedelsiant pinigines lėšas pervesti tiesiogiai į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą (b. l. 25). Reaguodama į šį prašymą, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja 2014 m. vasario 21 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl patvarkymo dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto“, kuriame Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vedėjai nurodė LVAT 2013 m. spalio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimis priteistas 3 500 Lt ir 500 Lt sumas neturtinės žalos pervesti į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą (b. l. 26). Teisingumo ministerija 2014 m. kovo 7 d., vykdydama antstolio patvarkymą, pervedė M. N. žalos atlyginimui priteistas sumas į antstolio sąskaitą (b. l. 27).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl LVAT 2013 m. spalio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimis priteistų sumų pervedimo į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimų dėl to, kad privalėjo vykdyti antstolio reikalavimą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerijos veiksmuose nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nesprendė antstolio patvarkymo teisėtumo klausimo, o tik vertino jį kaip priežastį, dėl kurios LVAT teismo nutartimis priteistas žalos atlyginimas nebuvo pervestas į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

Kaip minėta, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi Teisingumo ministerija teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Teisingumo ministerija LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartį gavo kartu su pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. prašymu, t. y. 2013 m. spalio 25 d.,  LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį Teisingumo ministerija gavo kartu su pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymu, t. y. 2013 m. gruodžio 10 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtas teismo nutartis Teisingumo ministerija būtų gavusi anksčiau. Ji nebuvo bylų, nagrinėtų LVAT, proceso dalyvė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo nutartys jai buvo siųstos teismo.

Atsižvelgdama į tai, kad Teisingumo ministerija LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartį gavo 2013 m. spalio 25 d. teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nutartis turėjo būti įvykdyta iki 2014 m. sausio 25 d., kadangi būtent toks termino skaičiavimas yra įtvirtintas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad Teisingumo ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nežinodama sąskaitos, į  kurią pervestina priteista suma, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu galutinai apsisprendė dėl sąskaitos numerio, į kurį pervestini pinigai, todėl ministerija turėjo sąlygas įvykdyti teismo sprendimą įstatymo nustatytu terminu.  Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. vasario 14 d. Teisingumo ministerija gavo antstolio Vaido Drungilo 2014 m. vasario 11 d. patvarkymą dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 036-938, kuriuo antstolis areštavo 10 019,77 Lt dydžio skolininkui M. N. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, o taip pat ir išmokėtinas/perduotinas pinigines lėšas, kurias Teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui M. N., bei įpareigojo Teisingumo ministeriją nedelsiant pinigines lėšas pervesti tiesiogiai į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėto termino pažeidimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjo tariamai patirta turtine ir neturtine žala. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimui teismo priteista suma nesumokėta pareiškėjui ir negali būti sumokėta dėl būtinybės vykdyti antstolio patvarkymą, todėl Teisingumo ministerijos veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis Teisingumo ministerijai buvo pateikta 2013 m. gruodžio 10 d., todėl šios nutarties įvykdymo terminas nebuvo praleistas.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2014-02-10 reg. Nr. 3R-454) dėl informacijos apie nevykdomą LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, o asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Teisingumo ministerija 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1.34.)7R-1642 atsakė į pareiškėjo 2013 m. vasario 10 d. gautą prašymą Nr. 3R-454 ir jį informavo, kad antstolis V. Drungilas 2014 m. vasario 11 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 036-938 areštavo jam priklausančią pinigų sumą ir įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad šį įpareigojimą Teisingumo ministerija privalėjo įvykdyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas teisės aktų nustatytais terminais, tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog atsakovas nevykdo teismo sprendimo, turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas atėmė iš jo galimybę apklausti teismo posėdžio metu liudytojus Teisingumo ministerijos pareigūnę E. D. ir antstolį Vaidą Drungilą, kadangi netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų iškvietimo.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi teismas turi pareigą priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Spręsdamas įrodymų priėmimo klausimą teismas turi vertinti, pateikti įrodymai yra susiję su byla ar ne.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomi apklausti liudytojai negali nurodyti turinčių reikšmės bylai aplinkybių, pažymėjo, kad atsakovo atstovės byloje E. D. pozicija dėl ginčo yra išdėstyta jos parengtame atsiliepime į skundą, duomenys, susiję su antstolio Vaido Drungilo vykdomu išieškojimu iš pareiškėjo, taip pat yra byloje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymų sąsajumą, pakankamumą ir pagrįstai atsisakė apklausti liudytojais Teisingumo ministerijos atstovę E. D. ir antstolį Vaidą Drungilą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai jas vertino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl keisti ar naikinti jo sprendimo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1  dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                          Arūnas Dirvonas         

              Romanas Klišauskas

              Virginija Volskienė