Civilinė byla Nr. 2-1507-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4909-580/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl komunistinio genocido politikos aukų bei jų palikuonių ir paveldėtojų pažeistų teisių ir teisinių garantijų užtikrinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) uždrausti naudoti Lietuvos ypatingajame archyve saugomoje B. M. byloje (F. V-5 byla Nr. 20899/5) esančius duomenis (28-29 lapai), kaip neatitinkančius tikrovės; 2) uždrausti naudoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento 1996 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 6/6-M-5398 nurodytus duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės; 3) nustatyti, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004 m. vasario 23 d. pažymoje nurodyta informacija apie J. M. tremtį, represijas, tariamą jo žūtį / mirtį tremties buvimo metu laisvės atėmimo vietoje Tomske neatitinka tikrovės; 4) įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą patikslinti represijos datą iš 1941 m. birželio 14 d. į 1941 m. birželio 15 d.; 5) nustatyti ieškovui teisingą žalą už moralinę ir dvasinę kančią, patirtą dėl atsakovų veikimo ir / ar neveikimo. Nurodė, jog ieškovo senelis J. M. 1941 m. birželio 15 d. buvo represuotas Kaune, tačiau Lietuvos ypatingajame archyve nėra jo asmens bylos. Dėl to Lietuvos ypatingasis archyvas naudoja informaciją iš J. M. žmonos B. M. ir sūnaus J. M. 1946 m. malonės prašymo bylos, o 1955-1956 m. J. M. sūnaus ir ieškovo tėvo H. M. bylos nepateikė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pripažino, jog J. M. nuo 1941 m. birželio 15 d. iki 1941 m. spalio 14 d., kuris mirė / žuvo laisvės atėmimo vietoje Oneglage, yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo teisės jo įpėdiniams. Kadangi Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyve nėra J. M. asmens bylos, atsakovai laiko, jog jo represijos nebuvo. Ši tikrovės neatitinkanti informacija nurodoma Lietuvos ypatingojo archyvo saugomoje B. M. 1946 m. byloje F. V-5 bylos Nr. 20899/5 28-29 lapuose, iš J. M. 1955-1956 m. bylos F. V-5 bylos Nr. 40740. Iš minėtų bylų duomenų matyti, kad J. M. mirė 1941 m. laisvės atėmimo vietoje (lageryje) Archangelske, tačiau Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyvas naudoja tikrovės neatitinkančią informaciją, kad J. M. kartu su šeima buvo ištremtas į Tomsko sritį Rusijoje, kur 1941 m. mirė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. ieškinį atsakovams Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl komunistinio genocido politikos aukų bei jų palikuonių ir paveldėtojų pažeistų teisių ir teisinių garantijų užtikrinimo.
3. Teismas nurodė, kad ieškovo A. M. reikalavimai atitinka administracinio, o ne civilinio ginčo pobūdį, kadangi ieškovas prašo pakeisti viešojo administravimo institucijos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtus aktus, uždrausti Lietuvos ypatingajam archyvui naudoti B. M. byloje esančius duomenis, o kitus duomenis ištaisyti. Taip pat ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl viešojo administravimo institucijų atliktų veiksmų, o tokio pobūdžio bylas nagrinėja administraciniai, o ne bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui teisę dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1, 3, 10 punktai).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovas A. M. patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14  d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Ieškinio dalykas yra susijęs su užsienio valstybe (Rusija). Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose viena šalis yra užsienio valstybė – Rusijos VRM Tomsko sr. ir VRM Archangelsko sr., ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
2. Ginčas susijęs su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) 99, 102 ir 300 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis, todėl remiantis ABTĮ 18 straipsniu, tokių bylų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.
3. Apelianto patirta žala yra milijoninio dydžio.
4. Vilniaus apygardos teismas iš atsakovų neišreikalavo visos turimos ir saugomos informacijos apie apelianto šeimą bei apie tikrovės neatitinkančios informacijos atsiradimo pagrindą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
7. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; to paties straipsnio 2 dalies 2 punktas numato atsisakymą priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui į kurį kreipiamasi. Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taigi, jau ieškinio priėmimo stadijoje yra svarbu įvertinti kokiam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – priskirtinas ginčas ir ar jis pagal teismingumo taisykles nagrinėtinas būtent tame teisme, į kurį ieškovas kreipėsi.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo uždrausti naudoti Lietuvos ypatingajame archyve saugomoje B. M. byloje (F. V-5 byla Nr. 20899/5) esančius duomenis (28-29 lapai), uždrausti naudoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento 1996 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 6/6-M-5398 nurodytus duomenis, nustatyti, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004 m. vasario 23 d. pažymoje nurodyta informacija apie J. M. tremtį, represijas, tariamą jo žūtį / mirtį tremties buvimo metu laisvės atėmimo vietoje Tomske neatitinka tikrovės, įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą patikslinti represijos datą iš 1941 m. birželio 14 d. į 1941 m. birželio 15 d. ir nustatyti ieškovui teisingą žalą už moralinę ir dvasinę kančią, patirtą dėl atsakovų veikimo ir / ar neveikimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šių ieškinio reikalavimų turinį, darė išvadą, kad minėti ieškinio reikalavimai kyla iš viešojo administravimo teisinių santykių, kadangi ieškovas iš esmės prašo pakeisti viešojo administravimo institucijos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtus aktus, o kitus – ištaisyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo institucijų atliktų / neatliktų veiksmų, atlyginimo, tai pat nagrinėtinas administraciniame teisme, remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aukščiau minėti reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.
10. Pagal CPK 22 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo subjektai – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų, viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 17 str. 1 dalies 1, 3, 10 punktai). Taigi ieškovo reikalavimai, taip kaip jie yra suformuluoti ieškinyje (skunde), vertintini kaip kylantys viešojo administravimo srityje (ieškovas iš esmės ginčija viešojo administravimo subjektų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro saugomus dokumentus, kuriuose, ieškovo teigimu, nurodoma informacija, neatitinkanti tikrovės, todėl minėtų įstaigų neteisėti veiksmai naudojant šią informaciją sukėlė ieškovui moralines bei dvasines kančias), nagrinėtini administraciniame teisme, kaip reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (sprendimų) teisėtumo ir pagrįstumo. Nei vienas iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų nepriskirtinas privatinės teisės sričiai, todėl civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas.
11. Apelianto samprotavimai, kad ieškinio dalykas yra susijęs su užsienio valstybe (Rusija), todėl ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas nereiškia jokio reikalavimo užsienio valstybei (CPK 27 straipsnio 5 punktas). Aplinkybė, jog tam tikri ieškovo nurodomi duomenys apie J. M., pagrindžiantys ieškovo ieškinyje dėstomas aplinkybes, yra saugomi Rusijos VRM valstybinės įstaigos „Tomsko srities vidaus reikalų valdybos“ archyvuose, neleidžia teigti, kad ieškinys yra reiškiamas užsienio valstybei.
12. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui, remiasi BK 99, 102 ir 300 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis, kurios sąlygojo ieškovo patirtos žalos atsiradimą. Pastebėtina, kad civiliniame procese nėra nustatinėjami nusikalstamų veikų sudėties požymiai, įskaitant ir nusikalstamų veikų padarinius, todėl minėtas apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu ir nesusijusiu nustatant bylos rūšinį teismingumą.
13. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinyje reiškiant turtinio pobūdžio materialinį teisinį reikalavimą, kaip antai, dėl neturtinės žalos atlyginimo (už moralinę ir dvasinę kančią), ieškovas privalo aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai suformuluoti turtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. patirtą žalą įvertinti piniginiu ekvivalentu (suma). Šiuo atveju apeliantas tenurodo, jog jo patirta žala yra milijoninio dydžio, todėl Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, priskirtinas ieškinio nagrinėjimas (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su tokiu apelianto atskirojo skundo argumentu, kadangi nepaisant ieškinio sumos visos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamos apylinkės teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose, o jeigu prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), byla nagrinėjama apygardos administraciniame teisme kaip pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo konkrečiu atveju ieškovas neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovų neteisėtais veiksmais, susijusiais su neatitinkančiais tikrovės duomenimis apie J. M. mirtį / žūtį. Todėl, atsižvelgiant į paties ieškovo suformuluotą ieškinio pagrindą, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, darytina išvada, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. ieškinys teismingas būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
15. Taip pat ieškovo nurodomas argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas iš atsakovų neišreikalavo visos turimos ir saugomos informacijos apie apelianto šeimą bei apie tikrovės neatitinkančios informacijos atsiradimo pagrindą yra procesinio pobūdžio, todėl nevertintinas, kadangi ieškinį atsisakyta priimti, o teismo veiksmai renkant ar išreikalaujant įrodymus atliktini tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad A. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė