Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                          Civilinė byla Nr. e2A-317-198/2019

 Linas Baublys                                                             Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08023-2018-4

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                       

 (S)

2.6.2.1; 2.6.8.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2019 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15503-920/2018 pagal ieškovės R. J. J. ieškinį atsakovei D. K., tretieji asmenys A. U., R. G., T. Ž. dėl sandorio modifikavimo, prievolės dydžio nustatymo, vykdomojo įrašo panaikinimo,

n u s t a t ė:

                                                         I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia D. K. ir R. J. J. sudarytos 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutarties 2 punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą skolininkė įsipareigojo mokėti 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos; 2) nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos vykdymą mokami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo negrąžintos sumos; 3) nustatyti, kad R. J. J. neįvykdyta prievolė D. K. 2017-04-04 sudaro 4900 Eur negrąžintos skolos ir 176,40 Eur delspinigių; 4) iš dalies panaikinti notarės A. U. 2017-04-04 vykdomąjį įrašą 13 300 Eur sumai, nurodant, kad atsakovės neįvykdyta prievolė D. K. 2017-04-04 buvo 5076,40 Eur.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2015-06-26 notarine sutartimi iš atsakovės pasiskolino 7000 Eur. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2015-09-26. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas. 2015-06-26 notarė A. U. patvirtino sutartinę hipoteką, atsakovei buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 25300 Eur sumai. Prieš pasirašant sutartį buvo susitarta, kad skolą ieškovė galės grąžinti dalimis, kas mėnesį mokėdama po 140 Eur. Nuo 2015-07-26 atsakovei ieškovė mokėjo po 140 Eur už mėnesį, suprasdama, kad tokiu būdu jai grąžina paskolą dalimis. Atsakovė nuo 2016-09-26 pasirašydavo paskolos sutarties pratęsimą. Tokiu būdu sutartis buvo tęsiama iki 2016-10-26. Per tą laikotarpį atsakovei ieškovė sumokėjo 2100 Eur. 2016 m. spalio mėnesį atsakovei 140 Eur nesumokėjo, paprašė, kad ji patvirtintų, jog dalį skolos jau yra grąžinusi, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti. Daugiau atsakovei nemokėjo. 2017-04-04 notarė A. U. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės hipotekos kreditoriaus naudai pagal 2015-06-26 sutartinę hipoteką, 7000 Eur nesumokėtos skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, 0,5 proc. delspinigius - 6300 Eur, bei išlaidas už vykdomojo įrašo išdavimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus. 2017-04-10 antstolė R. G. atsiuntė ieškovei raginimą, kuriame nurodė, kad jai išieškotoja D. K. pateikė vykdyti dokumentą, todėl ragina ieškovę per vieną mėnesį sumokėti 13300 Eur skolą ir 146,65 Eur vykdymo išlaidas. Prašo teismo pripažinti, kad yra sumokėjusi atsakovei 2100 Eur. Teigia, kad sutartyje nustatyti 0,5 procento delspinigiai už kiekvieną dieną yra aiškiai per dideli, todėl sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 2 dalimi, pripažintina negaliojančia ir turėtų būti nustatomas mažesnis delspinigių dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4.       Nustatė, kad 2015-06-26 notarine sutartimi, patvirtinta notarės A. U., ieškovė iš atsakovės D. K. pasiskolino 7000 Eur. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2015-09-26. 2015-06-26 notarė patvirtino sutartinę hipoteką, reg. Nr. 19-KU-2575, sudarytą tarp R. J. J. ir D. K.. Šiuo sutartinės hipotekos sandoriu atsakovei D. K. buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolė R. G. įvykdė 13 300 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės išieškotojos D. K. naudai pagal notaro 2017 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą.

5.       Teismas, pripažino, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl netesybų sumažinimo, nes netesybos nebuvo sumokėtos CK 6.223 str. prasme, o buvo įvykdytas jų priverstinis išieškojimas. Pažymėjo, kad teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis. Teismas reikšmingomis bylai pripažino ieškovės 2018-11-21 teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ji neskaitė to, kas yra parašyta sutartyje bei nieko nežinojo apie jos buto įkeitimą atsakovės naudai, o sutarties sudarymo metu notarė išėjo iš kabineto, ieškovė pasitikėjo atsakove ir manė sutarusi dėl skolos mokėjimo dalimis. Šias aplinkybes teismas vertino atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, taip pat remiantis LITEKO informacinės teismų sistemos duomenimis, kitoje byloje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė nuo 2006 metų dirbo pagal licenciją – prekiavo buities prekėmis, puodais, vandens valymo sistemomis, grožio ir sveikatinimosi priemonėmis tiesioginių pardavimų būdu. Konstatavo, kad ieškovė, turėdama nurodytą išsilavinimą bei ilgalaikę verslo patirtį, negalėjo elgtis taip neapdairiai, kaip ji pati teigia bei visiškai neskaityti pasirašomos sutarties ir nieko nežinoti apie jos buto įkeitimą, kuris yra patvirtintas jos pačios parašu, kita vertus - jeigu ieškovė iš tiesų elgėsi taip, kaip teigia, toks jos elgesys negali būti pripažįstamas atitinkančiu kasacinio teismo praktikoje suformuluoto bonus pater familias elgesio standarto. Pripažino, kad ieškovė, jau anksčiau ėmusi kreditus įmonėje Kredit 24, mokėjusi palūkanas už juos, ne tik turėjo žinoti apie sutartyje paprastai numatomas ir numatytas netesybas, bet ir apie galimybę derėtis dėl jų dydžio, taip pat apie galimybę atsisakyti pasirašyti sutartį nepavykus deryboms. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad delspinigių dydis, kuris yra 6300 eurų, neviršija pagrindinės 7000 eurų prievolės, o taip pat į tai, kad ieškovė turėjo galimybes ir gebėjimus derėtis dėl kitokio delspinigių dydžio, nematė pagrindo pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise ir nepagrįstai praturtėjo kitos šalies sąskaita. Todėl ieškinio 1 ir 2 reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus.

6.       Vertindamas ieškinio reikalavimą nustatyti, kad R. J. J. neįvykdyta prievolė D. K. 2017-04-04 sudaro 4900 Eur negrąžintos skolos ir 176,40 Eur delspinigių, teismas pažymėjo, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pripažino, kad ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytų teiginių dėl kasmėnesinių mokėjimų, atsakovei viso sumokėtos 2100 Eur sumos, nepagrindė pinigų sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike ginčijo nurodytų sumų sumokėjimo faktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti, jog yra sumokėjusi atsakovei 2100 Eur, todėl ieškinio reikalavimą nustatyti, kad ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei 2017-04-04 sudaro 4900 Eur negrąžintos skolos ir 176,40 Eur delspinigių, atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat pripažino, kad išvestinis ieškinio reikalavimas iš dalies panaikinti notarės A. U. 2017-04-04 vykdomąjį įrašą 13 300 Eur sumai, nurodant, kad atsakovės neįvykdyta prievolė D. K. 2017-04-04 buvo 5076,40 Eur, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

8.       Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į žmogiškuosius faktorius. Teismas vertino ieškovės paaiškinimus dėl to, kad ji neskaitė to, kas parašyta sutartyje bei nieko nežinojo apie jos buto įkeitimą atsakovės naudai, o sutarties sudarymo metu notarė išėjo iš kabineto, ieškovė pasitikėjo atsakove ir manė sutarusi dėl skolos mokėjimo dalimis. Pagal faktines aplinkybes būtent taip ir buvo. Kai tik ieškovė suprato, kad yra apgauta, t.y pasirašė notarinę sutartį raštu, kuri kardinaliai skyrėsi nuo susitarimo su kreditore žodžiu, nedelsiant kreipėsi į policiją (ir ne vieną kartą), tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, vėliau ji kreipėsi civilinio proceso tvarka. Nesutinka, kad jos esamo išsilavinimo ir darbo patirties užteko pasirašant notarinę paskolos sutartį. Šalys sutarė, kad atsakovė skolina 7000 Eurų ir ieškovė atsakovei per mėnesį mokės po 140 Eurų mėnesinę įmoką, taip dalimis grąžindama paskolą. Tačiau atsakovė nuo pat pradžių apgavo ieškovę, nes notarų biure padavė ne 7000 Eurų, o 5000 Eurų. Ieškovė pasirašė paskolos sutartį, įrodymų neturi, kad gavo mažiau paskolos. Pagal susitarimą ieškovė mokėjo 15 mėnesių po 140 Eurų, taip grąžindama atsakovei 2100 Eurų skolos. Kai ieškovė paprašė užfiksuoti raštu apie skolos dalies grąžinimą, atsakovė griežtai atsisakė tą padaryti. Tuomet ieškovė suprato, kad yra apgauta ir nuo to momento nebemokėjo įmokų. Šiuo atveju ieškovė negalėjo gauti patvirtinimo apie pinigų sumokėjimą iš atsakovės, kadangi pinigai buvo mokami grynais į rankas, o atsakovei atsisakius duoti raštišką patvirtinimą apie dalies skolos gavimą, ieškovė liko be skolos grąžinimo įrodymų.

9.       Mano, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli, ieškovė nuo sutarties sudarymo momento buvo nepajėgi mokėti tokius delspinigius. Jei kreditorė būtų informavus skolininkę apie delspinigių dydį, tai sutartis galimai nebūtų sudaryta. Apeliantės klaida, kad sutarties iki galo nepaskaitė, nes labai pasitikėjo atsakove. Dėl šios sutarties pasekmių ieškovė neteko buto, priimtas šiuo metu neįsiteisėjęs sprendimas dėl iškeldinimo, apeliantė su ieškiniu kreipėsi dėl turto akto iš varžytinių panaikinimo ir restitucijos taikymo, tačiau jos ieškinys buvo atmestas (sprendimas apskųstas). Mano, kad atsižvelgiant į visas šias faktines aplinkybes delspinigiai teismo turėtų būti pripažinti nesąžiningais ir todėl mažintini.

10.       Nurodo, kad atsakovė nuo pat pradžių apgavo ieškovę, nes notarų biure padavė ne 7000 Eurų, o 5000 Eurų, tačiau ieškovė įrodymų neturi, kad gavo mažiau paskolos. Taip pat ieškovei paprašius užfiksuoti raštu apie skolos dalies grąžinimą atsakovė griežtai atsisakė. Ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl susidariusios situacijos, tačiau pagalbos nesulaukė. Tik po to kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo. Skola iš ieškovės buvo išieškota priverstine tvarka išvaržant jos butą. Ieškovė negalėjo gauti patvirtinimo apie pinigų sumokėjimą iš atsakovės, kadangi pinigai buvo mokami grynais į rankas, o atsakovei atsisakius duoti raštišką patvirtinimą apie dalies skolos gavimą, ieškovė liko be skolos grąžinimo įrodymų. Atsakovė neatvyko į teismo posėdį, bylą vedė per atstovę, procesinių dokumentų nepasirašė, todėl gali teigti, kad dalies skolos neatgavo iš ieškovės, nes atsakovei tokia pozicija yra naudinga. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2017-04-04, kai skola turėjo būti grąžinta iki 2015-09-26. Akivaizdu, kad ieškovė mokėjo dalimis skolą, nes 2 metus atsakovė pretenzijų nereiškė. Kreditorė paskolos sutartį sudarė dėl delspinigių dydžio, todėl neįtikėtina, kad visiškai negavus iš šios sutarties pajamų būtų taip vėlai kreipųsis dėl skolos išieškojimo. Nors ieškovė dėl savo patiklumo neturi dokumentų dėl dalies skolos grąžinimo, tačiau faktinės aplinkybės paneigia atsakovės versiją, kad iš ieškovės visiškai negavo pinigų.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalavimas mažinti netesybas iki 0,02 proc. (t.y. minimalaus) dydžio nėra pagrįstas, kadangi 0,5 proc. netesybos numatytos šalių sudarytoje paskolos sutartyje, dar daugiau sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Teismas remdamasis tikėtinumo taisykle, pagrįstai pripažino, kad ieškovė turėdama spec. vidurinį išsilavinimą bei ilgalaikę verslo patirtį, negalėjo elgtis taip neapdairiai, kaip ji pati teigia bei visiškai neskaityti pasirašomos sutarties ir nieko nežinoti apie jos buto įkeitimą, kuris yra patvirtintas jos pačios parašu. Ieškovė patvirtino, kad turi patirties verslo bei derybų srityje, yra ėmusi kreditus, todėl ne tik turėjo žinoti apie sutartyje paprastai numatomas ir nustatytas netesybas, bet ir apie galimybę derėtis dėl jų dydžio, atsisakyti pasirašyti sutartį nepavykus deryboms. Matyti, kad apeliantė išskyrus iš esmės savo deklaratyvius teiginius apie tai, kad ji neskaitė, kas yra parašyta sutartyje, nežinojo apie buto įkeitimą atsakovės naudai, atsakovė apgavo ieškovę, notarų biure padavė ne 7000 Eurų, o 5000 Eurų, neturi įrodymų. Apeliantei buvo žinomos sudarytos sutarties sąlygos, kadangi notarų kontoroje ieškovei buvo pagarsintas sutarties tekstas, ji patikino, kad paskolos sutarties sąlygos suprantamos ir ji jas tikrai įvykdys, todėl turėjo įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtinus įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, taip pat ir netesybų aspektu. Be to, tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pasirašius pirmąją paskolos sutartį apeliantė nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. pasirašydavo paskolos sutarties pratęsimą, t.y. tokiu būdu sutartis buvo tęsiama iš esmės tomis pačiomis sąlygomis. Todėl spręstina, kad apeliantei sutarčių sudarymo metu tiko atsakovės siūlomos paskolos sutarčių sąlygos, taip pat ir numatytas netesybų dydis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į policiją, prievolė buvo vykdoma priverstine tvarka - notarui patvirtinus vykdomąjį įrašą, antstoliui atlikus priverstinį skolos išieškojimą, o skolininkei niekaip nereaguojant. Tik užbaigus vykdymo procesą, apeliantė pradėjo kelti klausimą, kad neskaitė sutarties, nežino įsipareigojimų. Teismas teisingai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles ir pagrįstai atmetė apeliantės teiginius, kad ji tinkamai vykdė sutarties sąlygas bei yra sumokėjusi atsakovei 2100 Eur pagal sudarytą paskolos sutartį, kadangi ieškovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

13.       Byloje nustatyta, kad 2015-06-26 notarine sutartimi, patvirtinta notarės A. U., ieškovė iš atsakovės D. K. pasiskolino 7000 Eur. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2015-09-26. 2015-06-26 notarė patvirtino sutartinę hipoteką, reg. Nr. 19-KU-2575, sudarytą tarp R. J. J. ir D. K.. Šiuo sutartinės hipotekos sandoriu atsakovei D. K. buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolė R. G. įvykdė 13 300 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės išieškotojos D. K. naudai pagal notaro 2017 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-1593.

14.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo modifikuoti sutarties sąlygą dėl delspinigių skaičiavimo bei sumažinti už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą numatytus 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos iki 0,02 proc., taip pat reikalavimo nustatyti, kad R. J. J. neįvykdyta prievolė D. K. sudaro 4900 Eur negrąžintos skolos ir 176,40 Eur delspinigių, iš dalies panaikinti notarės A. U. 2017-04-04 vykdomąjį įrašą 13 300 Eur sumai, nurodant, kad atsakovės neįvykdyta prievolė D. K. 2017-04-04 buvo 5076,40 Eur. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, prašo sumažinti sutaryje numatytų delspingių dydį, pripažinti, kad yra sumokėjusi 2100 Eur skolos dalį bei atitinkamai pakeisti notarės vykdomąjį įrašą.

15.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia(be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, paskolos sutartimi sulygtos netesybos yra šalių suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.

16.       CK

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas sumažinti paskolos sutartyse numatytą 0,5 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc.grindžiamas tuo, kad sutarčių nuostatos dėl delspinigių dydžio buvo primestinės, ieškovė neskaitė pasirašomos sutarties ir nieko nežinojo apie jos buto įkeitimą, neprotingai didelių delspinigių nustatymą, šalys iki sutarties pasirašymo buvo susitarusios dėl kitokių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus laikė nepagrįstais, pažymėjo, kad ieškovė, turėdama spec.vidurinį  išsilavinimą bei ilgalaikę verslo patirtį, negalėjo elgtis taip neapdairiai, kaip ji pati teigia, o jeigu ieškovė iš tiesų elgėsi taip, tai jos elgesys negali būti pripažįstamas atitinkančiu kasacinio teismo praktikoje suformuluoto bonus pater familias elgesio standarto. Teismas vertino aplinkybes, kad ieškovė, jau anksčiau ėmusi kreditus įmonėje Kredit 24, mokėjusi palūkanas už juos, ne tik turėjo žinoti apie sutartyje paprastai numatomas ir numatytas netesybas, bet ir apie galimybę derėtis dėl jų dydžio, taip pat apie galimybę atsisakyti pasirašyti sutartį nepavykus deryboms. Pažymėjo, kad delspinigių dydis, kuris yra 6300 eurų, neviršija pagrindinės 7000 eurų prievolės, ieškovė turėjo galimybes ir gebėjimus derėtis dėl kitokio delspinigių dydžio, todėl nematė pagrindo kontstatuoti, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise ir nepagrįstai praturtėjo kitos šalies sąskaita.

18.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė yra asmuo, turintis patirties verslo bei derybų srityse, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir pasirinkti sutarčių sąlygas. Ieškovė pasirašė sutartį, kas leidžia konstatuoti, kad jai buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos, ji galėjo įvertinti savo finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu. Pažymėtina, kad ieškovė neinicijavo paskolos sutartimi numatyto netesybų dydžio pakeitimo (jų neginčijo), nesikreipė į atsakovę dėl delspinigių dydžio sumažinimo, atsakovė pasirašydavo paskolos sutarties pratęsimą ir sutartis iki 2016-10-26 buvo tęsiama. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad ieškovės sandorio užtikrinimui buvo nustatyta sutartinė hipoteka, įkeistas butas, šiuo metu iš šio turto vykdomas priverstinis išieškojimas, taip pat, kad pagrindinės prievolės dydis yra 7000 Eur, o paskaičiuotų delspinigių dydis – netgi 6300 Eur, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių nustatytų delspinigių dydis yra per didelis ir prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl yra teisinis pagrindas jį sumažinti. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016). Šiuo atveju atsakovė įrodymų, kad patyrė didesnių nuostolių, nepateikė.

19.       Tuo pačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netesybų mažinimas iki minimalių įstatymo įtvirtintų nuostolių dydžio (0,02 proc.) gali be pagrindo paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeisti protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamojoje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principais ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes netesybos mažintinos iki 0,1 procentų dydžio. Manytina, kad naujai nustatyta delspinigių norma - 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarytų 36,5 proc. metinių palūkanų (0,1 % x 365 d. = 36,5 %), atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys dalyje dėl sutarties modifikavimo tenkinamas iš dalies ir modifikuojamas tarp šalių sudarytos 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutarties 2 punktas sumažinant netesybas (delspinigius) nuo 0,5 proc. iki 0,1 proc., paskaičiuotas už laiku negrąžintą sumą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. 

20.       Nors apeliantė prašo pripažinti, kad ji yra iš dalies įvykdžiusi prievolę bei sumokėjusi atsakovei 2100 Eur, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės ji neįrodė, jokių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad atsakovė pretenzijų kurį laiką nereiškė, nepatvirtina aplinkybės, kad dalis skolos buvo grąžinta. Atitinkamai negali būti keičiamas notarės A. U. 2017-04-04 vykdomasis įrašas, nurodant, kad atsakovės nesumokėta skola buvo 4900 Eur, o ne nurodyta 7000 Eur suma. Todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nebepasisako, sutinka su pirmosios instancijos teismu.

21.       Įvertinus, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarties sąlygos modifikavimo iš dalies tenkinamas ir pripažįstama, kad mokėtini delspinigiai mažinami iki 0,1 proc., atitinkamai keičiamas, o ne naikinamas, ir vykdomasis įrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo konkrečios delspinigių sumos, iki kurios prašoma sumažinti delspinigius, nes delspinigių dydžio paskaičiavimas yra priverstinį išieškojimą vykdančio antstolio prerogatyva, o šiuo atveju pakeisdamas sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažindamas šia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,1 procento už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną, ir nustatydamas, kad pagal notarės vykdomąjį įrašą netesybos (delspinigiai) išieškotinos už šešių mėnesių laikotarpį.

22.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atsakė sumažinti šalių sutartyje numatytų delspinigių dydį, dėl ko iš dalies buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iš dalies patenkinti ieškinį, sumažinti sutartyje numatytų delspinigių dydį, atitinkamai pakeisti vykdomąjį įrašą. Todėl iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

23.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš naujo spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jai pirmosios instancijos teisme buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, patirtos išlaidos sudaro 526,50 Eur. Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 260 Eur. Atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (61 proc.), iš atsakovės priteistina valstybei: 321,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 158,60 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei 195 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24.       Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (61 proc.). paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė buvo 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, ji sumokėjo pusę už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (130 Eur). Todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 96,75 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai bei 61,85 Eur – valstybei.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

            Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 26 d. paskolos sutarties, patvirtintos Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U., notarinio registro Nr. 19KU-2574,  2 punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažinti šia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,1 procento už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos.

Pakeisti Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. 2017-04-04 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 19KU-1593, dalyje dėl išieškotinų netesybų, nurodant, kad atsakovei J. K. išieškotinas netesybas sudaro 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Nustatyti, kad pagal notarės vykdomąjį įrašą netesybos (delspinigiai) išieškotinos už šešių mėnesių laikotarpį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 321,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630) bei 220,45 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660).

Priteisti ieškovės R. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 195 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,75 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                           Birutė Jonaitienė

Margarita Dzelzienė

Zina Mickevičiūtė