Civilinė byla Nr. 2-1887/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01519-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1644-343/2013, kuria netenkintas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Projektai“ 2013 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „AG Projektai” iškelta bankroto byla. Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, o 2012 m. liepos 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Bankrutavusios UAB „AG Projektai“ 2012 m. gegužės 25 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas patvirtinti 50 000 Lt plius PVM dydžio atlyginimą bankroto administratoriui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, 1 500 Lt / mėn. plius mokesčiai atlyginimą buhalteriui bei kitas administravimo išlaidas pagal faktą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartimi (civilinė byla Nr. 2-351/2013) minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas, teismui konstatavus, jog prašoma patvirtinti sąmata yra nepagrįsta, ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Bankrutavusios UAB „AG Projektai“ 2013-03-04 įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 70,62 proc. visų patvirtintų bendrovės finansinių reikalavimų, buvo priimtas nutarimas patvirtinti 50 000 Lt plius PVM dydžio atlyginimą bankroto administratoriui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, 1 500 Lt / mėn. plius mokesčiai atlyginimą buhalteriui bei 15 000 Lt plius PVM kitoms administravimo išlaidoms.
Kreditorius AB DNB bankas šį kreditorių susirinkimo sprendimą apskundė teismui, prašydamas jį panaikinti ir šį klausimą grąžinti BUAB „AG Projektai“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas 2013-03-04 įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu patvirtino praktiškai analogišką administravimo išlaidų sąmatą, 2012-05-25 įvykusio kreditorių susirinkimo metu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos atžvilgiu, išskyrus patikslintas kitas administravimo išlaidas (ankstesniu nutarimu jos nebuvo detalizuotos), kuri įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi buvo pripažinta nepagrįsta.
Teigė, kad 50 000 Lt plius PVM dydžio nustatytas atlyginimas administratoriui yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka jo darbo apimčių, kadangi atlyginimas yra nustatomas ne pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o pagal administratoriaus atliekamo darbo apimtis. Pažymėjo, kad nustatant atlyginimą administratoriui reikia atkreipti dėmesį į tai, ar bankrutuojanti įmonė vykdo veiklą, į parduodamo turto rūšį bei jo kiekį, įmonei iškeltų bylų bei pareikštų ieškinių kiekį ir sudėtingumą. BUAB „AG Projektai“ veiklos nevykdo, įmonė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, dauguma didžiausių debitorių yra bankrutuojančios įmonės, administratorius neginčijo įmonės sandorių. Be to, administratorius daugelį savo pareigų yra delegavęs tretiesiems asmenims, pvz. – už kreditorių pinigus yra perkamos buhalterinės paslaugos, teisinės paslaugos.
Nepagrįstai nustatytas 1500 Lt/mėn. plius mokesčiai atlyginimas buhalteriui, nes nepateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų tokio dydžio atlyginimo poreikį buhalteriui, atlygis neatitinka rinkos kainų. BUAB „AG Projektai“ veiklos nevykdo, visi darbuotojai yra atleisti, nauji darbuotojai nebuvo priimti. Tai rodo, kad buhalterio darbo apimtys yra minimalios.
Kreditorius taip pat nesutiko su 15 000 Lt plius PVM kitų bankroto administravimo išlaidų sąmata, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų tokioms išlaidoms pagrįsti. Nurodė, kad nutarimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi kreditoriaus AB DNB banko skundo netenkino.
Spręsdamas dėl skundo argumentų, susijusių su nutarimo neatitikimu galiojančiai aukštesniojo teismo nutarčiai, pažymėjo, kad kreditoriams buvo žinoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, jos motyvai, tačiau kreditorių susirinkimas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai įvertinęs bankroto procedūras, darbų apimtis, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, balanso tarp administratoriaus ir kreditorių interesų principu. Pažymėjo, kad būtent kreditoriams suteikta teisė nustatyti ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Jokie teisės aktai nedraudžia priimti tokius pačius sprendimus, juos atitinkamai motyvuojant, pašalinant nurodytus trūkumus.
Spręsdamas dėl skundo motyvų, susijusių su atlyginimo administratoriui dydžio nustatymu, teismas padarė išvadą, kad šis atlyginimas yra proporcingas atliekamam darbui, subalansuotas tarp administratoriaus poreikio gauti atlyginimą už darbą ir kreditorių intereso gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Atlyginimas proporcingas ir bendrovės turimam turtui, kurį sudaro nekilnojamasis turtas – 266 000 Lt, debitoriniai įsiskolinimai – 811 274,89 Lt. Ne visi debitoriai bankrutuoja, o administratorius turi pareigą ginti įmonės interesus ir bankrutuojančiose įmonėse.
Spręsdamas dėl skundo argumentų, susijusių su atlyginimo buhalteriui nustatymu, teismas pažymėjo, kad buhalteris reikalingas apskaitai vykdyti, sudaryti balansus, teikti finansines ataskaitas ir t. t., o tuo yra suinteresuoti visi kreditoriai. Teismas konstatavo, jog bankas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokio dydžio atlyginimą, nepateikė kito buhalterio kandidatūros, kuris sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą ir būtų atitinkamos kvalifikacijos. Todėl teismas sprendė, kad nutarimas dėl buhalterio būtinybės ir atlyginimo jam yra teisėtas ir pagrįstas.
Vertindamas skundo argumentus dėl 15 000 Lt plius PVM administravimo išlaidoms, teismas pažymėjo, kad administratorius pagrindė administravimo išlaidų sąmatą. Sprendė, jog kreditorius AB DNB bankas nepateikė jokių įrodymų dėl savo siūlomos administravimo išlaidų sumos – 12 000 Lt plius PVM, kuri tik 3 000 Lt skiriasi nuo kreditorių patvirtintos, bet argumentai dėl šio skirtumo nenurodyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį ir grąžinti šį klausimą BUAB „AG Projektai“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Pateikia tokius argumentus:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2013-03-04 kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas BUAB „AG Projektai“ kreditorių balsų dauguma ir prieš skundžiamą nutarimą balsavo tik vienas kreditorius AB DNB bankas, nes prieš minėtą bankroto administravimo išlaidų sąmatą balsavo dar vienas kreditorius – VSDFV Kauno skyrius. Pažymi, jog teismas, net ir kreditorių balsų dauguma priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą gali panaikinti, nustatęs, kad jis prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės ar kreditorių teises.
2. Teismas netinkamai vertino BUAB „AG Projektai“ bankroto faktines aplinkybes, t. y. neatsižvelgė, kad įmonė po bankroto bylos iškėlimo nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos; jai priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas; turima 13 debitorių, tačiau didžiausi šios įmonės skolininkai taip pat yra bankrutuojančios įmonės; bankroto administratorius neginčijo jokių įmonės sandorių. Dėl to teismas be pagrindo konstatavo, kad bankroto administratoriui nustatytas 50 000 Lt + PVM atlyginimas yra proporcingas jo atliekamam darbui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. 5 d.).
3. Teismas be pagrindo neįvertino, kad atsakovo bankroto administratorius daugelio savo pareigų, nustatytų ĮBĮ, atlikimą yra delegavęs tretiesiems asmenims, kuriems mokama iš bankrutuojančios įmonės lėšų. Tad šiuo atveju bankroto administratoriaus atliekamos funkcijos pasireiškia įvairių specialistų teikiamų paslaugų koordinavimu. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nustatytas 50 000 Lt + PVM dydžio atlyginimas bankroto administratoriui yra nepagrįstai didelis.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 1 500 Lt / mėn.+ mokesčiai atlyginimas BUAB „AG Projektai“ buhalteriui yra pagrįstas. Bendrovė veiklos nevykdo, po bankroto bylos iškėlimo visi darbuotojai atleisti, naujų darbuotojų nebuvo priimta, todėl buhalterio darbo apimtys yra minimalios. Analogiškas atlyginimas buhalteriui buvo patvirtintas ir 2012-05-25 vykusiame BUAB „AG Projektai“ kreditorių susirinkime, tačiau Lietuvos apeliacinip teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi šis nutarimas panaikintas kaip nepagrįstas, atskirai pasisakant taip pat ir dėl buhalteriui nustatyto atlyginimo dydžio nepagrįstumo.
5. Teismas be pagrindo sprendė, kad kreditorius AB DNB bankas neįrodė savo argumentų dėl 15 000 Lt plius PVM bankroto administravimo išlaidų sąmatos. Teismų praktikoje bankroto bylose vienareikšmiškai pripažįstama, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. BUAB „AG Projektai“ veiklos nevykdo, tuo tarpu administratorius nepateikė pagrįstų skaičiavimų bei poreikio nustatyti tokio dydžio kitas minėtas administravimo išlaidas.
Atsakovas BUAB „AG Projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodoma, kad:
- Teismas teisingai sprendė, kad nustatytas atlyginimas administratoriui yra proporcingas atliekamam darbui bei nėra per didelis. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad didžiausi atsakovo skolininkai yra bankrutuojančios įmonės, nereiškia, kad bankroto administratorius gali nevykdyti įstatymų nustatytų pareigų. Būtent aplinkybė, kad dalis įmonės skolininkų yra bankrutuojančios įmonės, taip pat įmonei priklausančio turto, įkeisto bankui, pardavimas, pratęsia administratoriaus darbo laiką ir didina sąnaudas.
- Priešingai nei teigia apeliantas, daugumos kreditorių nuomone bankrutuojančiai bendrovei reikalingas buhalterio etatas, o 1 500 Lt dydžio atlyginimas šiam asmeniui yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.). BUAB „AG Projektai“ turi nemažai turto – nekilnojamojo, atsargų, debitorinių įsipareigojimų, kurių apskaita, nusidėvėjimas, perkainojimas, nurašymas ir pan. buhalteriniuos registruose reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir patirties. Be to, bankrutuojanti įmonė privalo teikti atitinkamas ataskaitas valstybinėms institucijoms.
- AB DNB bankas, pakartotinai skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui nustatymo, taip pat nepateikdamas įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nesąžiningai siekia trukdyti bankroto procedūrų atlikimą, pažeidžia kitų kreditorių teises.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju 2013-03-04 BUAB „AG Projektai“ kreditorių susirinkimas antrą kartą sprendė dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino ankstesnį 2012-05-25 bendrovės kreditorių susirinkime priimtą nutarimą tuo pačiu klausimu. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus AB DNB banko skundas dėl minėto 2013-03-04 BUAB „AG Projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta iš esmės tokia pati administravimo išlaidų sąmata kaip ir 2012-05-25 kreditorių susirinkime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
Turėdamas omenyje aukščiau išdėstytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip žinia, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ (CPK 1 str. 1 d.). Taigi nors pareiga įrodyti būtinų administravimo išlaidų pagrįstumą tenka bankroto administratoriui, o ginčą, kuriame viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus, tai nereiškia, jog sprendžiant ginčą dėl administravimo sąmatos pagrįstumo teisme neturėtų būti taikomas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „AG Projektai“ 2013-03-04 kreditorių susirinkimas, iš naujo svarstydamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, buvo supažindintas su Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties turiniu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėto kreditorių susirinkimo protokolu, taip pat nustatė, kad administratorius, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pirmiau paminėtoje nutartyje nurodytus išaiškinimus, kreditoriams pateikė išsamius duomenis bei argumentus, kuriais remdamasis prašė patvirtinti jo siūlomą administravimo išlaidų sąmatą (b. l. 7-15).
Apeliantas AB DNB bankas, nesutikdamas su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas administratoriui yra proporcingas jo atliekamam darbui ir bendrovės turimam turtui, atitinka administratoriaus poreikį gauti atlyginimą už darbą ir kreditorių interesą realiai atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų, kad buhalteris reikalingas iki 2013-06-30 bendrovės tikslios apskaitos vedimui, kad kitų administravimo išlaidų būtinybė yra pagrįsta pateiktais paskaičiavimais, – nurodo, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus AB DNB banko atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pažymi, kad teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog šis kreditorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tiek paties skundo, tiek atskirojo skundo faktinį bei teisinį pagrindą: nepateikė duomenų apie rinkoje egzistuojančius kitokius paslaugų įkainius, administruojant tokių bendrovių bankrotą, kurie paneigtų ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytus administravimo kaštus (CPK 178 str.). Šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina toliau nutartyje dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai.
Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad kreditorius AB DNB bankas neretai bylose dėl bankroto bylos iškėlimo yra byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat siūlo savo bankroto administratorių kandidatūras bankroto procedūroms vykdyti, dalyvauja tvirtinant administravimo išlaidų sąmatas (pvz., Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-668-324/2013, B2-846-480/2013, B2-989-254/2013, B2-1510-343/2013, etc.) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi preziumuotina, jog jam yra žinomos šiuo metu rinkoje vyraujančios bankroto administravimo paslaugų kainos (CPK 185 str.). Nors kreditorius teigia, jog administratorius nepagrindė prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius kreditoriams detaliai nurodė atliekamų paslaugų įkainius, valandas, kiek galimai trunka atitinkamo darbo atlikimas ir kt. (b. l. 12-15). Tuo tarpu apeliantas, siekdamas nuginčyti administratoriaus teiginius bei, atitinkamai, teismo nutarties išvadas, ir įrodinėdamas, kad minėta sąmata yra per didelė, nei kreditorių susirinkimui (AB DNB bankas siūlė patvirtinti 20 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui ir 12 000 Lt + PVM administravimo išlaidoms padengti iki bankroto procedūrų pabaigos), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, detalių paskaičiavimų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, jog nustatyta administravimo paslaugų kaina yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka kitų bankroto administratorių paslaugų įkainių vykdant panašaus masto procedūras (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).
Taigi esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo įsitikinimu, atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su BUAB „AG Projektai“ turimo turto verte, debitorių skaičiumi, nurodomi bankroto administratoriaus tikėtini darbo krūviai vykdant bankroto procedūras ir kt. nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad kreditorius AB DNB bankas neįrodė, jog administratoriui nustatytas atlyginimas ir kitos administravimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog kreditorių susirinkimo nustatytas 1 500 Lt + mokesčiai atlyginimas buhalteriui per mėnesį yra nepagrįstas. Visų pirma, bankas teisingai nurodo, jog administratorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, kreditorių reikalavimo sąrašo sudarymą, finansinių ataskaitų sudarymą ir teikimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 12 p., 16 p.). Tačiau taip pat akivaizdu, jog įmonės buhalterinės apskaitos vedimas ir kitų nurodytų veiksmų atlikimas reikalauja specialių žinių, kurias turi samdomas buhalteris. Todėl neturi pagrindo apelianto teiginiai, jog tuo atveju, kai bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ jam numatytas pareigas, naudojasi kitų asmenų paslaugomis, tokias išlaidas turėtų dengti pats (CPK 185 str.). Antra, kaip teisingai nurodo bankroto administratorius, atsiliepdamas į skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartyje taip pat nenurodė, jog buhalteris įmonei nereikalingas, o tik konstatavo, jog 1 500 Lt + mokesčiai atlyginimas buhalteriui per visą bankroto procesą yra atitinkantis veikiančios įmonės buhalterio atlyginimo dydį. Kaip matyti iš 2013-03-04 ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo, kreditoriai atsižvelgė į apeliacinio teismo išaiškinimus ir patvirtino buhalterio etatą iki 2013-06-30, nustatydami 1 500 Lt atlyginimą. Tuo tarpu kreditorius AB DNB bankas, teigdamas, jog tokio dydžio atlygis per mėnesį buhalteriui yra per didelis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad tinkamos kvalifikacijos buhalteris sutiktų tvarkyti bankrutuojančios įmonės apskaitą už žymiai mažesnį atlyginimą nei nustatytas 2013-03-04 kreditorių susirinkimo balsų dauguma (CPK 12, 178 str., 185 str.). Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, bankroto administratorius pateikė statistiką, patvirtinančią, jog patyrusio buhalterio vidutinis atlyginimas yra nuo 1 500 Lt iki 3 000 Lt. Todėl įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog nustatytas atlyginimas buhalteriui yra aiškiai nepagrįstas (CPK 185 str.).
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimu, kreditorius AB DNB bankas nurodo, jog skundžiamas nutarimas iš esmės buvo priimtas vieno kreditoriaus – UAB „Meffert Baltica“ (45,698 proc.) balsų dauguma. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad vien tai, jog nutarimas priimtas didžiausių įmonės kreditorių balsų dauguma, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis yra neteisėtas – apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtas kreditorius balsuodamas elgtųsi nesąžiningai, veiktų tik savo ar administratoriaus naudai, etc. (CPK 178 str.). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, prieš skundžiamą nutarimą balsavo tik AB DNB bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kurių balsai sudaro apie 7 proc., tuo tarpu už skundžiamą nutarimą balsavo 64 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, tarp jų – antrosios eilės kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 16-19).
Duomenų, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, nenustatyta, to neteigia ir apeliantas AB DNB bankas, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BUAB „AG Projektai“ 2013-03-04 kreditorių susirinkimas, nustatydamas administravimo išlaidų dydį, pagrindė jų reikalingumą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, o apelianto AB DNB banko atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (ĮBĮ 36 str. 5 d., CK 1.5 str., CPK 178 str., 185 str.). Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str., 338 str.).
Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks klausimo išsprendimas neatleidžia administratoriaus nuo pareigos kreditoriams pateikti duomenis, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011), taip pat neužkerta kelio kreditoriams kontroliuoti administratoriaus veiklą ĮBĮ nustatyta tvarka (CPK 185 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš kreditoriaus AB DNB banko BUAB „AG Projektai“ naudai priteistinos 850 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba surašant atsiliepimą į šį skundą (CPK 93 str., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės DNB banko (duomenys neskelbtini) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Projektai“ naudai 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Virginija Čekanauskaitė