Civilinė byla Nr. 2A-937-560/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16924-2012-3

                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

      25.3.; 30.1.; 44.2.4.1.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. ir trečiojo asmens 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Merko būstas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo bei atsakovo J. B. priešieškinį ieškovui UAB „Merko būstas“ dėl neturinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Merko būstas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą J. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savo lėšomis išsikelti (iškelti, demontuoti) laikiną metalinį garažą, išsikelti ir demontuoti po metaliniu garažu esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan., sutvarkyti po laikinu metaliniu garažu esančią žemės sklypo dalį taip, kad ją būtų galima tinkamai naudoti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010-10-11 ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jokių įrašų apie žemės sklype esančius ir įregistruotus nekilnojamojo turto objektus nėra, taip pat nėra nustatytos ir registruotos jokios trečiųjų asmenų daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad žemės sklype stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantis laikinas metalinis garažas. Atsakovas yra Vilniaus 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys. Nurodė, kad jokia žemės nuomos ar kitokio pobūdžio sutartis, suteikianti teisę atsakovui teisėtai naudotis žemės sklypu, su ieškovu ar buvusiais žemės sklypo savininkais nėra ir nebuvo sudaryta, taigi atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi bei tuo pažeidžia teisėto žemės sklypo savininko – ieškovo – interesus ir teises visa apimtimi disponuoti ir naudotis minėtu žemės sklypu. Nurodė, kad atsakovui priklausantis metalinis garažas yra laikinas statinys, kuriam nereikalinga teisinė registracija. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą buvo įspėtas raštu apie reikalavimą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo iškelti jam priklausantį metalinį garažą, tačiau atsakovas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimų nepašalino.

Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklype dar 1971 m. buvo pastatyti metaliniai garažai ir įkurtas šių garažų kooperatyvas, kuris po nepriklausomybės atkūrimo buvo perregistruotas į metalinių garažų bendriją. Atsakovas, kuris nuo gimimo yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, garažą įsigijo teisėtai, garažas jam yra labai reikalingas, kadangi jis yra labai patogioje vietoje šalia atsakovo gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, kurio teritorijoje anksčiau buvo durpių karjerai, niekam negalėjo priklausyti nuosavybės teise, todėl atsakovui neaišku, kokiu pagrindu nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą perėjo ieškovui. Nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog ginčo žemės sklype stovintis atsakovui priklausantis metalinis garažas yra laikinas statinys, kadangi jis eksploatuojamas virš 30 metų ir yra tinkamas tolimesniam naudojimui.

Trečiasis asmuo 4-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1972-07-14 sprendimu Nr. 28 metalinių standartinių surenkamų garažų statybai 5 metams buvo išskirtas 1,4 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1998-01-15 sprendimu Nr. 91V ginčo žemės sklypo naudojimas buvo pratęstas, kol bus panaudotas miesto reikmėms, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Ginčo žemės sklype stovinčių metalinių garažų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka moka žemės nuomos mokestį, taigi ginčo žemės sklype metaliniai garažai stovi teisėtai. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo įsigijimo teisėtumą.

Atsakovas J. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Merko būstas“ 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas į ginčo žemės sklypą nuosavybės teises įgijo pažeidžiant įstatymus, tokiais veiksmais sukeliant atsakovui dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nemigą, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus, taigi dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo srityje atsakovas patyrė neturtinę žalą.

Ieškovas UAB „Merko būstas“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas, prašydamas neturtinės žalos, neįrodė nei vienos ieškovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo 4-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į ieškovo priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-10 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė – įpareigojo atsakovą J. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti ir iškelti jam priklausantį laikiną metalinį garažą iš ieškovui UAB „Merko būstas“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), demontuoti žemėje po garažu esančias konstrukcijas – rūsį, apžvalgos duobę ir kitus įrenginius, ir jas iškelti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, taip pat sutvarkyti žemės sklypo, ant kurios stovi atsakovui priklausantis laikinas metalinis garažas, dalį (išvežti buitines atliekas, šiukšles, statybines medžiagas), kad žemės sklypą galima būtų naudoti pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą yra nenuginčytos ir galiojančios, priešieškinis ar savarankiškas reikalavimas dėl nuosavybės teisės nuginčijimo į sklypą byloje nepareikštas, todėl teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens teiginius dėl ieškovo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įgijimo neteisėtumo. Nurodė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog penkerių metų ginčo žemės sklypo nuomos trečiajam asmeniui – 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai – terminas buvo pratęstas, nepateikė. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo išnuomotas 18 935 kv. m dydžio žemės sklypas, o nuo 2008 m. trečiasis asmuo moka žemės nuomos mokestį už 10 029 kv. m dydžio žemės sklypą. Teismas sprendė, jog objektyvių duomenų apie tai, kad bendrija moka žemės nuomos mokestį ir už ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, byloje nėra. Atsakovo ir bendrijos atsikirtimus, jog, bendrijai ir toliau naudojantis minėtu žemės sklypu ir mokant už jį nuomos mokestį, žemės nuoma buvo pratęsta, teismas atmetė kaip nepagrįstus, todėl konstatavo, kad minėto žemės sklypo nuomos santykiai yra pasibaigę. Teismas nurodė, kad byloje neturint duomenų apie viešame registre įregistruotą juridinį faktą apie ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomą, konstatuotina, kad ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, yra vienintelis teisėtas jam priklausančio žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Teismas atmetė atsakovo ir bendrijos argumentus, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, tikslingai pasirinko atsakovą, kuriam nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, kaip silpnesnę šalį, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo subjektinėmis teisėmis, kadangi ieškovui yra žinomi duomenys tik apie metalinį garažą, kuris priklauso atsakovui, taigi ieškovas pareiškė ieškinį jam žinomam savininkui. Teismas ieškovo reikalavimus, siekiant apginti žemės sklypo savininko teises, įpareigojant iškelti ieškovui priklausančiame žemės sklype esantį statinį – metalinį garažą, vertino kaip negatorinį ieškinį. Byloje esantį ekspertizės aktą teismas laikė rašytiniu įrodymu, kuris vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog bendrijos nariams buvo suteikta teisė tik laikinai – 5 metams – naudotis ginčo žemės sklypu metaliniams garažams pastatyti ir/ar jais naudotis, t. y. laikinų metalinių garažų naudojimas buvo susietas su konkrečia vieta, o pasibaigus terminui bendrijos nariams nebuvo leista naudotis ginčo žemės sklypu nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, pripažintina, kad ginčo garažas atitinka teisės aktuose įtvirtintą laikinų statinių apibūdinimą. Teismo vertinimu, byloje pateiktas ekspertizės aktas, kuriame įvertintos bendrijos garažų technines savybės, naudojimo trukmė ir konstrukciniai ypatumai, nepaneigia atsakovui priklausančio garažo kaip laikino statinio teisinio statuso. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi kokią nors daiktinę teisę naudotis ieškovui priklausančiame žemės sklype jam priklausančiu metaliniu garažu, byloje nepateikė. Taigi, atsakovo naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikino metalinio garažo, teismas pripažino neteisėtu ir tai vertino kaip ieškovo (žemės sklypo savininko) teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinį tenkino ir, įvertinęs tai, jog atsakovas yra neįgalus asmuo, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis, teismas sprendė, jog 1 mėnesio terminas minėtiems darbams atlikti yra nepakankamas, todėl sprendimui įvykdyti nustatė 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įstatyminio pagrindo atlyginti atsakovo prašomą priteisti neturtinę žalą nėra, kadangi ieškovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. kad dėl ieškovo veiksmų pablogėjo atsakovo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir/ar sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir/ar bendravimo galimybių sumažėjimą ar pan., o vien žodinis ar rašytinis atsakovo paaiškinimas nėra neturtinės žalos atsiradimo įrodymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad VĮ Registrų centro išraše pažymėta, jog ieškovo įsigyta teritorija apstatyta, taigi tai ieškovas žinojo ir privalėjo žinoti jau įsigydamas žemės sklypą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-27 įsakymo, kuriame apibrėžta nesudėtingų (tarp jų laikino) statinių sąvoka, nėra. Ieškovas turi įrodyti, jog jis yra teisėtas žemės sklypo įgijėjas ir turi valdymo bei tvarkymo teisėtumą, tačiau tai byloje nėra įrodyta, į bylą nėra pateikti ieškovo žemės sklypo įsigijimo dokumentai. Pažymėjo, kad byloje jokių kitų įrodymų, išskyrus apskrities viršininko įsakymą, jog sklypas anksčiau priklausė J. U., nėra, tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog iki pat 1971 m. jokios žemės ginčo teritorijoje niekuomet nebuvo, nes čia buvo susiformavę ežerai, o nuosavybės teisės į žemės sklypą gali būti atkurtos tik konkrečioje toje pačioje vietoje, kurioje yra laisva žemė, ir tik į ne didesnį kaip 0,2 ha žemės sklypą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neišreikalavo J. U. žemės sklypo atkūrimo dokumentų, o pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad šie dokumentai nėra susiję su byla, nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad J. U. nuosavybės teisės ginčo sklype atkurtos neteisėtai, dėl to ir kitiems po jos buvusiems savininkams ginčo žemės sklypas priklausė nepagrįstai. Nurodė, kad pareikšti reikalavimo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės nuginčijimo, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo kam, kadangi nei atsakovas, nei bendrijos nariai nežinojo apie sklypo įsigijimo veiksmus. Nesutinka, kad žemės sklypo nuomos santykiai yra pasibaigę, nes į bylą pateikti įrodymai apie buvusius nuomos teisinius santykius, be to, VĮ Registrų centre pažymėta, kad sklypas yra užstatytas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ginčo garažas laikytinas laikinu statiniu, nes šį faktą paneigia byloje pateiktos ekspertizės išvada. Teismo sprendime nemotyvuota, kodėl teismas nesivadovavo eksperto išvada. Be to, teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu. Teismo sprendime nepasisakyta ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų – metalinių garažų gaminimų pasų, planų, jų surinkimo instrukcijų. Nurodė, kad Statybos įstatyme apibrėžta laikino statinio sąvoka neapima metalinių garažų, o 2010-07-02 redakcijos Statybos įstatyme įtvirtinta sąvoka yra nepagrįsta. Nesutinka, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas teisę į žemės sklypą įgijo neteisėtai, dėl to nepriteistinas žalos atlyginimas atsakovui, nes, minėta, atsakovas neturėjo realių galimybių tai įrodyti, teismui iš atitinkamų institucijų neišreikalavus rašytinių įrodymų. Prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visus dokumentus, įrodančius, kaip teisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, vėliau jo paveldėjimą, pirkimą–pardavimą ir perpardavimą, bei visus kitus šio žemės sklypo įsigijimo per akcijų dalyves dokumentus.

Trečiasis asmuo 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad prisideda prie atsakovo J. B. apeliacinio skundo.

Ieškovas UAB „Merko būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad tai, jog ginčo žemės sklypą ieškovas įsigijo teisėtai, įrodo įrašas Nekilnojamojo turto registre ir šiuo faktu ieškovas gali remtis prieš trečiuosius asmenis. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas prie ieškinio pridėjo dokumentus, patvirtinančius tiek žemės sklypo registraciją, tiek ieškovo nuosavybės teisę į jį. Apeliantas neginčijo ir neginčija ieškovo nuosavybės teisės į sklypą ar sandorio, kurio pagrindu žemės sklypas buvo įgytas, teisėtumo. Taip pat nėra ginčijami ir sandoriai, kuriais žemės sklypas buvo perleidžiamas ankstesnių sklypo savininkų, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėti sklypo įsigijimo, perleidimo dokumentų turinį. Apelianto teiginiai apie nuosavybės teisių atkūrimą nepagrįsti ir turi būti ginčijami administracine tvarka, tačiau byloje duomenų apie ginčytus administracinius aktus nepateikta. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti apelianto nurodytus dokumentus, tačiau, nepaisant to, byloje nepateikta duomenų, kad apeliantas pats šiuos dokumentus būtų bandęs gauti. Pažymėjo, kad apelianto teiginiai apie garažo eksploatavimą 3 metus ir ilgiau, atmestini, nes statinių laikinumą apibrėžia ne jų konstrukcijų fizinės ilgaamžiškumo savybės, o jų teisinis statusas. Teismo sprendimo argumentai apie garažo, kaip statinio, laikinumą, pagrįsti, be to, net paties apelianto pateikti įrodymai parodo, jog žemės sklypas trečiajam asmeniui ir apeliantui buvo suteiktas laikinai, kartu uždraudžiant bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus. Tai tik įrodo, kad žemės sklype niekada nebuvo galima pastatyti statinio, kuris atitiktų ne laikinojo statinio apibrėžimą. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi apeliantas nepateikė į bylą naujų įrodymų, kurie turėtų sąryšį su bylos dalyku, o visos bylos aplinkybės yra aiškios ir nedviprasmiškos.

Taip pat atsakovas J. B. ir trečiasis asmuo 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė teismui papildymus prie apeliacinio skundo, kuriuo prašė prijungti prie bylos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą, kuris, apeliantų teigimu, pagrindžia, jog ginčo statinys nelaikytinas laikinu statiniu, bei archyvinę informaciją, apeliantų teigimu, pagrindžiančią, jog ginčo teritorijoje anksčiau buvo ežerai, todėl niekas negalėjo turėti jokios žemės plotų nuosavybės teisės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantai, apeliaciniu skundu prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė pagrįstų motyvų, dėl kurių skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantų teiginiai, kad apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantai pateiks tam tikrus paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja pagrindo teigti, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti ir ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-01 sprendimo Nr. 2.4-01-2802 pagrindu J. U. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0,4453 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2004-12-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-10063 nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą perėjo Č. K., kuri pagal 2005-08-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 38-1083 perleido nurodytą žemės sklypą I. P.. Pagal 2005-09-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 38-1437 nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą įgijo UAB „Merko statyba“. 2010-10-11 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2010-03 ir 2010-10-15 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į 0,4453 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui UAB „Merko būstas“. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972-07-14 sprendimu Nr. 470 „Dėl sklypo skyrimo metalinių standartinių surenkamų garažų statybai (duomenys neskelbtini)“ Lenino rajono vykdomajam komitetui laikinai 5 metams buvo skirtas 1,4 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini) (kurio teritorijoje yra ir minėtas ginčo žemės sklypas) metalinių standartinių surenkamų garažų statybai. Vilniaus miesto valdyba 1998-01-15 sprendimu Nr. 91V 18 935 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurio teritoriją įeina ir ieškovui priklausantis žemės sklypas, laikinai, kol jis bus panaudotas miesto reikmėms, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, išnuomojo trečiajam asmeniui – 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, įregistruotai 1995-05-01, uždraudžiant minėtame žemės sklype vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus. Duomenų, kad minėtas terminas buvo pratęstas, į bylą nėra pateikta. Kaip matyti iš bendrijos pateiktų duomenų, nuo 2008 m. bendrija moka žemės nuomos mokestį už 10 029 kv. m dydžio žemės sklypą, nors, minėta, bendrijai buvo išnuomotas 18 935 kv. m dydžio žemės sklypas.

Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą yra nenuginčytos ir galiojančios, priešieškinis ar savarankiškas reikalavimas dėl nuosavybės teisės nuginčijimo į sklypą byloje nepareikštas, todėl atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai dėl ieškovo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įgijimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Mano, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas ir kiti prieš jį buvę ginčo žemės sklypo savininkai šį žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo teisėtai, kas suponuoja pagrindą teigti, jog skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais. Pažymėtina, kad nei šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei kitose bylose civiline ar administracine tvarka nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl ieškovo ir prieš jį buvusių ginčo žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės į žemės sklypą nuginčijimo. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius tiek žemės sklypo registraciją, tiek ieškovo nuosavybės teisę į jį, ieškovo nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl sutiktina su ieškovo teiginiu, kad šiuo faktu ieškovas gali remtis prieš trečiuosius asmenis. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išreikalauti visus dokumentus, įrodančius nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimą, vėliau jo paveldėjimą, pirkimą–pardavimą ir perpardavimą, kadangi šiuo atveju nenustačius, jog yra pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nuginčijimo, ir esant pateiktiems įrodymams, jog ieškovo nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šie dokumentai nagrinėjamai civilinei bylai nėra reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantų apeliacinio skundo prašymo minėtus dokumentus iš atitinkamų institucijų išreikalauti apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai su trečiuoju asmeniu 4-ąja laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nagrinėjamu atveju yra pasibaigę. Apeliantų teigimu, nuomos faktą įrodo tai, kad į bylą pateikti įrodymai apie buvusius nuomos teisinius santykius, be to, VĮ Registrų centre pažymėta, kad sklypas yra užstatytas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktai neįrodo Vilniaus miesto valdybos 1998-01-15 sprendimu 5 metams trečiajam asmeniui bei šiuo pagrindu atsakovui suteiktų žemės sklypo nuomos teisių pratęsimo, kadangi į bylą nėra pateikti atitinkami įrodymai, jog minėtas 5 metų žemės sklypo nuomos terminas buvo pratęstas, be to, ir viešajame registre nėra pažymėtas atitinkamas įrašas apie nuomos teisinių santykių įregistravimą, taigi tai reiškia, kad nuoma trečiajam asmeniui buvo suteikta laikinai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovo metalinis garažas ieškovui UAB „Merko būstas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi ir yra eksploatuojamas be teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo savininko teisės, kurios yra saugomos įstatymo (CK 4.37 str.), turi būti ginamos nustatyta tvarka.

Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad ginčo metalinis garažas yra laikinas statinys, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje metalinių garažų priskyrimas laikinų statinių kategorijai nenulemia sprendimo, kuriuo ieškinys yra patenkintas, priėmimo teisėtumo, nes esminės ginčo aplinkybės yra ieškovo nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, kuri yra pažeidžiama atsakovo, neturinčio į tą žemę nei nuosavybės, nei nuomos teisės. Pagal CK 4.98 str. nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2576-431/2013). Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsakovą J. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo savo lėšomis demontuoti ir iškelti jam priklausantį laikiną metalinį garažą iš ieškovui UAB „Merko būstas“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), demontuoti žemėje po garažu esančias konstrukcijas – rūsį, apžvalgos duobę ir kitus įrenginius, ir jas iškelti iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, taip pat sutvarkyti žemės sklypo, ant kurios stovi atsakovui priklausantis laikinas metalinis garažas, dalį (išvežti buitines atliekas, šiukšles, statybines medžiagas), kad žemės sklypą galima būtų naudoti pagal paskirtį.

Taigi, nenuginčijus ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame stovi atsakovui priklausantis metalinis garažas, bei konstatavus, kad ieškovas teisėtai reikalauja, jog atsakovas demontuotų ir iškeltų jam priklausantį garažą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jam iš ieškovo UAB „Merko būstas“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nemigą, emocinę depresiją bei kitus nepatogumus. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas ir minėtoje dalyje.

CPK 314 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos prijungti papildomai pateiktus dokumentus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą, kuris, apeliantų teigimu, pagrindžia, jog ginčo statinys nelaikytinas laikinu statiniu, bei archyvinę informaciją, apeliantų teigimu, pagrindžiančią, jog ginčo teritorijoje anksčiau buvo ežerai, todėl niekas negalėjo turėti jokio žemės plotų nuosavybės teisės. Tačiau apeliantai nenurodė ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių šių dokumentų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtų papildomai apeliantų pateiktų dokumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. B. ir trečiojo asmens 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Atsakovo J. B. ir trečiojo asmens 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė

        Henrichas Jaglinskis

                                 Dainius Rinkevičius