Civilinė byla Nr. e2-434-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00719-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. L. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-19-524/2022 (senas bylos Nr. eB2-836-524/2016) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla.

2.       Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimas nutarė, jog nemokumo administratorė apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visus kreditorius informuos registruotais laiškais arba elektroniniu paštu. Vis dėlto pareiškėjas apie BUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimą nebuvo informuotas. BUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisės į skolininką (pareiškėją) S. L. realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo, tačiau BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu 429 943,29 Eur reikalavimo teisė į pareiškėją buvo nurašyta. Tai reiškia, kad 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl negaliojančios reikalavimo teisės realizavimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje paskirta nemokumo administratorė I. B. patvirtino, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ administratorės funkcijų iš esmės nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2021 m. spalio 8 d. kitas asmuo, turintis įgaliojimus atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūras, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paskirtas, darytina išvada, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra negaliojantis.

3.       Nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Pareiškėjo nurodytas 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo buvo nurašyta 429 943,29 Eur reikalavimo teisė į pareiškėją, yra negaliojantis, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais: 

4.1.                      Remiantis bylos duomenimis, BUAB „Jurtinga Shipping“ 2016 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių susirinkimų tvarką, pagal kurią įmonės nemokumo administratorė apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visus kreditorius informuoja registruotais laiškais arba elektroniniu paštu. 2022 m. sausio 3 d. el. laišku BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė informavo įmonės kreditorius apie 2022 m. sausio     18 d. 10 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pateikė jiems pranešimą apie minėtą kreditorių susirinkimą bei balsavimo raštu biuletenį. Taigi, nemokomo administratorė BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorius apie 2022 m. sausio 18 d. 10 val. kreditorių susirinkimą informavo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir terminais.

4.2.                      Dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog jis naudojasi šiuo el. pašto adresu. Be to, pranešimai apie ankstesnius kreditorių susirinkimus pareiškėjui taip pat buvo siunčiami minėtu el. pašto adresu, pareiškėjas neginčijo, kad šiuos pranešimus yra gavęs. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pastarasis būtų informavęs nemokumo administratorę apie pasikeitusius kontaktinius duomenis.

4.3.                      Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie BUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimą. Kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, teismas nenustatė. Remiantis bylos duomenimis, minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių dauguma (95,44 proc. nuo visos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), 1-ajam darbotvarkės klausimui pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai. 2-ajam ir 3-iajam – 92,23 proc. nuo visų susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

4.4.                      Teismas sprendė, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos.

4.5.                      Pareiškėjas nesutiko su 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-ju klausimu, teigdamas, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu        429 943,29 Eur reikalavimo teisė į pareiškėją buvo nurašyta. Tai reiškia, kad 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl negaliojančios reikalavimo teisės realizavimo.

4.6.                      Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo BUAB „Jurtinga Shipping“ ginčijamas 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl BUAB „Jurtinga Shipping“ 214 971,64 Eur reikalavimo teisės į pareiškėją, yra priimtas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ji buvo priimta po 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo akto sudarymo, ji nėra panaikinta, minėtos nutarties vykdymas nėra sustabdytas. Aplinkybė, kad 2022 m. vasario 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00024-22 taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties vykdymas yra sustabdytas ir BUAB „Jurtinga Shipping“ negali spręsti dėl minėtos reikalavimo teisės į pareiškėją realizavimo. Be to, atkreipė dėmesį, kad esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus, jog BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas yra negaliojantys, įmonės reikalavimo teisė į pareiškėją išliks, t. y. nebus panaikinta, kadangi būtų panaikinti įmonės sprendimai dėl šios reikalavimo teisės nurašymo.

4.7.                      Remiantis 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo akto duomenimis, jis priimtas pagal BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3. BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo duomenimis, 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nurašyti įmonės debitorinius reikalavimus, išskyrus S. L. ir R. Ž. skolas, atsiradusias pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą (429 943,29 Eur reikalavimo teisė į S. L. ir                     111 938,77 Eur reikalavimo teisė į R. Ž.). Taigi BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditoriai nėra priėmę sprendimo dėl reikalavimo teisės į pareiškėją S. L. nurašymo, tarp šalių nėra sudarytas susitarimas dėl minėtos reikalavimo teisės nurašymo, todėl aplinkybė, jog BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė vienašališkai sudarytu 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu nutarė nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L. (1 punktas), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta reikalavimo teisė yra panaikinta.

4.8.                      Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. patvirtino, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų iš esmės nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2021 m. spalio 8 d. kitas asmuo, turintis įgaliojimus atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūras, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paskirtas, darytina išvada, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra negaliojantis. Teismas su šiomis aplinkybėmis nesutiko. 

4.9.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas anksčiau minėtomis aplinkybėmis grindė savo atsikirtimus civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021, kurioje buvo sprendimas klausimas dėl pareiškėjo prievolės BUAB „Jurtinga Shipping“, t. y. ginčo reikalavimo teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamoje byloje bankrutuojančią bendrovę atstovavo įgalioti asmenys. Be to, kaip jau minėta, BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu pripažinus negaliojančiu, įmonės reikalavimo teisė į pareiškėją išlikų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde pareiškėjo S. L. prašo 2022 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      2022 m. vasario 2 d. atsiliepime į skundą BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ nurodė, kad administratorei žinomu kreditoriaus elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas elektroninis laiškas su pranešimu apie 2022 m. sausio 18 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog šie dokumentai el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti ir juos S. L. gavo. BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ priklauso įrodinėjimo našta dėl tinkamo įteikimo kreditoriams pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, todėl nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pristatyti ir juos S. L. gavo, sprendimas turėjo būti priimamas BUAB „Jurtinga Shipping“ nenaudai.

5.2.                      2022 m. vasario 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas aiškiai neatsakė į esminį civilinėje byloje iškeltą klausimą ar 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo nutarta nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., yra galiojantis, ar negaliojantis, ar šis aktas tikras, ar suklastotas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota. 2022 m. vasario 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nepripažino, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo nutarta nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., yra negaliojantis, todėl neaišku kaip negaliojanti reikalavimo teisė į S. L. galėjo būti realizuojama.

5.3.                      I. B. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų iš esmės nevykdė, iki 2021 m. spalio 8 d. nebuvo jokio kito teismo paskirto fizinio asmens, turinčio įgaliojimus atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūras. Normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio, todėl 2022 m. vasario 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas negalėjo šių normų paneigti ir pripažinti, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratoriaus funkcijas galėjo vykdyti teismo nepaskirtas asmuo. Ginčijama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nebuvo aiškiai atsakyta į iškeltus klausimus kokiu pagrindu BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratoriaus funkcijas vykdė teismo nepaskirtas asmuo, ar 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo buvo nurašyta 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., nėra suklastotas, jei 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas yra galiojantis, kaip negaliojanti reikalavimo teisė į S. L. galėjo būti realizuojama, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

6.       BUAB „Jurtinga Shipping“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, pateikė atsiliepimą į apelianto S. L. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas aiškiai konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Nagrinėjamu atveju nėra įmanoma patikrinti, ar paties pareiškėjo į bylą pateikta ekrano nuotrauka atspindi realią situaciją dėl el. laiško gavimo, kadangi gautas el. laiškas galėjo būti ištrintas dar prieš darant ekrano nuotrauką. Pareiškėjas visais įmanomais būdais bando vilkinti atsakovės bankroto procedūras.

6.2.                      Teismas aiškiai ginčijamoje nutartyje nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditoriai nėra priėmę sprendimo dėl reikalavimo teisės į pareiškėją nurašymo, todėl aplinkybė, jog BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė vienašališkai sudarytu 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu nutarė nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo teisė į S. L. yra iš tiesų panaikinta. Bankroto administratorės sudarytas 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi jis yra surašytas nesilaikant 2021 m. liepos 16 d. priimto kreditorių susitarimo nutarimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir         2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo prie bylos

9.       2022 m. balandžio 11 d. apeliantas į bylą pateikė prašymą priimtii prie bylos 2022 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Anot apelianto, nurodytas nutarimas patvirtina, kad apklausta kaip liudytoja I. B. nurodė, jog sutiko pagal jungtinės veiklos sutartį perleisti savo administruojamas įmones, elektronine teismų sistema ji niekada nesinaudojo, jokių dokumentų, susijusių su BUAB „Jurtinga Shipping“, nepasirašinėjo ir neteikė.

10.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateiktas nutarimas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi gautas po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomo priimti 2022 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniu sprendžia, kad pateiktas dokumentas neturi jokios įtakos šalių ginčo išsprendimui. Nors apeliantas ir siekia nurodytu nutarimu pagrįsti jo skundo argumentus, kad iki 2021 m. spalio 8 d. joks kitas asmuo, turintis įgaliojimus atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūras, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paskirtas, todėl iki nurodytos datos bendrovė neturėjo administratoriaus, jo turinys pagrindžia priešingas aplinkybes. Nutarime yra nurodyta, kad aptarta nusikalstamos veikos analizė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste nekelia abejonių dėl 2017 m. liepos 26 d. įgaliojimo, kuriuo I. B. įgaliojo V. V. atstovauti BUAB „Jurtinga Shipping“ ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo, kuriuo BUAB „Jurtinga Shipping“ administratorė I. B. įgaliojo darbuotoją I. K. – R. atlikti I. B. administruojamos BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto proceso veiksmus, tikrumo fakto. Aptarti duomenys leidžia daryti pagristą išvadą, kad šie dokumentai sudaryti ir pasirašyti asmens, turėjusio įgaliojimus ir veikusio I. B. valia. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti dokumentai buvo suklastoti, o jų pateikimas teismams sukėlė teisiškai reikšmingų padarinių. Kitaip sakant, pateiktas nutarimas tik patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 konstatuotas aplinkybes.

12.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą teikiamą      2022 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-19-524/2022 (senas bylos Nr. eB2-836-524/2016) BUAB „Jurtinga Shipping“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta I. B.

14.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi BUAB „Jurtinga Shipping“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

15.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gegužės       3 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2020 m. kovo 5 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

16.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-379-889/2021 iš atsakovo (pareiškėjo) S. L. priteista 429 943,29 Eur žalos atlyginimo,     5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 429 943,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“.

17.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta atstatydinti I. B. iš BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės pareigų ir įmonės nemokumo administratore paskirti O. P.

18.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta atstatydinti O. P. iš BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės pareigų ir įmonės nemokumo administratore paskirti UAB „Valnetas“.

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) S. L. 214 971,64 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 214 971,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       2022 m. sausio 18 d. vykusiame suinteresuoto asmens kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkes klausimu „Dėl Reikalavimo teisės (2021-12-23 LApT nutartimi priteista iš S. L. ieškovei BUAB „Jurtinga Shipping“ 214.971,64 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 214.971,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2020-05-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) į skolininką S. L. realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ buvo nuspręsta — I etapas: Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią, bet ne mažesnę nei 40 proc., Reikalavimo teisės nominalios vertės, pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo internetiniame UAB „Valnetas“ tinklapyje www.valnetas.lt apie parduodamas Reikalavimo teises dienos. II etapas: Reikalavimo teisės nerealizavus I etape, Reikalavimo teise pardavinėti  laisvu pardavimu, už didžiausią, bet ne mažesnę nei 20 proc., Reikalavimo teisės nominalios vertės, pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo paskelbimo internetiniame UAB „Valnetas“ tinklapyje www.valnetas.lt apie parduodama Reikalavimo teise, dienos. III etapas: Reikalavimo teisės nerealizavus II etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią, bet ne mažesnę nei 5 proc. Reikalavimo teisės nominalios vertės pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo internetiniame UAB „Valnetas“ tinklapyje www.valnetas.lt apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos. IV etapas: Reikalavimo teisės nerealizavus III etape, Reikalavimo teise pardavinėti laisvu pardavimu, už  didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo internetiniame UAB „Valnetas“ tinklapyje www.valnetas.lt apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

21.       Pareiškėjas S. L. skunde prašė panaikinti 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą visais klausimais.

22.       Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK)                1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

23.       Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais,     t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

24.       Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė kreditorių susirinkimo sušaukimo ar jo priėmimo procedūrinių pažeidimų.

25.       Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir nurodė, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog nemokumo administratorės siunčiami dokumentai el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti ir juos S. L. gavo. Anot apelianto, BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ priklauso įrodinėjimo našta dėl tinkamo įteikimo kreditoriams pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, todėl nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pristatyti ir juos S. L. gavo, sprendimas turėjo būti priimamas BUAB „Jurtinga Shipping“ nenaudai.

26.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2016 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių susirinkimų tvarką, pagal kurią įmonės nemokumo administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visus kreditorius informuoja registruotais laiškais arba elektroniniu paštu. 2022 m. sausio 3 d. el. laišku BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė informavo įmonės kreditorius apie 2022 m. sausio 18 d. 10 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pateikė jiems pranešimą apie minėtą kreditorių susirinkimą bei balsavimo raštu biuletenį. Taigi nemokomo administratorė BUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorius apie 2022 m. sausio 18 d. 10 val. kreditorių susirinkimą informavo JANĮ bei kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka nustatyta tvarka ir terminais.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorės į bylą pateikta el. laiško kopija yra pakankamas įrodymas apie tai, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriams buvo pranešta apie 2022 m. sausio 18 d. 10 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą tinkamai. Kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, apelianto pateiktos ekrano nuotraukos, kuriuose atsispinti apelianto el. pašte gaunami laiškai, niekaip nepatvirtina jo argumentų apie tai, kad jam nebuvo išsiųstas arba įteiktas pranešimas apie aukščiau nurodyto susirinkimo sušaukimą, kadangi prieš darant ekrano nuotrauką nemokumo administratorės laiškas nesunkiai galėjo būti ištrintas iš el. pašto dėžutės. Taigi, nemokumo administratorei pateikus duomenis apie tai, kad apeliantui buvo siunčiamas pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir balsavimo biuletenis, būtent apeliantui, o ne nemokumo administratorei tenka pareiga įrodyti, jog šaukdama kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė padarė esminius procedūrinius pažeidimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ir toliau naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad apeliantas nebūtų gavęs kokių nors procesinių teismo dokumentų arba nemokumo administratorės siųstų dokumentų nurodytu el. paštu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pastarasis būtų informavęs nemokumo administratorę apie pasikeitusius kontaktinius duomenis. Pažymėtina, kad objektyviai patikrinti ar nemokumo administratorės siųstas el. laiškas iš tiesų pasiekė apelianto elektroninio pašto dėžutę ar pastarasis laišką ištrynė prieš padarant ekrano nuotrauką, yra neįmanoma. Tačiau susiklosčius tokiai praktikai ir kreditorių susirinkimui patvirtinus, kad kreditoriai sutinka bankroto procese sudaromus dokumentus gauti elektroniniu paštu, jiems tenka tam tikra rizika, jog susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms (esant techniniams nesklandumams) siunčiami dokumentai gali jų el. paštų ir nepasiekti. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nesklandumai yra nesunkiai pašalinami tinkamai ir aktyviai bendradarbiaujant su nemokumo administratoriumi.

28.       Remiantis bylos duomenimis, minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių dauguma (95,44 proc. nuo visos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), 1-ajam darbotvarkės klausimui pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai. 2-ajam ir 3-iajam – 92,23 proc. nuo visų susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Darytina išvada, kad mažai tikėtina, jog iš visų bendrovės kreditorių vienintelis apeliantas galėjo negauti el. paštu siunčiamo pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.

29.       Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. sausio 18 d. 10 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą.

30.       Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad 2022 m. vasario      28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas aiškiai neatsakė į esminį civilinėje byloje iškeltą klausimą ar 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo nutarta nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., yra galiojantis, ar negaliojantis, ar šis aktas tikras, ar suklastotas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota. 2022 m. vasario 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nepripažino, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas, kuriuo nutarta nurašyti 429 943,29 Eur reikalavimo teisę į S. L., yra negaliojantis, todėl neaišku kaip negaliojanti reikalavimo teisė į S. L. galėtų būti realizuojama.

31.       Apeliantui pirmiausia yra išaiškinama, kad dokumentų klastojimo faktas nėra nustatinėjamas bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Dokumentų klastojimo faktą nustatinėja ikiteisminio tyrimo institucijos bei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neturėjo pareigos nei analizuoti, nei pasisakyti dėl 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo akto galimo klastojimo.

32.       Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas gana aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimas nutarė nurašyti visus įmonės debitorinius reikalavimus, išskyrus S. L. ir R. Ž. skolas, atsiradusias pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą (429 943,29 Eur reikalavimo teisė į S. L. ir 111 938,77 Eur reikalavimo teisė į R. Ž.). Tai buvo padaryta dėl tos priežasties, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, ką iš esmės apeliantas ir padarė – nurodytą teismo sprendimą apskundė. Kokiu pagrindu 2021 m. liepos 16 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė vienašališkai sudarė turto nurašymo aktą, kuriuo, be kita ko, nurašyta 429 943,29 Eur reikalavimo teisė į S. L. (1 punktas) ir 111 938,77 Eur bei 190 891,93 Eur reikalavimo teisė į R. Ž. (2 ir 9 punktai), lieka neaišku.

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ta aplinkybė, jog tam tikrų klausimų sprendimas įstatymu priskirtas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, neatleidžia bankroto administratoriaus nuo pareigos imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti įmonės skolininkės interesus ir jos turto apsaugą, juolab kad, kaip jau minėta, bankroto administratorius yra vienintelis įmonės skolininkės interesų atstovas bankroto procese, o įmonės kreditoriai, siekiantys savo turtinių interesų patenkinimo, įmonei skolininkei ir jos interesams neatstovauja. Taigi, nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (šiuo metu galiojančio JANĮ) nuostatos nesuteikia teisės bankroto administratoriui savo nuožiūra spręsti dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, bankroto administratorius, vykdydamas jam tenkančią pareigą ginti visų kreditorių interesus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, privalo imtis atitinkamų veiksmų (organizuoti turto pardavimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime, prireikus kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atitinkamų sprendimų priėmimo), jei jie yra būtini bankrutuojančios įmonės turto vertei išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823-2020).

34.       Aukščiau suformuota teismų praktika nagrinėjamai bylai yra aktuali keliais aspektai. Pirmiausia, nesant kreditorių susirinkimo nutarimo nurašyti reikalavimo teisę į skolininką S. L., nemokumo administratorė negalėjo tokio sprendimo priimti savarankiškai, kadangi JANĮ nuostatos nesuteikia teisės bankroto administratoriui savo nuožiūra spręsti dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos. Antra, pareiga išsaugoti skolininko turtą ir ginti bankrutuojančios bendrovės interesus, tenka bankroto administratoriui. Todėl priimdama 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktą, BUAB „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorė, galimai nurodytą pareigą pažeidė.

35.       Apibendrinus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su nemokumo administratorės vertinimu, kad bankroto administratorės sudarytas 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktas yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi jis yra surašytas nesilaikant 2021 m. liepos 16 d. priimto kreditorių susitarimo nutarimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ne vieną kartą yra nurodęs, kad bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisė į S. L. šios bylos nagrinėjimo stadijoje yra galiojanti, kreditoriai nėra priėmę sprendimo dėl reikalavimo teisės į pareiškėją nurašymo. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu šioje dalyje.

36.       Galiausiai, apeliantas teigia, kad I.B. BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės funkcijų iš esmės nevykdė, iki 2021 m. spalio 8 d. nebuvo jokio kito teismo paskirto fizinio asmens, turinčio įgaliojimus atlikti BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto procedūras.

37.       Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. gruodžio      23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 konstatuotos aplinkybės. Teismas nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, jog I. B. teisme parodė, kad įgaliojimą I. K. buvo išdavusi, t. y. apklausos metu liudytoja nurodė, kad „darbą perdaviau I. K.“, „buvo du asmenys, kuriems buvau suteikusi įgaliojimą, kad atstovautų mane kaip bankroto administratorę tvarkant UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto klausimą“, „man pasiūlė I. K. Aš jai ir daviau tą įgaliojimą“, „įgalioti asmenys vykdė bankrotą“, „kas apmokėdavo už darbą įgaliotiems asmenims A., I., tai aš nežinau“ ir kt. Taigi iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad vykdyti ieškovės BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administravimo procedūras buvo pavesta įgaliotiems asmenims ir liudytoja neneigia, kad jos vardu veikė kiti asmenys (I. K. – R.). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia faktą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovę atstovavo įgalioti asmenys.

38.       Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto pateikto skundo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs  pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar reikalavimus procesinio sprendimo motyvavimui (CPK 176, 177, 178, 185, 270 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                             Antanas Rudzinskas